6 ? REDAKCIJOS SKILTIS

Lietuvos valstybë, bûdama tarp Rytø ir Va-karø, visais istoriniais laikais nebuvo saugi � la-bai daþnai lietuviø tautai prievarta buvo prime-tama svetima ideologija ir kraðto valdymo tvar-ka. Dabartinës nepriklausomos Lietuvos vyres-niosios kartos atmintin giliai ásirëþë sovietinësokupacijos laikotarpis, kai ávairiomis fizinëmis irideologinëmis priemonëmis buvo lauþomi Lie-tuvos pilieèiø likimai. Nors okupacinis reþimastruko iðtisà pusamþá, taèiau tauta iðliko ir galiau-siai atkûrë savo valstybæ.Kalbant apie ðá okupacijos laikotarpá, vertaprisiminti 50-ties metø senumo ávykius, kurie Lie-tuvos geologams yra svarbûs profesiniu poþiû-riu � 1957 m. spalio 7 d. prie LTSR Ministrø ta-rybos buvo ákurta Lietuvos geologijos tarnyba,kurios pavaldumas ir pavadinimas ne kartà kei-tësi, taèiau jos tikslinë paskirtis � Lietuvos þe-mës gelmiø tyrimai ir jos naudingøjø iðkasenønaudojimo politikos formavimas � nepakito. Tadvardan istorijos prisiminkime Lietuvos valstybi-nës geologijos tarnybos istorijà ir jos svarbà mû-sø kraðto geologiniø tyrimø raidai.Jau ne pirmà kartà þurnalo redakcinëje skil-tyje apgailestaujama, kad Lietuvoje ásiðaknijusinuostata, jog mûsø kraðtas neturtingas naudin-gøjø iðkasenø ir todël neþinia, kà Lietuvoje dir-ba geologai. Taèiau pamirðtama, kad naudin-goji iðkasena � tai ne vien tai, kas auksu þiba, ogeologijos mokslas ir verslas � tai ne tik nau-dingosios iðkasenos, bet ir visi fiziniai bei che-miniai procesai ir reiðkiniai, susijæ su seismika,inþinerine geologija, hidrogeologija, ekologinegeologija ir kitais dalykais, kuriø neþinodami ne-galime jaustis saugûs ant geologiniø procesøsukurto pamato. Taigi 1940 m. pradþioje, dar tar-pukario nepriklausomoje Lietuvoje, po ilgø dis-kusijø buvo parengtas memorandumas dël vals-tybinës þinybos, kuri formuotø þemës gelmiønaudojimo ir geologiniø tyrimø politikà, ákûrimo.Rengiant minëtà memorandumà, daug prisidë-jo Kauno Vytauto Didþiojo universiteto profeso-riai Juozas Dalinkevièius (1893-1980) ir MykolasKaveckis (1889-1968), privatdocentas Èeslovas

SANTVARKA SVETIMA, GEOLOGIJOSTARNYBA SAVAPenkiasdeöimties metù dulkes nuûérus ...Pakuckas (1898-1985) ir kiti. Taèiau Lietuvosgeologiniø tyrinëjimø tarnyba, veikianti pagal at-skirà sàmatà, LTSR liaudies komisarø tarybosnutarimu buvo ákurta tik 1940 m. spalio 16 d.Pirmuoju jos virðininku buvo paskirtas privatdo-centas È. Pakuckas. Naujai sukurta þinyba ási-kûrë Vilniuje, Gedimino pr. 46, o Rotundo gat-vëje buvo mechaninës dirbtuvës græþimo áran-gai remontuoti.Deja, Lietuvos geologiniø tyrinëjimø tarny-ba, tas tarpukario nepriklausomos Lietuvosgeologø ilgai puoselëtas darinys, 1941 m. ko-vo 30 d. neteko respublikinio pavaldumo bei sa-varankiðkumo ir tapo Geologijos reikalø komi-teto prie TSRS Liaudies komisarø tarybos Lie-tuvos geologijos skyriumi. Toks pavaldumas ið-liko ir po Antrojo pasaulinio karo (þr. �G.A.�2000/3-4, p. 4-12). Tik po 16 metø, prasidëjusTSRS pramonës ir statybos valdymo reformai, Lie-tuvos geologijos tarnybos statusas pasikeitë �1957 m. spalio 7 d. ji tapo pavaldi LTSR Ministrøtarybai. Nors metodinis vadovavimas buvo palik-tas TSRS geologijos ministerijai, taèiau tai buvoreikðmingas þingsnis formuojant savarankiðkàgeologiniø tyrimø Lietuvoje politikà.Reikëtø iðskirti keturis pagrindinius teigia-mus ðios reformos ypatumus, kurie leido geo-loginius tyrimus ir su geologija susijusius prak-tinius darbus atliki reikiamame moksliniametechniniame lygyje.Pirma, Lietuvos geologijos skyrius, pavaldusGeologijos reikalø komitetui prie TSRS liaudieskomisarø tarybos (vëliau � Lietuvos geologinioþvalgymo ekspedicija, pavaldi Baltarusijos (Vaka-rø) geologijos valdybai) vykdë tik dalá geologiniødarbø, kurie daugiausia buvo skirti regioninëmsgeologinëms sàlygoms tirti ir kartografuoti. Dau-geliui kitø geologiniø darbø (vandens græþiniamsárengti, poþeminio vandens telkiniø ir vietinei pra-monei reikalingø þaliavø paieðkai ir þvalgymui at-likti) buvo ákurtos smulkios tyrëjø grupës ar geo-loginiø darbø ámonës prie ávairiø Lietuvos valsty-biniø þinybø. Taèiau toks darbø �iðbarstymas� poávairias þinybas neskatino geologiniø tyrimø ir geo-

7? REDAKCIJOS SKILTISloginiø darbø technologijø paþangos. Tad vienassvarbiausiø besikurianèios Lietuvos geologijosvaldybos uþdaviniø buvo sujungti visus smulkiusgeologinius darbus atliekanèias grupes ir ámones.Antra, pokario metais Lietuvos geologijosskyriaus kadrus formavo sàjunginis Geologijosreikalø komitetas. Tuomet dirbti á Lietuvà atvykonemaþai geologø ið Minsko ir tuometinio Lening-rado, nes tarpukario nepriklausomoje Lietuvojedirbusiø geologø buvo maþai belikæ. Taigi rusa-kalbës geologinës þinybos vadovai didesniøgeologiniø siekiø Lietuvoje nepropagavo. Tiesa,tuoj pat po karo profesoriø J. Dalinkevièiaus irM. Kaveckio dëka Vilniaus universiteto Geolo-ginës katedros pradëjo rengti geologus, kuriødalis papildë minëtos Lietuvos geologinio þval-gymo ekspedicijos darbuotojø gretas, taèiausprendþiamo balso jie neturëjo. Kiti iðvykdavodirbti �pagal paskyrimà� á ávairias Sovietø Sàjun-gos respublikas. Padëtis ið esmës pasikeitë ákû-rus Lietuvos geologijos valdybà, kuriai, formuo-jant vieningà respublikos geologiniø darbø sis-temà ir pleèiant geologiniø tyrimø apimtis, reikëjodaugiau specialistø. Tad nuo 1957 m. visi Vilniausuniversiteto absolventai geologai likdavo dirbtiLietuvoje, Lietuvos geologija �lietuviðkëjo�. Mû-sø kolegos Latvijoje ir Estijoje to ágyvendinti ne-galëjo, nes ten nebuvo geologus rengianèiøaukðtøjø mokyklø. Susikûrusiose Latvijos ir Es-tijos geologijos valdybose daugiausia dirbo tuo-metinio Leningrado aukðtàsias mokyklas baigæspecialistai. Pleèiantis geologiniø tyrimø ir græþi-mo darbø apimtims, Lietuvoje labai trûko græþi-mo meistrø ir darbininkø. Jø gretas papildë ið

