KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
SOCIOLOGIJOS KATEDRA
PRANCŪZIJOS, VOKIETIJOS IR JUNGTINĖS KARALYSTĖSSOCIALINĖ RAIDA
ŽSR grupinis darbas
Vadovas:
Doc. dr. A. Telešienė
2011 11 24
Atliko:
SM 9/4 gr. stud.
Ž. Daraškevičiūtė
S. Šatrauskaitė
S. Žaltauskaitė
2011 11 24
Kaunas, 2011
TURINYS
ĮVADAS.......................................................41 ISTORIJA..................................................52 DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI...................................62.1 Gyventojų skaičius.....................................62.2 Entinė padėtis.........................................72.3 Gimatamumas ir mirtingumas.............................8
3 SVEIKATA..................................................93.1 Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė........................93.2 Sergamumas............................................103.3 CO2 Kiekis vienam Žmogui...............................113.4 Savižudybės...........................................113.5 Alkoholio vartojimas..................................14
4 IŠSILAVINIMAS IR DARBAS..................................164.1 Mokymosi trukmė.......................................164.2 Švietimo indeksas.....................................174.3 Užimtumo lygis........................................184.4 BNP vienam gyventojui.................................19
5 NUSIKALSTAMUMAS..........................................205.1 Pareigūnų kiekis tenkantis 100,000 gyventojų..........205.2 Nusikaltėlių kalėjime kiekis tenkantis 100,000 gyventojų21
6 ŽMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS INDEKSAS.......................22IŠVADOS.....................................................23LITERATŪRA..................................................24
2
PAVEIKSLAI
1 pav. „Gimstamumo rodiklis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir
Vokietijoje“……………....…..6
2 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos etninė
sudėtis“................................................7
3 pav. „gimstamumo rodiklis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir
Vokietijoje“……………..…….8
4 pav. „mirtingumo rodiklis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir
Vokietijoje“………………….....8
5 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos vidutinė
būsimo gyvenimo trukmė 1980-2011 metais.“………………………………………………...……...
…………………………………….....9
6 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos 2009 m.
sergamumo (sifiliu, tuberkulioze, gonorėja, AIDS, ŽIV ir
piktybiniais navikais)
rodikliai.“.........................................................
...........10
7 pav. „CO2 kiekis vienam žmogui (tonomis) 1990-
2008m.“..............................................................
113
8 pav. „Savižudybių skaičiaus kitimas Jungtinėje Karalystėje,
Prancūzijoje ir Vokietijoje pagal
metus“..............................................................
....................................................................
.................12
9 pav. „Savižudybių skaičiaus kitimas Jungtinėje Karalystėje,
Prancūzijoje ir Vokietijoje pagal
amžių.“.............................................................
....................................................................
.................13
10 pav. „Alkoholio vartojimas Jungtinėje
Karalystėje.“.......................................................
...............13
11 pav. „Alkoholio vartojimas
Prancūzijoje.“......................................................
................................14
12 pav. „Alkoholio vartojimas
Vokietijoje.“.......................................................
.................................15
13 pav. „Mokymosi trukmė Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir
Vokietijoje.“..............................16
14 pav. „Švietimo indeksas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir
Vokietijoje.“..............................17
15 pav. „Užimtumo lygis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir
Vokietijoje.“..................................18
16 pav. „BNP vienam gyventojui Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje
ir Vokietijoje.“.....................19
17 pav. „Pareigūnų tenkančių 100,000 gyventojų Jungtinėje
Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje
4
skaičius.“..........................................................
....................................................................
................20
18 pav. „Nusikaltėlių kalėjime tenkančių 100,000 gyventojų
Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje
skaičius.“..........................................................
.................................................................21
19 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos žmogaus
sicialinės raidos indeksas.“........22
ĮVADAS
Aktualumas: Kadangi šios šalys yra vienos iš stipriausių ir
galingiausių ekonominiais ir kitais rodikliai pasaulyje, svarbu
žinoti jų raidą, kad kitos šalys galėtų sekti jų pavyzdžiu.
Naujumas: Tyrinėjami duomenys yra nuo 1950-2011 metų, todėl
duomenys parodo dabartinę šalių padėtį.
Problema: kokią padėtį šios šalys užima žmogaus socialinės
raidos reitingavime pasaulio mastu?
Tyrimo objektas: Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės
socialinė raida.
Tikslas: Palyginti Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės
Karalystės socialinę raidą.
