Kregždys R. 2014. Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio...

105Straipsniai / Articles

E SM I N I A I Ž ODŽ I A I : semasiologinis/onomasiologinismetodas, teonimas, JanasŁasickis,Kirnis.

K E YWORD S : onomasiological / semasiological word research methodology, theonym, JanŁasicki,Kirnis.

ROLANDASKREGŽDYSLietuvos kultūros tyr imų inst i tutas

Moks l in ių ty r imų kr yptys: senoji baltų religija irmitologija,šaltiniotyra;lyginamojibaltųirkitųindoeuropiečiųkalbųgramatika,etimologija.

LIETUVIŲKALBOSLEKSEMŲMORFOLOGINIOIRSEMASIOLOGINIOLYGMENŲINTERFERENCINIORYŠIOKVINTESENCIJA:KIRNIS

DeterminationoftheInterferentialRelationshipoftheLexemesattheMorphological and Semasiological Levels:Kirnis

ANOTACI JA

Straipsnis skirtas leksemųsemantinioekstensionalo ir referento interferencinioryšiodve-joposanalizės(semasiologinės/onomasiologinės)ypatumamsaptarti.Semasiologiškaiišanali-zavus JanoŁasickioveikaleDe Diis Samagitarum (1582)minimądievybėsvardąKirnis, ono-masiologinisžodžiųtyrimobūdasvertinamaskaipkazuistinis.

Remiantisnaujaiatliktatekstologineirgramatinelotyniškojotekstobeionimoetimologineanalize,paneigiamaligšiolinėlietuviųteonimoKirnissemantinėeksplikacija.Šisdievybėsvar-dassiejamasnesufitonimu,betsumedkirčiųsocialinėsgrupėsgarbinimoobjektu.

ANNOTAT ION

Thearticledealswith thedeterminationof the interferential relationshipof thesemanticextensionaleandreferent,whichistobebasedontheargumentsofthetwofoldcriteria(ono-

106

ROLANDAS KREGŽDYS

Acta Linguistica Lithuanica LXX

masiological andsemasiological).OnthebasisofthepresentedsemasiologicalanalysisofthetheonymLith.Kirnis mentioned in De Diis Samagitarum (1582) by Jan Łasicki, onomasio-logicalwordresearchmethodologyisdefinedascasuistic.

Also,anewexplanationofthesemanticvalueofthetheonymKirnis ispresented.Theas-sumptionofthereconstructionoftheindividualsocialgroupdeitycultofhewersisbasedontherecenttranslationofthefragmentsofŁasicki’sworkfromLatinandtheirtextualresearch,aswellastheetymologicalanalysisofthetheonym.Theexistenceoftheworshippingobjectascherry-treeisrefuted.

0. ĮVADAS

Leksemųsemantinioekstensionaloirreferentosantykistyrėjųgrindžiamasdve-jopametodika: 1) semasiologine analize, kuomet, pasakVincoUrbučio, „tirianteinamanuoraiškosprieturinio“(LKE566);2)onomasiologiniumetodu,kai„ti-rianteinamanuoturinioprieraiškos“(LKEibd.),t.y.pirmosiosžodžiųreikšminėseksplikacijosmotyvacija argumentuojama interferentine semantemų seka, reflek-tuojančiažymimojoobjekto/subjektokonotaciją,oantrasis–sinkretinereikšmi-ne sklaida, kurios struktūrinių elementų taksonomiją lemia žymimojo objekto /subjektohiperonominisstatusas.Onomasiologinėsanalizėsšalininkaireferentopridisponuojantįpoveikįseman-

tinioekstensionalo struktūraidažnai tapatina sudarybiniųelementųkoherenti-nėmissistemomis,t.y.identiškaivertinažodžiomorfemųkompoziciniusdarinius,plg. VytautoMažiulio (PEŽ II 195)mėginimą interpretuoti iki šiol neaiškioskilmės(žr.Грошева2009:306)subst.lo.cornum‘sedula(Cornus);sedulosvaisius’(OLD 446) semantinę raidą, grindžiant ją rekonstruota adj. ide. *knŏ-(-ā-)-‘nukirstas, nupjautas’, neva lotynų žodis suponuoja sememą *‘vaisius su kietu(galinčiu įrėžti, įpjauti) branduoliu’, t. y. suponuojama hipotetinėmorfologinėsemantinė sąsaja, nepaliudyta faktografinemedžiaga,mat nėra duomenų, kadsedulųkauliukaiskasnorskadanorsbūtųkąnorspjaustęs,pjovęsar įsipjovęs.Be to,minėtina, kad rašytiniuoseAntikos šaltiniuose akcentuojamas kai kuriųšiuo fitonimu įvardijamų augalųmedienos kietumas, o ne atitinkamos vaisiųsudėtiniųdaliųmorfologijosypatybės(žr.Анненковъ1878:109–110;БСЭXX611–612;LEXXVII149;СДII492–494),plg. sedulos lyginimąsu ietimi:ae-rata torsit graue cuspideO.8.408, t.y.variniu ašmeniu ietį (t.y. sedulą–R. K.)nukreipė; bona bello cornus V. G. 2.448, t. y. tinkama karybai (karo reikalams) sedula(žr.OLDibd.).

Lietuvių kalbos leksemųmorfologinio ir semasiologiniolygmenų interferencinio ryšio kvintesencija:kirnis


1. SUBST.LIE.KIRNIS‘(BOT.)KRYKLĖVYŠNIA(PRUNUS CERASUS)’/SUBST.LIE.KIRNĖ‘T.P.’ IRTEONIMOLIE.KIRNIS INTERFERENTINIOSANTYKIO PROBLEMA

Sprendžiantžodžiųetimologizavimoproblemas,dažnairemiamasibūtentono-masiologiniusemantinioekstensionaloirreferentosantykionustatymu,lemiančiufantasmagorinių hipotezių radimąsi. Kai kurios jų iki šiol nepaneigtos, o tokioatsainauspožiūrioįžodžiųkilmęrezultatas–pseudoleksemųkodifikacijaresp.jųpateikimaspagrindiniuoselietuviųkalbosleksikografiniuosesąvaduose(pavyzdžiui,LKŽ[e]),kuriųmedžiagospatikimumu(resp.istoriškumu)įprastainėraabejojama.Aklaipasitikėdamiminėtųžodynų faktografijabeivartodami jauminėtąonoma-siologinįmetodą (resp. neatsižvelgdami į vidinio kalbos rekonstrukcijosmetodopranašumoypatumus),kaikurietyrėjainetsukūrėide.prokalbėsprototipineslytis(apieHjalmaroFriskoirViačeslavoIvanovohipotezęžr.toliau).Vienas tokių žodžių– subst. lie.kirnis reikšme‘(bot.) kryklė vyšnia (Prunus

cerasus)’Lietuvių kalbos žodyne pateikiamas, remiantis tikdviem šaltiniais:Kazi-mieroBūgos ir leidinioLietuviškas botanikos žodynas. I dalis (SudarėBotanikos žodyno komisija, vadovaujamadoc.L.Vailionio.Redagavodr. J.Dagys.Kaunas1938)sudarytojųduomenimis(žr.LKŽe),osubst.lie.kirnė‘t.p.’–tikišleidinioLietuviškas botanikos žodynas(LKŽe).Kylapagrįstųabejonių,kadtaiyradirbtinisbotanikosterminas,sukurtaspagalpirmojolietuviškosiosflorostyrinėtojoJurgioAmbraziejausPabrėžosmetodiką,kuris„<…>darėsinaujadarų,gretakitųduo-damasaugalamsirlietuvių(žemaičių)mitologiniųbūtybių(beAustėjos,darErai-činas,Gardunytis,Guboja,Poklius,Raganė,Ratainytė,Sotvaras,Tvertikas,Gabėir kt.) vardus<…>“ (Balsys2006:78).Deja, kai kurie tyrėjai yra linkę šias lytisarchaizuoti(Senvaitytė2002:6),norstokįspėjimąargumentuojanelingvistiniais,betbotaniniaismotyvais(žr.4išn.).Galimadarytiatsargiąprielaidą,kadK.Būga, remdamasis JanoŁasickiovei-

kale De Diis Samagitarvm Cæterorvmque Sarmatarum, & falſorum Chriſtianorum. Item de religione Armeniorum (1582)1pirmąkartąpaminėtu teonimu lie.Kirnis2, spėtina,k l a i d i n g a i (žr.toliau)interpretuojamukaipvyšniųdievas(plg.Kirnis cæraſos arcis alicuius ſecundum lacum ſitae curat,t.y.„Kirnis–globojaprievienos,

