KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIOLOGIJOS KATEDRA

PRANCŪZIJOS, VOKIETIJOS IR JUNGTINĖS KARALYSTĖSSOCIALINĖ RAIDA

ŽSR grupinis darbas

Vadovas:

Doc. dr. A. Telešienė

2011 11 24

Atliko:

SM 9/4 gr. stud.

Ž. Daraškevičiūtė

S. Šatrauskaitė

S. Žaltauskaitė

2011 11 24

Kaunas, 2011

TURINYS

ĮVADAS.......................................................41 ISTORIJA..................................................52 DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI...................................62.1 Gyventojų skaičius.....................................62.2 Entinė padėtis.........................................72.3 Gimatamumas ir mirtingumas.............................8

3 SVEIKATA..................................................93.1 Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė........................93.2 Sergamumas............................................103.3 CO2 Kiekis vienam Žmogui...............................113.4 Savižudybės...........................................113.5 Alkoholio vartojimas..................................14

4 IŠSILAVINIMAS IR DARBAS..................................164.1 Mokymosi trukmė.......................................164.2 Švietimo indeksas.....................................174.3 Užimtumo lygis........................................184.4 BNP vienam gyventojui.................................19

5 NUSIKALSTAMUMAS..........................................205.1 Pareigūnų kiekis tenkantis 100,000 gyventojų..........205.2 Nusikaltėlių kalėjime kiekis tenkantis 100,000 gyventojų21

6 ŽMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS INDEKSAS.......................22IŠVADOS.....................................................23LITERATŪRA..................................................24

2

PAVEIKSLAI

1 pav. „Gimstamumo rodiklis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir

Vokietijoje“……………....…..6

2 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos etninė

sudėtis“................................................7

3 pav. „gimstamumo rodiklis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir

Vokietijoje“……………..…….8

4 pav. „mirtingumo rodiklis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir

Vokietijoje“………………….....8

5 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos vidutinė

būsimo gyvenimo trukmė 1980-2011 metais.“………………………………………………...……...

…………………………………….....9

6 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos 2009 m.

sergamumo (sifiliu, tuberkulioze, gonorėja, AIDS, ŽIV ir

piktybiniais navikais)

rodikliai.“.........................................................

...........10

7 pav. „CO2 kiekis vienam žmogui (tonomis) 1990-

2008m.“..............................................................

113

8 pav. „Savižudybių skaičiaus kitimas Jungtinėje Karalystėje,

Prancūzijoje ir Vokietijoje pagal

metus“..............................................................

....................................................................

.................12

9 pav. „Savižudybių skaičiaus kitimas Jungtinėje Karalystėje,

Prancūzijoje ir Vokietijoje pagal

amžių.“.............................................................

....................................................................

.................13

10 pav. „Alkoholio vartojimas Jungtinėje

Karalystėje.“.......................................................

...............13

11 pav. „Alkoholio vartojimas

Prancūzijoje.“......................................................

................................14

12 pav. „Alkoholio vartojimas

Vokietijoje.“.......................................................

.................................15

13 pav. „Mokymosi trukmė Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir

Vokietijoje.“..............................16

14 pav. „Švietimo indeksas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir

Vokietijoje.“..............................17

15 pav. „Užimtumo lygis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir

Vokietijoje.“..................................18

16 pav. „BNP vienam gyventojui Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje

ir Vokietijoje.“.....................19

17 pav. „Pareigūnų tenkančių 100,000 gyventojų Jungtinėje

Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje

4

skaičius.“..........................................................

....................................................................

................20

18 pav. „Nusikaltėlių kalėjime tenkančių 100,000 gyventojų

Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje

skaičius.“..........................................................

.................................................................21

19 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos žmogaus

sicialinės raidos indeksas.“........22

ĮVADAS

Aktualumas: Kadangi šios šalys yra vienos iš stipriausių ir

galingiausių ekonominiais ir kitais rodikliai pasaulyje, svarbu

žinoti jų raidą, kad kitos šalys galėtų sekti jų pavyzdžiu.

Naujumas: Tyrinėjami duomenys yra nuo 1950-2011 metų, todėl

duomenys parodo dabartinę šalių padėtį.

Problema: kokią padėtį šios šalys užima žmogaus socialinės

raidos reitingavime pasaulio mastu?

Tyrimo objektas: Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės

socialinė raida.

Tikslas: Palyginti Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės

Karalystės socialinę raidą.