Uždaviniai: 5
Išsiaiškinti Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės
Karalystės ŽSRI padėtį ir kitus rodiklius;
palyginti istorinės raidos įtaką statistiniams rodikliams;
aptarti socialines problemas su kuriomis susiduria šios
šalys.
Darbų pasidalijimas:
Živilė, Simona, Sandra: viską darėme kartu.
1 ISTORIJA
Visos trys analizuojamos šalys yra demokratinės respublikos ir
jos laikomos stipriausiomis ir labiausiai išsivysčiusiomis šalimis
visoje Europoje. Bendri istoriniai momentai, kurie įtakojo
6
Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės žmonių socialinę
raidą.
Dėl 1980 m. vasarą vykusių Gdansko laivų statyklos darbininkų
streikų visoje Europoje ir pasaulyje Pradėta vykdyti plataus masto
šešerių metų programa, kuria siekta išspręsti laisvos prekybos tarp
ES valstybių narių problemas ir sukurti bendrą rinką. Didžiausias
politinis perversmas įvyko 1989 m. lapkričio 9 d. nugriovus 28 metus
Rytų ir Vakarų Vokietiją skyrusią Berlyno sieną. Abi Vokietijos
dalys netrukus susijungė.
Žlugus komunizmo režimui Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Europos
piliečiai suartėjo. 1993 m. baigta kurti bendra rinka, kurioje
užtikrinamos „keturios laisvės“: laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir
kapitalo judėjimas. 10-ajame dešimtmetyje taip pat pasirašytos dvi
sutartys: 1993 m. – Europos Sąjungos sutartis (Mastrichto sutartis),
o 1999 m. – Amsterdamo sutartis. Piliečiai pradėjo rūpintis aplinkos
apsauga ir bendrais Europos veiksmais saugumo ir gynybos srityje.
Milijonai jaunuolių remiami ES studijavo kitose šalyse. Bendravimas
tapo paprastesnis vis daugiau žmonių pradėjus naudotis mobiliaisiais
telefonais ir internetu.( Joniškis V. 2005, 140 p. )
Euras tapo daugelio ES šalių naująja valiuta. 2001 m. rugsėjo
vienuoliktoji, užgrobtiems reisiniams lėktuvams įsirėžus į pastatus
Niujorke ir Vašingtone, tapo kovos su terorizmu simboliu. ES pradėjo
daug glaudžiau bendradarbiauti kovos su nusikalstamumu srityje. 2004
m. 10 naujųjų valstybių narių įstojus į ES tarp Rytų ir Vakarų
Europos pagaliau panaikinta politinė takoskyra. Daugelis žmonių
mano, kad pats metas Europai turėti savo Konstituciją, bet susitarti
dėl jos turinio nelengva. Europos ateities klausimas vis dar karštai
tebesvarstomas.
7
Šios šalys priklauso OECD. OECD išaugo iš Europos ekonominio
bendradarbiavimo organizacijos (OEEC), kuri buvo įkurta pokario
metais administruoti Amerikos ir Kanados paramą. Jos tikslai –
stiprinti šalių narių ekonomiką, kelti efektyvumą, plėsti laisvą
prekybą, padėti besivystančių šalių ekonomikos plėtrai.
Pastaraisiais metais OECD sustiprino savo dėmesį ir paramą teikdama
analitinę ekspertizę ir patirtį besivystančioms ir pereinamosios
ekonomikos šalims. Globalizavimo įtakoje vis didesnis dėmesys
skiriamas įvairių šalių ir sričių sąveikai analizuoti ir ruošti
bendras rekomendacijas. Nariais yra 30 pačių turtingiausių pasaulio
valstybių, tarp jų ir mūsų analizuojamos: Prancūzija, Vokietija,
Jungtinė Karalystė. OECD nariai sukuria 2/3 pasaulio BVP. (Prieiga
per internatą: http://www.prezidentorinkimai2009.lt/ekonominio-
bendradarbiavimo-ir-pletros-organizacija-oecd/)
2 DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI
Demografija- tai mokslas tiriantis tankumą (gyventojų skaičių),etninę šalies sudėtį be bene svarbiausius rodyklius – mirtingumą irgmstamumas. (leonavičius J. 1993m., 34 p.) Remiantis šiaisrodikliais galima matyt ar šalis jaučia senėjimą. Kaip ir kodėlkeičiasi gyventojų kiekis šalies viduje.
2.1 Gyventojų skaičiusVienas svarbiausių demografinių rodiklių - gyventojų skaičius.
8
Kaip matoma iš grafiko (žr.1 pav.) visų trijų analizuojamų šalių
gyventojų skaičius 1960-2010 metų laikotarpyje labai stabilus.