1 Apiešįveikaląirjotyrimoaplinkybesbeiperipetijasplačiaužr.Dini2010:305–307;Kregždys2011a:101–106;Ališauskas2012.

2 Apiešioteonimoikišiolnenustatytąfunkcinęatribucijąplačiaužr.Senvaitytė2002:6.

108

ROLANDAS KREGŽDYS


paežerėjestovinčios,tvirtovėsaugančiasvyšnias“),garbintuŽemaitijoje3:Præterea, ſunt certis agris, quemadmodum nobilioribus familijs, ſingulares dei. videlicet Deuoi-tis agri Poiurskij, Vetuſtis Retovvskij, Guboi ac Tvverticos Sarakovvskij, Kirnis Plotelſcij,t.y.„Beto,tamtikrosvietovės,kaipirkilmingesnėsšeimos,turiypa-tingussavodievus.Pavyzdžiui,pajūryjegarbinamasDeuoitis[Dievaitis],Rietave–Vetustis, Sarake–Guboi ir Tvverticos, Plateliuose–Kirnis“ [Lasickis 1969:19,21,40–41]),įvardijojuoaugalą‘kryklėvyšnia(Prunus cerasus)’.K.Būga,matyt,rėmėsiOttoSchraderio(I589;1907:175)iškeltahipoteze(jai

pritarėMaksasNiedermannas[1902:97]),nevaJ.ŁasickioveikaleDe Diis Sama-gitarvm…minimas teonimasKirnis‘dievas– vyšnių globėjas’ reflektuoja pralie.*kirnas‘vyšnia’(→*Kirnijas)(plačiaužr.IEW572;Walde,HofmannI277;daržr.Грошева2009:307–308).Toks šių tyrėjųmėginimas rekonstruotinulinio šaknies laipsniobaltiškąjįvel-

dinį,matyt,yranesėkmingas(plg.BeekesI771),lėmęsdaugybėsklaidingųteigi-nių,minimųvėlesniuoseveikaluose,radimąsi4.Darytitokiąprielaidągalimadėlšiųpriežasčių:I.Faktografiniųneatitikimų–a)k u l t ū r i n i ų vyšniųmedeliaiLietuvojepra-

dėtisodintidvaruosetikXVI5a.;b)lietuviųfolklorešisaugalasnėrapoetizuojamas,

3 Atskiraiminėtina, kadmitologinęmedžiagą Janui Łasickiui surinko ir pateikė Jakobas Łaskowskis,Kališosritieslenkųbajoras,ŽygimantoAugustožemėsmatininkas(revizorius)Žemaitijoje(plačiaužr.LE1958,188).JolankytosvietosatsekamospagalpatiesJ.Łaskowskiosudarytusžemėvaldosregistrosąrašus.Todėlmanoma(LE ibd.),kad J.ŁaskowskisdarbavosiPlateliuose irGargžduose (šiaurėsže-maičiųkretingiškiųplotas),Josvainiuose(vakarųaukštaičiųšiauliškiųdialektinėzona),Ariogaloje(va-karų aukštaičių kauniškių tarminis plotas), Šiaudinės kaime (Kidulių vls. Šakių apskr. prieKaimelio[netoliJurbarko[vakarųaukštaičiųkauniškiųarealinėzona])beiKaršuvoje—VakarųLietuvosžemėse(daržr.Kregždys2011a:105;Ališauskas2012:32–33).

4 Be kalbotyros veikalų, šis fantasmagorinis pasakojimas buvo interpretuojamas ir lietuviųmitologijabesidominčiųdarbuose(tenkaapgailestauti,kadtautosakostyrėjai,mėginantysinterpretuotimitologi-josdalykus,itinretairemiasikalbininkųdarbais,plg.J.ŁasickiominimosdievybėsApidome(Lasicius1868: 12 [89]) lingvistinęZigmoZinkevičiaus [1981: 96–97] analizę, kuri iki šiol ignoruojama [žr.Vaitkevičienė2002:18;Ališauskas2012:45,113]),plg.AntonioMierzyńskio(1892:59,77),Aleksan-derioBrücknerio(1980:212),WilhelmoMannhardto(1936:380),JonoBasanavičiausirPetroKlimoteiginiusapiedendroforinęlietuviųdievųgarbinimotradiciją,paremtąKirniokultu(plačiaužr.LMII153;175).Šią, itinabejotiną, idėjąsavodarbuoseplėtojo irVittorėPisanis(1950:91;daržr.LMIII71),WalterisJaskiewiczius(1952:85),MarijaGimbutienė(2002:54),IgnasNarbutas(2003:617,618,619),GintarasBeresnevičius(2004:190),RomasBatūra(2005:115),MartaEvaBěťákováirVáclavasBlažekas(2012:91–93)irkt.Algirdas JuliusGreimas(1990:95–96)benepirmasissuabejojodievybėsautentiškumuir teigia jo

pateikiamą funkcinį aprašą esant Renesanso epochai būdingą stereotipą, t. y. vietoje, jomanymu,klampyniųirdumblynųdievo,J.Łasickissukūrėvyšniųdievybę.

5 MatoPretorijaus(MPII387)teigimu,XVIIIa.Prūsijojevyšniųjaubuvogausuresp.jistampaįpras-tusodoaugalu(plg.MPIII633).



t.y.suponuojamalabaivėlyvajoetiologija(žr.Balsys2006:351).Beto,K.Būga(II199–201,225)yrakonstatavęs,kadvyšnių–irlaukinės(resp.Cerasus vulgaris),ir kultūrinės (resp.Prunus cerasus L.)–pavadinimai lietuviųpasiskolinti iš slavųkalbų.PirmiejišioaugaloskoliniaidatuojamiV–VIIa.,remiantislie.dial.(žem.)viẽšnė‘vyšnia’Pl (<sl.*v[<-ei-]śnā ‘t.p.’).Skolinįvartojo irvakarųbaltai,plg.pr. wisnaytos‘vyšnios’E620(žr.PEŽIV255),tačiautainereiškia, jogtuometuLietuvoje tokie augalai buvo auginami.Kultūrinių skolinių statusą galimamoty-vuotijųsemantinediskrecija,plg.V.Mažiulio(PEŽibd.)teiginį,kadpr.*vīsnai-tā išpradžiųreiškėsememą*‘slyvųvaisiaiirmedeliai.’II. Formaliosios analizės, suponuojančios lapsus calami J. Łasickio veikaleDe

Diis Samagitarvm…egzistavimą.Aptariantformaliuosiusresp.gramatiniuslo.cerasus‘vyšnia(medis)’fem.;‘vyš-

niosvaisius’neutr.↔subst.lo.cerasum ‘vyšniosvaisius’(morfologinėinovacija,t.y.g.neutr.yraantrinisdėl1)gr.κεράσιον‘vyšniosvaisius’neutr. [LS798];2) sąsajos su subst. lo. pomum‘medžio vaisius [ypač obelų, vyšnių, figmedžių,riešutmedžių irkt.]’neutr.–žr.Lewis,Short1958:317;Дворецкий1976:596;OLD301)irJ.Łasickionurodomofunkcinėsatribucijosdenotatocaerasos neati-tikimus,pirmiausiakonstatuotinas radicialinio -e- ir -ae-kontradikcinis santykis,kurisikišiolignoruojamas,norsištiesųturilemiančiosreikšmėskonstatuojantšiųdviejųleksemųgenetiniųsaitųnebuvimą,matlo.cerasusyraskolinysišgr.κερασός‘vyšnia’(Ernout,Meillet2001:114;daržr.LS798),Antikosšaltiniuoseneužfiksuo-tas su šakniniu -ae- (žr. Ernout,Meillet ibd.), kuris įprastai reflektuoja skoliniųdiftongoidą,plg.subst.lo.Graecus‘graikas’,adj.lo.Graecus, -a, -um‘graikų,grai-kiškas’←gr.Γραικός‘graikas’(daržr.Ernout,Meillet2001:280);subst.lo.Aeoles ‘ajoliečiai’←gr.Aἰολεῖς‘t.p.’ irkt.Žinoma,galima spėti, kad tokiaikaitai įtakosgalėjoturėtividuramžiųlotynųkalbosgarsųmodifikacinėtendencija,plg.subst.lo.aecclesia‘bažnyčia’↔ecclesia‘t.p.’(žr.Дрбоглав1993:11;daržr.Harrington1997:3).Toks spėjimasbūtų teisingas, jeiXVI a.Lenkijoskaralystėjevartotuose žody-nuosebūtųnurodytatokiakaita.Deja,taipnėra,plg.V.lo.cerasum ‘vyšniosvaisius’neutr./V.lo.cerasus‘vyšnia(medis)’fem.(žr.Maczinsky1564:48;daržr.Erzep-ki1900:18),t.y.netikneįvairuojaradicialinis-e-,betlabaiaiškiaideterminuojamiiržodžiųdiferentiniaivariantaipagalsemantinįbeigramatinįresp.giminėskatego-