Uždaviniai: 5

Išsiaiškinti Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės

Karalystės ŽSRI padėtį ir kitus rodiklius;

palyginti istorinės raidos įtaką statistiniams rodikliams;

aptarti socialines problemas su kuriomis susiduria šios

šalys.

Darbų pasidalijimas:

Živilė, Simona, Sandra: viską darėme kartu.

1 ISTORIJA

Visos trys analizuojamos šalys yra demokratinės respublikos ir

jos laikomos stipriausiomis ir labiausiai išsivysčiusiomis šalimis

visoje Europoje. Bendri istoriniai momentai, kurie įtakojo

6

Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės žmonių socialinę

raidą.

Dėl 1980 m. vasarą vykusių Gdansko laivų statyklos darbininkų

streikų visoje Europoje ir pasaulyje Pradėta vykdyti plataus masto

šešerių metų programa, kuria siekta išspręsti laisvos prekybos tarp

ES valstybių narių problemas ir sukurti bendrą rinką. Didžiausias

politinis perversmas įvyko 1989 m. lapkričio 9 d. nugriovus 28 metus

Rytų ir Vakarų Vokietiją skyrusią Berlyno sieną. Abi Vokietijos

dalys netrukus susijungė.

Žlugus komunizmo režimui Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Europos

piliečiai suartėjo. 1993 m. baigta kurti bendra rinka, kurioje

užtikrinamos „keturios laisvės“: laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir

kapitalo judėjimas. 10-ajame dešimtmetyje taip pat pasirašytos dvi

sutartys: 1993 m. – Europos Sąjungos sutartis (Mastrichto sutartis),

o 1999 m. – Amsterdamo sutartis. Piliečiai pradėjo rūpintis aplinkos

apsauga ir bendrais Europos veiksmais saugumo ir gynybos srityje.

Milijonai jaunuolių remiami ES studijavo kitose šalyse. Bendravimas

tapo paprastesnis vis daugiau žmonių pradėjus naudotis mobiliaisiais

telefonais ir internetu.( Joniškis V. 2005, 140 p. )

Euras tapo daugelio ES šalių naująja valiuta. 2001 m. rugsėjo

vienuoliktoji, užgrobtiems reisiniams lėktuvams įsirėžus į pastatus

Niujorke ir Vašingtone, tapo kovos su terorizmu simboliu. ES pradėjo

daug glaudžiau bendradarbiauti kovos su nusikalstamumu srityje. 2004

m. 10 naujųjų valstybių narių įstojus į ES tarp Rytų ir Vakarų

Europos pagaliau panaikinta politinė takoskyra. Daugelis žmonių

mano, kad pats metas Europai turėti savo Konstituciją, bet susitarti

dėl jos turinio nelengva. Europos ateities klausimas vis dar karštai

tebesvarstomas.

7

Šios šalys priklauso OECD. OECD išaugo iš Europos ekonominio

bendradarbiavimo organizacijos (OEEC), kuri buvo įkurta pokario

metais administruoti Amerikos ir Kanados paramą. Jos tikslai –

stiprinti šalių narių ekonomiką, kelti efektyvumą, plėsti laisvą

prekybą, padėti besivystančių šalių ekonomikos plėtrai. 

Pastaraisiais metais OECD sustiprino savo dėmesį ir paramą teikdama

analitinę ekspertizę ir patirtį besivystančioms ir pereinamosios

ekonomikos šalims. Globalizavimo įtakoje vis didesnis dėmesys

skiriamas įvairių šalių ir sričių sąveikai analizuoti ir ruošti

bendras rekomendacijas. Nariais yra 30 pačių turtingiausių pasaulio

valstybių, tarp jų ir mūsų analizuojamos: Prancūzija, Vokietija,

Jungtinė Karalystė. OECD nariai sukuria 2/3 pasaulio BVP. (Prieiga

per internatą: http://www.prezidentorinkimai2009.lt/ekonominio-

bendradarbiavimo-ir-pletros-organizacija-oecd/)

2 DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI

Demografija- tai mokslas tiriantis tankumą (gyventojų skaičių),etninę šalies sudėtį be bene svarbiausius rodyklius – mirtingumą irgmstamumas. (leonavičius J. 1993m., 34 p.) Remiantis šiaisrodikliais galima matyt ar šalis jaučia senėjimą. Kaip ir kodėlkeičiasi gyventojų kiekis šalies viduje.

2.1 Gyventojų skaičiusVienas svarbiausių demografinių rodiklių - gyventojų skaičius.

8

Kaip matoma iš grafiko (žr.1 pav.) visų trijų analizuojamų šalių

gyventojų skaičius 1960-2010 metų laikotarpyje labai stabilus.