Vokietijoje gyvena 81,702 mln. žmonių, tačiau pastaruoju metu
truputį mažėja dėl mažo gimstamumo. Prancūzija 1985 metais aplenkusi
Didžiąją Britaniją dabar turi 64,877 mln. gyventojų ir jų kiekis vis
proporcingai didėja, dėl gerai ugdomų šeimos vertybių šalies viduje.
Didžioji Britanija turi 62,219 mln. gyventojų, šis kiekis taip pat
didėja, manoma kad dėl didelio emigrantų skaičiaus pastaruoju metu.
2.2 Entinė padėtisKitas demografinis rodiklis, kuris gali parodyti šalies
istorinių etapų pasekmes yra etninė sudėtis.
9
2 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos etninė
sudėtis“
(Priega per internetą adresu:http://www.ieskaukeliones.lt/geografija/didzioji-britanija.html,
1 pav. „gyventojų skaičius Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir
Vokietijoje.“
Preiga per internetą adresu:
(http://www.google.lt/publicdata/explore?
ds=d5bncppjof8f9_&ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=sp_pop_totl&h
Kaip matoma iš Jungtinės Karalystės etninės sudėties grafiko
(Žr. 2 pav.) didžiąją gyventojų dalį 81 proc. sudaro anglai. Tačiau
sudėtis pakankamai įvairi: 10 proc. škotai, airiai ir valai po 2
proc., iš kitų tautų tik 5 proc. Galime daryti prielaidą, kad švarią
etninę Jungtinės karalystės sudėtį lemia tai, jog ji sudaryti iš
atskirų gan stiprių valstybių.Prancūzijoje 92 proc. gyventojų sudaro
prancūzai, 4 proc. arabai arba šiaurės afrikiečiai, kadangi šios
tautos buvo Prancūzijos kolonijomis ir dalis jų gyventojų buvo
įgabenama kaip pagrindinė darbo jėga. Taip pat 2 proc. sudaro
vokiečiai, kadangi ši tauta yra kaimyninė. Vokietijoje situacija
labai panaši kaip ir Prancūzijoje 92 proc. sudaro vokiečiai, 2 proc.
turkai ir 6 procentus sudaro kitos tautos neįvardijama kokios, nes
šioje šalyje etninės mažumos labai įvairios ir sunku įvardinti kiek
kuri procentų gali sudaryti.
2.3 Gimatamumas ir mirtingumasDemografinę šalies padėtį taip pat nurodo gimstamumo ir
mirtingumo rodikliai.
10
Lyginant JK, Prancūziją ir Vokietiją su pasauliu matoma (Žr. 3
pav.) tendencija, kad JK ir Prancūzijoje gimstamumas didėja. Galima
daryti prielaidą, kad dėl šalyse puoselėjamų šeimos vertybių. Šiuo
rodikliu Vokietija atsilieka ir taip pat kaip visame pasaulyje, joje
gimstamumas mažėja. Ir šio rodiklio mažėjimas yra viena didžiausių
šalies problemų. Tai siejama su dideliu moterų įsitraukimu į darbo
rinką ir karjeros siekimu, vis labiau tampa populiaru turėti vieną
vaiką šeimoje.
Visai kitokia situacija dėl mirtingumo rodiklių (Žr. 4 pav.).
Šiose šalyse mirtingumas labai žemas, nes gerai išvystyta gydymo
sistema, daug lėšų skiriama jos tobulinimui. Lyginant su visu
pasaliu JK, Prancūzijoje ir Vokietijoje mirtingumas mažesnis
dešimtimis kartų.
11
3 SVEIKATA
Sveikata labai svarbus fatkas apimantis žmonių gyvenimo trukmęir veiksnius, kurie ją gali įtakoti. Svarbu žinoti užkrečiamos ligosvyrauja šiose šalyse, kiek alkoholio suvartojama, nes šie veiksniailabai smarkiai gali įtakoti ir sveikatą. Žinoma privalu vertinti irjos apsaugos išvystymo lygį šalies viduje.