KazimierasBūga(II201),aiškindamasšioaugaloįvardijimąslavizmaisjausenuosiuoselietuviųraš-tuose,teigia,jog„<…>Lietuvojeneaugalaukinėvyšnia‘prunusavium’“,oDaliaSenvaitytė(2002:7),remdamasibotanikųtyrimais(LP109),nurodo,jog„VyšniosLietuvosteritorijojeauganuoseno.Nuoseniausiųlaikųpaplitusipaprastojivyšnia(darvadinamarūgščiąjavyšnia)(cerasus vulgaris).“Visdėltošiostyrėjosnoraspagrįstifitonimųlie.kirnis / kirnė‘(bot.)kryklėvyšnia(Prunus cerasus)’paveldėtųjųformųstatusąyravisiškainesėkmingas,matminėtiaugalopavadinimainevartojamisenuosiuoseraštuo-seir,svarbiausia,tarmėse.Taigišiųžodžiųitinvėlyvakilme,matyt,nevertėtų(žr.anksčiau)abejoti.

110

ROLANDAS KREGŽDYS


rijosrodiklį.Vadinasi,galimadarytiprielaidą,kadligšioliniaišiotekstointerpreta-vimovariantai,nevadievybėKirnisyra„vyšniųdievas“,galibūtiklaidingi:

Kïrnis caerasos arcis alicuius secundum lacum sitae curat. in quos, placandi eius causa, gallos mactatos inijciunt, caereosque accendos in eis figunt (Lasicius 1868: 11[88];daržr.Lasickis1969:40)↔„Kirnis–globojaprievienos,paežerėjestovinčios,tvirtovėsaugančiasvyšnias.Norėdamijįpermaldauti,jiepapiautusgaidžiussumetatarpvyšniųirprismaigstotendegančiųvaškiniųžvakių“(Lasickis1969:19).Toksteiginysargumentuotinasformaliosiosresp.gramatinėsanalizėsrezultatais:

1)antrojosakinio in quosnėrasuderintassupirmojocaerasos,matpastarasžodisyramo t e r i š ko s i o s g im i n ė s ,oprielinksninėsintagma–v y r i š ko s i o s arban i e k a t r o s i o s g im i n ė s reprezentantai,mat jei šie leksiniai dėmenys būtųsuderinti,J.Łasickisbūtųparašęs in quas(jeibūtųreflektuojamasąsajasulo.ce-rasus‘vyšniosmedis’ fem.) arba in quae (jei turėtas omeny lo. cerasum‘vyšniosvaisius’neutr.); 2) in quos,matyt, traktuotinas kaip įterpinys, verstinas‘dėl šiospriežasties;todėl’(žr.OLD1560[16semantinįlizdą]).Taiginekylajokiųabejonių,kadJ.Łasickioveikaloanalizuojamaatkarpasupo-

nuojavisiškai kitą informaciją, nei įprastamanyti iki šiol.Galima atsargiai spėti,kadtiekdaugdiskusijųimplikavęssubst.lo.caerasosreflektuojastruktūrinękaitą,būdingąįvairauslaikotarpiokonstrukcinėmssekomssusonantu,plg.verb.lo.ar-cessō / accerso‘pakviesti,sušaukti’(Vaande2008:51),subst.lo.nervus‘sausgysla,gysla; membrum virileirkt.’←pralo.*neros(Vaande2008:408),subst.lo.pūlex ‘blusa’←pralo.*pusl-‘t.p.’<ide.*plus-‘t.p.’(Vaande2008:497),t.y.J.Łasickiominimas lo. cæraſos,matyt,reflektuojasonanto-r-irfrikatyvinio-s-transpoziciją,suponavusiąautentiškoslytiessue t imo l og i n i u radicialiniu-ae-transformaciją:lo. caesor‘medkirtys’6(←[deverbatyvas]lo. caedo‘kirsti,kapoti’[Lewis,Short1958:

6 Jau seniesiems italikamsbuvobūdingagarbinti socialinių grupiųveiklą lemiančiasdievybes. Jos va-dintos lo. numina‘dievų valios / galios ženklai resp. dievų valia / galia↔dievybė’.Vienas tokiųmitonimųbuvodievasSilvanas,globojęsmedkirčius(Гамильтон2009:13).Medkirčiomitonimasdažnasgraikųmituose(plačiaužr.Hansen2004:3–4,241;Лосев1957:142,

1996:164,854).Jisminimasiršiaurėsgermanųsagose(MacCulloch1930:207,280).KeltaigarbinodievąEzusą(Esus, Aesus),vaizduotąmedkirčiu(Штаерман1961:181,264;daržr.

Калыгин2006:81–82).Seniejiindaimanė,jogdievasRudra–medkirčiųvaldovas(MacDonell1912:



265])→*caer-a-sos(pl.)dėlhomofoninėskontaminacijossutoliausekančiucae-reosque accendos‘iruždegtasvaškinesžvakes/deglus’,matyt,lėmusiuirinovaci-nėsfleksijos-osatsiradimą(t.y.veikėanalogijosfaktorius).Todėlcituotątekstoatkarpą,spėtina,vertėtųinterpretuotitaip:Kirnys globoja /

rūpinasi kažkokios prie ežero pastatytos pilies medkirčiais. Todėl(jie,t.y.medkirčiai–R. K.),idant jį palenktų savo pusėn, gaidžius nugalabytus sumeta ir uždegtus deglus ten(resp.tojevietoje–R. K.)susmeigia.Tokį spėjimą galima argumentuoti ir faktografinemedžiaga,mat yra žinoma,

kadPlateliųmiestasįsikūręsprietopatiespavadinimoežero,kurioapylinkėsbuvoitinmiškingos.Josegyvenęžmonėsvertėsiirmiškopramone,t.y.kirtomedžius,juospjaustėlentpjūvėseirpan.(plačiaužr.LEXXIII94–95),oJ.Łasickis(Lasicius1868:13 [90])nurodo,kaddievybėKirnys buvogarbinamasbūtentpriePlateliųpilies:

Praeterea, sunt certis agris, quemadmodum nobilioribus familijs, singulares dei vide-licet Deuoitis agri Poiurskij, Vetustis Retovvskij, Guboi ac Tvverticos Sarakovvskij, Kïrnis Plotelscij(Lasickis1969:41),t.y.„Beto,kaikuriosevietovėse,kaipirkilmingosešeimose,yrapavieniai(resp.tiktaivietoveibūdingi)dievai;būtent:DeuoitisPajūriovietovės,VetustisRietavo,GuboiirTvverticosSarakų,KirnisPlatelių.“Akivaizdu, kad onomasiologinis leksemos reikšminės sklaidos interpretavimas

lėmė ir nagrinėjamo teonimo etimologinių paieškų kryptingumą, jo gramatinėsreikšmėskodifikaciją.Toks leksemų tyrimometodas lemiane tik lietuvių,bet irkitų ide.kalbų leksikografinėssistemosypatybiųdeterminaciją,pavyzdžiui,neat-likęs lotyniškojo teksto formaliosios analizės,Viačeslavas Ivanovas (Gamkrelidze,IvanovII554)netgirekonstruoja ide.*khnŏ-‘sedula’, taipsuponuodamasnetikniekuometbaltųkalboseneegzistavusiožodžioveldiniostatusą(Gamkrelidze,Iva-

303).Jųmitologiniuosepasakojimuoseužfiksuotasmitonimass.i.dru-han‘medkirtys’beisakralizuo-taskirviopavadinimass.i.paraçu(MacDonell1912:384,492).Panašiųmitologiniųmotyvųesamairiranėnųpadavimuose(АлборовII84).