Vokietijoje gyvena 81,702 mln. žmonių, tačiau pastaruoju metu

truputį mažėja dėl mažo gimstamumo. Prancūzija 1985 metais aplenkusi

Didžiąją Britaniją dabar turi 64,877 mln. gyventojų ir jų kiekis vis

proporcingai didėja, dėl gerai ugdomų šeimos vertybių šalies viduje.

Didžioji Britanija turi 62,219 mln. gyventojų, šis kiekis taip pat

didėja, manoma kad dėl didelio emigrantų skaičiaus pastaruoju metu.

2.2 Entinė padėtisKitas demografinis rodiklis, kuris gali parodyti šalies

istorinių etapų pasekmes yra etninė sudėtis.

9

2 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos etninė

sudėtis“

(Priega per internetą adresu:http://www.ieskaukeliones.lt/geografija/didzioji-britanija.html,

1 pav. „gyventojų skaičius Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir

Vokietijoje.“

Preiga per internetą adresu:

(http://www.google.lt/publicdata/explore?

ds=d5bncppjof8f9_&ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=sp_pop_totl&h

Kaip matoma iš Jungtinės Karalystės etninės sudėties grafiko

(Žr. 2 pav.) didžiąją gyventojų dalį 81 proc. sudaro anglai. Tačiau

sudėtis pakankamai įvairi: 10 proc. škotai, airiai ir valai po 2

proc., iš kitų tautų tik 5 proc. Galime daryti prielaidą, kad švarią

etninę Jungtinės karalystės sudėtį lemia tai, jog ji sudaryti iš

atskirų gan stiprių valstybių.Prancūzijoje 92 proc. gyventojų sudaro

prancūzai, 4 proc. arabai arba šiaurės afrikiečiai, kadangi šios

tautos buvo Prancūzijos kolonijomis ir dalis jų gyventojų buvo

įgabenama kaip pagrindinė darbo jėga. Taip pat 2 proc. sudaro

vokiečiai, kadangi ši tauta yra kaimyninė. Vokietijoje situacija

labai panaši kaip ir Prancūzijoje 92 proc. sudaro vokiečiai, 2 proc.

turkai ir 6 procentus sudaro kitos tautos neįvardijama kokios, nes

šioje šalyje etninės mažumos labai įvairios ir sunku įvardinti kiek

kuri procentų gali sudaryti.

2.3 Gimatamumas ir mirtingumasDemografinę šalies padėtį taip pat nurodo gimstamumo ir

mirtingumo rodikliai.

10

Lyginant JK, Prancūziją ir Vokietiją su pasauliu matoma (Žr. 3

pav.) tendencija, kad JK ir Prancūzijoje gimstamumas didėja. Galima

daryti prielaidą, kad dėl šalyse puoselėjamų šeimos vertybių. Šiuo

rodikliu Vokietija atsilieka ir taip pat kaip visame pasaulyje, joje

gimstamumas mažėja. Ir šio rodiklio mažėjimas yra viena didžiausių

šalies problemų. Tai siejama su dideliu moterų įsitraukimu į darbo

rinką ir karjeros siekimu, vis labiau tampa populiaru turėti vieną

vaiką šeimoje.

Visai kitokia situacija dėl mirtingumo rodiklių (Žr. 4 pav.).

Šiose šalyse mirtingumas labai žemas, nes gerai išvystyta gydymo

sistema, daug lėšų skiriama jos tobulinimui. Lyginant su visu

pasaliu JK, Prancūzijoje ir Vokietijoje mirtingumas mažesnis

dešimtimis kartų.

11

3 SVEIKATA

Sveikata labai svarbus fatkas apimantis žmonių gyvenimo trukmęir veiksnius, kurie ją gali įtakoti. Svarbu žinoti užkrečiamos ligosvyrauja šiose šalyse, kiek alkoholio suvartojama, nes šie veiksniailabai smarkiai gali įtakoti ir sveikatą. Žinoma privalu vertinti irjos apsaugos išvystymo lygį šalies viduje.