3.1 Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė
Grafike (žr. pav. 5) pateikiami vidutinės būsimo gyvenimo
trukmės duomenys nuo 1980 iki 2011 metų, kurie atspindi laipsnišką
visų trijų šalių gyvenimo trukmės kilimą. Toks kilimas gali būti
siejamas su šių valstybių aukštu išsivystymo lygiu ir didelėmis
investicijomis į sveikatos apsaugą. Lyginant šalis tarpusavyje,
matome, jog visą šį laikotarpį ilgiausia vidutinė būsimo gyvenimo
trukmė buvo ir yra Prancūzijoje, kuri šiais metais pasiekė 81,5
12
5 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos vidutinė būsimo
gyvenimo trukmė 1980-2011 metais.“
Preiga per internetą adresu: (http://www.google.lt/publicdata/explore?
ds=d5bncppjof8f9_&ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=ny_gnp_pcap_pp_cd&hl=l
t&dl=lt#ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=sp_dyn_le00_in&scale_y=lin&ind_y
=false&rdim=country&idim=country:GBR:FRA:DEU&ifdim=country&hl=lt&dl=lt)
metų. Vos vienerių metų skirtumas yra Vokietijoje (80,4 metų).
Jungtinės Karalystės vidutinė būsimo gyvenimo trukmė nežymiai
skiriasi nuo šių valstybių, tačiau išlieka taipogi aukšta, t.y.,
80,2 metų.
3.2 Sergamumas
13
6 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos 2009
m. sergamumo (sifiliu, tuberkulioze, gonorėja, AIDS, ŽIV ir
piktybiniais navikais) rodikliai.“ (Prieiga per internetą adresu:
http://sic.hi.lt/php/essr3.php?dat_file=essr3.txt )
Paveiksle (žr. pav 6) pateikiami sergamumo sifiliu,
tuberkulioze, gonorėja, AIDS, ŽIV ir piktybiniais navikais duomenys.
Lyginant šalis tarpusavyje, daugiausia sifilio ligos atvejų 100 000-
čių gyventojų tenka Vokietijoje, t.y, 3,84. Jungtinėje Karalystėje
2,84, o Prancūzijoje 0,84 ligos atvejai. Specialistai mano, kad
šios ligos sugrįžimas siejamas su žmonių nuovargiu naudoti saugaus
sekso priemones. Porą dešimtmečių žmonės, bijodami susirgti AIDS,
naudojo prezervatyvus ir vengė turėti daug lytinių partnerių, o
dabar medikai konstatuoja „saugaus sekso nuovargį“. Dėl šios
priežasties ligos atvejų daugėja.
Tuberkuliozės, gonorėjos ir ŽIV atvejų 100 000-čių gyventojų
daugiausiai tenka Jungtinės Karalystės gyventojams.Sergamumas AIDS
labai panašus JK ir Prancūzijoje, čia tenka po 1 ir 1,01 atvejį 100
000-čių gyventojų. Per pastarąjį laikotarpį šių ligų atvejų skaičius
padidėjo. To priežastimi medikai laiko pasikeitusius šių ligų
simptomus bei naujas, atsparias vaistams ligų formas.
Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos ir
šiuolaikinės medicinos problemų. Iš mūsų analizuojamų šalių,
daugiausiai susirgimų (529,05 atvejai) piktybiniais navikais tenka
Vokietijos gyventojams. Jungtinė Karalystė su šiuo rodikliu taipogi
neatsilieka (485,28 atvejai.) Menkai mažesnis skaičius ir
Prancūzijoje, čia 100 000-čių gyventojų tenka 472,45 atvejai.
3.3 CO2Kiekis vienam Žmogui
14
Grafike (žr. pav 7) pateikiamas CO2 kiekis vienam žmogui1990 –
2008 metų laikotarpyje. DidžiausiasCO2kiekis1990 metais buvo
Vokietijoje, jis siekė daugiau nei 40 tonų vienam gyventojui.
Jungtinėje Karalystėje apie 38, Prancūzijoje 26 tonas. Nuo 2006 metų
anglies dioksido kiekis sparčiai pradeda mažėti.Jau 2008 metais
maksimalus anglies dioksido kiekis buvo sumažintas ir vienam
asmeniui siekė apie 10 tonų, t.y., tris kartus mažiaus nei 1990
metais.
Galime daryti prielaidą, jog spartų šių dujų mažėjimą lėmė 2005
metais pasirašytas Kioto protokolas,kuriuo šalys įsipareigoja iki
2012 metų pabaigos sumažinti CO2 ir kitų penkių šiltnamio dujų
emisijas. Spręsdamos klimato kaitos problemą, šios šalys palaipsniui
stiprina priemones, padedančias didinti energijos efektyvumą,
mažinti gamyklų ir automobilių į atmosferą išmetamų teršalų bei
skatina taupyti energiją.
