ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS / 72 z0t4

KURYBINES INDUSTRIIOS IRTARPSEKTORINE INOVACIIV SAVEIKA

Rasius MakselisLIETUVOS KULTOROS TYRIMV INSTITUTASSaltonl5kiq g. 58, rr-o8or5 Vilnius

rasius@yahoo.com

Straipsnyje pateikiama Europos Sqjungos ir Lietuvos inovacijq politikos zoos-zoLLm. apzvalga, sios politikoskonceptualines prielaidos, joje naudojamas teorinis inovacijg modelis, inovacijg politikos raidos tendencijos.Kvestionuojama ES ir Lietuvos inovacijg politikoje vartojama inovacijrl samprata kaip pernelyg siaura irneaprepianti inovacijq pletrai svarbiq socialinitl ir kulturiniq aspektq. pateikiamas pasillymas isplesti minetojepolitikoje vartojam4 inovacijq sampratE ivedant naujE,,krtrybiniq inovacijq" termin4, kuris atspindi inovacijqtarpsektori5kumq.

RErKsMrNrAr zoozttt: inovacijos, krlrybines industrijos, kulturos politika, ES politika.

Siame straipsnf e pameginsime apLvelgti ES ir Lie_tuvos institucijg formuojam4 ir vykdomq inovacijqpolitikE visu pirma kreipiant demesi i jos galimybesskatinti vadinamEiq inovacijq tarpsektoring s4veik4(cross innovation) tarp kurybiniq industrijq' ir kitglkio sridiq. ApLvalgoje vartojama darbine s4voka

r Kurybinemis industrijomis iia laikomos ,,individo kurybiniaissugebejimais ir talentu pagristos veiklos, kurig tikslas bei re_zultatas yra intelektine nuosavybe ir kurios gali kurti materia_li4 gerovg bei darbo vietas. Kurybinems industrijoms Lietuvojepriskirtina: amatai, architektrira, dizainas, kinas ir videomenas,leidyba, vaizduojamasis, taikomasis menas, muzika, progra_mine iranga ir kompiuterines paslaugos, radijo ir televizijosprogramg kurimas ir transliacija, reklama, scenos menar irkitos sritys, kuriose jungiasi kulturos bei ukines veiklos aspek_tai". Kurybiniq industrijq skatinimo ir pldtros strategija, pat_virtinta Lietuvos Respublikos kulturos ministro zoog m. kovoz8 d. isalgrmu Nr. fV-2r7.

,,kurybine inovacija" siaurEia prasme rei5kia butentkfirybiniq industrijq imoniq, organizacijg ir asme_nq galimai daromE ,,kurybiSkq itak4..kitq ukio sridigsubjektams kuriant ir diegiant inovacijas. Straipsnyjebus siekiama apibreZti Sio tipo itak4 galint! ivertin_ti teorini inovacijq modeli. Remiantis identifikuotumodeliu bus pasirllytas,,kurybiniq inovacijtl.. apibre_Zimas, kuris egzistuojandioje ES ir Lietuvos inovacijqpolitikoje naudojamas inovacijg sampratas susies suSiuo metu lvairiuose kontekstuose vis labiau plintan_iiomis tarspsektorines inovacijq sEveikos arba bendraikuriamg inovacijrl (co - innov ation) idejomis, . ApLval_

z Siuo metu rykstandiame tarptautiniame INTERREG projekte,,Cross Inovations" pladiai naudojama inovacijq tapsektorin€ss4veikos koncepcija, kuri tiesiogiai siejama su ,,kulturapagristos inovacijos" (culture based innovation) sqvoka; ttp://

ga turetq padeti lokalizuoti kalbejim4 apie inovacijq

tarpsektoriSkumq pritaikant jo s4vokas Lietuvos kon-

tekstui.

r . INOVACIIOS IR TARPSEKTORINE INOVACIIV

S,IVEIKA: ES IR LIETUVOS KONTEKSTAI

Lietuvos inovacijtl politika remiasi Europos Sqjungos

(ES) inovacijg politikos principais. Nors inovacijq se-

voka mums iprasta ,,igyvendinamos naujovds" reikS-

me ekonomikos moksle bei politiniame diskurse eg-

zistuoja daugiau kaip Simtmeti3, tadiau svarbu atkreip-

ti demesi, jog bent jau pastarqjq 13 metq ES inovacijg

politika yra geneti5kai susijusi su 2ooo m' patvirtinta

Lisabonos strategija, kurios tikslas buvo pasiekti, kad

iki zoro m. ES taptq,,konkurencingiausia ir dinamiS-

kiausia Ziniomis grista ekonomika pasaulyje, galinti

i6laikyti tvarq augim4, sukurti daugiau ir geresniq dar-

bo vietq ir uZtikrintq geresnq socialinq sanglaudi" Eu-

ropos komisijai iSreiSkus nuostat4, jog ,,inovacija yra

esmin€ sritis siekiant strateginio Lisabonos strategijos

tikslo"4, nuo 2oo1 m. sudarinejama,,Europos inovaci-

jq Svieslent€'(toliau - EIS, angl. Europeanlnnovation

Scoreboard), publikuojami duomenys kasmet leidZia

ivertinti ES Salig nariq paZang4 diegiant inovacijas'

Lisab onos strategij oi e pabreZiamas inovacijq, moksli-

niq tyrimq ir Ziniq visuomends rySys, konstatuojama'

kad Europos imones investuoja daug maZiau i$teklig i

naujq technologijg pletr4 ir mokslinius tyrimus negu

jq konkurentes JAV, kad sunku ir brangu patentuoti

www.cross-innovation.eu/. Bendrai kuriamq inovacijg temai

skirtas antrasis Avignon Ruhr zotj forumas, organizuojamas

Europos kurybinds ekonomikos centro (ECCE); httP://www'e-

c - c- e.de I en I activities/current-projects/forum-davignon-

ruhr-zor3/.S1vol<a innovatio (lot. atnaujinimas) vartojama nuo XIII a'; Be-

noit Godin, Inn ovation: The Hktory of a Category, Project on the

Intellectual History of Innovation Working Paper' No' r' zoo8'

Innovation in a knowledge-driven economy, European Parlia-

ment resolution on the communication from the Commission

to the Council andthe European Parliament on Innovation

in a knowledge-driven (COM (zooo) 561 - C5-oT4olzooo -

zooolz336 (COS)).

naujas idejas, kad nepakankamas d€mesys skiriamas

,,prie5akinig' sridig \frontier technolo gies) vystymui5'

EIS pateike ne tik pirm4 inovacijq bukles ES ivertini-

mq, bet taip pat ir nuosekliq inovacijq sampratos api-

breiim4, paremt4 17 rodikliq keturiose srityse:

r) ZmogiSkieji i5tekliai (matuojamas gyventojq i5-

silavinimas ir darbo rinka' iSskiriant darbuoto-

jus aukstqjq technologijq srityje),

z) Ziniq kurimas (matuojamas vie5ojo sektoriaus

ir privataus verslo teikiamas moksliniq tyrimq

ir eksperimentinds pletros (urep) finansavi-

mas, Patentq kiekis),

3) naujq Ziniq perdavimas ir pritai\rmas (naujos

technines irangos diegimas, vienq imoniq sukur-

tq inovacijq diegimas kitose, naujq Ziniq panau-

dojimas atsiZvelgiant ! imones specifikq ir pan'),

4) inovacijg finansavimas' rezultatai ir rinkos (iver-

tinama auKtrUq technologijq projektus remian-

diq rizikos kapitalo fondq parama, vertybiniq

popieriq birZose sukauptos finansinds paramos

mastas, inovacijq sqlygotq pardavimq kiekis'

namg ukiq, turindiq prieig4 prie interneto, skai-

dius, investicijos i informacines ir komunikacijq

technologijas).

Rengiant zoo5 metq EIS buvo patikslintas rodikliq

s4ra5as ir lvardytos 5 inovacijg dimensijos, kuriq ma-

tavimui buvo pasitelkti jau z6 rodikliai:

Inditio veiksniai (Innovation inputs):

r) Inovacijas skatinantys veiksniai (lnnovation dri-

vers) apima strukttrines s4lygas inovacijq po-

tencialui stiPrinti.

5 Communication from the Commission Realising the European

IJnion's Potential: Consoliilating anil Extending the Lisbon Stra-

fegy - Contribution of the European Commission to the Spring

European Council, Stockholm, 4-z4th March, zoor'

ii .

i cllI

laII

u( r.rsisr i

III

*E*xLFI' &

.e LU

FT )Sl *

0.00

x

: 0-50II

BEooag€6 0-30lr)IN

0.z)

o:{o

0-m5.0 4.0 3.0 -2.0 -1.0 0.0 1.0 2,0

Dottedrires s,rorv Eans me€,r peffo'marce. A\Erage gtuwth tete dsll

4.03.0

Notes: The circles ia Figrne I identifi the feur mein squty groupiags: top: leading couolries, middlc= average performas. bottom rigbt = carching up, and botom left = losing groud.

r lenteld. 2oo5 m. suminis inovacijq indeksas,

in: European Innovation Scoreboard zoo5

z) Zinn4 kflrimas (Knowledge creation), kai ma-

tuojamos investicijos i MTEP.

3) Inovacijos ir verslumas (Innovation and en-

trepreneurshlp) - ivertinamos pastangos siekti

inovacijtl imoniq lygiu.

Efektas ( lnnov ation output s);

4) Inovacijg diegimas (Application) - ivertinamasproduktyvumas, verte, kuriq inovacijos sukuria

darbo rinkoje ir versle.

5) Intelektine nuosavybt. (lntellectual propriety

rights) apima sekmingo praktinio Zinojimo ver-

tinim4.

2oo5 metq uS pateikti duomenys ir apie Lietuvos,

kaip ES nards, inovatyvuml. Lietuva kartu su Latvija

pateko ! menko inovatyvtrmo, tadiau ,,besivejandiq"

(catching up) Salig pogrupi [r lentele].

zoo6 m. buvo perZiureta EIS metodologija ir ivar-

dytas poreikis iSplesti inovacijq raidos stebesenE ive-

dant papildomus rodiklius.,,Trukstamus rodiklius"

galima sugrupuoti i Sias kategorijas: r) Ziniq ir tech-

nologijq sklaida (difusion), atspindinti bendradar-

biavim4 inovacijq srityje; z) spardiai augandiq imoniq(.gazeliq") skaidius, kuris parodo inovacijq politikos

efektyvum4; 3) organizacin€s inovacijos (galindios pa-

lankiai itakoti produktyvumE); 4) inovacijq ir techno-

logijq poreikis (inovacijg poreikis vadinamas pagrin-

diniu investicijq i inovacijas varikliu)6.

6 2006 Trend Chart Methodology Report. Searching the forest forthe trees:'Missing" indicators of innottation, Anthony Arundel

and Hugo Hollanders, MERIT - Maastricht Economic Re-

search, Institute on Innovation and Technology, |uly r, zoo6.