112

ROLANDAS KREGŽDYS


novII555),betirparalogizmąide.*khnŏ-,matirpatsV.Ivanovas(Gamkrelidze,IvanovII554),remdamasisHjalmaroFrisko(I828)hipoteze,spėja,nevalie.Kir-nisgiminaičiaisubst.lo.cornus, -ī, -ūsfem.‘sedula(Cornus mas L.);sedulosme-diena;ietis’(OLD446–447),gr.κράνον‘sedula’,gr.κερασός‘vyšnia’yraskoliniaiiškažkokiosMažosiosAzijossrities(daržr.Vaande2008:137),oalb. thanë ‘se-dula’ taippatgalibūtivisaikitoskilmės (žr.Orel1998:472),nei teigiaminėtoshipotezės vienas autorių, remdamasis ankstesniais šios leksemos aprašais (plačiaužr.Walde,HofmannI277).Todėlneaiškioskilmėslo.cornus‘sedula(Cornus mas L.)’(Ernout,Meillet2001:

143–144)irgr.κράνον‘t.p.’(BeekesI770–771)negalibūtigretinamisuteonimu7 lie. Kirnis,nereflektuojančiufitoniminėskonotacijos(jokilmėsaprašąžr.2posky-ryje),kaiptaibuvoįprastadarytiikišiol(plg.SchraderI589;1907:175;Nieder-mannas 1902: 97; Boisacq 1916: 509;Chantraine II 577; IEW 572; Frisk II 7;Ernout,Meillet 2001: 144;Vaan de ibd.;Walde,Hofmann ibd.; Грошева 2009:306 irkt.).Vadinasi, suponuotigraikų, italikų irbaltų tospačioskilmės izoleksą(plg.Грошева2009:308),reiškiančiąvyšnią,nėrajokiopagrindo.

2. TEONIMOLIE.KIRNIS ETIMOLOGIZAVIMOBŪDAI

Teonimaslie.Kirnisikišiolinterpretuojamasįvairiai:1) kaipfleksijos-yssubst.lie.krna1‘vandensišplautamedžioarkrūmošaknisupėskrante’KzR,‘krūmuota,šlapiavieta’J,J.Jabl,‘vieta,kursuvirtęmedžiai,laužas, lūžtvė’J,‘aštrusvirboražas,nukirstokrūmokelmas’J,Kv,Sr,‘vyčiųgrįžtė’K,SlavII2,‘daugybė,krūva,gaujako,centras’Šv,Bržr,Ggr,J,‘šykš-tuolis’ Trgn↔ subst. lie. dial. kirnas ‘vyčių grįžtė’MŽ,N, J↔ subst. lie.krnos1(pl.)‘šlapios,beveikneįeinamoskrūmuotosvietos,klampynės’BzBkXXVIII 308, G 91, K. Būg,Dr, Rt (LKŽe) vedinys (žr.Mannhardt 1936:380–381; Jaskiewicz 1952: 85;Greimas 1990: 95–96 [dar žr. 3 išn.]; Balsys2006:351);

2) siejamassupr.kirno‘keras,krūmas’E637(Grienberger1896:20–21;Brückner1980:214);

3) top. pr.Kirno 1326 (Mierzyński 1892: 77), kuris interpretuojamas kaip subst.pr. kirno‘keras,krūmas’apeliatyvas(dėltoponimožr.Gerullis1922:63);

7 Taiyranepirmasvisiškainesėkmingasmėginimassusietigr.κράνον‘sedula(Cornus mas L.)’suteonimu.MarinusWillemasdeVisseris(1903:156)iškėlėhipotezę,kadteonimogr.ἈϑήνηepitetasΚραναία(P.10.34)vestinasišsubst.gr.κράνεια‘sedula’,norsjokilmėvisaikita(žr.Кагаровъ1913:165–166).



4) top.lie.Kirnės–vietovardžiaisŠilalėsrajonepriePajūrioirPiliakalnio(Ališaus-kas2012:62;daržr.LATŽ135)8;

5) ide. *khnŏ-‘sedula (Cornus)’> pralie. *kirnas‘vyšnia’→pralie. *Kirnijas→lie.*kirnỹs‘tas,kurisgyvenakirnis’→lie.Kirnis ‘deus cerasorum’ (SchraderI589,1907:175;Niedermann1902:97;daržr.ПЯIV15;Gamkrelidze,IvanovII554;Грошева2009:308).

Minėtina,kadšismitonimasnėraminimasErnstoFraenkelio(LEW241,257)irWojciechoSmoczyńskio (SEJL276–277) etimologiniuose lietuvių kalbos žo-dynuose.RemiantisatliktatekstologineirformaliąjaJ.Łasickioveikaloištraukosanalize

(žr. 1. poskyrį), galima atsargiai spėti, kad teonimas lie. dial.Kirnis reflektuojadefektyvinęlytįsuabsorbuotuelementu9 -it-:lie.dial.(žem.)Kirnis(J.Łasickis)↔

8 ŠisVytautoAlišausko (ibd.) spėjimas yra visiškai neįtikėtinas dėl itin keistos argumentacijos resp.motyvacijosstokos.Hipotezėsautorius,remdamasisonomasiologinesemantinėsteonimoraidostyrimometodika,teigialie.Kirnisesantapeliatyvą,t.y.onimą,reflektuojantįtoponiminėsdievybėsgarbinimolokalizacijosreferentą.Beje,taipjis(Ališauskas2012:61–63)interpretuoja,perpasakodamasWalterioCharlesoJaskiewicziausliaudiesetimologijosprincipusukurtusdievųvardųkilmėsaiškinimus(plačiaužr.Kregždys2011a:102),netikteonimąlie.Kirnis,betirlie.Deuoitis, Vetustis, Tvverticos, Guboi.Tenkaapgailestauti, kad šis tyrėjas iškreipia J.Łasickioveikalepateikiamą informaciją, t. y.keičia

dievybėsgarbinimolokalizaciją(resp.paneigiasavopatiesspėjimą,argumentuojamąvietovėsirdievy-bėsvardųhomofonija):De Diis SamagitarvmautoriausminimądievybėskultovietąP l a t e l i u s resp.š i a u r ė s ž ema i č i ų k r e t i n g i š k i ų p l o t ą P l u n g ė s r a j o n e jis„perkelia“įužkeliasdešimtieskilometrųesantįp i e t ų ž ema i č i ų va r n i š k i ų t a r m i n į a r e a l ą Š i l a l ė s r a j o n e ,kuryra jominimi toponimai lie. Kirnės.Minėtina,kadVytautasAlišauskasitinkeistąmetodikątaiko,netikmėgindamasanalizuotilietuvių

mitologemas,betirinterpretuodamaslotynųkalbosleksemas(plačiaužr.Kregždys2011a:102–103)beikitų ide. tautų kultūrines realijas, pavyzdžiui, šio tyrėjo teigimu, sintagma gr. πότνιαϑηρών‘žvėriųvaldovė’ Il. 21.470 yra „mikėniškosios kilmės“, nors klasikinės filologijos specialistai teigia priešingai,plg.„thistitleofArtemis,sooftenusedbymodernscholars,onlyoccurshereinHomer“(Richardson2000:94),t.y.linijinioBraštopaminkluose,sukurtuoseKretosirMikėnųkultūrosklestėjimolaikotar-piu,tokiamitologemanėraužfiksuota(žr.Казанскене,Казанский1986;Bartoněk2002)irkt.

9 Plg.,pavyzdžiui,1)teonimąpr.Curche/Kurkē/<*Kurk-is/-īs/-as‘raguotųjųdievas,t.y.tas,kuriamyrapavaldūsraguotieji(galvijai)’←*Kur-va-ka-‘t.p.’(sustruktūriniųelementų-va-absorbcija[plačiaužr.Крегждис2009:280–281;Kregždys2012:108–109]);2)mitonimąs.isl.Váli‘OdinoarLokiosūnus’<*Wa-ni-lo (sustruktūriniųelementų-ni-absorbcija [plačiaužr.Vries1977:641;daržr.Kempiński2003:219;Kregždys2012:286)irkt.(daugiaupavyzdžiųžr.Kregždys2012:41,44,92,110,116,117,131,221,286,289–290,307–308,348,355,363,373,412,414,496,497;Kregždys2013:94).Absorbcijospaveiktaslytisnėrataiplengvanustatyti,ypačapibrėžiantonomastiniųformųetimolo-

ginę raidą, plg., pavyzdžiui, avd. lie.Šrka (dar plg. avd. lie.Šrkus, Šikus resp. Širkáitė)Lietuvių pavardžių žodyne(LPŽII937),priskiriamusslaviškoskilmėsonimamsresp.siejamussuavd.(s.)blr.Шыр ко, Ширко,avd.r.Ширков, Ширкин.Visdėltotoksaiškinimasargumentuojamasonomasiologi-nėsanalizėskriterijais(žr.0skyrių),kurieyrakazuistiniai,matavd.r.Ширковkilmėsiejamasurusųkalbos apeliatyvuavd. (s.) r.Ширяев(ъ)←avd. (s.) r.Ширяй *‘darbštus,uolus;petingas žmogus’ /