15
7 pav. „CO2 kiekis vienam žmogui (tonomis) 1990-2008m.“
http://hdr.undp.org/en/data/explorer /)
3.4 Savižudybės
Grafikuose (žr. pav. 8) pateikiamas mūsų analizuojamų šalių,
savižudybių skaičiaus kitimas pagal metus. Kad ir kurie metai
bebūtų, matome, jog visose trijose šalyse labiausiai linkę žudytis
vyrai. Psichologų nuomone, vyrai yra uždaresnio būdo, iškilus
problemoms jie nesiryžta kreiptis pagalbos. Vyrai sau kelia
aukštesnius reikalavimus negu moterys. Patirtos psichologinės
problemos dažniausiai lieka nesprendžiamos ir galiausiai baigiasi
priklausomybėmis, psichinėmis ligomis beisavižudybėmis.
Ryškesnis savižudybių skaičiaus padidėjimas Jungtinėje
Karalystėje, matomas nuo 1983 metų. Šis skaičiaus augimas yra
16
8 pav. „Savižudybių skaičiaus kitimas Jungtinėje Karalystėje,
Prancūzijoje ir Vokietijoje pagal metus“
(Priega per internetą adresu:http://www.who.int/mental_health/media/unitkingd.pdf,
siejamas su 1980 metų, lošimo namų legalizacija. Patologinis lošimas
buvo įvardintas kaip psichinis sutrikimas, vedantis prie
savižudybės.
Prancūzijoje nuo 1980 metų savižudybių skaičius pradeda didėti
ir jau 1985 jis tampa aukščiausias per visą pateiktą laikotarpį.
Manomą, jog aukštą savižudybių skaičių lėmė tuo metu vykusi
ekonominė krizė.
Pagal pateiktus duomenis apie Vokietijos savižudybes, matome,
jog kažkokių staigių savižudybės skaičiaus pakilimų nėra. Šioje
šalyje nuo 1990 metų, savižudybių skaičius tik mažėjo.
17
Grafikuosepateikiamas savižudybių skaičiaus kitimas pagal amžių.
Jungtinėje Karalystėje daugiausiai linkę žudytis žmonės esantys 35 –
45 metų amžiaus grupėje. Prancūzijoje yra kelios amžiaus grupės
linkusios į savižudybes. Pirmoji nuo 44 iki 54 metų, antroji nuo 74
metų. Vokietijoje situacija panaši. Šioje šalyje taipogi labiausiai
linkę žudytis garbingo amžiaus, sulaukę asmenys.
3.5 Alkoholio vartojimas
18
9 pav. „Savižudybių skaičiaus kitimas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje
ir Vokietijoje pagal amžių.“
http://www.who.int/mental_health/media/fran.pdf )
Jungtinėje Karalystėje nuo senų laikų veikė privatūs klubai ir
kitokios pasilinksminimo vietos. Jau prieš keletą amžių, jų paprotys
susirinkti paplepėti ir atsigerti šalto alaus davė pradžią alinėms. Ši
tradicija išsilaikė iki šių dienų – alinės ir dabar užima gana svarbią
vietą gyventojų gyvenime ir kultūroje.
Alus užima didesnę rinkos vertės dalį,jo sunaudojama 43%, tačiau vyno
vartojimo procentas nėra mažas (30%). Jis auga dėl rinkodaros bei kintančių
vartotojų poreikių.
Kaip matyti iš grafiko ( žr. pav. 10 ) 2006 metais gryno alkoholio
kiekis vienam asmeniui išaugo iki 13 litrų. Galima daryti prielaidą, jog
suvartojamas kiekis padidėjo dėl vartojimo suvaržymų panaikinimo.
19
10 pav. „Alkoholio vartojimas Jungtinėje Karalystėje.“
(Prieiga per internetą
adresu:http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_
alcohol_report/profiles/gbr.pdf )
11 pav. „Alkoholio vartojimas Prancūzijoje.“
(Prieiga per internetą adresu:http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/profiles/fra.pdf
Prieš trisdešimt metų tipiškas prancūzų darbininkas dieną pradėdavo
nuo vyno ir nedidelio kavos puodelio iš automato. Tik nedaugelis prancūzų
šiandieną, valgydami apsieina be vyno. Pagal įstatymą alkoholį galima
gerti nuo 14 metų. Per šeimos šventes vaikams leidžiama gerti vyno,
o visai mažiems, kokių trejų metukų, duodama vandeniu skiesto vyno.
Todėl nenuostabu, jog 62% prancūzų alkoholio sudaro vynas.
Kaip matome iš grafiko (žr. pav. 11) 1962 metais vienam asmeniui
tekdavo 25 litrai gryno alkoholio. Laikui bėgant šis kiekis mažėjo
ir 2006 metais nukrito iki 14 litrų.
Juk ne veltui Vokietija vadinama alaus šalimi. Ši šalis gali
didžiuotis alaus įvairove. Įvairių tyrimų bendrovių duomenimis, vokiečiai
20
12 pav. „Alkoholio vartojimas Vokietijoje.“
(Prieiga per internetą adresu:http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/profiles/deu.pdf )
(įskaitant ir abstinentus, vaikus ir visus kitus) kasmet išgeria maždaug po
150 – 190 litrų alaus. Tai byloja, kad alaus tradicijos šioje šalyje –
tikrai labai senos, o receptūros – labai įvairios. Šiandien šalyje gaminama
daugiau kaip 5000 rūšių įvairaus alaus. Todėl nenuostabu, jog vokiečiai
suvartoja 53% alaus. 27% sudaro vynas ir 20% spiritas.
2006 metų duomenimis, vienam asmeniui teko apie 13 litrų gryno
alkoholio.
4 IŠSILAVINIMAS IR DARBAS
Norint suprasti šalies ekonominę padėti svarbus įvertinišvietimo lygį ir darbo užimtumą. Paminėti rodikliai įtakoja ir BNP,kadangi šalyse kur mažas nedarbas, vyrauja ir gera ekonominėpadėtis.
21
4.1 Mokymosi trukmė
Vokietija
Prancūzija
Jungtinė karalystė
04812
Mokymosi trukmė (metais)
Mokymosi trukmė (metais)
Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra tarp labai
aukšto žmonių socialinės raidos rango, kurio bendras mokymosi
trukmės vidurkis yra 11,3 metų. Taigi Vokietijos mokymosi trukmė yra
didesnė už bendrą vidurkį, net 12,2 metų. Prancūzijos ir Jungtinės
Karalystės žemesnis už labai aukšto žmonių socialinės raidos rango
vidurkį. Prancūzija 10,6 metų mokymosi trukmė, o Jungtinėje
Karalystėje tik 9,3 metų.
22
13 pav. „Mokymosi trukmė Jungtinėje Karalystėje,
Prancūzijoje ir Vokietijoje.“
4.2 Švietimo indeksas
Išsilavinimo indekso grafike vaizduojama, kaip kito žmonių
išsilavinimas nuo 1980 m. iki 2011m. Visose šalyse sparčiau ar
lėčiau išsilavinimas kilo iki 1995 metų. Prancūzijos ir Vokietijos
išsilavinimo indeksas kilo sparčiau nei Jungtinės Karalystės, nes
jos tikslingiau investavo į švietimą ir apie 1996 metus aplenkė JK.
Nuo to laiko Jungtinėje Karalystėje išsilavinimo indeksas tai pakyla
tai nukrenta tai rodo švietimo reformų neveiksmingumą. Pastaraisiais
metais Vokietijos indeksas gan pastovus, Prancūzijos ir Jungtinėje
Karalystėje kylantis.
23
14 pav. „Švietimo indeksas Jungtinėje Karalystėje,
Prancūzijoje ir Vokietijoje.“
(Priegaper internetą adresu:
http://hdr.undp.org/en/data/trends/)
4.3 Užimtumo lygis
Visose trijose valstybėse darbo lygis aukštas. Tačiau Jungtinėje
Karalystėje iki 2005m. buvo aukščiausias, tačiau 2010 m. Vokietija
aplenkė JK, nes buvo Vokietijoje sukurta daugiau darbo vietų ir
daugiau investuota į bedarbių perkvalifikavimą. Prancūzijos darbo
lygis visą laiką po truputėli kyla, bet staigių pasikeitimų nebuvo.
Prancūzijos minimalus atlyginimas yra 1394 eurai, Vokietijos
1277 eurai, Jungtinės Karalystės 1070 eurų. Jungtinės Karalystės
darbo lygis tarp 2005m. ir 2010m. sumažėjo dėl ir taip buvusio
didelio, bet krizės metu padidėjusio imigrantų skaičiaus.
24
15 pav. „Užimtumo lygis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir
Vokietijoje.“
(Priegaper internetą adresu:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?