3.1 Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė

Grafike (žr. pav. 5) pateikiami vidutinės būsimo gyvenimo

trukmės duomenys nuo 1980 iki 2011 metų, kurie atspindi laipsnišką

visų trijų šalių gyvenimo trukmės kilimą. Toks kilimas gali būti

siejamas su šių valstybių aukštu išsivystymo lygiu ir didelėmis

investicijomis į sveikatos apsaugą. Lyginant šalis tarpusavyje,

matome, jog visą šį laikotarpį ilgiausia vidutinė būsimo gyvenimo

trukmė buvo ir yra Prancūzijoje, kuri šiais metais pasiekė 81,5

12

5 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos vidutinė būsimo

gyvenimo trukmė 1980-2011 metais.“

Preiga per internetą adresu: (http://www.google.lt/publicdata/explore?

ds=d5bncppjof8f9_&ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=ny_gnp_pcap_pp_cd&hl=l

t&dl=lt#ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=sp_dyn_le00_in&scale_y=lin&ind_y

=false&rdim=country&idim=country:GBR:FRA:DEU&ifdim=country&hl=lt&dl=lt)

metų. Vos vienerių metų skirtumas yra Vokietijoje (80,4 metų).

Jungtinės Karalystės vidutinė būsimo gyvenimo trukmė nežymiai

skiriasi nuo šių valstybių, tačiau išlieka taipogi aukšta, t.y.,

80,2 metų.

3.2 Sergamumas

13

6 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos 2009

m. sergamumo (sifiliu, tuberkulioze, gonorėja, AIDS, ŽIV ir

piktybiniais navikais) rodikliai.“ (Prieiga per internetą adresu:

http://sic.hi.lt/php/essr3.php?dat_file=essr3.txt )

Paveiksle (žr. pav 6) pateikiami sergamumo sifiliu,

tuberkulioze, gonorėja, AIDS, ŽIV ir piktybiniais navikais duomenys.

Lyginant šalis tarpusavyje, daugiausia sifilio ligos atvejų 100 000-

čių gyventojų tenka Vokietijoje, t.y, 3,84. Jungtinėje Karalystėje

2,84, o Prancūzijoje 0,84 ligos atvejai. Specialistai mano, kad

šios ligos sugrįžimas siejamas su žmonių nuovargiu naudoti saugaus

sekso priemones. Porą dešimtmečių žmonės, bijodami susirgti AIDS,

naudojo prezervatyvus ir vengė turėti daug lytinių partnerių, o

dabar medikai konstatuoja „saugaus sekso nuovargį“. Dėl šios

priežasties ligos atvejų daugėja.

Tuberkuliozės, gonorėjos ir ŽIV atvejų 100 000-čių gyventojų

daugiausiai tenka Jungtinės Karalystės gyventojams.Sergamumas AIDS

labai panašus JK ir Prancūzijoje, čia tenka po 1 ir 1,01 atvejį 100

000-čių gyventojų. Per pastarąjį laikotarpį šių ligų atvejų skaičius

padidėjo. To priežastimi medikai laiko pasikeitusius šių ligų

simptomus bei naujas, atsparias vaistams ligų formas.

Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos ir

šiuolaikinės medicinos problemų. Iš mūsų analizuojamų šalių,

daugiausiai susirgimų (529,05 atvejai) piktybiniais navikais tenka

Vokietijos gyventojams. Jungtinė Karalystė su šiuo rodikliu taipogi

neatsilieka (485,28 atvejai.) Menkai mažesnis skaičius ir

Prancūzijoje, čia 100 000-čių gyventojų tenka 472,45 atvejai.

3.3 CO2Kiekis vienam Žmogui

14

Grafike (žr. pav 7) pateikiamas CO2 kiekis vienam žmogui1990 –

2008 metų laikotarpyje. DidžiausiasCO2kiekis1990 metais buvo

Vokietijoje, jis siekė daugiau nei 40 tonų vienam gyventojui.

Jungtinėje Karalystėje apie 38, Prancūzijoje 26 tonas. Nuo 2006 metų

anglies dioksido kiekis sparčiai pradeda mažėti.Jau 2008 metais

maksimalus anglies dioksido kiekis buvo sumažintas ir vienam

asmeniui siekė apie 10 tonų, t.y., tris kartus mažiaus nei 1990

metais.

Galime daryti prielaidą, jog spartų šių dujų mažėjimą lėmė 2005

metais pasirašytas Kioto protokolas,kuriuo šalys įsipareigoja iki

2012 metų pabaigos sumažinti CO2 ir kitų penkių šiltnamio dujų

emisijas. Spręsdamos klimato kaitos problemą, šios šalys palaipsniui

stiprina priemones, padedančias didinti energijos efektyvumą,

mažinti gamyklų ir automobilių į atmosferą išmetamų teršalų bei

skatina taupyti energiją.