tremties gráþæ þmonës, kurie jau buvo ágijæ græ-þimo patirties. Pokario metais daug vyrø, iðëjæið kolûkiø, ið pradþiø dirbo græþimo darbininkais,o vëliau tapo tikrais græþimo amato meistrais.Treèia, geologijos tyrimø rezultatai tiesiogiaisusijæ su græþiniø kernu � uolienø pavyzdþiais,kuriems paimti reikia technikos. Susikûrusi Lie-tuvos geologijos valdyba paveldëjo labai skur-dø græþimo technikos parkà. Be to, tikintis Lie-tuvoje rasti naftos, buvo numatoma græþti gilius� virð 1000 m gylio � græþinius. Tad svarbiu þings-niu buvo naujø græþimo stakliø, geofizinës apa-ratûros ir kitos geologiniams darbams reikalin-gos modernios technikos komplektavimas.Ketvirta, iki Lietuvos geologijos valdybos su-kûrimo nebuvo gamybinës bazës, tinkamos di-delës apimties geologiniams darbams vykdyti.Tad pradëjus kurtis naujiems geologiniams pa-daliniams, ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuo-se buvo pradëti statyti administraciniai ir gamy-biniai pastatai.Lietuvos geologijos valdyba egzistavo nuo1957 m. iki 1991 m., taèiau detalus jos 34 metøveiklos metraðtis dar neparaðytas ir laukia ið-samesnio ávertinimo. Rengdama ðá numerá,�G.A.� redakcija bendravo su aktyviu Lietuvosgeologijos valdybos kûrëju ir ilgameèiu jos Geo-logijos skyriaus virðininku geologu Rapolu Ra-jecku bei dabartiniu Lietuvos geologijos tarny-bos direktoriumi geologu Juozu Mockevièiumi.Neabejojame, kad jø mintys ir prisiminimai apiepusës amþiaus senumo ávykius, taip pat apieLietuvos geologijos valdybos reikðmæ Lietuvosgeologijai sudomins þurnalo skaitytojus.

Financial volumes of works performed by LithuanianGeological Survey in 1958-1990: 1 � hydrogeologicalworks, including complex geological-hydrogeologicalsurvey, 2 � geological works: oil, geophysics, non-metals, geological survey, sea shelf studies etc.Lietuvos geologijos valdybos darbø finansinës apimtys 1958-1990 m.: 1 � hidrogeologinës krypties darbai, áskaitant komplek-sinæ geologinæ-hidrogeologinæ nuotraukà bei græþiniø (arteziniø)ðuliniø árengimà; 2 � geologinës krypties darbai (nafta, geofizika,nemetalai, geologinë nuotrauka, jûros ðelfo tyrimai ir kt.).

8 ? REDAKCIJOS SKILTIS

Geologas Rapolas Rajeckas, Vilniaus univer-siteto 1953 m. absolventas, nuo 1957 iki 1991 m.dirbo Lietuvos geologijos valdyboje, o atgavus ne-priklausomybæ tæsë geologinæ veiklà Lietuvosgeologijos tarnyboje. R.Rajeckas � Lietuvos nu-sipelnæs geologas, 1996 m. uþ nuopelnus Lietu-vai apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèioGedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Tai � didelá geo-loginiø þiniø bagaþà sukaupæs specialistas, geraiþinantis ir Lietuvos valstybiniø bei gamybiniø or-ganizacijø kûrimosi istorijà.�Geologijos akiraèiai�. Gerb. p. Rapolai, vi-suomet malonu prisiminti laiko paþenklintas su-kaktis, tuo labiau, jeigu bûta jø iðtakø sûkuryje.Prieð penkiasdeðimt metø Jûs buvote vienas tø,kurie, dar oficialiai neákûrus Lietuvos geologijos val-dybos, kûrë jos struktûrà ir rengë pagrindiniø tyri-mø gaires. Visi suprantame, kad prieð kiekvienos

valstybinës þinybos oficialø áteisinimà bûna idëjøgeneravimo periodas. Kadangi tuometinës Lie-tuvos geologijos valdybos metraðtis dar nepara-ðytas, norëtøsi ið Jûsø iðgirsti, kas buvo tie þmo-nës, kurie parengë naujos þinybos struktûrà irveiklos gaires, kur vyko tie kûrybiniai apmàstymai?R. Rajeckas. 1956 m. prasidëjus sovietinioatðilimo laikotarpiui ir pertvarkant TSRS pramo-nës ir statybos valdymà teritoriniu principu, sà-junginëms respublikoms buvo suteikta daugiauteisiø, buvo kuriamos liaudies ûkio tarybos. Lie-tuvos TSR Ministrø tarybos 1957 m. spalio 7 d.nutarimu buvo ásteigta Geologijos ir gelmiø ap-saugos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrø tary-bos. Nustatytas valdybos respublikinis pavaldu-mas, o metodinis vadovavimas paliktas TSRSGeologijos ir gelmiø apsaugos ministerijai. Nau-jos valstybinës þinybos kûrimas Lietuvoje buvopolitinis TSRS institucijø sprendimas, kurio ágy-vendinimas prasidëjo 1957 m. pavasará-vasarospradþioje. Geologijos valdybos kûrimo idëjà ak-tyviai palaikë tuometinis LTSR Ministrø tarybospirmininkas M. Ðumauskas, kurio pavedimu idë-jos ágyvendinimo strategu ir vedliu tapo Lietuvosmokslø akademijos Geologijos ir geografijossektoriaus vadovas dr. Adolfas Vala. Ðio institu-to patalpose (Kosciuðkos g.) ir buvo aptariami vi-si naujos þinybos organizavimo bei jos struktû-ros klausimai. A. Valos patarëjais buvo institutobendradarbiai V. Vonsavièius, V. Narbutas, P. Su-veizdis, buvusios Lietuvos geologinës þvalgybosekspedicijos geologai V. Sakalauskas, L. Tamku-tonienë ir ðio pokalbio autorius.Prieð ákuriant naujàjà þinybà, turëjo bûti numa-tyti kandidatai á vadovø postus. Taèiau renkant per-sonalijas iðkilo �ideologiniø� keblumø, nes visi pa-tyræ geologai buvo nepartiniai. Lietuvos KP CK bu-vo pateikti 5 kandidatai: A. Vala, V. Vonsavièius,L. Varnas, R. Rajeckas (visi nepartiniai) ir partijosnarys R. Tarvydas.�G.A.�. Lietuvos geologijos valdyba buvo val-dymu uþsiimanti þinyba � ji rengë uþduotis ir skirs-të finansavimà pavaldþioms organizacijoms (eks-pedicijoms), bet pati geologiniø tyrimø nevykdë.Todël joje dirbo palyginus nedaug þmoniø. Þino-ma, kad beveik visà naujos þinybos personalà su-darë Vilniaus universiteto auklëtiniai. Gal paminë-tumëte þinybos vadovus ir specialistus, kuravu-sius atskirus geologinës veiklos barus.R.R. Naujai ásteigtos Valdybos virðininku bu-vo paskirtas R. Tarvydas (1928-1996), kuris jai

Ðiame þurnalo numeryje, be redakcijos skiltyjepublikuojamø pokalbiø apie istorinæ Lietuvos geo-logijos valdybos veiklà 1957-1991 m., atkreiptas dë-mesys á naujus uþdavinius, kuriuos gyvenimas keliaXXI a. geologijai. Jie tiesiogiai siejasi su sparèiu gy-ventojø skaièiaus augimu planetoje, su jø koncen-tracija miestuose bei pastarøjø plëtra, taip pat su ga-limais esminiais þmonijos buitiniø sàlygø pokyèiais.Ðioms aktualiom, aplinkos geologijos srièiai priski-riamoms problemoms skirti trys straipsniai.Straipsniai aplinkos geologijos tematikat J.Satkûnas. Miestø plëtra � geologinë dimensijat S.Gadeikytë. Statiniø statinës apkrovos poveikisgeologinei aplinkait J.Satkûnas, J.Èyþienë. Þemës pavirðiaus pokyèiaiir svyravimai.

9? REDAKCIJOS SKILTISvadovavo iki 1959 m. pavasario. Valdybos vy-riausiuoju inþinieriumi, virðininko pavaduotojutapo A. Vala (1922-2003), dirbæs ðiose pareigo-se iki 1978 m. pabaigos. 1958 m. sausio mën.antruoju pavaduotoju paskirtas V. Mikalauskas(1928-1987), kuris vëliau, nuo 1959 m. pradþiosiki 1987 m. spalio 31 d., vadovavo Geologijosvaldybai. Vyriausiuoju geologu � geologinioskyriaus virðininku buvo paskirtas V. Vonsavi-èius (1929-2001), dirbæs Valdyboje iki 1984 m.Praktiðkai naujai sukurta valdyba pradëjoveikti 1957 m. lapkrièio 10 d. Pirmàjà dienà kar-tu su R. Tarvydu, A. Vala á darbà atëjo geolo-gai Z. Apanavièius, A. Kondrotas, F. Petrulis,R. Rajeckas, V. Rogatko-Kazakova, P. Suveiz-dis, V. Vonsavièius, ekonomistas B. Gurklys, vyr.buhalteris V. Seibutis, J. Blynas ir B. Buèys (ma-terialinë-techninë bazë), vëliau � V. Tvaranavièius,V. Bendinskas, V. Saulënas, K. Strelcova-Kosti-na ir kiti. Tuo metu svarbiausiais uþdaviniais Val-dybai buvo suburti specialistus, pradëti kurti ma-terialinæ-techninæ bazæ, laboratorijas, sudaryti1958 m. geologiniø tyrimø planus, patikslinti finan-savimà, ásteigti naujas pavaldþias ekspedicijas.

�G.A.�. Lietuvos geologijos valdyba kûrësi nevisai tuðèioje vietoje � tuomet egzistavo Lietuvosgeologinio þvalgymo ekspedicija, pavaldi Balta-rusijos (Vakarø) geologinei valdybai. Jai vadova-vo ið Sàjungos atsiøsti specialistai. Ekspedicijo-je jau dirbo ir keli Vilniaus universiteto auklëtiniai.Berods, joje ir Jûs pradëjote savo geologo kar-jerà. Bûtø ádomu suþinoti, kokios buvo nuotaikos,kai Lietuvoje kûrësi respublikinë geologinë þiny-ba ir kai tuometinës ekspedicijos vadovai jautë,kad jie savo postuose gali neiðsilaikyti? Buvo kal-ba, kad buvo skundþiamasi net Maskvai?!R.R. Lietuvos geologinës þvalgybos ekspe-dicijoje, baigæs Vilniaus universitetà, kartu suV. Sakalausku, P. Dauderiu ir L. Þalpyte-Beniuðe-vièiene, pradëjau dirbti 1953 m. rugpjûèio 1 d. Èiajau metus dirbo VU absolventë L. Berþinytë-Tamkutonienë (1926-2006). 1954 m. á ekspedi-cijà atëjo Z. Apanavièius. Tad 1957 m. mano mi-nëti kolegos ir að ðioje ekspedicijoje jautëmës sen-buviais. Geologijos valdyba ásikûrë minëtos eks-pedicijos antrame aukðte (Gedimino pr. 50/2), omechaninës dirbtuvës � Rotundo g.Prasidëjus reorganizacijai, nuo 1949 m. eks-pedicijai vadovavusi geologë A. Zolotoriova sku-biai buvo pervesta dirbti á Minskà. Jos veikla LTSRVyriausybë nebuvo patenkinta. Tuomet ekspedi-cijai iki jos likvidavimo vadovauti buvo paskirtas

S. Korabliovas, turintis tik specialøjá viduriná iðsila-vinimà. Ekspedicijos �bûstinëje� tuo metu tvyrojonekokios nuotaikos: �senieji� rusakalbiai bendra-darbiai þinojo, kad generuojant naujos þinybos kû-rimo idëjas tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujameir mes, kad joms pritariame. Metø pabaigoje jiejau þinojo, kurie ið jø bus priimti dirbti á naujà eks-pedicijà, kurie bus atleisti. Tad atmosfera dar la-biau kaito. Man asmeniðkai teko iðklausyti labainemaloniø priekaiðtø. Kiek prisimenu, Maskvos irLietuvos KP CK skundai nepasiekë. Taèiau vie-nas skundas, kurá parengë ekspedicijos partinësorganizacijos aktyvas, buvo nusiøstas á Vilniausmiesto Spalio rajono partijos komitetà. NaujojiGeologijos valdybos vadovybë buvo kaltinama�nacionalistiniais� veiksmais. Juodajame skundosàraðe buvau ir að.�G.A.�. Vienu ið Valdybos uþdaviniø buvo su-burti visas Lietuvoje prie ávairiø þinybø veikusiasnedideles geologinius darbus atliekanèias ámo-nes ar atskiras grupes ir sukurti vieningà geolo-ginius darbus vykdanèià gamybiniø ámoniø sis-temà. Kaip vyko ðis sudëtingas darbas, nes ge-rai þinoma, kad reorganizuoti veikianèià sistemàvisuomet sudëtinga.R.R. 1957 m. pabaigoje buvo likviduotos tuometu Lietuvos teritorijoje dirbusios 7 organizaci-jos: Lietuvos geologinës þvalgybos ekspedicija,pavaldi Baltarusijos (Vakarø) geologinei valdybai;Geologinës þvalgybos ekspedicija, pavaldi LTSRStatybiniø medþiagø pramonës ministerijai; tokiapat ekspedicija, pavaldi LTSR Vietinës ir kuro pra-monës ministerijai; Karpënø ir Daugëliø kamera-linës partijos, pavaldþios Leningrado geologinësþvalgybos trestui; Lietuvos hidrogeologijos stotis,pavaldi Vakarø geologijos valdybai; 1958 m. pra-dþioje � Lietuvos vyriausios vietinio ûkio valdybosRespublikinë kontora �Burvodmontaþ�. 1963 m.Geologijos valdybai buvo pavesta organizuoti ar-teziniø græþiniø þemës ûkio reikmëms árengimobei remonto darbus, kuriuos vykdë respublikinissusivienijimas �Lietuvos þemës ûkio technika�.�G.A.�. Tai tikrai grandiozinis organizacinisdarbas. Galima pasveikinti geologus, kurie su-gebëjo já atlikti. Gaila, kad nemaþai jø nesulau-kë ðios reikðmingos sukakties. Taèiau jø nuopel-nai iðliko � jø nuveiktas darbas nemaþai prisi-dëjo prie þiniø apie mûsø ðalies þemës gelmes,jø naudingàsias iðkasenas kaupimo. Beje, Val-dybos pavaldumas ir pavadinimai ne kartà kei-tësi. Ar negalëtumëte iðvardinti buvusius þinybos

10

pavadinimus, nes, kai prireikia tikslios informa-cijos, neþinia kur, ieðkoti.R.R. Susiformavusios geologijos tyrimø ir dar-bø sistemos pagrindine aðimi nuo 1957 m. iki1990 m. buvo Geologijos valdyba. Jos pavaldu-mas ir pavadinimas, kaip minëjote, keitësi daugkartø: nuo 1964 m. rugsëjo iki 1965 m. spalio �Lietuvos TSR valstybinis gamybinis geologijos ko-mitetas; nuo 1965 m. lapkrièio iki 1978 m. gruo-dþio � Geologijos valdyba prie LTSR Ministrø Ta-rybos; po to iki 1987 m. spalio � Lietuvos TSRGeologijos valdyba (pastaroji buvo panaikinta);nuo 1987 m. lapkrièio 1 d. � sàjunginio pavaldu-mo Lietuvos geologijos darbø gamybinis susivie-nijimas (jam vadovavo E. Bendoraitis, R. Rajec-kas, B. Zabulënas, K. Dumèius (1946-2007)).Susivienijimui buvo paliktos visos valstybiniogeologinio reguliavimo funkcijos, jis egzistavo iki1991 m. geguþës 10 d., � tada prasidëjo nepri-klausomos Lietuvos valstybës Geologijos tarny-bos veikla, kuri organizaciniu ir dalykiniu poþiûriuskyrësi nuo ankstesnës Valdybos veiklos.�G.A.�. Ádomu bûtø iðgirsti, kokius darbusValdyba vykdë, kiek þmoniø joje ir jai pavaldþio-se organizacijose dirbo?

R.R. Atliekamø geologiniø darbø apimtysaugo sparèiai. Pavyzdþiui, 1989 m. pabaigo-je, palyginus su pradþia, bendra atliktø darbøapimtis (rubliais) iðaugo 11 kartø, o finansuo-jamø ið valstybës biudþeto � 5 kartus. Darbuo-tojø ið pradþiø buvo vos 508 (ið jø geologø �45), o pabaigoje � 4 kartus daugiau (ið jø geo-logø � beveik 7 kartus daugiau).Geologø veiklai buvo sukurta puiki materia-linë techninë bazë: 1962 m. buvo pastatytas ad-ministracinis Valdybos pastatas Konarskio g.,kiek vëliau � visø ekspedicijø bazës, Geologijosinstituto pastatas ir mûsø pasididþiavimas � mo-derni kerno saugykla. Græþimui buvo naudoja-mi tuometiniai paþangiausi agregatai, moder-nios geofiziniø tyrimø stotys.�G.A.�. Nors sovietinë santvarka mums bu-vo svetima, taèiau geologijos mokslas bei geo-loginiai tyrimai nebuvo susijæ su ideologija, ogeologai � savo amatà mylintys þmonës. Tad Val-dyboje ir jos ekspedicijose dirbusiø geologødarbo rezultatai naudingi ir nepriklausomos Lie-tuvos verslui bei mokslui. Gal galëtumëte pami-nëti pagrindinius geologinius rezultatus, kuriebuvo pasiekti 1957-1991 m.

Gamybiniø padaliniø (ekspedicijø) kûrimo laikotarpisLietuvos geologijos valdyba nuo 1958 m. sausio 1 d. vietoj likviduotø ekspedicijø ákûrë Geologinæ pa-ieðkø-þvalgybos ir Hidrogeologinæ (vëliau pavadinta Vilniaus) ekspedicijas. Minëtai pirmajai ekspedicijai va-dovavo L. Varnas (1930-1980), V. Sakalauskas, B. Valentinovièius, P. Dauderys, P. Ðirvinskas (1930-2000).Hidrogeologinei ekspedicijai vadovavo S. Tamkutonis (1924-1974), A. Asadauskas (1925-2001), Z. Apana-vièius, D. Uþpalis, V. Juodkazis, A. Misiûnas, J. Þaliûnas, A. Breivë (1930-1988). Ði ekspedicija pirmaisiaissavo egzistavimo metais, be hidrogeologiniø darbø, vykdë kompleksiná geologiná-hidrogeologiná kartografa-vimà bei struktûriná græþimà.1964 m., padidëjus naftos paieðkø darbø apimtims, Geologinë paieðkø-þvalgybos ekspedicija buvo peror-ganizuota á Naftos þvalgybos ekspedicijà, kuriai vadovavo L. Varnas, B. Zabulënas, V. Saulënas, L. Gudjur-gis, A. Jasas, R. Vaitiekûnas, I. Vaièeliûnas. 1980 m. ði ekspedicija buvo perkelta á Gargþdus.1968 m. sausio 1 d. ákurta Kompleksinë geologinës þvalgybos ekspedicija, kuri ið Naftos þvalgybos eks-pedicijos perëmë kietøjø naudingøjø iðkasenø paieðkø ir þvalgybos darbus, kompleksiná kartografavimà, ver-slovinæ geofizikà, topografinius ir laboratorinius darbus (P. Stonkus (1934-1986), A. Kregþdë (1940-2002),V. Kemëðis, vëliau � V. Saulënas, J. Klièius).1967 m. Ðiauliø mieste ásteigta Seisminë þvalgybos partija, pavaldi Geologijos valdybai (J. Golombevskis,V. Strolis, V. Kuèerenko, J. Juknelis, V. Sidorovas). Ði partija 1974 m. buvo perduota Naftos þvalgybos ekspe-dicijos þinion.Didëjant arteziniø græþiniø árengimo ir remonto apimtims, buvo ákurtos dar 3 hidrogeologinës ekspedicijos:1968 m. � Vakarø Lietuvos (vëliau � Ðiauliø) HE (A. Laurinaitis, A. Varkalis, P. Kraþauskas, E. Toluðis, A. Ur-bonavièius, A. Berteðka); 1969 m. � Kauno HE (K. Pilkauskas, J. Banënas, G. Maniukas); 1972 m. � Utenos HE(R. Darginavièius, J. Velièka), 1974 m. likviduota.1970 m. Geologijos valdybos þinion buvo perduotas ir Geologijos institutas. 1988 m. liepos 1 d. insti-tutas buvo perduotas TSRS valstybinio gamtos apsaugos komiteto þinion (A. Grigelis, V. Kadûnas).Be to, 1962-1965 m. Geologijos valdybos þinioje buvo Kaliningrado geologinë þvalgybos ekspedicija,nes Kaliningrado pramonei vadovavo Lietuvos liaudies ûkio taryba.

? REDAKCIJOS SKILTIS

11

R.R. Geologijos valdybos veiklos metaisatlikta daug ávairø tyrimø ir gauta naujø þiniø,kurios ið esmës pakeitë specialistø sampratàapie viso Baltijos regiono geologinæ struktû-rà bei sandarà, apie naudingàsias iðkasenas,poþeminá vandená ir inþinerines geologinessàlygas. Todël paminësiu tik svarbiausius ty-rimus.

t Kraðto geologiná iðtirtumà paprastai nusako teritorijos kartografavimo laipsnis, todël 1958 m. buvoatnaujintas ir 1980 m. uþbaigtas kompleksinis geologinis hidrogeologinis kartografavimas 1:200 000 maste-liu: 4 000-4 500 km2 plote buvo græþiama po vienà græþiná iki kristalinio pamato ir kas 14 km græþiniai ikiantros ar treèios nuo þemës pavirðiaus geologinës sistemos nuosëdø. Gana detaliai buvo iðtirti poþeminiovandens sluoksniai, jø iðplitimas ir vandens cheminë sudëtis, surinkta informacija apie naudingøjø iðkasenøiðplitimà bei slûgsojimo dësningumus, iðspræsti pagrindiniai gelmiø sandaros klausimai. Pagal atskirus topo-grafinius lapus iðspausdinti 22 geologiniai ir 15 hidrogeologiniø þemëlapiø.1978 m., panaudojant ðio kartografavimo rezultatus bei kità geologinæ informacijà, kartu su Latvijos irEstijos geologais paruoðtas ir iðspausdintas 1:500 000 mastelio Pabaltijo respublikø geologiniø þemëlapiøkomplektas. 1984 m. uþ ðiuos þemëlapius penkiems Lietuvos autoriams (kartu su kitais) suteikta TSRS vals-tybinë mokslo ir technikos premija.Toliau vystantis ðalies ûkiui, atsirado naujø problemø dël aprûpinimo naudingosiomis iðkasenomis, gëlubei mineraliniu vandeniu, teko spræsti poþeminio vandens tarðos klausimus ir kt. Tam reikëjo detalesniøgeologiniø tyrimø � kartografavimo stambiu masteliu (1:50 000), todël 1964-1968 m. buvo atliktas Kaunomiesto ir jo apylinkiø kompleksinis geologinis, hidrogeologinis ir inþinerinis geologinis kartografavimas, pa-gal kurio rezultatus pradëtos tikslinës poþeminio vandens paieðkos.Po keleriø metø analogiðkas kartografavimas atliktas Druskininkø ir Birðtono apylinkëse. 1975 m. pradëtasgrupinis geologinis kartografavimas Daugø, Vievio, Vilniaus, Utenos ir Molëtø plotuose, kur buvo græþiamadaug græþiniø ir gauta iðsami informacija apie kvartero dariniø sandarà. Beveik treèdalyje Lietuvos teritorijosatliktas aerofotogeologinis kartografavimas.t 1976-1990 m. Ðiaurës Lietuvos karstiniame regione atliktas hidrogeologinis ir inþinerinis geologiniskartografavimas melioracijos tikslams. Gauta nauja vertinga informacija apie karsto intensyvëjimo ir poþe-minio vandens tarðos prieþastis. 1988 m. pradëtas kompleksinis geologinis kartografavimas Ignalinos AE,nes ji buvo pastatyta nepakankamai iðtyrus rajono geologinæ sandarà. Ðis darbas buvo fundamentalus, pa-naudoti beveik visi þinomi geofiziniai metodai, iðgræþta daug græþiniø. Ðios teritorijos detalus geologinis ið-tirtumas neprilygsta ne tik jokiai kitai Lietuvos vietovei, bet ir jokiam kaimyniniø ðaliø regionui. 1971-1990 m.Pietryèiø Lietuvoje, 6 055 km2 plote, atliktas 1:200 000 mastelio giluminis geologinis kartografavimas, ku-rio metu tirtos kristalinio pamato uolienos, jø rûdingumas. Iðaiðkintas Varënos geleþies rûdos telkinys. 1984 m.pradëtas Baltijos jûros dugno geologinis kartografavimas 1:200 000 masteliu.t Visoje ðalies teritorijoje buvo vykdoma naudingøjø iðkasenø paieðka ir þvalgyba, pasiektas labai aukð-tas teritorijos paieðkinis iðtirtumas. Kietosios naudingosios iðkasenos lëmë pagrindiniø statybiniø medþiagøgamybos plëtrà, ámoniø iðdëstymà, produkcijos nomenklatûrà ir kokybæ. 1990 m. pabaigoje á naudingøjøiðkasenø iðtekliø balansà áraðyta daugiau kaip 500 telkiniø (be durpiø), kuriø bendras iðtekliø kiekis sudarëper 900 mln. kub. m, o bendra gavyba ið 272 telkiniø sudarë beveik 27 mln. kub. m (palyginus su 1958 m.,telkiniø skaièius padidëjo 2,2 karto, iðtekliai � 3,7 karto, gavyba � net 12 kartø). Daugiausia buvo kasamaklinties (apie 3 mln. kub. m) bei þvyro ir smëlio (20 mln. kub. m).t Ákûrus Geologijos valdybà, jau 1959 m. toliau buvo tæsiami naftingumo tyrimai. 1961 m. Kybartøplote buvo gautas nedidelis naftos pritekëjimas ið ordoviko klinèiø. 1964 m. pradëti tiesioginiai naftos paieð-kø darbai � gilusis græþimas, suintensyvinta seismoþvalgyba. 1966 m. kambro uolienose buvo aptikti nedideliPietø Ðiûpariø ir Plungës naftos klodai, 1968 m. gauti pirmieji naftos fontanai Ðiûpariø telkinyje, o 1969 m. �Vilkyèiø telkinyje. Iki 1990 m. buvo iðþvalgyta 10 naftos telkiniø (bendri iðgaunami iðtekliais � 4,23 mln. t).Rusijos blokados metu atkurtos Lietuvos Vyriausybë priëmë nutarimà dekonservuoti Genèiø, Vilkyèiø irKretingos naftos telkiniø græþinius. Tai ir buvo naftos pramoninës gavybos pradþia.t Lietuvoje nuo seno geriamojo vandens tiekimui vartojamas tik poþeminis vanduo. Gëlo poþeminiovandens paieðka ir þvalgyba pradëta 1960 m. Tai Lietuvos geologijos istorijoje buvo naujas etapas. Per 30metø 43 miestams iðþvalgyti 95 poþeminio geriamojo vandens telkiniai, kuriuose bendras iðþvalgytø eksplo-ataciniø iðtekliø kiekis � 1 970 tûkst. m3/d. 1990 m. ið iðþvalgytø 62 telkiniø buvo iðgauta 792 tûkst. m3/dvandens. Reikia paminëti, kad per tà laikà buvo iðgræþta apie 15 tûkst. arteziniø græþiniø.t Daugeliui gerai þinomi balneologiniai Druskininkø, Likënø ir Birðtono kurortai, taèiau poþeminiomineralinio vandens iðtekliai ir jø formavimasis nebuvo pakankamai iðtirti. Per minëtà laikotarpá visuose,áskaitant ir Palangà, kurortuose, taip pat Stakliðkëse ir Aukðtuosiuose Paneriuose iðþvalgyti keliø skirtingømineralizacijø mineralinio vandens iðtekliai, kuriø bendras kiekis sudaro 5,4 tûkst. m3/d.

? REDAKCIJOS SKILTIS

12

Taigi, per Lietuvos geologijos valdybos veik-los laikotarpá sukaupta neákainojama geologinëinformacija apie ðalies gelmiø sandarà, naudin-gàsias iðkasenas, poþeminá vandená, paraðytaper 3 tûkst. geologiniø ir moksliniø ataskaitø,per 100 monografijø. Tai yra didþiulis ne tik mû-sø kraðto geologijos, bet ir kultûros, mokslo beiûkio paveldas, kurá kartu kûrë visos Lietuvosgeologai, mokslininkai, dëstytojai ir profesoriai,organizacijø vadovai, græþimo inþinieriai irmeistrai. 1957-1958 metus dràsiai galime vadintiLietuvos geologijos atgimimo, sàjûdþio metais.Ið esmës buvo suformuota nacionalinë geolo-gijos mokykla, valdybos aparate ir ekspedici-jose dirbo 11 mokslo daktarø, Geologijos insti-tute � 4 habilituoti daktarai ir 47 daktarai, 96 %visø specialistø sudarë lietuviai. Valdybos vado-vybë, nebijodama draudimø, dràsiai ádarbinda-vo asmenis (geologus, technikus, græþimo in-þinierius ir meistrus), gráþtanèius ið tremties.�G.A.�. Gerb. Kolega, redakcija nuoðirdþiaidëkoja Jums uþ tokià istoriniø þiniø gausà. Jisvarbi dviem poþiûriais: pirma, tai Lietuvos geo-logijos mokslo ir verslo istorijos dalis, be kuriosneiðliktø sàsajø tarp praeities ir dabarties; antra,jubiliejinës sukaktys bet kokiai specialistø ben-druomenei yra svarbios tuo, kad nuþeria per il-gesná laikà susikaupusias uþmarðties �dulkes�ir primena apie þmones ir jø nuveiktus darbus.

proga, bet ir Tarptautiniø planetos Þemës metøiðvakarëse. Teisybës dëlei turëèiau pasakyti,kad Tarnybos ákûrimo metais laikomi 1940 m.,t.y. tie metai, kai ðalyje (vargu bau ar galima sa-kyti valstybëje) struktûriniu ir finansiniu poþiû-riu organizuotai buvo pradëti vykdyti geologiniaityrimai. Be abejo, ir 1957 m. yra reikðmingi geo-logijos sektoriaus vystymuisi Lietuvoje, nes ákû-rus Geologijos ir gelmiø apsaugos valdybà, vi-sà deðimtmetá vyko intensyvi struktûrinë ir ins-titucinë geologijos ástaigø plëtra.Kokie panaðumai ir skirtumai? Esminis pa-naðumas yra tas, kad tiek ano meto Lietuvosgeologijos valdyba, tiek dabartinë Lietuvos geo-logijos tarnyba vykdo ir vykdë nacionalinæ þe-mës gelmiø tyrimo politikà, kaupë ir kaupia geo-loginius duomenis, bûtinus valstybës ekonomi-kos plëtrai, mokslo, aplinkos apsaugos, visuo-menës ðvietimo ir kitoms reikmëms. Veiklos me-todai, struktûra bei organizavimas, be abejo, ge-rokai pakito, todël skirtumø galima surasti daugdaugiau. Pasikeitë ekonominë sankloda, iðny-ko �planinë ekonomika�, todël Lietuvos geolo-gijos tarnyba nebeplanuoja ir neskirsto paval-dþioms ástaigoms jokiø materialinio aprûpinimofondø, nenustato græþiniø skaièiaus ar metraþolimitø, nenurodinëja, kokias sritis, tyrimus ar me-todus reikia vystyti, galø gale, nëra ir pavaldþiøástaigø. Taèiau tai nereiðkia, kad Lietuvos geo-logijos tarnyba apskritai neplanuoja savo ar sek-toriaus veiklos. Anaiptol. LGT, vykdydama na-cionalinës þemës gelmiø naudojimo institucijosfunkcijas, turi pakankamus ágaliojimus, o kartuir atsakomybæ, todël savo strategijà grindþia nemetø ar penkmeèiø (kaip buvo seniau áprasta),

Geologas Juozas Mockevièius, Vilniaus uni-versiteto 1975 m. absolventas, savo veiklà pra-dëjæs Kompleksinëje geologinës þvalgybos eks-pedicijoje, vëliau dirbo geologiniø ekonominiø ty-rimø srityje, dalyvavo kartografuojant Ignalinosatominës elektrinës teritorijà, nuo 1998 m. gruo-dþio mën. � Lietuvos geologijos tarnybos prieLietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direk-torius.�Geologijos akiraèiai�. Gerb. p. Juozai,2007 metai Jûsø vadovaujamai þinybai yra lyg irjubiliejiniai, jeigu laikytis poþiûrio, kad dabarti-në Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) yra 1957m. spalio 7 d. atkurtos Lietuvos geologijos val-dybos (LGV), pavaldþios tuometinei LTSR Vyriau-sybei, veiklos tæsëja. Kuo panaði ir kuo skirtin-ga buvusios LGV ir dabartinës LGT veikla?J. Mockevièius. Dëkoju �G.A.� uþ klausi-mus ir ypaè malonu, kad Lietuvos geologijostarnybos veikla domimasi ne tik minëtos datos

? REDAKCIJOS SKILTIS

t t t

13

o daug ilgesniø laikotarpiø veikla. Ir ta veikla ne-bûtinai skirta græþiniø metraþui ar iðkasamø ið-tekliø kiekiui didinti. Veiklos strateginis tikslas �uþtikrinti darnaus vystymosi principus atitinkantáþemës gelmiø naudojimà ir jø apsaugà. Ðia pro-ga derëtø priminti ir Tarnybos misijà: ágyvendintivalstybës politikà þemës gelmiø naudojimo sri-tyje, pagrindþiant geologinës aplinkos kokybësiðsaugojimà ateities kartoms, plëtojant geolo-ginës informacijos naudojimà. Taigi Lietuvosgeologijos tarnyba, naudodamasi Lietuvos geo-logijos valdybos egzistavimo metu pasiektu ádir-biu bei sukaupta milþiniðka geologine informa-cija, tapo savarankiðka ir lygiateise Europos geo-logijos tarnybø asociacijos nare.�G.A.�. Ið sovietiniø laikø Lietuvos geologijostarnyba paveldëjo pakankamai gerà materialinæbazæ, kuria naudojosi LGV pavaldþios gamybi-nës organizacijos. Atkûrus nepriklausomybæ irpereinant prie rinkos ekonomikos, gamybiniøekspedicijø neliko, � ávyko privatizacijos proce-sas. Bûtø ádomi Jûsø nuomonë apie privatizaci-jos �vajø� geologijos sektoriuje � kuo pasinau-dojo (geràja prasme) ir ko neteko Lietuvos geo-logai, ið LGV paveldo kurdami privaèias ámones?Ar neperëjo tas turtas á �svetimas� rankas?J.M. Turëèiau patikslinti, kad LGT nevaldëir nepaveldëjo buvusiø ámoniø turto tiesiogiai,t.y. niekada jo neturëjo savo balanse, o tik vyk-dë steigëjo funkcijas. Taèiau tai nekeièia ðio ádo-maus ir � daugelyje sektoriø � keblaus klausi-mo esmës. Nenoriu pasirodyti pagyrûniðkai áþû-lus, taèiau jeigu santykiniais dydþiais ar procen-tine iðraiðka ávertintume ávairiø ekonomikos sek-toriø privatizavimo procesà ir po to ávykusius po-kyèius, tai geologijos sektorius turëtø bûti tarpprizininkø (tikràja ðio þodþio prasme). Kà turiuomenyje? Ogi tai, kad 75 % buvusiø valstybësámoniø ir toliau tebeuþsiima geologinio pobû-dþio veikla, jø teritorijose nëra akropoliø, mak-simø ar apartamentø stiklo bokðtuose. Tai lai-kau ne dabartinës tarnybos, bet, kaip Jûs ávar-dijote, jos pirmtakës racionalios personalo po-litikos, profesinës ir socialinës atsakomybës for-mavimo pasiekimu. Taigi asmeniðkai geologijossektoriaus ámoniø privatizavimà bendràja pras-me vertinu teigiamai, taèiau, be abejo, nebuvoiðvengta ir visø Lietuvai bûdingø privatizavimogrimasø. Tiek privatizuotø ámoniø bazëje, tiek�plyname lauke� ásikûrusios naujos ámonës pa-sirinko siauresnæ specializacijà ir sëkmingai vyk-do savo veiklà.

Ar nederëjo LGT pasilikti bet kokios gamybi-nës bazës? Ar tokiu bûdu nebuvo sumaþintosgræþimo ir kitø tiesioginiø tyrimø galimybës? Ma-nau, ne. Drástu teigti, kad nei græþimo agregato,nei didelio technikos kiemo turëjimas dar nega-rantuoja nei finansavimo, nei bûsimø tyrimø ap-imties, nei jø kokybës. Tam bûtini kiti dalykai, apiekuriuos reikëtø kalbëti atskirai. Valstybë neinves-tuoja á þemës gelmiø iðtekliø paieðkas ar þvalgy-bà, taèiau yra sukurta teisinë bazë, kad visi ðieduomenys patektø á valstybinæ geologinës infor-macijos sistemà. Visada norisi, kad informacijosbûtø daugiau, taèiau pirmiausia reikia raciona-liai panaudoti tà, kurià turime ir gauname.Kà galima pasakyti apie savas ar svetimasrankas? Þmogus turi dvi rankas, visos kitos lai-kytinos svetimomis. Mes gyvename atviramepasaulyje, Lietuvos Respublika yra Europos Sà-jungos narë, taèiau tai nevarþo laisvo prekiø irkapitalo judëjimo. Vyksta globalizacijos proce-sas � ðalys aktyviai konkuruoja dël uþsienio in-vesticijø, todël vargu ar galima manyti, kad tik sa-vo pilieèiø ar valstybës lëðomis mes pajëgsimetinkamai vystyti net ir geologijos sektoriø. Svarbutik tai, kad akcininkai veiktø tinkamai, t.y. pagalástatymus, o turtas bûtø panaudotas racionaliai.�G.A.�. Sovietiniais metais, neþiûrint okupa-cinio reþimo, geologijos tyrimams buvo skiria-ma nemaþai dëmesio ir lëðø. Ypaè daug græþi-niø buvo iðgræþta Lietuvos geologijos struktûraiir sandarai aiðkinti, sukauptas didþiulis giliojogræþimo kerno fondas, pasitarnavæs sprendþiantne tik praktinius, bet ir fundamentinius geolo-gijos mokslo klausimus. Dabar tokiø darbø lygir pasigendame. Lietuvoje jau pradeda trûktispecialistø, dirbanèiø prekvartero uolienø pale-ontologijos, litologijos ir stratigrafijos srityse, nestam reikalingas kernas. Ar artimiausioje ateityjenenumatoma ðiems darbams skirti daugiau dë-mesio? Ar dabar Vyriausybës skiriamas finansa-vimas nëra per maþas?J.M. Esu daug epitetø prisiklausæs apie tometo græþimo tempus, græþiniø skaièius ir ker-no metrus, esu pats prisidëjæs ðimtais pragræþ-tø ir apraðytø græþiniø, deðimtimis kerno dëþiø,tûkstanèiais molio, smëlio, þvyro mëginiø. Taip,buvo sukaupta didþiulë informacija, taip, buvosurasti telkiniai ir prognoziniai plotai, taip, buvovystomi nauji tyrimo metodai. Niekad negirdëjauklausimo: ar tikrai reikëjo TIEK? Ar tikrai reikëjosausio-vasario mënesiais græþti po 600-800 met-rø kiekvienu agregatu molio ar þvyro paieðkos

? REDAKCIJOS SKILTIS

14

plote? Ar tikrai geriausias tokiu metø laiku ap-raðymo ir prabavimo metodas � ið lauþo iðtrauk-to ðneko �gramdymas�? Ar tikrai jau iðnaudo-tos visos turimo kerno tyrimo galimybës? Ar tik-rai TIK Vyriausybë kalta, kad sumaþëjo funda-mentaliø mokslo tyrimø apimtys, kad sulëtëjokai kuriø kitø tyrimø apimtys? Bûkim atviri � ávy-ko ne tik ekonominiø, bet ir visuomenës poky-èiø, atsirado veiklos pasirinkimo laisvë. Keièia-si prioritetai. Ir ne visada á pozityvià ar, mûsøsupratimu, teigiamà pusæ. Nelûþta Gamtosmokslø fakulteto durys nuo abiturientø gausospriëmimo á Universitetà metu, nelûþta ir Lietu-vos geologijos muziejaus kerno saugyklos du-rys nuo dabartinës geologinës visuomenës(kernu 2007 m. domëjosi 25 specialistai). Beje,moksleiviø lankësi virð 1900. Èia mûsø ateitis.Nesu kompetentingas pasisakyti fundamen-taliø geologijos mokslo tyrimø klausimais, taèiaulëðos geologiniams tyrimams negali bûti skiria-mos ið inercijos, kad tokie tyrimai buvo vykdomiar yra kaþkur vykdomi, kad yra tos srities spe-cialistø. Lëðos gali ir turi bûti skiriamos progra-moms ir projektams, kurie aktualûs mûsø vals-tybei ir duos konkreèiø rezultatø, leis ávertinti pra-eities geologinius procesus ir reiðkinius, padësprognozuoti geologinës aplinkos bûklæ ateityjear atsakys á kitus visuomenës vystymuisi svar-

bius klausimus. Tø programø ir projektø nesu-kurs Vyriausybë. Jas gali ir privalo kurti ne tik Lie-tuvos geologijos tarnyba. Nereikia tikëtis, kadkiekviena pasiûlyta programa bus su entuziaz-mu priimta ir pradëta finansuoti. Konkuruojamatarp sektoriø ir Lietuvoje, ir Europos Sàjungoje,konkuruojama sektoriø viduje. Taèiau kito kelionëra. Tik teikiant pasiûlymus atvirai, skaidriai irpagal aiðkias taisykles galima siekti geologijossektoriui keliamø tikslø. Galiu uþtikrinti, kad Lie-tuvos geologijos tarnyba atvira siûlymams ir idë-joms dël geologiniø tyrimø plëtros, jai prieinamo-mis priemonëmis skatina ir propaguoja platesnágeologinës informacijos naudojimà.2008 m. visame pasaulyje paþymimi kaipTarptautiniai planetos Þemë metai. Kvieèiu vi-sas geologijos sektoriaus ámones, akademinæir geologinæ bendruomenæ prisidëti prie ðiamávykiui skirtø renginiø organizavimo ir kartu mû-sø veiklos propagavimo, profesijos prestiþo di-dinimo bei geologiniø tyrimø plëtros skatinimo.�G.A.�. Gerb. Kolega, dëkojame uþ mumsskirtà laikà ir uþ su mûsø þurnalo skaitytojais pa-sidalintas mintis. Neabejojame, kad ateities kar-tos, besidomëdamos geologiniø tyrimø raidaávairiais istoriniais Lietuvos valstybës laikais, pri-ims dëmesin ir Jûsø nuomonæ.

SummaryDespite Extraneous State OrderGeological Survey Was Very OwnLithuania located between the East and theWest was not secure during all historical periods� very often the extraneous ideology and stateorder was being enforced from outside. Peopleof older generation keep in their memory theperiod of Soviet occupation etched deeply, whentheir fates were being broken by physical andideological means. The occupation that startedin 1940 lasted the entire half-century, but the na-tion survived and restored its state and now, un-der complicated post-Soviet conditions, it is de-termined to strive for order and justice.Speaking about the occupation period, it isworth to come back to the 50-year old events,which played a role important professionally, i.e.the day of October 7, 1957, when the thenLithuanian SSR Council of Ministers establishedthe Lithuanian Geological Service, the title ofwhich and jurisdiction had been changing sev-

eral times, but its goal remained the same �formation of researches on land subsurface inLithuania and policy of use of its mineral re-sources. So, let us look back at the history ofthe national geological institution � its establish-ment and disestablishment, as well as its rolein the development of geological researches inthis Baltic country.There is a common view in Lithuania that thiscountry is not rich in mineral resources. There-fore, often a question is raised � What do thegeologists do in Lithuania? This seems to be areason why after the WWI Lithuania was slow toestablish a state institution to deal with the poli-cies of the use of land subsurface and geologi-cal researches. Only at the start of 1940, whenEurope was already in war, after long discussions,a memorandum was worked out on the estab-lishment of such an institution. Through the me-diation of the Commission on Land Riches, thisdocument was handed to the then finance minis-ter of Lithuania. Kaunas Vytautas Magnus Univer-sity professors Juozas Dalinkevièius (1893�1980)and Mykolas Kaveckis (1889�1968), as well as

? REDAKCIJOS SKILTIS

15

Privatdocent Èeslovas Pakuckas et al. contributedto the memorandum highly. Nevertheless, the ser-vice dealing with geological investigations andhaving a separate finance estimate was estab-lished on October 16, 1940, when Lithuania hadalready been incorporated into the Soviet Union.Unfortunately, this service � that was fosteredby geologists of the independent interwarLithuania � lost its republican jurisdiction onMarch 30, 1941 and was attributed to the USSRPeople Commissar Council Geological Commit-tee as its Lithuanian Geological Branch. Onlyafter 16 years, under the reform in the USSRindustry and construction management, on Oc-tober 7, 1957 the status of the Lithuanian Geo-logical Survey changed and it became subordi-nate to the Lithuanian SSR Council of Ministers.The methodological control remained in hand ofUSSR Geology Ministry, but this was an impor-tant step towards formation of an autonomouspolicy in geological investigations of Lithuania.Three main features of this reform can bedistinguished as positive for geological re-searches and performance of geological prac-tical works at a proper scientific level.Firstly, the Lithuanian Geological Branchsubordinate to Geology Committee of the USSRPeople Commissar Council (later LithuanianGeological Prospecting Expedition controlledby Belarussian (West) Geology Board) per-formed only a part of geological works � mainlyregional investigations and mapping. To carryon other geological works (water well drilling,prospecting of groundwater sources and min-erals necessary for local industries) smaller in-vestigation groups and enterprises were estab-lished at different state institutions of Lithuania.Such a scattering of geological works did notstimulate progress in geological investigationsand application of up-to-date technologies.Thus, the reform enabled to do the key task �to join small groups and enterprises under onestandard providing development of geologicalworks according to a system principle.Secondly, in the after-war period, the person-nel policies in the Lithuanian Geological Branchwere dealt by the USSR Geological Committee,which sent quite a few geologists from Minsk andLeningrad to Lithuania. This was also caused bythe fact that the interwar geologists were scatteredby wartime storms to the West or to the East. Itwas a Russian-speaking geological institution withits leaders having no greater geological goalsformed. Nevertheless, under the initiative of

Prof. Dalinkevièius and Prof. Kaveckis, VilniusUniversity geology departments began training ofgeologists and soon the first graduates got theirdiplomas. Some graduates joined the ranks ofprospecting expedition, but hey had no decisivevoice. Some graduates were sent to differentSoviet republics and Russian Federation boundto work at least three years. Therefore, the ranksof the above-mentioned expedition were comple-mented by Vilnius university graduates slowly. Thesituation, however, changed to the better, after theGeological Board of Lithuania was established in1957. The Board was forming the united systemof geological works and expanding the sphere ofgeological investigations, hence, all graduatesremained in Lithuania afterwards. The Lithuaniangeology was getting more Lithuanian � all sittingsat the Board and its institutions were held inLithuanian. Our colleagues in Latvia and Estoniahad no such possibility, since they had no higherschool to train geologists.Thirdly, the results of geological researcheswere directly related to the drilled core � rocksamples, and getting due machinery was needed.The newly formed Geological Board of Lithuaniainherited very poor depot of drilling machinery. Ithad to be renewed and replenished, the ratherthat expecting to find oil in Lithuania, deep drillingshad to be performed � as deep as 1000 m. There-fore, it was an important step to form a park ofnew drilling machinery, geophysical equipmentand other modern geological facilities.Fourthly, there was no production base ableto perform large amounts of geological works inLithuania before the Geological Board was estab-lished. Therefore, with new geology units estab-lishing not only in Vilnius, but also in other towns,administration and production buildings startedto be constructed in order to provide a base fordevelopment of geological works in Lithuania.The Geological Board of Lithuania existedfrom 1957 to 1991, but its 34-year history is notdescribed in full, and its geological heritage stillneeds more comprehensive assessment. Pre-paring this edition of Geologijos Akiraèiai theeditors interviewed one of the pioneers of thisBoard and the head of its Geological Section itslong-term head Diplomaed Geologist RapolasRajeckas and the present-day director of theLithuania Geological Survey Diplomaed Geolo-gist Juozas Mockevièius. They presented theirideas and recollections about the half-century oldevents and the contribution of Geological Boardto Lithuanian geology.

? REDAKCIJOS SKILTIS