4.4 BNP vienam gyventojui
Nuo 1980 m. iki 2002 m. realusis BNP vienam gyventojui tolygiai
kilo Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tada
Jungtinėje Karalystėje nuo 2002m. BNP vienam gyventojui krito, nes
buvo suaktyvėjęs nusikalstamumas ir reikėjo padidinti pareigūnų
skaičių. Vėliau vėl Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės
realusis BNP vienam gyventojui augo iki 2006m. metų krizės. Sprogus
nekilnojamojo turto burbului, kai kainos buvo perdėtai išaugusios.
Tačiau stiprios šalys sparčiai sutvarkė savo ekonomiką ir 2010m.
realusis BNP vienam gyventojui vėl kyla.
25
16 pav. „BNP vienam gyventojui Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir
Vokietijoje.“
(Priega per internetą adresu: http://www.google.lt/publicdata/explore?
ds=d5bncppjof8f9_&ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=ny_gnp_pcap_pp_cd&hl=
lt&dl=lt#ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=ny_gnp_pcap_pp_cd&scale_y=lin&
5 NUSIKALSTAMUMASNusikalstamumo lygis parodo kiek investuoja į šalies gyventojų
apsaugą, kiek pareigūnų tenka gyventojams. Pastebėta tendencija, kadmažiau išsivysčiusiose šalyse jaučiamas ir didesnis nusikaltamumolygis, daugiau žmonių pasodinama į kalėjimus, o jų išlaikymasreikalauja papildomų ekonominių resursų.
5.1 Pareigūnų kiekis tenkantis 100,000 gyventojųNagrinėjant nusikalstamumo rodiklius svarbu žinoti kiek šalis
turi preigūnų tenkančiu 100,000 gyventojų.
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
Vokietija PrancūzijaJK
26
17 pav. „Pareigūnų tenkančių 100,000 gyventojų Jungtinėje Karalystėje,
Prancūzijoje ir Vokietijoje skaičius.“
(Priega per internetą adresu:http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php?title=File:Police_officers.png&filetimestamp=20101210170812)
Kaip matoma (žr. 17 pav.) 1997-2007 metų duomenys. Vokietijoje
ir Jungtinėje Karalystėje pareigūnų skaičius labai panašus, o
Prancūzijoje žymiai mažesnis. Tai galima sieti su Prancūzijos
gyventojų uždarumu. Ši šalis laikoma pakankamai konservatyvia ir
nelabai linkusia įsileisti emigrantus į savo erdvę. Po 2001 rugsėjo
11 d. įvykių Amerikoje matoma, kad visos šalys padidino pareigūnų
skaičių 100,000 gyventojų, tam kad išvengtų panikos ir galėtų geriau
apsisaugoti nuo galimų teroristinių antpuolių. Nuo 2004 metų matomas
pareigūnų skaičiaus mažinimas, nes terorizmo grėsmė taip pat po
truputėlį mažėja visame pasaulyje.
Nusikaltėliai kalėjime tenkantys 100,000 gyventojų, parodo koks
yra nusikalstamumo lygis kiekvienoje šalyje ir kiek nusikaltėlių
pagaunama padarius neleistinus veiksmus. Šis rodiklis labai
priklausomas nuo šalies ekonomikos ir imigracijos lygio.
5.2 Nusikaltėlių kalėjime kiekis tenkantis 100,000 gyventojų
1997 2002 20070.020.040.060.080.0100.0120.0140.0160.0
VokietijaPrancūzijaJK
27
18 pav. „Nusikaltėlių kalėjime tenkančių 100,000 gyventojų Jungtinėje
Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje skaičius.“
(Priega per internetą adresu:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php?
title=File:Prison_population.png&filetimestamp=20101210170825 )
Grafike (žr. 18 pav.) matomi 1997-2007 metų duomenys. Jungtinė
Karalystė šiuo rodikliu smarkiai pirmauja prieš Prancūziją ir
Vokietiją, kadangi šioje šalyje jaučiamas pirmasis imigrantų
antplūdis iš daugelio mažiau išsivysčiusių šalių, taip pat Airija
patyrė gan didelę ekonominę krizę, bei buvo kamuojama nedarbo.
Prancūzijoje nuo 2002 metų nusikaltėlių tenkančiu 100,000 gyventojų
kiekis taip pat truputį pradėjo augti, bet tai siejama su gera
teisėsaugos sistema ir išaiškinamų nusikaltimų skaičiumi.
Vokietijoje nuo 2002 m. Nusikaltėlių kalėjimuose skaičius ėmė
mažėti, kadangi ši šalis puikiai valdo savo ekonominius išteklius ir
joje žemas nedarbo lygis. Kadangi mažiau skurstančių gyventojų
mažėja ir nusikalstamumo rodiklis.
6 ŽMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS INDEKSAS
Žmogaus socialinės raidos indeksas yra bendras indeksas, kuriuo
matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo
trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis. Šis
indeksas leidžia nustatyti socialines pragyvenimo sąlygas
valstybėje. Pagal šį indeksą sprendžiamą apie socialinį žmogaus
28
pragyvenimo lygį valstybėje. Indeksas naudojamas nustatyti ar
valstybė yra išsivysčiusi ir matuoti ekonominės politikos įtaka
gyvenimo kokybei.
Kaip matyti iš grafiko (žr. pav. 19), visų trijų šalių, žmogaus
socialinės raidos indeksas 1980 - 2011 metų laikotarpyje kilo. Nuo
1987 iki šių dienų, pirmauja Vokietija (0,91), toliau seka
Prancūzija (0,88) ir Jungtinė Karalystė (0,86). Šios šalys yra
priskiriamos prie labai aukšto išsivystymo, šalių grupės.
29
19 pav. „Jungtinės Karalystės, Prancūzijos irVokietijos žmogaus sicialinės raidos indeksas.“
(Priega per internetą adresu:
IŠVADOS
Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės socialinė
raida buvo sparti ir gana tolygi. Visos šios šalys dabartiniame
kontekste patyrė augimą daugelyje sričių. Jos priklausolabai
aukštai žmonių socialinės raidos išsivystymo šalių grupei.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė karo metu turėjo daug
kolonijų Afrikos bei Azijos žemynuose, dėl šios priežasties karo
metu labai nenukentėjo, nes galėjo išnaudoti turimas kolonijas.
Tuo tarpu Vokietijos pasidalijimo į dvi dalis pasekoje,
nugriuvus Berlyno sienai, “vakarinė„ pusė turėjo skirti daugiau
ekonominių resursų skurdžiau gyvenantiems žmonėms
“rytinėje„ pusėje.Suvienodinti socialinę bei ekonominę padėtį.
Viena didžiausių socialinių problemų Vokietijoje yra
senėjimas, nes mažėja gimstamumas. Jungtinė Karalystė ir
Prancūzija turi didelių problemų dėl AIDS ir ŽIV paplitimo,
kadangi iš buvusių kolonijų atvykstantieji, dažnai būna šių ligų
nešiotojai. Dar viena ir pati didžiausia problema Jungtinėje
Karalystėje yra imigracija, kadangi anglų kalba yra plačiai
paplitusi visame pasaulyje. Dėl to Vokietijai ir Prancūzijai ši
problema nėra aktuali.
30
LITERATŪRA
1. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija –OECD.
Peržiūrėta 2011, lapkričio 15, tinklapyje:
http://www.prezidentorinkimai2009.lt/ekonominio-bendradarbiavimo-
ir-pletros-organizacija-oecd/
2. Europos statistikos departamentas. Peržiūrėta 2011, lapkričio 28,
tinklapyje: http://epp.eurost
at.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Main_Page
3. Europos šalių sergamumo rodikliai. Pežiūrėta 2011, lapkričio 12,
tinklapyje: http://sic.hi.lt/ph p/essr3.php?dat_file=essr3.txt
4. Joniškis V. (2005). Istorijos ir politologijos žinynas. Kaunas:
Litutė
5. Leonavičius J. (1993). Sociologijos Žodynas. Vilnius: Academia.
6. Pasaulio duomenų bankas. Peržiūrėta 2011, lapkričio 20,
tinklapyje: http://www.google.lt/ publicdata/e xplore?
ds=d5bncppjof8f9_
31
7. Pasaulio sveikatos organizacija. Peržiūėta 2011 lapkričio 6,
tinklapyje: http://www.who.int/to pics/en/
8. Prancūzija. Peržiūreta 2011, lapkričio 12, tinklapyje:
http://www.populstat.info/Europe/fran ceg.htm
9. Tarptautinė žmogaus socialinė raida. Peržiūrėta 2011, lapkričio
20, tinklapyje: http://hdr.un dp.org/en/data/explorer/
10. Turistinių kelionių portalas. Peržiūrėta 2011 lapkričio 5,
tinklapyje: http://www.ieskaukeli ones.lt/geografija/didzioji-
britanija.html
11. Turistinių kelionių portalas. Peržiūrėta 2011 lapkričio 5,
tinklapyje http://www.keliauk-trave
l.lt/lt/keliones/salys/europa/vokietija/
32
Top Related