15

7 pav. „CO2 kiekis vienam žmogui (tonomis) 1990-2008m.“

http://hdr.undp.org/en/data/explorer /)

3.4 Savižudybės

Grafikuose (žr. pav. 8) pateikiamas mūsų analizuojamų šalių,

savižudybių skaičiaus kitimas pagal metus. Kad ir kurie metai

bebūtų, matome, jog visose trijose šalyse labiausiai linkę žudytis

vyrai. Psichologų nuomone, vyrai yra uždaresnio būdo, iškilus

problemoms jie nesiryžta kreiptis pagalbos. Vyrai sau kelia

aukštesnius reikalavimus negu moterys. Patirtos psichologinės

problemos dažniausiai lieka nesprendžiamos ir galiausiai baigiasi

priklausomybėmis, psichinėmis ligomis beisavižudybėmis.

Ryškesnis savižudybių skaičiaus padidėjimas Jungtinėje

Karalystėje, matomas nuo 1983 metų. Šis skaičiaus augimas yra

16

8 pav. „Savižudybių skaičiaus kitimas Jungtinėje Karalystėje,

Prancūzijoje ir Vokietijoje pagal metus“

(Priega per internetą adresu:http://www.who.int/mental_health/media/unitkingd.pdf,

siejamas su 1980 metų, lošimo namų legalizacija. Patologinis lošimas

buvo įvardintas kaip psichinis sutrikimas, vedantis prie

savižudybės.

Prancūzijoje nuo 1980 metų savižudybių skaičius pradeda didėti

ir jau 1985 jis tampa aukščiausias per visą pateiktą laikotarpį.

Manomą, jog aukštą savižudybių skaičių lėmė tuo metu vykusi

ekonominė krizė.

Pagal pateiktus duomenis apie Vokietijos savižudybes, matome,

jog kažkokių staigių savižudybės skaičiaus pakilimų nėra. Šioje

šalyje nuo 1990 metų, savižudybių skaičius tik mažėjo.

17

Grafikuosepateikiamas savižudybių skaičiaus kitimas pagal amžių.

Jungtinėje Karalystėje daugiausiai linkę žudytis žmonės esantys 35 –

45 metų amžiaus grupėje. Prancūzijoje yra kelios amžiaus grupės

linkusios į savižudybes. Pirmoji nuo 44 iki 54 metų, antroji nuo 74

metų. Vokietijoje situacija panaši. Šioje šalyje taipogi labiausiai

linkę žudytis garbingo amžiaus, sulaukę asmenys.

3.5 Alkoholio vartojimas

18

9 pav. „Savižudybių skaičiaus kitimas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje

ir Vokietijoje pagal amžių.“

http://www.who.int/mental_health/media/fran.pdf )

Jungtinėje Karalystėje nuo senų laikų veikė privatūs klubai ir

kitokios pasilinksminimo vietos. Jau prieš keletą amžių, jų paprotys

susirinkti paplepėti ir atsigerti šalto alaus davė pradžią alinėms. Ši

tradicija išsilaikė iki šių dienų – alinės ir dabar užima gana svarbią

vietą gyventojų gyvenime ir kultūroje.

Alus užima didesnę rinkos vertės dalį,jo sunaudojama 43%, tačiau vyno

vartojimo procentas nėra mažas (30%). Jis auga dėl rinkodaros bei kintančių

vartotojų poreikių.

Kaip matyti iš grafiko ( žr. pav. 10 ) 2006 metais gryno alkoholio

kiekis vienam asmeniui išaugo iki 13 litrų. Galima daryti prielaidą, jog

suvartojamas kiekis padidėjo dėl vartojimo suvaržymų panaikinimo.

19

10 pav. „Alkoholio vartojimas Jungtinėje Karalystėje.“

(Prieiga per internetą

adresu:http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_

alcohol_report/profiles/gbr.pdf )

11 pav. „Alkoholio vartojimas Prancūzijoje.“

(Prieiga per internetą adresu:http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/profiles/fra.pdf

Prieš trisdešimt metų tipiškas prancūzų darbininkas dieną pradėdavo

nuo vyno ir nedidelio kavos puodelio iš automato. Tik nedaugelis prancūzų

šiandieną, valgydami apsieina be vyno. Pagal įstatymą alkoholį galima

gerti nuo 14 metų. Per šeimos šventes vaikams leidžiama gerti vyno,

o visai mažiems, kokių trejų metukų, duodama vandeniu skiesto vyno.

Todėl nenuostabu, jog 62% prancūzų alkoholio sudaro vynas.