114

ROLANDAS KREGŽDYS


*Kirnīs (sukirčiuotagalūne[motyvusžr.Zinkevičius2006:61,217–218])←lie.dial.*Kirnỹs‘medkirčiųdievas’10←lie.dial.*Kirtinỹs‘t.p.’(a n t o noma z i j a ,plg.teonimą lie.Perknas‘[mit.] griausmo, žaibodievas’B,R,DK77,LTR [Jz], Jrb[LKŽe]↔subst.lie.perknas1‘griaustinis’Nd,Ob,I.Simon,Pls,SD251,LMD[Sln],JV1033,DP44,Lz,M.Valanč,BsMtII194,Skd,Eiširkt.[LKŽe])←?11 n. agentis subst. lie.dial.kirtinys*‘medkirtys’←n. acti subst. lie.kirtinỹs3b ‘iš-kirstasmiškoplotas, skynimas’12 Skr,‘nukirstimedžiai’ rš (LKŽe),‘nukirsta žolė’Auk,‘trumpižodžiai’Snt(LKŽp)(plg.darybinįatitikmenįsubst.lie.kalinỹs, -3b ‘kasuždarytaskalėjime’K,BŽ506,NdŽ,Š,SD398,MŽ214,Lex40,M,J,SPII166,V.Krėv,LC1886,23irkt.[LKŽe]←subst.lie. kalinỹs 3b‘kaskalama’Šts,Vl↔subst.lie.kalinỹs3b‘kalėjimas’Kv,Ms;S.Stan,Grž,Als,Akm,J,Dglš,BsPII41,JD209,M.Valančirkt.[LKŽe;daržr.SkardžiusI260–261])←verb13. lie.

‘eiklus arklys’ (Ведина 2008: 194;Тупиковъ 1903: 842;POOP112;Чайкина 1995: 116;Унбегаун1989:126[plg.adj.r.ширй‘plačiapetis’(ДальIV634;daržr.Кюршунова2010:615)]),plg.avd.blr.Ширяй‘plačiapetis’(Бірыла1966:194,1969:492),norsjigalibūtiirgudiška(žr.toliau).Be šio spėjimo,galimapateiktidarkeletągalimųavd. lie.Šrka (Šrkus, Šikus / Širkáitė)kilmės

aiškinimobūdų,t.y.šiaspavardesvestigalimaiš:1)apeliatyvoavd.blr.Каўшрка←blr.(arch.)ков-шарь‘tauriųdirbėjas’(Бірыла1969:193)–suКаў-afereze,plg.avd.ukr.Лéра←Ва-лéрий(Скрипник,Дзяткiвська2005:45;apietokiąkaitądaržr.Суслова,Суперанская1991:99,111,115–116;Kregž-dys2010:60,2011:148,2013a:65,70);2)polonizmolie.šiñkorka1KŽ,šinkorkà2(sf.)‘smuklinin-kė’Ds,Nirkt.(LKŽe)←(s./v.)le.szynkarka‘smuklėssavininkė,smuklininkė;smuklininkožmona’(SWVI704;SStVIII592;LindeV586)→blr.(dial.)шинкáрка / шынкáрка‘smuklininkė’(Носовичъ1984:710;Байкоў,Некрашэвiч1993:353;СБГПV531),kontaminuojantsupolonizmulie.šiñkorius, -ė1 (smob.)KI150,KII151,K,Rtr,NdŽ,šinkõrius2‘smuklininkas’NdŽ,MitVI76(Slnt),BB1Moz.40.1,SD367,Q442,R74,305,MŽ98,409,N,M,Lirkt.(LKŽe)←(s./v.)le.szynkarz ‘smuklės savininkas, smuklininkas’ (← [s. / v.] le. szynk‘išdalijimas; vertimasis smuklininko amatu;alkoholiniųgėrimųpardavimas;smuklininkas,-ė’<v.v.a.schenke, schenk/v.Schenke‘smuklė,už-eiga’[SWVI704;LindeV586;SStVIII592;Brückner1985:561;ФасмерIV439])→s.blr.шынкаръ ‘smuklininkas’(Булыка1980:74),blr.шынкар‘t.p.’(Байкоў,Некрашэвiч1993:353),r.шинкáрь‘t.p.’(ДальIV633)–suponuotinastruktūriniųelementų-nko-absorbcija(apiešiąkaitąžr.anksčiau).

10 SušiuomitonimugalėtųbūtisiejamassukrikščionintasrytųslavųmedkirčiųglobėjasJokūbasMedkirtys,garbintasspalio22d./lapkričio5d.(СДII135).Tikėta,kadmedkirčiovykdomafunkcijayraapvalo-moji,gelbstintinuoligų,mirties,nelaimių(plačiaužr.СДIII526).Bulgarųpadavimuoseesamakosmo-loginiomotyvo,siejamosumedkirčioveikla:pasakota,kadmėnuliodėmėsatsiradotuomet,kaišisantjoprikrovėmalkų(СДIII152[apiekitųide.tautųmitologiniusalternantusplačiaužr.6išn.]).

11 Minėtina, kad LKŽe pateikiamasn. agentis lie. dial. kirtinỹs 3b‘medkirtys’Rš LKŽk aprašytas visaikitaip,neinurodoLietuvių kalbos žodynoautoriai,t.y.kortelėjeyrapateikiamalytiskirtinėlis, -io, -iai ‘kirtėjėliai’. Vadinasi, LKŽ autoriai sukūrė lytį be deminutyvinio sufikso -ėlis. Už šią informacijąstraipsnioautoriustarianuoširdžiaiačiūdr.RituteiPetrokienei(Lietuviųkalbosinstitutas).

12 LKŽKptokiareikšmėužfiksuotairžemaičiųbeivakarųaukštaičiųkauniškiųtarminiuoseplotuose,t.y.Vž(BirutėsRokaitės-Vanagienėsduomenimis[1962m.]),Dovydai(Šakiųr.).

13 Neatmestina galimybė, kad pamatinis žodis galėjo būti ir substantyvas, plg. subst. lie. dial. kirtà 4‘mušimas’Grdm,LC1886,34(LKŽe).



kisti14‘kuonors aštriu smogiantpargriauti, paguldyti; atskirti dalįnuovisumos,smulkinti’J,A.Baran,Ds,Gršl,StnD3,KlpD28,S.Daukirkt.;‘kuonorsaštriusmogti’SD370,R,K,J.Jabl,Vaižg,Alk,Slntirkt.,‘pjautidalgiu,pjautuvu(javus,šieną)’J.Jabl,J,P.Cvir,K.Donel,KII267irkt.,‘gelti,kąsti’J.Jabl,Brb,Vžns,Skr,Lš,Prn,LTR (Rk) ir kt. (LKŽe)+ suff. *-inŏ- (plačiau žr.Skardžius ibd.),t. y. galibūti reflektuojamaprotosemema*‘medkirčiųdievas’, plg.hiperoniminėskonotacijossubst.lie.kir t jas 1,3J,kirtjas4K‘kaskertakirviu(medį)’Žem,Slnt,Ps,Vlk,Krp,BBJoz.9,21,‘kaskerta,pjaunadalgiu(javus)’J.Balt,Mrk↔subst.lie. dial. kirtėjỹs4‘kaskertakirviu(medį)’Škn(LKŽe).

3. APIBENDRINIMAS

Leksemų prolyčių rekonstrukcija, pagrįsta onomastinių lyčių onomasiologinesemantinėsraidostyrimometodika,lėmėitinnegatyvųšioskalbotyrosšakosobjek-to(irypačjoetimologinėsanalizės)vertinimą:RadoslavasKatičićius(I48)teigia,jog daugelis onimų kilmės aprašų grindžiami liaudies etimologijos principais, oAleksandraSuperanskaja(Суперанская1986:78)nurodo,kadtokietyrimaivisuo-metyrahipotetiniolygmens,argumentuojaminepatikimafaktografija.Remiantisavd.lie.Kirnisἅπαξλεγόμενον(resp.okazionalizmo)statusu,diach-

roninė galimų izoleksų analizė ir jų prolytės rekonstrukcija pirmiausiai turi būtigrindžiamavidiniorekonstrukcijosmetodorezultatais(plg.IvanoSteblin-Kamens-kio [Стеблин-Каменский 1999: 11] išdėstytus argumentus).Dėl šios priežastiesonomastiniųlyčiųtyrimometodikaturibūtikoherentifonomorfologijosirseman-tinėsraiškoslygmenųanalizėsaspektu(daržr.Kregždys2012:38,513).