Metodikos korekcijos, pritai$rtos zoo5 metg bu-

kles analizei, nepateiki radikaliai skirtingo rezultato

lyginant su ankstesniais tyrimais, kaip paZymi patys

tyrdjai,buvo siekiama, jog duomenys liktq palygina-

mi, tadiau apimtq platesni ir gilesni inovacijq lauk4'

ypad atkreipiant demesi i tas sritis, kurios yra svarbios

inovacijoms, taiiau jas sunku arba neimanoma atspin-

deti tiesioginiais indelio/efekto rodikliais (Ziniq sklai-

da, organizacinds inovacijos, inovacijq poreikis)'

Dar vienas metodologijos atnaujinimas atliktas ren-

giant zoo8 metq EIS. |is atspindi tq padi4 tendencij4'

kuri buvo ivardytl zoo6 metq metodologijos analizeje'

Siekdami platesnio ir gilesnio inovacijq proceso supra-

timo, tyrejai toliau pilde EIS rodikliais' kurie atspinde-

jo vadinamEsias ne moksliniq tFrimq ir technologines

pletros (MTP) inovacijas (non R&D innovations) bei

procesus, susijusius su kurybingumu ir dizainu (cre-

ativity and design). Kalbant apie ne MTP inovacijas

buvo paiymeta, kad ES net 52,5 proc' imoniq diegia

inovacijas neatlikdami MTP' Ne MTP inovacijas diegia

maiesnds imones (iki fo darbuotojq)' dirbandios Rytq

Europos Salyse. Apklausos parod6, jog nemaZai inova-

tyviq sprendimq, priimamg diegiant ne MTP inovaci-

jas, atsiranda diskutuojant su lmonese dirbaniiais ir jq

produktus kuriandiais dizaineriais' MTP atliekandios

imones yra du kartus produktyvesnds uZ neatliekan-

iias, taip pat ne MTP inovacijas diegiandios imones Ia-

biau priklauso nuo bendradarbiavimo su kitomis imo-

n€mis ir Ziniq sklaidos. Ne MTP inovacijas diegiandios

imones daugiau d€mesio skiria kurybindms ir dizaino

inovacijoms, be to, palyginti nedidel€ dalis Siq inova-

cijq sulaukia inovacijg politikos priemoniq paramos

(33 proc. imoniq teig€ gavusios toki4 param4)'

zoo8 m' EIS tyreiai taip pat detaliau aptare ktry-

bingumo reikSmg ir dizaino inovacijas' zoog metai

ES buvo paskelbti ,,Krirybingumo ir inovacijq me-

tais". Tyrejai savo studijoje atkreipe demesi i tai' jog ES

,,Kirrybingumo ir inovacijq metq" apibreiime kalba-

ma apie pladiai suvokiamq kurybingum4 bei kulturos

reik5mg skatinant inovacijas:

siekiama i5naudoti ir skatinti kurybi5kumq bei

inovatfvumq ivairiose imogaus veiklos srityse vi-

suose lygiuose. Nors Siais metais d€mesio centre -

Svietimas ir kultura, $ios sritys suteikia impulsq

ir kitoms politikos sritims, pavyzdiLiui' pramonei'

informacinei visuomenei, darbo rinkai bei regiong

politikai.T

Tyr€jai pabrei€, kad nors jq buvo praSoma iStirti'

be kita ko, ir kurybingumo, ir dizaino itakq inovaty-

vumui, tadiau esamq duomenq trukumas ir neapi-

br€Ztumas apsunkino 5i4 uZduoti: ,,ktrybingumas yra

apibreZiamas kaip naujg idejq sukirimas' tadiau idejq

kiekis nera statisti5kai stebimas reiSkinys '' Todel buvo

remiamasi netiesioginiais duomenimis' o tyrimo i5va-

dos n€ra vienareik$miSkai pagristos' Apibendrindami

savo pastangas, tyrejai paLymbjo, kad duomenys lei-

diia teigti, jog:

Svietimo sistemos kokybe, Zmonig siekis iSreikSti

save (menuose) ir Salies atvirumas kitoms Salims

bei kultfiroms s4lygoja kurybing aplink4' Palankes-

n€ kurybingumui aplinka lems didesnio kiekio kn-

rybiniq idejq atsiradim4, daugiau k0rybiniq id€jq

padidins MTP ir dizaino veiklq kiek[' kuomet MTP

ir dizainas ne tik toliau vysto sukurtas id€jas' bet ir

paveriia jas komerci5kai patraukliais produktais bei

procesais, taigi skatina inovatyvumq'8

Duomenys patvirtina, kad Salys' daugiau investuo-

jandios i 5vietim4, yra labiau inovatyvios' taip pat pa-

sitvirtino prielaida, kad inovatyvesnds tos 6alys' kuriq

gyventojai labiau linkq aktyviai dalyvauti menineje ir

kulturineje veikloje. Duomenys negalejo patvirtinti

prielaidos, kad atvirumas kitoms kultirroms yra tie-

siogiai susijgs su $alies inovatyvumu' Studiioie Paste-

bima, kad nors MTP ir dizainas daro tiesioging itak4

7 hftP:l I create2oog'euroPa'eu/'

A European Innovation Scoreboard zooS'EC Enterprise and In-

dustry, European Communities' 2oo9' P' 28'

10

inovatyvumo lygiui, tadiau pastarasis taip pat priklau-

so nuo daugelio kitq veilcsniq.

zooT ir zoo8 m. EIS buvo papildyta rodikliais, ku-

rie turejo bent i$ dalies atspindeti bandymus ivertintiir ne MTP, ir kurybingumo bei dizaino sritis. I5 tokiq

rodiklig paminetini: tiksliqig ir inZinerijos mokslq

doktorantg skaidius; imonig su pladiajuosdio inter-

neto prieiga skaidius; i3laidos ne MTEP inovacijoms,

malq ir vidutinirl imonig (MVI), kurios padios atlieka

inovacijas, procentas; inovacijas diegianiiq MV[, ku-

rios bendradarbiauja su kitomis imon€mis, procentas;

MVI sektoriaus atsinaujinimas (ikurtg ir uZdarytq

imoniq santykis); vie5g ir privadig tyrimg publikaci-

j\ (public-priv ate co -publications) milij onui gyventoj g

skaidius, skaidiuojamos MV[ inovacijos, suskirstytos

i produkto arba proceso bei rinkodaros arba organi-

zacijos inovacijas; atskirai matuojamos inovacijos,

skirtos efektyviam i5teklig valdymui; Salia darbo vietq

aukitq technologijq srityse pradetos skaidiuoti darbo

vietos Zinioms imliose sritysee; pradetas matuoti Zi-

nioms imlig sriiig eksportas.

Apibendrinant EIS raidq iki paskutines zorr metg

apivalgos (nuo zoro m. Svieslente vadinama ,,Inova-

cijq s4jungos Svieslente"- ISS), galima pastebdti, kad

esminig metodologinig pokydig nebuvo. Tyrejai iSlai-

ke pagrinding loging ind€lio/efekto struktfir4, nuolat

tiicslino rodiklius, sieke apimti kuo daugiau inovacijas

bei jg aplinkq lemiandiq faktorig, tadiau tuo pat metu

sieke uZtikrinti duomeng palyginamum4 ir patiki-

mum?. Kadangi paskutind 2011 metq EIS geriausiai

9 Pagal NACE r.r. Linioms imlig paslaugq sritims priskiriamos

iios ) paslaugos: pa6tas ir telekomunikacija, informacines

technologijos (IT), ir panaii veikla, moksliniai tyrimai ir

eksperimentini pletra (MTEP), z) rinka: vandens ir oro trans-

portas, nekilnojamasis turtas, ma$inq ir technines irangosnuoma, kita verslo veikla, 3) finansinis paslnugos: finansinis

tarpininkavimas, draudimo ir pensijq paslaugos (i5skyrus pri-

valom4 draudimq), pagalbines veiklos, susijusios su finansiniu

tarpininkavimu, +) kitos Zinioms imlios paslaugos: ivietimas,

sveikata ir socialinis darbas, laisvalaikio, kulttros ir sporto

veiklos. Zinioms imliq paslaugq verslui sritims priskiriamos

Sios: IT ir susijusios veiklos, MTER teisinEs, techninds ir rekla-

mos paslaugos; hff p://epp.eurostat.ec.europa.eu.

atspindi dabarting ES vyraujandi4 inovacijq sampratq,

verta jq aptarti kiek i5samiau.

zou metg EIS rodikliq medis suskirstytas i tris ka-

tegorijas: inovacijas igalinantys veiksniai (Enablers),

imoniq veiHa (Firm activities), efektai (Outputs). Kie-

kviena i5 jt1 dalijama i tris arba dvi rodiklig ru5is, ku-

rios dar paskirstytos i z5 rodiklius [z lentele].

2o1o-2o1r m. papildomo ddmesio susilauke Svieti-

mo ir mokslo segmentas, kuri papilde nauja kategorija

,,Atviros, puikios kokybes, patrauklios tyrimq siste-

mos" ir tokie rodikliai, kaip tarptautiniq mokslinig

publikacijg skaidius, daugiausia cituojamq moksliniq

publikacijg, proc., ne ES Salig studentg doktorantg

skaidius. Sudaryta kategorija,,Intelektiniai iStekliai'

apeme rodiklius: parai5kq patentinems kooperacijos

sutartims skaidius, parai5kg patentindms kooperacijos

sutartims socialinej e srityj e skaidius, efektg kategorij o-

je skaidiuojamos spartaus augimo inovafiios imones.Nagrinejant inovacijq tarpsektoring s4veik4, ypad

kreipiant d€mesi i knrybines inovacijas, btitina atsi-

ixelgtii kelet4 EIS (tsS) raidos aspektg, kurie leidlia da-

ryti apibendrinimus apie ES inovacijg politikq apskritai:

r) ES inovacijq politika remiasi nuoseklia pasi-

rinkto teorinio inovacijq modelio pletote. Nd

vienoje Svieslent€s modifikacijoje ndra esminiq

metodologinig pokydiq.

z) ES inovacijq Svieslentes sudarytojai pasirink-

t4 metodik4 naudoja gerai suvokdami, jog EIS

(tSS) apima tik dali inovacijas lemiandiq fakto-

rig. I55Dkiai, iikelti zoo6 metq metodologind-

je analizeje (butinybe giliau ivertinti ne MTP

inovacijas bei kurybingumo ir dizaino poveiki

inovacijoms), buvo ivardyti, tadiau meginimg

adekvaiiai iSsprgsti iSkilusias problemas buvo

atsisakyta vardan i5vadg tikslumo ir duomenq

patikimumo. EIS (ISS) apsisprendim4 likti prie

savo patikimo metodinio branduolio pateisi-

na ir tas faktas, jog tyrejai savo studij4 suvokia

kaip vien4 i5 egzistuojanditl instrumentq Salia

lqrq/mFtln knst€dte'

lntslEalvHc

RTDrstgvtt ! inttre bshtaa

acct6

RAI}cr$6drnln

lh€ Pd!|.sacttr

5ltE6 wthmrktuig orrg|cdr*J6c

lmwdfil

rnmYsri|s|I

ellraa.*|l9*lir o6att

Po9uldmsgrd 3tr}4wltr tsg6ty

educ$m

Yfftt! t lth .tl€lt uFgsmd!.Ycducldm

Sdaa 6a |*{to nu'l(at Jrd

m, to tlmimff!6o6

2 lentele. 2011 m. Inovacijq Svieslentes rodikliq struktura' in:

Europ ean Innov ation S coreb oard zo tt

jq nurodomq kitq tyrimq, kuriuose vadovautasi

kita metodologija (minimi Pasaulio konkuren-

cingumo indeksas, Inobarometras ir pan')'

3) Netgi turint omenyje minetq s4moningE me-

todin[ apsiribojimq, EIS (ISS) nuolat plete savo

demes! apimdama vis daugiau informacijos

apie inovacijq ivairovg, inovacijoms palankiq

aplink4, Svietimo sektoriq, organizacijq tarpu-

savio sEveik4, intelektini kapitalq' Zinioms im-

lius sektorius.

4) Nepaisant nuolat ,,koncentri$kai' plediamo EIS

(tsS) demesio, tyrejq pasirinktoje metodiko-

je vyrauja inovacijos apibrdZimas' kuri pateikia

vadinamasis Oslo inovacijq duomerul rinkimo ir

interpretacijos vadovas (OsIo Manual)' Pasak Sio

apibreZimo, inovacij a yra,,idiegimas naujo at Ly -

miai pagerinto produkto (arba paslaugos) arba

proceso, naujo rinkodaros metodo arba naujo

organizacijos valdymo metodo versle' darbq vie-

tq organizavime arba iSoriniuose santykiuose"'o'

EIS (ISS) raidos logik4 ir kryptis gerai iliustruoja

O slo v adov o konceptualus inovacij g politikos iem€la-

pis bei principine inovacijq matavimo schema Ir len-

telel.

Pagal pateiktE apibreZim4 suprantama inovacija

yra lmonds vidaus procesq rezultatas' Platesnis 5iq

ro Oslo Manual, Guidelines for collecting and interpreting innova-

tion data,3-rd edition, OECD' zoo5'

12

FRAMEWORKCONDITIONSTh gml cwditiro ed iEtitrtiN

!frich st 6c raqg€ of oplnrtudtbs fu imvatiol

'k''t'*rt Ptocess

imtralloffi

;*;,;;;-immllom

II

Y

ffit[,nr'

SCIENCE AND ENGINEERING BASESciffi ald tehelogy irstituti@ uderpieiDg tb

inwration dnaw

TK4IISFER FACTORSll[lm, seiel erd cultual bctqs

ilfluff irg idmtiol tesisi@

to r-. aad lroiag by tbm

,,'

INNOVATIONDNiAMO

Dyumic {rctsrtsbapbg iE$?ti@

irfim

3 lentel€. Konceptualus inovacUrl politikos Zemelapis bei

principine inovacijq matavimo schema, in: Os/o manual,

Guidelines for collecting and interpreting innovation data,

3-rd edition, OECD, zoo5

procesq kontekstas apima vadinamuosius ,,iinig per-

davimd' faktorius: Zmogi5kuosius, socialinius, kultl-

rinius veiksnius, kurie itakoja informacijos perdavim?

imonems ir jose vykstant! mokym4si, kitas, tolesnis,

s?veikos kontekstas yra mokslo ir iniinerijos institu-

cijqbaz|,kuri itakoja inovacijg pletros dinamik4. Ino-

vacijq matavimo schemos centre matome keturias jg

r[5is: produkto, proceso, rinkodaros ir organizacijos

inovacijas, kurios vyksta imones viduje. Schema papil-

dyta s4veika su ,,kitomis imon6mis" (tai atspindi eIS

(tSS) raid4, kurios metu buvo prad€ta kreipti didesni

demesi i imonig tarpusavio bendradarbiavim4, Zinig

sklaid4, inovacijg perkelim4 ir ne MTP inovacijas).

Schemose vaizduojamas informacijos judejimas: i5 i5-

orinio konteksto (mokslas, inZinerind infrastruktira,

socialinis, kulturinis kontekstas, inovacijg paklausa)

informacija patenka i imong, kurioje jos pagrindu

yra sukuriamas inovatyvus produktas arba paslauga,

pateikiama rinkai. Minetas inovacijos apibreZimas ir

jos funkcijg tiek imones veikloje, tiek inovacijg poli-

tikos kontekste nustatymas rodo, jog inovacija Siame

teoriniame kontekste pirmiausia yra siejama su imo-niq efektyvesnio iStekliq naudojimo ir gamybos prie-

monig tobulinimo siekiais. |i yra priemone padidinti

imonds produktyvum4 ir jos veiklos pelningum4. Si4

metodologing nuostat? pateisina Lisabonos strategijos

pagrindinis tikslas - sukurti,,konkurencingiausi4"

ekonomik4, kadangi produktyvus ir pelningas verslas

ir yra konkurencingas verslas.

2oo5 m. EIS (ISS) suvestineje Lietuva kartu su Ru-

munija, Bulgarija ir Latvija pateko i ,,nuosaikiq inova-

todli' (modest innovators) grupg ir bendrame indekse

ui,eme z5 pozicij1 i$ 27. Palyginus Lietuvos, Latvijos ir

Estijos, kuri yra tarp ,,besivejandig lyderius inovato-

r|ri' (Innovation followers) ir uiima r4 pozicijq, duo-

menis, i akis krinta keletas skirtumq. Lietuva lenkia

Estij4 doktorantq nuo zS iki l+ metq skaiiiumi rooo

gyventojq (Sio rodiklio augimo procentas Lietuvoje

l3

Economiceffeds ".-... sysEms

.t- h,lodest inmrratorsA [,loderate inmvatorsg Innorriation follorves

erlnnomtbn leaders

lntdlectual investments

Li,nkages & antrepnneurship

4lentele. Saliq grup€s inovacijq pletros dimensijq poZirtriu, in:

European Innovation Scoreb o ard zott

yra didesnis uZ ES vidurki), be to, ji iSlaiko itin auk5t4

asmenq, baigusiq aukitqii moksl4, procent? (ro po-

zicija ES). Latvija ir Lietuva uLima paskutines vietasvertinant doktorantg, atvykusiq ne i5 ES Salig, skaidiq(Estija uZima ry pozicijE). Estija investuoja didesniprocentq valstybes biudZeto leiq i MTEp, ir Sis augi-mas Estijoje ir Latvijoje yra didesnis negu Lietuvoje.

Estijoje imones i MTEP investuoja daugiau leSg neguLietuvoje ir Latvijoje, joje Sio rodiklio augimas yrayienas auk5diausiq ES (nusileidzia tik Bulgarijai). I5-laidos ne MTEP inovacijoms Lietuvoje pranoksta ESvidurki, nors Sis rodiklis matbja, Estija Sioje srityjepirmauja visoje ES, Latvija tarp pat uZima auk5tE 5pozicij4. Lietuvos ir Latvijos MVI diegia maZiau ino-vacijg savaranki5kai negu ES vidurkis, Estija Siuo po-

Ziuriu pranoksta ES vidurk!. Lietuvos ir Latvijos MV[bendradarbiauja su kitomis imonemis maZiau ui ES

vidurki (rodiklio maZejimas spardiausias ES), Estija

Sioje srityje uZima aukStq 3 pozicijE (rodiklio augimas

vienas i5 spardiausiq ES). Lietuva i5 trijq Baltijos Saliqregistruoja maZiausiai paraiSkq patentams, visq trijq

Salig rodiklis Zemesnis uZ ES vidurk!. Apibendrinant

galima pastebeti, kad skirtumai tarp Lietuvos ir Estijos

i5 dalies atitinka bendr4sias tendencijas, kurias tyrejai

ivardija lygindami,,nuosaikig inovatoriq",,,rndutiniq

inovatoriq",,,lyderius besivejandiq inovatoriq" ir,,ino-

vacijq lyderiq" duomenis [4 lentele].

MaZiausias,,nuosaikiq inovatoriq" atsilikimas yra

Zmogi5kgiq i6tekliq srityje (ypad Svietimo srityje),

didZiausias - inovatoriq (tvtV1, diegianiig produkto,

proceso, rinkodaros ar organizacijos inovacijas, proc.,

spardiai augandiq inovatyviq imoniq skaiiius) bei

lmoniq bendradarbiavimo ir verslumo srityse (uvl

diegiandig inovacijas savaranki5kai skaidius, MVl,bendradarbiaujandiq su kitomis imondmis, skaidius,bendrq moksliniq privataus ir vie5o sektoriq publika-

cijq skaidius). Tai liudija pakankamai aukStE Svietimo

sistemos kokybg ir efektyvum4, tadiau menkus moks-lo ry5ius su verslu MTEP srityje ir mat4VM[ verslum4

bei tarpusavio bendradarbiavimo lygi.

z. LIETUVOS INOVATYVUMO RAIDOS

VERTINIMAS PAGAL EIS ( ISS)

Kadangi nuo 2oo5 metq Lietuvos inovacijq bukle

nuolat atspindima EIS (ISS), galima ivertinti Lietuvos

vietq tarp kitg fS narig pagal sumini inovatyvumo in-deksE zoo5-2o11 m. [5 lentele].

t4

o.gl

o.70

o.6|l

o.50

o.40

o"3lt

o.2t'

o-1('

o_oo

2005

FgE=dEdg A fr ? a HE g* H

= " r E

g= H h H g E q*- 5 El

o_8()

o.70

o.6('

o.50

o-4('

o.3(,

o:o

o- lo

o.m

20o6

FPEdd:E6S EEE U86 g$* H eE *,a5 39HCXtr 5S

o_gl

o-7|'

o.@

o.5{t

o.a{t

o3{t

o2(}

o-1(l

o.m

20'07

338

r AT CZFS:ECASEFiE T -

B LUGAEf B A A 6*

o,7@

o.am

c,500

o.4{xt

o.so

o.eoo

o.10(}

o.ooo

2004

* HU XT |T GN P' ES I{OCZ SI EE S CY EU NI F'I BG LU C AT U DX D€ FI SGH

5 lentele. (lenteles tgsini i:r.6 p.)

Suminis inovatyvumo indeksas zoo5-zou m., in:

Eur op e an Innov ati on S coreb o ard

t5

o.7(D

o.6&

o.5d'

o.46

o.3@

o.2@

o.1@

o.o(p

2049

6G LV RO Pf FUSXI.T T GRES PTCZ 3I Et} CY€€ HL FT G BE IU Af OXIX OE TI SE

o.a@

o_7()(}

o.6m

o.5{xt

o.4m

o.3{rt

o_2(x)

o.1(x)

o"oooLv BGE E sK Fr- FrJ MT GR Es cz |T Pr EE st w €lJ FR LU E

'{- AT BE tr( E Ft o.< sE

om

o.7m

offi

o500

o40('

o3{to

o2m

o.1m

onoo

201 1

RC' PL 6K MT GR HU ES CZ PT 'I

EU Ffi E TU AT }IL t.}( BE FI EE OK SE

5 lenteld. (lenteles pradLi1 Lr. g p.)

Suminis inovaty!'umo indeksas zoo5-zorr m., in:

Europ ean Innov ation Scoreb o ard

Lietuvos pozicijaEs (lyginant tik su ES Salimis na-

remis) per 5i laikotarpi smuko i5 7 pozicijos (zool) ir

8 pozicijos (zoo6) nuo galo iki 3. Lietuv? aplenke to-

kios Salys kaip eekija (i5 6 vietos nuo galo pakilo iki

rr), Lenkija iSliko 5 pozicijoje), Slovakija (i5 a - iki 6),

Graikija (i5 r - iki 8), Malta (i5 paskutines - i 7), i5 ve-

liau istojusiq nariq Lietuv4 aplenke Rumunija (zorr m.

uidme 4 pozicij1 nuo galo). 2011 m. Lietuva liko kon-

kurencingesne uZ Bulgarij4 ir LatvijE. Estija i5 r3 po-

zicijos nuo galo pakilo i r4 vietq (didiiausias pasieki-

mas - 1Z vieta nuo galo zoog m., Siais metais Estijos

inovatyvumo indeksas vieninteli kart4 per 7 metus

buvo didesnis ui ES vidurki). Vertinant toki inovaty-

vumo raidos matavim4 butina pabreZti kelet4 niuansq.

Pirmiausia reitingas parodo sqlygines pozicijas, paly-

ginus visas ES Salis nares, tod6l atskiros Salies pozicijos

I

pasikeitimas yra s4lygotas ne tik tos Salies rodikliq, bet

ir jq verdiq kitq Saliq kontekste. Del Sios aplinkybes

santykine Lietuvos pozicija pablogijo nepaisant to' jog

didiioji dalis Lietuvos inovatyvum4 apibudinandiq ro-

diklig nuolat gerejo (tai rei5kia, kad beveik visos kitos

Salys padare dar didesng pai:angE). Kita vertus, turint

omenyje, kad ES Salys pasiZymi labai didele ekonomi-

nio ir socialinio iSsivystymo ivairove, beveik neima-

noma tiesiogiai susieti atskirg Salig rodikliq kaitos su

tos Salies pozicijos pasikeitimu bendrame reitinge' Pa-

vyzdi.ini,akivaizdu, jog valstybes biudZeto le5q didini-

mas MTEP (kaip vienas i5 indelio veiksnig) skirtingo-

se Salyse nevienodu mastu itakos inovacijg rezultato

rodiklius net ir tub atveju, jeigu atsiZvelgiama i verslo

skiriamq investicijq MTEP masto skirtumas' Taip pat

yra sunku tiesiogiai susieti imogi5kqjg iSteklig buklg

su inovacijq efektu, pavyzdi:iui, Lietuvos statusas nuo-

lat blogejo nepaisant to, jog jos ZmogiSkqjq i$tekliq

($vietimo) rodikliai visada pranoko ES vidurki ir jq

augimas buvo stabilus. Tirrint omenyje Sias aplinkybes

tenka pastebeti, kad EIS (ISS) i$samiai neapibudina

procesq, kurie prieZastiniais ry5iais susietq Svieslentes

pateiktus rodiklius tarpusavyje ir galdtq vienos Salies

inovacijg politikos praktikq laikyti pavyzdLia kitoms

Salims. Jos rodiklius reikia vertinti kaip fragmentiSkas

indikacijas Zymiai sudetingesnes inovacijq sistemos'

tam tikrus ribotus orientyrus, kurie lygina atskirg sri-

diq buklg skirtingose Salyse, tatiau neatsiivelgia i skir-

tingo pobridZio Big sridiq sqsajas tose Salyse'

Visgi verta atkreipti demesi i keleto simptomi5kg

rodikliq raid4 palyginus analogi5kq sridiqbuklg Lietu-

voje (LT), ES vidurki (ES) ir, pavyzdi:iui, Estiioie (EE)'

2or1 metg EIS (ISS) paLymi Zmogi5kqjq i5tekliq bei

finansinds Paramos MTEP buklg kaip Lietuvos stipry-

bes. Silpnybes siejamos su atvirq kokybi5kq ir patrau-

kliq tyrimq sistemq bukle, verslo bendradarbiavimo

ir verslumo situacija, intelektiniais i5tekliais, inovaty-

vig imonig skaidiumi ir inovacijq ekonominio efekto

mastu. Pastebimas doktoranq ne i5 ES Saliq skaidiaus

augimas bei bendruomends prek€s Zenklq kiekio augi-

mas. Taip pat pastebimas inovatyviq MVl, bendradar-

biaujaniiq su kitomis imon6mis, skaidiaus maZejimas

bei i5 uisienio gaunamo pelno licencijq ir patentq pa-

grindu maZejimas. Zmogi5kqiq i5tekliq rodikliq, ko-

kybi5krl ir patrauklig tyrimo sistemq bei intelektinig

i5tekliq augimo mastas pranoksta ES vidurki'

Lietuvos imogidkqiq i5tekliq buklg nusakantys ro-

diktiai nuo 2oo5 iki zorr m. buvo arti arba pranoko ES

vidurki: naujq mokslo daktarq kiekis rooo gyventojq

(LT - o,9, EE - o,8, ES - r'5), Zmoniq, baigusig aukstqji

mokslq, dalis visuomen€je proc' (LT- 43'8' EE - 4o,o,

ES - 33,6), jaunimo, turindio vidurini iSsilavinim4' da-

lis proc. (LT - 86,9, EE - 83,2, ES - 79,o). Zmogi5kqjq

i5tekliq srityje Lietuva uZima aukitq 19 pozicij4 nuo

galo bendrame ES reitinge (Estija - rr). Vertinant atvi-

rq kokybi5kq ir patraukliq tyrimq sistemq buklg Lie-

tuva uiima 4vietqnuo galo, tadiau Sios srities rodiklig

augimas yra arti arba pranoksta ES vidud: tarptau-

tiniq moksliniq publikacijq skaiiius milijonui gyven-

tojq: LT - zr4,EE - 66o' ES - 3or; tarP 10 proc' dau-

giausia cituojamq moksliniq publikacijq dalis proc':

Lil - 5,8z,EE - 7,64, ES - ro,73; ne ES Salig studentg

doktorantq dalis proc.: LT - 0,6r, EE - 3,oo, ES - r9'r9'

Sio;e kategorijoje Lietuvos situacijos gerejimas yra

ypad ry5kus: pastarqjq trijq rodikliq augimas yra ati-

tinkamai: 5,5iL6,7i 2o,o proc. (pE - r5,4;9,9; 15,6 proc';

ES - 6,o; z,ri r,5 proc.). Kaip mineta anksdiau, Lietuva

nuo 2oo5 iki zou m. didino valstybes biudieto dali'

skiriamq MTEP, kuris nuo o,54 i$augo iki o,64 proc'

zoro metais (nors zorr m. sumaZejo iki o,56)' Vis d€lto

biudZeto i3laidq MTEP augimas Lietuvoje buvo ma-

Zesnis negu Estijoje ir bendrai ES' tad 2011 m' Estijoje

valstybes biudieto iSlaidos sieke o,79 proc', o ES vi-

durkis - o,76 Proc. [6 lentele].

ZmogiSkqjg i5tekliq bei tyrimo sistemq sritys yra

tiesiogiai susijusios su valstybes biudieto leSomis'

skiriamomis MTEP, kadangi i 5i4 kategorijq patenka

ir MTEP auk5tojo mokslo institucijose skiriamas fi-

nansavimas. Sios sritys, pasak ntS (tsS) klasifikacijos,

,,igalina inovacijas": Svietimo sistema ugdo inovaci-

t7

Lietuva o.54 o.6r o.6r o.58 o.62 o.64 o.56

Latvija o.25 o.34 o-34 o.42 o.46 o.29 o.38

Estija o.53 o.50 o.50 o.58 o.71 o.76 o.79

ES o.69 o.65 o.6, o.65 o.64 o.75 o,76

o.9

o,8

o,7

o,6

o,5

o,4

o,3

O12

o, l

o

rr Lietuva

- Latvija

- Estiia

-ES

2OO5 2006 2OO7 2OO8 2OO9 2OlO 2011

6lenteld. Valstybes biudieto le$q dalis BVP, skiriama MTEP

2OO5-20U, PrOC.

joms reikalingas kompetencijas, kurias padeda reali-

zuoti valstybes leSomis remiama MTEP infrastruktura'

Sioje srityje Lietuvos atsilikimas nera didelis, matosi

pagreiti igaunanti palang^, kuri4 dar labiau turetq

paskatinti ES strukturinig fondg le$omis finansuoja-

mos mokslo ir technologijg parkq, jungtinig tyrimg

programos bei nacionalines kompleksinds programos'

Galima daryti prielaid4, jog Lietuvoje Svietimo sistema

i5ugdo daug kompetentingg Zmoniq ir gana efektyviai

gerina sElygas jiems vykdyti MTEP tiek egzistuojan-

dioje Svietimo sistemoje, tiek naujai valstybes mastu

kuriamoje infrastrukturoje. Vilnius Siuo poZitriu yra

iSskirtinis Lietuvos miestas, nes jame yra didZioji dalis

Salies Svietimo institucijq (u i$ zz universiteto status?

turindig aukStqjq mokyklq bei ro i5 z8 kolegijq) ir ino-

vacijg infrastrukturos (pvz., Sauletekio ir Santaros sl€-

niai, Siaurds miestelio MTP, Lietuvos inovacijq centras,

Vilniios verslo inkubatorius, Audiovizualiniq menq

industrijos inkubatorius ir pan.). Todel apibendrinant

galima pasakyti, kad sostineje kaupiamas didelis soci-

alinis, kompetencijq ir valstybines infrastrukturos po-

tencialas, galintis paskatinti inovacijq pletr4'

Pereinant nuo veiksniq, kurie igalina inovacijas'

prie jas diegiandio verslo situacijos, Lietuvos rodikliai

EIS (ISS) daug Zemesni uZ ns vidurki' Pagal pateiktus

duomenis, Lietuvos verslas skiria Zymiai maZiau leSq

MTEP negu kitos ES Salys [T lentele]. Duomenys rodo,

kad Lietuvos imonds vis daugiau skiria leSg MTEP,

nors ir Latvija, ir juo labiau Estija rodo didesni pa-

greiti. Ir Lietuvos, ir Latvijos imones sumaZino iSlai-

das prasidejus krizei 2oo9 m.' tuo tarpu ji tik truputi

sul€tino Siaip itin Zenklg Estijos imoniq i5laidq MTEP

didejimq. Neturint papildomq duomeml sunku daryti

iSvadas apie galimas sEsajas tarp valstybinio ir imoniq

MTEP finansavimo. Visgi reikia pastebeti, jog verslo

iSlaidg augimas yra stabilesnis negu valstybds biudZe-

18

It

iF

:;

T lenteld. Verslo le5q dalis BVB skiriama MTEP

20O5-2O11, PrOC.

to, tai rodo s4lygi5k4verslo investicijq nepriklausomy-

bg nuo valstybes investicijq.

I5 trijq Baltijos valstybiq i5siskiria Estijos rodiklig

raida - ypad krenta i akis tai, kad zoo8 m. duome-

nys liudija Zenklg pagerejimq visose aptariamose ka-

tegorijose. Galima daryti prielaid4, jog 5io proverZio

prieZastis - palyginus anksfias Estijos inovacijg po-

litikos formavimas ir jos integralus pobrldis (Estijos

inovacijq pletros progrirma pradeta iglruendinti nuo

2oo2 m., o pirmoji kompleksine Lietuvos inovacijg

strategija - nuo zoro m.). Viena i5 galimq didesniq

paskatq inovacijoms Estijoje buvo zooT m. pradejgs

veikti Estijos vystymo fondas (Estonian Development

Fund, Arengufond). Del vietos ir duomeng stokos dia

negalima giliau nagrineti estq ,,proverZio" prieZasdig,

tadiau reikia pamineti i akis labiausiai krentanti jo as-

pektq: nors pirmoji Estijos inovacijg pletros strategija(,,Ziniq Estija zooz-zoo6"), kaip ir Lietuvos 2o1o m.

strategija, didZiausi4 demesi skyre inovacijas ,,!gali-nandios" valstybines MTEP infrastruktiros (moks-

lo ir technologijg parkg, inkubatoriq kompetencijq

centrq etc.) pletrai, inovacijoms bntinq kompetencijq

ugdymui, naujq mechanizmq, uZtikrinandig techno-

logijq perdavimE ir bendradarbiavimE tarp aukitojo

mokslo institucijg ir verslo, suktrimE, tadiau igyven-dinus strategijE vienas i5 ryikiausig jos rezultatg buvo

butent mindtas zoo8 m. privataus verslo investicijq iMTEP Suolis. Viena i5 galimq prieZasdiq, lemusig toki

inovacijq politikos priemoniq sistemiSk4 poveiki, yra

tai, jog padioje strategijoje yra labai aiSkiai apibreZtas

valstybds vaidmuo skatinant inovacijrl poreiki Estijos

ekonomikoje ir visuomendje: ,,MTEP poreikis visuo-

Lietuva o,r4 o,r6 o,16 o,23 o,r9 o,2o o,23

Latvija o,t4 o,23 o,23 o,21 o,r5 o,l7 o,22

Estija o,z8 o,42 o,42 o,54 o,56 o,64 o,8r

ES t,z6 1,20 L;r7 ,,17 r,19 r,2t 1,23

1,4

I

o,8

o,6

o,4

o,2

o

r Lietuva

- LaMja

r Estija

-ES

l9

Lietuva 22,1 14.6 17.7 17.7 r9.39 19.39

Latvija r4.9 r5.2 r4.44 14.44

Estija 29.8 29.8 29.5 37.'t 33.97 33.97

ES nd nd zt.6 30.o 30.o 3r.31 30.31

40

35

3o

25

20

15

ro

{

o

r Lietuva

r Latvija

- Estiia

-ES

zoo5 zoo6 2oo7 2oo8 2oo9 2olo 2011

8lentele. Savaranki5kai inovacijas diegianiiq MVI imoniq dalis

visq $alies MVI imoniq kontekste, proc.

Lietuva 12.o3 r4.8 14.8 lo.3 10.3 8.03 8.o3

LaMja 6.2 6l 6.1 5.6 i"6 t.29 3.29

Estija 1r.3 r6 16 r8.1 r8.r 22,29 22.23

ES nd nd 9.1 95 9.5 rr.16 r1.16

- Lietuva

r Latvija

r Estija

eES

2OO5 2006 2OO7 zOO8 2OO9 2OlO 2Or7

9lenteld. Inovatyviq MVf imoniq, bendradarbiaujaniiq su

kitomis lmon€mis, dalis, Proc.

20

meneje neatsiranda savaime kaip ir neatsiranda pasiu-

la jam patenkinti. Todel valstybd turi sugebeti identifi-

kuoti ir pripaZinti egzistuojandius ir ateities inovacijq

poreikius"". Butent Siq strateging politikos funkcijq

nuo 2oo7 m. igyvendina mindtas Estijos pletros fon-

das, kurio vizija yra,,prisideti kuriant Estijos ateiti,

analizuojant musg galimybes, inicijuojant pozityvi4

kait4 ir vystant rizikos kapitalo rinki'. Fondas save

suvokia kaip jungti tarp inovacijq poreikig analizds

ir strateginiq rizikos kapitalo investicijq i inovatyvig

imoniq projektus. Fondas save apibreZia kaip inovaci-

jq poreikiq ir galimybig analiz€s centrq, ,,ateities idejg

susitikimo centri'bei Sias idejas igyvendinandiq ins-

titucijE, kur! ,,vykdo i ateiti orientuotus projektus bei

kartu su privadiais investuotojais investuoja rizikos

kapitalq i inovatyvias, besiplediantias bei tarptautini

potencial4 turindias Estijos imones"'". Analogi5kas

analizds ir investicijq sutelkimas vienoje institucijoje

iki Siol Lietuvoje n€ra realizuotas, nors pastaraisiais

metais paramos inovatyvioms imondms mastas ir

spektras Zenkliai padidijo. fungties tarp mokslinig

tyrimq ir verslo funkcij4 nuo 2o1o m. atlieka Moks-

lo, inovacijtl ir technologijg agentura (MITA), kurios

strateginis tikslas yra ,,skatinti Lietuvos inovacijq ple-

trai reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, eks-

perimenting (technologing) pldtrq ir padias inovacijas

$alyje"u, SVV pletrE skatina bei rizikos finansavim4

teikia investicijq ir verslo garantijq fondas INVEGA,

agentura ,Versli Lietuva" teikia informacij4 ir pas-

laugas, padedandias praddti versl4 bei eksportuoti jo

produkcij4, verslo vystymo fondo funkcij4 taip pat at-

lieka, pavyzdZiui, LitCapital privataus kapitalo fondq

valdymo bendrovd, savo veikl4 pradejusi 2oro m., nuo

2or2 m. pradejo veikti nalti;os inovacijq fondas.

Kyla klausimas, ar Inovacijq strategijos lemtas

nuo 2o1o metg stebimas inovacijq politikos suakty-

r Knowledge-based Estonia, Estonian Research and DevelopmentStrategy zooz-zoo6, Tallinn, zooz, p. 16.

rz http://www.arengufond.eeleng/about/aboutus/.r3 http://www.mita.lt/lt/apie-mitar.

vejimas Lietuvoje leistq tiketis proverZio artimiausiu

metu. Atrodytq, jog nemaZai prielaidg tam yra: jau

funkcionuojandi4 gana efektyvi4 Svietimo sistemq

turetq papildyti nauja MTEP infrastrukttra (t. y. bus

kuriama, ES terminais tariant, ,,kokybiSka ir patrau-

kli tyrimg sistema"), kurios deka kuriamas inovacijas

pritailcys bent keleto agenturq priemon6mis aktyviai

skatinamas naujas ir inovatfvus verslas. Vis didejan-

tis s€kmingq inovacijg pavyzdLiq, apie kuriuos galima

suZinoti vie6osios informacijos erdvdje, kiekis rodo,

kad inovacijq poreikis Lietuvoje yra ir jg ekosistema

funkcionuoja, tik klausimas, ar inovacijq politikos

priemonds yra adekvadios siekiant j4 stiprinti ir didin-

ti jos konkurencingumq. Trumpai apZvelgus situacijq iakis krenta kelios sistemin6s tendencijos, kuriq toles-

nis buvimas verdia abejoti mineto proverZio galimybe:

I Inov acijrl p olitikos uLdarumas: nepaisant nema-

Zo kiekio naujq ir aktyviai veikiandig Lietuvos

inovacijg politikq igyvendinandiq institucijq,

nd viena i5 jg neprisiima atsakomyb6s uZ ino-

vacijq poreikio Lietuvoje analizg ir jos politikos

strategini planavimq. Inovacijg strategijoje nera

s4vokos,, inovacij g poreikis", j os igyvendinimostebdsena siejama su EIS (tsS) rodikliais, o ne

su kokybines kaitos poreikiu vienoje ar kitoje

ukio srityje.

z) Svietimo sistemos u1darumas: nepaisant auk5to

Lietuvos Svietimo sistemos reitingo EIS (ISS),

Zemas verslumo ir inovacijg SVV srityje lygis

(taip pat sqlgi6kai didelis jaunimo nedarbas)

liudija, jog Svietimo suteikiamos kompetenci-

jos nera efektyviai panaudojamos inovacijoms

SVV ar verslumui bendr{a prasme skatinti. Tai

kelia klausim?, ar nera taip, kad parengti kvali-

fikuoti specialistai greidiau pritaiko savo Zinias

uZsienyje ir tokiu budu ne stiprina, bet maZina

Lietuvos konkurencingum?.

3) lnovacijrl sistemos fragmentiikumas: s1lygilkai

uLdara politika bei tokia pati Svietimo sistema

labai apsunkina inovacijg kulturos kirim4 Lie_tuvoje bendrqia prasme - visuomend ir verslasarba ignoruoja inovacijas kaip grdsmg keliandiqrizikq (vyraujant vadinamajai,,eZiuko strategi_jai", kai taikomas vienintelis i5bandytas ir pati_kimas budas sprgsti visas problemas), arba ku-ria atskiras inovacijg ekosistemas, kurios ndrasusijusios su inovacijq politika ir todel nepa_tenka i oficiali4 statistik4.

Pagrindine 5ir1 tendencijg keliama gresme yra ta,kad joms s4veikaujant, nesvarbu, kokiu mastu, nuo_lat didetg valstybes biudZeto ir ES strukturinig fondtlinvesticijos i tai, kas ,,igalina inovacijasi tos investici_jos niekaip nesukurs poveikio,,inovacijg rezultatams..,t. y. nepadidins inovatyvig SVV imoniq procento, pa_tentq skaidiaus ir kt. Stebint Lietuvos inovacijg raid4EIS (ISS), kaip tik ir matome, jog nuolat did€jandiosi$laidos palaiko ,,inovacijq igalintojusi tadiau tai ne_duoda reikiamg rezultattl, tuo tarpu verslo i5laidosMTEP auga nepriklausomai nuo to, kiek Lietuva in_vestuoja i,,inovacijq igalintojus".

3. TIETUVOS INOVACIIV

2oro-2020 METV STRATEGIIA

Minetos tendencijos pasimato atidZiau panagrinejusLietuvos inovacijq zolo-2o2o metq strategU4,a, kuri4rengiant buvo adaptuota EIS (tSS) rodiklig sistema irkurios pagrindinis tikslas - pasiekti, ka d zozom. Lietu_vos suminis inovatyvumo indeksas (p"g"l suming visgrodikliq vertg) pasiektq ES vidurki. Strategijos vizija:

Lietuvos ekonomikos pagrindas - dideles pridetinesvertes produktg gamyba ir paslaugos, jos konkuren-cingum4 globalioje rinkoje lems inovatyviam versluipalanki aplinka; Svietimo, mokslo, mokslinitl tyr.imqir eksperimentin€s pletros sistema, s4veikaudama

14 PatvirtintE 2olo m. vasario r7 d. LRV nutarimu Nr. 16r.

su verslu, padds ugdyti knrybingq visuomeng, kursauk$to lygio Zinig bazg naujovims.

Strategijos pagrindiniai tikslai: r) didinti Lietuvosintegracij4 i globalias rinkas (,,Lietuva be sienq..), z) ug_dyti kurybing4 ir inovatyviE visuomeng, 3) pletoti ivai_rias inovacijas, 4) diegti sistemini poiirlri i inovacijas.

Lietuvos inovacijg zoro-2o2o metq strategijos ir jq

igyvendinandio priemonir4 plano'5 tilslai ir uidaviniaibendrais bruoZais atitinka EIS (ISS) suformuluotassritis, kuriose jaudiamas didiiausias Lietuvos atsiliki_mas nuo ES vidurkio. fdomu tai, jog tai yra butent tossritys, kuriose vyko anksdiau aptarta EIS (tSS) rodikligsistemos kaita siekiant apimti daugiau inovacijas sq_lygojanditl veiksniq, t. y. inovacijg sklaidos, ne MTEpinovacijq, MVI inovatyvumo, jrl tarpusavio bendra_darbiavimo sritis. Tai rodo, kad nepaisant Salies atsi-likimo nuo ES, Lietuvos inovacijg strategijoje formu_luojami tikslai atitinka bendras ES inovacijg politikostendencijas. Tadiau akivaizdu ir tai, jog Lietuvos ino-vacijg strategijos igyvendinimo priemonise domi_nuoja strateginiai sprendimai kurti stambias struktu_ras, turindias pad€ti sprgsti minitas problemas, kuriosskaudiiausiai pasirei5kia mikrolryiu - MVI ir jq tar-pusavio s4veikoje. Tokiu budu tikimasi, kad moks_lo ir verslo bendradarbiavim4 paskatins integruottlmokslo, studijg ir verslo centrq (sldnig) projektai,verslo tinklaveik4 turetq paskatinti klasteritl projektai,knrybing4 visuomeng turetq padeti kurti patobulinta

i esmines kompetencijas ir kurybingum? orientuotaugdymo sistema bei molcymasis visq gyvenimq, kartusu kurybingumui palanki a fizineir informacine aplin_ka, ivairios inovacijos bus skatinamos skleidiiant in-formacij4 apie inovacijas, skatinant tarpsektorini iiniqperdavimE (nors tam nenumaqnos le5os), diegiant sis_temini poZiuri i inovacijas ikurta Mokslo, inovacijg irtechnologijq agentura (Utfe), kuri savo veiklos apra_

rS Patvirtinto Lietuvos Respublikos fikio ministro ir LietuvosRespublikos Svietimo ir mokslo ministro 2oro m. spalio 7 d.lsalqrmu Nr. 4-7 5o I Y - 16gz.

22

ro lentel6. Lietuvos inovacijq politikos laukas, in: Mokslo,

inovacijq ir technologijq agentura (MITA);

www.mita.lt

$yme (www.mita.lt) i6pledia ir sukonkretina Lietuvos

inovacijq politikos laukq [ro lentele].

Nors priemoniq plane yra nemaZai konkredig

priemoniq, skirtg remti MVI inovacijas ir j.l "yk-

dom4 MTEP, tadiau ne visada akivaizdu, kaip stam-

bus strateginiai instituciniai sprendimai derinami su

konlcrediomis, lpad i SVV orientuotomis, priemond-

mis. Sis klausimas ypad aktualus kalbant apie inova-

cijq tarpsektori5kumq, kadangi tarpsektorine s4veika

vyksta butent MVI tarpusavio bendradarbiavimo beijrl sqveikos su kitomis organizacijomis bei socialiniu,

kultnriniu kontekstu metu. Viena i5 ivardytg proble-

mg, paai5kejusiq apklausos metu, yra imonig ir orga-

nizacijq nesugebijimas savgs identifikuoti valstybes

inovacijtl politikoje. Nors inovacijg populiarinimo

priemonds sprendZia 5i1problemg tadiau bendra stra-

tegijos tendencija remtis vertikaliomis stambaus mas-

to intervencijomis jg ai5kiai nesusiejant su mikrolygiu

apsunkina padios inovacijq politikos igyvendinimoefektyvum4. Kita vertus, nors strategijoje yra nuo-

rodos i kurybing4 visuomeng, kurybines industrijas,

kirybingumo kompetencijE, tadiau nera ai5ku, kokiu

konkrediu bfldu kflrybines industrijos galetq prisideti

didinant Lietuvos inovatyvum4 arba koks galetg bftijq poveikis kitoms flkio sritims. Anksdiau min€tas

inovacijg politikos uZdarumas tarsi yra perkeliamas iatskirg sektorig, kuriuose siekiama inovacijq, uZdaru-

m4, tai taip pat apsunkina tarpsektoring s4veik4.

+. LIETUVOS IMONIV DIEGIAMV INOVACIIV

TENDENCIJOS (zoo6-zoro) '6

Kaip buvo pabrdlta, viena iS didZiausiq Lietuvos ino-

vacijg sistemos silpnybig - menki inovatyvumo rezul-

tatai, kitaip sakant, palyginus su ES, nedaug lietuviSkg

imonig diegia inovacijas ir maZai bendradarbiauja

tarpusavyje. Siame skyrelyje apZvelgsime Valstybi-

nio statistikos departamento duomenis apie Lietuvos

16 RemiantisLietuvosstatistikosdepartamentoduomenimis;www.stat.gov.ltl.

ZJ

imonig diegtas inovacijas zoo6-zoo} m., ir nepaisantriboto duomenq kiekio pameginsime i5ryikinti keletqbndingq tendencijq bei i5skirti padias inovatyyiausiasLietuvos imonig veiklos sritis. Skfrelio pabaigoje buspateiktas s4raSas sridig, kuriose dirbandios lmonesrodo universaliausi4 inovacijg poreiki, kitaip sakant,diegia ivairaus tipo inovacijas. Butent inovacijrl porei-kio universalumas liudija imones atvirum4 ir, tiketina,didesni pasirengim4 tarpsektorinei s4veikai, todel iioskyriaus i5vados bus svarbios vdliau konkrediai anali-zuojant tarpsektorinig inovacijq galimybes.

Statistiniai duomenys pateikia informacij4 apiea) technologines inovacij a.s (3ioje kategorij oje iiskiria-mos imonis, vykdZiusios: r) vidinius MTEp tyrimus;z) i$orinius MTEP tyrimus; 3) ma5iml, irenginig ir

irangos isigijim4;4) iSorinig Zinitl isigijim?;5) moky-mus, susijusius su inovacine veikla; 6) inovacijg rin-kodar6 7) dizaino, susijusio su inovacine veikla, kuri-mo veiklas; S) kit4 inovacing veikl4). Atskirai pateiktainformacija apie b) netechnologines inovacija.s (iiojekategorijoje iSskiriami: r) organizaciniai ir rinkoda-ros novatoriai; z) tik organizaciniai novatoriai; f) tikrinkodaros novatoriai; 4) organizaciniai novatoriai;

5) rinkodaros novatoriai.

Informacija apie imoniq veiklos rezultatus zoo6-2oro m. leidZia iSskirti kelet4 imonig veiklg grupig:

r. Sritys, kuriose dirbandios imonds aktyviausiaidiege inovacijas vykdydamos iSorinius MTEptyrimus:

. Apdirbamoji gamyba,

. Maisto produktg gamyba,

. Medienos ir medienos gaminiq gamyba,

. Metalo gaminiai,

. Baldtl gamyba,

. Kita gamyba,

. Didmenin6 ir maZmenine prekyba,

. Profesind, technin€ ir moksline veikla,

. Architekturos ir iniinerijos veikla, techni-nis tikrinimas ir analiz6.

z. Sritys, kuriose dirbandios imones aktyviausiaipirko ma5inas, irengimus ir irangq. Pagrindinig metalq gamyba,. Vandens tiekimas, nuotekg valymas, atliekg

tvarlrymas ir regeneravimas,. Transportas ir saugojimas,. Informacinitl paslaugtl veikla.

3. Sritys, kuriose dirbandios imonds aktyviausiaidiege dizaino inovacijas (duomenys tik zoro):. Tekstilds gaminig gamyba,. DrabuiiU siuvimas,. Elektros irangos gamyba,. Baldrl gamyba,. Transportas ir saugojimas,. Finansinig paslaugrl veikla,. Draudimo, perdraudimo ir pensijg le5g

kaupimo veikla.

Sritys, kuriose dirbandios imones aktyviausiaidiege netechnologines (organizacijos ir rinko-daros) inovacijas:

. Odos ir odos dirbinig gamyba,

. Baldq gamyba,

. Tiansportas ir saugojimas,

. Telekomunikacijos,

. Finansind ir draudimo veikla,

. Kita profesini, moksline ir technine veikla.

Sritys, kuriose dirbandig imoniq diegiamg ino-vacijg mastas, apibendrinant visas arba daugu-m4 inovacijg kategorijrl, labiausiai matdjo:. Leidybin6 veikla,. Kompiuterirl, elektroninig ir optiniq gami-

nig gamyba,. Finansini ir draudimo veikla (i5skyrus ne-

technologines inovacijas).

Sritys, kuriose dirbandig imoniq aktyvumas vykdantvisg arba daugumos tipg inovacijas labiausiai did6jo:

. Baldq gamyba,

. DrabuZir+ siuvimas,

. Transportas ir saugojimas,

. Telekomunikacijos,

. Informacinig paslaugq veiklos,

. Architektiros ir inZinerijos veikla, techni-

nis tikrinimas ir analiz6,

. Profesind, technine ir moksline veikla,

. Reklama ir rinkos tvrimai.

Duomenys leidZia daryti tik preliminarias ir labai

apibendrintas iSvadas. 6-oji grup€ apima sqlygi5kai

dinamiSkiausius ir universaliausius inovatorius - pa-

lyginus didelis inovatyvumo spektras ir jo masto augi-

mas rodo dideli inovacijg poreiki Siose srityse ir jose

dirbandiq imonig atvirumE naujovems. 5-oje grupeje

matome sritis, kuriose inovacijq mastas maZejo. Tike-

tina, jog pasikeitimai leidybos srityje yra susijg su ben-

dra tendencija, kuri4 pastebizotzm. atlikto tyrimo del

autorig teisiq ir gretutiniq teisig industrijos indelio iLietuvos ekonomik4 vykdytoj ai:

ekonominis spaudos ir literaturos ind€lis nuo 2ooo m.

iki zoo8 m. spardiai maZ6jo, susitraukdamas beveik

treidaliu, taiiau tiriamo laikotarpio pabaigoje vis dar

i5liko pirmaujandiu ATGT sektoriumi, sukurdamas

o,87 proc. bendrosios priddtin€s vertds.'7

fdomu pastebeti fakt4, kad r-oje grupeje, kur pa-

teiktos sritys, kuriose dirbandios imones aktyviausiai

diege inovacijas rykdydamos iSorinius MTEP tyrimus,

matome daugiausia vadinamosios tradicin6s pramo-

nes sridiq. Tai paneigia nuomong, jog tradicines pra-

monds Sakos yra uZdaros ir joms nebudingas bendra-

darbiavimas diegiant inovacij as.

Taip pat idomu, kad informacija apie imoniq ino-

vatyvum4 atitinka pagrindines min6to tyrimo apie

17 http://www.lrkm.ltigo.php/lltllMGl yzq. Tyrim4 Kultrlros mi-

nisterijos uZsalcymu atliko VSl ,,Europos socialiniai, teisiniai ir

ekonominiai projektai" (ESTEP).

autoriq teisiq ir gretutinig teisiq industrijos indelio iLietuvos ekonomikq i$vadas, pagal kurias didZiausias

jg ekonominis indelis Lietuvoje yra: r) spauda ir li-

teratura, z) programine iranga ir duomeng bazes bei

3) reklamos paslaugos. Tai rodo, jog autorindmis teisd-

mis saugomo turinio ktryba yra svarbus inovatlwumo

veiksnys Lietuvoje.

Kita vertus, butina pastebeti, jog pateikta informa-

cija yra labai vienpusi5ka tiek inovatoriq, tiek inova-

cijq tipq ivairoves poZirlriu. Statistika neapima socia-

linig inovacijrl, meno ir kulturos, kai kuriq knrybinig

industrijq srityse kuriamq inovacijg, inovacijq vie5ojo

administravimo srityje, aplinkosaugos, sveikatos ap-

saugos, Svietimo srityse ir pan. Si aplinkybe labai ap-

sunkina galimybes kalbeti apie tarpsektorines inova-

cijas nei5plediant i5skirtq imoniq sridiq ir jq vykdomq

inovacijq tipq sqraSo. Tadiau norint 5i s4ra5q iSplesti

butina patikslinti padios inovacijos sEvok4 ir aiSkiau

apibreZti jos teorini modeli.

5. TEORINIS INOVACIJOS MODELIS

IR,,KURYBINES INOVACI JOS'

s4voKos APIBREzIMAS

Inovacijq samprata taikoma Statistikos departamento

klasifikatoriuose, taip pat Lietuvos inovacijq strategi-

joje, kaip ir EIS (ISS), remiasi jau mindtu OsIo modeliu:

,,Inovacija - procesas, kai naujomis idejomis atsilie-

piama i visuomeninius ir ekonominius poreikius ir

kuriami nauji produktai, paslaugos ar verslo ir orga-

nizaciniai modeliai, kurie sekmingai pateikiami i esa-

mas rinkas arba geba sukurti naujas rinkas". Kaip ir

EIS (ISS) atveju, pasirinktas teorinis modelis n€ra pa-

togus siekiant ivertinti: r) inovacijq tarpsektoring s4-

veik4, z) kurybinig industrijg itak4 inovacijoms kitose

flkio srityse (kurybines inovacijas),:) kultura pagristg

inovacijg reikSmg. Visi Sie trys inovacijq aspektai ne-

i5sitenka nurodytose Oslo modelio schemose, nes ne

visada yra tiesiogiai susijg su imoniq gamybos procesq

efektFvinimu ir didesnio jg produktyvumo siekiu.

25

Siekiant aptarti inovacijrl tarpsektoriSku mq, yytaikreipiant demesi i jo raiikq kurybiniq industrijg beitradicines pramon6s s4veikos srityje, yra idomi Di_dZiosios Britanijos patirtis pletiant inovacijq sam_prat1 ir jg teorini modeli. Sios Salies inovacijq fondoNESTA zoo8 m. atliktas tyrimas'8 atkreipe demesi i tai,jog knrybiniq industrijq imones demonstruoj a Lymiaididesnius inovatyvumo rodiklius nei tradicines pra_monds imon6s, kad krirybinems industrijoms bidingatolygesne regionine pl6tra, jq imon6s turi beveik dukartus daugiau bendradarbiavimo sutardiq negu kitgsektorig imonds, kflrybinig industrijq imonese dirbadaugiau auklt4i moksl4 (taip pat ir tiksliqjq mokslgbei inZinerijos mokslg srityse) baigusiq darbuotojq irjq pasiskirstymas regionuose yra tolygus.

Kalbant apie tradicin6s pramon€s imoniq bendra_darbiavimq su kurybinig industrijtl imonemis ir orga_nizacijomis minetoje NESTA tyrimo ataskaitoje paste_bima: ,,duomenys rodo, kad knrybiniai produktai (ge_ras pavyzdys - programine iranga bei reklama) tiesio_giai itakoja juos perkandirl imonir2 inovacijos procesus,antra vertus, tiekimo grandines rySiai su kurybinemisindustrijomis gali palengvinti idejtl ir Ziniq perdavim4tarp krlrybinirl verslq bei imonirl ir kitg pramonds sri_diq". Idejq ir Zinirl perdavimas tarp kurybinirl industri_jq ir kitg pramonis sridiq, pasak britq tyrejq, suteikiapapildomg galimybig, kurios ne visada pasirei5kia na_grinejant kitg sriditl imonig ar, konkrediau, MVI ben_dradarbiavim4: ,,kurybinio verslo pagimdytos idejos irZinios, kurios kartais atsiranda investuojant labai ma_Zai le5g, isisavintos kito verslo tampa Zinirl persiliejimo(knowledge spilovers) atvejais". Sie aWejai yra iiskirti_niai tuo, jog jg metu yra perduodamos Zinios, kuriosnera fiksuojamos iprastu bndu ftaip perkamos paslau_gos ar produktai), Sios Zinios ilgai bendradarbiaujantperduodamos kaip tam tikras know-how, bUtent Sisbendradarbiavimas paskatina inovacijas kitg pramo-nds Sakgversle. Atitinkamai formuluojamas ir inovaci_

18 Creating Innovation. Do the Creative Industries Support Innova-tion in the Wider Economy?, NESTA research report, 2oog.

jq politikos u2davinys - politika gali prisideti skatinantmin€to tipo Zinig apykaitq tarp kurybiniq ir tradiciniqsektorig. Siuo atveju n€ra kalbama vien apie inovaci_jq populiarinim4 tarp MVI ar inovacijoms palankiosaplinkos, ,,inovacijg kulturos", kurim4. Turima ome_nyje inovacijg ekosistema, kurioje nusistovi palankioss4lygos ilgalaikiam knrybinig verslg ir kitg pramonessridiq imoniq bendradarbiavimui. Tokioje sistemojeturi buti atsiZvelgta i tai, jog viena vertus, idiegtos ino_vacijos poveikis buna platus ir paliedia ivairias ekono_mikos sritis, kita vertus, inovacijoms reikalingos Ziniosyra kaupiamos ilg4 laikl

NESTA tyrime pasiremta Stepheno f. Klineb api_breZtu ,,ry5io grandinds" (chain link) modeliu'e, kaiinovacija yra suprantama kaip mo\rmosi procesas,kuriame iinios yra pl€tojamos nuolat judant tarp rin_koje esandio inovacijg poreikio ir kuriamos inovacijrlpasiulos. Thip suprantama inovacija funkcionuoja ganasudetingoje sistemoje, kuri apima tyrimus, iiniq Salti_nius, i5radimus, dizainl, gamybe, distribucij4 ir rinko_dar4 bei egzistuojandi4 ar potencialiq rink4. Inovacijos,kaip ciklinio Ziniq proceso modelis, yra alternatyva,,linijinei" inovacijos sampratai, kur tiesioginiais pri_klausomybes ry$iais susiejami tyr.imai, projektavimas,gamyba, rinkodara ir distribucija. Ciklinis inovacijrlmodelis yra daugparankesnis tiriant inovacijq tarpsek_tori5kum6 kadangi r) atsiZvelgiama i platg informaci_jos lauk4, egzistuojanti Salia MTEp; z) jautriau reaguo_jama i inovacijg poreiki, jg diegimo socialini ir kultu_rini kontekst4 bei rinkos sutrikimus; 3) atsiZvelgiama

i ,,kaupiamqji" inovacijoms reikalingg iiniq pobudi,taigi gali atspindeti k[rybiniq industrijg ir kiq pra-mon6s sridig bendradarbiavimo specifikq perduodantnefiksuojamas Zinias (kurybini know-how).

Pasinaudojant Siomis iZvalgomis butq galima ,,ku_rybines inovacijas!' apibr€Zti kaip tokiq tarpsektorings4veikq tarp klrybiniq industrijg ir kittl pramonds sri_dig, kurios metu Salia kurybinig produktg ir paslaugtl

19 Stephen J. Kline, Research, Intention, Innovation and produc_tion: Models and Reality, Report INN-r, 1985.

u lentele. Tradicines pramones ir kurybiniq industrijq sqveikos

Iygmenys kuriant inovacijas

pirkimo vyksta ilgalaike nefiksuojamg Zinig apykaita,

pagrista ilgalaikiu sistemiiku Zinig kaupimu ir dina-

mi5ku jq pritaikymu atsiZvelgiant i inovacijg kulturini

ir socialini kontekst4 bei egzistuojandias arba poten-

cialias rinkas.

Galima butq isskirti keturis Sios s4veikos lygius -

nuo lengvai pamatuojamo produktq ir paslaugg pir-

kimo/pardavimo santykio iki sunkiai apibre2iamo

simbolines ir kultrlrines vertds vaidmens [rr lentele].

|eigu atkreipiame demesi i tai, jog gilesnes s4veikos

metu i inovacijg, kaip ciklinio Zinig proceso, akirati

patenka ir socialinis kontekstas kartu su jam bfldin-

gomis kulttrin€mis simbolinemis vert6mis, tuomet

akivaizdu, jog pateiktas ,,k[rybiniq inovacijq" apibre-

Zimas apima taip pat ir vadinamEsias socialines inova-

cijas, kuriomis vadinamos ,,naujos idejos, institucijos

ar darbo bodai, kurie sprendZia socialines problemas

efektyviau uZ egzistuojandias priemones"". T? Patibutg galima pasakyti ir apie ,,kultira pagristg inova-

zo Strengthening Social lnnovation in Europe, European Commi-

sion, Eterprise and industry, 2or2, p. 7.

cijg' samprat4. Projekto ,Cross Innovatiott" analitikai

5i4 inovacij4 pirmiausia supranta kaip ,,kurybin€ms

industrijoms budingg praktikq ir,,mqstymd' pritaiky-

mq vie5ajame sektoriuje ir kitose pramonds srityse". Si

i5 esmes formali s4veikos dimensija sunkiai gali brlti

atsiejama nuo: r) kulturinio,,m4stymd'turinio, z) kul-

turinig kompetencijg, be kuriq pritaikymas brltq ne!-

manomas, 3) kurybinems industrijoms daZnai brldingo

jg praktikq vykdymo vieSo socialinio konteksto (arba

auditorijos). Todel akivaizdu, jog ,,kultura pagristos

inovacijos" i minetq cikliSkq Ziniq proces4 kartu su

m4stymu ir praktikomis itraukia ir kulturini turin[.

6. EKSPERTV APKLAUSOS REZULTATAI

Rengiant ii1 api:valg4 buvo atlikta 9 ekspertq apklau-

sa, kuriai buvo pasirinkti asmenys, tiesiogiai dirbantys

k[rybinig industrijq sektoriuje, tradiciniq pramonds

$akg atstovai, MVI ir inovacijq politikos ekspertai,

socialinig inovacijq praktikai, kulturos organizacijg

atstovai. Ekspertams buvo uZduoti klausimai Siomis

temomis:

r) Lietuvos verslo, NVO, visuomends poliriris iinovacijas bendrqia prasme;

z) Lietuvos verslo poliuris i egzistuojandiE inova_cijq aplink4;

3) Inovacijg brtkle tarpsektorinio bendradarbiavi_mo kontekste;

4) Lietuvos inovacijtl zoLo -2o2o metq strategija;5) Koks yralgaldtg buti kulturos ir krirybinig in_

dustrijg indelis skatinant inovaciias versle?

Apibendrinus ekspertrl atsalqrmus ir komentarus,galima darpi iias iivadas.

Oficiali statistika neatspindi realios inovacijg situ_acijos Lietuvos ekonomikoje, kadangi imones diegiainovacijas jg nevadindamos inovacijomis. Si aplinky_be taip pat sqlygoja maZesni inovacijoms skiriamosvalstyb€s biudZeto bei ES fondg paramos isisavinim4,nei jis potencialiai galetg buti. Taip pat, del tos padiosprieZasties verslas neiSnaudoja net ir egzistuojandiosteisines bazes teikiamg galimybiq padidinti investici_jas i inovacijas. Kita vertus, egzistuojanti inovacijg sta_tistika (paremta EIS (ISS)) neapima vadinamqjq ,,pa_sleptg inovacijtl", kurios yra nemaZiau svarbios imo_nig veiklai ir padiai visuomenei. pats santykis su ino_vacijomis yra labai skirtingas ir priklauso nuo imon6sveiklos ideologijos. fmones, kurios pavertia inovacijassavo veiklos strategijos pagrindu ir kurios iinaudojajas kaip savo svarbiausi4 konkurencingumo ialtini,reikia atskirti nuo imonig, kurioms inovacijos yra jqverslo, kaip gyvenimo brldo uZimant tam tikr4 ni5qrinkoje, bet nesiekiant plestis igaunant konkurenciniprana5um4 naujose rinkose, pagrindas. Kartais inova_cijos nepadidina imones veiklos produktyvumo, betprie5ingai, ji sumaZina, jeigu, pavyzdZiui, individualisporeikiai verdia keisti sukurt4 gamybos granding arbaautomatizuotas funkcijas pakeisti rankrl darbu. Fak_tas, kad imones imasi tokig inovacijq, rodo, jog ku_rybingo, nestandartiiko produkto suktrimas imoneigali tureti didesng vertg negu didesnes apimties pro_dukcijos gamyba siekiant didesnio pelno. Siuo atveiu

isijungia papildomi inovacijq, kaip ciklinio Zinig pro_ceso, kurio metu perduodama tam tikra originalumo,unikalumo ir todel prestiZo vert6, kuriai suvolti rei_kalinga kurybine ir kulturine kompetencija. Tai darkartq parodo, kad inovacijq, ypad krirybiniq, procesasndra tiesinis ir p.a atviras socialiniam bei kulturiniamkontekstui. PaZymetina, jog kai kada inovacijg politi_ka pasiekia prie5ing4 rezultat4negu deklaruojami josprioritetai. PavyzdLiui, ES paskatos diegti ekologinesinovacijas ldm€ prievartini diegimE sprendimg, kurierealiai neturi jokios itakos ekologijai, tadiau atitinkapolitikos ir jos itakotos rinkodaros ir vielosios nuo_monds standartus. Kultrjros indelis verslo inovacijgkontekste siejamas su galimybemis iveikti kulturiniusskirtumus ie5kant naujq rinkrl, taip pat galimybdmisdidinti Lietuvos kaip kulturingos ir patikimos partne_res iinomumq.

B[tina atkreipti d6mesi i tai, jogpernelgpabrelti_nas inovacijos termino vartojimas ir,,vertikalus., ino_vacijtl politikos formulavimas labai apsunkina siekiuspopuliarinti inovacijas. Reikia kalbeti ne apie inovaci_jas, bet apie problemas, kurias inovacijos galetrl sprgs_ti. fg supratim4 reikia keisti atsisakantprimetamo ino_vacijq, kaip ,,globalinid' reiikini o, ivaizdLioir bandantapibrdZti konkredig ,,vietinig inovacijtl.. poreiki. pas_ ltarosios turetg apimti ne tik technologines, produk_ Ito, proceso, rinkodaros ir organizacUos, bet taip pat Iir socialines bei kultura pagristas inovacijas. Sociali_ |n6s inovacijos ypad aktualios pletojant bendruomeniq Iveikl4, ktrybines industrijas socialiai jautriuose regio_ |nuose ir rajonuose, taip pat uZtikrinant verslo s4veik? |su bendruomendmis, jq poreikiais ir kultririne tapaty_ |be. Ypad aktuali socialines inovacijas kuriandio verslo Ii5silaikymo bendruomendse problema, jo veiklai rei_ |kalingq erdvig, finansines paramos, komunikacijos, Itinklaveikos klausimai. Siekiant paskatinti kurybines Iinovacijas, ypad socialines, butinas tam tikras speci_ Ifinis ,,rankos atstumd' santykis tarp politikE igyven_ Idinandirl institucijg ir socialines inovacijas diegianiig Iimonig, organizacijg bei individg. Butina sukurti ir iS_ I

I

saugoti produktFvaus kontakto galimybg, padedandi4

pasitelkti inovatorius miesto socialinei ir urbanistinei

pletrai, tadiau taip pat labai svarbu suvokti, jog visa-

da iSliks tam tikra kurybine itampa tarp inovatoriq ir

tvarkq saugojandiq miesto valdZios institucijg.

ISVADOS

Kurybiniq inovacijg s4voka bei spardiai populiarejanti

tarpsektorin6s inovacijq sEveikos koncepcija gali bUti

naudojamos ir Lietuvos kontekste. Viena i5 pagrindi-

niq to prielaidq yra faktas, jog Lietuva perdmd Euro-

pos Sqjungos institucijq inovacijg sampratos teorini

modeli ir juo vadovaudamasi nuosekliai iglvendinainovacijg skatinimo politik4 nuo padios narystds pra-

diios. Tokiu budu musq Salis gali lygiaverdiai daly-

vauti diskusijose apie kurybines industrijas, jq itak4kitoms [kio sritims, socialinei pletrai ir pan. Tadiau

butent tas pats teorinis politikos nuoseklumas (jos su-

derinamumas su ES strateginio planavimo dokumen-

tais, teis€s aktais ir statistikos duomenrl baze) i Lietu-

vos kontekstE nei5vengiamai perkelia ir ES naudojamo

teorinio inovacijq modelio ribotum4, kuris inovacijas

pirmiausia sieja su vidine lmonig veikla, o jq tiksl4 -

vien su imoniq konkurencingumu. Bandeme parody-

ti, jog nepaisant ivairiq diskusijg, oficiali ES institucijq

politika per pastaruosius 7 metus liko i5tikima Siam

ribotam inovacijg teoriniam modeliui.

Lietuvos dalyvavimas EIS (ISS) zoo5-2ort m. at-

skleidiia itin paradoksali4 jos inovacijq sistemos bu-

klg. Nors dauguma Lietuvos rodikliq gerejo, o kai ku-

rig jq augimas pranoksta ES vidurk!, tadiau santykinis

suminis inovafiumo indeksas ES nariq tarpe nuose-

kliai smuko. Sis ir kiti aptarti prieStaravimai apsunkina

galimybes naudoti EIS (ISS) kaip pagrindini nacionali-

nes inovacijtl politikos efektFvumo mat4. Vietoj siekio

vien tik lygiuotis i EIS (ISS) rodiklius, bOtina ivertintiLietuvos inovacijg sriti kaip vidiniais ry5iais susijusi4

ekosistemE, kuriE butina kurti vadovaujantis strategi-

ne inovacijg poreikio analize, apimandia ne tik priori-

tetines aukitqjg technologijq, Ziniq ekonomikos sritis,

bet ir tradicinds pramonds poreikius, vietines bei soci-

alines inovacijas ir pan. Butq pravartu atsisakyti vien

tik strategiSkai ,,iS virSaus" programuojamos inovacijq

kaip i5skirtinai valstybes politikos srities sampratos,

jE keidiant siekiu sistemiSkai skatinti vietines, ,,i5 apa-

dios" kylandias inovacijas, jas kuriandias MVl, organi-

zacijas ir individus.

Norint kalbeti apie tarpsektoring inovacijq sqveikE,

ypad kreipiant demesi iknrybinig industrijg inovaty-

vi4 itak4 kitoms sritims, tenka i5plesti minet4 teorini

inovacijq modeli, linijing inovacijq proceso samprat?

keisti cikline, kurioje Salia konkredias naujoves su-

kuriandiq naujg idejg igauna reikimg taip pat ir ilgai

kaupiamos, sunkiai perduodamos Zinios bei jg simbo-

linis, kulturinis ir socialinis kontekstai. AtsiZvelgiant

i tai, kad knrybinig inovacijq bei inovacijq tarpsek-

tori5kumo temos yra naujos, taiiau potencialiai gali

integruoti Siuo metu s4veikos stokojandias ivairiq ins-

titucijg pastangas didinti Lietuvos visuomends ir eko-

nomikos inovatyvum4, butq verta skatinti visuomends

diskusijas Siomis temomis.

Gauta zot l-ot-zt

LITERATURA

Autoriq teisi4 ir gretutiniy teisiq industrijos inddlio i Lietuvosekonomikq tyrimas, V5l ,,Europos socialiniai, teisiniai irekonominiai projektai" (ESTEP), Kulturos ministerija, zorz,

Iinterakqvus], http://www.lrkm .ltl go.php llitl IMG I 3124.Benoit Godin, Innovation: The History of a Category, Project on

the Intellectual History of Innovation Working Paper, No. r,zoo8.

Communication from the Commission Realising the EuropeanUnion's Potential: Consolidating and Extending the LisbonStrategy- Contribution of the European Commission to theSpring European Council, Stockholm, 4-z4th March, zoor.

Creating Innovation. Do the Creatiye Industries Support Innovationin the Wider Economy?, NESTA research report, 2oo8.

European Innovation Scoreboard zoo5-zott, EC Enterprise andIndustry, European Communities.

Innovation in a Knowledge-driven Economy, European Parliamentresolution on the communication from the Commission to

the Council and the European Parliament on Innovation

in a knowledge-driven economy, (COM (zooo) 567 - C5-

oT4olzooo - zooolz336 (COS))'

Kline Stephan 1,, Research, Invention, Innovation and Proiluction:

Models and Reali4,, Report INN-r, 1985.

Kurybiniq industrij4 skatinimo ir plitros strategiia, Lietuvos

Respublikos kultriros ministro 2099 m. kovo z8 d' isakymasNr. lV-2r7.

Knowledge-based Estonia, Estonian Research and Development

Strategy zooz -zoo6, Tallinn, zooz.

Lieturos inovacijy zoto-2o2o metU strategiia,2o;lo rn. vasario r7 d.

LRV nutarimas Nr. 163.

Lietuvos inovacijr1 zoto-2o2o strategiios priemoni4 planas, Lietuvos

Respublikos ukio ministro ir Lietuvos Respublikos $vietimo

ir mokslo ministro 2olo m' spalio 7 d. isakymas Nr. q-zsolY-

1692.Oslo Manual, Guidelines for collecting anil interpreting innovation

data,3-rd edition, OECD, zoo5.

zoo6 Trend Chart Methoilology Report. Searching the forest for the

trees: "Missing" indicators of innovation, Anthony Arundel and

Hugo Hollanders, MERIT - Maastricht Economic Research

Institute on Innovation and Technology, fuly r' zoo6.

CREATIVE INDUSTRIES

AND CROSS-INNOVATION

Rasius Makselis

K EY wo RD S : innovation, creative industries, cultural

policy, EU innovation PolicY.

SUMMARY

Development of the EU and Lithuanian national

innovation policy from 2oo5 until 2ou features concePtual

consistency, a clearly articulated theoretical model of

innovations and a transparent system ofindicators used

for its monitoring (applied in the European Innovation

Scoreboard). However, despite the intense methodological

discussions concerning the need to expand the definitign

of innovation, EU policy makers have always had

difficulties in their attemPts to accommodate other types

of innovations besides technological, organisational,

marketing and design innovations. Thus, EU and

Lithuanian institutions continued using the same concePt

of innovation based on the Oslo Manual and largely

devoted to linear, technological innovation systems. This

concept evidently tends to ignore the social and cultural

contexts ofinnovative activities' It also ignores the fact that

a significant number of innovations are created in attempts

to solve local economic and social problems, which in the

majority of cases are initially "intersectorial"' Therefore,

these problems require a combination of resources and

skills from different sectors and are directly related with

their social and cultural context' which is ignored by the

Oslo Manual. The article ProPoses to expand the definition

ofinnovation and to use the term'creative innovation"

which could take account ofthe different contexts and the

cross-sectorial nature of innovations.

30