Kaip matome iš grafiko (žr. pav. 11) 1962 metais vienam asmeniui

tekdavo 25 litrai gryno alkoholio. Laikui bėgant šis kiekis mažėjo

ir 2006 metais nukrito iki 14 litrų.

Juk ne veltui Vokietija vadinama alaus šalimi. Ši šalis gali

didžiuotis alaus įvairove. Įvairių tyrimų bendrovių duomenimis, vokiečiai

20

12 pav. „Alkoholio vartojimas Vokietijoje.“

(Prieiga per internetą adresu:http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/profiles/deu.pdf )

(įskaitant ir abstinentus, vaikus ir visus kitus) kasmet išgeria maždaug po

150 – 190 litrų alaus. Tai byloja, kad alaus tradicijos šioje šalyje –

tikrai labai senos, o receptūros – labai įvairios. Šiandien šalyje gaminama

daugiau kaip 5000 rūšių įvairaus alaus. Todėl nenuostabu, jog vokiečiai

suvartoja 53% alaus. 27% sudaro vynas ir 20% spiritas.

2006 metų duomenimis, vienam asmeniui teko apie 13 litrų gryno

alkoholio.

4 IŠSILAVINIMAS IR DARBAS

Norint suprasti šalies ekonominę padėti svarbus įvertinišvietimo lygį ir darbo užimtumą. Paminėti rodikliai įtakoja ir BNP,kadangi šalyse kur mažas nedarbas, vyrauja ir gera ekonominėpadėtis.

21

4.1 Mokymosi trukmė

Vokietija

Prancūzija

Jungtinė karalystė

04812

Mokymosi trukmė (metais)

Mokymosi trukmė (metais)

Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra tarp labai

aukšto žmonių socialinės raidos rango, kurio bendras mokymosi

trukmės vidurkis yra 11,3 metų. Taigi Vokietijos mokymosi trukmė yra

didesnė už bendrą vidurkį, net 12,2 metų. Prancūzijos ir Jungtinės

Karalystės žemesnis už labai aukšto žmonių socialinės raidos rango

vidurkį. Prancūzija 10,6 metų mokymosi trukmė, o Jungtinėje

Karalystėje tik 9,3 metų.

22

13 pav. „Mokymosi trukmė Jungtinėje Karalystėje,

Prancūzijoje ir Vokietijoje.“

4.2 Švietimo indeksas

Išsilavinimo indekso grafike vaizduojama, kaip kito žmonių

išsilavinimas nuo 1980 m. iki 2011m. Visose šalyse sparčiau ar

lėčiau išsilavinimas kilo iki 1995 metų. Prancūzijos ir Vokietijos

išsilavinimo indeksas kilo sparčiau nei Jungtinės Karalystės, nes

jos tikslingiau investavo į švietimą ir apie 1996 metus aplenkė JK.

Nuo to laiko Jungtinėje Karalystėje išsilavinimo indeksas tai pakyla

tai nukrenta tai rodo švietimo reformų neveiksmingumą. Pastaraisiais

metais Vokietijos indeksas gan pastovus, Prancūzijos ir Jungtinėje

Karalystėje kylantis.

23

14 pav. „Švietimo indeksas Jungtinėje Karalystėje,

Prancūzijoje ir Vokietijoje.“

(Priegaper internetą adresu:

http://hdr.undp.org/en/data/trends/)

4.3 Užimtumo lygis

Visose trijose valstybėse darbo lygis aukštas. Tačiau Jungtinėje

Karalystėje iki 2005m. buvo aukščiausias, tačiau 2010 m. Vokietija

aplenkė JK, nes buvo Vokietijoje sukurta daugiau darbo vietų ir

daugiau investuota į bedarbių perkvalifikavimą. Prancūzijos darbo

lygis visą laiką po truputėli kyla, bet staigių pasikeitimų nebuvo.

Prancūzijos minimalus atlyginimas yra 1394 eurai, Vokietijos

1277 eurai, Jungtinės Karalystės 1070 eurų. Jungtinės Karalystės

darbo lygis tarp 2005m. ir 2010m. sumažėjo dėl ir taip buvusio

didelio, bet krizės metu padidėjusio imigrantų skaičiaus.

24

15 pav. „Užimtumo lygis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir

Vokietijoje.“

(Priegaper internetą adresu:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?

4.4 BNP vienam gyventojui

Nuo 1980 m. iki 2002 m. realusis BNP vienam gyventojui tolygiai

kilo Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tada

Jungtinėje Karalystėje nuo 2002m. BNP vienam gyventojui krito, nes

buvo suaktyvėjęs nusikalstamumas ir reikėjo padidinti pareigūnų

skaičių. Vėliau vėl Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės

realusis BNP vienam gyventojui augo iki 2006m. metų krizės. Sprogus

nekilnojamojo turto burbului, kai kainos buvo perdėtai išaugusios.

Tačiau stiprios šalys sparčiai sutvarkė savo ekonomiką ir 2010m.

realusis BNP vienam gyventojui vėl kyla.

25

16 pav. „BNP vienam gyventojui Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir

Vokietijoje.“

(Priega per internetą adresu: http://www.google.lt/publicdata/explore?

ds=d5bncppjof8f9_&ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=ny_gnp_pcap_pp_cd&hl=

lt&dl=lt#ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=ny_gnp_pcap_pp_cd&scale_y=lin&

5 NUSIKALSTAMUMASNusikalstamumo lygis parodo kiek investuoja į šalies gyventojų

apsaugą, kiek pareigūnų tenka gyventojams. Pastebėta tendencija, kadmažiau išsivysčiusiose šalyse jaučiamas ir didesnis nusikaltamumolygis, daugiau žmonių pasodinama į kalėjimus, o jų išlaikymasreikalauja papildomų ekonominių resursų.

5.1 Pareigūnų kiekis tenkantis 100,000 gyventojųNagrinėjant nusikalstamumo rodiklius svarbu žinoti kiek šalis

turi preigūnų tenkančiu 100,000 gyventojų.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

Vokietija PrancūzijaJK

26

17 pav. „Pareigūnų tenkančių 100,000 gyventojų Jungtinėje Karalystėje,

Prancūzijoje ir Vokietijoje skaičius.“

(Priega per internetą adresu:http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php?title=File:Police_officers.png&filetimestamp=20101210170812)

Kaip matoma (žr. 17 pav.) 1997-2007 metų duomenys. Vokietijoje

ir Jungtinėje Karalystėje pareigūnų skaičius labai panašus, o

Prancūzijoje žymiai mažesnis. Tai galima sieti su Prancūzijos

gyventojų uždarumu. Ši šalis laikoma pakankamai konservatyvia ir

nelabai linkusia įsileisti emigrantus į savo erdvę. Po 2001 rugsėjo

11 d. įvykių Amerikoje matoma, kad visos šalys padidino pareigūnų

skaičių 100,000 gyventojų, tam kad išvengtų panikos ir galėtų geriau

apsisaugoti nuo galimų teroristinių antpuolių. Nuo 2004 metų matomas

pareigūnų skaičiaus mažinimas, nes terorizmo grėsmė taip pat po

truputėlį mažėja visame pasaulyje.

Nusikaltėliai kalėjime tenkantys 100,000 gyventojų, parodo koks

yra nusikalstamumo lygis kiekvienoje šalyje ir kiek nusikaltėlių

pagaunama padarius neleistinus veiksmus. Šis rodiklis labai

priklausomas nuo šalies ekonomikos ir imigracijos lygio.

5.2 Nusikaltėlių kalėjime kiekis tenkantis 100,000 gyventojų

1997 2002 20070.020.040.060.080.0100.0120.0140.0160.0

VokietijaPrancūzijaJK

27

18 pav. „Nusikaltėlių kalėjime tenkančių 100,000 gyventojų Jungtinėje

Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje skaičius.“

(Priega per internetą adresu:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php?

title=File:Prison_population.png&filetimestamp=20101210170825 )

Grafike (žr. 18 pav.) matomi 1997-2007 metų duomenys. Jungtinė

Karalystė šiuo rodikliu smarkiai pirmauja prieš Prancūziją ir

Vokietiją, kadangi šioje šalyje jaučiamas pirmasis imigrantų

antplūdis iš daugelio mažiau išsivysčiusių šalių, taip pat Airija

patyrė gan didelę ekonominę krizę, bei buvo kamuojama nedarbo.

Prancūzijoje nuo 2002 metų nusikaltėlių tenkančiu 100,000 gyventojų

kiekis taip pat truputį pradėjo augti, bet tai siejama su gera

teisėsaugos sistema ir išaiškinamų nusikaltimų skaičiumi.

Vokietijoje nuo 2002 m. Nusikaltėlių kalėjimuose skaičius ėmė

mažėti, kadangi ši šalis puikiai valdo savo ekonominius išteklius ir

joje žemas nedarbo lygis. Kadangi mažiau skurstančių gyventojų

mažėja ir nusikalstamumo rodiklis.

6 ŽMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS INDEKSAS

Žmogaus socialinės raidos indeksas yra bendras indeksas, kuriuo

matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo

trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis. Šis

indeksas leidžia nustatyti socialines pragyvenimo sąlygas

valstybėje. Pagal šį indeksą sprendžiamą apie socialinį žmogaus

28

pragyvenimo lygį valstybėje. Indeksas naudojamas nustatyti ar

valstybė yra išsivysčiusi ir matuoti ekonominės politikos įtaka

gyvenimo kokybei. 

Kaip matyti iš grafiko (žr. pav. 19), visų trijų šalių, žmogaus

socialinės raidos indeksas 1980 - 2011 metų laikotarpyje kilo. Nuo

1987 iki šių dienų, pirmauja Vokietija (0,91), toliau seka

Prancūzija (0,88) ir Jungtinė Karalystė (0,86). Šios šalys yra

priskiriamos prie labai aukšto išsivystymo, šalių grupės.

29

19 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos irVokietijos žmogaus sicialinės raidos indeksas.“

(Priega per internetą adresu:

IŠVADOS

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės socialinė

raida buvo sparti ir gana tolygi. Visos šios šalys dabartiniame

kontekste patyrė augimą daugelyje sričių. Jos priklausolabai

aukštai žmonių socialinės raidos išsivystymo šalių grupei.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė karo metu turėjo daug

kolonijų Afrikos bei Azijos žemynuose, dėl šios priežasties karo

metu labai nenukentėjo, nes galėjo išnaudoti turimas kolonijas.

Tuo tarpu Vokietijos pasidalijimo į dvi dalis pasekoje,

nugriuvus Berlyno sienai, “vakarinė„ pusė turėjo skirti daugiau

ekonominių resursų skurdžiau gyvenantiems žmonėms

“rytinėje„ pusėje.Suvienodinti socialinę bei ekonominę padėtį.

Viena didžiausių socialinių problemų Vokietijoje yra

senėjimas, nes mažėja gimstamumas. Jungtinė Karalystė ir

Prancūzija turi didelių problemų dėl AIDS ir ŽIV paplitimo,

kadangi iš buvusių kolonijų atvykstantieji, dažnai būna šių ligų

nešiotojai. Dar viena ir pati didžiausia problema Jungtinėje

Karalystėje yra imigracija, kadangi anglų kalba yra plačiai

paplitusi visame pasaulyje. Dėl to Vokietijai ir Prancūzijai ši

problema nėra aktuali.

30

LITERATŪRA

1. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija –OECD.

Peržiūrėta 2011, lapkričio 15, tinklapyje:

http://www.prezidentorinkimai2009.lt/ekonominio-bendradarbiavimo-

ir-pletros-organizacija-oecd/

2. Europos statistikos departamentas. Peržiūrėta 2011, lapkričio 28,

tinklapyje: http://epp.eurost

at.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Main_Page

3. Europos šalių sergamumo rodikliai. Pežiūrėta 2011, lapkričio 12,

tinklapyje: http://sic.hi.lt/ph p/essr3.php?dat_file=essr3.txt

4. Joniškis V. (2005). Istorijos ir politologijos žinynas. Kaunas:

Litutė

5. Leonavičius J. (1993). Sociologijos Žodynas. Vilnius: Academia.

6. Pasaulio duomenų bankas. Peržiūrėta 2011, lapkričio 20,

tinklapyje: http://www.google.lt/ publicdata/e xplore?

ds=d5bncppjof8f9_

31

7. Pasaulio sveikatos organizacija. Peržiūėta 2011 lapkričio 6,

tinklapyje: http://www.who.int/to pics/en/

8. Prancūzija. Peržiūreta 2011, lapkričio 12, tinklapyje:

http://www.populstat.info/Europe/fran ceg.htm

9. Tarptautinė žmogaus socialinė raida. Peržiūrėta 2011, lapkričio

20, tinklapyje: http://hdr.un dp.org/en/data/explorer/

10. Turistinių kelionių portalas. Peržiūrėta 2011 lapkričio 5,

tinklapyje: http://www.ieskaukeli ones.lt/geografija/didzioji-

britanija.html

11. Turistinių kelionių portalas. Peržiūrėta 2011 lapkričio 5,

tinklapyje http://www.keliauk-trave

l.lt/lt/keliones/salys/europa/vokietija/

32