4. IŠVADOS

1. Onomasiologinisleksemossemantinėsraidostyrimobūdas,grįstassinkretinereikšminesklaida,kuriosstruktūriniųelementųtaksonomijąlemiažymimojoobjek-to/subjektohiperonominisstatusas,suponuojaetimologiniusparalogizmus.

2. J.ŁasickioveikaloDe Diis Samagitarvm…teonimasKirnis‘dievas–vyšniųglo-bėjas’nėrapralie.*kirnas‘vyšnia’refleksijadėl:2a) faktografinių neatitikimų– kultūrinių vyšniųmedeliai Lietuvoje pradėti

sodintidvaruosetikXVIa.;2b) formaliosiosanalizėsypatumų,suponuojančiųlapsus calami,t.y.V.lo.cerasus

‘vyšnia(medis)’fem.;‘vyšniosvaisius’neutr.≠V.lo.caerasos(J.Łasickis);

14 Plg.verb.lie.dial.(žem.)kitinti‘duotikirsti’(Aleksandravičius2011:165).

116

ROLANDAS KREGŽDYS


2c) V.lo.caerasosfem.(J.Łasickis)nėrasuderintisuprielinksninesintagmain quos(masc./neutr.),matpriešingaiturėtųbūtiin quas, in quae.

3. Teonimas lie. dial. (žem.)Kirnis suponuoja defektyvinį avd. lie. dial. *Kirnỹs ‘medkirčiųdievas’,vestinąišantonomaziniolie.dial.*Kirtinỹs‘t.p.’.

4. Ide.*khnŏ-‘sedula(Cornus)’resp.graikų,italikųirbaltųkalbųvyšniąreiškian-čios izoleksos rekonstrukcija, remiantis lie. dial. *Kirnỹs‘medkirčių dievas’,negalima.

LITERATŪRA

A l e k s a nd r av i č i u s Ju o z a s 2011:Kretingos tarmės žodynas.Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas.

A l i š a u s k a s Vy t a u t a s 2012:Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus. Tekstas ir kontekstai.Vilnius:Aidai.

B a l s y s R iman t a s 2006:Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda:Klaipėdosuniversitetoleidykla.

B a r t o n ě k An t on i n 2002:Handbuch des mykenischen Griechisch.Heidelberg:Univer-sitätsverlag;C.Winter.

B a t ū r a Roma s 2005:MitologinioVižoirjoaplinkosklausimu.–Senovės baltų kultūra 7.Vilnius:Versusaureus,110–129.

BeekesI–II–B e e k e s Rob e r t.Etymological Dictionary of Greek1–2.Leiden&Boston:Brill,2010.

B e r e s n ev i č i u s G i n t a r a s 2004:Lietuvių religija ir mitologija. Sisteminė studija.Vil-nius:Tytoalba.

B ě ť á kov á Ma r t a E va, B l a ž e k V á c l av 2012:Encyklopedie baltské mytologie.Praha:NakladatelstvíLibri.

B o i s a c q Ém i l e 1916:Dictionnaire étymologique de la langue Grecque. Heidelberg&Paris:CarlWinter’sUniversitätsbuchhandlung,LibrairieC.Klincksieck.

B r ü c kn e r A l e x a nd e r 1980:Mitologia słowiańska i polska.Warszawa:PaństwoweWy-dawnyctwoNaukowe.

B r ü c kn e r A l e x a nd e r 1985:Słownik etymologiczny języka polskiego.Warszawa:Wiedzapowszechna.

BūgaI–III–Būg a K a z im i e r a s.Rinktiniai raštai1–3,sud.ZigmasZinkevičius.Vilnius:Valstybinėpolitinėsirmokslinėsliteratūrosleidykla,1958–1961.

D i n i P i e t r o Umbe r t o 2010:ALILETOESCVR: linguistica baltica delle origini.Livor-no:Books&Company.



E r nou t A l f r e d,Me i l l e t A l f r e d 2001:Dictionnaire étymologique de la langue latine. Histoire des mots.Paris:Klincksieck.

E r z e p k i B o l e s ł a w 1900:Słownik Łacińsko-Polski Bartłomieja z Bydgoszczy. Podług rękopisu z roku 1532.Poznań:DrukarniadziennikaPoznańskiego.

FriskI–III–F r i s k H j a lm a r. Griechisches Etymologisches Wörterbuch1–3.Heidelberg:CarlWinterUniversitätsverlag,1960.

Gamkrelidze, Ivanov I–II–G amk r e l i d z e T h oma s V., I v a n ov V j a č e s l av V.Indo-European and the Indo-Europeans. A Reconstruction and Historical Analysis of a Proto-Language and a Proto-Culture1–2.Berlin&NewYork:MoutondeGruyter,1995.

G e r u l l i s G e o r g 1922:Die altppreußischen Orstnamen.BerlinundLeipzig:VereinigungwissenschaftlicherVerleger.

G imbu t i e n ė Ma r i j a 2002:Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai.Vilnius:Lietuvosrašytojųsąjungosleidykla.

Gre ima s A lg i rd a s Ju l i u s 1990:Tautos atminties beieškant.Vilnius&Chicago:Mokslas.

G r i e n b e r g e r Th e odo r von 1896:DieBalticadesLibellusLasicki.UntersuchungenzurlitauischenMythologie.–Archiv für slavische Philologie18,1–86.

H an s e n W i l l i am F. 2004:Handbook of classical mythology.SantaBarbara,California&Oxford,England:ABC-CLIO,Inc.

H a r r i n g t o n K a r l Pome roy 1997:Medieval Latin, revisedby JosephPucci;withagrammatical introductionbyAlisonGoddardElliott.Chicago&London:TheUniversityofChicagoPress.

IEW–Po ko r ny Ju l i u s. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch 1–2.Bern undMünchen:A.FranckeAG-Verlag,1959–1969.

Il.–Ὁμήρου‘Ἰλιάς’

J a s k i ew i c z Wa l t e r C. 1952:StudyinLithuanianmithology.–Studi Baltici. Accade-miaToscanadiscienzeelettere„Lacolombaria“,65–106.

KatičićI–II–K a t i č i ć R a do s l av.Ancient Languages of the Balkans1–2.TheHague&Paris:CambridgeUniversityPress,1976.

Kemp i ń s k i A n d r z e j M. 2003: Ilustrowany leksykon mitologii wikingów. Poznań:KURPISZ.

K r e g ž d y s Ro l a n d a s 2010:M.StryikowskioveikaloKronika Polska, Litewska, Żmódz-ka i wszystkiej Rusiteonimai:Chaurirari.–Acta Linguistica Lithuanica62–63,50–81.

K r e g ž d y s Ro l a nd a s 2011:Rytųbaltųfitonimųmorfeminioskaidymoypatumai(etni-nėsžodžiųidentifikacijosproblematika).–Acta Linguistica Lithuanica64–65,137–164.

K r e g ž d y s Ro l a n d a s 2011a:Baltiškųjųteonimųperteikimoirdievųfunkcijųnustaty-moproblematikaJanoŁasickioveikale„DediisSamagitarvmcæterorvmqueSarmatarum,

118

ROLANDAS KREGŽDYS


& falſorumChriſtianorum. Item de religioneArmeniorum“:Salaus, Klamals, Atlaibos, Tawals. Perspectives of Baltic Philology II.Poznań:Wydawnictwo„Rys“,101–121.

K r e g ž d y s Ro l a n d a s 2012:Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis. Vilnius:Lietuvoskultūrostyrimųinstitutas.

K r e g ž d y s Ro l a nd a s 2013:AncientBalticReligion:EvaluationofArchetypesAuthen-ticity. Oriental Studies. Between East and West. Scientific Papers. University of Latvia,vol.793.Rīga:LatvijasUniversitāte,91–98.

K r e g ž d y s Ro l a n d a s 2013a:Rytųbaltųfitonimoavietė(Rubus)morfologinėraidairetimologiniųsąsajųproblematika.–Acta Linguistica Lithuanica69,61–78.

L a s i c i u s J. Po l onu s 1868:De Diis Samagitarum libellus,herausgegebenvonW.Mann-hardtmitNachträgenvonA.Bielenſtein.Riga:VerlagvonJ.Bacmeiſter.

L a s i c k i s Jo n a s 1969:Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus.Vilnius:Vaga.

LATŽ–Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2.Vilnius:Mintis,1976.

LE I–XXXVII–Lietuvių enciklopedija 1–37.Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla,1953–1985.

LEW–F r a e n k e l E r n s t. Litauisches etymologisches Wörterbuch1–2.Heidelberg:Van-denhoeck&Ruprecht,1962–1965.

L ew i s Ch a r l t o n T., S h o r t Ch a r l e s 1958:A Latin Dictionary founded on Andrews’ edition of Freud’s Latin Dictionary.Oxford:ClarendonPress.

LindeI–VI–L i n d e M. S amu i l B ogum i l. Słownik języka polskiego1–6.Warszawa:wDrukarniXiežyPiiarów,1807–1814.

LKE–Lietuvių kalbos enciklopedija,par.KazysMorkūnas.Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidybosinstitutas,1999.

LKŽe–Lietuvių kalbos žodynas(t.1–20,1941–2002). Antrasis elektroninis leidimas.Red.kolegija:GertrūdaNaktinienėirkt.Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas,2013.

LKŽk–Lietuvių kalbos žodyno kartoteka,saugomaLietuviųkalbosinstitutoLeksikografijoscentre.

LKŽKp–Lietuvių kalbos žodyno kartotekos papildymai, saugomiLietuviųkalbos institutoLeksikografijoscentre.

LMI–III–Lietuvių mitologija1–3, sud.NorbertasVėlius (t.1–2),N.Vėlius irGintarasBeresnevičius(t.3).Vilnius:Mintis,1995–2003.

LP–Lietuvos pomologija.Vilnius:Mokslas,1974.

LPŽI–II–Lietuvių pavardžių žodynas1–2.Vilnius:Mokslas,1985–1989.



LS–L i dd e l l Hen r y Geo r g e, S c o t t Rob e r t.A Greek-English lexicon.NewYork&Cincinnati:AmericanBookCompany,1882(eighthedition).

Ma cCu l l o c h Jo hn A r no t t 1930:Eddic Mythology.Boston:ArchaeologicalInstituteofAmerica&MarshallJonesCompany.

Ma cDon e l l A r t h u r An t h ony 1912:Vedic Index of Names and Subjects. London:JohnMurray.

Ma c z i n s k y I o a nnu s 1564:Lexicon LatinoPolonicum ex optimis Latinae Lingvae scrip-toribvs concinnatvm.RegiomontiBorvssiae:TypographusIoannesDaubmannus.

Mannh a rd t W i l h e lm 1936:Letto-Preussische Götterlehre.Riga:Herausgegeben vonderLettisch-LiterärischenGesellschaft.

M i e r z y ń s k i A n t o n i 1892:Mytologiae Lituanicae Monumenta. Žródła do Mytologii Litewskiej I.Warszawa:DrukK.Kowalewskiego.

MP I–IV–P r e t o r i j u s Ma t a s. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla 1–3, par. IngėLukšaitė.Vilnius:Pradai(t.1–1999),Lietuvosistorijosinstitutoleidykla(t.2–2004,t.3–2006,t.4–2011).

N a r b u t a s I g n a s 2003:JonoLasickiopasakojimasapiežemaičiųmitologiją.Struktūrosbruožai.Naujasis židinys-Aidai11–12,616–622.

N i e d e r m a n n Ma x 1902:Notes d’étymologie latin. Mélanges linguistiques offerts à A. Meillet par ses éleves D. Barbelenet, G. Dottir, R. Gauthiot, M. Grammont, A. Laronde, M. Nie dermann, J. Vendryes. Avec un Avant-Propos par P. Boyer.Paris:Klincksieck.

O.–Pub l i u s Ov i d i u s N a s o.Metamorphoseon(libri1–15).

OLD–Oxford Latin Dictionary.Oxford:AttheClarendonPress,1968.

O r e l V l a d im i r 1998:Albanian Etymological Dictionary.Leiden&Köln:Brill.

P.–ΠαυσανίουΠριήγησιςτῆςἙλλάδος.

PEŽI–IV–Ma ž i u l i s Vy t a u t a s.Prūsų kalbos etimologijos žodynas1–4.Vilnius:Moks-las (t. 1),Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2, 3),Mokslo ir enciklopedijų leidybosinstitutas(t.4),1988–1997.

P i s a n i V i t t o r e 1950:Le religioni dei celti e dei balto-slavi nell’Europa precristiana. Mi-lano:IstitutoeditorialeGalileo.

R i c h a rd s o n N i c h o l a s 2000:The Iliad: a commentary. Volume VI: books 21–24.Gen-eraleditorG.S.Kirk.Cambridge:CambridgeUniversityPress.

SchraderI–II–S ch r ade r O t t o.Reallexikon der Indogermanischen Altertumskunde. Grund-züge einer Kultur- und Völkergeschichte Alteuropas.2,verm.u.umgearb.Aufl.Hrsg.vonA.Nehring.2Bde.Berlin:DeGruyter1917–1923(A-K),1929(L-Z).

S ch r a d e r O t t o S. 1907: Sprachvergleichung und Urgeschichte.3v.Jena:HermannCos-tenoble.

120

ROLANDAS KREGŽDYS


SEJL–Smoc z yń s k i Wo j c i e c h.Słownik etymologiczny języka litewskiego.Wilno:Prin-terPolyglott,2007.

S e nva i t y t ė D a l i a 2002:MitologinėsKirniointerpretacijos.–Liaudies kultūra6(87),6–10.

Skardžius I–VII– S k a r d ž i u s P r a n a s. Rinktiniai raštai 1–7, par. Albertas Rosinas.Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidykla,1996–2013.

SStI–XI–Słownik staropolski1–11,red.S.Urbańczyk(t.1,A–Ć,Warszawa1953–1955;t.2,D–H,Wrocław–Kraków–Warszawa1956–1959;t.3,I–K,Wrocław–Kraków–Warsza-wa1960–1962;t.4,L–M,Wrocław–Warszawa–Kraków1963–1965;t.5,N–Ó,Wrocław–Warszawa–Kraków1965–1969;t.6,P–Pożżenie,Wrocław–Warszawa–Gdańsk1970–1973;t.7,Póć–Rozproszyć,Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk1973–1977;t.8,Rozpróch-nieć–Szyszki,Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk–Łódź:1977–1981;t.9,Ściadły–Uży-wowanie,Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk–Łódź1982–1987;t.10,W–Wżgim,Kra-ków1988–1993;t.11,Z–Ż,Kraków1995–2002…).ZakładnarodowyimieniaOssolińskich;WydawnictwoPolskiejAkademiinauk.

SWI–VIII–K a r ł ow i c z J a n, K r yń s k i Ad am A., N i e d źw i e d z k i W ł a d y s ł aw(red.).Słownik języka polskiego1–8.Warszawa:WdrukarniE.Lubowskiego(1–2),Wdru-karni„GazetyHandlowej“(3–6),Wdrukarni„Współczesnej“(7),Wydawnictwokasypo-mocydlaosóbpracującychnapolunaukowemimieniaJ.Mianowskiego(8),1898–1923.

V.G.–Pub l i Ve r g i l i Ma ron i s. Georgica.

Vaan M i ch i e l d e 2008:Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages. Leiden&Boston:Brill.

Va i t k ev i č i e n ė D a iva 2002:Namųlaimė.–Liaudies kultūra4(85),9–21.

V i s s e r Ma r i nu s W i l l em d e 1903:Die nicht menschengestaltigen Götter der Griechen. Leiden:BuchhandlungundDruckereivormalsE.J.Brill.

V r i e s J a n d e 1977:Altnordisches Etymologisches Wörterbuch.Leiden:E.J.Brill.

Walde,Hofmann I–II–Wa l d e A l o i s, Ho fmann Jo h a nn B a p t i s t. Lateinisches Etymologisches Wörterbuch.Heidelberg:CarlWinterUniversitätsbuchhandlung,1938(Bd.1[a–l]),CarlWinterUniversitätsverlag1954(Bd.2[m–z]).

Z i n k ev i č i u s Z i gma s 1981:Dėlvienosmitologinėsdievybėsvardo.–Baltistica17(1),96–97.

Z i n k ev i č i u s Z i gma s 2006:Lietuvių tarmių kilmė.Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas.

Алборов I–II–А л б о р о в Б о р и с Ан д р е е в и ч. Некоторые вопросы осетинской филологии 1–2.Владикавказ:Издательско-полиграфическое предприятие им.В.А.Гассиева,1979–2005.



Анненко в ъ Никол ай 1878:Ботанический словарь.СанктПетербургъ:Типографiяимператорскойакадемiинаукъ.

Б а й ко ў М i к а л а й Я.,Н е к р ашэ в i ч Сцяп ан М. 1993:Беларуска-расiйскi слоў-нiк. Факсімільнае выданьне.Мiнск:Народнаяасвета.

Б і рыл а М i к а л ай В. 1966:Беларуская антрапанімія. Уласныя iмёны, iмёны-мянуш-кi, iмёны па бацьку, прозвiшчы.Мінск:Навукаітэхніка.

Б і рыл а М i к а л а й В. 1969:Беларуская антрапанімія 2. Прозвішчы, утвораныя ад апе лятыўнай лексікі.Мінск:Навукаітэхніка.

БСЭ I–L–Большая советская энциклопедия 1–50, ред. Б.А.Введенский.Москва:Большаясоветскаяэнциклопедия,1969–1981.

В е дин а Т ам а р а Ф. 2008:Энциклопедия русских фамилий. Тайны происхождения и значения.Москва:Астрель,АСТ.

Г амил ь тон Эдит 2009:Мифы и легенды Греции и Рима.Москва:Центрполиграф.

Г роше в а Ан тонин а В. 2009:Латинская земледельческая лексика на индоевропей-ском фоне.Санкт-Петербург:Наука.

ДальI–IV–Д а л ь Вл а димир. Толковый словарь живого великорусского языка1–4.Москва:Русскийязык,1989–1991.

Д в о р е ц к и й И о с иф Х а н а н о в и ч 1976:Латинско-русский словарь. Изд. 2-е.Москва:Русскийязык.

Дрбо гл а в Дон а т Ал е к с а н д ро вич 1993:Учебное пособие по средневековой ла-тыни.Москва:Изд-воМГУ.

Ка г а ро въ Ев ген i й 1913:Культъ фетишей, растенiй, животныхъ въ Древней Грецiи. С.-Петербургъ:СенатскаяТипографiя.

К а з а н с к ен е В ан д а Пе т р о вн а, К а з а н с кий Никол ай Никол а е в и ч 1986:Предметно-понятийный словарь греческого языка. Крито-микенский период.Ленинград:Наука.

К а лы гин Вик т о р П а в л о вич 2006:Этимологический словарь кельтских теони-мов.Москва:Наука.

Кр е гжди с Р о л а н д а с 2009:Прусс.Curche:этимологиятеонима,функциибожес-тва;проблематикаустановлениякультовыхсоответствийнапочвеобрядовойтрадициивосточно-балтийских, славянскихидругихиндоевропейскихнародов.–Studia My-tho logica Slavica12,249–320.

Кюршуно в а Ирин а Ал е к с е е в н а 2010:Словарь некалендарных личных имен, прозвищ и фамильных прозваний Северо-Западной Руси XV–XVII вв.Санкт-Петербург:ДмитрийБуланин.

122

ROLANDAS KREGŽDYS


Ло с е в Ал е к с е й Федоро вич 1957:Античная мифология в ее историческом раз-витии.Москва: Государственное учебно-педагогическое издательствоминистерствапросвещенияРСФСР.

Л о с е в А л е к с е й Ф е д о р о в и ч 1996: Мифология греков и римлян. Москва:Мысль.

Но с о в и ч ъ И в а н И. 1984:Словарь бѣлорусскаго нарѣчiя (Specimina philologiaeSlavicae).München:VerlagOttoSagner.

ПЯI–V–Топоро в Вл а димир Никол а е в и ч.Прусский язык: Словарь.Москва:Наука,1975–1990.

РООР–Русская ономастика и ономастика России. Словарь,подред.ОлегаНикола-евичаТрубачева.Москва:Школа-Пресс,1994.

СБГП I–V–Слоўнiк беларускiх гаворак Паўночна-Заходняй Беларусi i яе пагранiчча 1–5.Мiнск:Навукаiтэхнiка,1979–1986.

СДI–V–Славянские древности. Этнолингвистический словарь1–5,ред.НикитаИ.Толстой.Москва:Международныеотношения,1995–2012.

Скрипник Л а ри с а Г ри го р i в н а, Д з я т к i в с ь к а Н i н а П ан т е л еймон i в н а2005:Власнi iмена людей.Киiв:Науковадумка.

С т е б лин -К амен с кий Ив ан М. 1999:Этимологический словарь ваханского язы-ка.Санкт-Петербург:ПетербургскоеВостоковедение.

Суп е р а н с к а я Ал е к с а н д р а В а с и л ь е в н а идр.1986:Теория и методика оно-мастических исследований.Москва:Наука.

Су сло в а Анн а Вл а димировн а,Супер ан ск а я Алек с андр а В а сил ь е вн а1991:О русских именах.Ленинград:Лениздат.

Т у п и к о в ъ Ни к о л а й М. 1903:Словарь древне-русскихъ личныхъ собственныхъ именъ.С.-Петербургъ:ТипографiяИ.Н.Скороходова.

Унб е г а у н Б. 1989:Русские фамилии.Москва:Прогресс.

ФасмерI–IV–Ф а смер Мак с.Этимологический словарь русского языка1–4.Мос-ква:Прогресс,1986–1987.

Чайкина Юлия Ивановна 1995:Вологодские фамилии: Этимологический словарь. Вологда:Русь.

Шт а е рм а н Е л е н а Мих а й л о в н а 1961:Мораль и религия угнетенных классов Римской империи (Италия и Западные провинции).Москва:Издательство академиинаукСССР.



DeterminationoftheInterferentialRelationshipoftheLexemesattheMorphologicalandSemasiologicalLevels:Kirnis

SUMMARY

ThearticlepresentsasemasiologicalanalysisoftheonymLith.Kirnis mentioned in De Diis Samagitarum (1582)by JanŁasicki. It alsodealswith thedeterminationof the interferentialrelationshipofthesemanticextensionaleandreferent,whichistobebasedontheargumentsofthetwofoldcriteria(onomasiologicalandsemasiological).

Theassumptionof thedeitycult reconstructionbythe individualsocialgroupofhewersisbasedonthefollowingconclusions:1. Onomasiologicalwordresearchmethodology,basedonthesyncreticsemanticdistribution

of the lexeme,whichaccounts forhyperonymic statusof thedefiniteobject/ subject inthecaseof taxonomyof its structural complexes,presupposes theemergenceofpseudo-scientificetymologies.

2. TheonymLith.Kirniswith themeaning‘protectorof the cherries’,mentioned inDe Diis Samagitarum by J. Łasicki, cannot be interpreted as a reflection of Proto-Lith. *kirnas ‘cherry’.Thesaidconclusioncanbedrawnonthebasisof2a.factographicdiscrepancy,forthecultivationoftamedcherriesasplantsofthemanorin

Lithuaniabeganinthe16th c. only; 2b.outcomesoftheformalanalysisofŁasicki’stext,whichiswritteninLatin,thatpresup-

poseexistenceoflapsus calami,i.e.M.A.Lat.cerasus‘cherry(tree)’fem.;‘cherry(fruit)’neutr.≠M.A.Lat.caerasos(J.Łasicki);

2c.M.A.Lat.caerasosfem.(J.Łasicki)doesnotagreewiththegrammaticalstatusofprep-ositional syntagma in quos (masc. /neutr.),which regularly shouldbeputdownas in quas, in quae.

3. TheonymLith.dial.(Lowland)KirnispresupposesreconstructionofthedefectiveformLith.dial.*Kirnỹs ‘deityofhewers’,whichistobederivedfromLith.dial.*Kirtinỹs‘ditto’.Theoriginofthelastistobejustifiedbythephenomenonofantonomasia.

4. GiventheanalysisofthetheonymLith.Kirnis,thepossibilityofthereconstructionofI-E*khnŏ-‘cornel(Cornus)’,aswellastheexistenceofGreek,ItalicandBalticisolexemewiththemeaningof‘cherry’mustberejected.

Įteikta2014m.kovo4d.

ROLANDASKREGŽDYSLietuvos kultūros tyrimų institutasSaltoniškių g. 58, Vilnius LT-08105, [email protected]

Kregždys R. 2014. Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio...

Documents

Transcript of Kregždys R. 2014. Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio...