ISSN 1392-0448

Lietuvos istorijos studijos

ISSN 1392-0448

VILNIUS UNIVERSITY

Studies of Lithuania’s History2014

Vol. 34

Research papers

Published since 1992

Vilnius 2014

ISSN 1392-0448

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Lietuvos istorijos studijos2014

34 tomasMokslo darbai

Leidžiami nuo 1992 metų

Vilnius2014

Redaktorių kolegija (Editorial Board)Vyriausiasis redaktorius (Editor-in-Chief)Prof. dr. Alfredas Bumblauskas – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) Vilnius University (History 05 H)

Atsakingasis sekretorius (Executive Secretary) dr. Tomas Vaiseta – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) Vilnius University (History 05 H)Nariai (Editors):Prof. dr. Zenonas Butkus – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) – Vilnius University (History 05 H)Prof. habil. dr. Bogusław Dybaś – TorunėsMikalojausKopernikouniversitetas/Lenkijosmokslų akademijostyrimųcentrasVienoje(Istorija05H)

– NicolausCopernicusUniversity,Toruń/ScientificCentreofthe PolishAcademyofSciencesinVienna(History05H)

Prof. habil. dr. Sven Ekdahl – Geteborgouniversitetas,Švedija(Istorija05H) – Göteborg University (History 05 H)Prof. dr. Robert Frost – Aberdynouniversitetas,JungtinėKaralystė(Istorija05H) – UniversityofAberdeen,UnitedKingdom(History05H)Prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) – Vilnius University (History 05 H)Dr. Magnus Ilmjärv – Talinouniversitetas,Estija(Istorija05H) – Tallinn University (History 05 H)Prof. habil. dr. Anatolij J. Ivanov – RusijosmokslųakademijosRusijosistorijosinstitutas, Rusija (Istorija 05 H) – InstituteofRussianHistory,RussianAcademyofSciences (History 05 H)Dr. Michail M. Krom – SanktPeterburgoEuroposuniversitetas,Rusija(Istorija05H) EuropeanUniversityatSt.Petersburg(History05H)Prof. habil. dr. Zenonas Norkus – Vilniausuniversitetas(Sociologija05S) – VilniusUniversity(Sociology05S)Prof. dr. Rimvydas Petrauskas – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) – Vilnius University (History 05 H)Dr. Darius Staliūnas – Lietuvos istorijos institutas (Istorija 05 H) – Lithuanian Institute of History (History 05 H)Doc.dr.Gintautas Vėlius – Vilniaus universitetas (Istorija 05 H) – Vilnius University (History 05 H)Dokt.Marius Ėmužis – sekretorius,Vilniausuniversitetas – secretary,Vilniusuniversity

Redakcijos adresas (Address):VilniausuniversitetoIstorijosfakultetas(VilniusUniversityFacultyofHistory)Universitetog.7,LT-01513Vilnius.LithuaniaEl.paštas(e-mail):istorijos.studijos@gmail.comhttp://www.lis.lt

StraipsniaivertintidviejųrecenzentųThearticleswerereviewedbytwoexperts

Included in:Central&EasternEuropeanAcademicSource(EBSCOhost); HistoricalAbstracts(EBSCOhost); HumanitiesInternationalComplete(EBSCOhost); HumanitiesInternationalIndex(EBSCOhost); TOCPremier(EBSCOhost); CEEOL

© Vilniausuniversitetas,2014© VilniusUniversity,2014

Leidybą pagal Nacionalinėslituanistikos plėtros2009–2015metų programosprojektąLIT-7-40 finansavoLietuvosmokslotaryba

TURINYS

STRAIPSNIAI IR PRANEŠIMAI

Neringa Dambrauskaitė.Kąsutiktumepravėrębajorosodybosvartus? TarnaiiršeimynykščiaiLietuvosDidžiosiosKunigaikštystėsbajorųnamųūkyje XVIamžiujeirXVIIamžiauspirmojepusėje ...............................................................9

Darius Sakalauskas.SkolintojaiirskolininkaižydaiXVII–XVIIIamžiuje: lyginamojiLietuvosDidžiosiosKunigaikštystėsirLenkijosstudija ..........................23

Martynas Jakulis.„Advenit,etsusceptusestadnostraminfirmariam“: VilniausbonifratrųšpitolėsligoniaiXVIIIamžiuje ....................................................48

Eduardas Remecas.Lietuvosvisuomeniniųorganizacijųvėliavos1918–1940metais .......62

Vladas Sirutavičius.ArbuvoJustasPaleckistautinis komunistas? (Kelibruožaipolitineibiografijai.1944–1953metai) ................................................83

Aistė Petrauskienė, Vykintas Vaitkevičius.Kelyjeį1949metųpartizanųvadų susitikimą ..................................................................................................................104

KNYGŲ LENT YNOJE

Vladas Liepuonius.Pastabosdideleistudijaiapiedidelįžmogų.–Rec.Czwołek Arkadiusz. Pióremibuławą:DziałalnośćpolitycznaLwaSapiehykanclerzalitewskiego, wojewodywileńskiego.Toruń,2012 ........................................................................131

Stanislovas Stasiulis. PasivaikščiojimasŠiaurėsJeruzalėspėdsakais.– Rec.:Аграновский Г., Гузенберг И. Вильнюс:последамЛитовскогоИерусалима:памятныеместаеврейскойисторииикультуры:путеводитель.Вильнюс:Государственныйеврейскиймузейим.ВиленскогоГаона,2011,655p. ............135

APIE DISER TACIJŲ GYNIMĄ VILNIAUS UNIVERSITE TO ISTORIJOS FAKULTE TE

Vytautas Volungevičius. Sine dubio (apieIngosLeonavičiūtėsdaktarodisertaciją„Šv.BrunonasKverfurtietisir1009m.misija:šaltinotyrinisaspektas“irjosgynimą) ...138

Juozapas Paškauskas.Kasgitassovietiniskinas?(apieLinosKaminskaitės-Jančorienėsdaktarodisertaciją„KinassovietųLietuvoje:sistemosraidairfunkcijųkaita (1944–1970metai)“irjosgynimą) ...........................................................................141

6

CONTENTARTICLES AND REPORTS

Neringa Dambrauskaitė.Whatdowemeetbeyondthegatesofcountryseat ofnoblemen?Theservantsinthenoblemen’shouseholdintheGrandDuchy of Lithuania in the 16thc.andthefirsthalfofthe17thc. ...............................................9

Darius Sakalauskas.Jewsascreditorsanddebtors:acomparativestudybetween the Grand DuchyofLithuaniaandPolandinthe17–18thcenturies .............................23

Martynas Jakulis.„Advenit,etsusceptusestadnostraminfirmariam“:thepatients oftheVilniusFatebenefratelliHospitalinthe18thcentury ..........................................48

Eduardas Remecas.Lithuanianflag-governmentalorganizationsin1918–1940 ................62Vladas Sirutavičius.WasJustasPaleckisanational communist?(Somefeatures

forthepoliticalbiography.1944–1953) .......................................................................83Aistė Petrauskienė,Vykintas Vaitkevičius.Onthecoursetopartisans’commanders

meetingin1949 ...........................................................................................................104

BOOK SHELF

Vladas Liepuonius.Notesonabookaboutagreatman.–Rec.:Czwołek Arkadiusz. Pióremibuławą:DziałalnośćpolitycznaLwaSapiehykanclerzalitewskiego,wojewodywileńskiego.Toruń,2012 ..........................................................................131

Stanislovas Stasiulis.SearchingforthetracesofNorthJerusalem.–Rec.:Аграновский Г.,Гузенберг И.Вильнюс:последамЛитовскогоИерусалима:памятные местаеврейскойисторииикультуры:путеводитель.Вильнюс: Государственныйеврейскиймузейим.ВиленскогоГаона,2011,655p. ............135

ABOUT THE DEFENCE OF THESIS AT THE DEPARTMENT OF HISTORY IN VILNIUS UNIVERSITY

Vytautas Volungevičius. Sine dubio(aboutthethesisofIngaLeonavičiūtė „SaintBrunoofQuerfurtandthemissionof1009:sourceanalysis“ anditsdefence) ...........................................................................................................138

Juozapas Paškauskas.Whatissovietcinema?(aboutthethesisof LinaKaminskaitė-Jančorienė„CinemainSovietLithuania: thedevelopmentofthesystemandtheshiftinfunctions1944–1970“ anditsdefence) ...........................................................................................................141

СОДЕРЖАНИЕ

7

СТАТЬИ И СООБЩЕНИЯНеринга Дамбраускайте. Коговстретили бымызаворотамишляхетскойусадьбы?

СлугиичелядникивдомохозяйствошляхтыВеликогoКняжества ЛитовскоговXVIвекеивпервойпoловинеXVIIвека ...........................................9

Дарюс Сакалаускас.Евреикаккредиторыидолжники:сравнительное исследованиемеждуВеликогоКняжестваЛитовскогоиПольши в17–18веках ..............................................................................................................23

Мартинас Якулис.„Advenit,etsusceptusestadnostraminfirmariam“: пациентывВильнюскимшпиталебонифратроввXVIIIв. ..................................48

Эдуардас Ремецас. Флагилитовскихобщественныхорганизаций(1918–1940) .........62Владас Сирутавичиус. БыллиЮстасПалецкиснациональным коммунистом?

(Некоторыеoсобенностиполитическойбиографии.1944–1953) .........................83Айсте Петраускене, Викинтас Вайткявичюс. Надорогевсовещание

командующихлитовскихпартизанв1949году ....................................................104

НА КНИЖНОЙ ПОЛКЕВладас Лепуонюс. Примечаниякбольшойкнигеовеликомчеловеке.–

Рец.:Czwołek Arkadiusz.Pióremibuławą:DziałalnośćpolitycznaLwaSapiehykanclerzalitewskiego,wojewodywileńskiego.Toruń,2012 ....................................131

Станисловас Стасюлис.ПоследамЛитовскогоИерусалима.–Рец.:Аграновский Г., Гузенберг И.Вильнюс:последамЛитовскогоИерусалима:памятныеместаеврейскойисторииикультуры:путеводитель.Вильнюс:Государственныйеврейскиймузейим.ВиленскогоГаона,2011,655p. ..........................................135

О ЗАЩИТЕ ДИССЕРТАЦИЙ НА ИСТОРИЧЕСКОМ ФАКУЛТЕТЕ ВИЛЬНЮССКОГО УНИВЕРСИТЕТАВитаутас Волунгевичюс. Sine dubio(oдиссертацииИнгыЛеонавичюте

«СветойБруноКверфуртскийимиссия1009года:анализисточников» иеезащите) .............................................................................................................138

Юзапас Пашкаускас.Чтотакоесоветскоекино(oдиссертации ЛиныКаминскаите-Янчорене«КиновсоветскойЛитве:развитие системыиизмененияфункции»иеезащите) .....................................................141

9

KĄ SUTIKTUME PRAVĖRĘ BAJORO SODYBOS VARTUS? TARNAI IR ŠEIMYNYKŠČIAI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS BAJORŲ NAMŲ ŪKYJE XVI AMŽIUJE IR XVII AMŽIAUS PIRMOJE PUSĖJE

Neringa Dambrauskaitė

DoktorantėVilniaus universiteto Istorijos fakultetoSenovės ir viduramžių istorijos katedraEl. paštas: dambrauskaite.neringa@gmail.com

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

Straipsniai ir pranešimai

Įvadas

KąsutiktumeįėjęįXVIa.irXVIIa.pir-mos pusės bajoro sodybą? Kokia buvobajorošeimosartimiausiasocialinėaplin-ka? Kur ir ką toje sodyboje veikė tarnaiir šeimynykščiai?Atsakymųįšiuosklau-simus paieška Lietuvos istoriografijojeyra inovatyvus bandymas atkurti erdvinįbajoro namų ūkio vaizdinį, leidžiantį pa-matytikonkrečiojebajorosodybosvietojeveikiančius asmenis. Tokio tyrimo įkvė-pėja –Vakarų Europos literatūra, kuriojenamų ūkis analizuojamas kaip socialinėsir materialinės kultūros istorijos proble-ma1.Tiesa,mokslininkainamųūkiotarnųproblematikątiriairkaipsocialinėsnamųūkio struktūros dalį, pagrindinį dėmesį skirdami demografiniams klausimams2.

1 Neuschel K. B.NobleHouseholdsintheSixte-enthCentury:MaterialSettingsandHumanCommuni-ties//FrenchHistoricalStudies.Vol.15,No.4.Publi-shedbyDukeUniversityPress,1988,p.595–622.

2 Fauve-Chamoux A.FamilleetmenageenFranceauXVII’esiecle//ActaPoloniaeHistorica.T.77:Early

Lenkijoje tokių tyrimųaktualumopavyz-džiai gali būtiA. Karpińskio, C. Kuklo, M. Kopczyńskio studijos3, skirtos dau-giausia„namųtarnų“miestuoseanalizei.

Modern TimesStudies / Ed.M. Bogucka.Warszawa,1998, p. 79–98; Idem. Służba domowawEuropie odXVIwieku:dziejeiźródłazjawiska//Rodzinaigospo-darstwodomowenaziemiachpolskichwXV–XXwieku.Strukturydemograficzne,społeczneigospodarcze/Red.C.Kuklo.Warszawa,2008,s.315–328;Sarti R.Criados,servi,domestiques,gesinde,servants:ForaComparativeHistoryofDomesticServiceinEurope(16th–19th)//Obra-doirodeHistoriaModerna.Nr.16,2007,p.9–39.

3 Karpiński A. ŻeńskasłużbadomowawmiastachpolskichwdrugiejpołowieXVIiwXVIIw.Warszawa,1992; Kuklo C. Ze studiów nad służbą domową wmiastachPolskiprzedrozbiorowej//Międzypolitykąakulturą /Red.C.Kuklo.Warszawa,1999, s. 199–209;Idem.Wielkość i strukturagospodarstwadomowegowPolsce wczesnonowożytnej. Próba charakterystyki //Całahistoriatodziejeludzi...Studiazhistoriispołecznejofiarowane profesorowi Andrzejowi Wyczańskiemu w80-kąrocznicęurodzini55-lieciepracynaukowej/Red.C.Kuklo.Białystok,2004,s.167–181;Kopczyński M. Ze studiównadstaropolskąrodzinąszlachecką–strukturagospodarstwadomowegoicyklżyciajednostki//Alma-nachHistoryczny/Red.J.Wijaczka.T.4.Kielce,2002,s. 29–47.

10

Lietuvos istoriografijoje daugiau dė-mesio sulaukė atskira bajoro namų ūkiosocialinėsstruktūrosproblema–dvarošei-myna. Tyrėjus ypač domino šeimynykščiųsocialinėsirteisinėspadėtiesXVIa.pirmojepusėje klausimai4. Tačiau pasigendame gi-lesnėsšeimynykščiųfunkcijųXVIa.antrojepusėje–XVII a. pirmoje pusėje analizės.Namųūkio socialinė struktūra analizuotadidikams skirtose studijose5, tačiau josenebuvo siekiama susieti „Kur?“ ir „Kąveikė?“ klausimus, liko neišgvildentosįvairaussocialiniostatusotarnųfunkcijosirreikšmėbajoronamųūkiui.Nuodugnes-nio tyrimošiproblemasulaukė tikpasta-

4 Jablonskis K. XVI amžiaus belaisviai kaimy-naiLietuvoje //Praeitis /Red.A. Janulaitis.T. 1.Kau-nas,1930,p.166–213;Пичета В.Институтхолопствов Великом Княжестве Литовском в XV–XVI в. в. //Иторические записки. T. 20 / Ред. Б. А. Греков.Москва, 1946, c. 38–65;Похилевич Д. Л. КрестьянеБелоруссиииЛитвывXVI–XVIIIв.в.ИздательствоЛьвовского университета, 1957; Butėnas D. Rykū-nė//Išlietuviųkultūrosistorijos/Red.J.Žiugžda.T.1.Vilnius,1958,p.243–247; Idem.DvarųšeimynosLietu-voje XVI amžiaus pirmoje pusėje // Mokslo darbai.Istorijos-filologijos mokslų serija / Red. J. Galvydis. T.5.Vilnius, 1958,p.187–209;Jurginis J.Patriarchali-niaivergaiLietuvoje//LietuvosTSRmokslųakademi-josdarbai.SerijaA.Nr.1(8)/Red.J.Matulis.Vilnius,1960, p. 75–92; Idem. Baudžiavos įsigalėjimas Lietu-voje.Vilnius,1962;Kasperczak S.RozwójgospodarkifolwarcznejnaLitwieiBiałorusidopołowyXVIwie-ku. Poznań, 1965; Gudavičius E. Lietuvos valstiečiųįbaudžiavinimoprocesasirjoatsispindėjimasILietuvosStatute (1529). Disertacija istorijos mokslų kandidatolaipsniuiįgyti.Vilnius,1971.

5 Kempa T.MikołajKrzysztofRadziwiłłSierot-ka(1549–1616)wojewodaWileński.Warszawa,2000;Augustyniak U.DwόriklientelaKrzysztofaRadziwiłła(1585–1640).Mechanizmypatronatu.Warszawa,2001;Ragauskienė R. Lietuvos Didžiosios KunigaikštystėskanclerisMikalojusRadvilaRudasis(apie1515–1584).Vilnius, 2002;Вoрончук I.Шляхетський двiр, йогослуги та челядь // Соцiум. Альманах соцiальноїісторії. Випуск 4. 2004, c. 117–133;Ragauskienė R. The Noblewoman’s Court in the Sixteenth-centuryGrandDuchyofLithuania//LithuanianHistoricalStu-dies/Red.S.C.Rowell.Vol.8.Vilnius,2005,p.27–60.

raisiais metais – E. Saviščevas6 pateikėplačiosdidikonamųūkiosocialinėsstruk-tūrosschemą.

Pagrindinės šio tyrimošaltiniųgrupėsyra bajorų dvarų inventoriai7, kuriuosefiksuojama bajoro sodybos materialinėaplinkairšeimynossudėtis,irteismųbylųaktai8, kuriuose minimi sodyboje dirbę

6 Saviščevas E. Tarnybininkai XVI amžiausLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų (didikų)dvaro socialinėje organizacijoje. Prieiga per internetą:(http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7131&p_d=94573&p_k=1 2010 02 03).

7 Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bi-blioteka. Rankraščių skyrius (toliau – LMAVB. RS).F. 43 (Vilniauskapitulos fondas), b. 3894; f. 256 (Ja-blonskis Konstantinas), b. 1984, 1899, 2064, 2317,3990, 4078, 4083; f. 264 (Karazija Povilas), b. 717;Lietuvosvalstybinisistorijosarchyvas(toliau–LVIA).F. 1280 (Radvilos), ap. 1, b. 579; Istorijos archyvas, t.1:XVIamžiausLietuvosinventoriai.SurinkoK.Ja-blonskis.Kaunas,1937(toliau–IA);Lietuvosinvento-riaiXVIIa.:dokumentųrinkinys/Sud.K.Jablonskis, M.Jučas.Vilnius,1962;АктыиздаваемыеВиленскоюархеографическоюкомиссиею(toliau–АВК).T.14:ИнвентариименийXVI-гостолетия.Вильна,1887.

8 Lietuvosistorijosinstitutorankraštynas(toliau–LIIR).F.4(Istoriniųšaltiniųvertimaiirkopijos.K.Jab-lonskio parengto „Feodalinių baudžiavinių santykiųLietuvoje dokumentų rinkinio“ mašinraštis), b. 159,164, 178; LMAVB.RS. F. 256, b. 2063, 2126, 3591,3831;LVIA.F.SA(Seniejiaktai),b.4605,4612,4620,4623,4629,4662;LietuvosMetrika(1522–1530).4-ojiTeismųbylųknyga.ParengėS.Lazutka,I.Valikonytė,S. Viskantaitė, E. Gudavičius, G. Kirkienė, J. Karpa-vičienė.Vilnius,1997(toliau–LM.TBK4);LietuvosMetrika(1528–1547).6-ojiTeismųbylųknyga.ParengėS. Lazutka, I.Valikonytė.Vilnius, 1995 (toliau –LM.TBK 6); Lietuvos Metrika (1540–1541). 10-oji Teis-mų bylų knyga. Parengė S. Lazutka, I. Valikonytė, S.Viskantaitė-Saviščevienė.Vilnius,2003(toliau–LM.TBK10);LietuvosMetrika(1542).11-ojiTeismųbylųknyga. Parengė I. Valikonytė, S. Viskantaitė. Vilnius,2001(toliau–LM.TBK11);LietuvosMetrika(1546–1548).19-ojiTeismųbylųknyga.ParengėI.Valikonytė, S.Viskantaitė-Saviščevienė,L.Steponavičienė.Vilnius,2009(toliau–LM.TBK19);LietuvosMetrika(1555–1558).37-ojiTeismųbylųknyga.ParengėI.Valikonytė, L. Steponavičienė. Vilnius, 2010; Lietuvos Metrika.KnygaNr.19(1535–1537).Užrašymųknyga19.Parengė D.Vilimas.Vilnius,2009(toliau–LM.Užr.19);Lie-tuvosMetrika.KnygaNr.20(1536–1539);АВК.T.1: Акты Гродненского земскoго суда. Вильна, 1865;

11

tarnaiiršeimynykščiai,kaikadanurodantir konkrečią funkciją, ir vietą. Papildomityrimošaltiniai:valdovonuostatai9,Lietu-vos Statutai10,testamentai11.

Šiamestraipsnyjeanalizuojamas bajo-ronamųūkis,sąvoka„bajoras“apibrėžiantnevisąbajorųluomą,betžemesnįjokon-glomeratą,bepatiesviršutinio–diduome-nės–sluoksnio12.Didikoirbajoroskirtiesatskaitos taškupasirinktasH.Lowmiańs-kio sukurtas priskiriamumo diduomeneikriterijų modelis, pagal kurį diduomeneipriskiriami vyskupai, vaivados, kaštelio-nai, maršalkos, taip pat aukšti valdovodvaropareigūnai13. Tadįšiotyrimolaukąpatenkaminėtųpareigųneturėjusiųbajorųluomoatstovųkaimosodybos–vyraujanti

АВК.T.17:АктыГродненскогоземскогосуда.Виль-на, 1890;АВК.T.18: Актыо копныхъсудахъ. Виль-нa, 1891; АВК.T. 21: АктыГродненскаго земскагосуда. Вильна, 1894; АВК.T. 22:АктыСлонимска-го земскаго суда. Вильна, 1895; АВК.T. 26: АктыУпитскагогродскогосуда.Вильна, 1899; АВК. T.36:АктыМинскагогродскогосуда.1582–1590г.г.Виль-на, 1912;Русскаяисторическаябиблиотека.T.XX:ЛитовскаяМетрика.Книгисудныхдел. T. 1.Петер-бургъ, 1903 (toliau – РИБ.T.20).

9 Русская историческая библиотека. T. 30:ЛитовскаяМетрика.Книги публичных дел. Юрьев,1914 (toliau – РИБ.T. 30).

10 PirmasisLietuvosStatutas(1529)/ParengėI.Va-likonytė,S.Lazutka,E.Gudavičius.Vilnius,2001(toliau–PLS);1588metųLietuvosStatutas.Parengė I.Lappo. T.2:Tekstas.Kaunas,1938(toliau–TLS).

11 МетрыкаВяликагaКнястваЛiтоўскагa.Кнiга43 (1523–1560). Кнiга запiсаў № 43, пaдрыхтаваў В.С.Мянжынскi.Мiнск,2003(toliau–ЛМ.Кн.зап.43).

12 Atsižvelgiant į XVI a. antros pusės „bajoro“sąvokospokyčius–žr.Gudavičius E.Lietuvoseuropė-jimokeliais: istorinėsstudijos /Sud.A.Bumblauskas, R.Petrauskas.Vilnius,2002,p.167.

13 Lowmiański H. Zaludnienie państwa Litews-kiegowwiekuXVI.Zaludnieniewroku1528.Poznań,1998, s. 35–36. Lietuvos istoriografijoje iki šiol nėrapateiktasbendrasmodelis,kaipįstratasskirstytibajo-rijosluomą.Šiamestraipsnyjedidikoirbajoroskirtiesmodeliopasirinkimąlėmėryškūsdidikųirbajorųnamųūkiųskirtumai.

tometobajorųgyvenamojiaplinka.Sąvo-ką „sodyba“ suprantame kaip vietą apienamussuvisaistrobesiais14.

Tyrimuikeliamitryspagrindiniaiužda-viniai:1)lokalizuotitarnųiršeimynykščiųdarbo vietas sodyboje; 2) ištirti tarnų iršeimynykščiųfunkcijas;3)nustatytitarnųiršeimynykščiųdarbobajoronamųūkyjementalinęirsocioekonominęreikšmę.

1. Tarnai ir šeimynykščiai bajoro kaimo sodyboje: lokalizacija

1529m. Pirmasis Lietuvos Statutas, įtei-sinęs bajoro namų užpuolimo įrodymoprocedūrą,skelbė:jeismurtininkasnepri-sipažintų,tadapatsbajoraskartusužmo-nairsuaugusiaisvaikais„arbasutarnais,arbasušeimyna“turiprisiekti15.ŠiStatutonormaatskleidžia,kad bajoro„namuose“XVIa.pirmojepusėje,be jo šeimos,gy-veno tarnai ir šeimyna, kurie visi draugekartaispakliūdavoįsmurtinio„namų“už-puolimosūkurį.Tačiaukasbuvotiebajoro„namai“,kassudarėbajorokaimosodybą?

XVIa.pirmospusės teismobylosdėlnamųužpuolimoirbajorųdvarųinvento-riai piešia vieno tvora aptverto kiemo sugyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais vaiz-dinį16. Tačiau 1588 m. Trečiajame Lie-tuvos Statute, nurodant sankcijas namųužpuolikui, kuris smurtaudamas dar kąnors sužeistų ar užmuštų bajoro namuo-se, pridurta: „<...> ne tik pačiame dvare,bet ir kluone arba dvarelyje, kur laikomigyvuliai irkitasnamųūkis.“17 TokiaSta-

14 Dabartinės lietuviųkalbosžodynas /Vyr. red. S.Keinys.Vilnius,2000,p.719.

15 PLS.VIIsk.,2str.,p.196.16 LM.TBK10,Nr. 243, p. 153;LM.TBK19,

Nr.133,p.166–168;IA.Nr.2,sk.11–12;LMAVB.RS.F.256,b.2064,l.1–2irkt.

17 TLS. XI sk., 1 str., p. 386 (<...> не только на самый дворъ, але и на гумно або на дворец, где

12

tuto norma buvo jau pasikeitusios bajorosodybosstruktūrosatspindys.Išmanoiš-analizuotų167bajorųdvarųinventorių(išjų29buvusiųdabartinėsBaltarusijosteri-torijoje)daugiausia–108–liudijasodybąbuvus dviejų kiemų (ją paprastai sudarėdvaro ir kluono kiemai), 31 pasiturinčiobajorodvarųinventoriaikonstatavodvarosodybojebuvustriskiemusirtik28fiksa-vovienąkiemąarbavisainenurodėkiemųskaičiaus18.Okurtokioseaptariamolaiko-tarpiosodybosebuvotarnųiršeimynykš-čiųerdvė?Kaipartisavoponųjiebuvo?

Beabejo,arčiausiaiponųgalėdavobūtitietarnaiiršeimynykščiai,kuriegyvenda-vo pačiame bajorų gyvenamajame name,kurisbuvoryškiausias,esminis,pagrindi-niodvarokiemoelementas.Tačiautikkelišaltiniai tiesiogiai kalba apie tame namegyvenusiusirpatarnavusiusasmenis.Juo-seminimosmoterysirmergos(невесты, девъки), gyvenusios Andriaus Morštinogyvenamajame name19; taip patminimosmoterės(жонки)20,kartusuponiaIlinieneir vaikais laikiusios priemenės duris, kadneįsiveržtųužpuolikai21.Sprendžiantišto,kad dviejų šeimynykščių (moterės ir josdukters)pareigosbuvopatarnauti sergan-čiaiAgnieškosMikalojaitėsLaurynavičie-

быдло и иншое господаръство домовое бываеть ховано).

18 LMAVB. RS. F. 21, 138, 256; LVIA. F. SA,598, 1177, 1276, 1280; IA, XVII a. Lt. inv.; АВК. T.8,14,21,22,24,26,36;ДокументыМосковскагоархиваМинистерстваЮстиции.T.1.Москва,1897.

19 ЛМ.Кн.зап.43,Nr.41,p.94(1558m.,An-driusMorštinas–DaugėliškioirOpsoslaikytojas).

20 Moterė – E. Gudavičiaus pasiūlytas termino жонкavertimas–žr.Gudavičius E.KaipreikėtųverstiILietuvosStatutožodžiusмужик ir жонкa // Lietuvos istorijosmetraštis, 1983metai / Vyr. red.B.Vaitkevi-čius.Vilnius,1984,p.114.

21 АВК. T. 36,Nr.368,p.316(1582m.).

nėsdukteriai22,šiostaippatfiziškaiturėjobūtilabaiartisavoponios.

Šaltiniuose galime įžiūrėti ir kitų tamtikrasfunkcijasatliekančiųasmenųgyve-nimą ar bent nuolatinį sukiojimąsi ponųgyvenamajame name. Pavyzdžiui, neži-nomo statuso tarnybininkė(служебница) Jadvyga Pokusianka, tarnavusiMikalojuiMalinovskiui, laikė raktus nuo kamarų,taippatklėčių, skrynių irvisokio turto23. Kai kada bajorų turtu, laikomu gyvena-mojonamokamaroseirkituosepastatuo-se, rūpindavosi specialiai tam paskiria-ma raktininkė (ключница) ar raktininkas(ключник), arba pusbernis (хлопец)24. Pusbernio buvimą bajoro gyvenamajamenameatskleidžiairkitifaktai,pavyzdžiui:1582m.vazniuiatvykusįMinskopavietoNovoseloko dvarą ir einant į seklyčią suketinimuįteiktiMinskožemėsraštininkuiSteponuiGladkiui valdovošaukimąįteis-mą,jįpasitikopusbernis,klausdamas,ko-dėljisčiaeina.Vazniui atsakius,jogatvy-koįteiktivaldovošaukimą,šisjoįsekly-čiąneįleido,sakydamas,kadponasserga.Vėliau tas pusbernis, išėjęs iš seklyčios,pranešė, jog ponas liepė šaukimą paimti,irtuometvaznysjamįteikėšaukimąponožmonosakivaizdoje25.

Visi šie pavieniai pavyzdžiai bylojaapiekaimosodybosebajorųgyvenamaja-me name besisukinėjusius „veikiančiuo-sius“ asmenis, kurie greičiausiai ir gyve-nopovienustogususavoponais.Tačiauaptariamojo laikotarpio dvarų inventoriai

22 LMAVB.RS.F.256,b.2126,l.1(1592m.).23 LVIA.F.SA,b.4612,l.18(1602m.).24 LM.TBK 19,Nr. 21, p. 40 (1546m.Myko-

lo Jepimacho raktininkas); РИБ.T. 20,Nr. 16, sk. 16 (1510m.MarinosMacevičienėsraktininkė); АВК.T.36, Nr. 279, p. 232 (1582m. JurgioVolčioko pusbernis);irkt.

25 АВК.T.36,Nr.81,p.77(1582m.).

13

nemini tamenamebuvus atskirą patalpą,skirtą tarnams. Tik pora šaltinių išskiriapriemenę, kurioje „veikė“ tarnaitės. Taibuvocentrinė,paprastapatalpasukaminu,iškurioseinantįvienąpusębūdavopaten-kamaįvalgomajį,oiškitos–įmažesnęba-jorošeimosseklyčią26.Įdomu,kadtokiosepriemenėse, inventoriųduomenimis, retaikadastovėjosuolai,nebuvoirkitųbaldų.Tadkurgišietarnaimiegojo?Galbūttarnaiaršeimynykščiaimiegodavošaliaponųjųkambariuose?Kaip rodoVakarųEuroposbajorų namų ūkio tyrimai, XVI a. namųaplinkojeištiesųdarnebuvoaiškiosribostarpviešosirprivačioserdvės,todėlbuvovisiškainormaludalytislovasukitaisas-menimis–ponasgalėjojadalytissukitaisbajorais,pažaisar liokajais27.Panašų tar-nųirponųsantykįgalimeįžvelgtiLietuvosDidžiosiosKunigaikštystės(LDK)didikųaplinkoje – sutiktume būrį kambarinių28 ir haidukų, budinčių ir miegančių ponųprieškambaryje29. O kuklesniame keliųpatalpųbajorogyvenamajamenamegalė-jo kartu gyventi vienas ar keli artimiausitarnaiaršeimynykščiai.

Netoli bajoro gyvenamojo namo kaikuriuosestambiuosedvaruosestovėjoats-kiras„urėdininkonamas“.Šisnamelisne-buvodidelis–jįsudarėpriemenėsudviemartrimispatalpomis30.Tačiautairyškiau-

26 Labaipasiturinčiųbajorųnamuose(nuoXVIa.antrospusės)būdavoįrengiamosirkeliospriemenės–1591m.Vožnikų dvaro gyvenamajamename jų buvotrys–žr. АВК.T.14,Nr.46,p.401.

27 Neuschel K. B.Op.cit.,p.615–616.28 Augustyniak U.Op.cit.,p.137.29 Archiwum Główne Akt Dawnych.F.Archiwum

WarszawskieRadziwiłłów.Dz.XI,nr37,s.261(Kristu-poRadvilosnurodymaidėlsusirgusiovaikeliopriežiū-rosXVIIa.pirmojepusėje).

30 LMAVB. RS. F. 256, b. 1899, l. 2 (1591m.StanislovoČižoLentupiodvare);b.2317,l.1(1637m.ElžbietosŠimkevičiūtėsKaraševičienėsKozakovščyz-nos dv.).

sias urėdininko / vietininko (врадникъ / наместникъ) gyvenimo sodyboje liudi-ninkas.Jamearkituosepastatuoseapsisto-jęsurėdininkasčiagyvendavonuolat,nesbūtentjambūdavopatikimaadministruotidvarąbajoruiišvykusįkitądvarą.

Kitas atskiras sodybospastatėlisbuvoskirtas nelaisvajai31 ar samdomai šeimy-nai.Tačiaujį,kuklesnį,–dengtąšiaudais,dvigalį pastatėlį su duonkepe krosnimi,galėtume išvysti beveik kiekvienoje ba-joro kaimo sodyboje. Kai kurie šaltiniaijįtaipirįvardija–šeimynine(челядня)32,šeimynos gryčia (гридня челядная)33 ar klėtele (клетъка челядная)34. Kiti šalti-

31 Šiame straipsnyje vartojami istoriografijojenusistovėję „nelaisvosios šeimynos“ ir „nelaisvojo“terminai.A.A.Baliulionaujosiūlymo„nelaisvąjį“va-dinti„vergu“(žr.Baliulis A. A.ApievergusirkaimynusKauno vaito 1561–1564 m. įrašų knygoje // Ministrihistoriae.PagalbiniaiistorijosmokslaiLietuvosDidžio-sios Kunigaikštystės tyrimuose. Mokslinių straipsniųrinkinys,skirtasdr.EdmundoAntanoRimšos65-mečiosukakčiai / Sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė. Vilnius,2013, p. 271–282) atsisakoma, atsižvelgiant į tai, jogterminas„nelaisvoji/nelaisvasis“paprastaivartojamasgreta„šeimyna,šeimynykštė/šeimynykštis“.Vertapa-brėžti,jogšaltiniuosefiksuojama„nelaisvojo–laisvojo“skirtis tuometinėje socialinėje tikrovėje atliko svarbųvaidmenį (žr. Petrauskas R. Laisvi valstiečiai, laisvibajorai, laisvas valdovas: laisvės sąvokaLietuvosDi-džiosiosKunigaikštystės šaltiniuoseXIV–XVI a. pra-džioje //LietuvosDidžiosiosKunigaikštystės istorijoskraštovaizdis.Mokslinių straipsnių rinkinys. SkiriamaprofesorėsJūratėsKiaupienės65-mečiui/Sud.R.Šmi-gelskytė-Stukienė.Vilnius,2012,p.65–85),tadtermino„nelaisvasis“vartojimasatspindišiąrealiją.

32 LM.TBK19,Nr. 133, p. 166 (1547m. JonoČižoVarniųdv.);АВК.T.14,Nr.41,p.371(1590m.TeodoroŠaulosKasinodv.);IA.Nr.79,sk.367(1595m.Žemaitijos žemės pakamarioVaitiekausRadziminskioTaujėnųdv.);irkt.

33 IA. Nr. 104; sk. 431 (1596m.Vaitiekui Žiž-nickiui perduodamo Erimaičių dv.); Nr. 132, sk. 493 (1598m.GabrielioVinkosIlgiųdv.).

34 LMAVB.RS.F.43,b.3894,l.1(1575m.JonoZavackio JuozapavodvarelyjeprieAdutiškiodv.); IA.Nr. 35, sk. 293–294 (1583m. JonoVinkos Peštuvėnųdv.);LMAVB.RS.F.256,b.4083,l.1(1600m.OnosTautvidienės Paverpeniodv.).

14

niai dar labiaukonkretina –minimagry-čia, kur gyvena rykūnė35, seklytėlė rykū-nei gyventi ir pieno produktams laikytikepyklospastate36,taippatsvirneliai,kurrykūnė turi savopodėlius37,o stambiamedvare–irnamelis,kur„gyvenaskalbėjosiraudėjos“38.Toksšeimynospastatassto-vėjopagrindiniamekieme,vadinasi,netoliponųgyvenamojonamo.TiknuoXVI a.antrospusėsstambiųdvarųsodybose, tu-rinčiosetrijųkiemųstruktūrą,šeimynykš-čių, prižiūrinčių gyvulius, namas imtasstatyti tolėliau–atskirai atitvertamedva-reliokieme.Tokįreprezentacinėsirūkinėserdvės atribojimą ir netgi ūkinių kiemųatitolinimą lėmė dvaro kiemo reprezen-tacinės funkcijos sustiprėjimas, sąlygotassavininko ekonominių galimybių ir idėjųišVakarųEuropossklaidos39.

Pagrindiniamedvarokiemebuvoirki-tos tarnų bei šeimynykščių „erdvės“. Taikepykla, virtuvė, bravoras, salyklinė iražnyčia40 – atskiri pastatai, kuriuose po-namsbuvogaminamasmaistasirgėrimai.Svarbupažymėti,kadkepyklaargryčiasuduonkepekrosnimipaprastaireiškėiršei-mynosgyvenamąjįnamą,taippatšaltiniųįvardijamos „šeimyninės“ viename galebūdavokepykla.Taiypačryškiairodošei-

35 IA.Nr. 59, sk. 309 (1591m. Ivano Ilgovskio Viduklėsdv.).

36 АВК.T.14,Nr.64,p.500(1594m.ElžbietosKęstartienėsDubėnųdv.).

37 LMAVB.RS.F.256,b.4078,l.1–2(1598m.JonoTuganovskioPavandenėsdv.).

38 XVIIa.Lt.inv.,Nr.13,p.84(1619m.Žemaiti-josvėliavininkoJurgioŠemetosŠiaulėnųdv.).

39 Puodžiukienė D.IstoriniaišaltiniaiXVI–XXa.pradžiosmedinės dvarų sodybų architektūros tyrinėji-muose//Lietuvosdvarai:kultūrospaveldotyrinėjimai/Sud.A.Andriulytė,R.Butvilaitė.Vilnius,2009,p.82.

40 Ažnyčia–vieta,kurbuvoirdaiginamas,irdžio-vinamassalyklas–žr.Pirmasislietuviųkalbosžodynas.KonstantinasSirvydas.Dictionariumtriumlinguarum/Red.A.Lyberis.Vilnius,1979,p.686.

mynykščiusbuvusduonosponuikepėjus.Kitiminėtipastatainusakoatskirasvietas,kuriosegaminamasvalgis,verdamasalus,ruošiamas salyklas. Toks tarnų ir šeimy-nykščių darbo vietų išskaidymas susijęssu pastatų diferenciacijos pagal jų funk-cijas principu. Tačiau XVI a. pabaigoje– XVIIa.stambesniuosedvaruose,sklindantidėjoms iš Vakarų Europos, imti statytidaugiafunkciai pastatai (virtuvė su kepy-klairseklyčia,bravorassupirtimi,salykli-nebeiseklytėlealudariui irpan.)41, todėlšeimynykščiųar tarnų„darbovieta“ tapolabiaukoncentruota.

Taigi, aptariamu laikotarpiu tarnai iršeimynykščiai gyveno ir dirbo pagrindi-niame dvaro kieme. Jame buvo keletasatskirų pastatų, skirtų konkretiems patar-naujantiemsasmenims ir /arkonkrečiamdarbuiatlikti.Šiuosepastatuoseirpačiamekieme kasdieną zujantys patarnaujantiejibuvoartimiausiabajorųsocialinėaplinka.Tik gyvulius prižiūrintys šeimynykščiainuoXVIa.antrospusėsstambiuosedva-ruose gyveno ir veikė tolėliau nuo savoponų.

2. Tarnų ir šeimynykščių funkcijos bajorų namų ūkyje

Atkurtassodybosvaizdinyssukonkrečio-mis tarnų ir šeimynykščių „darbo vieto-mis“pateikiatikkeliasužuominas,kąjieten veikė. Palyginti nedaugelis įvairauspobūdžiošaltiniųsupažindinasukiekvie-nošeimynykščioirtarnofunkcijomis.

Pagrindinę funkciją – administravi-mą–vykdėsodybojegyvenęsbajoriškoskilmės urėdininkas (врадникъ), kurio

41 Apie„virtuviniusnamus“žr.:Puodžiukienė D. Op.cit.,p.82.

15

kompetencijavaldantdvarąbuvodidžiau-sia42. Jam pavaldus tijūnas (тивун) taippat buvo svarbus asmuo – jis vadovavodvaroūkiuiirprižiūrėjovaldiniųprievoliųatlikimą43.Kitaipneiurėdininkas, tijūnasgyveno kaime, tačiau nuolat lankydavosibajorosodyboje,nesjofunkcijosapėmėir„vadovavimą“kluonui44,kaikada–irrak-tųlaikymą45.Tamtikra„namųūkio“admi-nistracijosdalisneretaibūdavosuteikiamatarnybininkių kompetencijai. Istoriografi-joje įžvelgiama, kad jos buvo bajoriškoskilmėskambarinėsarbaauklėtinės46.Kitišaltiniaiminitarnybininkebuvusirnelais-vąją šeimynykštę47, taip pat fiksuoja pla-tesnęjosveiklossferą:valdovodvarionioŠčastnoViaževičiaustarnybininkė Tomilaprižiūrėjo jo iržmonos iždą48,StanislovoMaikovskio tarnybininkė Kachna „savorankoseturėjo“visusjodaiktus49,ominė-tatarnybininkėJadvygaPokusianka„savorankoseturėjo“visąnamųūkįirlaikėrak-tusnuokamarų,klėčių,skryniųbeivisokioturto50.Kituosedvaruosepanašiosfunkci-josbuvosuteikiamosraktininkamsarrak-tininkėms.Pavyzdžiui,MykoloJepimacho

42 Kasperczak S.Op.cit.,s.218.43 Ibidem, s. 217.Apie tijūno termino genezę ir

sampratą žr.Saviščevas E. Žemaitijos savivalda ir val-džioselitas1409–1566metais.Vilnius,2010,p.109–112.

44 Kasperczak S.Op.cit.,s.200.45 LM.TBK19,Nr.69,p.97(1547m.valdovo

dvarionioBorkosŽabosMitkavičiųdv.); АВК.T. 21.Nr.393,p.250(1557m.MarijosTarusienėsMeliaška-vičiųdv.); РИБ.T.20,Nr.72,sk.1331(1519m.Teodo-rasSviatoša).

46 Saviščevas E.Tarnybininkai.47 LIIR.F.4,b.178,Nr.92,l.114(1566m.Vasi-

lisosIlgovskienės).48 LM.TBK19,Nr.95,p.123(1547m.Bucevičių

dv.).49 LM.TBK37,Nr.18,p.40(1556m.Vedmos

dv.).50 LVIA.F.SA,b.4612,l.18(1602m.).Taippat

žr.LM.TBK37,Nr.18,p.40(1556m.StanislovoMai-kovskioVedmosdv.).

raktininkasMichalecas,kurisjamtarnavonuo penkiolikos metų, turėjo raktus nuovisoturto:privilegijų,aukso,sidabro,dra-bužių ir šventenybių51.Raktininkių funk-cijataippatbuvoiždopriežiūra52,norstikja neapsiribojo – štai Stanislovas Fridri-chavičius buvo pasiuntęs savo raktininkęįmiestelio turgųpirktigyvulių53. Neretai toks „namų ūkio“ valdymas ir raktų lai-kymasgalėjobūti sutelktas šeimynykštėsrykūnės rankose54. Toks jos vaidmuo iš-ryškintasir1544m.valdovonuostatuose,kurieskelbė,kad,dvarenesantponui,jamskirtasšaukimasįteismąturibūtiįteiktasjourėdininkui,tijūnuiarbarykūnei55.

Asmeninį patarnavimą ponams atlikoarčiausiai buvę tarnai ir šeimynykščiai.Bajorų gyvenamajame name gyvenusiųminėtųįvairaussocialiniostatusotarnaičiųfunkcijakaiptikirbuvotokia.Josprižiū-rėjovaikus,slaugėsusirgusiusarpasenu-sius „šeimininkus“, vykdė įvairius jų pa-liepimus,pavyzdžiui,TeodoroSteponavi-čiausžmonasiuntėmoteręvaldinę(жонку подданую) kaimynui pranešti apie namų

51 LM.TBK19,Nr.21,p.40(1546m.).Apierak-tininkątaippatžr.:LM.TBK6,Nr.345,p.237(1542m.kunigaikščioJurgioBorovskio,Ariogaloje);LM.TBK19,Nr.69,p.97(1547m.valdovodvarionioBorkosŽabosViazanodvare);LM.Užr.19,Nr.132,p.147(1536m.valdoviodvarionioStanislovoLvovičiausLintupiodv.);Žemaitijojeraktininkaspriklausėtijūnoadministracijai–žr.Saviščevas E.Žemaitijossavivalda,p.212.

52 Kasperczak S.Op.cit.,s.210.Taippatžr.:РИБ.T.20,Nr.16,sk.16(1510m.MarinosMacevičienės); АВК.T.17,Nr.922,p.371 (1541m.valdovodvarionioBogušoTarusos).

53 LVIA.F. SA, b. 4623, l. 169 (1609m.Tatiš-kiųdv.,pasiuntėįBalninkų miestelį).Taippatžr.АВК. T.18,Nr.83,p.67 (1589m.EpimachoBuchavičiausBuchavičiųdv.).

54 Jurginis J.Baudžiavos įsigalėjimasLietuvoje,p.98.

55 РИБ.T.30,Nr.2,sk.128–129.PanašinuostataįrašytairPirmojoLietuvosStatutoišplėstinėjeredakci-joje–žr.PLS,VIsk.,3str.,p.180.

16

smurtą56. Kituose dvaruose ponai siunti-nėdavo savo pusbernį. Minėtas Novose-lokų dvaro sodyboje gyvenęs pusbernisbuvo pasiųstas pasitikti vaznį ir praneštiapie pono ligą; Mykolas Petraškevičiussavopusbernįsurykūnenaktįsiuntėįklė-tį alaus57, Ščastnas Liulys pusbernį buvopalikęssaugotižmonąirturtą58.Beto,kil-mingiems pusberniams ponas pavesdavoprižiūrėtišeimynykščiųdarbąkepykloje59 arariančiusdarbininkus60.Pasiturinčioba-jorosodybojeįvairiomspaslaugomsponuiteiktisukiodavosiirkeletasjotarnybinin-kų61.

Kitabajorošeimosaptarnavimo funk-cija buvo rūpinimasis ponų ir urėdininkųdrabužiųšvara.Taibuvovienaišdvarošei-mynykščių pareigų62.Tačiau šaltiniuose šifunkcijaryškiauneatsispindi.TikXVIa.an-trospusės šaltiniuose randame„skalbėjos“(прачкa)terminą,liudijantįapieatsirandan-čiądidesnęnamųūkiodarbųspecializaciją.Kitavertus,skalbėjosdažniauminimoskal-bantapiepasiturinčiųbajorųnamųūkius63. Kadšeimynykštėsdrabužiusskalbdavopriesodybosesančiuosetvenkiniuose,patvirtinateismobyla–nelaisvamoterė irmerga su

56 АВК.T.36,Nr.404,p.345(1582m.Požaričių dv.).

57 АВК. T. 26,Nr.611,p.470(1586m.).58 LVIA.F.SA, b. 4612, l. 12 (1602m.Dubni-

kiųdv.).Turtopriežiūra,patikintraktus,buvopaskirtairJurgioVolčiokopusberniui–žr.АВК.T.36,Nr.279, p.232(1582m.).

59 LVIA.F.SA,b.4620,l.717(1624m.).60 LVIA.F.SA,b.4623,l.55(1609m.Vaitiekaus

MilkovskioŠirnickiųdv.).61 Saviščevas E.Apiebajorųgyvenimą,aistrasir

mirtiesbausmęXVIa.Žemaitijoje // Istorijos šaltiniųtyrimai/Sud.A.Dubonis.T.2.Vilnius,2010,p.203.

62 Kasperczak S.Op.cit.,s.210.63 IA,Nr. 47, sk. 281 (1587m.ElžbietosKelp-

šienėsUpytėsdv.);LIIR.F.4,b.164,Nr.257, l.613 (1615m.GalinosZaleskienės);XVIIa.Lt.inv.,Nr.13,p.84 (1619m.ŽemaitijosvėliavininkoJurgioŠemetosŠiaulėnųdv.).

draugėmis(с товаришки)priedvarovartųtvenkinėlyjeskalbėdrabužius,bėdata,kadtaidarėnesavoponųtvenkinyjeirdargisu-mušėtodvaroponią,reikalavusiątvenki-nėlįpaliktiramybėje64.

Egzistenciškai svarbiausia namų ūkiofunkcija – valgio ir gėrimų gaminimas –dvaruose būdavo patikima įvairaus sta-tuso asmenims. Virtuvėse ir kepyklosepaprastai dirbdavo šeimynos moterės irmergos65 arba bernas virėjas (кухаръ)66,virėjo padėjėjas (кухтa, кухтик)67. Kaikadatokiosfunkcijosbūdavosuteikiamosvalstietiškoskilmės tarnams–šaltiniuoseminimi specialūs tarnai: virėja68, virėjopadėjėjas69irkepėjas(пекарца)70.Įdomu,kadprireikusvirtuvėjepadėtigamintival-gį turėjo kaime gyvenę valstiečiai, kurietokią paslaugą laikė savo prievole71. Pa-siturinčiųbajorųnamųūkyjevalgioruošarūpindavosibajoriškoskilmėsvirėjai–jųtarnybininkai72.Greičiausiaišiųpatarnau-

64 LMAVB.RS.F.256,b.1984,l.1(1545m.JonoVolodkevičiausVaistamodv.).

65 Butėnas D.DvarųšeimynosLietuvoje,p.192.Taippatžr.LVIA.F.SA,b.4620,l.344(1624m.Da-nieliausBouslavoGelvonųdv.).

66 IA.Nr.64,sk.334(1592m.JonoSkaševskioKurtuvėnųdv.).

67 LMAVB.RS.F.256,b. 3990, l. 2 (1571m. JonoMatavičiausMilžavėnų dv.); IA. Nr. 47, sk. 281 (1587 m.Elžbietos Kelpšienės Upytės dv.); Nr. 78, sk. 367 (1594m.ZofijosMontigailienėsBaptinodv.);Nr.149,sk.548(1600m.PetroAdamkavičiausKolainiųdv.).

68 АВК. T. 26, Nr. 173, p. 105 (1585 m. JonoAleksandravičiausPamūšiodv.).

69 LM.TBK6,Nr.28,p.40(1528m.StanislovoMichnavičiaus);LVIA.F.SA,b.4629,l.185v.(1612m.JonoLevonovirėjopadėjėjasMykolasBotianavičiusišŽevelišokaimo).

70 LM.TBK10,Nr.248,p.156 (1541m.OnosTretiničienės).

71 LVIA. F. 1280 (Radvilos), ap. 1, b. 579, l. 3(1624m.JonoKamenskioVielešinųdv.).

72 Kasperczak S.Op.cit.,s.210. Taippatžr.АВК. T. 17, Nr. 989, p. 409 (1556m.Motiejaus BistrickioČarlenkosdv.).

17

jančiųjųdarbopobūdisbuvotoks,kaip ir„kepėjo maskvėno Simono“, kuris dau-giauneiketveriusmetus„šeimininko“lė-šomis buvomokomas ir virėjo, ir kepėjoamato73. Iš turimų tik nedaugelis šaltiniųminivienojesodybojedirbusius irvirėją,ir kepėją74 ar virėjo padėjėją ir kepėją75. Gėrimus gaminusį tarną šaltiniai įvardijakaipaludarį(пивоварецъ). Nors bravoruo-seneretaibūdavoverdamasnetikalus,betirmidus,irdegtinė,tokiostarnųspeciali-zacijosbajorųnamųūkiuose,matyt,nebu-vo.Aludariai paprastai buvo bernai arbasamdiniai valstiečiai76. Tokių tarnų bajo-ras turėjo ne vieną –AbraomoMeleškosDevetkavičiųbravoredirbodualudariai–OltuchasirGarasimasMincevičius77.Ma-tyti, kadgaminant valgį ir kepant duoną,ryškaus lyčių darbopasidalijimonebuvo,tačiaualudariaisminimitikvyrai.

Namųūkiosamprataapėmėirįvairiusamatodarbus.Šitaipbūdavoapsirūpinama„namųdarbo“patiesalais ir staltiesėmis78 ar netgi baldais79.Analizuotuoseaptariamolaikotarpiošaltiniuosefiksuojamosbūtentįvairiusaudinius irpatiesalusaudusiosardrabužius siuvusios įvairios amatininkės:verpėja (тонкопрядницa, przątka)80, au-

73 LIIR.F.4,b.178,l.193(1584m.Bieliūnųdv.).74 LM.TBK19,Nr.21,p.40(1541m.valdovo

dvarionioMykoloJepimachoRatamodv.); АВК.T.17,Nr.263,p.107(1540m.piliesraktininkoLukoGrinke-vičiausžmonos).

75 АВК.T.22,Nr.389,p.201(1566m.AbraomoMeleškosDevetkavičiųdv.).

76 Kasperczak S.Op.cit.,s.209.77 АВК.T.22,Nr.389,p.201(1566m.Devetka-

vičiųdv.).78 IA.Nr.44,sk.18(1586m.MartynoDunaus-

koŠilėnųdv.);Nr.92,sk.401(1596m.JonoGruzdžioKiaunorųdv.);LMAVB.RS.F.264(KarazijaPovilas),b. 717, l. 1 (1631 m. Vaitiekaus Vismanto Pašiaušėsdv.);irkt.

79 Saviščevas E.Apiebajorųgyvenimą,p.203.80 АВК.T.22,Nr.447,p.237(1566m.Melniko

seniūnaičioAndriausTechonovskioSerebriskodv.).

dėja(ткачкa)81araudėjasbernas82,siuvė-ja (швачкa)83,kilimininkė(коверница)84,auksasiuvė (золотошвея), raštaaudė (бралья)85,dažytoja (forbotnica)86. Nere-taivienojesodybojedirbokeliostuopačiuar skirtingaisminėtais amatais užsiimda-vusiosšeimynykštės.

Priedvaroarklidžių,kaipteigiamais-toriografijoje, darbavosi specialūs bajorųtarnai – arklininkai (конюх)87 ar Pirma-jameLietuvos Statuteminimi žirgininkai(машталер)88.Taibuvobajoro„žmonės“,kurieganė,prižiūrėjoponožirgusiratlikokitas prievoles, kurias vykdyti padėdavošeimynykščiai89. Iš tiesų XVI a. pirmojepusėjepasiturinčiobajoroMotiejausBis-trickio arklidėse dirbo žirgininkas čigo-

81 LM.TBK 19,Nr. 2, p. 40 (1546m.MykoloJepimacho Ratomo dv.); Jablonskis K. Lietuviški žo-džiai senosiosLietuvos raštiniųkalboje.Tekstai.Kau-nas,1941,p.196(1634m.Jotainiųdv.).

82 LMAVB.RS.F.256,b.2261,l.1(1552m.Su-slovosdv.);LIIR.F.4,b.164,Nr.259,l.618(1616m.Žygimanto Songailos nelaisvas šeimynykštis, kurį jispardavė Jokūbui Taujenskiui); LVIA. F. SA, b. 4662, l.796(1640m.JonoBužinskiošeimynykštisauklėtinis,audėjoamatoišmokytasponosąskaita,Gelvonųdv.).

83 LM.TBK.10,Nr.253,p.161(1541m.OnosMikalojienėsZenovjavičienės);LVIA.F.SA,b.4605,l.242 (1571m.valdovožemionioMikalojausJonavi-čiaus);LIIR.F.4,b.159,Nr.184,l.403(1595m.JurgioBlusio); Nr.201,l.448(1596m.SimonoBialskio);irkt.

84 LM.TBK10,Nr.228,p.142 (1541m.Zofi-jos Jurgienės Petraševičienės); LM. TBK 19, Nr. 21, p.40(1546m.MykoloJepimachoRatamodv.);LMAVB. F. 256, b. 2063, l. 1 (1555 m.Andriaus Chrščonavi-čiausMereckodv.);LIIR.F.4,b.178,Nr.111, l.153 (1579m.MotiejausČižoVarniųdv.);b.159,Nr.201,l.448 (1596m.SimonoBialskio).

85 LM.TBK19,Nr.21,p.40(1546m.MykoloJepimachoRatamodv.).

86 Jablonskis K.Lietuviškižodžiai,p.196(1629m.Pupėnųdv.).

87 Butėnas D.Rykūnė,p.243.88 ПервыйЛитовскийСтатут(1529)/С.Лазут-

ка, И. Валиконите, Э. Гудавичюс. Вильнюс, 2004, XIsk.,1str.,p.268(vertimas:PLS,XIsk.,1str.,p.235).

89 Kasperczak S.Op.cit.,s.197,199.

18

nasBubenicis90,onašleiOnaiJokūbieneiKuncevičienei tarnavo du arklininkai91. Kaip atskira tarnų kategorija minimi irvežikai (возницы)92. Šaltiniai atskleidžia,jogXVIa.antrospusėsponųvežikaibuvojų valdiniai valstiečiai93 arba samdomišeimynos bernai94. Kadangi šaltiniuosepateikiamiduomenysapieminėtus tarnusyragana reti,galimemanyti,kadnelabaipasiturinčiųbajorųsodybosešiasfunkcijasištiesųatlikobūtentšeimynykščiai.

Neabejotinanelaisvosiosarsamdomosšeimynos funkcija buvo gyvulių priežiū-ra.Pagrindinįvaidmenį čia atliko rykūnė(рыкуня)95. Jiprižiūrėjosodybostvartuo-selaikytaskarves,avis,kiaulesirnaminiuspaukščius, gamindavo pieno produktus.Betneretai jos funkcijų spektras išsiplės-davo – rykūnė virė maistą dvaro šeimy-nai96, buvo siunčiama į klėtį alaus97, ėjoįmišką(в потребе – greičiausiaimalkųugniakurui arba uogų ir grybų, nes buvobirželis)98 arba su kitomis moterėmis irmergomisgrėbėšieną99.XVIIa.įjospa-

90 АВК.T.17,Nr.989,p.409(1556m.Čarlenkos dv.).

91 LM.TBK4,Nr.269,p.229(1528m.).92 Saviščevas E.Žemaitijossavivalda,p.211.93 LVIA.F.SA,b.4605,l.31(1596m.Merkelio

DaugėlosNemenčinėsdv.).94 АВК.T.14,Nr.50,p.431(1592m.Zaporskio

Kolačkavičiaus Kolačkavičių dv.); LIIR. F. 4, b. 159, Nr. 164, l. 343 (1593 m. J. Žalčio); АВК. T. 14, Nr. 78, p. 548 (1596m.MykoloPaškevičiausGaurėsdv.);LMAVB.RS.F.256,b.3831,l.1(1638m.Regi-nosŠostovickaitės-VenckevičienėsGudiškiųdv.).

95 Lietuviškas„rykūnės“ terminas sietinas sužo-džiu „rykauti“, t. y. valdyti, tvarkyti, šeimininkauti, ri-kiuoti–žr.Lietuviųkalbosžodynas.T.11/Red.K.Ul-vydas.Vilnius,1978,p.600.

96 Butėnas D.Rykūnė,p.243–245.97 АВК.T.26.Nr.611,p.470(1586m.Mykolo

Petraškevičiaus).98 LIIR.F.4,b.178,Nr.55,l.60(1555m.Mika-

lojausAleksejavičiausUžužugiriodv.).99 LIIR.F.4,b.159,Nr.201,l.448(1596m.Si-

monoBialskio).

reigasįėjoirpaukštienosbeidaržoviųtie-kimasponoiršeimynosstalui,rūpinimasisvilnomisirplunksnomis100.Apskritai,kaippirmiauminėjome,rykūnėneretaivadova-vovisamnamųūkiui.Dvarelaikantdauggyvulių, rykūnei į pagalbąbūdavopaski-riamosdvaromergos,kuriosšėrėgyvuliusir padėjo atlikti kitus darbus. Gyvuliusprižiūrėtipadėdavoiršeimynosvaikai101. Pavyzdžiui, Linkuvos dvaro namų ūkyjedirbo rykūnė ir „mažas vaikas Grigutis,nelaisvas piemuo (пастухъ)“102. Kiturpiemenysbuvoirsuaugębernai103,nebūti-naigyvenębajorosodyboje.OZofijosJur-gienėsPetraševičienės,gyvenusiosXVIa.pirmoje pusėje, nelaisvasis šeimynykštisbuvošunininkas (псярец)104.

Netoli už dvaro kiemo buvusių daržųsodininimas,priežiūrairderliausnuėmimasbuvo dar viena šeimynos moterių funk-cija105. Pavyzdžiui, Ambraziejaus Glin-dičiaus „namų šeimyna“ kartu su poniadaržesėjopupasirpastarnokus106.

Taigi, bajorų namų ūkis aprėpė visąspektrąfunkcijų,užtikrinančiųsotų,saugųir gana „patogų“ kasdienį bajorų gyveni-mą.Tarnai ir šeimynykščiai atliko ne tiktuosdarbus,kurienekūrėjokioprodukto,argamino tikgreit suvartojamusproduk-tus,betužsiimėirtvaresniųdaiktųgamy-

100 Butėnas D.Rykūnė,p.246.101 Ibidem,p.244.102 XVIIa.Lt.inv.Nr.3,p.16(1604m.Stanislovo

Vidros).103 LM.TBK.11,Nr.50,p.61(1542m.JonoMąs-

tvilavičiausAmlišavosdv.);IA.Nr.35,sk.234(1583m. JonoVinkosPeštuvėnųdv.);LIIR.F.4,b.178,Nr.129,l. 212 (1584 m. Stanislovo Radvilavičiaus Gaižuvosdv.);b.159,Nr.149,l.276(1590m.DaratosTamošie-nės piemenė)irkt.

104 LM.TBK10,Nr.228,p.142(1541m.).105 Butėnas D.DvarųšeimynosLietuvoje,p.191–

192.106 АВК.T.1,Nr.12,p.293 (1621m.).

19

ba, nors tik namų ūkio poreikiui. Šiuosdarbusatlikokelišeimynykščiaiirvienasar daugiau specialių tarnų – tai priklausėnuobajoro turtinės stratos.Dažnaivienasasmuonamųūkyjeatlikdavokeliasfunkci-jasirdarprisidėdavoprielaukodarbų–netir tarnybininkė, ją šaltiniaimini laukuosepjovuskviečius107,arbarykūnė-kiliminin-kė,grėbusišieną108.Tairodo,jogtarnoaršeimynykščio funkcijos nebuvo griežtaiapibrėžtos, nors tam tikra darbo speciali-zacija jau egzistavo. Minėtiems darbamsatliktibajoronamųūkyjebūdavosutelktiįvairaus socialinio statuso asmenys. Taibuvoįsigyti,paveldėtiargautidovanųne-laisvieji šeimynykščiai ar laikinai nelais-vaisiaistapęskolininkai,tarnai,pasamdy-ti išvalstiečiųardaržininkų (nuoXVIa.antrospusės), augintiniai–valstiečiųpa-mestinukai,darkūdikiaipriglaustibajorųnamųūkyje109.

3. Mentalinė ir socioekonominė tarnų ir šeimynykščių darbo bajoro namų ūkyje reikšmė

Dar antikos laikais buvo išryškinta, kadžmogus gali rūpintis aukštesniais daly-kais–viešaisiaisreikalais–tiktada,kaijo kasdieniais poreikiais pasirūpina kiti.Tie„kiti“visaisamžiaisbuvo„namųūkioįnamiai“, dirbę vien tik tenkindami savoir savo šeimininkų gyvybines reikmes, omainais už vartojimą palikę šeimininkui

107 АВК.T.36,Nr.307,p.259(1582m.TichonoVasilevičiausLozičiųdv.).

108 LIIR.F.4,b.159,Nr.201,l.448(1596m.Si-monoBialskiopievoje).

109 Įdomi teismo byla liudija, kad 1563m.Mar-tynas Golminavičius savo namuose, Plušeno dv., pri-glaudė ir „į nelaisvę paėmė“ ką tik gimusią valdiniųdukrelęgreitaipojosgimimo,darvisaimažą,buvusiąvystykluose,sergančią,paliktąmirti–žr.LMAVB.RS. F.256,b.3591,l.2.

laisvę,laisvęskleistisjopotencialiampro-duktyvumui110.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėsbajoro namų ūkio kontekste jo tarnai iršeimynykščiaisuteikėjamlaisvędalyvau-tipolitinėjeveikloje,rūpintissavošeimosgerove,saugotisavopatiesbajoriškągar-bę. Šiuo požiūriu tarnų ir šeimynykščiųdarbo reikšmė tapo būtina bajoro garbėssąlyga,išlaisvinusibajorusnuo„negarbin-go“fiziniodarbo.Tiesa,bajoroprestižąkėlėnetiktarnųiršeimynykščiųdarbas–tarnąaršeimynykščiųturėjoirprakutęmiestie-čiaiirnetvalstiečiai.Bajorostatusorepre-zentacijaididesnęreikšmęturėjokilmingitarnybininkai, vykdę įvairiasne tik „cen-trinionamųūkio“funkcijas111.Aukštąsta-tusąžymėjoirtarnybininkų,tarnųbeišei-mynykščiųskaičius,kurisEuroposdidikųdvaruosenuoXVIa.pabaigosikiXVIIa.antros pusės smarkiai padidėjo112.Tačiautoksbajorostatusodemonstravimobūdasaiškiai koreliavo su jo turtine padėtimi.Realybėbuvotokia,kadneturtingibajorainet tikneturėjo tarnybininkų,bet irpatysdirbdavolaukuose(kadirbajoroTichonoVasilevičiausžmona,sudukterimiirtarny-bininkepjovusikviečius113).

Kita vertus, tarnai ir šeimynykščiai,nuolatgyvenęšaliasavoponų,galėjobūtisuvokiaminetikkaip„gyvybiniųreikmių“tenkintojaiarstatusoreprezentacijosįran-

110 Arendt H. Žmogaus būklė / Iš anglų k. vertė A.Radžvilienė,A.Šliogeris.Vilnius,2005,p.84,86.

111 E. Saviščevo pateiktoje didikų „namų ūkio“schemojetaitarnybininkai,kurieveikėprivačiosžemė-valdos administracijoje, buvo pono teismo pagalbinispersonalas, dalyvavo laikinai valdomų valdovo valdųadministracijojearbuvokarinėsorganizacijosdalis–žr.Saviščevas E.Tarnybininkai.

112 Augustyniak U.Op.cit.,s.136.113 АВК.T.36,Nr.307,p.259(1582m.Loziščio

dv.).

20

kiai, bet ir šeimos nariai. XVI–XVII a.Lenkijoje (kaip ir kitose Europos šalyse)bajorųšeimąsudarėtiekasmenys,kuriuossiejogiminystė,tiekpobendrustogugyve-nantystarnaiiršeimyna114.LDKkonteks-tepatysbajorai tarnusbei šeimynykščiustaip pat laikė ir vadino savais „namais“(дом)115.TačiauLDKbajorųšeimossam-pratosmodelisdarlaukiagilesniųtyrinėji-mų,juolabkadšiesantykiaibūdavoirnetokiejau„šeimyniški“šiuolaikineprasme.Pavyzdžiui,bajoras,pritrūkęspinigų,par-duodavosavonelaisvąšeimynykštįkitambajorui, ar,priešingai, šeimynykščiai, ap-vogęsavoponusardarkitaipjiemspaken-kę,nuojųpabėgdavo.

Tarnų ir šeimynykščių darbo socioe-konominėreikšmėsusijusisusamdomojodarboplėtotėsLDKtendencija.Ryškųpo-stūmįtamdavėValakųreformairTrečiasisLietuvosStatutas. Iki tol,XVIa.pirmojepusėje,dvaruosedirbdavogausiosnelais-vosios šeimynos – vidutiniškai 7,1 suau-gusionelaisvojošeimynykščio116.Šeimy-nykščiai čia gyvendavo šeimomis, tačiaunevisi–bajorokaimosodyboje.Kaikuriejų – šeimas sukūrę bernai – turėjo savonamuspadvarėse.PoValakųreformosjiefaktiškaitapobaudžiaviniaisvalstiečiais,oiki tol bajoro sodyboje gyvenusiemsber-namssušeimomisimtasuteiktitrijųmargųžemėssklypelį– taipsusiklostėdaržinin-kųkategorija, potencialus samdinių šalti-nis117. Be to, Trečiasis Lietuvos Statutasskelbė ryškų nelaisvųjų šeimynykščių

114 Wróbel E. E.ChrześcijańskarodzinawPolsceXVI–XVIIwieku.Między ideałem a rzeczywistością.Kraków,2002,s.216.

115 Вoрончук I.Op.cit.,c.130.116 Kasperczak S.Op.cit.,s.171(autoriusįtraukė

24-ių1536–1577m.dvarųinventoriųduomenis).117 Jurginis J. Patriarchaliniai vergai Lietuvoje,

p.90.

šaltiniųapribojimą, išketuriųšaltiniųpa-liekanttikvieną–karobelaisvius118. Taigi nelaisvąjąšeimynąbajorokaimosodybojekeitėsamdoma,vienišųasmenųdvarošei-myna,kuriaibūdavomokamaspiniginisirnatūrinismokestis.Nepaisantto,nelaisvų-jų darbas sodybose išliko irXVII a. pir-mojepusėje.IšdaliestaigalėjobūtisusijęsuStatutonormosnepaisymu119,betgrei-čiau–sulaikinosiosnelaisvėsinstitutu120. Apskritai LDK nelaisvųjų darbas namųūkyjeišlikoilgiauneikitoseEuroposšaly-se,pavyzdžiui,LenkijojenelaisviejibuvopaverstibaudžiauninkaisXIII a.121, o ap-tariamuoju laikotarpiu namų ūkio darbusatlikobūtentsamdiniai:piemenys,bernai,virėjas,mergostarnaitėsirpiemenės122.

Išvados

XVI a. ir XVII a. pirmos pusės bajorosodybąsudarėkeletasatskirųpastatų,ku-riuosegyvenoirdirbotarnaiiršeimynykš-čiai:bajorųgyvenamasisnamas,urėdinin-konamelis,šeimyninė /kepykla,virtuvė,bravoras, salyklinė ir ažnyčia. Statiniai buvo sukoncentruoti pagrindiniame dva-ro kieme, tik stambiuose dvaruose nuo XVIa.antrospusės,matyt,VakarųEuro-pos pavyzdžiu gyvulius prižiūrinčių šei-mynykščių trobesys imtasstatyti tolėliau,atskiramedvareliokieme.

118 TLS,XIIsk.,21str.,p.461.119 Butėnas D.Rykūnė,p.247.120 Gudavičius E. Lietuvos valstiečių įbaudžiavi-

nimoprocesas ir jo atsispindėjimas ILietuvosStatute(1529),p.286.

121 Korta W.Okreswczesnofeudalny (do połowyXIIIw.)//Historiachłopówpolskich.T.1:DoupadkuRzeczypospołitejszlacheckiej/Pod.red.S.Inglota.Lu-dowaspółdzielniawydawnicza,1970,s.93.

122 Izydorczyk-Kamler A. Praca najemna na wsiMałopolskiejwXVIipierwszejpołowieXVIIwieku//Kwartalnikhistoryczny.R.XCVII.Nr.12.Warszawa,1990,s.20.

21

Bajoro tarnai ir šeimynykščiai darba-vosi visą namų „gyvenimą“ aprėpusiosesrityse: administravo (urėdininkas, tijū-nas, raktininkas, raktininkė, tarnybininkė,rykūnė),aptarnavobajorųšeimą, t.y.pa-tarnavobajorams (įvairaus socialinio sta-tuso tarnaitės, pusbernis, tarnybininkai),rūpinosišvara(skalbėja)beivalgioirgė-rimų ruoša (virėjas (-a), virėjo padėjėjas,kepėjas (-a), aludaris), taip pat prižiūrėjoūkinius pastatus, kuriuose buvo saugomibajorųdaiktai,maistoproduktaiarpašarai(tijūnas, raktininkas, raktininkė, tarnybi-ninkė), tvarkėgyvulių ir žirgųūkį (rykū-nė,šeimynosmergosirvaikai,piemenys,tarnai arklininkai / žirgininkai, vežikai),atliko įvairius amato darbus (verpėjos,audėjos, siuvėjos, kilimininkės, auksasiu-vės,raštaaudės,audiniųdažytojos)irdirbodvarolaukuose(tarnybininkė,šeimynykš-tės, bernai). Tačiau bajorų namų ūkiuosevyravodarneryškiosdarbospecializacijosmodelis–tarnųiršeimynykščiųfunkcijosnebuvogriežtaiapibrėžtos–josbuvolabai

įvairios, paprastai susipynusios, priklau-siusiosbūtentnuo„šeimininkų“sampratosirporeikių.Dėltominėtasfunkcijasnamųūkyjegalėjoatlikti ir tikkeli šeimynykš-čiai.

Tarnų ir šeimynykščių darbas, paten-kindavęskasdieniusbajoronamųūkiopo-reikius, buvo būtina bajoro etoso sąlyga.Tačiau aukšto statuso reprezentatyvumąreiškėdidesnis patarnaujančiųjų,ypačkil-mingųjų, skaičius.Kartubajoro sodybojegyvenę tarnai ir šeimynykščiai buvo patiartimiausia bajoro socialinė aplinka – taibuvojo„namai“.Dėlšioartimumojiega-lėjobūtilaikomišeimosnariais,nespagaltuometinęšeimossampratą,susiklosčiusiąvisojeEuropoje,šeimaipriklausėnetikgi-minystesusisaistęasmenys.

Bajorųnamųūkis, telkęsLDKvisuo-menės skirtingo socialinio statuso as-menis, buvo viso LDK „makropasaulio“dalis. Konkrečiuose namų ūkiuose vykęprocesai (pvz., samdos plėtotė) įkūnijobendrusLDKvykstančiusprocesus.

WHAT DO WE MEET BEYOND THE GATES OF COUNTRY SEAT OF NOBLEMEN? THE SERVANTS IN THE NOBLEMEN’S HOUSEHOLD IN THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA IN THE 16TH C. AND THE FIRST HALF OF THE 17TH C.

Neringa DambrauskaitėS u m m a r y

Which servants dowemeet in the country seat ofnoblemeninthe16thcenturyandthefirsthalfofthe17th century?Where did they live andwhat func-tionsdidtheydo?Thesequestionsaretheimportantproblemsoftheresearchofthenoblemen’shouse-hold. It includes both social andmaterial aspectsof the household’s history. The object of this re-search – theservants,wholivedinthecountryseatsofnoblemen.Theconceptof“nobleman”referstothe lower stratum of the noble class.The analysisoftheimportantsources–inventoriesofnoblemen’sestates, judicial cases, Statutes and testaments in-

dicate that therewere somebuildings in the coun-tryseat,whereservants livedandworked(ahouseof the noblemen, a house, where врадникъ lived, челядня or a bakehouse, a cuisine, a brewery andseparatebuildings,wheremaltwasproduced).Therelivedandworkedservantsofdifferentsocialstatus:noblemen (врадникъ, хлопец, служебники), ser-vantsofpeasantryandmostlyservantsofunfreeoremployed familyofnobleman’sestate.Their func-tions included administration (врадникъ, тивун, keyholder (ключник/ ключница), служебница, рыкуня), servicesfornoblemenfamily:personalser-

22

vice (servants-maids, хлопец, служебники),wash-ing (laundress (прачкa)), cookery (cook (кухаръ),cook’sassistant(кухтик),baker (пекарца),brewer(пивоварец)), supervision of noblemen’s prop-erty (тивун, ключник/ ключница, служебница),handling of livestock farm (рыкуня, unfree girls(девъки), herd (пастухъ), stableman (конюх,машталер), coachman (возницa)), organisationof handicrafts (spinner (тонкопрядницa, przątka),

Įteikta 2014 08 20Parengta skelbti 2014 10 10

weaver(ткачкa),tailor(швачкa),weaverofcarpets(коверница), золотошвея, бралья, forbotnica)) andworksinthefields(служебница, unfreeorem-ployedwomen,girlsandboys (паробки)). Usually justafewservantsworkedinthenobleman’shouse-hold. Consequently one person carried out someof these different functions. The work of servantswasdedicatedtotheeverydayneedsofnoblemen’shousehold.

23

JEWS AS CREDITORS AND DEBTORS: A COMPARATIVE STUDY BETWEEN THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA AND POLAND IN THE 17–18TH CENTURIES

Darius Sakalauskas

Doktorantas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra El. paštas: darius.sakalauskas@yahoo.com

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

History of financial activities involvingJews in medieval and early modern Eu-ropeisawell-researchedtopic1.Itreflectsa certain and noticeable Jewish involve-ment in capital markets, commerce andindustry where lending and borrowingplayedavitalpart.TheimportanceofsuchJewish involvement in credit operationsis well echoed in Polish historiography2,

1 Naming just a few: ASSIS, Yom Tov. JewishEconomy in the Medieval Crown of Aragon, 1213–1327:MoneyandPower.Leiden,1997,261p.;Botti-cini Maristella.ATaleof“Benevolent”Governments:Private CreditMarkets, Public Finance, and the RoleofJewishLendersinMedievalandRenaissanceItaly//TheJournalofEconomicHistory. Vol.60,No.1(Mar.,2000),p.164–189.

2 Rosman Murray Jay.Thelords’Jews:magnate-Jewish relations in the Polish-Lithuanian Common-wealthduringtheeighteenthcentury.Cambridge,1991,256 p.;Kalik Judith. Patterns ofContact between theCatholicChurchandtheJewsinthePolish-LithuanianCommonwealth: The Jewish Debts // Studies in theHistory of the Jews inOldPoland inHonor of JacobGoldberg, Scripta Hierosolymitana. 1998, Jeruzalė, p.102–122; Morgensztern Janina.OperacjekredytoweŻydówwZamościuwXVIIw.Warszawa,1967,32p.;Rybarski Roman.KredytilichwawekonomjiSambor-skiejwXVIIIwieku.Lwow,1936,132p.;Horn Maury-cy. ŻydzinaRusiCzerwonejwXVIipierwszejpołowie

whichclarifiesJews’positionascreditorsanddebtorsincertainperiods,theinvolve-mentofJewishcommunitiesinobtainingand issuing loans, usage of credit, linksbetween Jews and peasants, noblemen,monasteries,etc.AsfortheGrandDuchyof Lithuania (hereafter GDL) until nowmainly assumptions had been made onhowJewsparticipatedincreditoperations,howtheydealtwithotherpeopleandhowitshapedthewholeeconomy.Itconstructsa situation when regularly conclusionsfor the whole Polish-Lithuanian Com-monwealth (hereafterPLC) creditmarketarebeingmade inclusively,despiteusingsourcesthatcomemainlyfromPoland3. In

XVII w.: Działalność gospodarcza na tle rozwojudemograficznego.Warszawa,1975.P. 160–204; Gold-berg Jakub.Arendaikredyt.Arendarzżydowskiwobecżydów, mieszczan i władzy dominialnej w małopols-kichmiasteczkachwXVIIIwieku//Rozdziałwspólnejhistorii: studia z dziejówŻydówwPolsce / Pod. red.JolantaŻyndul.Warszawa,2001.P. 59–70; Rutkowski Adam.KredytżydowskinarynkulokalnymWarszawyw pierwszej połowie XV w. // Przegląd Historyczny. T.70,z.2,1979,p.267–284.

3 Rosman M. J. Thelords’Jews:magnate-Jewishrelations,256p.;Kalik J. TheJewishDebts,p.102–22.

24

thesecases theGDLparticularity regard-ingJews’involvementincreditmarket,ifsuchexists,isneglected.

Therefore the article’s purpose is totacklethisissueanddeconstructJews’ac-tionsascreditorsanddebtorsspecificallyin the GDLwhilst comparing themwithcases from Poland. In order to do this awiderangeofsourcesareusedencompass-inglegalhistorysuchas theThirdLithu-anian Statute4 (hereafter TLS), statutorylaws’ set Volumina Legum5 and judicialdocuments from 2 separate towns in theGDL–Žagarė6 (Pol. Żagare)andBiržai7 (Pol. Birże),municipalrecordsfromvari-ous other towns8, visitation documents9,bothPolishandtheGDLJewishcommu-nities’ documents10 including their litiga-

4 StatutWielkiego Księtswa Litewsiego…: bezżadney odmiany, podług wydania wiłeńskiego, roku1786. WWilnie,1786,356p.(TLS).

5 VoluminaLegum(VL).(T.1,1859;T.2,1859;T.3,1859;T.4,1859;T.5,1860;T.6,1860;T.7,1860;T.8,1860)/Sud.OhryzkaJ.Petersburg.

6 Žagarės dvaro teismo knygos (1670–1751) / Sud.VytautasRaudeliūnas,AlgirdasBaliulis,Romual-dasFirkovičius.Vilnius,2003,727p.

7 Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745/Sud.VytautasRaudeliūnas,RomualdasFirkovičius.Vilnius,1982,472p.

8 Lietuvosmagdeburginiųmiestų privilegijos iraktai.T.3Kėdainiai(sud.AntanasTyla.Vilnius,2002,610p.);T.4Alytus(sud.AntanasTyla.Vilnius,2006,489 p.);T. 5Merkinė (sud.Agirdas Baliulis.Vilnius,2007,676p.);T.6Trakai(sud.AlgirdasBaliulis.Vil-nius,2008,702p.).

9 Vyskupo Ignoto JokūboMasalskioKaunode-kanatovizitacija1782m./SudarėirparengėVytautasJogėla.Vilnius,2001,943p.;Ukmergėsdekanatovizi-tacija1784m.,atliktaVilniausvyskupoIgnotoJokūboMasalskioparėdymu/ParengėSigitasJegelevičius.Vil-nius,2009,296p.

10 SejmCzterechZiem.Źródła/Ed.JakubKaź-mierczykGoldberg.Warszawa,2011,472p.;Област-нойПинкосВаадаглавныхеврейскихобщинЛитвы:собрание постановлений и решенийВаада (сейма)от 1623до 1761 г. /Подредакцией, с предислови-ем и примечаниями Семёна Ма́рковича.Дубнова. С.-Петербург. T. 1 (1623–1662), 1909, 324 p.; T. 2(1664–1761),1912,16p.

tions11andotherisolateddocuments.Thescopeof these sources reveal complexityofthesubjectandthefactthatnoneoftheknownmaterialaloneisabletoshowcasehow Jews acted as creditors and debtorsat certain places and times in the GDL.Althoughitwouldbehardtosaythatthesourcematerialusedisalreadysatisfacto-ryforthetopic,itcanneverthelessrevealgreatupuntilnowunknowndetailsabouttheJewishinvolvementintheGDL’scred-itmarket.Furthermore,itenablescompar-isonofanalyzeddatawiththeconclusionsmade by a substantial number of Polishhistoriography’s positions on the matter.Their cumulative conclusions are givenwheneacharticle’stopicisaddressed.

The article encompasses research oflegal and economic factors that were in-fluential for Jewish credit operations. ItincludesacomparisonofconditionsunderwhichJewslentandborrowedinboththeGDLandPoland.Thearticlealsoencom-passes reconstructionof Jews’ creditnet-workandanalyzeswhetheritdifferedatallinbothpartsofthePLC.Lastly,articlewillincludeinquiryintotypesofcreditusedbyJewry,management of deposits and theirvariety,costandpurposeofloans.There-searchislimitedtothe17–18thc.becauseofthesteadyrisingofJewry’spopulationandinfluencetotheeconomyatthetime,visible change of borrowing and lendingtrends during the 17thc.andcomparabilitydue to a higher level of availability of the GDLmaterial sources andPolishhistori-ographyforthechosenperiod.

Before setting out to complete theplannedtask,itisveryimportanttoiden-tify the actual definition of credit.While

11 LVIA,SA3756(F. 11,b.1044),SA3762(F.11,b.1050);MABRS,F.43,b.20757,20947.

25

thereisnopreciseconcept(asinmostcas-es insocial sciences),anda lotofdiffer-entmethods,itcouldprovokeaverylongdiscussiononwhat toconsiderasavalidcredittransaction.Therefore,Iwilldefineit,withareferencetoWesternandPolishhistoriography,andtotheprimarysourcesof the GDL, as a mutual agreement be-tweenatleast2parties,accordingtowhichone is obliged to return agreed obligation onaspecifictime.Creditcanbeexpressedintermsofmoneyorkind,withorwithoutinterest,formalizedinawrittenagreementor orally. It may have various functionsandtypes,buttheonesthatwillberelatedto Jewrywill be analyzed separately fur-therinthearticle.

Legal environment and economic factors that shaped Jewish credit operations in Polish-Lithuanian CommonwealthDevelopmentof a legal system for Jews’credit operations in theGDL andPolandhad similarpatterns.Thiswasdue to theperceptive royal Privilegium, which wasfirst given to Jewish communities in Po-land in the middle of the 13th c.12, andthenreappliedtotheChristianizedGDL13. One of the features of thesePrivilegium was the amount of articles that regulatedpractices of Jews’money lending,whichled some authors to believe that Jews atfirst were only money lenders and wereinvited into the country to provide loansto the court14. This assumption was di-

12 Wyrozumski Jerzy. Jews inMedieval Poland //TheJewsinOldPoland1000–1795. London,1993.P.14.

13 Šiaučiūnaitė-Verbickienė Jurgita.ŽydaiLietu-vosDidžiosiosKunigaikštystėsvisuomenėje:sambūvioaspektai.Vilnius,2009.P.80–81.

14 Eg. Šalčius Petras.Raštai:Lietuvosprekybosistorija. Vilnius,1998.P.26.

minished byYitzhak Schipper, a leadinghistorian on Jews economic history15. His arguments were based on a greaterinvestigationofothereconomicactivities(mostnotablytrade),andthefactthattheprivilege was obtained by ad petitiones Judaeorum16¸whichforhimsuggestedthatitwasnecessitynotonlyforthecourt,butalso for Jews to guarantee effective debtrecoveryand itsusageon trade.Perhaps,as notes another influential scholar onJewish economic historyMaurycy Horn, Y.Schipper emphasized the Jewish tradetoo much17, but nevertheless for us it isimportant to note that although moneylending was favorably regulated in theaforementionedPrivilegium, itwasneveradominantJews’occupationneitherinPo-land nor the GDL.

ItiscertainlytruefortheGDL.WhilesomeauthorsbelievedthatJewswereper-forming various banking activities sincetheir first community was given estab-lishment privilege at the end of the 14th century18, Iwouldbe rathercautiousandsuggest,asdoneY.Schipper19,thatintheGDL therewere no professional bankersper se at all (not discounting few well-known figureswho actively engaged notonly in financial activities, but in tradeand leasing20)andthatJewswereissuing

15 Litman Jacob. The economic role of Jews inMedievalPoland:thecontributionofYitzhakSchipper.Lanham,1984.P.118–120.

16 Ibid. P. 121.17 Horn M. Żydzi na Rusi Czerwonej w XVI i

pierwszejpołowieXVIIw. P. 160.18 Žilėnas Alfonsas.Bankininkystėsužuomazgos

LietuvosDidžiojojeKunigaikštystėje//Pinigųstudijos,Vol.1,1998.P. 59.

19 Litman J.TheeconomicroleofJewsinMedi-eval Poland. P. 142.

20 Šiaučiūnaitė-Verbickienė Jurgita.Michelis Je-zofovičius–žymusLietuvosDidžiosiosKunigaikštys-tėsverslininkas(XVa.pabaiga–XVIa.pirmasistreč-

26

mainlysmallercredits21. Favorable legis-lation concerning Jewish money lendingremainedintheGDLuntiltheformationofPLC(withshortexceptionduringtheruleofAlexander).Adifferentsituationexistedon the kingdom’s soil, where already in1423indebtednobilitypersuadedthekingtoissuethestatuteofWarta“…forbiddingJews to lend money on mortgages andpromissorynotes22”.ItwaseffectiveintheGreater andLittlePoland,decreasing thenumberofcredittransactionsofJewssig-nificantly after the issueof statute,whileless developed regions such as Mazoviaand Red Ruthenia remained open to thefinancialinjectionsJewscouldprovide23.

While the aforementioned restrictionsremainedinPolandcomingintothe17thc.,Jewsin theGDLhadonlytoobeyarulenottotakeblooded,wetandsaintclothesaspledgesfor loanswhichwasregulatedin their initial Privilegium andlaterconfir-mations.WithacreationofthePLCandaconfirmationoftheTLSin1588nosignifi-cantalterationsweredone,justtheJewsintheGDLhad to respectprovisions statedintheTLS,onecompulsorysourceoflawforallsocialstrata intheGDL.Concern-ingcreditingpractices, Jews shouldhavebeen accustomed quite well to the TLSlegislations,asthelatterwasmainlybasedongivenJewishprivilegesandtheirprovi-sions24.TheTLSmainlyforesawthe lawof pledging25 (Pol. Prawo zastawu) for

dalis)//LietuvosMetrikosstudijos:mokymopriemonė / Sud.irred.IrenaValikonytė.Vilnius,1998. P. 99–123.

21 Steponavičienė Lirija. Įkaitas LDK teisėje ikiPirmojoLietuvosStatuto(1529m.)//Lietuvos istorijos studijos.T.10,2002.P.13.

22 Ibid. P. 13.523 Horn M. Żydzi na Rusi Czerwonej w XVI i

pierwszejpołowieXVIIw. P. 197.24 PLS. P. 337–349.25 TLS. P. 215–232.

both movable and immovable property,with core feature of the latter being itseternity.Itmeantthateventhoughpledgedimmovablepropertywouldgotoacredi-torforacertaintime,incaseoffailuretopayontimeitwouldn’tbecomede jure a property of a lender (unless stated so inthe agreement), but would have variousbuyout clauses. That said, expropriationof movable property was much simpler.EventhoughtheTLSonlyforesawpledg-esthatintimeofaloanhadtobegiventoalender,complementaryadditions26 indi-catethathipoteka institutealsoexistedinthe GDL. Through hipoteka, loanswouldbe obtained without giving out agreedpledge,butitwouldbeseizedtemporarilyorpermanentlyifaloanwouldnotbepaidback at a certain time at a certain place. TheTLSalsocontrolledthesafetyofloansthroughcourtregisters.Jews,asanyothergroup in the GDL, had to certify beforethe court any loan that involved immov-able property in order to gain legitimacyfor this transaction, but this was not re-quiredwhen issuing promissory notes orusingmovable property as a pledge. ForJews,whomostoftenlivedinurbanareas,such recordswere kept and judicial pro-cess performed most often by municipalcourts. Despite integral legal frameworkthatexistedintheGDLsince1588throughtheTLS, Jews dependent heavily on pri-vatemagnates’ law enforcement, also ontowns’preferences,althoughtheydidnot

26 TLS.P.216–218,221.Further informationonthe hipoteka institute in GDL: Šmigelskytė-Stukienė Ramunė. LDK pavieto teismų notarinės funkcijos //Lietuvosnotariatoistorija/Sud.JolantaKarpavičienė. Vilnius, 2012. P. 72–73;Ehrenkeutz Stefan. Ustawa oważności zapisów a praktika sądowa litewska /Księ-gapamiątkowakuczciOswaldaBalzera. T.1.Lwów,1925. P. 243–254.

27

contradictwhatwasissuedbytheTLSorstatutorylaws27.AsforPoland,itdidnotpossess a single uniform legal system28,therefore different groups (such as Jews)dependedstronglyonvariousgivenprivi-legesandtheirownlaw.

Loans’ documentation and fixation intheGDLwaspossibleinacoupleofways.Through a public one this was done incourtswritingdownanagreementinreg-ister books. Through private ones agree-ments were done between two relatedparties,andlateron,ifnecessarycertifiedincourtbooks.Promissorynoteswereex-amplesof the latterway.Perhaps, that iswhytheyweresopopularnotonlyamongJews, but also other interested groups intheGDL.Oneofthemainfeaturesofthispromissory note that was visible alreadyfrom the First Lithuanian Statutewas anobligationtoerect it ifa loanwashigherthan 10 kopy groszy. While at the time,in the 16thc.thisamountwasquitelarge,later on in the 17–18th c.when thevalueofthemoneydroppedveryquickly,20złwhichitrepresented,wasrelativelysmall,butat thesametime inenlargedpossiblesourcesaslessandlesstransactionsweredone orally. Promissory notes were fol-lowed by bills of exchanges, for whicha statutory law was erected in 1775 forboth Poland and the GDL29. Although in Poland’s most commercial towns bill ofexchangescirculatedpriortothatandhadlawsthatprotectedthem(inGdansksince

27 Eg.AcaseofGDLtownBirże.Bardach Juliusz. ŻydziwBirżachradziwiłłowskichwXVII–XVIIIwie-ku // PrzeglądHistoryczny, 1–2/90.Warszawa,1990, p.199–220.

28 Lukowski Jerzy. Liberty’s folly: the Polish-Lithuanian Commonwealth in the eighteenth century,1697–1795.London,NewYork,2005.P.101.

29 VL,T.8.P.119–123.

1701, in Elbląg since 1758)30, elsewheretheirlegalbasedidnotexist.Thisstatutorylawenabledbetterandfasterexecutionofdebts,greaterresponsibilityofdebtorsandsimplerproceduresincourtsaltogether.Italsomeant thatbillsofexchangesgradu-allydroveoutof themarket theusageofdebit (or so-called promissory) notes forwhichtheyweredirectreplacements.

The aforementioned statutory laws,known as konstytucje, did not only en-compassbillsofexchanges. They tried to regulate thecostof loansbetweendiffer-entgroups,methodsofcreditusage,theirtaxation,etc.ForJewsthemostimportantissuewastheallowedsizeofinterestrates.Poland interfered into regulating the sizeof Jewish creditmuchmore often, espe-ciallyinearliertimesofasettlement,firstprohibitinghigherthan54%interestratesinLittlePolandin1347, thenin1368bythe statute of Viślick – to no more than108%31.Nosuchattemptsareknown intheGDL,andtheyareveryfewasawholein the 17–18th c. in thePLC,perhaps in-dicatingtheaforementionedchangedJew-ishapproachfromlendingintoborrowing.Still one such statutory law in 1670wasimplementedprohibitingJewstoaskmorethan 20% of the interest rate32. The lawwasimposedonlyinPolandwithnospe-cific indication that it also applied to theGDL.

Statutory laws since the 17th c. alsoregulated wyderkaf type of credit prac-

30 Mączak Antoni. Kredyt. Formy i instrumentykredytu. Okres do schyłku XVIII w. // Encyklopediahistorii gospodarczej Polski. T. 1. Warszawa, 1981. P. 375.

31 Schipper Ignacy. Studya nad stosunkami go-spodarczymi żydóww Polsce podczas średniowiecza.Lwów,1911.P.79–80.

32 VL,T.5.P.41.

28

ticesthatweresocommonamongJewishcommunitiesinbothPolandandtheGDL.JudithKalik,who is a leading researcheron this matter, identified it as a type ofloan(althoughverysimilartorent),wheredebtors had to pledge their immovableproperty (as stated in the statutory law,loan should not be higher than 2 timespledgedproperty’svalue),fromwhosein-comethecreditorwouldextractyearlyin-terestratesandsometimeseventhewholedebt33. First in 1635 in Poland34,andthenconfirmed in 1673 in the GDL35, thesestatutory laws permitted the Church totakemorethan7%ofyearlyinterestratesfrom pledged immovable properties andguaranteed some safety for the debtors’propertyincaseoflaterepayment.Tillthelastquarterofthe18thc.nofurtherlaws,thatwereimportanttoregulationofinter-estrates,wereimplemented.Thenin1775theGDLalmostunifiedthehighest inter-estratesto7%forsecularpeopleand6%fortheChurch36,whileayearlaterleavingonly1commonrate–themaximuminter-estfigureat7%37,which,asitseemsfromthe sources, was also obeyed by Jewishpeopleand theircommunities. InPoland,atthesametime,since1775themaximumrateswere at 5% for secular people, and3,5%fortheChurch38.Thesenumbersin-dicatethatgraduallyinthe18thc.interestrateswerenotonlydiminishing,butalsobecoming unified for all social groups,and thusmoving tomore inclusivecredit“market”.Ofcourse,weshould take intoaccountthatthesenumberswereonlyreg-

33 Kalik J.TheJewishDebts.P.114–115.34 VL,T.3.P.406.35 VL,T.5.P.91.36 VL,T.8.P.401.37 VL,T.8.P.566.38 VL,T.8.P.112–113.

ulativeanddidnotalwaysrepresentactualtransactions.Forexample,theywereprob-ably not obeyed when performing creditoperationsorally,providingsmallloansorcreditinkind.

Regulating interest rates was not theonly tasksetby the thePLCDiets.Theyalso kept a close eye on the growing ar-rears of Jewish communities since themiddle of the 17th c. This is shown bynumerousregulationsfromthenoblecon-trolled legislativebodiessuchas treasurytribunals39. The inability of state institu-tionstosignificantlyaffectdebtstakenbyJewishcouncilswasoneofthereasonsoftheir abolition in 176440. This resulted into even more actions by both Poland’s andthe GDL’s active governments towardsJewish communities, though they wereonlypartlysuccessful,whilemanyofthecommunitydebtsremaineduntiltheaboli-tionofthePLC.

Jewsontheirpartalsoregulatedloansbetween themselves. It was necessary aswith the case of Christians, theoreticallythey were not allowed to charge interestfrom each other. However, as MaurycyHorn41 and Janina Morgensztern42, bothresearchers of Jews’ credit activities inPoland,note,thecommunity’spolicyfree-ing theusageofcreditamongeachothershifted at the turn of the 16th and 17th c.Before not too long, the Jewish councilshad to interfere and regulate the cost of

39 SejmCzterechZiem.Źródła.P.122,164–165,166–179.

40 VL,T.7.P.26–29,81–83.41 Horn Maurycy.RolagospodarczaŻydówwPol-

scedokońcaXVIIIwieku//ŻydziwśródChrześcijanwdobieszlacheckiejRzeczypospolitej/Ed.WaldemarKowalskiiJadwigaMuszynska.Kielce,1996.P.21.

42 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydówwZamościuwXVIIw.P.10.

29

loans between Jews. In 1673 this hap-penedinPoland,whentheJewishCouncilofFourLandspermittedupto30%interestratesamongJews43,whiletheLithuanianJews’Councilduringsimilar time(1667)allowed even up to 50% interest rates44. Thesedecisionsweredrivenbyanunder-standingofhighinflationratesatthetimeand how interest rates had to follow up,if anyonewanted tomakeanyprofit.Ontheotherhand,italsomeantthattherewasnotalotoflifeamongJewsdealingwithcredit,whichrequirednotapunishmentofthelowmaximumallowableinterestrates,butoppositely–theincreaseofit.Thedif-ferenceinthechosenfiguresalsosuggeststhatintheGDLJews’creditactivitieswerein bigger decline and required bigger in-centives.

Polish historiography suggests thatthe elders of Jewish communities werealso responsible for checking movablepledges that were more valuable than 2złandnoticingthemintheirownbooksin Poland since the beginning of the 17th c.45, althoughstatutory laws indicatethat it was also an outcome of a policyof the statevisible already from theyear153246. It seems that no such activitieswereperformedin theGDLJewishcom-munities. However, it is hard to checkthatbecausenosuchbookshaveyetbeenfoundeitherinPolandorintheGDL,ifex-istentatall.However,similaritiesbetweenthe2 regionsof thePLCcouldbe foundregarding Jewish communities’ stanceoncertainindividualsacquiringloans.InPo-

43 Ibid. 44 Kalik J.TheJewishDebts.P. 110.45 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydóww

ZamościuwXVIIw.P.12.46 VL,T.2.P.620

land therewasanoldsense that ifa Jewdidnotrepaythegivencredit,anddidnothaveanypropertytobeseized,localcom-munity,kahal, anditselderswererespon-sibleforthedebtrepayment.Andbecauseofthatin1673theCouncilofFourLandsinPolandamidstofthegrowingpersonalindebtednessenforcedallJewsincaseofacquiring loans to receive confirmationfrom the local elders, while in the GDLsimilaractionwastaken2yearsearlier47. It alsoencouraged localnepotismamongthe elders of the communitieswho oftenkepttherighttothemselvesorgrantedthispermissiononlytothechosenones48.

Besides the legalfactors to thecondi-tionsunderwhichJewsactedascreditorsanddebtorsinthePLCinthe17–18thc.,asimportantwerethegeneraleconomicsitu-ation and occurring trends, most notablythe 17th c. inflation which directly influ-enced interest rates, even the availabilityofcapital.Thisrelationship iswelldocu-mented in theWestern Europe economichistory studies49, but rather untouched intermswith thePLC locality.Despite thatitispossibletouseresearchesthatcoveredthetopicofthe17thc.inflation50 and try to clarify itsrelationwith thecreditmarket.

47 Horn M.RolagospodarczaŻydówwPolscedokońcaXVIIIwieku.P.26.

48 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydówwZamościuwXVIIw.P.18.

49 Suchexample:Nightingale Pamela.MonetaryContraction andMercantile Credit in Later MedievalEngland//TheEconomicHistoryReview [interactive], NewSeries,Vol.43,No.4(Nov.,1990).P. 574.

50 Eg. Sadowski Zdzisław.PieniądzapoczątkiupadkuRzeczypospolitejwXVIIwieku.Warszawa,1964,358p.;Bogucka Maria.KryzysmonetarnyXVIIw.:konsekwencjespołeczneipsychologicznewPolsce//RocznikiDziejówSpołecznychiGospodarczych.T.37,1976,p.87–102;Mączak Antoni.PieniądzispołeczeństwowRzeczypo-spolitejXVI–XVIIw.//RocznikiDziejówSpołecznychiGospodarczych.T.37,1976,p.63–85.

30

Although these researcheswere intendedonlyforPoland,basictrendsshouldhavebeensimilar to theGDLaswell, asbotheconomieswereinterconnected,especiallyinthemonetarypolicyaftertheestablish-ment of the PLC andmoreover after theclosureofalltheGDLmintsin166651 and the lossof theownmonetarypolicy.The17thc.monetarycrisisinthePLCthatfirstoccurredin1620sinPolandwasaconse-quenceof thegeneral negative economictrendinWesternEuropelastingforseveraldecades, because ofwhich a demand forthe PLC’s raw materials greatly dimin-ished also significantly lowering exportproduct prices52.Becauseof that and therelatively good positions of silver in theeconomicworldmarket at the timecom-paredtogold,itsubstantiallydroveoutthebasemonetarymetal in thePLC–silver.Itmeantthattheshortageoffactualcoin-agehadtobetackledinsomewayinor-der to continue state functioning and thechosenmethod(whichwasreallytheonlyvalidoption)wasmoneydebasementthatwassoonfollowedbymonetarychaosandsurging inflation. Although authors whoresearched the topic put great detail tomoney value debasement, rise of prices,none of them actually identified factualinflation number through the 17th c. andbeyondthat,butitiscertainthatithadhityearlydoubledigitsformanydecadesfol-lowingthestartofthemonetarycrisis.

Even though there were similar pat-terns of money devaluation in both Po-

51 Sajauskas Stasys, Kaubrys Dominykas. Lietu-vosDidžiosios Kunigaikštystės numizmatika.Vilnius,1993. P. 350.

52 Hoszowski Stanislas. Central Europe and theSixteenth-andSeventeenth-centuryPriceRevolution //EconomyandSocietyinEarlyModernEurope:EssaysfromAnnales / Ed.PeterBurke.NewYork,2011.P.95.

landandtheGDL,itseemsthattheinitialcrisis’ phase affected Poland stronger53,whiletheGDL’slonglastingproblemsoc-curred only in relation to the 1648–1667Deluge. It is well-echoed in the legisla-tive documents concerning Jews, wheretheyforthefirsttimewereidentifiedasin-debtedpeopleinthemiddleofthe17thc.54. Since 1717, although the situation re-mained difficult, especially because ofthe so-called currenti moneta55 deprecia-tion and large amount of various type ofcoins available in the market, includingcopperonesthatweremintedinthewakeof the 17th monetary crisis, in general,the economic climate was stabilising. Itmeant lesschangeofmoneyvaluewhichpromisedgreatersecurityforcreditorsandbetter environment for the whole creditmarkettofunctioninbothPolandandtheGDL.Ultimately,monetaryreforminthebeginningoftheStanisławAugustPonia-towski’sreignstabilisedthemoneyvaluefor good till the end of the 18thc.

High inflation was only part of theoverall economic and political strugglesof the PLC that became most obviousthroughthemiddleofthe17thc.andwerethe feature of the country till themiddleof the 18th c.This iswell-documented inthe history books, therefore in this sec-

53 Mączak A.Kredyt.Formyiinstrumentykredy-tu. P. 373.

54 AVAK.T.5Акты Брестского и Городнянского городских судов. Vilnius, 1871. P. 303.Granted uni-versalprivilege toGDLJewscontainsseparatearticlewhichdeniesChristians toseizepledgedJewishprop-ertyintheirownneighborhood.

55 Atthetimemoneywasdividedinto„old,good“(moneta bona) and „current, bad“ (moneta currens). Thelikesoftynf and szostak belonged to the latter. Lau-menskaitė Egidija.PinigaiirpožiūrisįpinigusLietuvosDidžiojojeKunigaikštystėje//Pinigųstudijos [interak-tyvus].1997,Vol.2.P.7.

31

tiononlybriefconclusionsthatweremostimportanttotheactiveroleofJewsinthecreditmarketwillbediscussed.Foremost,landednobility,especiallymagnates,grad-ually gained more and more control ofthe state, thus becomingmost influentialmembersinthecountry.Strengthofinde-pendent towns was undermined by theirdecisions,suchasanabolitionofdutiesfornobility’smarketedgoods.Thisincreasedlanded nobilities’ economic possibilitiesandwhilethepolicyofdozenCrowncitiesandtownstowardsJewsshiftedregularlyandwasunstable56,thisattractedJewsto-wardsmagnates,theirestatesandtowns57. Landowners, their economic thought andpolicies,wereas influential towardsJew-ishcreditingactivities,asthestate’slegis-lativebase,andthiswasnodifferentbothin Poland and in the GDL. Despite theeconomy decline, especially through thesecondpartofthe17thc.andthebeginningof the 18th c., thedecreaseof theoverallnumberofpopulation,thenumberofJewshadincreasedsubstantiallyoverthesameperiod.Itmeantthattheywerealsoobligedto disperse their operational activities inordertofitinthefieldsofeconomy.Thistheoreticallymeant that in order toman-ageawiderselectionofactivities,capitalwasrequiredtoobtainratherthantogiveitaway,whichcouldbeoneoftheexplana-tionsofthegrowingdebtorstatus.

56 Hundert Gershon David. The implications ofJewish economic activities for Christian-Jewish rela-tions in thePolishCommonwealth //TheJews inPo-land. P. 57.

57 JointcooperationbetweenJewsandthemagna-tesisbestdescribedinM.J.Rosmanwork:Rosman M. J. Thelords’Jews.P. 256.

Patterns of partnerships

SincetheestablishmentofthePLC,Jews’activities inthecreditmarketwereratherdifferentandmorewidespreadthaninthebeginning of their settlement. It includedrelationshipswithnoblemen, theChurch,townspeople,villagers, interJewlending,their communal debts, state’s position,whichevolvedfromaborrowertoaguar-antee of repayment of Jews’ debts. ThisshowsthatthepatternwastocontinuouslyinvolveasmuchpossibilitiesasJewswereable to exploit, diversify not only theireconomic activities in general, but theircreditpartnersaswell.

Jewspreferredworkingwiththesocialgroups that would give them protectionandfreedomtodobusiness.Earlieritwastheking’scourtuntilthepoliticalsituationin the PLC raised the importance of thenobility, especially thebig territoryown-ers–magnates.TheyownedvastlandsoftheCommonwealthwithalmostunrivaledinfluencethere.Forthem,asnotesMosheRosman, scholar known for his valuableinsightsintotherelationshipbetweenJewsandmagnatesinthePLC,Jewswereveryimportant as residents, tenants, artisans,as well as occasional money exchang-ersandprovidersofsmall loans58,whichwouldexplainthefactthatmorethanhalfofthetotalof750,000Jewsinthe18thc.PLClivedin theprivatenoblemenlands.However Jews rarely were the providersof credit to the noblemen, at least in the18thc.Casesinthefirstpartofthe17thc.Poland(suchasfromthetownZamość59) dostillindicatethosetypesoftransactions,

58 Rosman M. J.Thelords’Jews. P.35,77.59 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydóww

ZamościuwXVIIw.P.6.

32

but later in the 18thc.noblemenaskedforloans fromJewsonly incaseswhenoth-er noblemen or theChurch could not dothat60.Accordingtotheevidenceofprima-rysources, situation in theGDLlooks tobeverysimilar.InthecourtcasebetweenMichał Józef Sapieha and its creditorsin 1740s for the total non-repaid sum ofaround500.000zł61,wewouldn’tfindanyJewsjustothermagnatesandmonasteries.Similartrendcouldbeseenintheso-calledcapitaltaxregistersthataccountedhigherloans than 1.000 zł during the period of1776–178162. Only in a couple of occa-sions(inrathernumerousloans)wewouldsee Jews providing credit to noblemen,while in no district Jews accounted formore than1%of the total credit value63. Loansabove1.000złrepresentedthehigh-estvaluecreditthatprobablyhadnotbeenavailablefor theJewsat the timeor theywouldratherhadusedthecapitalinothermoreprofitableareassuchasleasing.

Meanwhile, in thesegmentofsmallerloans,someJewswerestillactivecreditorsintheGDLinthelatterpartsofthe17thc.and 18th c., as it is shownby thecaseofBiržai town, a subject of the Radziwiłłfamily. Such an example is one MisanAbramowicz, a local Jew-Karaim. Thereare a few exampleswhere he acted as alender at the end of the 17thc.First,therewasacasebetweenhimandDawidZosta,aflagbearerofNaugardukas(Pol.Novo-gródek),aboutagivendebitnotefor13,5thalers,whichwasissuedtotheformerbyAnnaKatarzynaWulfandJanJerzyWulf

60 Rosman M. J.Thelords’Jews. P. 78.61 LVIA,SA11568(F.11,b.1503),l.1–7262 LVIA,SA3698(F.11,b.997–998).63 Ibid.,l.370–373,548–557,1070–1071,1083–

1085.

back in 169064. There are various inter-esting points about this case. Firstly, theinterest rate of the loan was at 7% (anditwas not counted after the death of theoriginal creditor); secondly, this trans-action involved personal vouching andpledgingofimmovablegoodsatthesametime.Itshowsquiteacontradictingsitua-tion,where the loanwas relativelycheap(7%in theendof the17thc.wasusuallythelowestpossibleinterestrate),butotherconditionswerequitedemanding(person-alvouchingandpledges).Itmostprobablymeant that this Jew-Karaimwas theonlypossibilityforthecreditatthetime,andhecoulddemand terms thatweremostben-eficialtohim.

Thesecondcasecomes fromtheyear1697, when the same Misan lent someMarcinPalmsztruch,themajesty’scaptain,amare,kontusz garmentandsomeTurkishcoatforhis trip toVilnius(Pol.Wilno)65. Forthesegoodshereceivedagainadebitnote worth 20 thalers from some Jew-ishguyBerk,whowasactuallyamerce-naryof theabovementionedAnnaWulf.Again, from the description of the creditgivingstoryonecouldsensesomeurgencyfromthedebtortoacquirethesenecessarythingsforhistripthatmighthaveattractedhimtoMisan,whichwouldsuggest,asonprevious occasion, that coming to a Jewfor a loanwas only the last option for anobleman.Although such cases are rare,neverthelessitshowsthatevenattheturnof the 17–18thc.someJews,possiblythewealthiest members of the locality, hadcapital available to them and remainedopen to an idea of lending to noblemen

64 Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745. P. 130––133.

65 Ibid. P. 133–135.

33

ifnecessary,asitwasinthetownBiržai.QuiteoppositeconclusionscanbedrawnfromthetownPinsk,whereastudyshowsthat individualJewishcreditorsceased toexistalreadyin166966andwereinnopo-sitiontoprovidecredittonoblemenorinfacttoanyotherChristian.

Noblemen, especially the rich mag-nates,hadamuchbettercapitalaccumula-tion themselvesand thereforeeitheruseditfortheirownuse,providedtootherno-blemenor in some cases issued credit toJewswhoweresetupintheirterritories67. Anditseemstherewasnoparticulardif-ferencebetweenPolandand theGDL,aslentmoneywasusedbyJewstosetuporenlargetheirbusiness,supportcommunityand, in general, establish themselves inthe socio-economic scenery of the PLC.Of course, thiswas not always a fruitfulrelationshipasJews,inpersonandincom-munities,wereconstantlyincreasingtheirdebts since themiddle of the 17th c. andmissingtimeofduedayforpayments.Ex-amplesfrombothPoland68 and the GDL69 do clearly indicate this trend. It also hadnegativeeffectonotherJewisheconomicactivities, as in case of unrepaid debts,goodswere seized,housesarrested, Jewswereputintojailandlongtermdebtsre-mainedtobesortedoutbyrelatives.Thiswasacirclenotsoeasytogetoutfromandmanydidn’t.

Similar problems occurred with theChurch. At first it might sound quite

66 Nadav Mordechai.TheJewsofPinsk,1506to1880.Stanford,2008.P.209.

67 Rosman M. J.Thelords’Jews. P. 80.68 SejmCzterechZiem.Źródła.P.122,189–193,

198,201–201.69 Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745.P.103,

120–121,122–123,164–167,171–172,191,194,222–223,226–227,240,248,324–326,369–373;LMMPA, T. 6. 481–484.

strange,as theChurchwasalways tryingtoprotectChristiansfromJews’economicactivities, for a long time forbidding anyusuriousactivityatall.Since theirpolicyshifted gradually at the end of themedi-evaltimesinWesternEurope,similarpro-cessoccurredinbothPolandandtheGDL,justabitlater,aroundthebeginningofthe17thc.whenitwasalreadypossibletoseetheChurchinstitutionsandclergyasactivecreditors.Aswas effectively investigatedbyJ.Kalik,oneoftheChurch’scorepart-nerswereJewishcommunities.Shefoundout in mainly Polish cases that around 90 percent of the loans that were takenby the Jewish communities were fromtheChurch70,whilemajorityof thembe-longed to the Catholic Church institu-tions71.TheGDLdatadefinitelysupportsherarguments.Forexample,Vilniuskahał during a period of 1788–1790 paid back 67.716zł16gr.valueofloansandadditional 13.915złforinterest:allofthemtomonas-teriesandlocalclergy72.Manyoftheloanstothesamekahał, especiallyfromthevar-iousmonasteries werelonglasting,unpaidforseveraldecadesandinsomecasesevenfor100andmoreyears73.PersonalJewishloans from the Church weremuch rarer,although they definitely existed as it isshowcasedinsomeparishesinthe17–18th centuriesGDL74.Perhaps,J.Morgenszternprovided data from the 17th c. Zamość,where the Church was responsible for11,3%of the loans to Jews75would also

70 Kalik J.TheJewishDebts.P.103.71 Kalik Judith. The Orthodox Church and the

JewsinthePolish-LithuanianCommonwealth//JewishHistory[interactive].2003,Vol.17.No.2.P.230.

72 LVIA,SA3756(F.11,b.1044),l.8–13.73 MABRS,F.43,b.20757,2094774 Ukmergėsdekanatovizitacija1784m.P.141,184.75 Morgernsztern J.OperacjekredytoweŻydóww

ZamościuwXVIIw.P.17.

34

be appropriate to theGDL.According toherfindings,majorityoftheloanstoJewsin the 17thc.wereissuedbytownspeople(41,1%) and noblemen (31,3%).The lat-ter seemed to combine with the ChurchoccasionallyonprovidingandrecoveringloansfromJews,asJ.Kalikshowcasedinmanycasesofnoblemenwills76. In these cases(bothfromPolandandtheGDL)shenotes that inorder toprovide income fortheChurch,secureconstantprayersnoble-menleft the latter tocollectvarious theirownissuedcreditstoJews.J.Kaliknotesthat majority of this type of loans wereprovided to Jewish communities, whilesome cases, at least in the GDL, showthat the Church was also left to recoverdebtsfromindividualJews.Itwasnotal-waysassuccessfulas theChurchwantedittobe.AnexampleinoneoftheKaunas(Pol. Kowno) diocese parishes from year 1742 clearly shows that: when funderspromised a sum of 10.000 zł, of which2.000złbelongedtoacertainJewPeisach,aparishreceivedadebitnoteforthis,butPeisach, before any attempt to recovermoney,becamepauperized,laterdiedandintheendnorevenuewasreceived77.

Cases like the one mentioned aboveandmany others involving communities,whichmoreoftenthannotcouldnotrepaythegivenloansontime,wouldsuggestthattheChurchhadtobeverycautiousindeal-ingwiththeJewspurelyontheeconomicgrounds.However,untiltheendofthe18th c.anincreasingnumberoftransactionsin-dicateratherincautiousbehavior.ForthisI see a couple of reasons: first of all, as J.Kaliknotes,theChurchmighthavetried

76 Kalik J.TheJewishDebts.P.112–113.77 VyskupoIgnotoJokūboMasalskioKaunodeka-

natovizitacija1782m.P.13.

topersuadeJewstoChristianity78 through its economic activity (although it’s notclear how that would have been done);secondly, even though regularly obeyed,the Christian canonic rules still forbadeusury between Christian, but there wasno such restriction towards giving loansto the Jews; finally, its financial posi-tion strengthened noticeably during the16–17th c., therefore it had a significantamountofcapital,butnotalwaysrightfulideaswhattodowithit,soissuingcreditwasoneofthesimplestwaystodisposeitandtrytoearnsomething.Fromtheotherside,acquiringloansfromtheChurchwasalso a good deal for the Jews and theircommunities. As mentioned above, highinflation rates since the 17th c., created asituationwhentheyusuallysurpassedtheinterest rates for the loans given by the Church, therefore it was actually moreprofitable to borrow money under theseconditionsthantolend.Also,financialin-jectionswerenecessaryforthecommuni-ties in general, as they suffered shortageofmoneyduetonecessitypaytaxes,givemoneytothegovernmentinstitutions,payransoms, take care of the poor, provideeducation,etc.All theseentireconditionscreatedfavorableenvironmentforJewish-Church cooperation in the PLC’s creditmarket,which since thebeginningof the17thc.neverlookedback.

It is worthwhile mentioning that thisrelationshipwas not always one-sided.Acase from the late 18th c. GDL suggeststhat theChurch in need of capital some-times turned to known Jews as well. In1787 Vilnius brotherhood of St. Rosary besides theDominicanmonastery agreed

78 Kalik J.TheJewishDebts. P. 111.

35

withaJewKivelEliaszowicz,aleaseroftheirbelongedhouse inglaziersstreet, inacoupleofdebitnotestoborrow3.350złfor its repair.A featureof thisagreementwas that a brotherhood for a loan turnedto a man, whom they already knew andprobably trusted as he was leasing theirpropertybefore that.However, trustdoesnot always mean fulfillment of contractconditions,astheaforementionedloanhadnotbeenrepaidintheagreedone-yearpe-riod.Insteadbrotherhoodhadtocommitinrenting theirproperty foranother6yearstoKivelforfreeasaconsequence79. This transactionshowsnotonlythereversesideof the Church-Jew relationship in creditmarket, but also indicatesmultiple Jews’economicactivitiesatthesametime.

Jews,asmostoftenurbandwellers,intheirdailylifehadmostcontactwithtowns-people.Itcertainlyreflectedintocommoncreditarrangements,howeverthescaleoftheseactivitiesvariedalot.ItisknownthatinPoland,intownssuchasZamośćinthewhole17thc.mainJews’debtorsandcredi-torswerethetownspeople80,whileintowncalledNewSambor (Pol.Nowy Sambor) andbased in theSambor economy Jews’creditinthemiddleof18thc.accountedtoaround1/3ofallcredit.ThatsomewealthyJewsremainedactivecreditorsupuntiltheend of 18th c. in Poland is confirmed byJakub Goldberg’s study about Little Po-land’ssmallertowns81.Thereforeitseemsthat, even if the scale of cooperation incredit dealings, due to hard times in thetowns,wealthandcapitalconcentrationin

79 VUB RS, F4-(A530) 21628, 21629, 21633–2638, 21647, 21649, 212651, 21652, 21663, 21667, l. 1–14.

80 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydówwZamościuwXVIIw.P.6,17.

81 Goldberg J.Arendaikredyt.P.64.

thehandoftheChurchandrichnoblemennottomentiongrowingJewryindebtness,graduallydeclinedsincethe17thc.cominginto the 18th,itstillremainedavisiblepartof the economic life. Cases in the GDLechoasimilarpatternthatsawindividualJews remained both active creditors anddebtors of townspeople until the end of 18thc.Forexample,onePhilipBendkows-ki,achairmanofa townDruck,afterhisdeathin1765lefttotalarrearsof156thalers, 4 tynfs and 2 szostaks collected since1758: 17% of them belonged to Jews82. Theywerealsoactivecreditors inbiggertowns such as Alytus83 (Pol. Olita) and Biržai84withcasescoveringlargeperiodsfromthe17th to the end of 18thc.,whileanumberofloanstakenfromthetownspeo-plewasalsosteadythroughout85.

Evenintoday’sLithuanianfolkloristictradition there is a very strong understand-ing of Jews as usurers86, which directlycomes from the historical memory ofpeasantry.However, this notion certainlymustbefromthe19thc.,whenthecondi-tions for Jewmoney lendingwere bettersuitedforthem87andnotrepresentativeofthe 17–18thc.situation.Insupportofthisargument,wecouldlookatthelownum-berofcourtcasesbetweenJewscreditors

82 VUBRS,F.4-(A1191),l.117.83 LMMPA,T.4.P.183–185,200–201,376–379.84 Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745. P. 135–

138,239.85 Ibid.P.171–172,226–227,240,324–326,369–

373.86 Anglickienė Laima.Judėjoįvaizdislietuviųfol-

klore: viduramžiškų prietarų atspindžiai // Tautosakosdarbai.T. 21 (28).Vilnius, 2004. P. 41–55; Jacovskis Jehoshua.Žydųanektodai. Vilnius,2004.P.221.

87 Vareikis Vygantas. Lietuvio ir žydo santykioistorijaXIXa.Socialiniaiirekonominiaiaspektai//So-ciologija.Mintisirveiksmas.Nr.3–4,2000.P.27.

36

and peasants’ debtors in the GDL townssuch as Žagarė and Biržai88. Of coursesuch possibility should not be excludedthat credit between Jews and peasants(low value) was not recorded altogeth-er, as was suggested by J. Goldberg89. Nevertheless,eventhecasesfromPolanddoindicatethatJews’credittopeasantsinthe 17–18thc., ifexistentatall,wasveryweak.Forexample,AntoniMączak,whoinvestigated peasantry credit in Malborkdistrictinthebeginningof17thc.90,didnotidentify any Jews among their creditors;neitherdidPrzemysławSzafraninthecoun-tryside around Gdansk in the 17–18th c.91 However, not all the historiography wasstraightforwardonthismatter.Ratherdif-ferent conclusions are drawn by RomanRybarski,whoanalyzedcreditprevalencein the Polish economy of Sambor in the18thc.Heconcludedthatoverthecourseof the century, even though Jews loansto peasants did not exceed 6,6% of totalloan value, still were quite numerous92. Similar view is shared by M. Rosman,whoconcludesthatJewsquiteoftenbeingthe arendarzy inthenoblemenproperties,besides various economic activities alsodidprovidesmallcredittothepeasants93. Nevertheless, a lack of definite knowntransactionswouldsuggest,thatatleastin

88 Žagarės dvaro teismo knygos (1670–1751). P.329;Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745.472p.

89 Goldberg J.Arendaikredyt.P.65.90 Mączak Antoni. Kredyt w gospodarcze chlo-

pskiej na żuławach Malborskich początku XVII w. //Przęglad Historyczny. T. 51, z. 2. Warszawa, 1960. P. 285–331.

91 Szafran Przemysław. Kredyt na ŻuławachGdańskich w XVII–XVIII w. // Rocznik Gdański. T.45,1985,p.139–148.

92 Rybarski R.KredytilichwawekonomjiSam-borskiejwXVIIIwieku. P.22,28.

93 Rosman M. J.Thelords’Jews. P. 77.

theGDL, Jewry’s credit to peasantswasratherweakanddefinitelyinsmallamount.

On the other hand, there are snippetsthatJewswere themselvessometimes in-debted to peasants as it is shown in onecase from theGDL94.Herewecanseeanobleman’snoticefromyear1711,whichwas left tohimby2peasants’wills, thathe is due to gather peasants’ debts from2 Jews. Important issue must be takenwith the size of credits (7 and 4 thalers)thatwasbynomeanssmall.Itshowsthatprobably well-off peasants were capableof issuing that kind of amount of credit,and Jewswere among thosewhodid ac-quireit.However,thosekindsofcasesaremoreexceptionalthanstandard,thereforeexamplesinPolandandsomeinitialonesfromtheGDLwouldsuggestthatcontrac-tualagreementsforcreditamongJewsandpeasantswereratherrareandnotsoinflu-entialtothewholeeconomy.

Morenoticeablewastheinter-Jewcre-dit.InPolandthisisconfirmedbyJ.Mor-gensztern’sresearch,whereshefoundoutthat in the 17thc.PolishtownZamość33%ofthetotalJews’creditwassharedbetweenmembersofthecommunity95.Herconclu-sionsareechoedbyJ.Goldberg’sfindings.HeanalyzesoneIzraelAbramowicz,aren-darz in one of the Little Poland’s villages at the end of the 18thc.Izraelseemedtobethemain local businessman, operating invarious economic fields.Therefore, thereisnosurprisethatasof1793inhisdebt-ors’listitwaspossibletofind100names,butwhatissurprisingisthatamongthem– 65wereJews96.Whereeconomicmatters

94 Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745.P.241–242.

95 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydówwZamościuwXVIIw.P.6.

96 Goldberg J.Arendaikredyt.P.64.

37

intersected, therewere nowarm feelingsbetweenJews,as thiscreditor lateron inhiscareerhadtolitigatewiththelocalka-hal andwhenhisdebtorsfledintheend,hehadtogobankrupt.AsJ.Goldbergnotes,Izraelhadsomefeaturesofaprofessionalbanker,ashelentnotonlyhisownmoney,but the money that was given to him toinvest, probably representing somethingthat was growing in the last quarter inthePLC97–privatebankinghouses.ThatcreditoperationsamongJewsalsoexistedintheGDLwecanseefromsomecasesinthetownBiržai98.

Since in1720 theGDLJewishCoun-cilbannedindividualJewsloaningtolocalcommunitiesortotheCouncil99,itisclearthatuptothismomentthiswasalsoprac-ticed, at least in theGDL.However, thedecisions of the JewishCouncils in boththeGDLandPoland,respectivelyin1667and1673 indicate that credit transactionsamongJewsatcertaintimeswerenotmostfluid.Thisespeciallycouldbesaidaboutthe GDL, where the Lithuanian JewishCouncilevenallowedupto50%ofinter-estratesbetweencommunitymembersun-derstandingthattherewas“nolife”intheJewish creditmarketwith the purpose toinjectsome.ItisnotclearhowJewssetuptheirbusinessventuresandhowtheyman-agedcapitalplusinitiativeoperations,butcertainly from some references it seemsthat similar forms to the medieval com-menda existed, especially in the liveliestPLCtradingcenters.

Even though Lithuanian and Polish Jewish Councils with the state tried to

97 Mączak A.Kredyt.Formyiinstrumentykredy-tu. P. 374.

98 Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745.P.57–60,162–163.

99 Nadav M.The JewsofPinsk, 1506 to 1880. P. 271.

limit their growing communal debts, itseemsthatnorealeffecthadbeenreached.InbothPolandandtheGDLtheamountofdebts they incurred till 1764 is staggering.For example as of 1768 statistics from thedebt liquidation commissions that were setup to tackle them, the 4main communitiesintheGDLhadunpaiddebtsof1.641.231zł (Pinsk (Pol. Pińsk) 309.140 zł, Vilnius722.800 zł, Brest (Pol.Brześć) 222.720 zł,Grodno 386.571 zł)100. Although they were banned to take new loans in orderto pay debts back, this was always go-ing to be hard task for the communities.Therefore,Sejmin1775allowedthecom-munities in the GDL to acquire further500.000zł101justtorepaytheloansowedtoJesuits,whowereprobablythebiggestcreditorsoftheGDLJewishcommunitiesin the 18thc.OnlytheVilniuskahał as of 1766 had incurred debts to Jesuitsworth129.265złand28gr.102Thestate,inmak-ing this exception, surelywas looking toitsown interests,because thepropertyofJesuitswasalreadytransferredtoanewlycreated commission for education,whichforesaweducationalprograms.Ifwecom-pared thesedebts to theones incurredbyPoland’s Jewish communities, we wouldsee that the latter’s were not much big-gerdespitehigherpopulation.Asof1766statistics from the commission for liqui-dating Jews’ communal debts in Polandthe total due debt was at 1.706.084 zł 14 gr.103,excludinga166.828zł23gr.that

100 Ibid. P. 273.101 VL,T.8.P.405.102 MABRS,F.43,b.20757,l.21.103 Little Poland 338.089 zł, Greater Poland

466.294 zł, Ruthenia 249.316 zł, Przemyśł district21.483 zł,Volhynia andKiev districts 225.984 zł,Os-trog district 76.973 zł 20 gr., Vladimir district 34.421 15 gr., Liublin area 129.466 zł, Chełm and Biał area126.918zł9gr.andfinallyPodoliaregion37.139zł.

38

wasdirectly ownedby thePolish JewishCouncil104.AsshownbythecaseofPinsk,the Jewish communities were also inter-relatedincredittransactionswithregionalcouncils, by either issuing them loans oracquiring105.

Attheendit isworthwhiletoanalyzeacoupleofareas,whereJewishcreditac-tivitieswererarelyvisible.Therearenoin-dicationsthatinthe17–18thc.Jewscouldbe providing loans to state’s and king’streasuries both in Poland and the GDL,whichwasstillafeaturebeforeanestab-lishmentofthePLC.Theyweregraduallyovertakenby the nobles (or better to sayrichmagnates)andtheChurch,whoweremorewillingtoprovideloansinexchangeofpledged landed territories106.Thiswasaconsequenceofcapitalaccumulation inthe hands of the latter, while Jews sincethe 17thc.,andespecially1620s,werenotwilling to take more risk and probablywere not in the position to gather neces-saryamountofcapitalneededbythecourt.

Itisstillnotentirelyclearwhetherandhow Jews operated in the internationalcredit market. For example, it is knownthat Gdansk, when obtaining a foreigncreditinthe18thc.forsuredidnotuseanyof the Jews’ help107. However, it seemsthat they were at least in contact withforeignmoney lenders, as it is shownbythecourtcasebetweenVilniuskahal and their creditors from Berlin at the end ofthe 18thc.108Furthermore,ifwetookinto

104 SejmCzterechZiem.Źródła.P.166–170.105 Nadav M. The Jews of Pinsk, 1506 to 1880.

P. 210–212.106 Žilėnas A.LietuvosDidžiosiosKunigaikštystės

finansųpagrindai. Antroji dalis. P. 48.107 Cieślak Edward.ZagranicznepożyczkiGdań-

skawXVIIIw.//RocznikiDziejówSpołecznychiGo-spodarczych.T.47,1986.P.43–72.

108 LVIA,SA3762(F.11,b.1050),l.1–3.

accountthenumberofJewsparticipatingininternationalfairs,liketheoneinthe18thc. Leipzig, where Jews were the dominantgroup from Poland109 (and possibly theGDL)andthatat leastpartlytheyshouldhave used some crediting methods (likepostponingduepaymentday),thepicturewouldberatherdifferent.However,atthismoment the lack of sources of definitetransactionsdoesn’tallowtomakestrong-erconclusions.

Types of credit, deposits and usage of loans

Sinceestablishingpatternsofpartnershipsinvolving Jews in both Poland’s and theGDL’s credit markets, to provide clearerpictureofhow thismarketwas function-ing, it’s important to analyzewhat typesofcreditJewsused,howitwasgivenandobtained,conditions,pledgingoptionsandpurpose. To start with, there are severalgivenmethodologiesonthetypesofcred-it110 that might be used deductively, butnoneofthemseemtofullyaccompanytherangeofcreditpracticedbytheJewsinthe17–18thc.PLC.Thereforewithreferenceto them,historiographicalworks andpri-mary sources, own set ofdefinitionswillbecreated.

First of all, although credit originallymeanttrust,practicallynoloanwasissuedwithout somesecurity.Nevertheless, it is

109 Horn M.RolagospodarczaŻydówwPolscedokońcaXVIIIwieku.P. 27.

110 For example formedieval Europemost com-monly used are from: Spufford P. Handbook of Me-dievalExchange.P. xxxii;Postan M.Credit inMedi-evalTrade.P.234–261.ForPolandupto18thc.from:Mączak A.Kredyt.Formyiinstrumentykredytu.P.374.For Jews but for early settlement period: Schipper I. StudyanadstosunkamigospodarczymiżydówwPolscepodczasśredniowiecza.P.85–92.

39

impossible to discount existence of oralagreementsbetweendebtorsandcreditors,or even the vast prevalence of this prac-ticeinthe17–18thc.PLC,asitwassug-gestedbyJ.Goldberg.Itmustbesaidthatthistypeofcreditagreementwasdefinitelyonlyforsmallloans,as,forexample,intheGDL,theTLSexplicitlystatedthatloansabove 10 kopy gr.(20zł)mustbenotifiedinawrittenagreement111.Nosuchknowndemand existed in Poland, neverthelessonly written agreements could be effec-tivelyusedincaseoflawsuitandprotect-ing interests of creditors, ensuring theircapital safety. Therefore oral agreementscouldbeusedonlyforverysmallamountsandprobablygivenonlytotrustedpeople.Since1620stheincreasinglygrowingJew-ishindebtednesspresupposesthatthiswayof lending to Jewswasprobablyuncom-moninbothPolandandtheGDL,ascredi-torswereputting their activemoneyat agreater risk. But Jews themselves couldwell use thisoption along their other ac-tivities,forexample,meanwhileadminis-trating karczma, a local tavern.Thiswayoflendingsmallamountofmoney,usuallytopeasants,isalsosupportedinthehisto-riography112.

Loans that were in any way secureddominated themarket. Thereweremanyways to do that in both Poland and theGDL, and it seems therewere no essen-tial differences between the provinces.Thesimplest formofdebtsecuritywasapromissorynoteanditwaswidelyusedbytheJews,especially for smalleramountofloans. They gradually became even more

111 TLS. P. 230.112 Rybarski R.KredytilichwawekonomjiSam-

borskiejwXVIIIw. P. 28; Goldberg J.Arendaikredyt.P. 63.

popular coming towards the end of the 18th c. when promissory notes were fol-lowed up by bills of exchanges113. The latter offered better, faster, simpler pro-cedures of protecting a loan in a courtandprovidedwithamorequalitytoolforconductingvariousbusinesses, especiallytrade.BillsofexchangesamongJewswereusedbothwaysinordertoobtainandpro-vide loans.Theywereusually short termmostlikelyforupto1yearasthatwasreg-ulatedbythestatutorylaw.Inadditiontohavingadebtprovingdocument, recordsincourtbookscouldhavealsosupportedtheclaimifnecessary.Loanssecuredwithdocuments, would it be debit/promissorynotesorbillsofexchangeswereafeatureofindividualJews.

Jewish communities obtaining largeramountsof credit oftenused the formofwyderkaf (rebuy).ItwasacommonlyusedcreditingmethodbetweentheChurchandJewish communities. They were usuallylong-lasting loans, dragging communitiesintofurtherdebtsjusttofinancetheprevi-ousones.Asstatedalreadyinthisarticle,its principle was pledging of an immov-ableproperty(mostlikelyinthetown)foraloan.J.Kaliksuggestedthattherewere 2 typesofwyderkaf loans: thefirstwhenthepropertyisusedtoextractonlythein-terestrateuntilthelentsumisgivenback,andthesecondwhentheactuallentsumisnevergivenbackandmoney isextractedcontinuouslyuntilacertainperiod(some-timesevenperpetually)114.Thesetypesofloans,theso-calledsaleofrentcredit,havebeenlongdebated,whetheritactuallyfitsthedefinitionofacredit115.Howeverifwe

113 VL,T.8.P.119–123.114 Kalik J.TheJewishDebts.P.114–115.115 Ungeheuer M. M.Stosunkikredytowewziemi

przemyskiejwpołowieXVwieku.P.5;Samsonowicz

40

usedMichaelPostan’s,whoisregardedasa pioneer of the credit history studies inWestern Europe, comments on the topic,wewould definitely have to assume thatthe wyderkaf typeoftransactionshouldbeunderstoodasacreditoperation,becauseitinvolvespledgingpropertybyasubjectwhodirectlyenquiresforaloan116.

Another form of credit security usedby Jews was hipoteka. Cases from theGDLindicatethatonlyonveryrareocca-sions117 thiswas practicedby Jews, bothcreditors and debtors, perhaps indicatingthat a record in the court bookswas nota satisfactory guarantee for the creditors.ThisisquiteacontrasttoPoland’stowns,suchasZamość,whereevenupto42%ofJews’ loans could have been secured un-der the hipoteka institute118.At this mo-mentitishardtosaywhyhipoteka insti-tutewasrelativelyunpopularintheGDL.Perhapscreditorsfeltapledgeobtainedintheirhandswouldguaranteemoresecuritysince theydistrusteddebtorsonagreaterscale. These given securities could havebeen movable or immovable property,aswas alreadydiscussed through the so-called prawo zastawu (pledge law). In away itwas similar towyderkaf, howeveritencompassedbroaderpledgingoptions,and certainly had a separate legal base.While the wyderkaf type of loans weremost often used by Jewish communities,individual Jews, when using immovable

Henryk.BadanianadkapitałemmieszczańskimGdańs-kawIIpołowieXVwieku.Warszawa,1960.P.63–64;Lesiński Bogdan.KupnorentywśredniowiecznejPol-sce:natleówczesnejdoktrynyipraktykizachodnioeu-ropejskiej. Poznań,1966.P.8.

116 Postan M. Credit inMedievalTrade. P. 246–249.

117 Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745.P.103.118 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydóww

ZamościuwXVIIw.P.11,19,23.

propertyasapledge,usedacommonformof prawo zastawuwhichwasregulatedbytheTLSintheGDL.ItworkedbothwaysasJewsacquiredrealestatethroughpledg-ing119,andherewithmortgagedtheirownproperty120,butall thecasesstudiedsup-porttheargumentthatthispropertyhadtobelocatedintowns.Incaseofunpaiddebt,this pledged real estate could have beenseizedaltogetherbythecreditor,ifsowrit-tenintheagreement,orwouldstayatthecreditor’sdisposalforanotherperioduntilthematuritydate.Mostusuallythisperiod,regardlessoftheloantime,was3yearsintheGDL.Eventhoughthelandowningre-strictionswerestronger inPoland for theJewssincethe15thc.,itdidnotharmtheprospects of pledging and receiving im-movablepropertyintowns,asitisshownbythecasesfromZamość121.Asformov-ablegoods,restrictionsweremuchlighteronlypreventingtoobtainsaint,stolenandbloodedthingsaspledges.Movablepledg-esusedbyJewswereverysimilarinbothPoland and the GDL, including jewels,dishes,fabrics,fur,armament,serfs,etc.122

Pledgeswerealsocombined:forexam-plehavingadebitnotewouldn’tnecessar-ily prevent agreeing on a supplementarymovable or immovable pledgewritten inthecontract.Choosingapledgedependedonvariousissues:firstly–availableprop-erty,secondly–sizeofaloan,thirdlythere

119 LMMPA,T.4.P.200–201,376–379;Biržųdva-roteismoknygos,1620–1745.P.261.

120 LMMPA,T.5.P.426–429.T.6.P.434.121 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydóww

ZamościuwXVIIw.P.12.122 Rutkowski Adam. Kredytżydowskinarynkulo-

kalnymWarszawywpierwszejpołowieXVw.//Prze-glądHistoryczny. T.70,z.2,1979.P.276;Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745.P.130–133;Žagarėsdvaroteismoknygos(1670–1751). P. 384; Nadav M.TheJewsofPinsk,1506to1880.P.41–42.

41

wasdebtor’scredibility,historyandlastlypreferencesofacreditor.Thefactualvalueofapledgevariedthroughoutandinmostofthecasesitisverydifficulttoestimateitfromgivensources.However,somein-dicationssuggestthatavalueofapledgedimmovable property should account foraround50%to70%ofa loansize,whilemovablepropertyshouldcoverthewhole100% or evenmore.With the first case,theevidencecouldbe the requirementofthe wyderkaf type of loans to be securedby 50% valued property123 and a certainagreementmade in 1753 byTrakai (Pol.Troki) Jew-Karaim community’s mem-bers124.While for the movable property,assumptionismadebyoneTLSprovision,whichstatedthatincaseofdefaultedpay-ment for a debtwith a pledgedmovableproperty, creditor should ask the debtorfirsttorebuy,andifnotdoneso,hecouldsellgoodswithkeeping the profit for him-self125 (D.S. note). Of course the chosenpledge and the value of it also heavilydependedonsuchfactorsasdurationofaloan, interest rates, whether the propertymightgeneraterevenue,needsrepair,etc.

Besides the available property topledge, loan possibilities and the size ofthemalsodependedon thecredithistory.Naturally,theworseyouperformedintheeconomic matters, the worse the condi-tionswouldbewhileobtainingnewloans.As theJews’growing indebtednessprob-ablymadesomealterationstothemarket,nevertheless it is hard to see that their creditorsweresomehowrestrainedongiv-ing out loans to them. Especially this istrue for the communitieswhich obtained

123 VL,T.3.P.406,T.5.P.91.124 LMMPA,T.6.P.428–434.125 TLS. P. 231.

loanssuccessfullyuntiltheendofthe18th c. in both Poland and the GDL. Obtain-ingbiggerloansrequiredmoretrustfromdebtors,orrathermorebeneficialpledgesgiventothem.ThereforeifaJewhadnothadanypropertywhichhecoulduse,natu-rally,theonlyoptionforhimwouldbetoissueabillofexchange,callingforsomevouchers, or in some rare casespledginghishead.Preferencesofcreditorsalsomat-tered.Thisisclearlyvisiblefromtherela-tionshipbetweentheChurchandtheJews.Itisyethardtoseeanysignificantdiffer-encesbetweentheGDLandPolandonthismatterduringthe17–18thc.

Oneoftheotherwayshowtosecureacreditwasbypersonalvouching.Itseemsthat thiswaswell practiced by the Jews,who occasionally supported their fellowmembers, as it is demonstrated by someof theGDL examples. Such case can beseen from the year 1698, when a Biržaitown Jew Izrael Lazarowicz summonedto court the same town’s Jews-KaraitsAbram Beniaminowicz, his sons MarkandEzraAbramowicz,sinceayearearliertheyvouchedforanotherJew-KaraitMarkMoizeszowicz,thathewouldrepay310złintime.Hedidnotandforthathadtogoto jail,while his voucherswere also un-willing to repay theowed sum, thereforethetown’scourtdecidedtoseizeAbram’shouseandgiveittothecreditortousefor1year.Afterthatyeartheowedsumhadtoberepaidanyway,andincaseofthatnothappening, the creditor could have usedthe house for another year126. This caseshow how communal partnerships andgiven support was important to enablinga greater scale of credit operations. Of

126 Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745. P. 162–163.

42

coursesometimesitalsohada negative ef-fectonthemembersofthecommunityasthiscaseindicates.Itisinterestingtonotethe distinction between the Jews-KaraitsandJews-Rabinicalandhowtheyengagedinthecreditmarketseparatelysupportingeachownmembers.Theseandothercas-es127clearlyshowthataJewvouchingforanotherJewwasausualpractice,at leastin the GDL. Whilst as yet there are no re-searchesonthesametopicinPoland,itishardtosaywhetherandhowJewsvouchedforeachotherinthe17–18thc.Poland,al-thoughonemightassumethatthepracticesshouldhavebeensimilar.

Exploringthevouchingtopic,itisveryclear,atleastfromtheGDLcases,thatnotonlythecommunalsupportwasveryim-portant,butalsothefamilytiesindealingwithcredit.Forexample,acasefrom1699townBiržai showshowa Jew father hasvouchedacoupleof timesforhisson, inorderforhimtoobtaincreditfromoneno-bleman128.Anotherexampleoffamilytiescouldbeseenfromtheyear1712whenaJew woman named Lejbowa Izraelewic-zowanotedinthecourtbooksthatshehadthe right togather10beat thalers fromanobleman with a name Krick who alsopledgedabarnforthismatter.Thewomaninthesamenoticeenabledherbrother-in-lawtorecoverthedebtifnecessary.Therearenoindicationsonwhyitwasdone,butcertainlyfromtheseandothercaseswecansee that family ties forJews in thecreditactivitieswereveryuseful.Thisargumentiswellsupportedinhistoriography,forex-ample, in the case from the 1640s Pinskwhen probably the richest moneylender

127 Ibid.P.239,324–326,369–373.128 Ibid. P. 369–373.

in towncloselyoperatedwithhis son-in-law129.

The other interesting topic is the roleof Jewishwomen in dealingwith credit.As shown by previous and other casesfrom the GDL130, their role seems to besubstantial,althoughmajorityofthecourtcases were still involving men. Womenwere responsible for the family’s credit(due and owned) after the death of theirhusbands. Although in this situation they usuallyappearedincourtswiththeirsons,from the enumeration and the context, itseemsclearthatmotherswereleadingtheprocess.Womenalsodealtwithcredit is-sueswhenhusbandswereaway,oftenap-pearedtogetherinthecourtwhenbothofthemwere present. It clearly shows howinvolvedtheywantedtobe,andalsothatwomen had the required skills to do so.ItmustbenotedthatintheGDLnotonlyJewishwomenweresoeagertoparticipatein the credit operations, as, for example,insomedistrictsupto1/3ofthetotalval-ueloanswereissuedandevenupto50%obtained by spouses or women alone131. Absolutemajority:thenoblewomen.

Repayingtheloansusuallymeantcom-bining the initial credit with interest, al-though various forms of extracting loanswithoutthefactualinterestexisted132,suchasintheformofproductsorlabor133. Leav-ingthosemethodsaside,wewouldseethattheinterestrate,whichwasusedbyJews,usually leanedagainst themaximumper-

129 Nadav M. The Jews of Pinsk, 1506 to 1880. P. 113.

130 Ibid. P.130–138,164–166.131 LVIA,SA3698(F.11,b.998),l.442–445.132 Kalik J.TheOrthodoxChurchandtheJewsin

the Polish-Lithuanian... P. 231.133 Rybarski, R.KredytilichwawekonomjiSam-

borskiejwXVIIIwieku.P.37–38.

43

missible levels and during the 17–18th c.hadtendencytolowerinbothPolandandthe GDL. However, credit issued by theJews,at least inPoland,wasstillcostingmorethanfromanyothergroup,usuallyataround20%echoingthemaximumlevelssetbythe1670constitution.Eventhoughthesewerethemostexpensiveloansasofthe 17–18th c., occasionally these limitswereexceeded,as itwasshowninacaseof the 17thc.Zamość134 and in the 18thc.economy of Sambor135. Contradictingthese numbers are cases from the GDL,whereevenattheendofthe17thc.Jewswerewillingtoprovidecreditataslowas7%136,whichwasanormforothersocialgroupsatthetimeaswell.7–8%figurewasdominatingthewholemarketinthe18thc.GDL, long before the last quarter of thecentury,when the smaller 7%figurewasofficially stamped as a maximum allow-able rate.Researchershad suggested thatespeciallyintheearliercenturiestheinter-estrateswerehiddeninvariousforms137,and it might have been the case in the 17–18thc.PLC,particularlywhenimmov-ablepropertyhadbeen takenasapledgefor duration of a time and used up as asourceofrevenueinadditionwithcapitalplus interest. Nevertheless, current datasuggest that in a case of Jews providingcreditaroundthecornerofthe17–18thc.loansweresomewaycheaperintheGDLthan in Poland. Itwas gradually evening

134 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydówwZamościuwXVIIw.P.9–10.

135 Rybarski R.KredytilichwawekonomjiSam-borskiejwXVIIIwieku.P. 41.

136 Already showcased example from year 1690BirżeshowsthataJewlenttoanobleman13.5thalerswith7%yearlyinterestrate.Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745. P. 130–133.

137 Rutkowski A.Kredytżydowskinarynkulokal-nymWarszawywpierwszejpołowieXVw.P.270–271.

out inthelatterpartsof the18thc.,espe-ciallyinthefastgrowingfinancialcenterslikeWarsaw, until Poland in 1775 set amaximumlevelof5%ofinterestratesandtherefore made the capital cheaper therethan in the GDL.

Starting from themiddle of the 17th c.andcomingtothebeginningof the18thc.inbothPolandandtheGDL,fortheJewsmoreimportantthantheirowngivenloansweretheconditionsofcreditgiventothemby other social groups,most notably theChurch and the noblemen. J. Kalik hasnotedthatfortheJewsthecheapestloans(usually at 7%) were provided by theChurch institutions, most often by mon-asteries138. Although J. Kalik’s researchscope encompassed both the GDL andPoland,theexamplessheprovidedmainlyconcerned Poland. They contradict whathas already been examined in the GDL,wheretherewerecasessuchastheoneinthe1670sPinskwhenaJewishcommunityhadacreditloanedat10%fromamonas-tery139,whileJesuitsloanedVilniuskahał atarateof9to10%inthe17thc.140 First ofall,thisindicatesthatthecostofcreditintheGDLandPolandwasnothomogene-ousandsecondly,thatincertainsituationstheChurchcreditwasnotsocheapafterallintheGDLcomparedtoPoland.AlthoughtheusualinterestratesaskedbytheChurchcertainly diminished in the 18th c. GDL,so did the cost of credit from noblemen,townspeople and asmentioned already –from Jews, evening it out among all thesocialgroups.Thisrequiresfurtherexami-nation, but it seems that the interest rate margins were much smaller in the GDL

138 Kalik J.TheJewishDebts.P.109.139 Nadav M. The Jews of Pinsk, 1506 to 1880.

P. 210.140 MABRS,F.43,b.20757,l.12.

44

thaninPolandthusmeaningthatalthoughtheChurch’screditwaseasilyavailabletoJewsandothers,itsconditionsweremuchmoresimilartowhatotherscouldhaveof-fered. This is further emphasized by thedifference in the limited interest rates forthe Church since 1776, where in Polandthis figure was at 3,5% (for others 5%),whileintheGDLeverybodyhadtoobeythe7%rule.

As with the credit conditions, both J.KalikandJ.MorgenszternseemtoagreethatJews’loanstakenfromthenoblemen,andespeciallythetownspeople,weremoreexpensivethanfromtheChurch141 in Po-land.Theirgivenexamplesfromthe17thc.indicatethattheinterestratethatnoblemenaskedwasusuallyatabout8–10%,whichisalsothecaseinthe18thc.142Whilewedonotyetpossessthecontractswhereno-blemen would be issuing credit to Jewsand noting down actual interest rate inthe 17thc.GDL,thereareothercasesthatindicate their charged interest rate beingin between 9% to 10%143,which is verysimilartothefiguresfromPoland.Asstat-ed before, these interest rates diminishedclearlyfromthemiddleofthe18thc.andusuallywereataround7–8%inthelatterpartsofthe18thc.GDL.Aswiththecreditfrom the townspeople, the only informa-tionwhich iscertain is that in the17thc.Poland they could ask Jews up to 15%annual interest, as itwas investigated by J.Morgenstern,butwhetherthiswassimi-larintheGDLisunclear.

141 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydówwZamościuwXVIIw.P.20;Kalik J.TheJewishDebts.P. 118.

142 Rybarski R.KredytilichwawekonomjiSam-borskiejwXVIIIwieku.P.64.

143 Biržųdvaroteismoknygos,1620–1745.P.106–110,308–309.

When providing credit Jews usuallypreferred their loans to be given back asquicklyaspossible144,mostoftenforuptoone year.Usage of short term loanswasmorebeneficialfortheJews.Whenlend-ing theycouldchargehigher interestandnot lose liquidcapitalfor toolong,whileborrowingtheycouldusequickcapitalforthemercantileoperations145. When in need of capital not for mercantile activities,Jewshoweverdidnothesitatetonegotiateforlongerperiodsandtriedtoprolongthetimeforrepayingtheloans.Nevertheless,longtermloanswereusuallyafeatureofcommunitieswhentheystartedtoacquirecredit. Theywere usually in the form ofwyderkaf.Whentheycouldnotrepaythedebtsontimeorpaytheinterest,thecreditmighthadbeenre-financed,whichmeansthat in order to pay the debts the Jewishcommunities acquired further new loans,whichcertainlyprolongedthewholepro-cessaltogether.

ThetimingoftheJews’recordedcreditoperations in thePLChad somepatternsthat depended on agricultural cycles, fairand market days, with lesser extent ondayswhen local court sessionswere tak-ingplace.AdamRutkowski,whoanalyzedhow the credit issued by Jews dependedon a specific time of a year, emphasizedthat credit was much more on offer inFebruary,Aprilbeforethesowing,andinJuneandJulybeforeharvesting,whilethemostpopularperiodinayearforloanre-paymentswasSeptemberandOctober146. In addition, another economic historian,

144 Ibid. P. 130–133, 162–163; LMMPA, T. 4. P. 376–379.

145 Morgensztern J.OperacjekredytoweŻydówwZamościuwXVIIw.P.23.

146 Rutkowski A.Kredytżydowskinarynkulokal-nymWarszawywpierwszejpołowieXVw.P.270.

45

Henryk Samsonowicz, emphasized thebeginning of the year for the increase ofloans147. He also noted that the springcredits every year depended on the “firstrunningwaters”148,whichmeansthedayswhenthemerchantscouldstart travellingand selling their goods, which was alsoanareaof interest for the Jewishpeople.These patterns seem to be similar in theGDL.The credit registers in a district ofWołkowysk as of the year 1777 indicatethat58%ofthecreditwasissuedinApril,21% inMarch and 8% in June149. These findings are well-supported by variouscourt registers involving Jews with par-ticularimportancegiventotheSt.Georgeday (April 23rd) as a date when a lot ofcreditagreementsweredone,andasadueday for debt repayments. Supplementingit were the days of fairs and local mar-ketsthatmeantgatheringofeconomicallymindedpeople in a localitywhich facili-tatedquickerandgreaterinnumbercredittransactions,debtexecutions150.

Although from themajorityofprima-ry sources it is hard to identify forwhatreasons the Jews took up credit151, someobservationsindicatethatindividualsmostoftentookitbecauseofsomedifficultsitu-ation(inneedtopaytaxes,repairingdam-ages, etc.), for businessmatters (such asenlargementoftrade),sometimesevenforveryspecific reasonssuchas sending thechildrentoschoolandlife152.Ontheother

147 Samsonowicz Henryk Bohdan. Local creditsinmediaevalPoland //StudiaHistoriaeOeconomicae.1994,T.21.P.56.

148 Ibid.149 LVIA,SA3698(F.11,b.997),l.313–321.150 SejmCzterechZiem. Źródła. P. 195–196.151 Usuallya line“inaneedofmoney”(Pol.po-

trzebny pieniędzy) dominatescreditagreements.152 LMMPA,T.5.P.426–429.

hand,Jewishcommunitiesmostoftentookit topay taxes,provide thenecessities totheir communitymembers, sometimes topayransomfees153andothermorespecificmatters.

CONCLUSION

ThedevelopmentofthecreditmarketsinbothPolandandtheGDLsincethe17thc.hadsimilarpatterns.Bothwerehardlyhitbytheeconomicandmoreimportantlytheinflationcrisis, thatwasboth tackledandevenmorefuelledbymoneydebasement.Itcausedgreatchaosinthecreditmarketsleavingcreditorsanddebtorsvulnerabletovariousspeculations,untilthestabilizationinthePLCeconomyafterthefirstquarterof the 18thc.broughtrelativecalmnesstothe daily life and prospered the usage ofcredit. Jews inbothPolandand theGDLwere interrelated to this cycle, howeverthePolishJewryfelttheconsequencesofthe 17th c.monetary and economic crisisthroughcreditoperationsmuchearlier,al-readyinthe1620s,whileintheGDLthishappenedaroundthemiddleofthe17thc.and ismoreconnected to theDelugeanditseffectsonthecountry.

Acommon feature in the17th c.PLCwas the fast growing indebtedness of Jewish communities and the decrease ofindividualJewcreditors,althoughthelat-ter’sstancechangeshouldnotbeoveres-timated.Anumberof individual Jews, inboththeGDLandPoland,remainedactivecreditorsinthe17th and 18thc.,whiletheiractualinfluencedependentgreatlyonspe-cificlocalityanditsneeds.Untilthemiddleof the 18thc.,theGDL’sJewishcommuni-tiesmanagedtoacquireandnotrepaymore

153 LMMPA,T.6.P.434.

46

loans, than their counterparts in Poland.However,themainpartnerofthisinbothprovinces was the Church, most notablyvarious different monasteries. They veryoftenprovided loans through the formofwyderkaf, whentheinterestorsometimeseven thewhole amount of loaned capitalwas to be extracted from the property inagreedtimeorperpetually.Anotherwayofsecuringcredit,usedmuchmoreoftenbythePoland’sJewry,thanbytheGDL’swasthrough the hipoteka institute. In the GDL JewswhowereobligedtofollowtheTLSprovisions for their credit agreements,moreoftenused theso-calledpledge law(prawo zastawu),whichguaranteedsafetyandexecutionofloanssecuredbymovableandimmovablepledges.Biggerloansusu-allyhadtobesecuredbyimmovableprop-erty,most often some property in towns,andwerelonger,whilesmallerloanswereshorter and could have been secured bysimpledebitnotes,withthelatterbecom-ingmoreandmorepopular in the18th c.inbothPolandandtheGDLforallkindsofdebts.OccasionallyJewsinGDLusedpersonalguaranteeingasamethodof se-curingaloan.Thismostusuallyinvolvedothercommunitymembers. It reflects theimportanceoffamilytiesincreditdealingsinJewishcommunity,asasphereofpass-ingup loanbusiness,collectingor secur-ingcredit.AnimportantroleinthosetieswasplayedbytheJewishwomen.

WhileJews’creditdealingswithothergroupswereregulatedbythecommonlawinbothPolandandtheGDL,inter-Jewre-lationship through loans was maintainedby the Jewish communities.Their stanceinbothparts of thePLCwas similar, al-though after the 17thmid-centurymonetarycrisis,theGDL’sJewishCouncilpermittedhigherinterestratesbetweentheJews,anindicatorofamoreimpairedcreditmarketandalossofcapitalintheGDLaftertheDeluge than in Poland.

InPoland,thecreditprovidedbyJewswas the most expensive in the marketthroughout the 17thc.andinlargepartsofthe 18thc.withfiguresoftenreaching20%andabove.IntheGDL,however,sincethemiddleofthe17thc.Jewscouldissueloanswith as low interest rates as 7%,makingthecostoftheirloansverysimilartowhatothergroupscouldhaveoffered.Inthesec-ondpartofthe18thc.theseratesseemedtooverlap,sinceinthelastquarterofthe18th c. the credit provided by Jews in Polandbecame a couple of percent cheaper thanintheGDL.JewsinPolandobtainedlargeamountsofcreditfromtheChurch,becauseitsprovidedcreditwasthecheapest,how-eversourcesfromtheGDLindicatethatinthelatterthiswasratherduetohighavail-abilityofcapitalthantolowinterestrates.InterestratesfromallsocialgroupsinGDLalreadyfromthesecondpartof17thc.weremuchmorehomogenousthaninPoland.

47

ŠiamestraipsnyjeanalizuojamiLietuvosDidžiosiosKunigaikštystės (LDK) žydų ekonominės veiklos,kreditųteikimoirgavimosąlygos,partneriaiirprak-tikosXVII–XVIIIa.Ikišiolžydųįsitraukimasįkre-ditinius santykiusLDKatskirai nagrinėtas nebuvo,o išvados paprastai darytos remiantis pavyzdžiaisišLenkijos.Dėltodažnaitai,kasbuvoištirtalenkųistoriografijos, implicitiškai buvo taikoma ir LDK,norssocioekonominėstruktūraabiejoseAbiejųTau-tųRespublikosdalysegalėjobūtiskirtinga.Tailėmė,kadtyrimasišprincipoyralyginamasis,siekiaatsa-kytiįklausimą,aržydų,kaipkreditoriųardebitorių,veiklaLDKturėjosavitųbruožųirskyrėsinuona-grinėtųatvejųLenkijoje,arišprincipobuvopanaši.NorspagrindinėstendencijosvisojeATRbuvovie-nodos,taiyraXVIIa.padidėjožydųbendruomeniųįsiskolinimas ir sumažėjopavieniųžydųgalimybėsskolinti,tyrimasatskleidė,kadegzistavoirtamtikrųskirtumų.Visųpirma,XVIIa.monetarinėirfinansų

SKOLINTOJAI IR SKOLININKAI ŽYDAI XVII–XVIII AMŽIUJE: LYGINAMOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS IR LENKIJOS STUDIJADarius Sakalauskas

S a n t r a u k a

krizėEuropojegreičiauirstipriaupaveikėLenkijosžydųgalimybesskolintisirskolinti,oLDKžydųda-lyvavimokreditorinkojeXVIIa.galimybeslabiau-siai veikė amžiaus vidurioTvanas.TiekLenkijoje,tiek LDK tai lėmė ypač smarkų bendruomeniniųskolųpadidėjimą.Šiasskolasdažniausiaifinansuo-davoBažnyčia,galėjusipalankiomissąlygomissu-teiktididelius skolintokapitalokiekius.LDKžydųbendruomenės, XVIII a. vidurio duomenimis, buvolabiauįsiskolinusiosneiLenkijosžydųbendruomenės.PavieniaižydaitiekLenkijoje,tiekLDKlikosvarbūskreditoriaimažesniųjųirvidutiniųpaskolųsegmente,tiesa, jų aktyvumas priklausydavo nuo vietos ypa-tybių ir galimybių sukaupti reikiamą kapitalą. VisąXVIIa.irXVIIIa.pirmąjąpusęLenkijoježydaisko-lindavobrangiauneitaidarydavoLDKžydai,tačiau XVIIIa.antrojojepusėje,pasikeitusekonominiamkli-matui,žydųirkitųekonominiųgrupiųkreditasLenki-jojejaupaprastaibūdavopigesnisneiLDK.

Įteikta 2014 04 28Parengta skelbti 2014 11 24

48

Įvadas

XVI a. pirmoje pusėje pradėję veikti bo-nifratrai (Ordo Hospitalarius S. Ioannis de Deo) buvo vienas iš naujųjų ordinų,kuriųvienuoliaitarnystęDievuiderinosuligoniųgydymu1.XVIIa.,intensyviausiosordinoplėtroslaikotarpiu,vienuoliaipasi-rodėAbiejųTautųRespublikosmiestuose:1609m. įsteigtaspirmasisvienuolynas iršpitolė Krokuvoje, o 1635m. bonifratraiVilniausvyskupoAbraomoVainosrūpes-čiu įsikūrė prie Šv. Kryžiaus bažnyčiosVilniuje.Naujojoješpitolėje,skirtingaineidešimtyje veikusių iki tol, žmonės buvovisųpirmagydomi,čiadarbavosi specia-liaitokiamdarbuipasirengęvienuoliai.

Lenkijoje, kur šio ordino vienuoliaiaktyviaiveikiaikišiol,susiklostėšiossri-tiestyrinėjimųtradicija2. Lietuvos istorio-

1 Pullan B. The Counter-Reformation,MedicalCareandPoorRelief//HealthCareandPoorReliefinCounter-ReformationEurope /Ed. byO.P.Grell andA.CunninghamwithJ.Arrizabalaga.LondonandNewYork,1999,p.30.

2 Iš gausios literatūros paminėsime tik naujau-siustekstus:Komarynska-Polak H.PsychiczniechorzywkrakowskimszpitalubonifratrówwXVII–XVIIIwieku//ZeszytyNaukoweMałopolskiejWyższej SzkołyEko-

grafijojeVilniausbonifratrų,oirapskritaišpitolių istorijos tyrinėjimų yra labai ne-daug.Ikišiolreikšmingiausiutekstutenkalaikyti 1928 m. Stefano Rosiako išleistąmonografiją3. Šiame veikale aprašomasordino įkūrimas, vienuolių atvykimas įVilnių,konventoaprūpinimas,veikla,už-darymasbeiatkūrimastarpukariu.Bešiosmonografijos,galimapaminėtivoskeletątyrimų,kuriuosevienaiparkitaipužsime-namairapieVilniausbonifratrųkonventobei špitolės istorijos realijas4. Nors nere-

nomicznejwTarnowie.T.18,nr1,2011,s.33–46; Ko-marynska H. SzpitalbonifratrówwKrakowiewXVII–XVIIIwieku.Lublin,2010;Pietrzkiewicz I.MiserResSacra.BonifratrzywdawnejRzeczypospolitej.Kraków,2009.Ordino400metųveiklosLenkijojeprogavyku-sios konferencijos metu skaityti pranešimai sugulė įatskirąleidinį–Bracia, czyńcie dobro. 400 lat Zakonu Bonifratrów w Polsce 1609–2009 /Red.M.Surdacki.Kraków,2009.

3 Rosiak S. Bonifratrzy wWilnie (1635–1843–1924).SzkiczdziejówopiekispołecznejwWilnie.Wil-no,1928.

4 Janonienė R. Vilniaus buvęs bonifratrų vie-nuolynas irŠv.Kryžiausbažnyčia //Lietuvosvienuo-lynai. Vadovas / Sud. R. Janonienė, D. Klajumienė.Vilnius, 1998, p. 309–313; Maroszek J. Wileńskieprzytułki–szpitalewXVI–XVIIIw. //Całahistoria todzieje ludzi...: Studia z historii społecznej ofiarowa-ne profesorowi Andrzejowi Wyczańskiemu w 80-tą

„ADVENIT, ET SUSCEPTUS EST AD NOSTRAM INFIRMARIAM“: VILNIAUS BONIFRATRŲ ŠPITOLĖS LIGONIAI XVIII AMŽIUJE

Martynas Jakulis

DoktorantasVilniaus universiteto Istorijos fakultetoSenovės ir viduramžių istorijos katedraEl. paštas: martynas.jakulis@gmail.com

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

49

tai Vilniaus bonifratrų istorijai dėmesioskiriamair lenkųistorikų tekstuose,visgidažniausiai apsiribojama tuo, ką nuveikėS. Rosiakas, o peržiūrėti šaltiniai yra la-biaukaip jau iki tol aptartų dalykų ilius-tracijos.

Nors istoriografijoje sąlyginai plačiaiaptariamas konvento įsteigimas, mate-rialinis aprūpinimas, uždarymas ir kitibonifratrų gyvenimoVilniuje faktai, visdėltopagrindinėjųveiklossritis–ligoniųgydymas–norsyragerai išlikusiųšalti-nių,aptariamalabailakoniškai,pateikiamitikpagrindiniaistatistiniaiduomenys,perdaugnesigilinant į špitolėsveiklosspeci-fiką, paliekant nuošalyje tuos tūkstančiusžmonių, kuriems bonifratrai padėjo pa-sveikti.Kitavertus, įdėmesnisžvilgsnis įbonifratrų špitolėje gydytus ligonius lei-džia bent šiek tiek daugiau sužinoti apietuos Vilniaus gyventojus, kurie greičiau-siainepalikojokiųrašytiniųšaltinių,–netikapiejųnegalavimusirmirtiesaplinky-bes, bet ir kilmę, užsiėmimus, socialinęaplinką,materialinępadėtį ir kitas jųgy-venimųdetales.

StraipsnioobjektasyraVilniausbonif-ratrųšpitolėjeXVIIIa.pirmą–dešimtąde-šimtmetįgydytiligoniai.

Tekstotikslas–atskleistipagrindiniusbonifratrų špitolės ligonių kolektyvinioportreto bruožus. Straipsnio uždaviniai:

rocznicęurodzin i55-leciepracynaukowej /Pod red. C. Kukli przy współudziale P. Guzowskiego. Biały-stok,2004,s.212–213;Paknys M.MirtisLDKkultū-rojeXVI–XVIIIa.Vilnius,2008,p.139–141;Jakulis M. Rokitai: santvarka irveiklaXVIII–XIXa. Ipusėje //LKMAmetraštis,t.33.Vilnius,2010,p.76–78;Idem. VilniausbonifratrųŠv.Kryžiauskonventobendruome-nėXVIIIa.:struktūra,sudėtis,sugyvenimas//Bažny-čiosistorijosstudijos,t.V:ReliginėsbendrijosLietu-vosistorijoje:gyvenimasirtapatybė/Sud.L.Jovaiša.Vilnius,2012,p.281–306;Frick D. A.Kith,Kin,andNeighbors:Communities andConfessions inSevente-enth–CenturyWilno.Ithaca,2013,p.328–330.

aptarti ligoniųskaičių ir jokitimui įtakosgalėjusius turėti veiksnius, nustatyti ligo-nių pasiskirstymo pagal amžių tendenci-jas, aptarti socialinę padėtį bei profesinępriklausomybę, nustatyti, nuo kokių ligųšpitolėje gydyta dažniausiai ir aptarti ne-katalikųgydymošpitolėjeypatybes.

Straipsniochronologinesribas–1709–1799m.–lemiapagrindiniaitekstošalti-niai – sistemingų duomenų apie ligoniusturime būtent nuo 1709m.Ankstesnė li-goniųknygaarknygosneišliko,opokitusšaltinius pabirusios detalės yra pernelygfragmentiškos,kadbūtųgalimajasįtrauk-ti į nuoseklią analizę. Be abejo, galutinechronologine riba buvo galima pasirink-ti ir 1826m., kai į špitolę buvo priimtaspaskutinisligonis,tačiaureikiaatsižvelgtiį reikšminguspokyčius1799m.,kai,pa-naikinus daugumą senųjų špitolių, buvoįsteigtageneralinėVilniausšpitolėprieŠv.JokūboirPilypobažnyčios.Taigibonifra-trųveikląXIXa.,kaibuvouždarytašpito-lė,opaskui–irkonventas,reikėtųtirtijaukitamekontekste.

Pagrindiniaistraipsniošaltiniaiyratrysligonių registracijos knygos5, apimančios1709–1826m.Josefiksuojamanetikpriė-mimoirišleidimoarbamirtiesdatabeivar-dasirpavardė,betirgeografinėkilmė,tėvųvardai, amžius, socialinė priklausomybėir/arbaprofesija,konfesija,aprašomituometuturimidaiktai,nurodomaliga.Išvisotyrimuipasitelkėme8914atvejų–būtenttiekligonių6buvoužregistruotaaptariamulaikotarpiu.Manytume,tokiaimtisleidžia

5 I ligonių knyga (1709–1748) // Vilniaus uni-versitetobibliotekosRankraščiųskyrius(toliau–VUBRS).F.5,b.F-32428(toliau–LKI);IIligoniųknyga(1747–1785)//VUBRS.F.4,b.A–3827(toliau–LKII); III ligonių knyga (1785–1826) // VUB RS. F. 4, b.A–3828(toliau–LKIII).

6 Bonifratraigydėtikvyrus.

50

jau gana daug pasakyti apie šios špitolėsligonius XVIII a. Pagrindinius straipsniošaltinius papildoVilniausbonifratrųkon-vento susirinkimų7 bei pajamų ir išlaidų8 knygos.

„Lovų infirmerijoje turi būti 14“: apie ligonių skaičių

Pirmamevienuolynoaukšteveikusiojein-firmerijojevienumetugalėjobūtigydoma14,oišskirtiniaisatvejais–20ligonių9.Iš1710–1799m.metiniųrodikliųmatyti,jogantrą–penktą dešimtmetį špitolės aktyvu-masbuvonedidelis:metinis ligoniųskai-čiusretaikadasiekdavo80,ovienumetudažniausiai būdavo gydomi 3–4 ligoniai.

7 Vilniausbonifratrųkonventosusirinkimųknyga(1706–1786)//VUBRS.F.5,b.F-33028(toliau–SK);plačiauapie šaltinįžr.Jakulis M.Vilniausbonifratrų, p.282–283.

8 Vilniaus bonifratrų konvento ir špitolės pa-jamų–išlaidų knyga (1793–1828) // VUB RS. F. 5, b. F-32449.

9 Sutrumpinta ataskaita apie Vilniaus špitoles(1790) //LietuvosmokslųakademijosVrublevskiųbi-bliotekos Rankraščių skyrius (toliau – LMAVB RS). F.43,b.3641,l.3v.

Iš trijųvienuoliųprižiūrimųšpitolių-ligo-niniųbonifratrųbuvomažiausiairneprily-goneirokitų,neišaričiųšpitolėms,kurio-sevienumetukelioseinfirmerijosegalėjobūtigydomaiki80ligonių10.

Tokiai padėčiai įtakos galėjo turėtimaterialiniaikonventosunkumai.Susirin-kimų knygoje XVIII a. antrą–penktą de-šimtmetįmatomegausybęskundųdėlvie-nuolynąužklupusių bėdų– nepritekliaus,skolininkųnemokumo,nederliaus,kariuo-menių siautėjimo, gaisrų bei vyresniųjųneūkiškumo. 1734 m. rugsėjo pabaigojevyresnysisPilypasPalubickiskalbėjo,kadbus sunku išlaikyti ligonius ir atsiskaitytisukonventošeimyna, jei ir toliaubussu-renkamatiekmažaiišmaldosirnepavyks11

10 Jakulis M.Rokitai,p.76–77.11 Turime duomenų tik apie 1709 m. lapkritį ir

gruodį,tadįbendrąstatistikąšiųmetųneįtraukiame.

1 pav. Ligonių skaičius ir mirtys 1710–1799 m.11

51

gauti pinigų iš Ostašino dvaro12. LaiškeRadvilienei (Pranciškai Uršulei?) broliaiskundėsinepritekliumi,dėlkuriogydomapermažailigonių(nie w takiey lecz więks-zosci liczby)13.Vosbeišsiverčiančiaišpito-leidaugžalospadarė1737m.birželiopa-baigojekilęsVilniausgaisras,kuriometusudegėirinfirmerija14.Ikispaliopabaigosligoniai nebuvo priimami, o per metusgydyti vos 2815.Nuoamžiausvidurio ikipabaigossudidesniaisarmažesniaissvy-ravimaisligoniųskaičiusdidėjo.Pirmiau-sia tam įtakos turėjopagerėjusikonventomaterialinėpadėtis.Panašu,kadtaikyti irefektyvesnigydymometodai:pavyzdžiui,1736–1737m.apie40% ligoniųbūdavogydomiiki14dienų,o1772m.tokiųatve-jų būdavo daugiau nei pusė, taip pat ge-rokaisumažėjoilgiauneiketuriassavaitesgydomųligonių.Įtakosgalėjoturėtiirvi-

12 SK,l.191.13 VilniausbonifratrųlaiškasRadvilienei(1737m.

vasario12d.)//ArchiwumGłówneAktDawnych.Archi-wumWarszawskieRadziwiłłów,dz.V,nr1132,l.1–1v.

14 SK,l.205v.15 LKI,l.186v–190.Rosiak S.Op.cit.,s.73.

dinėspriežastys:XVIIIa.septintą–aštuntądešimtmetį vadovavo keletas vyresniųjų,kurie reikalaudavo didesnės drausmėskonventeiršpitolėje16.

Bonifratrųšpitolė,skirtingaineirokitųaršaričių17,retaikadabūdavoperpildyta.Daugiausia papildomų ligonių špitolėjebuvo1794m.pavasarį,kaiapieVilniųpra-sidėjo sukilimo kovos18. Vien balandžio29d.buvopriimti17kareivių19,ošpitolėbuvoperpildytaikiliepospabaigos20. Vis-gitainetapolabaididelenašta,neskarei-viųgydymasneužtrukdavo,oužpagalbąbroliamsbuvoatsilyginta406auks.21

Kaipmatytiiš2pav.,daugiausialigo-nių būdavo priimama kovo–gegužėsmė-nesiais. Viena vertus, statistiką šiek tiekiškreipiatai,kadbūtent1794m.pavasarįirvasarąšpitolėjebuvogerokaidaugiauli-

16 Jakulis M.Vilniausbonifratrų,p.286–287.17 Idem.Rokitai,p.76.18 Rosiak S.Op.cit.,s.77.19 LKIII,l.62v–63.20 Ibid.,l.63–66v.21 Vilniausbonifratrųkonventoiršpitolėspajamų–

išlaidųknyga(1793–1828)//VUBRS.F.5,b.F-32449,l. 2.

2 pav.. Ligonių skaičius ir mirtingumas pagal mėnesius (1709–1799)

52

gonių.Kitavertus,reikiaatkreiptidėmesį,kad balandžio–liepos mėnesiais dažniau-siaibūdavopriimamikarštinėmis sergan-tys žmonės, sudarę didžiausią dalį visųligonių.Galbūttailemdavobendramiestosanitarinėbūklėiružkratuiplistipalankiosorosąlygos.

„Maždaug 35 metų“: apie ligonių amžių

Duomenys apie ligonių amžių nėra labaireprezentatyvūs,nes:1)dažnuatvejuam-žius apvalinamas (20, 25, 30, 35 ir t. t.), 2) infirmarijus pats kartais nurodydavo,kadligonioamžiusyratikapytikslis(plus vel minus),3)daliesligoniųamžiusnenu-rodomas.Visdėlto tainėrakliūtis aptartibentjaubendresnestendencijas.

Kaipmatyti iš 1 lentelės, daugiau neipusę visų ligonių sudarė 16–35metų su-laukęžmonės.Kartusu36–45metųžmo-nėmis jie sudaro aiškią špitolėje gydytųligonių daugumą (66,9 %). Juos galimalaikytiaktyviausiavisuomenėsdalimi–taimobilūs, jautėvųnamuspalikę ir išsavodarbogyvenantysžmonės,susiduriantys ir sudidesnerizikasusirgtikokianorsligaarsusižaloti.

Mažai vaikų atvykdavo, matyt, todėl,kadjiebūdavogydominamuoseirtiksun-kesniaisatvejaisieškotadaugiauarmažiaukvalifikuotospagalbos.Visdėlto irvaikų(ypač nuo 10metų) daugumą sudarė tie,kuriejaukamnorstarnavo,ir,kaipmatyti

išįrašųapiegeografinękilmę,nebegyvenotėvųnamuose.Galbūt„darbdaviui“būda-vopaprasčiauatiduotitokįligonįįšpitolę,kurjisbūtųgreičiauir(tikėtina)efektyviaupagydytas,beto,nekeltųgrėsmėsužkrėstikitusnamiškius.Geraspavyzdys–1774m.lapkritįnuogerklėsuždegimo(inflammatio gutturis)gydytas9-metisJonasKandyzius,tarnavęspasauksakalįGriunvaldą22. Dide-lędalįvaikųikidešimtmetųsudarėnašlai-čiai, kuriems tokia institucionalizuota pa-galbabuvobenevienintelisišsigelbėjimas.

Dar mažesnę dalį sudarė vyresni nei65metųligoniai.Tamįtakos,matyt,turėjobendros demografijos tendencijos – tokioamžiaussulaukusiųžmoniųapskritainebu-vodaug.Beto,jietikriausiaidažniausirg-davoįvairiomissunkiaipagydomomisarbaapskritainebepagydomomisligomis,kurių,įvertinęsavogalimybes,jaugalbūtnebeap-siimdavogydytiirpatysbonifratrai.Svarbuatsižvelgtiįtai,kadbeveik40%šiosam-žiausgrupėsligoniųčiairmirė,pavyzdžiui,vos dvi dienas špitolėje išgyvenęs neva 128metųGrigalius,sirgęs„senatve“23.

„Virėjas iš vyskupo rūmų“: apie ligonių socialinę padėtį, profesijas bei užsiėmimus

Bonifratrų špitolė buvo atvira visiems,ieškantiemspagalbos,kadirkoksbūtųjų

22 LKII,l.157v.23 LKI,l.179v.

1 lentelė. Ligonių amžius (1709–1799)

Amžiaus grupė

6–15 16–25 26–35 36–45 46–55 56–65 66–75 >75 –

Atvejų skaičius

458 2 648 1 821 1 487 813 422 202 119 944

% 5,1 29,7 20,5 16,7 9,1 4,7 2,3 1,3 10,6

53

socialinisstatusasarmaterialinėpadėtis24. Taiginenuostabu, kad susiduriame sudi-delesocialineįvairove:nuovisiškųvargšųikikilmingųjų.Tarpligoniųnėratikdidi-kų,miestoelito25iraukštosiosdvasininki-josatstovų26.

Duomenysapieligoniųsocialinępadė-tįarprofesijąyrareprezentatyvūstikišda-lies.Pirma,niekonežinomeapietrečdalioligoniųsocialinępadėtįir/arbaprofesiją/užsiėmimą.Antra,dėlmiestosocioekono-minėsaplinkosdažniauįvardijamabūtentprofesija/užsiėmimas,oneluomas(kartujųnegalimeapibendrintaiįvardytimieste-lėnais,nesnežinome,aršiežmonėsgyve-noVilniujenuolat).Tikapiekeliasdešim-tis amatininkų žinoma, kad jie priklausėirmiestiečiųluomui.Beabejo,taiyratiksąlyginiaiduomenys,nestarpligoniųgalė-jobūtiir„senųjų“miestiečių,tačiaunebepirmoskartosvilniečiųpaieška tarp ligo-niųjaugalėtųtaptivienuišatskirotyrimouždavinių.

Nepaisantformaliųskirtumų,daugumąligonių vienijo ne tik vienokia ar kitokialiga, bet ir skurdas, kuris, manytume, irbuvopagrindinėpriežastis,kodėljiegydė-sibūtentšpitolėje.Daugumąligoniųsuda-rėtarnaiirpadieniaidarbininkai,priekuriųbūtų galima priskirti irVilniuje atsidūru-siusvalstiečius,kuriečiagreičiausiaiieš-kodavopapildomodarbo(taipatvirtinairjųskaičiaussumažėjimassezoniniųžemės

24 Fundaciniame akte kalbama tiesiog apie ligo-nius,neakcentuojantjųsocialinėspadėties:„<…>infir-morumacvaletudinariorumomnium,tamspiritualiumquamsaecularium<…>“–Rosiak S.Op.cit.,s.IV.

25 GalimapaminėtitikVilniausvaitąPetrąLeono-vičių,kurisšpitolėjegydėsi1783m.gruodžio4–9d.,–LKII,l.219v.

26 1709 m. lapkričio 27–gruodžio 3 d. į špitolęvaistųateidavoSmolenskokanauninkasJonasKočelas– LKI,l.6.

ūkio darbų laikotarpiu)27. Šiuos žmones,manytume,galimaapibendrintaipavadinti„dirbančiaisvargšais“,kurie,kaip taikliaiapibūdino Mary Lindemann, „turi ne kądaugiauneisavopačiųdarbojėgą,tačiaunėraneielgetos,neibeturčiai“28.Beabejo,mūsųsiūloma„tarnų“kategorijayralabaiheterogeniška–įjąįtraukėmeirgreičiau-siaibentkiekgeriaugyvenusiusnamųtar-nus(liokajus29arvirėjus),irnetokiusspe-cifinius darbus dirbančius žmones, kurietarnaudavonetikpaskonkrečiusasmenis,betirinstitucijose(vienuolynuose,špitolė-se).Neturimeduomenųapietai,kiekgalė-

27 Įtraukiami tik Vilniaus miestiečiai, kurių pri-klausymąmiestiečių luomuibuvogalimapatvirtinti irVilniaus naujųjų miestiečių sąrašo –Urbanavičius A. Vilniausnaujiejimiestiečiai1661–1795metais:sąrašas.Vilnius,2009–duomenimis.

28 Lindemann M.Medicine,MedicalPractice,andPublic Health //A Companion to Eighteenth-CenturyEurope/Ed.byP.H.Wilson.Oxford,2008,p.171.

29 Tarpjųpasitaikoirsąlyginainemažaiužsienie-čių, pavyzdžiui, medicinos daktaro Stepono Bizijausliokajus Jonas Richteris, kilęs iš Gdansko, – LK II, l. 163.

2 lentelė. Ligonių socialinė kilmė ir profesijos / užsiėmimai (1709–1799)

Socialinės grupės %Kilmingieji 9,4Dvasininkai 7,8Miestiečiai27 0,8Valstiečiai 5,7Vargšai 1,7Profesijos / užsiėmimai %Tarnaiirpadieniaidarbininkai 19Amatininkai 12,7Kareiviai 5Studentaiirmokiniai 3,2Kiti(pirkliai,muzikantaiirt.t.) 1,4Nenurodoma 33,3

54

jouždirbtikienonorsnamuosetarnaujantisžmogus,tačiaužinomeapiekeliųšpitoliųūkio tarnų darbo užmokestį. Pavyzdžiui,Vilniausmisionierių30 ir rokitų31špitolėsedirbę vyrai permetus gaudavo 40 auks.,gyvenamąjąvietą,batųporą,drabužiusbeimaitinimą.Ar ligosatveju jie turėjogali-mybękreiptisįbarzdaskutįarbagydytoją?Vargu. IšLukiškių dominikonųkonventoišlaidųknygossužinome,kad,pavyzdžiui,tokiapopuliariprocedūrakaipkraujonu-leidimas galėjo kainuoti 12 gr. ir 2 šilin-gus32,ovaistaivienamžmogui–25gr.33 Tokios,atrodytųnedidelėsišlaidos,kurios,sergantsunkesneliga,greičiausiainebūtųvienkartinės,jausudarytųapie3%minėtųtarnųmetiniųpajamų.Darsunkesnėturėjobūti stabilios darbo vietos neturinčių pa-dienių darbininkų padėtis. Dauguma šiaikategorijaipriskiriamųžmoniųbuvoatvy-kęįVilniųištolimesniųarartimesniųLDKvietovių,tad,tikėtina,galėjobūtinevedęirapskritai neturėti reikiamų socialinių ry-šių,reikšmingųsusirgus.Anotmigracijąįankstyvųjųnaujųjųlaikųmiestustyrinėju-sioAllanoSharlino,būtentimigrantaidėlsavostatusodažniausiailikdavonevedęirbevaikiai34.Tikėtina,kadpanašūstyrimaiparodytų, jogVilniuje buvo susiklosčiusipanaši, jeigune identiška,situacija.Taigimažai uždirbančiam, šeimos ir tvirtesniųsocialiniųryšiųneturinčiamžmoguišpito-lėkritiniugyvenimomomentugalėjotapti

30 Vilniaus misionierių špitolės pajamų–išlaidųknyga(1748–1763)//LMAVBRS.F.318,b.3061,l.32.

31 Vilniaus rokitų špitolės pajamų–išlaidų regis-tracijoslapas(1792m.balandis)//LMAVBRS.F.43, b.20591,l.2.

32 Lukiškių dominikonų konvento išlaidų knyga(1735–1752)//VUBRS.F.5,b.F-32488,l.47.

33 Ibid.,l.15.34 Sharlin A.NaturalDecrease inEarlyModern

Cities:A Reconsideration // Past & Present. No. 79,1978,p.127.

ne tikpigesniogydymosialternatyva,betirapskritaigalimybeišlikti.

Matyt,dėlpanašiųpriežasčiųpagalbosšpitolėje ieškodavo ir amatininkai, tarpkurių būta daugiau mūrininkų, audėjų,siuvėjųirbatsiuvių.Simptomiška,kadšpi-tolėjegydytivoskeliprestižiniaisamataisužsiimantysamatininkai–auksakaliaibeilaikrodininkai. Išsamesni Vilniaus cechųtyrimai leistų geriau suvokti, kodėl bū-tentminėtaisamataisužsiimantysžmonėsšpitolėjegydydavosidažniau.Pavyzdžiui,DidžiosiosBritanijosirPrancūzijosmies-tuose įvargšųsąrašusypačdažnaipatek-davobatsiuviai, kurių tiesiog būdavoperdaug,kadpakankamaigalėtųuždirbtivisi,besiverčiantysšiuoamatu35.Panašiąsitu-acijąatspindi1795m.parengtasVilniausamatininkų sąrašas, iš kurio matyti, jogbatsiuviai sudarė beveik ketvirtadalį visųamatininkų36. Specialus susitarimas siejobonifratrųšpitolę irbarzdaskučiųbeipir-tininkųcechą–nusigyvenęarbatinkamosgyvenamosiosvietosneturintyscechona-riaiturėjobūtipriimamigydytisįšpitolę37. Matyt,tai,kadtarpligoniųsąlyginaidaž-naimatomi šios srities amatininkai, ypačpameistriai(cyruliczek),nemažaipasakoirapiepragyvenimoiššioamatogalimybes.

Nors kareiviai sudaro 5 % visų ligo-nių, šią statistiką iškreipia minėti 1794m.pavasarioirvasarosįvykiai.Ikitolka-

35 Hufton O.WomenwithoutMen:WidowsandSpinstersinBritainandFranceintheEighteenthCen-tury//BetweenPovertyandthePyre:MomentsintheHistoryofWidowhood/Ed.byJ.BremmerandL.vandenBosch.London,1995,p.182.

36 Vilniausmagistratoaktųknyga(1794–1795)//Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. SA, b. 5152, l. 487v–488v.

37 Aktycechówwileńskich1495–1795,cz.2,ze-brałiprzygotowałdodrukuHenrykŁowmiańskiprzywspółudzialeMariiŁowmiańskiejiStanisławaKościał-kowskiego, przedmową i skorowidzami opatrzył JanJurkiewicz.Poznań,2006,s.46.

55

reiviai špitolėje gydyti retai – pirmiausiakeliaujantysproVilnių(pvz.,dezertyrai38) arba tarnaujantys mieste dislokuotuosedaliniuose.Vienavertus,Vilniujenebuvospecialiaikareiviamsskirtosšpitolės,kitavertus, ir jie greičiausiai būdavo gerokainusigyvenę, tad gydymasis špitolėje tap-davobenegeriausiaišeitimisusirgus.Išli-goniųdaiktųirdrabužiųaprašymųmatyti,kadskurdasįšpitolęatvesdavoirstudentų,muzikantų irkitų rečiau į ligoniųknygasįrašomųžmonių.

Norsbeveikdešimtadalį špitolės ligo-nių sudariusius kilminguosius (formaliai)vienijo luomas, vis dėlto jų materialinėpadėtisbuvolabainevienoda:tarpjųma-tomeirŠv.JuozapoirNikodemošpitolėjeVilniuje tarnaujantį Matą Hajevičių39, irKonstantinąGodlevskį,kurioturimųdaik-tųsąrašasligoniųknygojeužėmėdaugiaunei lapą40.Nors irnežinomekiekvieno išjųgyvenimoistorijos,visgigalbūtgalimakeltihipotezę,kad jiebuvosmulkiejiba-jorai, priversti ieškoti kitų, jaunevisiškai„bajoriškų“ pragyvenimo alternatyvų41. Manytume,svarbuirtai,kaddaugumajųbuvokilęišAšmenosirLydospavietų,ku-riemsbuvobūdingosžemėvaldossusmul-kėjimotendencijos42.

Tarp špitolėje gydytų dvasininkų dėlsavaimesuprantamųpriežasčiųdaugiausiabuvo pačių bonifratrų. Be jų, didžiausią

38 Pavyzdžiui, Prūsijos kariuomenės dezertyrasJonasNedigeris–LKIII,l.45v.

39 LKII,l.144.40 LKI,l.160v–161.41 Frost R. I.TheNobilityofPoland–Lithuania//

TheEuropeanNobilitiesintheSeventeenthandEighte-enthCenturies,2ed./Ed.byH.M.Scott.Vol.II:Nort-hern,Central andEasternEurope.Basingstoke, 2007, p.280–281.

42 Козловский П. Г. Землевладение и земле-пользованиевБелорусиивXVIII–первойполовинеXIXв.Минск,1982,с.89,100–101,104.

dalįsudarėdieceziniaidvasininkai,okitųordinų vienuoliųmatome vos kelis. Sun-kupasakyti,kokiospriežastysnulemdavo,kad dvasininkai būdavo gydomi būtentšioje špitolėje, juo labiau kad aptariamulaikotarpiu jau veikė vyskupo bei kapi-tulosglobojamarokitųšpitolė.Galbūt taibuvo vienas iš būdų bonifratrams atsidė-kotiVilniausvyskupuiirkatedroskapitu-laiužparamą,ošįteiginįbentišdaliesga-limapagrįstituo,jogdaugumądvasininkųpriimti į špitolę rekomenduodavo būtentVilniaus vyskupas arba kapitulos nariai.Be to, galima numanyti, kad vienuolynoaplinkabuvosuvokiamakaiptinkamiausiadvasininkams.Pavyzdžiui,gydytiskažko-kiospsichikosligos(variatio)išBiarozos1755m.vasarąbuvoatvykęskartūzasJuo-zapasSkirckis,užkuriogydymąirišlaiky-mąsumokėjopatyskartūzai43.

Suprantama,kodėlšpitolėjegydėsitieknedaugmiestiečių,kurielaikytiniaukštes-niuoju miesto gyventojų sluoksniu44, ta-čiaukodėltiekmažaivargšų?Visųpirmavargšųglobanebuvopagrindinisbonifra-trų tikslas – vienuoliai ypač retai priim-davo ką nors tik dėl skurdo. Pavyzdžiui,1769m.kovąįšpitolę„išgailestingumo“buvopriimtasniekuonesergantis10metųberniukas45. Iš ligoniųknygųmatyti, kaddidžioji dalis „vargšais“ (pauper, ubogi) įvardytųžmoniųsirgonepagydomomisli-gomis(pvz.,epilepsija)arbabuvotiesiognusilpę.Galibūti,kadbonifratrai įvertin-davo,arapskritaivertapriimti tokiusbe-viltiškusligonius,užuotgydžiustuos,ku-riemsvisdargalimapadėti.

43 LKII,l.51av.44 Urbanavičius A. Vilniaus naujieji miestiečiai

1661–1795m.Vilnius,2005,p.14.45 LKII,l.124v.

56

Kai kuriuose įrašuose paminima, kadvieną ar kitą ligonį rekomenduodavo gy-dyti koks nors asmuo, o tai, tikėtina, už-tikrindavo greitesnį priėmimą į špitolę.Panašu,kadtaibuvosusijęnetieksureko-menduojančioasmenssocialiniustatusu46,kieksufinansiniaisįsipareigojimais:reko-mendacijabūdavoįsipareigojamapadeng-ti gydymo ir galimas laidojimo išlaidas.Manytume, labai iškalbingas yra bajoroJuozapo Plotnickio atvejis. 1751m. rug-sėjo25d.,pašautasAndriejausPlato47,jisbuvo atgabentas į špitolę bajoro JuozapoJastšembskio, kuris įsipareigojo apmokė-ti gydymo išlaidas. J. Plotnickiui mirus, J.Jastšembskisturėjosumokėtibonifratrųreikalaujamus20muštiniųtalerių–10užvaistusir10užlaidotuves48.

Norsdaugumaligoniųneturėdavogry-nųjųpinigų,visdėltojiebūdavonuskurdęnevienodai. Pavyzdžiui, 1727m. rugsėjopabaigoješpitolėjeatsidūręsirgreitaimi-ręsDanieliusŽukas„[dėl]vaistųpardavėkontušą ir žiponą, taip pat kardą, tačiauviskasperniek“49,opokeliųdienųmirusiosamdinioJoakimoturtą infirmarijusapra-šėtaip:„<...>drabužiainėgrašioneverti,todėldaugiau ir neberašau.“50 Nevienoda materialinėpadėtismatytiirišto,kiekpi-nigųlaidotuvėmsbuvogautapardavusmi-rusio ligonio daiktus: 1793 m. rugpjūčio 2 d. po vieno ligonio laidotuvių dar liko 20auks.,opokito–tik6auks.20gr.51

46 Nors dažniausiai tai yra būtent aukštesniosocialinio statuso asmuo.Labai retas atvejis – šeimosnariųrekomendacijos.

47 Vilniaussuolininkųteismoaktųknyga(1751–1760)//LVIA.F.SA,b.5351,l.141v;LKII,l.29.

48 LVIA.F.SA,b.5351,l.141v.49 LKI,l.124v.50 Ibid.,l.178v.51 Vilniaus bonifratrų konvento ir špitolės pa-

jamų–išlaidų knyga (1793–1828) // VUB RS. F. 5, b.F-32449,l.1.

„Febris maligna in ultimo gradu“: apie ligas

Ligonių knygos atskleidžia platų spektrąįvairiausių ligų, kurias galima skirstyti įkeletąpagrindiniųrūšių(žr.3lentelę).

3 lentelė. Ligų rūšys (1709–1799)

Liga %Vidaus ligos 34Karštinės 32,5Žaizdos 13Traumos 5,6Psichikosligos 4,7Odosligos 0,7Venerinėsligos 0,4Maras 0,3Nenurodyta 8,8

Didžiausiądalį ligonių sudarė sergan-tys įvairiomis vidaus ligomis ir karštinė-mis,kurios,nors traktuotinoskaipvidausligos, sudarė labai aiškią atskirą grupę.Panašu,kadkarštiniųgydymasbuvovie-na iš specifinių bonifratrų veiklos sričių.XVI a. pabaigoje Florencijos S. Mariadella Umiltà špitolėje didžioji dalis ligo-nių sirgo karštinėmis52, tai buvo būdingairbonifratrųšpitolėmsLenkijojebeiAus-trijoje53.Ligoniųknygosatskleidžiadide-lę karštinių įvairovę: nuo paprasčiausios„karštinės“ikiįvairiųvariantų,įvardijamųpagal laipsnį ar simptomų pasireiškimoritmiškumą.Dažnai susiduriame su ūmia

52 Henderson J.CharityandWelfareinEarlyMo-dernTuscany//HealthCareandPoorRelief,p.74.

53 Komarynska H.Szpitalbonifratrów,s.236–259;Watzka C. Die Krankenprotokolle der BarmherzigenBrüderinGraz1730–1759:einBeitragzursteirischenSozial-undMedizingeschichtedes18. Jahrhunderts //Rutengänge:StudienzurgeschichtlichenLandeskunde.FestgabefürWalterBrunnerzum70.Geburtstag.Graz,2010, S. 326.

57

(febris maligna, acuta, ardens, hitziges Fieber), taip pat kasdiene (quotidiana,codzienna, tägliches), tridiene (tertiana),besitęsiančia (continua) karštine, taip patkarštine,pasireiškiančiasupertrūkiais(in-termittens). Kartais minimas ir vienas iškarštinių tipų – tulžinga karštinė (febris bilosa)54. XVI–XVIII a. gydytojaimanė,kad karštines sukelia sutrikusi skysčiųapytaka kūne55. Vis dėlto istoriografijojeteigiama56, taipatvirtina ir ligoniųknygųduomenys, kad sergamumas karštinėmispadidėdavošiltuojumetų laiku, taigigal-būt prie užkrato plitimo prisidėdavo tiekoro sąlygos ir miesto sanitarijos būklė,tiekžmonių,ypačvargingesnių,gyvenimosąlygos,kaiartimikontaktaibūdavoneiš-vengiami.

Į plačią „vidaus ligų“ kategoriją pa-tenkalabai įvairiosligos:nuokvėpavimotakų,virškinimotrakto(pvz.,negalavimai,susijęsuskrandžiu(destructio stomachis, zepsucie zołądka)) bei vidurių ligų (pvz.,dizenterija)ikiįvairiųkrūtinėssrities,gal-vosskausmų,džiovosirt.t.

Nemažadalisligoniųkentėjonuoįvai-rių – dažniausiai kojų – žaizdų (wrzody,rany).1749m.lapkričio26–1750m.vasa-rio22d.špitolėjegydytasžvejysMartynasMatulevičiustikino,kadžaizdakojojene-užgyjantijau16metų(mit einem 16jähri-gen Schaden im Fuß)57. Kareivio LeonoRukevičiaus teigimu,bėdųsukojomis jisturėjęs „dėl kareiviškų darbų“58. Galima

54 Apie karštinių tipologiją žr. Gentilcore D. ContestingIllnessinEarlyModernNaples:Miracolati,PhysiciansandtheCongregationofRites//Past&Pre-sent.No.148,1995,p.128.

55 Ibid.56 Pavyzdžiui,Risse G. B.MendingBodies, Sa-

ving Souls.AHistory of Hospitals. NewYork, 1999, p.214.

57 LKII,l.14v.58 LKI,l.227.

numanyti, kad tai buvo susiję su prastaavalyne – neatsitiktinaidaugumątokiųli-gonių sudaro būtent valstiečiai, padieniaidarbininkai bei amatininkai (tarp jų – irkeliolikabatsiuvių),kurie,matyt,neišgalė-davoįsigytigeresnėsavalynės.Kitavertus,reikiaatkreiptidėmesį,jognesveikaskojasturintys žmonės į špitolę kreipdavosi bū-tentšaltuojumetųlaiku,taigineatmestina,kadkaikurieišjųbūdavonušalęgalūnes.

Kitais negalavimais besiskundžiantysžmonėssudarydavokurkasmažesnędalį.Visdėltovertaatkreiptidėmesįįdvispe-cifines ligų rūšis–psichikos irvenerinesligas. Ligonių knygose bene dažniausiaiminimosmanija irmelancholija, taip pathipochondrija ir kiti tiksliau neįvardytipsichikos sutrikimai (variatio,variaticus,waryacia,wariat,mente captus,narrisch,pomieszanie). Greičiausiai bonifratrųįsivaizdavimai per daug nesiskyrė nuo XVII a. pabaigojenusistovėjusių šių ligųapibrėžimų59. Tiek manijai, tiek melan-cholijai buvo būdingas kliedėjimas ne-karščiuojant, tačiaupirmuojuatveju ligo-niai būdavo neramūs, agresyvūs ir savonekontroliuojamais judesiais keldavo pa-vojųaplinkiniams,oantruoju–ramūs60.Išįrašųligoniųknygosematyti,jogpsichikosligosnebuvobūdingosišskirtinaiaukštie-siemsvisuomenėssluoksniams–josbūda-vodiagnozuojamostiekbajoramsardva-sininkams,tiekamatininkams,padieniamsdarbininkamsarvalstiečiams.Pavyzdžiui,1792m.balandįšpitolėjeatsidūrėmelan-cholijosapimtassamdinysišKaunopavie-toKarolisGolbičkis,gydęsisdaugiauneipenkismėnesius61.

59 Foucault M.History ofMadness /TranslatedbyJ.MurphyandJ.Khalfa.London–NewYork,2006, p.314.

60 Ibid.,p.657–658.61 LKIII,l.50a.

58

Labai negausią grupę sudarė veneri-nėmis ligomis sergantys žmonės. Daž-niausiaibūdavodiagnozuojamagonorėja,o kitais atvejais apsiribota nekonkrečiais„prancūziškos“(morbus gallicus,na fran-cę) arba „venerinės“ ligos (morbus vene-ris, veneria) terminais, kurie nebūtinaireiškėsifilį62.Tokiųligoniųbuvotiekne-daugvisųpirmadėlto,jognetolieseveikėrokitųšpitolė,kuriosviena išpagrindiniųveikloskrypčiųbuvoveneriniųligųgydy-mas63.Kitavertus,įtakosgalėjoturėtitiek„ideologinės“, tiek praktinės priežastys:venerinėmisligomissergantysligoniaiga-lėjo būti nepriimami dėlmoralinių nuos-tatų, be to, šioms ligoms gydyti reikėjospecifi(škes)nio pasirengimo ir specialiųgydymopriemonių64.

Ligonių knygose įrašytas diagnozes,ypač kai vartojami oficialūs medicinosterminai, reikėtų vertinti labai atsargiai.Tokiaisatvejaisviskaspriklausydavonuoligonius registruojančio infirmarijaus iš-silavinimo. Pavyzdžiui, 1709 m. lapkri-tį–1710m. rugpjūtį visi kokia nors karš-tine sirgę ligoniai, anot infirmarijaus, sir-gobūtentūmiakarštine65.O,pavyzdžiui,1752m.pabaigoje–1753m.pradžiojema-tomekurkasįvairesnesdiagnozes,kuriospatikslinamos ir papildomais terminais:1753 m. sausį špitolėje atsidūręs JurgisZavlaskis, anot infirmarijaus,ne tik sirgoūmiakarštine,betdar irkosėjosukrauju(febris maligna et haemophtisis)66. Šiuo

62 Siena K. P.VenerealDisease,HospitalsandtheUrban Poor: London’s ‘FoulWards’, 1600–1800.Ro-chester,2004,p.15.

63 Jakulis M.Rokitai,p.77.64 Dėlšiųpriežasčiųvenerinėmisligomissergan-

čiųligoniųnepriimdavokaikuriosLondonošpitolės,žr.Siena K. P.Op.cit.,p.104–105.

65 LKI,l.5–23v.66 LKII,l.39.

atveju, manytume, daug pasako vien tai,kad negalavimai buvo apibūdinti ne taip,kaipmatyti iš išorės,bet„oficialiais“ ter-minais.Vis dėlto lieka neaišku, ar bonif-ratrai, pavyzdžiui, karštines laikydavoatskiraliga(šitailygirpatvirtintųtai,kaddaugiauniekodažnuatvejunenurodoma),ar,kaipbuvoįprastaXVIIIa.VakarųEu-ropoje,organizmokovossuligaženklu67. Bene tiksliausiomis reikėtų laikyti dia-gnozes,kurios susijusios su tuo,kąbuvogalima tiesiogpamatyti arbaką labaipa-prastaisžodžiaisgalėjoapibūdintipatysli-goniai–įvairiussužalojimusarskausmus.Ligųūmumą,manytume,parodovientai,kad žmonės dėl jų apskritai atsidurdavošpitolėje, o tokie, atrodytų, nepavojinginegalavimaikaipgerklėsskausmasarko-sulys iš tiesų galėjo reikšti labai ūmias,buitinėmispriemonėmisnebeįveikiamasirrimtąpavojųligoniuikeliančiasligas.JukvarguarXVIIIa.žmogus,kaipdažnasirdabar,nesakydavo„ai,praeis“ irneveng-davo kreiptis kvalifikuotesnės pagalbos,ypačžinodamas,kadtaikainuos.

Labai ribotosžiniosapie špitolėje tai-kytus gydymo metodus. Bonifratrai, ku-rie ligonius tik slaugydavo68, samdyda-vo barzdaskučius69, kurie taikydavo sauįprastus gydymo metodus, pavyzdžiui,kraujonuleidimą.Bentkiekobjektyvesniugydymo efektyvumo kriterijumi, matyt,

67 Foucault M.TheBirthoftheClinic.AnArchae-ologyofMedicalPerception/TranslatedbyA.M.She-ridan.London,1976,p.178.

68 Žinoma tik apie vienąVilniaus konvente gy-venusį vienuolį, kuris galėjo pats gydyti: 1733 m. išGdansko buvo atvykęs brolis Laurynas Ostrovskis,kuris,anotvyresniojo,„geraiišmanomedicinąirbarz-daskučiųamatą“.Visdėltojamnebuvolemtailgaidar-buotis,nes1734m.sausio13d.vienuolismirė–SK, l.182v,185v;LKI,l.165v.

69 Pavyzdžiui,1735m.špitolėjedarbavosiAnta-nasMajevskis–SK,l.196v.

59

galima laikyti mirtingumo procentą. Pervisąlaikotarpįpasveikę(arbentjautokiaislaikyti) iš špitolės išėjo 85,9 % ligonių,mirė – 14,1 %. Ligoniai mirdavo konenuo visų minimų ligų: nuo neįvardytųnegalavimų (rozne defekta) iki psichikossutrikimų. Žinoma, dažniausiai mirdavotie, kurių skaičius būdavo didžiausias –sergantys įvairiomis karštinėmis, mirtisdažnai pasiglemždavo ir džiovininkus. Išdaliesgydymoefektyvumodidėjimąrodotai, kad,daugėjant ligonių,mirties atvejųskaičiusproporcingainedidėjo(žr.1pav.).

Ar galime kalbėti apie kokį nors ryšįtarp žmogaus socialinio statuso ir ligos?Vargu. Pernelygmažai žinome apie ligo-niųgyvenimosąlygasirkitusdalykus,kadgalėtumebentjaubandytisurastitokįryšį.Pavyzdžiui,mirtingumąXVII–XIXa.Lon-done tyrinėjęs Johnas Landersas nustatė,jogneseniaiįmiestąatvykęžmonėsbūda-vone tokie atsparūs infekcinėms ligoms,kaipvietiniaiarseniaimiestegyvenantysžmonės, jau įgavę specifinį imunitetą70. Visiškai tikėtina, kad taip galėjo būti irVilniausatveju.Skirtingiemssocialiniamssluoksniams priklausančius žmones ligapaveikdavoskirtingai.Tarnuiarpadieniamdarbininkuiligareiškėnetikfiziniussun-kumus,bet irnegalėjimądirbti,o,matyt,neretuatveju–irdarbopraradimą:ligoniųknygosematytiįrašų,kuriuosenurodoma,kadligonis„nebetarnauja“,bet„tarnavo“.Amatininkams papildomų garantijų tu-rėdavo suteikti priklausymas cechui. Ge-raspavyzdys– rankąsusižalojęssiuvėjasAleksandrasMichalovskis,kuriogydymoišlaidas padengė cechomeistrai71. Net ir

70 Landers J.MortalityandMetropolis:TheCaseof London 1675–1825 // Population Studies.Vol. 41, No.1,1987,p.69.

71 LKI,l.61v.

labai ilgaisirgdamas,Aleksandrasnebūtųpraradęsvietosceche, taigi ir savodarbovietos. Lygiai taip pat niekas dėl prastossveikatos negalėjo „atleisti“ ir į gatvę iš-mesti bonifratro FeliksoVisloucho, kuris„serga kas savaitę, dėl senatvės negalidirbtijokiodarbo“72.

„Kuris iš pat ryto pas mus ir atsivertė“: apie kitokias „ligas“ ir jų „gydymą“

Kiekvienašpitolėvisųpirmabuvobažny-tinė institucija, kurios vidaus gyvenimotvarkabuvo(arbentjauturėjobūti)panašiį vienuolyno73. Bonifratrų špitolėje ligo-niai turėdavo ne tik reguliariai dalyvautimišiose,betirrytaisbeivakaraiskartusuinfirmarijumi kalbėti poterius ir melstisužkonventogeradarius.Visa tai derinantsu (bent jauformaliai)griežtadrausme74,buvosiekiamairgydytikūnus,irstiprintitikėjimą, ir keisti įpročius.Matyt, neatsi-tiktinai špitolėjepro poenitentia buvo at-sidūręsirnevienaskunigas75,o„išgydyti“vienąapostatąVilniausvyskupaspatikėjobūtentbonifratrams76.

Be daugumą ligonių sudariusių kata-likų, buvo gydomi liuteronai (119), sta-čiatikiai (24), kalvinistai (6) ir iš esmėskitatikiaisnelaikytiniunitai(338).Prie84įrašų taip pat pažymėta, kad ligonis esąskonvertitas arba neofitas. Nors kai kurieiš jų katalikai buvo jau sąlyginai seniai,

72 Ibid.,l.44v.73 Pullan B.Op.cit.,p.26.74 Kadbūdavonelengvaišlaikytirimtį infirmeri-

joje, liudija konvento susirinkimų knygoje vis pasiro-dantys vyresniųjų raginimai išlaikyti tylą infirmerijojeirneleistiligoniamsišeitiužšpitolėsribų–SK,l.464v,466,474.

75 Pavyzdžiui, Gardino klebonas Jonas Blaževi-čius–LKI,l.185v.

76 SK,l.78v.

60

kaip,pavyzdžiui,1777m.pavasarįšpito-lėje atsidūręs Jonas Amadėjus Richteris,kuris 1769m. „Varšuvoje, tėvųbernardi-nų bažnyčioje, viešai išsižadėjo Liuterioklaidų“77, prie jų vardų vis tiek matomepastabas apie jų ankstesnę konfesiją. Taigalėjobūtiįspėjimaspatiemsbonifratrams,kadreikėtųatidžiaustebėti,arjieteisingailaikosi savo naujojo tikėjimo ir prireikuspamokyti.Manytume,galimakalbėtiapiedvipriežastis, kodėlgydytisbūdavoprii-mamiirkitatikiai.Pirma,krikščioniškaar-timomeilėskatinopadėtikiekvienamken-čiančiam.Antra,sušpitolėjeatsidūrusiaiskitatikiais sieta galimybė patraukti juos įkatalikybę.Tai liudija aštuonių liuteronų,stačiatikioiržydoatsivertimasįkataliky-bębūtentšpitolėje.Tokiaisatvejais,matyt,sąveikaudavo keletas veiksnių: fiziniaiskausmai, galimi vienuolių įtikinėjimaibei pažeidžiamumas – dauguma špitolėjekatalikais tapusiųžmoniųbuvokilęne išVilniausirgalbūtdarnebuvoužmezgęry-šiųsusavobendratikiais,kuriegalėtųpa-gelbėti susirgus.Nors tikėtina,kadapsis-prendimui įtakos turėdavo ir (ne)pagrįstamirtiesbaimė,tikduligoniaiištiesųgrei-taimirėpoto,kaipriėmėkatalikybę.Vie-nasjų–džiovasirgęsstačiatikisSimonasMichalovka,kurispopenkiųdienųšpito-lėjetapokataliku,odarposavaitėsmirė78. Įdomusvieninteliošpitolėjeatverstožydoatvejis. Vos devynerių sulaukęs vilnietisžydas 1774 m. vasario pabaigoje buvopakrikštytas ir tapo Kazimieru Liutiku(Lutik; pavardė dėsningai parinkta pagalkrikštomėnesį)79.

Tokia veikla buvo būdinga ne tik bo-nifratrams,bet iršaritėms,kuriųšpitolėjeSavičiausgatvėje1748–1780m.katalikais

77 LKII,l.181.78 LKIII,l.44.79 LKII,l.154.

tapo 14 liuteronų ir 2 stačiatikiai, buvoapkrikštyta10 žydų80. Špitolės aplinka irintensyvios religinės praktikos tapdavogeru katalikiško gyvenimo pradžiamoks-liu,ovienuoliųužmegztikontaktaileisda-vosurastineofitamsirkonvertitamsdarbovietas, taip bent iš dalies užtikrinantma-terialinįaprūpinimąirpadedantadaptuotisnaujojesocialinėjeaplinkoje.

Išvados

BonifratrųšpitolėVilniujeišvisųvienuo-liųprižiūrimųšpitolių-ligoniniųbuvopatimažiausia: vienumetu čia galėjo gydytisnuo14iki20ligonių.Ikiamžiausviduriodėlsunkiosmaterialinėspadėtiesšpitolėjevienumetubūdavogydomivos3–4ligo-niai,obendrasmetinisskaičiusretaikadaprašokdavo 80. XVIII a. antroje pusėje,pagerėjusmaterialineipadėčiaiirtrumpė-jantgydymo laikui,bendras ligoniųskai-čius su didesniais armažesniais svyravi-maisdidėjo.

Ligoniųknygųanalizėparodė,kadšpi-tolėjebuvogydomi labai įvairios sociali-nės padėties žmonės: nuo visiškų vargšųikidarsavostatusoženklusišlaikiusiųba-jorų.Nematytitikdiduomenės,aukštosiosdvasininkijosirmiestoelitoatstovų,kurieturėjofinansiniųgalimybiųgydytiskitaip.Nepaisant formalių socialinių skirtumų,visusligoniusvienijonetikliga,betirdi-desnisarmažesnisskurdas,dėlkuriojiemstekdavo ieškoti pagalbos būtent špitolėje.Daugumą ligonių sudarė aktyviausia tometovisuomenėsdalis–16–45metųvyrai,pragyvenantys iš savo rankųdarbo,– tar-nai,padieniaidarbininkaibeiamatininkai.

80 Šaričių špitolės ligonių knyga (1748–1780) //LMAVBRS.F.318,b.17050,l.3,8v,23v,24v,29,31v,35v,44–44v,50–50v,54v,59,65v,66,69v,71,76v,77v,80v,84v,85,88v,89v.

61

Dažniausiai špitolėje gydyti ligoniai,sergantysįvairiomiskarštinėmisirvidausligomis. Vienuoliai špitolėje darbuoda-vosi kaip slaugytojai, o pagrindinį darbąatlikdavo barzdaskučiai, taikydavę sauįprastusgydymometodus.Ganaefektyviąšpitolės veiklą liudija santykinai nedide-lismirštamumas, siekęskiekdaugiaunei 14%.Skirtingossocialinėspadėtiesžmo-nes liga paveikdavo skirtingai: iš fiziniodarbogyvenantiemstarnamsirpadieniams

darbininkams, nepriklausantiems jokiomsprofesinėms korporacijoms, liga galėjoreikštinetikfiziniussunkumus,betirdar-bopraradimą.

Špitolėje būdavo gydomi ne tik ab-soliučią daugumą sudarę katalikai, bet irprotestantai,stačiatikiaiiržydai.Kitatikiaibuvo gydomi ne tik iš krikščioniškos ar-timomeilės, bet ir neatmetant galimybėsjuospatrauktiįkatalikybę,tairododešimtatsivertimobonifratrųšpitolėjeatvejų.

FoundedbytheBishopofVilniusAbrahamWoynain 1635, the Fatebenefratelli (also known as theBrothers Hospitallers of St John of God) conventand hospital operated continuously for almost 200years.Althoughtherearefewstudiesdevotedtothehistory of the Fatebenefratelli in Vilnius, focusingonthefoundation,propertyandpersonalstructureoftheconvent, littleattention ispaid to thepatientsatthehospital,regardlessofthesurvivingricharchivalmaterial‒threeinfirmaryregistrationbookscoveringmostof the18th century (in total8914malepatientcases).Thearticleexaminesthesequestions:thenum-berofpatientsanditsvariations,agecategories,social

statusandthemostcommondiseasessufferedbythepatients.Italsoshedssomelightonthenon-Catholicpatients,someofwhomconvertedtoCatholicisminthisparticularhospital.Theanalysisshowedthatthe‘typical’patientwasamanualworker,servantoranartisan between the ages of 16 and 45, originatingfromnearbytownsorvillages.Duetomostlyfinan-cialshortages,thenumberofpatientswaslowtillthe1750sandreachednewheightsinthesecondhalfofthecentury.Thepatientsmostusuallysufferedfromfeversandvariousother internaldiseases.Themor-talityratesintheinstitutionreachedupto14%,sig-nificantlydecreasinginthesecondhalfofthecentury.

„ADVENIT, ET SUSCEPTUS EST AD NOSTRAM INFIRMARIAM“: THE PATIENTS OF THE VILNIUS FATEBENEFRATELLI HOSPITAL IN THE 18TH CENTURY

Martynas JakulisS u m m a r y

Įteikta 2014 08 20Parengta skelbti 2014 10 27

62

LIETUVOS VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VĖLIAVOS 1918–1940 METAISEduardas Remecas

Lietuvos nacionalinis muziejusArsenalo g. 1, LT-2001 VilniusEl. paštas: remecas@yahoo.de

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

Įvadas

2011 m. vasario 16 d. Istorinėje Prezi-dentūroje Kaune buvo pristatytas katalo-gas–albumas „Mūsų vėliavos 1918–1940m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailėsmuziejausrinkinys“1.Šiojeknygojenetikpublikuojamos visos muziejaus rinkinyjesaugomos vėliavos (484 vnt.), bet ir yraplačiau aprašyta visuomeninių Lietuvosorganizacijų raida bei vėliavų tradicijos(autorė V. Akmenytė-Ruzgienė). Knygayra išskirtinė tuo, kad joje pristatomasvisasmuziejuje saugomas rinkinys, o jis,kaip pažymi leidinio sudarytojos, yra di-džiausiasvėliavųrinkinysLietuvosmuzie-juose.Nors ikikatalogoišleidimoNacio-nalinisM. K. Čiurlionio dailės muziejusbuvosurengęsdvivėliavųparodas(1989,1997m.),buvoišleisti ir jųkatalogai,to-kiovisaapimančiodarboikišiolLietuvojenebuvo.

Šio straipsnio tikslas yra ne pristatytinaująjįvėliavųkatalogą,oparodyti,kadšitemadarlabaimažaityrinėtairtaiaiškiaiatsispindi knygoje. Įžanginiame knygos

1 Mūsųvėliavos1918–1940m.NacionalinioM. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinys / SudarėReda Stuinienė, Vilma Akmenytė-Ruzgienė. Kaunas,2010,288p.

straipsnyje daugiausia dėmesio yra skirtanepačiomsvėliavoms,ojųtradicijomsirritualams. Kataloginė dalis yra sudėliotapagal organizacijas ir pateikta kiekvie-nos jų istorinė apžvalga. Bet apie pačiasorganizacijų vėliavas beveik nėra jokiosinformacijos.Tačiau organizacijų vėliavųapipavidalinimai ir įsigijimai buvo labaireglamentuojami. Buvo aiškiai nustatyta,kaip turi atrodyti viena ar kita vėliava –spalvos,medžiagos, dydžiai, vaizdai, vė-liavoskotasirpriedai.Labaikrintaįakisirtai,kadknygoskataloginėjedalyjevėlia-vosdažniausiaidatuotosnetiksliadata,onurodantXXa.trečiąarbaketvirtądešimt-mečius.Tačiauvisųorganizacijųvėliavosturisavosukūrimometusirsvarbiausia–vėliavosįteikimoirpašventinimodatas.Okurdarvėliavųprojektųautoriai(katalogeminimi tik penkių vėliavų dailininkai) argamintojų ir siuvėjų vardai. Neaprašytiliko ir vėliavose pavaizduoti simboliai, ojuk jie kaip tik ir atspindi pačias organi-zacijas.

TarpukarioLietuvosspaudojeapieor-ganizacijųvėliavasyrapateiktaganadauginformacijos. Organizacijų leidiniuosebuvodedamivėliavųpavyzdžiai su ilius-tracijomis,pateikiami jųmatmenys, spal-

63

vos, kotų viršūnių pavyzdžiai. Spaudojeorganizacijų padaliniai labai dažnai rašy-davoapiesavoskyriausvėliavosįsigijimą,kartaisminėdami joskainą ir jąpasiuvu-sias siuvėjas. Daug papildomos informa-cijosapiedraugijųvėliavasgalimarastiirLietuvos centriniame valstybės archyve.Tačiaubylų,skirtųatskiraivėliavoms,be-veiknėra2.Archyvinėsebylosebendrųži-nių apie vėliavas yra gerokaimažiau neispaudoje, tačiau jose randame daug pa-pildomos informacijosapie įvairiųskyriųįsigyjamas vėliavas, jas siuvusių siuvėjųvardus irvėliavųpriedųgamintojus.Gai-la, tačiau visa šia gausia informacija ikišiol yra nepasinaudota. Šiame straipsny-je nesiekiama aptarti visas Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkiny-jeesančiasorganizacijųvėliavas.Taippatnebusperdauggilinamasi į skyriųvėlia-vų įsigijimą.Nepaisant to straipsnyjeyrapateikiama daugiau kaip 50 vėliavų įsi-gijimoarbašventinimodatų,o taisudaropenktadalį muziejuje saugomų vėliavų3. Straipsniotikslasyraatskleistikelissvar-biausiusfaktusapiekaikuriųorganizacijųvėliavas – akcentuoti jų sukūrimo datas,išvaizdos raidosetapus,projektųautoriusirkitąsvarbiąinformaciją.Nustatytivėlia-vųišvaizdosraidosetapainetiksliaidatuo-tas vėliavas padeda datuoti daug tiksliauneiXXa. trečiuarketvirtudešimtmečiu.Taippattikslesnivėliavųdatavimaileidžianumanyti, kaip galėjo atrodyti įvairiosneišlikusios skyrių vėliavos. Pagrindiniaišaltiniairengiantšįstraipsnįbuvotometoperiodinė spauda ir Lietuvos centriniame

2 PaminėtinatikvienaLietuviųtautinio jaunimosąjungos „JaunojiLietuva“ byla –Susirašinėjimai vė-liavųreikalais,19310501–19321126//LCVA.F.954,ap.1,b.11.

3 Skaičiuojama bemuziejuje saugomų užsienie-tiškųvėliavųirskautųvėliavėlių.

valstybėsarchyvesaugomosLietuviųka-talikųjaunimosąjungos„Pavasaris“,Lie-tuvostautininkųsąjungosbeiLietuviųtau-tinio jaunimo sąjungos „JaunojiLietuva“bylos.

TarpukarioLietuvojeveikėper700drau-gijųirdaugiaukaip7000jųskyrių.Didelėdalisdraugijų,taippatjųskyriųbuvoįsi-giję savo vėliavas. Be draugijų, vėliavasturėjo ir įvairios mokyklos, kariniai pul-kai,valstybinėsorganizacijosirkt.Kartaisvėliavosbuvosukuriamosvienamarkitamrenginiui(pvz.,1938m.tautineiolimpia-dai). Tarpukario Lietuvos organizacijųvėliavųistorineiraidaibuvolabaisvarbūsduįvykiai.Pirmasisjų–1934m.birželio28–liepos 1 d. Kaune surengtas pirmasisvisos Lietuvos eucharistinis kongresas.Ruošdamosi šiam išskirtiniam įvykiui,visos katalikiškos organizacijos rūpinosiįsigyti savo skiriamuosius ženklus – vė-liavas, uniformas, ženklelius. Būtent dėlkongreso,kuriamedalyvavoapie50tūkst.organizuotų tikinčiųjų, labai daug sky-riųįsigijosavovėliavas.Antrasissvarbusįvykisbuvotųpačiųmetųrugsėjo9d.TaiprezidentoAntanoSmetonos60-mečioju-biliejiniai renginiai. Švenčiant prezidentojubiliejų pirmą kartą buvo surengtas or-ganizacijų vėliavų paradas. Šaulių sąjun-gos organizuotame parade dalyvavo apie 3 000 vėliavų4. Didžiąją šio parado dalįsudarėjaunųjųūkininkųratelių(598vnt.),Šauliųsąjungos(370vnt.)irSkautųsąjun-gos(266vnt.)vėliavos.Paradetaippatda-lyvavosavanorių,invalidųiratsargoskari-ninkų,moterųkatalikių,lietuviųliuteronių„Pagalbos“ draugijos, ypač gausiai pava-sarininkų,tautininkųsąjungos,jaunalietu-vių,ugniagesių,visųstudentų,visuomeni-

4 DidžiosiosIX.9iškilmėsP.Vileišioaikštėje//Lietuvosaidas.1934,rugsėjo10,Nr.205,p.7.

64

nių,sportoirjaunimoorganizacijų,Vilniuivaduoti sąjungos vėliavos5. Labai daug organizacijų savo skyrių vėliavas įsigijobūtentnorėdamosdalyvautiparade.Ypačdaugvėliavųpasigaminojaunųjųūkininkųrateliai.Skautųsąjungašiamįvykiuipami-nėti išleidonetspecialiasvėliavėles(apie500 vnt.). „<...> kiekvieną vėliavą lydin-tieji asistentai neš specialiai skautams ir skautėms išleistas vėliavėles. Šios vėlia-vėlės liks brangi visiems skautų tuntams ir draugovėms atmintis.“6Vienoješiųvėliavė-liųpusėjebuvopavaizduotosraidėsAS(An-tanasSmetona)irskaičiusLX(60),okitojedata–1934.Tosvėliavėlėsyrapublikuoja-mosirNacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmuziejaus leidinyje, bet jos pristatytos tikkaipdraugoviųgairelės,nenurodantjųiš-leidimopriežasties.Bešiųįvykių,svarbūsbuvoir1938m.Lietuvosnepriklausomy-bės dvidešimtmečio renginiai, tačiau jųmetudidžiojidalisorganizacijųirjųsky-riųjaubuvoįsigijęsavovėliavas.Taippatvėliavųistorijaisvarbūsbuvojubiliejiniaiorganizacijų suvažiavimai. Būtent tokiųįvykiųmetudidelėdalisskyriųįsigydavosavovėliavas.

Muziejaus išleistame kataloge, kaipminėta,daugumavėliavųnėratiksliaida-tuotos, tačiau yra ir dar viena problema.Kataloge pateiktos vėliavų datos nebūti-nai gali būti teisingos. Štai, pavyzdžiui,iš dešimtiesmuziejuje saugomųLietuviųkatalikiųmoterųdraugijos skyriųvėliavųteisingą datą atitiko vos viena. Lietuviųmokytojų tautininkųDr. J.BasanavičiaussąjungosŠiauliųskyriausvėliavosdatayranurodoma1932m.7Tačiau spaudojeran-

5 DidžiosiosIX.9iškilmėsP.Vileišioaikštėje//Lietuvosaidas.1934,rugsėjo10,Nr.205,p.7.

6 SkautaiiškilmingairengiasiminėtiTautosVadojubiliejų//Lietuvosaidas.1934,rugsėjo6,Nr.203,p.2.

7 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.234.

damežinutęapie1934m.Šiauliųskyriausdarbųapyskaitą,kuriojerašoma,jogbuvoįsigyta skyriaus vėliava8. Kad daugumavėliavų yra datuotos klaidingai, patvirti-nairdaliesSkautų,„JaunosiosLietuvos“,Verslininkų sąjungų ir Lietuvos universi-teto studentų „Varpo“draugijos vėliavos.Apiešiųvėliavųklaidingainurodytasdatasyrarašomaaptariantšiųsąjungųvėliavas.Patikimąvėliavųdatavimągaligarantuotitikjųįregistravimoarpašventinimodatos,tačiau tokių šaltinių kataloge nepateikta,tadirdidelėsdaliesvėliavųdatavimasyralabainepatikimas.

Lietuvos skautų sąjungos vėliavos

NacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejausrinkinyjeyrasaugomos147Lietu-vosskautųsąjungosvėliavosirvėliavėlėsbei 14 jūrų skautų vėliavų ir vėliavėlių9. Kartu su techniniais parametrais yra nu-rodytos ir visų vėliavų datos. Tačiau da-tuojantvėliavasbuvopadarytalabaidaugklaidų.Pirmiausia paminėtina, kad, apra-šantLietuvosskautųsąjungą,buvopateik-ta informacija, jog 1922–1925m. skautųorganizacija vadinosi Lietuvos skautųasociacija(LSA),1925–1930m.Lietuvosskautųbrolija(LSB),onuo1930m.rug-sėjo – Lietuvos skautų sąjunga (LSS)10. Skautųvėliavosedažniausiaibuvopateik-tosorganizacijospavadinimosantrumpos,otaipadedavėliavassugrupuotipagallai-kotarpius.Visdėltoįtaikatalogosudary-tojosneatsižvelgė.Dvivėliavos,turinčiossantrumpas LSB, datuojamos 1932 m.

8 Basanavitiečių daug dirbta // Lietuvos aidas.1934,gruodžio13,Nr.284,p.8.

9 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.144–179.

10 Tenpat,p.144.

65

(Nr. 2.73; 2.137), o viena – 1934 m. (Nr. 2.32) ir net dešimt vėliavų, turinčiųsantrumpas LSS, yra datuojamos 1924–1925, 1927 ir 1929 m. (Nr. 2.43; 2.75–2.76; 2.105; 2.107; 2.116; 2.139; 2.144–2.145; 2.147).

Apžvelgiantgausiąmuziejujesaugomųskautųvėliavųkolekcijąmatyti,kaddau-guma jų yra pasiūtos laikantis tam tikrųišvaizdos standartų. Iš to galima spręsti,kadsąjungosvėliavųišvaizdabuvoregla-mentuojama.Tačiautaiįvykoneiškarto.Nors tuntai irdraugovėsvėliavaspradėjosiūdintisnuo1922m.,darir1928m.vė-liavų irantspaudųpavyzdžiųVyriausiasisštabasnebuvonustatęsirdėltorekomen-davolaikinaisusilaikytinuojųįsigijimo11. Pirmiejivėliavųišvaizdosstandartaibuvonustatyti 1930 m. balandžio 14 d. priė-musLietuvos skautų brolijos statutą. ŠiostatutopriedebuvopateiktiirVyriausiojoskautų štabo, rajono tunto, skautų vyčiųbeiskaučiųdraugoviųvėliavųpiešiniai12. Tačiau jokio papildomo aprašo (matme-nys, medžiaga, spalvos) nebuvo įdėta.NacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejaus vėliavų rinkinyje yra saugomostrys vėliavos (Nr. 2.30; 2.32–2.34), ku-rios visiškai arba iš dalies atitinka broli-jos statuto prieduose publikuotus vėliavųpiešinius. Tad visos šios vėliavos galėjobūti pasiūtos nuo 1930 m. balandžio ikirugsėjo, kai brolija tapo sąjunga. Pakei-tusi pavadinimą vėliavų išvaizdų sąjungapradžioje nekeitė. Taip galima spręsti išto,kadyražinomos laikantispaties stan-dartopasiūtosvėliavossuraidėmisLSBir

11 Vyriausioskautųštabopranešimas//Skautųai-das.1928,Nr.2,p.10.

12 Lietuvos skautų brolijos statutas ir jo priedai:[priimta 1930 V.D. m. balandžio m. 14 d.]. Kaunas:Vyriausiasskautųštabas,1930,p.85–88.

LSS13.Taiįrodoirnustatytostikslioskeliųvėliavųdatos.Tačiauspaudojeapieskau-tų sąjungos vėliavos išvaizdos nustatymąjokiųžiniųrastinepavyko.1931m.buvopaskelbta,kadštabokomisijasvarstodrau-goviųirtuntųvėliavųprojektusirnumato,kadbusparuoštasvisiemsbendrasvienosvėliavospusėsprojektas,okitąpusęgalėsapipavidalinti vienetai14.Vis dėlto, žvelg-damiįvėliavas,saugomasmuziejausrinki-nyje,matome,kaddidžiojidalisdraugoviųir tuntų savo vėliavomsnaudojo 1930m.vėliavųpavyzdžius.Ketvirtodešimtmečioantrojojepusėjeskautųvėliavųišvaizdavėlbuvo kiek pakeista (Nr. 2.44–2.45 ir kt.),tačiaukadataiįvyko,spaudavėlginemini.Tiksliaiiraiškiaireglamentuotosspaudojebuvoaprašytostiknaujosskaučiųvėliavos.

1935m.gegužės7d.Vyriausiojoštaboposėdyjebuvopriimtaskaučiųdraugoviųvėliava.Jiturėjobūtitamsiaižalia,vilnonė,1,45milgioir1mpločio.Abiejosepusėseprisiūtostrispalvės(40x25cm).Seserijosženklas,papuošimai iružrašai turėjobūtibalti.Vėliavoskampebuvogalimaišsiūtidraugijos įkūrimodatą.Siūdinantisvėlia-vą turėjo būti griežtai laikomasi nurody-to pavyzdžio.Vėliavų piešiniai ir raidžiųdydžiai buvo išsiųsti visiems skyriams,taippatpublikuotilaikraštyje„Vadovė“15. Šio 1935m. nustatyto pavyzdžio vėliavų M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkiny-je yra 18 vnt. (Nr. 2.28–2.29; 2.38–2.43 ir kt.).Visdėltonevisos josatitinka regla-mentą.Dalisjųyrašilkinės,dalisišsiuvi-nėtos geltonais siūlais (Nr. 2.42; 2.109),dalies raidžių dydžiai yra mažesni arbadidesni.

13 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.148–149,169.

14 Centre//Skautųaidas.1931,Nr.4,p.2.15 Draugovės vėliava // Vadovė. 1935, Nr. 2–3,

p.18–19.

66

Visasvėliavasnuo1937m.buvogali-maužsisakytiSkautiškųreikmenųtiekimoskyriujeKaune.Skaučių irskautųdraugo-viųvėliavakainavo130Lt,Jaunųjųskautųdraugovėsgairelė–24Lt,skiltiesgairelė(bepiešinių)–0,40Lt,žalvarinisskaučiųvėlia-vųantkotis–17,50Lt,skautų–35Lt,dviejųdaliųsudedamojivėliavoslazda–6Lt16.

Nors,kaipminėta straipsnio įžangoje,įskyrių(tuntųirdraugovių)vėliavųdata-vimąypačgilinamasi nebus, kai kurių jųtikslų datavimą nurodyti yra būtina. Šievėliavų datavimai yra svarbūs tikslinantkitų kataloge publikuojamųvėliavų data-vimą.

1929m.balandžio23d.buvopašven-tintaKėdainiųtuntoLukšioirBirutėsdrau-govės vėliava17, kuri kataloge klaidingaidatuota1932m.(Nr.2.73).1929m.gruo-džio15d.buvopašventintaTelšiųŽivilėsdraugovėsvėliava18,kurikatalogetaippatklaidingai datuota 1932 m. (Nr. 2.137).Abi šios vėliavos turi įrašus, kad jos yraskautųbrolijos.Taippatšiosvėliavosyraišskirtinėssavoapipavidalinimu–josne-atitinkanuo1930m.nustatytostandarto.

1931 m. pavasarį vėliavą įsigijo Pa-nevėžio tuntoMirgos draugovė19. Ši vė-liavakatalogeklaidingaidatuota1932m. (Nr.2.92).Šiosvėliavos,norsji iryraiš-skirtinė,apipavidalinimasjauyradaugkuopanašusįnustatytąstandartą.Kiekkitokios,betvėlgipanašausstandartoyrairTauragėsrajonoD.L.K.VytautoirL.K.Gražinosdraugovių vėliavos (Nr. 2.133; 2.136).

16 Ruošiamos skautų šventės // Skautų aidas.1937,Nr.10,p.227.

17 Kėdainiųtuntas//Skautųaidas.1929,Nr.5–6,p.19.

18 Algimanto šunelis.Telšiųskautai //Skautųai-das.1930,Nr.2,p.26.

19 Skltn. B. Panevėžys // Skautų aidas. 1931, Nr.18,p.2.

Šios vėliavos draugovėms buvo įteiktos1932m.balandžio23d.20Visus1935m.nustatytus skaučių vėliavos pavyzdžiostandartus iliustruoja Biržų tunto Mir-gos draugovės vėliava, kuri buvo įteikta 1936m.sausio26d.21,one1931m.,kaipnurodytakataloge (Nr. 2.28).Dardvi to-kio pat pavyzdžio vėliavos buvo įteiktos 1938 m. Balandžio 30 d. vėliava buvoįteikta ŠakiųBirutės skaučių draugovei22 (Nr. 2.116), o liepos 20 d. – KaunoNe-munotuntoRėdosdraugovei23 (Nr. 2.41). Katalogešiųvėliavųdatosbuvonurodytosklaidingai–1924m.ir1934m.

Kada buvo patvirtintos naujo pavyz-džio skautų vėliavos, nustatyti nepavy-ko, bet paminėtinos dvi vėliavos, kuriųdatos yra tiksliai žinomos. Šakių VincoKudirkos draugovės vėliava buvo įteikta 1938m.balandžio30d.24,one1932m.,kaip yra nurodyta kataloge (Nr. 2.117).KlaipėdostuntoKęstučiodraugoveivėlia-vabuvo įteikta1939m.sausio21d.25,one 1924m. (Nr. 2.75).Abi šios vėliavosyra vienodo standarto ir gamintos to pa-ties gamintojo. Muziejuje yra saugomosidentiškos dar trijų draugovių vėliavos (Nr. 2.44; 2.45; 2.83). Neabejotinai visos šiosvėliavosbuvogamintospanašiulaikuir jasgalima laikytivėlyviausiomisskau-tiškomisvėliavomis.

Be tiksliai nustatytų vėliavų datų, dargalimapažymėti,kadTauragėsrajonotun-

20 Kronika.L.S.S.Tauragėsrajonotuntas.Taura-gė.1937m.gegužėsmėn.15d.,p.31.

21 Ign. Pr-s.Biržųtuntuijau5metai//Skautųai-das.1936,Nr.2,p.48–49.

22 J.K-ka.Didelėsskautųiškilmės//Lietuvosai-das.1938,gegužės5,Nr.199,p.7.

23 Kaunoskaučiųdraugovėgavovėliavą//Lietu-vosaidas.1938,liepos22,Nr.324,p.5.

24 Tenpat.25 Varnėnas.KlaipėdosD.L.K.Kęstučiodr-vės

vėliavos įteikimo šventė // Skautų aidas. 1939,Nr. 3, p.69.

67

tųD.L.K.GediminoirM.Pečkauskaitėsdraugoviųvėliavosnegalibūtidatuojamos1932m.(Nr.2.134–2.135),nesšiosdrau-govės vėliavų neturėjo net ir 1936m., o M. Pečkauskaitės draugovė savo vardągavotik1933m.kovo3d.26Tokiųklaidųdatuojantskautųsąjungosvėliavas,matyt,yra daug, o kai kurios klaidos yra labaiakivaizdžios. Pavyzdžiui, Panevėžio tun-toDariausirGirėnovėliavosdatayranu-rodyta1932m. (Nr.2.91), tačiau lakūnai S.DariusirS.Girėnasžuvo1933m.liepos17 d.Dariaus irGirėno draugovėRamy-galojebuvo įkurta1933m. rugsėjo21d.Vėliava draugovei buvo įteikta 1936 m.gegužės21d.27

Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ vėliavos

NacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejaus rinkinyje yra saugomos 129 „Pa-vasario“ sąjungos vėliavos28. Senesnio pavyzdžio vėliavos pasižymi labai dideleįvairove.1933m.pertvarkiussąjungąįfe-deraciją,mergaičių(41vėliava)irvyrų(34vėliavos) sąjungų vėliavos labai dideliųskirtumų nebeturėjo. „Pavasario“ sąjun-gosvėliavomsknygojeyraskirtanemažaivietos,tačiauvisainformacijapateiktaneprie skyriaus apie „Pavasario“ sąjungosvėliavas,otikkaippavyzdys,iliustruojanttometovėliavųtradicijas29.Išto,kaspa-

26 MarijosPečkauskaitėsdraugovė.L.S.S.Taura-gėsrajonotuntas.Tauragė.1937m.gegužėsmėn.15d.,p.21.

27 Didelėsskautųiškilmės//Lietuvosaidas.1936,gegužės25,Nr.238,p.6.

28 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.180–213.

29 Akmenytė-Ruzgienė V. Vienybė, pareiga, tra-dicija: visuomeninių Lietuvos organizacijų vėliavos1918–1940m.//Mūsųvėliavos1918–1940m.Nacio-nalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinys, p.45–47,49–51.

rašytaknygoje,liekaneaišku,kaipirkadakito „Pavasario“ sąjungos vėliavų išvaiz-da.Taippatknygojenėvienanuo1933m.gaminta vėliava neturi tikslaus datavimo.Tadsudėliokimeviskąpaeiliui.

„Pavasario“sąjungasavovėliavasusi-rūpinoperantrąjąpavasarininkųkonferenci-ją,kurivykoKaune1920m.rugsėjo3–4d.Josmetubuvosudarytakomisija išdvie-jų žmonių –EdvardoMisevičiaus (1883–1946)irVytautoBičiūno(1893–1943)–vė-liavosprojektuiparuošti30.Projektasbuvoparengtas1921m.Tikėtina,kadvėliavosprojekto autorius buvo dailininkasV.Bi-čiūnas. Pirmoji sąjungos vėliava (Centrovaldybos)buvopašventinta1922m. rug-pjūčio18d.Vienoježydrodangausspal-vos vėliavos pusėje buvo išsiūta emble-ma:kanklės–jaunimolinksmumo,dainųmėgimosimbolis,kryžius–katalikiškųjųidėjų gynimo ir Kristaus doros, ir kny-gos–ženklasorganizacijos,kuriostikslasmokytis, kultūrintis, kartu laikantis poli-tiniųpartijų linijos.Visus tuosženklus išviršausnušviečiaauksiniai saulėsspindu-liai31. 1922 m. ketvirtosios konferencijosmetubuvonutarta į „Pavasario“ sąjungosįstatų42str.įrašyti,kaipturiatrodytisąjun-gosvėliava.Žydrodangaus spalvos šilki-nėsvėliavosvienojepusėjebuvosąjungosženklas ir įrašytas šūkis „Dievui ir tėvy-nei“,antrojepusėje–L.K.J.„Pavasario“sąjungos kuopos pavadinimas32. 1924 m.sąjungajauturėjo134vėliavas33.1924m.

30 V. A-tė. Antroji Pavasarininkų konferen-cijaKaune1920m. rugsėjo3–4d. //Pavasaris.1920, Nr.10,p.13.

31 A. V-t.KetvirtojimetinėPavasarininkųatstovųkonferencijaKaune//Pavasaris.1922,Nr.8–9,p.10.

32 A. V-t.KetvirtojimetinėPavasarininkųatstovųkonferencijaKaune//Pavasaris.1922,Nr.10,p.15.

33 Kongreso uždarymas (II plenumo posėdis) //Pavasaris.1924,Nr.14,p.20.

68

sąjungapriėmėnaująženklą,kuriamene-belikokanklių,betatsiradožodis„Pavasa-ris“.1926m.vasario11d.„Pavasario“są-jungospakeistųįstatų73§rašoma:„<...>sąjungos ženklas vėliavoje: ties knygomis, apačioje susikeičia kryžius ir kanklės, viršuje žvaigždė saulės rutulyje, iš kurios spinduliai krinta ant kanklių, kryžiaus ir knygų.“34 Kartu pateikiama pastaba, kadvėliavomsgalimanaudotidabartiniožen-klelio emblemą. Naujojo ženklo vaizdaibuvopateiktiantįstatųknygelėsviršelioiratvarte.1927m.birželio18d.„Pavasario“sąjungospakeistųįstatų100§rašoma,kadženklas vėliavoje ir nešiojamas ant krūti-nės – kryžius, tekanti saulė su spinduliais, apačioje atskleista knyga, viršuje parašas „Pavasaris“35. Kartu pateikta pastaba,kadvėliavomsgalimanaudotisenojožen-klelioemblemą.Išvisotomatome,kadpa-čiojepradžiojevėliavospavyzdysnebuvogriežtai reglamentuotas ir tai lėmėdidelęjųįvairovę.

Nuo ketvirto dešimtmečio sąjungasavovėliavosišvaizdasusirūpinakiekla-biau.1929m.lapkričio30d.žurnale„Pa-vasaris“buvopateiktasmedžiagos,dydžių(atskirai kuopoms, rajonams, regionams,centrui),išvaizdos–dizainoirspalvų,pa-gražinimų,kotoirjopagražinimų,taippatviso ceremonialo aprašymas ir vėliavosnuotraukos36. Medžiagai, pagražinimamsirkotamsgriežtųreikalavimųnebuvo.Na-cionaliniameM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejuje yra saugomos aštuonios 1929 m.pavyzdžio vėliavos (Nr. 7.4; 7.40; 7.45;

34 Lietuviųkatalikųjaunimo„Pavasario“sąjungosįstatai.Kaunas,1926,p.25–26.

35 Lietuviųkatalikųjaunimo„Pavasario“sąjungosįstatai: [su pakeitimais, įregistruoti 1927 m. birželiomėn.18d.]. Kaunas:Mankienėssp.,1928.

36 L. K. J. „Pavasario“ Sąjungos ceremonialas. I.Vėliava//Pavasaris.1929,Nr.20,p.559–561.

7.58; 7.69; 7.79; 7.100; 7.120). Visos jos turėjobūtisiūtos1930–1933m.Taipatvir-tina ir nustatytos tikslios penkių vėliavųdatos.Betygaloskuoposvėliavabuvopa-šventinta1930m.kovo30d.37,Veiverių–1932m.liepos24d.38,Kruopių–1932m.rugpjūčio7d.39,Pažėrų–1933m.spalio8 d.40,Šiluvos–1932m.birželio26d.41 Pastarojivėliava,kaipteisingaiyranurodytakataloge,už400litųbuvoįsigyta1931m.42 Dar viena Palangos kuopos vėliava, kuriyralabaipanašiį1929m.pavyzdžio,buvopasiūta1931m.43

Visdėltonetirpoto,kai1929m.buvopriimtasnaujasvėliavospavyzdys,didelėdalis kuopų ir toliau siuvosi senojo pa-vyzdžio vėliavas, kartais net su senuojusąjungos ženklu – kanklėmis. Sakysime,seno pavyzdžio Linkuvos rajono vėlia-va buvo pašventinta 1930 m. rugpjūčio 31 d.44,katalogejosdataklaidingainurodyta 1926m.(Nr.7.49).Tytuvėnųkuoposvėlia-vabuvopašventinta1931m.liepos19d.45 (Nr. 7.106), Čekiškės – 1931 m. rugsėjo 20 d.46 (Nr.7.8),Stačiūnų–1932m. lie-pos10d.47(Nr.7.90),Kriūkų–1932m.48

37 Jaunas Korespondentas.Betygaliečiai...//Pa-vasaris.1930,Nr.9,p.284.

38 Veiveriai//Pavasaris.1932,Nr.16,p.520.39 Dalyvis. Kruopiai // Pavasaris. 1932, Nr. 16,

p.518.40 Pažėrai//Pavasaris.1933,Nr.20,p.608.41 K. Šv. Aloyzo minėjimas Šilavoje // Mūsų

laikraštis.1932,liepos9,Nr.27,p.6.42 Šiluva//Pavasaris.1931,Nr.24,p.755.43 Palanga//Pavasaris.1931,Nr.5,p.159.44 Varguolė. Pavasarininkų šventė Linkuvoj //

Mūsųlaikraštis.1930,rugsėjo13,Nr.37,p.6.45 Vėliavosšventinimoiškilmės//Mūsųlaikraštis.

1931,rugpjūčio1,Nr.31,p.6.46 Jaunimošventė//Mūsųlaikraštis.1931,spalio

3,Nr.40,p.6.47 Gražiai paminėjo // Mūsų laikraštis. 1932,

liepos23,Nr.29,p.6.48 Sustiprės //Mūsų laikraštis. 1933, sausio 21,

Nr.3,p.6.

69

(Nr. 7.35), Linkuvos mergaičių kuopos –1933 m. rugsėjo 3 d.49 (Nr. 7.50). Visųpenkiųkuopųvėliavoseyrapavaizduotasankstyviausias sąjungos ženklas su kan-klėmis.Toksvėliavų išvaizdos reglamen-tavimo nebuvimas arba jo nepaisymaslabai apsunkina sąjungos vėliavų, kuriosbuvo pasiūtos iki 1934 m., datavimą.NacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejausrinkinyjeesančiasvėliavas,manau,ateityjebusgalimadatuoti tiksliau,onu-sakyti,kaipatrodėneišlikusiosįvairiųkitųskyriųvėliavosbejųtikslausaprašo–ne-įmanoma.

1932m.gruodžio28d. sąjungabuvopertvarkytaį„Pavasario“federaciją,kuriąsudarėjaunųjų,mergaičiųirvyrųsąjungos.Visoms šioms sąjungoms 1934–1935 m.buvonustatytosnaujosvėliavos.Mergaičiųirvyrųsąjungųvėliavųpavyzdžiai(išvaiz-da, dydžiai, kotas, jų antgaliai) buvo ap-rašyti irpavaizduoti1934m.„Pavasario“žurnale50.Popusantrųmetųbuvonustatytiir jaunųjų pavasarininkų vėliavų pavyz-džiai.Šiosvėliavosbuvobejokiųužrašų,mėlynos spalvos super vidurį įstrižai ei-nančiabalta(berniukų)arbageltona(mer-gaičių) juosta51. Jaunesniųjų pavasarinin-kųvėliavųNacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmuziejausleidinyjenėra.

1936m.vasario1d.„VyriausybėsŽi-niose“ buvo paskelbtas naujas „Draugijųįstatymas“, pasak kurio visos draugijosturėjo perregistruoti savo įstatus. Nauji„Pavasario“vyrųirmergaičiųsąjungųfe-deracijosįstataibuvoįregistruoti1937m.

49 Linkuvoj//Pavasaris.1933,Nr.17,p.508.50 LietuviųKatalikų„Pavasario“Federacijosmer-

gaičiųsąjungosvėliavosaprašymas;LietuviųKatalikų„Pavasario“Federacijosvyrųsąjungosvėliavosaprašy-mas//Pavasaris.1934,balandžio15,Nr.7,p.200–201.

51 Jaunesniųjųpavasarininkųvėliavosaprašymas//Pavasaris. 1935,rugsėjo15,Nr.17,p.387.

birželio30d.52Jienustatė,kadfederacijąsudarotikvyrųirmergaičiųsąjungos.Jau-nųjųpavasarininkųsąjungos,kaipatskirovieneto,nebeliko.

Pagal 1937 m. įstatus federacija turėjožydrą (dangaus spalvos) vėliavą, kurios vie-noje pusėje buvo federacijos ženklas – kry-žius, tekanti saulė su spinduliais, apa-čioje atskleista knyga, kitoje – užrašytasšūkis „Dievui ir Tėvynei“ ir vėliavossavininko vardas53. Tokio pavyzdžio vė-liava Nacionaliniame M. K. Čiurlioniodailės muziejuje yra saugoma tik viena (Nr. 7.81).

1939m.buvonutartaatgaivintijaunes-niųjųpavasarininkųveiklą,tačiauneatski-rai,okaippriklausančiųmergaičiųirvyrųsąjungoms. Jauniesiems pavasarininkamsvėliavųjaunebuvonumatyta,tačiaunorintbuvogalimagamintissenopavyzdžio54.

Be jau pateiktos informacijos, būtinapažymėti dar keletą svarbių faktų, kurietaippatpatikslinavėliavųdatavimą.Mu-ziejaus sudarytame kataloge yra rašoma,kad po 1932 m. žydra vėliavos spalvabuvo pakeista į mėlyną55. Tačiau tai yraklaidinga informacija. Nuo 1922 m. vė-liavabuvožydrodangaus spalvos, onuo1929 m. – tamsiai žydra. Nuo 1934 m.mergaičiųirvyrųsąjungųvėliavųspalva–šviesiaimėlyna(kobalto),opagal1937m.įstatusbendra federacijosvėliavosspalva–žydra,dangausspalva.Kaipmatome,va-dovaujantisšiaisaprašais,tiksliainustatytivėliavųmėlynosspalvosatspalvįyragana

52 L.K.J.„Pavasario“vyrųirmergaičiųsąjungųfederacijosįstatai//Pavasaris.1937,rugpjūtis–rugsėjis,Nr.8–9,p.136–141.

53 Tenpat,p.140.54 Vadųsuvažiavimosvarbesnėsmintys // Jauni-

movadas.1939,Nr.3,p.38.55 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio

M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.181.

70

problemiška. Tad nieko nuostabaus, kadvėliavųatspalviaibuvolabaiskirtingi.Di-delęįtakątamdarėirskirtingigamintojai,turėjęskirtingųmėlynoatspalviomedžia-gų.Visdėlto ilgainiui, sparčiaidaugėjantvėliavų, jų spalvų, dydžių ir net vaizdųįvairovėtapo,kaiprašomaVyrųsąjungoscentro valdybos aplinkraštyje, „gėda“56. Norsbuvokeletąkartų įspėjama,kadvė-liavosturibūtisiuvamosgriežtaipagaltai-sykles, vėliavas siuvosi kas norėjo ir kurnorėjo. Dėl to nuo 1937m. rugsėjo 1 d.visosvėliavosturėjobūtisiuvamostikpercentrovaldybą,otoskuopos,kuriosnorė-jo siūtis vėliavas pačios, turėjo išCentrovaldybos gauti brėžinį ir medžiagos pa-vyzdį,taippatpranešti,kassiūsvėliavąirapiesiuvėjossugebėjimusatliktišįdarbą.Taip pat vyrų sąjungos kuopos iki 1937m.spalio15d.centreturėjoužregistruotisavovėliavas,nurodydamos,kasirkurjassiuvoirkadajosbuvopašventintos57.Tokspatnurodymasbuvopateiktasirmergaičiųsąjungai58. Sąjungos centro valdyba dėlnetinkamodarbo iš „Pavasario“ knygynoatėmė leidimą gaminti sąjungos vyrų vė-liavas59.Tačiautainegaliojomergaičiųvė-liavoms.Mergaičiųvėliavųpaklausabuvolabaididelė, tad jassiuvo labaidaugsiu-vėjų.Mergaičiųsąjungoscentrovaldyboskasos knygoje, be „Pavasario“ knygyno,yraminima,kadužvėliavųsiuvimąbuvoatsiskaityta suM.Mažinaite, sesėmisbe-

56 L.K.J.„Pavasario“vyrųsąjungosCentroVal-dybosAplinkraštis vėliavų reikalu // Pavasaris. 1937,Nr.8–9,p.143.

57 Tenpat,p.144.58 Kuopųirrajonųžiniai//Pavasaris.1938,Nr.3,

p.48.Gaila, tačiauLietuvoscentriniamevalstybėsar-chyve,kuryrasaugomas„Pavasario“sąjungosfondas,bylų,skirtųvėliavomsregistruoti,nėra.

59 L.K.J.„Pavasario“vyrųsąjungosCentroVal-dybosAplinkraštis vėliavų reikalu // Pavasaris. 1937,Nr.8–9,p.143.

nediktinėmis,ses.Mažilyte,ses.Buižyte60. Visas vėliavas buvo pageidautina įsigytipercentrovaldybą,ojųkainasvyravonuo75(bejuostų)iki125(sujuostomis)Lt61.

Peržvelgę „Pavasario“ sąjungos vėlia-vas,saugomasNacionaliniameM.K.Čiur-lionio dailėsmuziejuje,matome, kad nu-statyto aprašymo ir piešinių akivaizdžiaineatitinka septynios mergaičių kuopų(Nr. 7.15; 7.24; 7.82; 7.104; 7.113; 7.122; 7.129) ir vienos Maironių vyrų kuopos(Nr. 7.52) vėliavos.Tad visos šios vėlia-vos turi būti datuojamos laikotarpiu tarp1934ir1937m.Taipatvirtinairnustatytatikslivienosvėliavosdata.Maironiųvyrųkuoposvėliavabuvopašventinta1935m.lapkričio 3 d.62Vieną „Pavasario“ sąjun-gos vyrų kuopos vėliavą (Nr. 7.121) taippat galima datuoti tiksliau. 1934m. žur-nale „Pavasaris“ vyrų sąjungos vėliavųaprašyme nurodyta, kad antroje vėliavospusėje yra užrašas „Dievui ir tėvynei“ irsąjungos vietovardis, tačiau jau 1936 m.žurnale„Jaunimovadas“aprašantšiąvė-liavą pridėtas sakinys – „Iš abiejų vieto-vardžio galų Gedimino stulpai“63. Kartubuvopateiktasirtokiopavyzdžiovėliavospiešinys.Tadmuziejujesaugomavėliava,kuri pavaizduota be „Gedimino“ stulpų,yra datuojama 1934–1935 m. Pažymėti-na, kadmažiau pastebimų šablonų neati-tinkančių vėliavų yra ir daugiau. Vienasištokiųpožymiųyratas,kadvisosužrašųraidėsturėjobūtivienododidumo.Visdėl-

60 LKJ„Pavasario“mergaičiųs-gosCentroValdy-boskasosknyga,1938–1940m.//F.572,ap.3,b.76, l.4,9,12,17.

61 Apsirūpinkimereikmenimis//Pavasaris.1938,Nr.4,p.64.

62 Maironiai//Mūsųlaikraštis.1935,lapkričio9,Nr.45,p.6.

63 L.K.J.„Pavasario“FederacijosCeremonijalas//Jaunimovadas.1936,Nr.6,p.83.

71

todidelėjedalyjevėliavųšūkiojungtukas„ir“yraįrašytasmažesnėmisraidėmis(30vėliavų), taip pat mažesnėmis raidėmisužrašytas vietovardis. Šios vėliavos, kaiprodo toliaupateiktasnedidelis vėliavų suįsigijimodatomis sąrašas, buvogamintosirprieš,irpo1937m.Tadaišku,kadpriva-lomųreikalavimųirtoliaunevisadabuvolaikomasi.

Viduklėsvyrųkuoposvėliava(Nr.7.125)buvo pašventinta 1936m. liepos 26 d.64,Betygalos mergaičių kuopos vėliava (Nr.7.5)–1936m. rugsėjo6d.65,Girkalniomergaičiųkuoposvėliava(Nr.7.18)–1937m.lapkritį66, o Tytuvėnų mergaičių kuoposvėliava (Nr. 7.107) – 1937 m. rugpjūčio 15 d.67 Skuodo mergaičių ir vyrų kuopųvėliavos (Nr. 7.88–7.89) buvo pašventin-tos1937m.rugsėjo5d.68Skriaudžiųmer-gaičiųkuoposvėliava(Nr.7.86)buvopa-šventinta1938m.vasario16d.69Šiąvėlia-vąpasiuvoM.Mažinaitė,jaivasario24d.buvosumokėta137,5Lt70.TąpačiądienąM.MažinaiteibuvosumokėtairužVadžgi-riomergaičiųkuoposvėliavą(Nr.7.115),okuopaužvėliavącentrovaldybaiatsiskai-tėkovo8d.71Butkiškiomergaičiųkuoposvėliava(Nr.7.6)pasiūtagegužėspabaigo-je,oRaseinių(Nr.7.76)–liepą72.Šakynosmergaičiųirvyrųvėliavos(Nr.7.94–7.95)pašventintos1938m.liepos28 d.73Girdiš-

64 Stebėtojas.Viduklė //Pavasaris.1936,Nr.16, p.356–357.

65 Betygala//Pavasaris.1936,Nr.18,p.406–407.66 Naujavėliava//Liepsnos.1937,Nr.1,p.15.67 Tytuvėnų... // Liepsnos. 1937, Nr. 15–16,

p.244.68 Skuodiškės po šventės // Liepsnos. 1937,

Nr.19,p.295.69 Naujavėliava//Liepsnos.1938,Nr.6,p.143.70 LKJ „Pavasario“ mergaičių s-gos CV kasos

knyga,1938–1940m.//F.572,ap.3,b.76,l.4.71 Tenpat,l.4,6.72 Tenpat,l.15,17,24.73 Didelė jaunimo šventė Šakynoj // Mūsų

laikraštis.1938,rugsėjo8,Nr.36,p.9.

kės mergaičių kuopos vėliava (Nr. 7.16)pasiūta 1938 m. spalį74, o pašventinta1939m.sausio29d.75Radviliškiomergai-čiųkuoposvėliava(Nr.7.74)buvopasiūta 1938m.liepą76,opašventinta1939m.bir-želio21d.77Klovainiųmergaičiųkuoposvėliava (Nr. 7.29) buvo įsigyta 1939 m.birželiogale78.

Lietuvių katalikių moterų draugijos vėliavosNacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejausrinkinyjeyrasaugomos36įvairiųskyrių vėliavos.Visas jas vienijamėlynaspalva ir draugijos simbolis – balta leli-ja.Beveikvisosvėliavos(išskyrusvieną)yra datuotos (1927 m., 1931–1932 m., 1934m.)79.Visdėlto,betechniniųparame-trų,daugiaužiniųapievėliavasnepateikta.

Dalis Lietuvių katalikių moterų drau-gijos skyriųsavovėliavasbuvoįsigijędarprieš priimant bendrą draugijos vėliavosprojektą. Ankstyvosiose vėliavose daž-niausiai buvo pavaizduota Petro Rimšossukurta„Lietuvosmokykla“.Kybartųsky-riusžaliąirbaltąvėliavąsuRimšos„Lie-tuvosmokykla“ ir šūkiu „Tiesa irmeilė“buvo įsigijęs 1923 m.80 Tokias vėliavasturėjo ir Marijampolės r., Plungės ir kitiskyriai.Ankstyviausio pavyzdžio vėliavųNacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejausrinkinyjenėra.

74 LKJ „Pavasario“ mergaičių s-gos CV kasosknyga,1938–1940m.//F.572,ap.3,b.76,l.31.

75 Ponaujažydrąja//Liepsnos.1939,Nr.3,p.70.76 LKJ „Pavasario“ mergaičių s-gos CV kasos

knyga,1938–1940m.//F.572,ap.3,b.76,l.24.77 Radviliškio... // Liepsnos. 1939, Nr. 15–16,

p.335.78 LKJ „Pavasario“ mergaičių s-gos CV kasos

knyga,1938–1940m.//F.572,ap.3,b.76,l.45.79 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio

M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.214–223.80 Viešnia.KaipįsikūrėL.K.M.Dr-josKybartų

skyrius//Moteris.1929,Nr.11,p.158.

72

Savobendrosvėliavos įsigijimudrau-gija susirūpino 1926 m. ir jau 1927 m.spalįbuvopaskelbta,kaipji turiatrodyti.Vėliavosspalva turėjobūti tamsiaimėly-na,rugiagėlės.Vienojepusėje–draugijosženklasiršūkis„Tiesairmeilė“,oantro-je kitokios išvaizdos draugijos ženklelis.Medžiagą galima buvo pasirinkti pagalturimas lėšas,betpageidautina šilką arbavilną81.Draugijosženklą1926m.sukūrėMenomokyklos aukštojo skyriaus klau-sytojas Tamošaitis82. Tai grafikas, tapy-tojas Antanas Tamošaitis (1906–2005). 1928m.darkartąbuvopateiktasvėliavosaprašymas, tačiau ji buvo kiek pakeista.Pagrindinėje pusėje paliktas draugijosženklas (piešinys pateiktas), o antrojo-je turėjo būti draugijos skyriaus pavadi-nimas.Vėliavų dydis – 175 x 110 cm83. 1934m.buvodarkartąpakartotasvėliavosaprašymas,tačiaunurodyta,kadjosdydis– 175x150cm84.

Naujoji Lietuvių katalikių moterųdraugijos vėliava, kurios vienoje pusėjepavaizduotas didelis lelijos žiedas, iš ku-riokylasaulė,irkryžius,buvopašventin-ta1928m.birželio29d.katalikiųmoterųkongreso metu85. Šiame kongrese buvodaugiau kaip 70 vėliavų su šūkiu „Tiesairmeilė“.Priėmusnaująvėliavosprojek-tą, daug skyrių ėmėkeisti senas vėliavasįnaujas,taippatįsigydavodvivėliavas–draugijosirbažnytinę.

Iš kuklių vėliavų aprašųmatome, kadjųišvaizdabuvomažaireglamentuota.Tai

81 L. K. Moterų Draugijos vėliava // Moteris.1927,Nr.10,p.144.

82 Priimtas Draugijai ženklelis //Moteris. 1926,Nr.3,p.30.

83 L. K. Moterų Draugijos vėliava // Moteris.1928,Nr.4,p.61–62.

84 Mūsųvėliava//Moteris.1934,Nr.4,p.64.85 J. M. Katalikių moterų kongresas // Moteris.

1928,Nr.7–8,p.99.

atsispindi pačiose muziejuje saugomosevėliavose.Visgivisaspaskelbtasvėliavasdėl akivaizdaus jų išvaizdos panašumoaiškiai galima skirti į kelias grupes.Tokįvėliavų panašumą galėjo lemti arba taspatsgamintojas,arbapanašusjųgamyboslaikas. Tačiau kataloge pateiktos vėliavųdatostopatvirtintineleidžia.Kadangikuoremiantisyrapateiktosbūtenttokiosvėlia-vųdatoskatalogenepaaiškinta,šiųvėliavųdatavimąbūtinaperžiūrėti.

Spaudoje pavyko rasti žinučių apiedešimties muziejuje saugomų skyrių vė-liavų įsigijimo ir šventinimo datas. Iš jųvos vienos vėliavos data atitiko tą, kuriyra skelbtamuziejaus kataloge. Palangosskyrius savovėliavą (Nr. 8.22) įsigijo ne 1934 m., kaip yra nurodyta kataloge, o 1929 m.86 Lygumų skyrius vėliavą (Nr.8.14),kaipirnurodytakataloge,įsigi-jo1934m. Jos šventinimasvyko rugsėjo 16 d.87 Krokialaukio skyrius vėliavą (Nr. 8.12), kuri vienintelė kataloge neda-tuota,įsigijo1935m.birželio23d.88 Nau-joji Betygalos skyriaus vėliava (Nr. 8.2)įsigytairpašventintane1934m.,o1936m.gegužės3d.89Raseiniųskyriuspirmąsavovėliavą įsigijo1933m.vasario5d.90,betdėl to, kad ji paseno, 1936m. balandžio26d.įsigijonaują91.Muziejuje,matyt,yrasaugoma naujoji vėliava (Nr. 8.24), kuriklaidingaibuvodatuota1934m.Skirsne-munėsskyriusvėliavą(Nr.8.28)įsigijone1934m., o 1937m. birželį92.Veiviržėnų

86 Palanga//Moteris.1929,Nr.4,p.60.87 Lygumų sk. moterų šventė // Moteris. 1934,

Nr.11,p.174.88 Krokialaukio sk.... // Moteris. 1935, Nr. 8,

p.128.89 Šepetėliai. Betygalos žodis! //Moteris. 1936,

Nr.7,p.112a.90 Raseiniai//Moteris.1933,Nr.3,p.46.91 L.A.Raseiniai//Moteris.1936,Nr.6,p.95.92 Skirsnemunė//Moteris.1937,Nr.13–14,p.207.

73

skyriusvietojsenossudegusiosnaująvė-liavą (Nr. 8.34) įsigijo ne 1932m., o tik1937m.spalio30d.93Kairiųskyriusvė-liavą (Nr. 8.8) įsigijo ne 1932 m., kaipnurodyta kataloge, o tik 1938 m. liepos 24 d.94Stakliškiųskyriusvėliavą(Nr.8.30)įsigijo ne 1934 m., o tik 1939 m.95 Dar vieno skyriaus – Varlaukio, vėliavos da-tavimonustatytinepavyko,tačiaujosdatatikraine1931m.,kaipnurodytakataloge(Nr. 8.33). Šis skyrius savo vėliavos ne-turėjo dar ir 1936m.96 Paminėtina ir darviena, išskirtinės išvaizdos, AukštosiosPanemunės skyriaus vėliava, kuri buvodatuota1934m.(Nr.8.1).Šivėliavabuvopašventinta1933m.rugpjūčio6d.skyriuišvenčiantdešimtmetį97.

Toksdidelisvėliavųdatųneatitikimasrodo, kad kataloge pateiktomis vėliavųdatomis negalima pasitikėti. Tačiau, re-miantis turimais duomenimis – tiksliomisvėliavų datomis ir vėliavų išvaizda, tamtikrų grupių vėliavų datavimą galimaįvardyti. 1934 m. naujai aprašant vėlia-vą buvo pateiktas išskirtinis jos dydis – 175 x 150 cm. Prieš tai jos plotis buvonurodytas 110 cm. Išskirtinių matmenųvėliavų muziejuje yra penkios (Nr. 8.8;8.10; 8.14; 8.18; 8.26).Pažymėtina, kadketurios jųyrapasiūtos topatiesgamin-tojo. Dviejų šios grupės vėliavų žino-me ir tikras pagaminimo datas – 1934ir 1938 m. Tad akivaizdu, kad visosšios vėliavos buvo gamintos 1934 m.

93 Dalyvavusi.Viena sudegė– jos įsitaisėkitą //Moteris.1937,Nr.23,p.352–353.

94 Pašventinovėliavą//Moteris.1938,Nr.17,p.290.95 Dalyvė. Gražiai platina „Moterį“ // Moteris.

1940,Nr.5–6,p.80.96 Tas pats.Darbosusirinkimai.Varlaukis//Mo-

teris.1936,Nr.12,p.191.97 Juozaitis R.Tiesosirmeilėstarnyboje//Mūsų

laikraštis.1933,rugpjūčio12,Nr.32,p.6.

ir vėliau. Išskirtina ir dar viena – vie-no gamintojo šilkinių vėliavų grupė (Nr. 8.2; 8.6; 8.13; 8.15; 8.16; 8.19; 8.21; 8.28;8.30;8.33).Nustatyta,kadketuriosišdešimtiesšiosgrupėsvėliavųyradatuo-jamos1936–1939m.,tadirvisoslikusiosšiosgrupėsvėliavos,matyt,yradatuotinospo1936m.

Lietuvos katalikų vyrų sąjungos vėliavos

NacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejaus rinkinyje yra saugomos dvi šiossąjungosskyriųvėliavos,bet,betechninioaprašymo, apie jas daugiau informacijosnepateikta98. Apie šios sąjungos vėliavąinformacijosrandamesąjungosveikląnu-švietusiame leidinyje „Mūsų laikraštis“.Iš čia sužinome, kad vėliavos projektasbuvo paruoštas 1935m., o ją, pagal pir-mosiosvyrųkonferencijospageidavimus,suprojektavodailininkasTelesforasKula-kauskas(1907–1977)99.Tieskyriai,kurienorėjovėliavassiūdintisvietoje, išsąjun-gos centro valdybos už 7Lt galėjo gautisumažintą projektą. O tie skyriai, kurienorėjo vėliavas pasisiūti Kaune, galėjorinktisištrijųvariantų–pigiausiąvilnonėsmedžiagosuž70Lt,atlasinęlietuviškošil-kouž140Ltirgeroužsienietiškošilkouž 430 Lt100.1938m.už10Ltbuvopradėtosplatinti ir kotųviršūnės–geltonometalosusąjungosženklu101.

98 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.224.

99 L. K. Vyrų S-gos vėliava // Mūsų laikraštis.1935,birželio22,Nr.26,p.3.

100 Tenpat.101 Vėliavųkotamsviršūnėlė //Ūkininkas–Vyrų

žygiai.1938,balandžio15,Nr.16,p.8.

74

Lietuvos tautininkų sąjungos vėliavos

NacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejaus rinkinyje yra saugomos sąjungosir 27 jos skyriųvėliavos102.Be techninioaprašymo, apie jas pasakoma tik tai, kadvėliavos projektą 1930 m. sukūrė JonasJuozasBurba (1907–1952).Apie šios są-jungos vėliavą informaciją galima gero-kaipapildyti.Lietuvostautininkųsąjungasavovėliavąįsigytinutarė1928m.birže-lio 30 d. vykusio visuotinio suvažiavimometu. Vis dėlto tai buvo įgyvendinta tik1930m.Pagrindinėvėliavosspalvabuvonustatyta ryškiai mėlyna. Vienoje vėlia-vos pusėje buvo pavaizduota sąjungosemblema–auksinėsspalvostryssujungtitrobesiai,kuriereiškiatautosvienybę.Tro-besiųstogusremiabaltosspalvosGedimi-no stulpai, kurie reiškiaLietuvos galybę.Trobesiųpagrindepatekėjusisaulė(baltosspalvos),apvestaauksospinduliais,kuriereiškiatautiškosmintiesatgimimą103.Em-blemą iš apačiospuošiadvivarpos (auk-sinėsspalvos),kuriosreiškiamūsųkraštoturtingumą ir pagrindinį gyventojųužsiė-mimą – žemdirbystę. Žemiau emblemosbaltosspalvosužrašas„Lietuvostautininkųsąjunga“ ir skyriausarbakomitetopavadi-nimas.Viršuj,vėliavosemblemosabiejuosekampuose,baltosspalvosugnies–gyvybėsženklai – svastikos, kurios reiškia tautosgajumą. Kitoje vėliavos pusėje, ties vi-duriu,Lietuvos tautininkų sąjungos šūkisbaltomis raidėmis – „Tautos vienybė –Lietuvosgalybė“!Viršujeirapačioješūkįpuošia auksinės spalvos svastikos. Visavėliava aplink apvesta auksinės spalvos

102 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.227–233.

103 A. P-la.Lietuvostautininkųsąjungosvėliava//Lietuvos aidas. 1930,lapkričio26,Nr.270,p.5.

virve.Vėliavosgaląpuošiaauksinėsspal-voskutai.Vėliavosgalibūtigaminamosiššilkoarbavilnos.Jųilgis220cm,plotis–120cm.Vėliavoskotastamsiairiešutinėsspalvos (4m ilgio), viršūnėje iš žalvarioišpjaustytas lietuviškų motyvų ornamen-tas– saulutė.Vėliavos taippat turėjo tu-rėti tautiškais motyvais išaustas juostas.Juostos spalvabalta, raštai juodos ir rau-donos spalvos. Juostos ilgis 4 m, plotis 8cm.Jiužrišamapriekotoviršūnės.Šiosvėliavųišvaizdosirformatoskyriaiturėjogriežtai laikytis104. Už vėliavos projektą J.J.Burbaibuvosumokėta200Lt105.Vė-liavos projektą padidino dailininkė Do-micelė Tarabildienė (1912–1985), už taijai1931m.sausio20d.buvosumokėtas100 Lt honoraras106.Tųpačiųmetųkovąužatspausdintąspalvotąvėliavosprojektąbuvo sumokėta 850 Lt107. Pirmąją vėlia-vąpasiuvoMarijaJančienė(1884–1965),Rankdarbių kursų bei rankdarbiams me-džiagų ir siūlų krautuvės (Kaunas, Lais-vėsal.24)savininkė.Jos1931m.vasario 23d.pateikta1590Ltsąskaitabuvoap-mokėtakovo9d.108Labaitikėtina,kadbū-tent ši vėliava yra saugomaNacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkiny-je (Nr. 12.1).

Tarpkatalogepublikuotųvėliavųmato-meirskirtumų,tadnevisadabuvolaiko-masinurodymų.Pažymėtina,kadLietuvostautininkųsąjungosvėliavospagališvaiz-dą aiškiai išsiskiria į dvi grupes – nusta-tytą 1930m. ir su emblemomis abiejosevėliavospusėse(Nr.12.3–12.6irkt.).Pas-tarasisvėliavosvariantasyrajauvėlyves-

104 Tenpat.105 Išlaidų orderiai, 1930-X-20–1931-V-27 //

LCVA.F.554,ap.1,b.22,l.90.106 Tenpat//LCVA.F.554,ap.1,b.22,l.243.107 Tenpat//LCVA.F.554,ap.1,b.22,l.379.108 Tenpat//LCVA.F.554,ap.1,b.22,l.385,418.

75

nis. Jis buvo priimtas 1936m. balandžio 29 d. vyriausiosios valdybos posėdyje.Naujovėliavosprojektopriėmimąlėmėikitolbuvusididelėvėliavoskaina(205Lt),nestaineleidodaugeliuiskyriųjąįsigyti.Naujo projekto vėliava buvo mažesnė irturėjo kainuoti 45Lt 25 ct (be koto, vir-šūnėsirjuostos),osukotu–60Lt109.Vė-liavųkainasumažėjodėlto,kadjosimtossiūtineiššilko,oišvilnos.1937m.pra-džiojeapylinkėsbuvoraginamosgreičiauužsisakytivėliavas,okartunurodyta,kadkiekvienai apylinkei privaloma vėliavąįsigyti110.Vėliavą įsigyti nebuvoprivalo-ma nė vienoje kitoje organizacijoje. Pa-žymėtina, kadnuo1937m.vyriausiojojevaldybojeuž20Ltbuvogalimaįsigyti irvėliavosviršūnę„saulutę“111.Jųgaminto-jaibuvoskirtingi.1938m.dešimtviršūniųuž155LtbuvoįsigytaišVincoLiaudans-ko (Kaunas, Obuolių g. 16)112 ir trys už 54LtišGalvanoplastikosirmetalospau-dimo dirbtuvės savininko Jono Merkio(Kaunas,Laisvės al. 76–3)113.Nacionali-nioM.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrin-kiniuosevėliavųsukotųviršūnėmisnėra.

Nė vienamuziejuje saugoma šios są-jungos vėliava nėra datuota, tačiau kaikurių jų datas galima įvardyti. 1932 m.birželio12d.visuotiniotautininkųskyriųatstovų suvažiavimo metu Vytauto baž-nyčioje buvo pašventinta trylika vėliavų:centro, Kaišiadorių, Kybartų, Kretingos,Kuršėnų, Liudvinavo,Marijampolės, Pil-viškių,Rokiškio,Šiaulių,Tauragės,Telšių,

109 Pigiau kaštuos vėliava //Mūsų kraštas. 1936, gegužės8,Nr.18,p.4.

110 Vėliavųįsigijimoreikalu//Mūsųkraštas.1937, vasario19,Nr.8,p.4.

111 Tenpat.112 Kasos išlaidų orderiai, 1938 II–V // LCVA.

F.554,ap.1,b.104,l.196.113 Kasos išlaidų orderiai, 1938 V–IX // LCVA.

F.554,ap.1,b.105,l.85.

Utenosskyrių.Išvisoiškilmėsedalyvavošešiolikavėliavų114.Tuometuvėliavasjauturėjo Raseinių (1931 08 16), Ukmergės(1932 05 29) ir Kėdainių (1932 06 12)skyriai.Išpaminėtųvėliavųmuziejujeyrasaugomos centro (Nr. 12.1), Kaišiadorių (Nr. 12.10), Liudvinavo (Nr. 12.19) irTauragės(Nr.12.26)skyriųvėliavos.Darviena muziejuje saugoma Kelmės apy-linkės vėliava (Nr. 12.18) buvo įteikta 1934m.spalio28d.švenčiantTautosdie-ną115.1935m.vasarįužapie300Lt(sume-džiagairpasiuvimu)vėliavąįsigijoKaunoIVapylinkė(Nr.12.13).Kartupažymima,kad prieš dvejus metus tokios vėliavospasiuvimas būtų kainavęs daugiau kaip 800 Lt116. Archyviniais duomenimis dargalima papildyti, kad vėliavą pasiuvo A.Skripkaitė,kuribuvoMergaičiųrankųdarbų kursų vadovė (Kaunas, Ukmergėspl. 38–24) ir vėliava kainavo 335 Lt117. 1936m.birželio8d.vėliavasgavodešimtKauno tautininkų apylinkių118. TuometuKaune jaubuvopenkiolikaapylinkių,betdarnevisosturėjovėliavas.Tiesa,kokiomsapylinkėmsbuvoįteiktosvėliavos–nera-šoma.1937m.birželio1d.vėliavosbuvoįteiktosVI,X,XIIIirXIVapylinkėms119. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailėsmuziejuje yra saugomos šešios nedatuo-tos Kauno apylinkių vėliavos120. Tai jau

114 Tautininkųskyriųatstovųvisuotinassuvažiavi-mas//Lietuvosaidas.1932,birželio13,Nr.131,p.6.

115 Kelmutis.KelmėjeTautosdiena irvėliavųpa-šventinimas//Jaunojikarta.1934,Nr.44,p.720.

116 KaunoIVapylinkėstautininkaiįsigijovėliavą//Lietuvos aidas. 1935,vasario27,Nr.48,p.7.

117 Kasos knygos pateisinamieji dokumentai,1934–1938m.//LCVA.F.554,ap.1,b.62,l.22.

118 Vieningamdarbuireikiavieningosvalios//Lie-tuvosaidas.1936,birželio9,Nr.261,p.4.

119 Įspūdinga Kauno miesto tautininkų šventė //Lietuvosaidas.1937,birželio2,Nr.241,p.1.

120 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.230–231.

76

minėtos IVapylinkės, taippat II, III,VI,X,XVII apylinkiųvėliavos.Labai tikėti-na,kadII irIIIapylinkėmsvėliavosbuvoįteiktos1936m.birželio8d.Įdomu,kadvi-sosKaunoapylinkiųvėliavosyra1930m.pavyzdžio. Tad seno pavyzdžio vėliavosbuvosiuvamosirpoto,kai1936m.buvopriimtasnaujasvėliavosprojektas.

Viena iš įmuziejų patekusių naujo pa-vyzdžio vėliavų – Dusetų apylinkės, buvoįteikta1937m.birželio20d.121Kita–Jur-barkoapylinkės,įteikta1937m.spalio3d.122 Abi vėliavos įteiktos švenčiant apylinkiųdešimtmečius. Pažymėtina, kad JurbarketąpačiądienąvėliavabuvoįteiktairLie-tuvos žydų karių savanorių, dalyvavusiųLietuvos nepriklausomybės atvadavime,sąjungos Jurbarko skyriui. Ši vėliava yrasaugomaNacionaliniameM.K.Čiurlioniodailėsmuziejuje,tačiauikišiolbuvoneda-tuota (Nr. 18.1)123.Darviena,Endriejavoapylinkės, vėliava (Nr. 12.3) buvo įteik-ta1938m.sausio30d.124Šiąvėliavąuž 42Lt75ctpasiuvoJ.Zablauskienė(Kau-nas,Mintiesratas3)125.

Lietuvių tautinio jaunimo „Jaunoji Lietuva“ sąjungos vėliavos

NacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejausrinkinyjeyrasaugomosnet58šiossąjungos vėliavos. Dauguma jų (35 vnt.)yra anoniminės – paprastosios, gamintospo1936m.Visasvėliavaspagal išvaizdą

121 Dusetos.Tautosdiena//Lietuvosaidas.1937, birželio23,Nr.278,p.6.

122 TautosdienaJurbarke//Lietuvosaidas.1937, spalio7,Nr.456,p.6.

123 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.253.

124 Endriejavas. L. T. S-gos apylinkei įteiktavėliava//Lietuvosaidas.1938,vasario5,Nr.57,p.11.

125 1938m.sausio4d.sąskaita,Išlaidųorderiaiirkvitai,1937-XI-10–1937-XII-28//LCVA. F.554,ap.1,b.100,l.105.

galima suskirstyti į penkias grupes, norskataloge jossuskirstytospagalskyriųpa-vadinimus126.Knygojerašoma,kadorga-nizacijaturėjodviejųrūšiųvėliavų–iškil-mingąjąsušūkiu irorganizacijospavadi-nimuirpaprastąjąsutrijųliepsnųemble-ma127.Didžiojidalisvėliavųkatalogeyradatuotosketvirtuojudešimtmečiu.

„JaunosiosLietuvos“sąjungosvėliavosprojektą sąjungos centro valdyba priėmė1930m. liepą.Šivėliavabuvobaltosspal-vossupirmojepusėjevaizduojamusąjungosženklu,viršjotamsiairaudonomisraidėmisįrašytu sąjungos šūkiu – „Tautai jaunąsiasjėgas!“,opojuostilizuotiauksinėsspalvoslapai.Antrojevėliavospusėje,viduryjegel-tona, žalia, raudona juosta, virš jos šviesiaimėlynomis raidėmis įrašas „Lietuvių tau-tiško jaunimo sąjunga“, žemiau auksinėmisraidėmis „Jaunoji Lietuva“. Apačioje tarpdviejų auksinių svastikų skyriaus ar rajonopavadinimas.Abiejosevėliavospusėse,abie-juosegaluose,mėlynosirbaltosspalvostau-tiškų raštųmotyvais išaustos užsklandos128. Griežtųnurodymų, iškokiosmedžiagosvė-liava turibūti siuvama,nebuvo–„geriausianaudoti baltas šilkas arba vilnonė“129. Taippatnebuvogriežtonurodymo irdėlvėliavųdydžių.Pažymėtina,kadvienodydžiovėlia-vosbuvoskirtosskyriams(130x95cm),okito–rajonųvaldyboms(150x105cm)130. Vėliavųpriedaibuvomediniskotas(2,5m),sidabrinėsspalvosviršūnė (35cm) ir baltajuosta su raudonais marginiais. Šios vė-

126 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.235–248.

127 Tenpat,p.236.128 „JaunosiosLietuvos“vėliavos//Lietuvosaidas.

1930,liepos10,Nr.154,p.3.129 Mūsų vėliava // Jaunoji karta. 1930, Nr. 12,

p.191.130 Tenpat.

77

liavosabiejųpusiųirkotoviršūnėspieši-niai buvo publikuoti laikraštyje „Jaunojikarta“131. Vėliavų kotų viršūnės Metaloišdirbinių dirbtuvėje (vedėjas Leopol-das Janča) buvo pagamintos 1931 m.132 1932m.užsakantvėliavascentrovaldybo-je jųkainabuvo:šilkinėssušilkokutais– 300 Lt, su aukso – 320 Lt, vilnonės –250–270 Lt133.Centrovaldybadėlvėliavųsiuvimo susitarė suMergaičių rankųdar-bųkursųvadovesiuvinėtojaA.Skripkaite(Kaunas,Ukmergėspl.38–24)134.1934m.centro valdyboje užsakytų vėliavų kainajaubuvo185Lt(medžiaga–90Lt,viršū-nė–15Lt,išsiuvinėjimas–80Lt)135.Me-džiagątaippatbuvogalimaįsigytiatskiraiirišsisiuvinėtipatiemsskyriams.

Aprašytoji sąjungos vėliava pagal vė-liavos statutą turėjo būti naudojama iki1936m.Pokyčiųįvykoprieš1935m.ge-gužės11d.įvykusįvisuotinįsąjungossky-rių atstovų suvažiavimą. Centro valdybapatvirtino naują sąjungos vėliavą su trijųliepsnų ženklu. Naujas „Jaunosios Lietu-vos“sąjungosvėliavosstatutasnustatėdvivėliavas – iškilmingąją ir paprastąją136. Iškilmingojinuosenosiosvėliavosskyrėsituo,kadpagrindinėjepusėjevietojbuvusiosąjungosženkloyranaujasis– trys lieps-nos,oantrojepusėjevietojsvastikų–dužaliaisrataisapsuptitrijųliepsnųženklai,taip pat įrašas „Lietuvių tautinės jaunuo-menės sąjunga“. Paprastoji vėliava buvo

131 Tenpat,p.191–192.132 Rajonų ir skyrių valdyboms žinoti // Jaunoji

karta.1931,Nr.11,p.16.133 Susirašinėjimaivėliavųreikalais,19310501–

19321126//LCVA. F.954,ap.1,b.11,l.28–29.134 Tenpat.135 Skyriųvėliavųįsigijimoreikalu//Jaunojikarta.

1934,Nr.21,p.338.136 Grebliauskas B. LTJ „Jaunosios Lietuvos“

Sąjungosvėliavosstatutas//Jaunojikarta.1936,Nr.1,p.11.

nebalinto linomedžiagos su abiejose pu-sėse trijų liepsnųženklu.Paprastosvėlia-vosbuvo skirtos apylinkėms ir skyriams,oiškilmingosios–vadovybei137.Svastikųpakeitimąįtrijųliepsnųženkląlėmėpoli-tiniaiįvykiai.1933m.VokietijojeįvaldžiąatėjusAdolfuiHitleriuiirnacionalsocialis-tams,visojeEuropojeorganizacijossvasti-kossimbolioėmėvengti,opriešpatAntrą-jįpasaulinįkarąjibuvoirdraudžiama.Visdėltobuvoirišimčių.Net1936m.priim-tameLietuvostautininkųsąjungosnaujosvėliavosprojektesvastikųsimboliaiišliko.

Iš knygoje paskelbtų vėliavų mato-me, kad ne visos vėliavos atitiko nusta-tytą 1930 m. pavyzdį. Nacionaliniame M.K.Čiurlioniomuziejujeyrasaugomosaštuoniosvėliavos,kurios tiksliaiatitinka1930m.pavyzdį.Dar trylikavėliavųyra1930m.pavyzdžio,betsuįrašu„Lietuviųtautinės jaunuomenėssąjunga“. Iš jųvie-nuolika vėliavų neturi išaustųmėlynos irbaltos spalvos tautiškų raštųmotyvų.At-sakymoįklausimus,kasirkadalėmėįra-šo ir išvaizdospakeitimus, spaudoje rastinepavyko. Tačiau dalies vėliavų tiksliųdatų nustatymas ir archyviniai duomenysatskleidžia,kadataiįvyko.

Vienosišankstyviausiųmuziejujesau-gomų šios sąjungos vėliavų yraRaseiniųirViduklėsskyrių(Nr.14.49;14.58).Šiosknygojenetiksliaidatuotosvėliavosbuvopašventintos ir įteiktosskyriams1931m.rugpjūčio16d.1381931m.vėliavąįsigijoirPalangosskyrius(Nr.14.47)139.Visosšiosvėliavosatitinka1930m.pavyzdįirbuvosiūtos vietos siuvėjų. 1932 m. birželio

137 Tenpat.138 Klemčiūnas A. Didelė šventė Raseiniuose //

Jaunojikarta.1931,Nr.15–16,p.13.139 Palanga//Jaunojikarta.1931,Nr.7,p.13.

78

12d.vėliavabuvoįteiktaRaguviškiųsky-riui (Nr. 14.48)140,birželio29d.–Tauragėsrajonui (Nr. 14.56)141,orugpjūčio21d.–Jurbarko skyriui (Nr. 14.42)142. Šios trysvėliavosbuvoužsakytoscentrovaldyboje:Jurbarko–1932m.gegužės21d.,Ragu-viškių–birželio10d.,Tauragės–birželio13 d.143 Jurbarko skyriaus vėliava buvoužsakytapirmoji išvisųcentrovaldybojeužsakytųvėliavų.1932m.vėliavąįsigijoirJiezno skyrius (Nr. 14.41)144. RaguviškiųirTauragėsvėliavosyra jaunaujopavyz-džio,oJieznoirJurbarkoskyrių–sunaujuįrašu, bet dar su tautiškų raštų motyvais.1934m.birželio17d.vėliavosbuvoįteik-tosImbarėsirSkuodoskyriams(Nr.14.40;14.54)145,ospalio28d.pašventintavėliavaįteiktaKelmėsskyriui(Nr.14.43)146.Imba-rėsskyriausvėliavabuvosenopavyzdžio,oSkuodoirKelmės–naujo.Pažymėtina,kad Imbarėsvėliavayravietiniodarbo, oSkuodo–užsakytacentrovaldyboje.

Iš turimųduomenųaiškėja,kadvėlia-vųišvaizdospokyčiaiįvyko1932m.Nuotada visos centro valdyboje užsakomosvėliavosbuvo siuvamos sunauju įrašu irbemėlynų ir baltų juostų.Tad įrašas vė-liavose buvo pakeistas centro valdybossprendimu1932m., tačiaukas lėmė tokįsprendimą–neaišku.Mėlynųirbaltųjuos-

140 Kretingosapskr.jaunalietuviųšventė//Jaunojikarta.1932,Nr.12,p.247.

141 Buvęs.Tauragės rajone jaunalietuvių šventė //Lietuvos aidas. 1932,liepos4,Nr.148,p.7.

142 B. Š. Didelė Jurbarko rajono jaunalietuviųšventė//Jaunojikarta.1932,Nr.17,p.352.

143 Susirašinėjimaivėliavųreikalais,19310501–19321126//LCVA.F.954,ap.1,b.11,l.19.

144 Jėznas // Jaunoji karta. 1932, Nr. 9, p. 181;Svečias.Jėznovalsčiausjaunalietuviųšventė//Jaunojikarta.1932,Nr.19,p.396.

145 Skuodo rajono sportininkų šventė // Jaunojikarta.1934,Nr.25,p.402–403.

146 Kelmutis. Kelmėje Tautos diena ir vėliavųpašventinimas//Jaunojikarta.1934,Nr.44,p.720.

tų nebuvimą centro valdybos siūtose vė-liavose (išskyrus Jurbarko vėliavą) lėmėleidimasvėliavassiūtisbejuostų(kainuo-jančių25–30Lt),kuriaspatysskyriaigalinusiausti147.Tačiauskyriai,kurievėliavassiuvosi patys, ir toliau naudojo 1930m.pavyzdį. Tai rodo Imbarės ir dvi išskir-tinės –Merkinės ir Samūniškių – skyriųvėliavos (Nr. 14.46; 14.50). Pastarosiosvėliavosyra1930m.pavyzdžio,bet,skir-tingainuovisųkitų,beviduryjeturėjusiosbūti geltonos, žalios, raudonos juostos.KatalogeMerkinėsvėliavayradatuojama 1931m., oSamūniškių–1932m.148 Ta-čiau abi šios datos nėra teisingos. Mer-kinės skyrius vėliavą įsigijo tik 1935m.gegužę.Vėliavasukotu irviršūnekaina-vo118Lt,ojąpasiuvojaunalietuvėsMa-čiulskaitės149. Oficialiai vėliava skyriuibuvoįteikta1935m.birželio9d.Merki-nėjevykusiosjaunalietuviųšventėsmetu.Kartu vėliava buvo įteikta ir Samūniškiųskyriui150.Abiejųvėliavųpanašumairodo,kadabisiūtosMačiulskaičių.

Lietuvos šaulių sąjungos vėliava

NacionalinioM.K.Čiurlioniodailėsmu-ziejaus rinkinyje yra saugoma vos vienaXXXI Pakražančio šaulių būrio vėlia-vairnetnevisa,otikjosvienapusė.Betechninių parametrų, apie ją informacijosdaugiaunepateikta151.Šauliųsąjungosvė-liavą įsigyti pirmiausia susirūpinoKauno

147 Susirašinėjimaivėliavųreikalais,19310501–19321126//LCVA. F.954,ap.1,b.11,l.29.

148 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.245–246.

149 Jaunalietuvis. Merkinė, Alytaus r. // Jaunojikarta.1935,Nr.24,p.526.

150 Dėdelė A.SenovėsatbalsiaiDzūkijoje//Lietu-vos aidas. 1935,birželio11,Nr.132,p.3.

151 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.249.

79

būrys. 1926 m. šio būrio narys majorasJuozas Šarauskas (1894–1941) paruošėirbūriovėliavosprojektą.Tačiau taispa-čiais metais centro valdyba pradėjo rū-pintis bendru, visiems būriams nustatytuvėliavos projektu. Šios vėliavos projektą 1928 m. paruošė buvęs sąjungos narysplk. ltn. JonasKazitėnas-Kaziutis (1893–1984)152. Šaulių sąjungos vėliava buvožalios spalvos su pagrindinėje pusėje pa-vaizduotubaltu raiteliu raudonameskydeirvisuoseketuriuosekampuose–sidabri-niais Gedimino stulpais.Antrojoje vėlia-vospusėje,viduryjebuvopilkosmetalinėsspalvos Šaulių skydas (43 cm aukščio ir 23cmpločio).Skydokraštaiirkryžius–si-dabrinėsspalvos.Visuoseketuriuosekam-puose užsiūti sidabriniai Šaulių sąjungosinicialaiLŠS(dydis15x15cm).Pusračiuužsiūtas šaulių šūkis „Dėl Lietuvos ne-priklausomybės“. Virš jo romėniškaisiaisskaitmenimis išsiuvinėtas būrio numeris,o apačioje–būriopavadinimas.Vėliavosturėjo būti siuvamos iš šilkinės, atlasinėsarba gelumbinės medžiagos. Jos ilgis – 130cm,plotis–100cm153.Kaippriedasbuvo pateiktas ir vėliavos piešinys154. 1937 m. kariuomenės vadas patvirtinonaują Šaulių sąjungos vėliavos pavyzdį.Esminisjospokytisbuvotas,kadantrojojepusėješauliųskydasbuvopavaizduotassusukryžiuotaisšautuvuirtrimitu155.Išvisotoaišku,kadNacionaliniameM.K.Čiur-lionio dailės muziejuje saugoma vėliavagalibūtidatuojamanuo1928iki1936m.

152 Kauno šaulių būrio vėliavos pašventinimas //Trimitas.1928,Nr.20,p.659.

153 L.Š.S-osbūriųvėliavosaprašymas//Trimitas.1928,Nr.3,p.105.

154 L.Š.S-osbūriųvėliavosaprašymas//Trimitas.1928,Nr.9,p.312–313.

155 Šaulių sąjungosvėliava ir ženklas //Trimitas.1937,Nr.11,p.246–247.

Tačiausvarbuyrapažymėti,kad1928m.vėliavos projekte buvo šūkis „Dėl Lietu-vosnepriklausomybės“, omuziejuje sau-gomojevėliavojeyrašūkis„Nepriklauso-maiLietuvai“.Pastarasisšūkisatsiradojauvėliau.TadvėliavanegalibūtidatuojamaXXa.trečiudešimtmečiu,oyrapagamintajaupo1930m.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos vėliava

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailėsmuziejuje yra saugomos trys šios sąjun-gos vėliavos – Jurbarko, Raseinių ir Vei-verių skyrių. Kataloge visos vėliavos da-tuojamos1935m.Taippatnurodoma,kadsąjungos vėliavos projektą apie 1926 m. parengė dailininkas Juozas Kaminskas(1898–1957)156.Visdėltokatalogepateik-tainformacijanėratiksli.

Lietuvos kariuomenės savanorių157 vėliava buvo suprojektuota tik 1928 m.Spaudojenurodoma,kadvėliavosprojek-to pagrindą paruošė Panevėžio skyriausnaryssavanorisBalčas,o šįprojektą,pa-galcentrovaldybospageidavimus,galuti-nai užbaigė ats. kpt.AndriusLopuchinas(1892–?). Vėliavos projektas yra apra-šomas taip:antvienospusės–Gediminostulpai ir parašas „LietuvosKariuomenėsSavanoriųSąjunga“, skyriai čia dar įrašosavopavadinimus,antkitospusės–tautiš-kosspalvostrikampisirjameVytis,viršu-jeįrašas„Tėvynėsgerovė–mūsųlaimė“,apačioje–ąžuološakossulapais158.Spau-doje įvardytas savanoris Balčas nebuvo

156 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.250.

157 1931 m. sąjungos pavadinimas pakeistas įLietuvoskariuomenėskūrėjųsavanoriųsąjunga.

158 Lietuvos kariuomenės savanorių vėliava //Karys.1928,birželio10,Nr.24,p.467.

80

vėliavos projekto autorius. Stasys Balčas(1884–1963) buvo Panevėžio savanoriųskyriaus valdybos narys, jis,matyt, buvovėliavosprojektopateikėjas.Pirminiovė-liavos projekto autorius buvo J.Kamins-kas159.Šisvėliavosprojektas(supataisy-mais) ir buvo įgyvendintas. Pirmoji są-jungosvėliavabuvopašventinta1929m.liepos21d. trečiojoatstovų suvažiavimometu.Šiojevėliavoje,kitaipneibuvonu-matytaprojekte, įrašaspakeistasį„Tėvy-nėslaisvė–mūsųlaimė“irįrašytosdatos„1918–1920“160.

Verslininkų sąjungos vėliavos

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailėsmuziejujeyrasaugomosdvišiossąjungosvėliavos – centro valdybos (1934 m.) irKaunoskyriaus(1935m.)161.Betechniniųparametrų,daugiaužiniųapievėliavasne-pateikta.

LietuvosverslininkųsąjungairKaunoskyrius vėliavas planavo įsigyti 1933 m.prieš spalio6–7d.vyksiantįkongresą162. Taiturėjobūtilaikinosvėliavos163.Vėlia-vosprojektasbuvopriimtas1934m.spalio16d.centrovaldybosposėdyje164.Centrovaldybosvėliavapašventinta1934m.lap-kričio 25 d. Šiauliuose vykusio trečiojoLietuvos lietuvių prekybininkų, pramoni-

159 Vikrutis. Iš Panevėžiečių gyvenimo // Karys.1932,sausio28,Nr.5,p.95.

160 Lietuvoskariuomenėssavanoriųs-gostrečiasisatstovųsuvažiavimas//Lietuvosaidas.1929,liepos22,Nr.163,p.4.

161 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.255.

162 Verslininkai turės savovėliavą //Dienosnau-jienos. 1933,rugsėjo27,Nr.220,p.3.

163 Didelis prieškongresinis Kauno lietuviųverslininkųsusirinkimas//Lietuvosaidas.1933,rugsėjo26,Nr.217,p.6.

164 Liet.verslininkaiturėssavovėliavą//Lietuvosaidas. 1934,spalio17,Nr.237,p.8.

ninkųiramatininkųkongresometu.Vėlia-vąpašventinoŠiauliųdekanasStanislovasSarapas (1872–1953)165. 1935 m. pabai-gojevėliavąįsigijoUkmergėsskyrius(pa-šventinta1936m.vasario2d.),oneKau-no, kaip nurodyta kataloge. Kauno sky-riuivėliavabuvoįteiktairpašventintatik 1940m.kovo10d.,kaibuvošvenčiamasąjungosdešimtmečiosukaktis166.

Jaunųjų ūkininkų ratelio vėliava ir vėliavėlės

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailėsmuziejaus rinkinyje yra saugoma po vie-ną neįvardytų jaunųjų ūkininkų ratelių(JŪR)vėliavąirvėliavėlę.Aprašepateiktitik techniniai parametrai, o datavimas – XXa.ketvirtasdešimtmetis167.JŪRvėlia-va buvo patvirtinta 1933m. liepos 14 d.Žemėsūkiorūmųvaldybosposėdyje.Vė-liavayradvispalvė–viršujebalta,apačio-je žalia, viršuje prie koto tautinių spalvųvėliavėlė (25 x 15 cm), netoli koto, tiesviduriušilkuišsiūtasJŪRženklas(20cmskersmens), apačioje šilku išsiūtas ratelioįregistravimonumeris(9cmdydžio),ku-risatstosrateliopavadinimą.Visavėliavaturi būti siuvama iš vilnonės medžiagos (125cmilgioir74cmpločio).Kotoilgis2,5m.Jisdažomasžaliaspalva,oviršūnė–balta.Vėliavos(bekoto)kaina–17,5Lt.Taippatyrapateiktasvėliavospiešinys168. Nuo1939m.vėliavosišvaizdabuvokiekpakeista. Iki tol ratelio numeris ir dobilolapas buvo išsiuvami tik vienoje pusėje,

165 Lietuvos verslininkų kongresas Šiauliuose //Lietuvos aidas. 1934,lapkričio26,Nr.270,p.10.

166 VakarykštėKaunolietuviųverslininkųsukaktis//Lietuvos aidas. 1940,kovo11,Nr.116,p.10.

167 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.257.

168 Tiškus Vladas.Jausuplevėsavomūsųvėliava//Jaunasisūkininkas.1933,liepos20,Nr.28,p.119.

81

o nuo 1939 m. numeris ir dobilas buvoišsiuvami abiejose pusėse.Kartu pasikei-tė tokios vėliavos kaina. Dabar ji buvo 23 Lt169.NacionaliniameM.K.Čiurlioniodailėsmuziejujekaiptikiryrasaugomos1939m.pavyzdžiovėliavos.Tačiau tikė-tiniausia,kadjosyrapagamintos1940m.ruošiantis JŪR dešimtmečio minėjimuiVilniujebirželio29–30d.

Lietuvos universiteto studentų „Varpo“ draugijos vėliava

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailėsmuziejaus rinkinyje yra saugoma „Var-po“ draugijos vėliava, kuri yra datuota 1923m.170Tokiosdatospasirinkimą,matyt,lėmėantvėliavosesantidata–1923XII6.Tačiautaiyradraugijosįsteigimodata.Savovėliavądraugijaįsigijotik1928m.,švęsda-mapenkeriųmetųsukaktį (draugijabuvoįsteigtagruodžio8d.).VėliavosmelsvamefonesuspindididingasLaisvėsVarpas,ap-gaubtasžaliųąžuololapųvainiku171.

Išvados

Nors tarpukarioLietuvos organizacijų, tu-rėjusių savovėliavas, buvo labai daug, ikišiolbeveiknėrajokiųjųtyrimų.Didžiojida-lisvėliavųšiandienyrajauvisiemslaikamsprarastos.NacionaliniameM.K.Čiurlioniodailės muziejuje yra saugomos vos 25draugijųvėliavos, bet ir apie jas surinktalabai nedaug informacijos. NeabejotinaiLietuvosvisuomeniniųorganizacijų1918–

169 Balsys J.SutvarkykimeJŪRvėliavas//Jauna-sisūkininkas.1939,sausio26,Nr.4,p.53.

170 Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M.K.Čiurlioniodailėsmuziejausrinkinys,p.259.

171 Varpininkų sukaktuvių minėjimas // Lietuvosžinios.1928,gruodžio10,Nr.273,p.3;J. K-a. Stud. Varpininkųsukaktuviųminėjimas//Moksleiviųvarpai.1929,Nr.9,p.9.

1940m.vėliavosateityjedarnekartąbusrodomosparodose,taippatpublikuojamosįvairiuose leidiniuose. Dėl to yra būti-na nuodugniau ištirti jų istoriją, nustatytipasiuvimoiršventinimodatas,gamintojųir siuvėjų vardus. Iš straipsnyje pateiktosinformacijosgalimapadarytišiasišvadas:

1) Lietuvos skautų sąjungos (brolijos)vėliavųprojektaibuvopriimti1930m.Nuo 1935 m. gegužės 7 d. regla-mentuotanaujosskaučiųdraugoviųvėliavosišvaizda.

2) Lietuvių katalikų jaunimo sąjun-gos„Pavasaris“pirmosiosvėliavosprojektas buvo parengtas 1921 m.Tikėtina, kad jo autorius dailinin-kasV.Bičiūnas (1893–1943).Nuo1924m.vėliavosepradėtasnaudotinaujas sąjungos ženklas. 1929 m.patvirtinamanaujavėliavos išvaiz-da.1934m.patvirtinamimergaičiųirvyrųsąjungųvėliavųpavyzdžiai.Nuo1937m.rugsėjo1d.visųvė-liavų išvaizda buvo griežtai regla-mentuota irvisos turėjobūti regis-truotos.

3) Lietuvių katalikių moterų draugi-jos vėliavos nebuvogriežtai regla-mentuotos. Pirmosiose vėliavose,gamintosenuo1923m.,buvošūkis„Tiesa irmeilė“.Nuo1927m.vė-liavoseatsirandadraugijosženklas,sukurtas dailininkoA. Tamošaičio(1906–2005). 1928m. vėliavos iš-vaizdabuvokiekpakeista.

4) Lietuvos katalikų vyrų sąjungos vė-liavosprojektasparuoštas1935m.Pro-jektoautorius–dailininkasT.Kula-kauskas(1907–1977).

5) Lietuvos tautininkų sąjungos vė-liavos projektas priimtas 1930 m.Projekto autorius – dailininkas J. J. Burba (1907–1952). 1936 m.

82

balandžio 29 d. priimtas naujas –pigesnėsvėliavosprojektas.

6) Lietuvių tautinio jaunimosąjungos„Jaunoji Lietuva“ vėliavos projek-tą sąjungos centro valdyba priėmė1930 m. liepą. 1932 m. jis buvokiekpakeistas.1935m.gegužęcen-tro valdybapatvirtinonaują sąjun-gos vėliavą su trijų liepsnų ženkluirįvedėiškilmingąjąbeipaprastąją.

7) Lietuvos šaulių sąjungos vėliavapriimta 1928 m. Projektą paruošėJ.Kazitėnas-Kaziutis(1893–1984).1937m. patvirtintas naujas Šauliųsąjungosvėliavospavyzdys.

8) Lietuvos kariuomenės kūrėjų sa-vanorių sąjungos vėliavą 1928 m.

suprojektavo dailininkas JuozasKaminskas (1898–1957), o galuti-naiužbaigėats.kpt.AndriusLopu-chinas.

9) Verslininkų sąjungos vėliavosprojektaspriimtas1934m.spalio16d.Centrovaldybosvėliavapa-šventinta1934m.lapkričio25d.,oKaunoskyriaus–1940m.kovo10 d.

10) Jaunųjųūkininkųrateliovėliavosprojektaspatvirtintas1933m.lie-pos 14 d. Nuo 1939m. vėliavosišvaizdabuvokiekpakeista.

11) Lietuvos universiteto studentų„Varpo“ draugija vėliavą įsigijo1928m.gruodžio8d.

Įteikta 2014 09 10Parengta skelbti 2014 10 28

M.K. Čiurlionis NationalMuseum ofArt has thelargest protected interwar Lithuanian organizationsflagscollection.All theflagsset in2010werepre-pared by the published catalogue of the museum-album, “Our flag in 1918–1940. M. K. Čiurlionis National Museum ofArt collection”. The book isabouttheinter-warLithuaniansocieties,ceremonialflags,imagesofflagsstoredinthemuseumandtheirtechnicalparameters.However,thereislittledatainthebookonthecreatoroftheflag,theprecisechro-

LITHUANIAN FLAG-GOVERNMENTAL ORGANIZATIONS IN 1918–1940

Eduardas Remecas

S u m m a r y

nologyandabsolutelynodataonmandatoryrequire-ments for appearance, flag accessories, the date ofsanctifying,andsoon.

This article provides additional informationabout the inter-warLithuanian flags of eleven or-ganizations. It shows thedatesof theestablishmentandchangesoftheflags,theprocessofregulationandprovidessomeinformationabouttheauthorsofflags’projects.Italsocontainsmorethan50flagsoftheac-quisitionandsanctifyingdate.

83

AR BUVO JUSTAS PALECKIS TAUTINIS KOMUNISTAS? (KELI BRUOŽAI POLITINEI BIOGRAFIJAI. 1944–1953 METAI)1

Vladas Sirutavičius

Vyr. mokslo darbuotojas, docentasLietuvos istorijos institutas, XX amžiaus istorijos skyriusEl. paštas: sirutavicius@yahoo.com

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

Įvadas: problemos formulavimas ir kelios istoriografinio pobūdžio pastabos1

Vakarų šalių istoriografijoje nacionali-nis (tautinis) komunizmas jau seniai yramokslinių diskusijų ir tyrimų objektas.Fragmentiškaiaptartasirnacionalinioko-munizmo„lietuviškasvariantas“2. Susido-mėjimas nacionalinio komunizmo raiškamatyti ir naujausioje lietuviškoje istorio-grafijoje3.

Iš esmės akademinėje literatūroje nu-sistovėjo sutarimas, ką laikyti tautiniu(nacionaliniu) komunizmu.AnotMartinoMalios, „politinėje praktikoje“ tautiniamkomunizmui būdinga tam tikra savivalda(angl. home rule),kolektyvizacijosatsisa-kymasirplatiautonomijaKatalikųBažny-

1 TyrimąfinansavoLietuvosmokslotaryba(sutartisNr.VAT-02/2010).AutoriusdėkojaužpagalbąLietuvosmokslųakademijai.

2 Kemp W. A. Nationalism and Communism inEastern Europe and Soviet Union. A Basic Contra-diction?London,1999,p.158–171.

3 Grybkauskas S. Sovietinė nomenklatūra ir pra-monė Lietuvoje 1965–1985 metais. Vilnius, 2011, p. 111–138; Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūrabiurokratinėjesistemoje.Tarpstagnacijosirdinamikos(1968–1988).Vilnius,2011,p.497–525.

čiai4.Tokiątautiniokomunizmosampratąistorikas formulavo remdamasis „realaussocializmo“ modeliu, susiformavusiuLenkijoje5. Tiesa, kai kurie mokslininkaisiūlė skirti nacionalinį komunizmą kaip„politinį kursą“, nesutampantį suSovietųSąjungos interesais, jiems prieštaraujantį,ir komunistinį vietininkiškumą (angl. local ir indegenious communism) arba provin-cialumą (angl. provincialism), būdingą,pavyzdžiui, Vidurio Europos komunistųpartijų politikai 1944–1946 m.6 Esą tuo

4 Malia M.TheSovietTragedy.AHistoryofSoci-alisminRussia,1917–1991.NewYork,Oxford,1994,p.322.

5 Kai kuriemokslininkai, pavyzdžiui, lietuvisAl-girdasJuliusGreimas,manė,kadsocializmovirsmasiš„tarptautinio“į„nacionalinį“buvoneišvengiamas,opir-masis „tautiniskomunistas“buvoStalinas. Jis atsisakėpasaulinės revoliucijos ir ėmėsi įgyvendinti socializmosukūrimovienoje šalyje idėją.Greimas A. J. „Tautinis komunizmas“ (Išarti ir iš toli).Vilnius,1991,p.287–288.Plačiauapienacionaliniokomunizmosampratasžr.Sirutavičius V.Tautinis komunizmas ir jo raiška. Isto-riografiniaiproblemosaspektai // Istorija.2013,Nr.3, p.48–58.

6 Žr.Pons S.StalinandtheEuropeanCommunistsafterWorldWarTwo(1943–1948)//Mazover M. et al. Post-warReconstructioninEurope.InternationalPers-pectives, 1945–1949. Oxford, 2011, p. 124–129; Ro-berts G.Stalin’sWars.FromWorldWar toColdWar,1939–1953.NewHaven /London, 2008, p. 236–237;

84

metu sovietai, nors ir kišosi į „broliškų“partijųreikalusbeipolitiką,kartupalaikėirnetskatinovietoskomunistųautonomiš-kumą. Jie,nors irvisaipremiamiSovietųSąjungos,turėjopatyspasirūpintipolitinėsvaldžiossutelkimusavoserankose.

Apibendrinantgalima teigti, jog tauti-nio komunizmo politikai buvo būdingastam tikras autonomiškumas, savarankiš-kumas,suverenumasKremliausatžvilgiu.Kitais žodžiais, tautinis komunistas buvolinkęs pirmiausia tenkinti įvairius politi-nius, ekonominius, kultūrinius savo tau-tiečių interesus, tam tikrais atvejais netgi„centro“ sąskaita. Antra vertus, būtinapasakyti, kad nacionalinis komunizmasnuosekliospolitinėsprogramos, pagrįstoskokia nors specifine ideologija, neturėjo.Išesmėstautiniokomunizmo„programa“rėmėsinuostata,jog„socialinioklausimo“sprendimąirsocialistinėsvisuomenėssu-kūrimągalimasuderintisunacionaliniais,titulinės tautos interesais bei lūkesčiais7. Galiausiai, trečia, nacionalinio komuniz-moraiškos sąlygosnebuvovienodos.Vi-

Mark E. Revolution by Degrees. Stalin’s National Front StrategyforEurope1941–1947//ColdWarInternatio-nalHistoryProject.WorkingPaperNo.31.Washington,2001,p.6–7,17–20.

7 Tarptautiniame komunistiniame judėjime ir nebeMaskvosįtakossuvokimas, jog„nacionalizmą“ga-lima ir reikiaderinti su„komunistine ideologija“,kilojau XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir ypačsustiprėjo prasidėjusAntrajampasauliniamkarui.Ko-minternovadovasG.Dimitrovas1941m.pavasarįsavodienoraštyjerašė:„Mesturimeišplėtotiidėją,kurileis-tų suderinti sveiką, teisingai suprantamąnacionalizmąsu proletariniu internacionalizmu. Kiekvienoje šalyjeproletarinis internacionalizmas turi būti grindžiamastokiunacionalizmu.DraugasStalinasparodė,kad tarptinkamai suvokiamo nacionalizmo ir proletarinio in-ternacionalizmonėraprieštaravimų.Kosmopolitizmas,neigiantis tautinius jausmus ir tėvynės sąvoką, neturinieko bendra su proletariniu internacionalizmu.“ Cit.pagalBehrends J. C.NationandEmpire:DilemmasofLegitimacyduringStalinisminPoland(1941–1956) //NationalitiesPapers.2009,vol.37(4),p.446.

durio Europos šalyse, kurios poAntrojopasauliniokaropatekoįSovietųSąjungosįtakossferą,josbuvopalankesnės(1944–1947m. irypačpo1956m.)neiSovietųSąjungos respublikose. Beje, postalininiulaikotarpiuMaskvafaktiškaiįteisinosavopalydovių nacionalinį komunizmą, t. y.pritarėskirtingų„nacionaliniųkelių“,ku-riantsocializmą,idėjaiirpraktikai.Tiesa,irtuolaikotarpiunacionaliniokomunizmoraiškos galimybės, kaip parodė 1968 m.įvykiaiČekoslovakijoje,buvoribotos.

Tyrinėtas nacionalinis komunizmo fe-nomenas ir Sovietų Sąjungoje. Jis buvointerpretuojamas iš esmėsdvejopai.Anotpirmojo aiškinimo, tautinis komunizmasformavosi gana anksti, kaip reakcija įMaskvos vykdomą centralistinę, unifika-cinępolitiką.Kaikuriekomunistųpartijosaktyvistai tokią politiką laikė neteisinga,pažeidžiačia sovietinių respublikų sava-rankiškumą.Paprastaitautiniaikomunistaipabrėžė būtinumą nacionalinį klausimąspręsti kartu su sovietinės sistemos kūri-mu, rėmė titulinių tautų kultūros plėtrą,pasisakėužsovietiniųrespublikųteisiųiš-saugojimą,okaikurienetiružatskirųko-munistųpartijųsukūrimą8.Antrasisaiški-nimasteigė,kadnacionaliniskomunizmasatsirandavykstantsovietinėssistemospo-litineievoliucijai.Kitaiptariant,stalinineisistemai evoliucionuojant ir liberalėjant,

8 Pipes R. The Formation of the Soviet Union.CommunismandNationalism1917–1923.Cambridge/London,1997,p.242–293.IstorikasaptarėtokiųpartijosveikėjųkaiptotoriusMirzaSultan-Galievas,ukrainietisMykola Skrypnikas, gruzinai Budu Mdivani ir KoteTsintadzepažiūrasirveiklą1919–1923m.,laikydamasjuos tipiškais to laikotarpio nacionalinio komunizmoreprezentantais.TaippatMace J. E.CommunismandtheDilemmasofNationalLiberation:NationalCommu-nisminSovietUkraine,1918–1933.Cambridge,1983.AutoriusaprašoukrainiečiųbolševikųVasylijausŠakh-rajausirSerhijausMažlahoveiklą.

85

susidarė prielaidos sąjunginių respublikųvaldžios elito savarankiškumui, autono-miškumuireikštis9.

Mokslininkai pažymi, jog dar ketvir-tajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungosvadovybė, siekdama sutvirtinti režimoteisėtumą, kultūros politikoje ėmė visaktyviau „[m]arksistinę-lenininę pasau-lėžiūrą maskuoti rusocentrine, etatistineretorika“10. Tokias kultūros politikos ten-dencijas stalininėje SovietųSąjungoje is-torikai pavadino nacionaliniu bolševizmu (arba nacionaliniu stalinizmu)11.Išesmėstokios politikos tikslas – inkorporuojantnacionalinį kultūrinį paveldą, tautiniusdidvyrius, simboliką, t. y. nacionalizmąpačiabendriausiaprasme, į sovietinę sis-temą, padaryti režimą priimtinesnį tituli-nei tautai irkartupalengvintivisuomeniųsovietizaciją.Todėlistoriografijojedažnaidaromaskirtis tarpnacionalinio bolševiz-mo ir nacionalinio komunizmo. Šiek tieksupaprastinant, pirmojo požiūris į nacio-nalinękultūrą, tautinįpaveldą,etnokultū-rą buvopragmatinis, utilitarinis ir dažnainihilistinis, o antrasis etnokultūrines ver-tybesmanė esant reikšmingas savaime irpakankamai organiškai įsikomponuojan-čias į socialistinęsistemą.Visdėlto ir tietyrinėtojai, kurie pabrėžia dviejų politikų

9 Motyl A. J.Sovietology,Rationality,Nationality:ComingtoGripswithNationalismin theUSSR.NewYork,1990,p.87–102.Mokslininkassiūlėskirti„vieti-ninkiškumą“nuo„nacionaliniokomunizmo“:pirmasisstengiasitenkintisrities,regiono,respublikosinteresus,oantrasistelkiasiį„simbolinįrespublikossuverenitetą“.

10 Brandenberger D. National Bolshevizm. Stali-nistMassCulture and theFormationofModernRus-sianNationalIdentity,1931–1956.Cambridge/London,2002,p.6.

11 Apie nacionalinio bolševizmo sampratą plačiaužr.van Ree E.TheConceptof‘NationalBolshevism’:anInterpretativeEssay//JournalofPoliticalIdeologies. 2001,vol.6(3),p.289–307.

skirtumus,taippatteigia,kadsantykistarpjųbuvogana„dialektiškas“,t.y.vienaga-lėjovisainesunkiai„virsti“kita12.

Lietuviškoje istoriografijoje jau buvopasvarstymųapie J.Paleckio „tautinįko-munizmą“. Atkreiptas dėmesys, kad jisiškitųLKPveikėjųišsiskyrėsavolibera-lumu, „dažnokai reiškė nepasitenkinimąrusifikacijos politika“ ir galiausiai buvo„tautinės sąmonės komunistu“. Tačiautokie teiginiaibuvofragmentiški irgiliauneišplėtoti13.

Dokumentu, liudijančiu Paleckio po-sūkį į tautinį komunizmą, galima laikyti„Lietuvos laisvos darbo respublikos kū-rimo programą“, parašytą 1939m. rude-nį. Programoje pasisakoma už radikaliąpolitinės sistemos transformaciją, tačiaunerašomaapieLietuvossusovietinimą;an-travertus,kalbamanelietuviųtautos,bet„Lietuvosliaudies“vardu.Kitaisžodžiais,bendruomenės, turinčios aiškiai apibrėžtąklasinęprasmę,vardu.Šiaplinkybėrodytųeventualiąsocialinių,politiniųbeiekono-miniųpertvarkymųkryptįirpobūdį;irga-liausiai, trečia, geopolitiškai būsima Lie-tuvosdarbo respublika, išsaugodama tamtikrą savarankiškumą, visgi buvo projek-tuojama kaip SSRS protektoratas14. Tuo metuPaleckisnebuvoLKPnarys, tačiau,atrodo,Lietuvosdarborespublikoskūrimoprograma buvo parašyta bendradarbiau-jantsukomunistųpartijairišesmėsatitiko

12 Tismăneanu V. Stalinizm na każdą okazję. Po-lityczna historia rumuńskiego komunizmu. Kraków,2010,p.37–40.

13 Tininis V.SovietinėLietuvairjosveikėjai.Vilnius,1994,p.214–215;Truska L.Lietuva1938–1953metais.Kaunas,1995,p.134–135.PlačiauapieJ.Paleckio„po-žiūrįįsocializmokūrimoLietuvojekelius“žr.Kašaus-kienė V.Istorijosspąstuose.JustoPaleckiogyvenimoirveiklosbruožai1899–1980.Vilnius,2014,p.497–504.

14 Paleckis J. Ieškojome tikrų kelių. Vilnius, p.134–136.

86

liaudiesfrontonuostatas,kuriaspropagavoiraktyviairėmėMaskvabeiKominternas.Plačiõspolitiniųjėgųkoalicijos–liaudies fronto – kurį sudarytų ne tik kairiosiospartijos, bet ir „nuosaikios“ bei „progre-syvios“, idėjai Kremlius pritarė 1934 m.pabaigoje.O1935m.vasarąKominternosuvažiavimeliaudiesfrontoidėjatapoofi-cialia tarptautinio komunistinio judėjimo„politine strategija“15. Formaliai šios po-litikos tikslas buvo konsoliduoti įvairiaspolitinesjėgaskovaisudešiniuojuradika-lizmu–fašizmu.Ofašizmąnugalėjusbūtųsuformuotanaujotipodemokratinėpoliti-nėsistema.PrasidėjusIspanijospilietiniamkarui,KominternovadovasG.Dimitrovasaiškino,jog,pasiekuspergalępilietiniamekare,Ispanijojeturintisusiformuoti„nau-jo tipo liaudiesdemokratijos respublika“,o „liaudies demokratijoje“ valdžia turėspriklausyti„plačiaiantifašistineiirdemo-kratineipolitiniųjėgųkoalicijai“16. Tiesa,istoriografijoje pažymima, kad liaudiesfronto strategijos pagrindinis, tačiau vie-šai neafišuojamas tikslas buvo – sudarytiprielaidaskomunistamsateitiįvaldžiąnerevoliuciniu, bet demokratinių procedūrųkeliu, „atsižvelgiant į vietos sąlygas“17. (PoAntrojo pasaulinio karo liaudies de-mokratijomis vadintos Vidurio Europosšalys,atsidūrusiosSSRSprotektorate,ku-riosenesusiformavosąlygos„proletarineirevoliucijai“.)Kadirkaiptenbūtų,ketvir-tojo dešimtmečio antroje pusėje liaudies

15 Шубин А. В.Мирнакраюбездны.Отглобаль-ногокризисакмировойвойне.1929–1941годы.Мо-сква,2004,c.209–212.

16 Duraczyński E. Stalin. Twórca i dyktatorsupermocarstwa.Pułtusk–Warszawa,2012,p.320.

17 Шубин А. В.Мирна краюбездны..., c. 212–213; Tyszka K.Nacjonalizmwkomunizmie. Ideologianarodowa w Związku Radzieckim i Polsce Ludowej.Warszawa,2004,s.128–135.

fronto idėja buvo populiari jaunųjų liau-dininkų,kuriemspriklausėirkuriųlyderisbuvoPaleckis,aplinkoje18.

Ir dar viena metodologinio pobūdžiopastaba.Ikišiolsąvokas„nacionalinis“ir„tautinis“ vartojau sinonimiškai. Iš tikrų-jųabiišesmėsžymitąpatįreiškinį.Pačiabendriausiaprasme–„periferijos“autono-miškumą(suverenumą)„centro“atžvilgiu.Vis dėlto „autonomiškumas“ turėjo niu-ansų. „Nacionalinis komunizmas“ labiauvartotinas pabrėžti autonomiškumo politi-niusbruožus.O„tautiniskomunizmas“–au-tonomiškumo kultūrinius dėmenis.Kitaisžodžiais, tautinio komunisto siekis buvoužtikrinti ir plėtoti titulinės tautos kultū-rinę autonomiją „centro“ atžvilgiu.Taigi,straipsnis remiasi prielaida, kad vėlyvojostalinizmometaisPaleckiopolitinėsnuos-tatosbuvoartimos tautiniam komunizmui arba, kitais žodžiais, tarybiniam lietu-viškam vietininkiškumui19. Konkrečiau,

18 Jaunieji liaudininkai (M.Gedvilas, P. Kežinaitis, J.Vaišnoras,A. irV. Knyvos, J. Būtėnas,A. Drobnys, M.Gegorauskas,A.Tornau irkt.)pagrindineciviliza-cinegrėsmelietuviųtautaimanėesantnacistinęVokie-tiją ir jos ekspansinępolitiką,ogeopolitiniuveiksniu,galinčiunuotosgrėsmėsapsaugoti,–SovietųSąjungą.TodėlPaleckisirjošalininkaipasisakėužglaudųben-dradarbiavimą su nelegaliai veikiančia Lietuvos ko-munistų partija.Vaišnoras J. Prisiminimai iš Liaudiesfrontoorganizavimoirveiklos,1966//Lietuvosypatin-gasisarchyvas(toliau–LYA).F.3377,ap.46,b.964, l.13–20.PaleckioveikląliaudininkųpartijojeišsamiaiaprašėTamošaitis M.JustasPaleckisirjauniejivalstie-čiailiaudininkai//Vilniausistorijosmetraštis.Vilnius,2007,p.137–160.

19 Politiniai autonomiškumobruožaiPaleckiovei-kloje nesireiškė. Nors tam tikrų apraiškų, savotiškų„šešėlių“būta...1944m.rugpjūtįIIILKPplenumePa-leckis visaip stengėsi pabrėžti LSSRAukščiausiosiosTarybossesijossušaukimo„reikšmę“.Anotjo,svarbu,kad sesija pirmą kartą vyks „senojoje Lietuvos sos-tinėjeVilniuje“.Taippat pažymėjo, kadAT sesijayra„vienintelėteisėtalietuviųtautossuverenumoreiškėja“.Priešiųžodžiųkažkasrankaparašė„miglota“.LKP(b)CKIII-iasplenumas,19440827,Stenograma//LYA. F.1771,ap.7,b.3,l.60.

87

Paleckis stengėsi pabrėžti Lietuvos isto-rinės raidosspecifiką, skirtumusnuokitųsovietinių respublikų, kuriose sovietinisrežimaspradėjoformuotisanksčiau.Vals-tybingumo,kartuir„buržuazinio“tradicijaLietuvą darė, jo žodžiais, unikalią respu-bliką.Kuriantsovietinęstruktūrą,įtasis-torinesaplinkybesbūtinaatsižvelgti.Antravertus,siekiantpadarytitarybųvaldžiąpa-trauklesnę, įtvirtinti jos teisėtumą,pakeltiautoritetąbūtinapatraukti„senąją“,tarpu-kario lietuvių inteligentiją irplėtoti lietu-viųkultūrą,kalbą.

Antra, Paleckis lietuvių tautos istori-joje stengėsi organiškai susieti lietuviųliaudies vadavimąsi iš išnaudotojų „jun-go“,t.y.kovąužsocialinįteisingumą,sunemažiau svarbiu vadavimusi iš „nacio-nalinio jungo“ arba su tautinio atgimimolaikotarpiu.Vadavimąsi, suprantama,vai-nikavo socialistinės santvarkos Lietuvojesukūrimas. Tokia „organistinė“ istorijossampratabuvobūdingairkaikuriemsVi-durioEuropos tautiniamskomunistams20. Galiausiai, trečia, Paleckis pabandė į so-vietinės Lietuvos simboliką inkorporuotinacionalinius elementus. Jis kėlė ir akty-viai palaikė Vinco Kudirkos „Tautiškosgiesmės“„pavertimą“sovietinėsLietuvoshimnu, taip pat rūpinosi LSSR vėliavojeišsaugotitautinesspalvas.

Tiesa, J. Paleckio veikloje vėlyvojostalinizmo metais galima aptikti ir ryš-kesnių tautinio komunizmo apraiškų, kaiakivaizdžiai buvo preferuojami titulinėstautos interesai kitų tautų sąskaita. ŠisPaleckio veiklos epizodas lietuviškojeistoriografijoje jau ne kartą yra aptartas,

20 Žr. Sygkelos Y. The National Discourse of theBulgarianCommunistPartyonNationalAnniversariesandCommemorations(1944–1948)//NationalitiesPa-pers.2009,vol.37(4),p.426.

todėl jo neanalizuosiu21.Trumpai tariant,Paleckio ir kai kurių kitų LKP vadovų(pirmiausia,MečislovoGedvilo)manymu,polenkųrepatrijacijosVilniauskraštelikęlenkai tebuvo sulenkėję lietuviai ir juoslenkinti toliau, plėtojant švietimą lenkųkalba, nebuvo tikslinga. Tiesa, partinėsediskusijose ir praktinėje politikoje laimė-jokitas–„proletariniuinternacionalizmu“grindžiamaspožiūris.

„Unikali“ Lietuvos situacija ir raginimai į socializmo kūrimą įtraukti „senąją“ inteligentiją

Paleckio pasisakymuose LKP (b) CKbiuruose bei plenumuose galima aptiktipareiškimų,kuriuosepabrėžiamasbūtinu-mas,kuriantsocialistinętvarką,atsižvelgtiį „specifines“ Lietuvos sąlygas. Paleckiomanymu, negalima mechaniškai perkeltinaujos socialinės tvarkos kūrimo patyri-mo, būdingo kitoms sovietinėms respu-blikoms,įLietuvą.Antravertus,Paleckis,kaipirkitiLKPvadovai,pabrėžėkovossu„buržuaziniais nacionalistais“ būtinumą,kalbėjoapiereikalingumądiegtisovietinįpatriotizmą, aiškino pozityvų rusų tautosvaidmenįlietuviųtautosistorijoje.Visimi-nėtisiužetaiPaleckiopasisakymuosebuvoglaudžiaisusipynę.

Pavyzdžiui, LKP (b) CK IV plenume1944 m. gruodį svarstytas VKP (b) CK

21 Turima omenyje 1950m. diskusija, kilusiLKPvadovybėje, kai buvo svarstomos priemonės, kaip ge-rintiLSSRgyventojųlenkųšvietimodarbą.Stravinskie-nė V.LietuviųirlenkųsantykiaiRytųirPietryčiųLietu-voje:1944m.antrapusė–1953m.//Lietuvosistorijosmetraštis, 2007metai.Vilnius, 2008,Nr. 2, p. 95–96;Streikus A.SovietiniorežimopastangospakeistiLietu-vosgyventojųtautinįidentitetą//Genocidasirrezisten-cija.2007,t.1,p.22–23;Rudokas J.TarybinėVilnijospolonizacija 1950–1956metais //Gairės. 2011,Nr. 7, p.17–18.

88

nutarimas(priimtas1944m.spalio30d.)„ApieLTSRpartinėsorganizacijosdarbotrūkumus ir tikslus politiniame darbe“.MaskvaganagriežtaikritikavoLKPvado-vybędėl įvairiųjosveiklojepasireiškian-čių „trūkumųbei klaidų“ (labiausiai, kadnepakankamaiaktyviaikovojamasu„bur-žuaziniaisnacionalistais“),kurierodėpar-tijos nesugebėjimą kontroliuoti visuome-ninępolitinęsituacijąrespublikoje.Imtasiir „organizacinių išvadų“: lapkritį buvoįsteigtasVKP(b)CKbiurasLietuvai,ku-rio pirmininku paskirtas M. Suslovas22. (J. Paleckis biuro narys nebuvo.) Biurastapo svarbiausia politine Lietuvos SSRinstitucija, faktiškai visi svarbesni LKP,Liaudies komisarų tarybos ar Aukščiau-siosios Tarybos Prezidiumo nutarimaibuvo priimami tik jai pritarus23. Tokiosinstitucijos sukūrimas rodė centralistinių,unifikaciniųpolitiniųtendencijųstiprėjimąLietuvoje.

PlenumekalbėjoirPaleckis24.Jis,kaipir kiti plenumo dalyviai, ragino aktyviaukovoti su „buržuaziniais nacionalistais“(„daugiaupykčiosupriešais“).Tačiaukar-tuaiškino,kad„Lietuvossituacijaunikali“.Lietuvailgąlaikąbuvo„buržuazinė–buo-žinėrespublika“,otaiesąveikiažmoniųpsichologiją.Antrasispasauliniskarasdarlabiaupaaštrino „nacionalinius jausmus“.„Sveikas patriotizmas“ suvaidino svarbųvaidmenįvaduojantisišnaciųokupacijos,skatinopriešintisokupantamsvokiečiams.Tačiau,teigėPaleckis,šaliatokio„patrio-

22 Зубковa Е.ПрибалтикаиКремль.1940–1953.Москва,2008,c. 139–142.

23 Šadžius H. VKP (b) CK Lietuvos biuro veikla organizuojant tautinio pasipriešinimo slopinimą //Lie-tuvos istorijos metraštis 1997. Vilnius,1998,p.241–242.

24 LKP(b)CKIVplenumostenograma,J.Paleckiokalba//LYA.F.1771,ap.7,b.10,l.149–157.

tizmo“esamair„šovinizmo“–„buržuazi-niainacionalistai“aiškina,jogLietuvaru-sinama,olietuviųkalba,kultūrapersekio-jama.Paleckiomanymu,norintsumažinti„buržuazinių nacionalistų“ įtaką, tarybųvaldžia privalanti plėtoti lietuvių kultūrą,taipdemonstruodama,kokiasperspektyvassuteikialietuviųtautai.Būtina„užaštrintąnacionalinį jausmą“ nukreipti sovietiniopatriotizmolink,dėstėPaleckis,otamrei-kiavykdytiapgalvotąnacionalinępolitiką.Vienastokiospolitikosbruožųturėtųbūtisenosios,tarpukario,lietuviųinteligentijos„pritraukimas“25.Paleckiosupratimu,mi-nėtos priemonės padėtų sovietinę valdžiąįteisinti, padarytų ją labiau „tautinę“, pa-trauklesnędidesneidaliailietuvių.

Tokios Paleckio kalbos turėjo rimtąpagrindą.1944m.vasarą–ankstyvą rude-nį LKP susidūrė su „legitimiškumo kri-ze“.Tarybųvaldžiosaktyvistųpranešimai,siunčiamiišprovincijosįVilnių,atskleidėvienąsvarbųfaktą–tarybųvaldžianepa-sitikima, ji laikoma svetima.Tokias nuo-taikas lėmėne tik tokios aplinkybėskaipbesitraukiančios vokiečių kariuomenėspadaryti nuostoliai ar kvalifikuotų, nau-jai valdžiai lojalių kadrų trūkumas, betir Raudonosios armijos kariškių siautėji-mai26.Visišieveiksniaimenkinovaldžiosprestižą ir skatino nepasitikėjimą. Beje,kaikuriuosepranešimuosenepasitikėjimopriežastiminurodomasir„antinacionalinisvaldžiospobūdis“:„<...>didelėdalis tau-

25 Plačiau apie Paleckio santykius su tarpukarioLietuvosinteligentijažr.Kašauskienė V.Istorijosspąs-tuose.JustoPaleckiogyvenimoirveiklosbruožai1899–1980.Vilnius,2014,p.474–496.

26 Tininis V. Prievartinė mobilizacija į Raudonąjąarmiją.Vilnius,2014,p.28–32.

89

tosmano, jog jokios lietuviškos valdžios nėra,viskądarorusai.“27

Taigi,galima teigti, jogPaleckissten-gėsi tarybų valdžiai suteikti lietuviškąpobūdį. Kitaip tariant, jam rūpėjo ne tiksusovietinti Lietuvą, bet ir išsaugoti joslietuviškumą.

Ši tendencija Paleckio veikloje buvomatoma ir vėliau, pavyzdžiui, 1946 m.lapkritįvykusiameLKP(b)CKplenume.Tų metų vasarą, rugpjūtį, VKP (b) CKpriėmė nutarimą, kuriuo pradėjo ideolo-ginėskovoskampanijąpriešinteligentiją,jos „keliaklupsčiavimą prieš Vakarus“,„kosmopolitizmą“. Tarybinio patriotiz-mo, grindžiamo rusiškumu, skatinimasir kova su nacionalizmu buvo svarbi tosideologinėskampanijosdalis.Apskritainetik inteligentams,bet ir įvairiemspartijosfunkcionieriamsnacionalinėserespubliko-se tikimybėbūtiapkaltintiems„buržuazi-nionacionalizmopropagavimu“tuometusmarkiai padidėjo28. Štai tokiame ideolo-

27 LKP(b)AlytausapskritiessekretoriausV.Saka-lauskoraštasA.Sniečkui,19440802//LYA.F.1771,ap.7,b.148,l.52–53;LKP(b)Seiniųapskritiessekre-toriausGrigonioraštasLKP(b)CKinformaciniosky-riausvedėjui,19440922//LYA.F.1771,ap.7,b.150,l.41;K.ŠtuikevičiauspranešimasapiepadėtįUkmergėsapskr.,Siesikiųvalsčiuje,19440915//LYA.F.1771,ap.7,b.150,l.118–118ap.

28 1946m. birželį specialiVKP (b)CK inspekto-riųbrigada tikrinoKaunom.partijoskomitetoveiklą.Kaunom.partijossekretorius irATprezidiumopirmi-ninko pavaduotojas Juozas Grigalavičius buvo kalti-namasnepakankamai aktyviakova su „nacionalistiniupogrindžiu“. Brigados parengtoje ataskaitoje rašoma,kadKaune„laisvaiirmasiškai“platinamiįvairūsdaik-tai su „nacionalistinėmis emblemomis“, krautuvėse irturguosepardavinėjamiženkliukaisu„smetoniškatris-palve“,oparduotuviųvitrinosestoviskydaisu„smeto-niniuherbu“.Kartupažymėta,kadmiesteirgamykloseniekurnematyti„tarybinėsagitacijos“.Grigalavičiui irdarkeliemsKaunom.partijosveikėjamsbandytaiškel-tibaudžiamąjąbylą,tačiaunesėkmingai.Grigalavičiusatsipirkopašalinimuišpareigų.Справка oвыводетов.ГригалавичусаИ.изсoставбюроЦККП(б)Литвы

giniame irpolitiniamekontekstePaleckiskalbėjoapielietuviškumo reikšmękurianttarybinęLietuvą.

Lapkričio mėn. LKP plenumas svars-tėVKP (b)CKnutarimą „ApieLietuvosKP (b) CK darbą“, kuris buvo priimtas 1946m.spalio5d.29NutarimeLKPvado-vybėkritikuotauž tai,kadnepakankamaiaktyviaikovojanti su„buržuaziniunacio-nalizmu“.Taip pat nurodyta skatinti „sa-vosiostarybinėsinteligentijossukūrimą“.

Plenume šiais klausimais pasisakė irPaleckis, tiesa, labai savotiškai30. Joma-nymu, yra kelios pagrindinės LKP ne-sėkmių priežastys, dėl kurių susilaukta„teisingos“ VKP (b) CK kritikos. „Blo-gai žinome marksizmo-leninizmo teori-ją, – aiškino Paleckis, – LKP ir jos CK,remdamasis marksistine-leninine analize,nesugebėjoįvertintiTarybųLietuvosspe-cifikos.“TaprogaplenumodalyviamsPa-leckispriminėLeninodirektyvąKaukazokomunistams (1921 m.). Joje „Kaukazokomunistai“įspėjami„nekopijuotiRSFSRtaktikos,atsižvelgtiįkonkrečiassąlygas“,rodyti „daugiau atsargumo, minkštumo,nuolaidų smulkiai buržuazijai, inteligen-tijai irvalstietijai...“Tai„labiauatsargus,labiausisteminisperėjimasįsocializmą...“

[194606]//LYA.F.1771,ap.9,b.247,l.25–26; Gri-galavičius J. Kai Lietuvoje šeimininkavo stalinistai.Vilnius,1991,p.21–78.

29 ВКП(б)ЦК.Oргбюрозаседание,19461005//Россйский Государственный Архив СоциальннойиПолитическойИстории(toliau–РГАСПИ). F.17, ap.116,b.277, l.14.BiureklausimąapieLKP(b)CKdarbąpristatėinspektoriusŽavoronkovas.Jisaiškino,kadLKPaparatasneapvalytasnuoburžuaziniųnacionalistų,įvadovaujamuspostusneiškeliamidarbininkai irvalstie-čiai.PosėdyjedalyvavoM.SuslovasirA.Sniečkus.

30 LKPCKplenumostenograma,19461122–24.J.Paleckiokalba//LYA.F.1771,ap.9,b.17,l.338–343.

90

Toliau Paleckis aptarė pagrindiniusLietuvos„specifikos“bruožus:taiiragra-rinis šalies pobūdis, menka darbo klasė,„buržuazinio valstybingumo“ tradicija,santykinismodernioslietuviųkultūrosjau-numas,socialinėlietuviųinteligentijoskil-mė(daugumakilęišbuožių),sunkusnaciųokupacijos palikimas, jos metu vykdytaantitarybinėpropaganda,neigiamasKata-likųBažnyčiosvaidmuoir,galiausiai,pa-tyrusių, tarybųvaldžiai atsidavusiųkadrųnebuvimas. Visi šie veiksniai, kalbėtojomanymu,sukeliaįvarias„komplikacijas“:buržuazinįnacionalizmą,klasiųkovospa-aštrėjimą, reakcines inteligentijos nuotai-kasirt.t.Lietuvoskomunistaisusiduriasuproblemomis, kurių nėra kitose respubli-kose, pažymėjo Paleckis, kur socializmąkurti pradėta gerokai anksčiau. Šią savokalbos dalį jis reziumavo tokia mintimi:„Mūsų kelias į socializmą, be abejonės, turės savo ypatumų. Kai kuriuos etapus mes kartosime, o per kai kuriuos galbūt peršoksime.“

Kartu Paleckis pabrėžė, kadVKP (b)CKirsąjunginėvyriausybėįLietuvossa-vitumusatsižvelgdavo.Paleckiomanymu,„<...> jautriai Stalinas išsprendėVilniaus,kaiptarybųLietuvossostinės,klausimą,lie-tuviškouostoKlaipėdosklausimą,taippatklausimuose,turinčiuoseryšiųsuLenkija“.Kitas tokios politikos pavyzdys – „istori-ja apie mūsų lietuvių nacionalinį himną“.Pradžioje, anot Paleckio, galimybė, kad V.Kudirkos„Tautiškagiesmė“tapsLTSRhimnu, buvo maža. Tačiau kai apie šiąidėjąišgirdoVKP(b)CKirpatsStalinas,klausimasbuvoišspręstasteigiamai31.

Apskritai,SovietųSąjungosvadovybėssprendimas Lietuvos Respublikos himną

31 „Karometų užrašuose“, išleistuose 1985, apieStalino„indėlį“neužsimenama.Paleckis J.Pergalėssa-liutas.Vilnius,1985,p.105,109.

paskelbti Tarybų Lietuvos himnu turėjokelias priežastis.Taip siekta pakelti tary-bųvaldžiosprestižą,populiarumątarplie-tuvių, pirmiausia senosios inteligentijos.Antra vertus, būta ir kito politinio tikslo.Maskvosvadovųpožiūriuvadinamojota-rybinio lietuviško valstybingumo skatini-mas turėjopadėti iš tarptautinėspolitinėsdienotvarkės pašalinti Lietuvos Respu-blikos aneksijos klausimą. Lietuviškojeistoriografijoje teigiama, kad Sovietų Są-jungos politikoje (nuomaždaug 1943m.vidurio) matomi aiškūs bandymai į tarp-tautinę politiką „kelti“ Lietuvos TarybųRespubliką,tuopatmetuvisokiaisbūdais„išstumiant iš tarptautinės arenos Lietu-vosRespubliką“32.MaždaugtuopatmetuLSSR vadovybės politikoje ėmė akty-viau reikštis „nacionaliniai aspektai“: perMaskvos radiją lietuviškose programosepradėtas transliuoti tarpukario Lietuvoshimnas, kuris buvouždraustas 1940m.33 Imtasi priemonių išlaisvinti iš įkalinimovietų kai kuriuos Lietuvos Respublikospolitikus,visuomenėsveikėjusirjuospa-naudotipropagandinėjekampanijojepriešvokiečius ir LSSR reklamuoti JAV lietu-viųdiasporoje34, rūpintasi lietuviųkalbos

32 Лауринавичюс Ч. Вводная статья, СССР иЛитвав годывтороймировойвойны(Cборникдо-кументов, ed. А. Каспаравичюс, Ч. Лауринавичюс, Н.Лебедева).Vilnius,2012,t.2,p.42–43.

33 LKP vadovybė taip motyvavo „senojo himnoreikalingumą“: „Šiame etape, politinio tikslingumosumetimais, panaudoti lietuvių nacionalinio himno„Lietuva, tėvynemūsų“ populiarumą ir paversti jį ta-rybų valdžios sustiprinimo instrumentu...“Kartu tamepačiamedokumentepažymima:„LSSRhimnosukūrimąatidėti.“Проект постановления к вопросу o гимне.ПостановлениеЦККП(б)Литвы,19440621//LYA.F.1771,ap.7,b.267,l.41.

34 LKP (b)CKorganasTiesa 1944m. balandžiomėn.,Nr.14 išspausdinoLietuvos tautininkųsąjungospirmininkoDomoCesevičiauskreipimąsi„Žodislietu-viams“.Atsišaukime raginama greičiau atkurti „laisvąTarybųLietuvą,jąkelti,gaivintiirpuošti,kadvisiemslietuviamsjojebūtųgera,laisvairmielagyventi“.

91

diegimu administraciniame-biurokratinia-me aparate35. Sovietų Sąjungos vadovy-bė 1944m. pradžioje ėmėsi reorganizuotisąjunginius gynybos ir užsienio reikalųliaudieskomisariatusįsąjunginio–respu-blikinio pavaldumo, taip pat galvota apierespublikų diplomatinių tarnybų atkūrimą,o 1944m. rudenį sovietinė Lietuva kartusuUkrainairBaltarusijapasiūlytosįJTO36. Tiesa, Maskvos politika skatinti „TarybųLietuvosvalstybingumą“irjoraiškąnebu-vo ilgalaikė ir trukomaždaug iki1945m.pradžios.

Tarybų valdžios įtvirtinimui, Paleckiosupratimu, svarbus buvo ir kadrų klausi-mas.PaleckisparėmėVKP(b)kursą, jogbūtinaskubiauruoštinaujątarybinęinteli-gentiją,taippat„apsivalyti“nuo„nepatiki-mų“,įvadovaujamuspostuskeltikilusiusiš darbininkų bei valstiečių.Tačiau kartuaktyviaipasisakėuž„buržuaziniųspecia-listųpanaudojimą“,nesjie,anotPaleckio,suvaidinosvarbųvaidmenį„atstatanttary-bųLietuvą“.„Bejų,–tęsėjis,–neturėtu-metųpasiekimų,kuriuosturime.“Sujaisreikiaelgtisatsargiaiiratsakingai.Kritika-vo Paleckis ir atskirus kadrų politikos, ofaktiškailietuviųinteligentųpersekiojimoatvejus (pvz., prof. Sezemano). Paleckioteigimu, dažnai „seni kadrai“ vertinamipernelyg„biurokratiškai“,oneįvertinamosjų dalykinės savybės, sugebėjimai, todėlpadidėjo „kadrų tekamumas“. Apskritai,Paleckio įsitikinimu: „Kalbos žinojimas,

35 1944 m. balandį LTSR Liaudies komisarų ta-ryba nutarė „[į]pareigoti išmokti lietuvių kalbą dar-buotojus,dirbančiusLietuvosTSRtarybinėse,ūkinėseirkitose įstaigose, ir josnemokančiusarbamokančiussilpnai.<...> ĮpareigotiŠvietimokomisarąorganizuotikursus,aprūpintijuosprogramomisirdėstytojais.<...>Į kursusdarbuotojus išleisti dukartusper savaitę, va-karais“. LTSR Liaudies komisarų tarybos nutarimas Nr.49,19440428//LYA.F.1771,ap.7,b.28,l.17.

36 Лауринавичюс,„Вводнаястатья“,p.43.

vietos sąlygų pažinimas, galimybė ben-drauti ir vykdyti visuomenines pareigastarpvietosgyventojų–taisavybės,kuriossvarbiosdirbantLietuvoje.“37Jiskritiškaiatsiliepėirapieatvykėliusiškitųsovieti-niųrespublikų.Anotjo,atvykėliaipapras-tainežinoLietuvossąlygų,jospraeitiesirtodėl linkę visais nepasitikėti. Tokie dar-buotojailinkę„apsidrausti“,tačiautaiken-kia tarybų valdžiai. Baigdamas Paleckisteigė, kad vykstantis „apsivalymas“ nuonepatikimųkadrųkartureiškiajų„nulietu-vėjimą“,odėltomažėjaatsakingųdarbuo-tojų lietuvių.Tokiųdalykų,Paleckioma-nymu,pasitaikoKlaipėdoje,Kaune.Todėlbūtinaskatintivietinių,nacionaliniųkadrų„iškėlimą“38.

Paleckio pasisakymas plenume buvoaštriai sukritikuotas A. Sniečkaus. AnotLietuvoskomunistųvadovo,terminas„nu-lietuvėjimas“ neteisingas, taip šmeižiamapartija.Kadrusreikiaformuotiišsamdiniųirdarbininkų,o ištikimąsovietinįaparatągalima sukurti tik kovojant, taip, Snieč-kaus įsitikinimu, „apsivaloma“. „KlystaPaleckis,–tęsėSniečkus,–irtuomet,kaikalba apie perauklėjimą. Tų, kurie buvoburžuazinės valdžios atrama, perauklėtinegalima.“39Galiausiai,LKPvadovasap-

37 LKPCKplenumostenograma,19461122–24,J.Paleckiokalba//LYA.F.1771,ap.9,b.17,l.339.

38 Rūpintisnacionaliniaiskadraisirskatintilietu-vių kalbos viešajame gyvenime vartojimą J. Paleckisraginoirikilapkričioplenumo.Anotjo,vietosgyvento-jamslietuviamsbūtinasudarytisąlygasįtarybiniusbeipartiniusorganuskreiptisgimtąjakalba.Ten,kurlietu-viaisudarodaugumą,susirinkimai,paskaitosturivyktilietuviškai.Paleckioįsitikinimu,VilniųirKlaipėdąrei-kėtųpaversti„stambiaislietuviųdarboklasėsmiestais“.J.PaleckioraštasVKP(b)CK,19461017//РГАСПИ.F.17,ap.125,b.405,l.80–81.(SaugomasLYA,f.K-8,ap.3,mikrofilmas.)

39 Tokios pat kaip Sniečkus pozicijos laikėsi irstebėtojai iš Maskvos. Iš Maskvos atvykusių partiniųinstruktorių manymu, Paleckis klaidingai supranta„nacionaliniųkadrų“klausimą,neskalbėjoapiekadrų

92

kaltinoPaleckį,kadjisnedirbajokioprak-tinio darbo ir pareikalavo, kad šis savoklaidas pripažintų. Baigiantis plenumui,Paleckisklaidaspripažino,oplenumasįjopasisakymąatkreipėdėmesį40.

Tačiau, atrodo, kad Paleckis, neketin-damas taip paprastai nusileisti, o gal irsiekdamas apsidrausti, 1947m. sausį pa-rašė laišką A. Ždanovui. Jame rašė, jogdažnai „neatsižvelgiama į mūsų specifi-ką“,okaikas„nesuprantamūsųsąlygų“,įaštresniusklausimusvengiamaatsakyti,ignoruojamos teisėsaugos problemos41. Visa tai trukdo tarybų valdžiai įsitvirtin-ti Lietuvoje.Atpasakodamas savo kalbosplenume svarbiausias vietas pažymėjo,kad daugiausia dėmesio skyrė nacionali-niųkadrųklausimui.„Mumsreikia,–rašėPaleckisŽdanovui,–kovojesunacionalis-tais“ panaudoti buržuazinius specialistus,juospatrauktiįsavopusę,perauklėti.Kar-tupripažino,kadkalbojebuvo„nevykusiųformuluočių“,oLKPvadovybėsreakcijaįpranešimą–priešiška.Klaidasplenumejispripažino.LaiškopabaigojePaleckisteigė,jogrespublikosvadovybėjenėravienybėssvarbiausiais klausimais ir prašė organi-zuotijiems(PaleckiuibeiSniečkui,Gedvi-lui)priėmimąirminėtusklausimusaptarti.Deja, ką atsakė Ždanovas ir ar įvyko josusitikimassuLietuvosvadovais,neaišku.

Beje, Paleckio veikloje galima aptik-ti ir daugiau epizodų, kai jis ieškodavo

„nulietuvėjimą“,kad rusai irkiti atvykėliai„išstumia“lietuviusišpartijosaparato,tarybiniųvadovaujančiųor-ganų.Sniečkauspasisakymaspavadintasteisingu.VKP(b)CKPropagandosiragitacijosvaldybosinstruktoriųKozlovoirP.KovanovoraštasVKP(b)CKsekretoriuiN.S.Patoličevui,19461211//РГАСПИ.F.17,ap.125,b.405,l.123–124.(SaugomasLYA,f.K-8,ap.3,mi-krofilmas.)

40 LKPCKplenumostenograma,1946 11 22–24. J.Paleckiokalba//LYA.F. 1771,ap.9,b.17,l.479.

41 VKP(b)CKOrgbiurotechsekretoriatas,J.Pa-leckio laiškas Andrejui Aleksandrovičiui [Ždanovui],19470117//РГАСПИ.F.17,ap.121,b.588,l.1–3.

Maskvojeaukštųpartijosvadovų„patari-mo“.1947m.gruodįPaleckisvėlkreipė-siįŽdanovą,klausdamaspatarimo,„kaipjampasielgti“.Mat,JAVlietuvių„pažan-giečių“ leidžiamas laikraštis Laisvė ėmėpublikuotiištraukasištarpukariuPaleckioparašytos knygos Paskutinis caras. Žda-novui Paleckis prisipažino, jog rašė kny-gą „nežinodamas marksizmo pagrindų“,todėlprieš spausdinant ją reikėtųgerokaipataisyti,odėlpublikavimosujuotartasinebuvo42.Klausimas,kądaryti,išsispren-dėtikkitųmetųpavasarį.Patikrinusbuvopripažinta, kad Paleckio knyga „žalingair politiškai neteisinga“. Todėl Paleckiui„rekomenduota“knygątamepatlaikrašty-je„sukritikuoti“.Taippatnurodyta„imtispriemonių“,kadjibūtųišimtaišLTSRbi-bliotekų43. Dar kartąMaskvos pareigūnų„pagalbos“Paleckisprašė1950m.Šįkartą„išaiškinti“, argalimapublikuoti eilėraštį„MūsųStalinas“,kurįparašė1949m.Sta-lino septyniasdešimtmečio proga. (Nedi-delėeilėraščioištraukabuvoskelbtaTieso-je.)Matyt,autoriustikėjosisavokūrinįiš-spausdintiirsąjunginėjespaudoje.Šįkartąprašyta Stalino sekretoriaus AleksandroPoskrebyševo„patarimo“44.Atlikus„eks-pertizę“ (kūrinys buvo persiųstas Suslo-vui,eilėraščiomeniniusirpolitiniusteigia-mybesbeitrūkumusįvertinoduekspertai)rekomenduotaeilėraščionepublikuoti.Ga-limamanyti,kadtokiekreipimaisinebuvotik lojalumo ar pagarbos „vyresniesiemspartijosdraugams“demonstravimas.Visaitikėtina, kad taip siekta aukštesnių Mas-kvospareigūnų„globos“.

42 J.Paleckio laiškasA.Ždanovui,19471217 //РГАСПИ.F.17,ap.125,b.608,l.1.

43 L. Iljičevo laiškasM.Suslovui, 1948 05 25 //РГАСПИ.F.17,ap.125,b.608,l.6–7.

44 J. Paleckio laiškasA. Poskrebyševui, 1950 0623//РГАСПИ.F.17,ap.132,b.409,l.130–135(LYA,f.K-8,ap.3,mikrofilmas).

93

Lietuvių tautos istorijos interpretacija

Paleckiolietuviųtautosistorijossampratoskontūrusgalimaaptiktikalboje,pasakyto-jepirmajameLietuvosinteligentųsuvažia-vime 1945m. liepą45. Faktiškai tai buvolietuvių inteligentų suvažiavimas Vilniu-je46. Jame dalyvavo „senosios“ lietuviųinteligentijos atstovai – žinomi rašytojai,dailininkai,aktoriai,mokslininkai,taippatišįvairiųLietuvosvietųsuvažiavęmoky-tojai,mokyklųdirektoriai,agronomai,ma-tininkaiirt.t.

Išvisosuvažiavimedalyvavodaugiaunei500delegatųir250asmenųsvečiųtei-sėmis.AnotVKP (b) CKLietuvos biurovadovo M. Suslovo, suvažiavimu siekta„sustiprinti įtaką inteligentijos tarpe“.Ta-čiau,matyt,netiktai.Lietuvosvadovybė,organizuodama suvažiavimą, pirmiausiasiekėįtrauktisenąją, tarpukariointeligen-tiją įsovietinėsLietuvos„statybą“,pade-monstruoti,kadinteligentijaremiantitary-bųvaldžią,taippatpakeltivaldžiospresti-žą irautoritetą47.Todėlneatsitiktinaipra-nešimusskaitėžymūstarpukarioLietuvoskultūrosirmoksloveikėjai.(Suvažiavime

45 Tiesa,1945,liepos18,Nr.166.Kalbostekstasspausdintassutrumpintas.Deja,visoskalbostekstora-stinepavyko.J.Paleckioraštųdvitomyjekalbaspaus-dinama dar labiau sutrumpinta.Paleckis J. Ieškojomekelių tikrų. Publicistika 1919–1945m.Vilnius, 1987, p.433–449.

46 Tiksli suvažiavimodalyviųnacionalinėsudėtisnėražinoma.Iškeliųdešimčiųkalbėjusiųsuvažiavime,išskyrus žydų rašytoją J. Josadę, visi buvo lietuviai.(Suvažiavimo delegatams pranešimą taip pat padarė„atvykėlis“ išMaskvos–VKP(b)CKpropagandos iragitacijosskyriausvedėjopavaduotojasJovčiukas.)

47 VKP (b)CK biuro Lietuvai vadovas Suslovaslaiške(19450522)VKP(b)CKsekretoriuiG.Malenko-vuirašė,kadsuvažiavimuiskiriamasypatingasdėmesys.Žr. РГАСПИ.F.597,ap.1,b.16,l.45.(LYA,f.K8,ap.3,mikrofilmas.)SuslovoataskaitaJ.Stalinui(19450720)//РГАСПИ.F.597,ap.1,b.2,l.115.

kalbėjo prof. J. Kairiūkštis, akademikas J.Matulis,prof.K.Bieliukas,B.Daugu-vietis,akademikasP.Mažylis,prof.J.Da-gys,K.Račkauskas-Vairas,M.Mironaitė,J.Kupčinskas,J.Būtėnas,prof.V.Ruokis,B.Sruoga, I.Simonaitytė,prof.P.Slavė-nas,P.Cvirka,K.Korsakasirkiti.48)Tiesa,kalbėta ne tik apie socialistinės sistemospranašumus.Kaikuriesuvažiavimodele-gataikėlėvaldžiaireikalavimusirformu-lavoparamos jaisąlygas.Pagrindinisrei-kalavimas–valdžiaturintiatsižvelgtiįlie-tuviųtautoskultūriniuslūkesčius,sudarytisąlygasnacionalinėskultūrosplėtotei49.

Paleckio istorijossampratabuvogrin-džiamanetikklasiųkovosidėjaarbakovauž„liaudiesišvadavimąišsocialinėspries-paudos“,betirkovaužlietuvių tautos iš-sivadavimą iš nacionalinės priespaudos. Šie du lietuvių vadavimosi etapai buvoglaudžiaitarpusavyjesusiję.Taigi,tokiojeistorijoskoncepcijoje„tautinisatgimimas“buvo svarbus tautos istorijos laikotarpis.Suprantama,socialinįirnacionalinįtautosvadavimąsiorganiškai„vainikavo“sovie-tinėsLietuvossukūrimas50.

48 Suvažiavimodalyviųkalbos,paprastaisutrum-pintos,buvoskelbiamospartijosoficiozeTiesa ir LSSR AT Prezidiumo laikraštyjeTarybų Lietuva. Nesutrum-pintikalbųtekstaisaugomiVilniausapskritiesarchyve.F.761,ap.9,b.35.

49 NacionaliniaimomentaiypačryškūsbuvoMatoMickioirJonoDagiokalbose.Abukalbėtojaikritiškaiatsiliepėirapiekaikuriuossovietinėsvaldžiospolitikosdalykus. Jų kalbos publikuotos nebuvo. Suvažiavimopabaigoje, diskutuojant dėl kreipimosi į inteligentijąteksto, JuozasMatulis pasiūlė į jį įrašyti nuostatą dėl„Vilniaus sulietuvinimo“. Anot akademiko, Lenkijospiliečiams išvykstant, Vilnius lieka „apytuštis“. TodėlreikiasiektisulietuvintiVilnių.PotokioMatuliopasiū-lymosalėjekilo„ilgiplojimai“.Tiesa,iršisepizodasįoficialiąjąspaudąnepateko.

50 Paleckio įsitikinimu, svarbų vaidmenį lietuviųtautos vystymesi suvaidino Sovietų Sąjunga (Rusija),suteikdamalietuviųtautai(joskultūrai)esmines,egzis-tencinessaugumogarantijas.

94

Anot Paleckio, tautinio išsivadavimokova sutapo su „lietuvių valstiečių kovaprieš išnaudotoją dvarininką“. Tos kovosrezultatas – atsirado nauja inteligentija,kuridirbo„pažangųlietuviųtautinėssąmo-nėsžadinimodarbą“.Šiosąjūdžiopionieriaibuvopažangiojiinteligentijosdalis:VincasKudirka ir V. Mickevičius-Kapsukas. Jie,Paleckioteigimu,nesitenkino„tautinioro-mantizmo siekimais“, bet pradėjo „kovądėl realių lietuvių liaudies reikalų“ – „iš-sivadavimo iš carizmo, dvarininkų jungo,dėlteisiųiržemės“.TodėlbūtentKudirkairMickevičius-Kapsukas Lietuvos istorijojeirkultūroje suvaidinoypatingąvaidmenį.Abujienebuvoatitrūkę„nuolietuviųliau-diesporeikių“iružjuosaktyviaikovojo.

Paleckio manymu, „buržuazinės Lie-tuvos kūrėjai“ nuo tos pažangios srovėsnusigręžė ir tarpukarioLietuvąkūrėdva-rininkai, bankininkai, t. y. ponai51. Anot pranešėjo,tokiaLietuvanebuvoBasanavi-čiaus,Kudirkos,Maironioidėjų–„išsva-jotos Lietuvos“ – tęsėja. Norėdamas pa-tvirtintišiątezę,PaleckispacitavoištraukąišMaironio eilėraščio: „Lietuva didvyriųžemė / Mūsų giedama seniai; Bet iš tosdidybėssemia/Savonaudątikvelniai.“52

Paleckiokalbabaigėsipasakojimuapietai, kaip „nauja valdžia užtikrina lietuviųtautos kultūros ir gerovės kilimą“, taip

51 Panašią mintį galima rasti „Lietuvos LaisvaDarbo Respublika“ programoje. Čia teigiama, kad„Lietuvabuvokuriamaliaudiesdemokratijosdėsniais“,tuosdėsniuspatvirtinoSteigiamasisSeimas,tačiau„tuosdėsniussulaužiusLietuvatapoponųrespublika,sekdamablogiausiaisžlugusiosLenkijospavyzdžiais“.Paleckis J. Ieškojomekeliųtikrų…,p.134–136.

52 Maironio eilėraštyje „Lietuva didvyrių žemė“buvoirtoksketureilis:„Mumsplatybiųreikalauja/Bo-čiųsienos,jųvardai/Betvidujšeimininkauja/Lenkai,žydai ir gudai.“ Tokios eilutės akivaizdžiai neatitikosovietmečiu deklaruojamos tautų draugystės idėjos irMaironioraštuosenebuvoskelbiamos.

pat plačiai aprašomas naujajai, sovietineilietuvių kultūrai būdingas „dinamizmas“:aktyviai „iškeliami“ talentai iš liaudiesmasių,organizuojamadainųšventė,mini-mosdidžiųjųlietuviųrašytojųsukaktuvės,ruošiamasipaminėtipirmosioslietuviškosknygos400-ųjųmetiniųjubiliejųirpan.

Paleckio formuluojamos organistinės lietuvių istorijos sampratos ypatybės ge-riauišryškėja,palyginussukitosovietinėsLietuvos vadovo, LKP pirmojo sekreto-riausA.Sniečkausinterpretacijomis.Beje,Sniečkaus kalboje, pasakytoje suvažia-vime, istorinių intarpų, būdingų Paleckiokalbai, nebuvo.Dominavo istorijos inter-pretacija,grindžiamaklasiųkovos,prole-tariniointernacionalizmoprincipais.Dau-giausia kalbėta apie tarybinei lietuvių in-teligentijaikylančiusuždavinius53.Panašiistorijos koncepcija dėstoma ir kituoseSniečkauskūriniuose. BrošiūrojeLietuvių tautos kovos kelias dėl savo laisvės ir ne-priklausomybės tautos istorija pradedamaiš esmės nuo spalio socialistinės revoliu-cijos54.AnotSniečkaus, būtent socialisti-nė revoliucija Rusijoje sudarė prielaidas„tautos suverenumo principui“ įgyven-dinti, o prie valstybės vairo stojo „tikratauta–darbininkaibeivalstiečiai“.Lietu-vių „tautinio atgimimo laikotarpį“ Snieč-kus visiškai ignoravo. Iš esmės panašiai A.Sniečkus rašė irkituose to laikotarpiodarbuose55.

Tiesa,būtinapažymėti,kad,nepaisantskirtumų, Paleckio ir Sniečkaus lietuvių

53 Tarybų Lietuvos inteligentijos uždaviniai.Vil-nius, 1947, p. 45–69; taip pat Sniečkus A. Su Lenino vėliava.Vilnius,1977,p.97–116.

54 Sniečkus A. Lietuvių tautos kovos kelias dėlsavo laisvės ir nepriklausomybės, 1946 //LYA.F. 77,ap.28,b.10284,l.221–225.

55 Žr.Sniečkus A.Lietuviųtautakovojeužlaimin-gąateitį.1947,p.3–12.

95

tautosir liaudies istorijossampratosturė-joreikšmingųpanašumų.Abupabrėždavopozityvų,civilizacinįRusijos, rusų tautospoveikįlietuviųistorijai.Taspoveikis,vėl-giabiejųsupratimu,reiškėsiįvairiai:pade-damiRusijos/SovietųSąjungoslietuviaiišsaugojo savo etnokultūrinį atskirumą,taigi tautinę tapatybę – SSRS apsaugojolietuviusnuonacių.Antra,tikSovietųSą-jungospadedama,LietuvosSSRsugebėjoišspręsti aktualų teritorinio integralumoklausimą: „Lietuvos žemės buvo sujung-tos–Vilnius irKlaipėda įėjo įmūsųres-publikos sudėtį.“56 Taigi, „lietuvių tauti-nioatgimimo“reikšmėssuvokimasskyrėabiejų požiūrius į lietuvių tautos istoriją,oRusijos / SSRS teigiamos civilizacinėsmisijos lietuvių atžvilgiu aiškinimas darėpanašius.

Antravertus, taippatreikėtųpažymė-ti,kadanaiptolnevisuosePaleckiokūri-niuose nacionalinio atgimimo laikotarpioreikšmėbuvoišryškinamavienodai.Penk-tojo dešimtmečio pabaigoje skelbtoseknygelėse (pvz., Tarybų Lietuvos kelias) apie nacionalinį judėjimą tik užsimena-ma(skaitytojuiprimenamitiktojudėjimosimboliai–Aušra ir Varpas).Irlabiaupa-brėžiamarusų tautospozityvi įtaka lietu-viųtautai.Lietuviųnacionalinisišsivaduo-jamasis judėjimas glaudžiai siejamas surusųtautoskovapriešcarizmą57.

56 Sniečkus A. Lietuvių tauta kovoje už laimingąateitį...,p.7;Paleckis J.KądavėtarybųvaldžiaLietu-vosdarbožmonėms.KalbaįŠiauliųmiestoRytųrinki-minėsapygardosrinkėjus.Vilnius,1947,p.17–19.

57 Paleckis J. Tarybų Lietuvos kelias. Vilnius,1947,p.6;taippatžr.Paleckis J.Kądavėtarybųval-džiaLietuvosdarbožmonėms...,p.47–48.Jojetaippatteigiama,kad„TarybųvaldžiakuriatąLietuvą,užkuriąkovojogeriausiirpažangiausiLietuviųtautosžmonės“.Tokieyranetikrevoliuciniųkovųdalyviai,betir„tau-tinioatgimimolaikotarpioveikėjaisuBasanavičiumiirKudirkapriešakyje“.

Šiuo požiūriu reprezentatyvi Palec-kio knygutė pavadinimu Tarybų Lietuva,išleista 1949 m. Maskvoje rusų kalba58. KodėlPaleckisnusprendėpublikuotisavoknygą ne Lietuvoje, nėra visiškai aišku.Lietuviškojeistoriografijojeteigiama,kadjaubrošiūra„TarybųLietuvoskelias“susi-laukėaštriosSniečkausirkitųpartijosvei-kėjųkritikos,ojosautoriuibuvotrukdomaleistisavodarbuslietuviškai59.Taigi,galibūti, kad Paleckis pabandė apeiti kliūtisir išnaudoti savo ryšius Maskvoje, kuriųne tik kaip publicistas, bet ir kaip LSSRATpirmininkasneabejotinai turėjo.Gali-mybesspausdintisavokūrybąpadidinoirtai, kad1949m. sausįPaleckis buvo ap-dovanotas Lenino ordinu. (Beje, knygutėsusilaukėpalankiųatsiliepimųsąjunginėjespaudoje–pirmojirecenzijabuvoišspaus-dinta Izvestijose60.)

Ir šiame darbe, aiškindamas lietuviųtautosistoriją,autoriusnepamiršolietuviųnacionalinio judėjimo. Tiesa, kiek kitaipneijauminėtojekalbojeinteligentųsuva-žiavime1945m.Knygelėjepabrėžiamanetik teigiamaRusijos, rusų kultūros įtaka,bet irneigiamasLenkijos ir lenkųpovei-kis.Autoriausmanymu,dėlkovųsukry-žiuočiaisnusilpęlietuviaipatekoįLenki-joskaraliųiršlėktosįtaką.Lenkijaprime-tusikatalikybę,ovėliauiruniją.LietuviųvalstiečiųpadėtisypačpablogėjosudariusLiublino uniją, o lietuvių ponai „atsisakėsavo tautoskalbos irpapročių“61. „Lietu-viųkalba“vislabiauvirtovalstiečiųkalba,

58 Knygaspaudaipasirašyta1949m.rugsėjo23d.RedaktoriusA. Tararuchinas, leidykla „Gosudarstven-noeizdatelstvopolitičeskojliteratury“.

59 Tininis V.Sniečkus.33metaivaldžioje.Vilnius,2000,p.95.

60 1949m.,Nr.306.BuvoišspausdintaA.Golube-vorecenzija.

61 SovetskajaLitva...,p.13–14.

96

oponai, inteligentija perėmė lenkųkalbąir papročius. Tokioje istorinėje koncep-cijoje Lietuvos prijungimas prie Rusijosimperijosbuvovertinamasteigiamai.Mat,aiškinoPaleckis,nepaisantatsilikimo,Ru-sijabuvusipažangesnėneiponųLenkija62. Apskritai,Paleckiomanymu, lietuviųpa-tekimasRusijoscivilizacinėnįtakonpozi-tyviaiveikėtautosraidą.Irtaibuvosvarbiknygelėsidėja.

Ta įtaka reiškėsi, Paleckio supratimu,labai įvairiai. Viena vertus, saugojo nuoagresyvių interventų vokiečių.Antra, pa-žangi rusų visuomeninėmintis (Radišče-vas,dekabristai,Gercenas,Belinskis,Čer-nyševskis,Dobroliubovas)veikė lietuviš-kąją inteligentiją, kuri išsilavinimą buvoįgijusiMaskvojeirPeterburge63. „Progre-syvuspublicistas“VincasKudirka mokėsiiš Saltykovo-Ščedrino. (Satyra Kudirkakovojosucarizmu.)O„žymiausias lietu-vių poetasMaironis“ buvo įkvėptas Puš-kino.Antravertus,tapęRusijosimperijosdalimi, lietuviai įgijo rimtą sąjungininkąkovoje su carizmu – rusų tautą. Paleckisskaitytojui primena 1861–1863m. „vals-tiečiųjudėjimus“bei1863m.„prasidėjusįlenkųsukilimą“,kaibuvokovojama„dėlsavo šalies nacionalinės nepriklausomy-bės“. Nacionalinis išsivaduojamasis ju-dėjimas apėmė ir Baltarusiją. Galiausiai,valstiečių sukilimas Lietuvoje ir Baltaru-sijoje,lenkųnacionalinisišsivaduojamasisjudėjimas susiliejo su bendra revoliucinekovaRusijoje64.

62 Tai nebuvooriginaliosPaleckiomintys, jis tikperpasakojodominuojančiussovietinėjeistoriografijojevertinimus. Neigiamam požiūriui į tradicinę Lenkijosvalstybębeitarpukario„ponųLenkiją“įtakosturėjoLe-ninoteiginiai,kuriaisPaleckistiesiogiairėmėsi.„Ponų“Lenkija Sovietų Sąjungoje buvo vertinama kaip plac-darmasVakaramsskverbtisįSSRS.

63 SovietskajaLitva...,p.16.64 Tenpat,p.18.

Paleckio tvirtinimu, svarbų vaidmenį„nacionaliniame išsivadavimo“ judėjimevaidino „pirmasis politinis lietuvių lai-kraštis“Aušra,kurįredagavoJ.Basanavi-čius.Tačiaulaikraštyjeišryškėjoskilimas:susiformavo dvipolitinėssrovės–pažan-gieji ir reakcionieriai (klerikalai). Dėl tolaikraščioleidimasnutrūko.Tačiaugreitaipradėtas leisti Vinco Kudirkos redaguo-jamas „demokratinės pakraipos“ Varpas. Priedemokratinėskultūrosplėtojimopri-sidėjo rašytojai Žemaitė, Biliūnas. Taigi,daroišvadąPaleckis,remiami„rusųtautosprogresyvių jėgų“ lietuviai sugebėjo, ne-paisantcarinėspolitikos,išliktikaiptauta.(Tuo tarpu lietuviai Mažojoje Lietuvojepalaipsniui ėmė netekti „nacionalinio są-moningumo“.) Ir, galiausiai, anot Palec-kio,„lietuviųtautos,kuripatekoįRusijosimperijos sudėtį, dalis ne tik išsaugojosavo nacionalinį charakterį, tačiau ir vir-totuobranduoliu,iškurioXIXa.lietuviųtautaišsivystėįnaciją“.

Aiškindamas lietuvių tautos istoriją,Paleckisrėmėsitolaikosovietineiistorio-grafijai būdingomis nuostatomis (Rusijosir rusų tautos pažangios įtakos gretimųtautų raidai akcentavimas). Todėl ir lie-tuvių nacionalinį judėjimą vaizdavo kaiprusų demokratinėsminties paveiktą, kaipbendros (kartu su rusų ir kitomis slavųtautomis) kovos prieš carizmą sudeda-mąją dalį.Antra vertus, tokia koncepcijaleidoPaleckiuikalbėtiirapieBasanavičiųirKudirką,kaip lietuvių demokratus, sie-kiančiusišvaduotitautąišnacionaliniųbeisocialiniųgniaužtųirnukryptinuosiauroortodoksinio,klasinionacionaliniojudėji-movertinimo.

Ir visgi Lietuvos partinės vadovybėsreakcija į Paleckio knygutės pasirodymąir jojedėstomąlietuvių tautosraidąbuvo

97

neigiama, netgi priešiška. Galima darytidviprielaidas,kodėltaipatsitiko.

Pirmoji–labiauidėjinė.Paleckisnusi-žengėnerašytaitaisyklei,būdingaipartineidrausmei, – kai partija, jos aukščiausiasorganas priima nutarimą, sprendimą, joprivalu laikytis visiems partijos nariams,diskutuoti nevalia. O Paleckis demons-travonepaklusnumą.JoknyganesiderinosuLKPnustatytapolitinelinija,požiūriuįLietuvoskultūrinįpalikimąirlietuviųtau-tos istoriją. „Teisingąpartinę“ linijąLKPšeštajamesuvažiavime1949m.vasarįsu-formulavoSniečkus65.

Suvažiavime Sniečkus negailėjo kri-tikos inteligentijai. Vienus inteligentuskritikavo už „buržuazinį nacionalizmą“(prof. Igną Jonyną), kitus – rašytojus J.Šimkų,J.Baltušį–užtai,kad„nepaky-lama iki liaudies uždavinių sprendimo“.Taip pat ragino rašytojus „bolševikiškaiišsiaiškinti“ lietuvių tautos kultūrinio pa-likimoklausimus:kastojepraeityjebuvopažangaus,kasreakcingairkursto„nacio-nalinęnesantaiką“66.Vertinantpraeitį,se-kretoriausįsitikinimu,daromosšiurkščiosklaidos, pasiduodama „vieningos srovėsįtakai“,kuriignoruojaklasiųkovosteoriją,jos atspindžius literatūroje67. „Vieningos srovės“ kritika buvo svarbus Sniečkauskalbos akcentas. Šiame kontekste kliuvoA. Venclovai, kuris niekaip nereaguoja į

65 A.SniečkauskalbasuvažiavimespausdintaTie-soje,1949,vasario18,Nr.40.Taippatžr.LKP(b)CKsekretoriausA.SniečkauskalbaVI-amepartijossuva-žiavime//LYA.F.1771,ap.51,b.216,l.66–99.

66 LKP (b) CK sekretoriausA. Sniečkaus kalbaVI-amepartijossuvažiavime...,l. 90.

67 Ypač aštriai „vieningą srovę“, apolitiškumą,objektyviškumąSniečkuskritikavobaigiamojojekalbo-je.Visataijispavadino„buržuazinionacionalizmofor-momis“.LKP(b)CKsekretoriausA.SniečkauskalbaVI-ame partijos suvažiavime // LYA. F. 1771, ap. 51, b.216,l.153–156.

partinękritiką,tačiauidealizuojaMaironįir neatskleidžia jo „reakcingos ideologi-jos“.Užįvairiusiškraipymus,perlenkimusbuvo kritikuoti ir kiti lietuvių rašytojai,inteligentai(JuliusButėnasuž„buržuazinįnacionalizmą“). Beje, kritiškai Sniečkusatsiliepė ir apie J. Paleckio kūrybą (kadŽemaitęvaizdavokaipkovotojąuž„socia-listinęLietuvą“)68.

KalbojeužsimintairapieXIXa.pabai-gos„buržuazinįnacionalinįjudėjimą“.Ju-dėjimas,LKPvadovoįsitikinimu,darnėramarksistiškai aptartas69. Vis dar gyvas „buržuazinisaiškinimas“,esąnacionalinisjudėjimasbuvęsbendranacionalinis.Tokiatraktuotė,Sniečkausįsitikinimu,ignoruojaproletariatovadovaujamąvaidmenį„lietu-vių tautos išsivadavimo kovoje“. Galiau-siai, „buržuazinis nacionalinis judėjimas“išsigimė ir tapo reakcingas, nes atsiradopažangesnisjudėjimas,kuriamedominavoproletariatasirkomunistųpartija.Šikriti-kos dalis akivaizdžiai buvo skirta Palec-kiui.

KadbūtaPaleckioirSniečkausnesuta-rimųdėlpožiūriųį lietuviųtautosistorijąir nacionalinio veiksnio reikšmę, liudijaįvairūsšaltiniai.Užrašuose–bloknotuose(jie datuojami 1948–1949 m.) Sniečkusrašė:„<...>pasPaleckįnėraapiekovąsubuožėmis.Daugiaukalbaapie tautos vie-

68 TiesojespausdintojeSniečkauskalbojerašytojų(Šimkaus,Baltušio,Venclovos)pavardžiųneliko.TaippatnebuvopaminėtasirPaleckis.TačiaulikoButėnas,Jonynas, Drazdauskas.LaikraštyjeminėtasirMironas.NuoZimanokliuvoBulavuiirMieželaičiui.Kaslėmėtokį selektyvumą, sunku pasakyti. Atrodo, kad buvopaliktos pavardės tų inteligentų, kurie buvo apkaltinti„buržuaziniunacionalizmu“.

69 LKP (b) CK sekretoriausA. Sniečkaus kalbaVI-amepartijossuvažiavime...,l.93.Suvažiavimekal-bėjoirPaleckis,tačiauaštresniųtemųvengė.Paleckiokalba VI-ame partijos suvažiavime // LYA. F. 1771, ap.51,b.219,l.548–566.

98

nybęneiapiekovąpriešbuožes.“70Matyt,norėdamaspabrėžtisavoirPaleckiointer-pretacijų skirtumus, kituose savo užrašųpuslapiuose LKP sekretorius teigė: „Na-cionalinė politika neatskiriama nuo bol-ševikinėspolitikos,<...>kalbėtivienapienacionalinę politiką negalima.“ Paleckiuiir jo pozicijai apibrėžti galėjo būti skirtiir tokie žodžiai: „Buržuazinio nacionali-nio judėjimo idealizavimas, neklasinis.“Galiausiai, savo nesutarimus su PaleckiuSniečkus išdėstė laiškeSuslovui71. (Laiš-ką taippatpasirašėV.Niunka.)SniečkusirNiunkatvirtino,kadPaleckioknygelėjedėstomaLietuvosistorija–visiškainetei-singa. Laiško autorių manymu, Paleckisnacionalinį judėjimą idealizuoja, nerašoapiejo„buržuazinįpobūdį“,apietai,kadjokialietuviųburžuazinėsrovėnuosekliaisu carizmu nekovojo. Apskritai, knyge-lė– tai„buržuazinėsnacionalistinėskon-cepcijos riaugas“. Apkaltintas Paleckisbuvo ir antimarksizmu. Pasak SniečkausirNiunkos,jis„nacionalistąBasanavičių“vaizduoja kaip „Lietuvos patriarchą“. Opozityvūs knygos vertinimai sąjunginė-je spaudoje (planuotadar viena recenzijažurnaleOгонёк)trukdoLKPCKkovotisu„buržuazinės ideologijos likučiais“Lietu-voje.

Įdomu, jog po tokio laiško – skundoMaskva kokių nors rimtesnių priemoniųprieš Paleckį nesiėmė. Suslovomanymu,„užteks“,jeipartijosteoriniamelaikraštyje Култура и жизнь bus išspausdintas kri-tinis V. Niunkos straipsnis apie Paleckio

70 Sniečkus A.Blonknotai,užrašai(1948–1949m.)//LYA. F. 16895,ap.2,b.22,l.85,86,201.

71 Orgbiuras ir sekretoriatas. Medžiaga protoko-luiNr.480.A.SniečkausirV.NiunkoslaiškasM.Su-slovui,19500109//РГАСПИ.F.17,ap.118,b.707, l. 223–228.

knygą72. Vėliau tas pats straipsnis buvoperspausdintaslietuviškai73.Niunkakalti-noPaleckį,kadšis„nacionaliniojudėjimoklausimusnagrinėja abstrakčiai“, neparo-doatskirųklasiųvaidmens,seka„buržua-zinėsistoriografijospėdomis“,neslietuviųtautoskovosužsavoteisespradžiąsiejasuAušrabeiBasanavičiumi.Niunkosįsitiki-nimu, ši kovaprasidėjokurkas anksčiau–kartusuvalstiečiųkovairypačaktyviaireiškėsi 1863m. sukilimometu.Takovanesibaigia su sukilimo pralaimėjimu, to-liaukovojamaužlietuviškąspaudą,moky-klas,kolgaliausiaiatsirandarevoliuciniaibūreliai.

Skirtingai nei lietuvių liaudis, Basa-navičiusiraušrininkai,t.y.buržuazija,sucarizmunekovojo.Paleckissavoknygoje,Niunkosnuomone,nutyliirBasanavičiauspažiūras.Basanavičiusbuvo„buržuazinisliberalas“, stengėsi įtvirtinti buržuazijosdiktatūrą Lietuvoje, o Paleckis, to nepai-sydamas,Basanavičiųskiriapriepažangiųlietuviųveikėjų–„pažangiossrovės“.Ne-teisingaiPaleckisaiškinairVarpo nuosta-tas.Varpininkaipropagavovisųsocialiniųsluoksnių solidarumą, t. y. atmetė klasiųkovos idėją. Šioje vietoje Niunka prisi-minėirliaudininkųpartiją(Paleckisbuvojos nariu), kuri savo ištakasmanė buvusvarpininkų ideologijoje. Iš esmėsNiunkakritikavoPaleckįužtai,kadšis„maskuo-ja“reakcinįburžuazijosvaidmenįlietuviųnacionaliniamejudėjimeirmenkinaklasiųkovosbeidarbininkųįtaką.Otokiosnuos-tatos artimos „vieningos srovės teorijai“,kuri buvo demaskuota ir kritikuota LKPšeštajamesuvažiavime.Kitaiptariant,Pa-

72 Orgbiurasirsekretoriatas.Protokolas19500127//РГАСПИ.F.17,ap.118,b.707,l.228.

73 Niunka V.Dėlkaikuriųklaidųknygoje„Sovie-tskajaLitva“//Komunistas.1950,Nr.10,p.46–49.

99

leckisnesilaikoLietuvoskomunistųparti-jos,josCKnustatytoslinijos74.Atrodo,jogšiojenetiekistorinėje,kiekpartinėje„dis-kusijoje“„taškai“buvosudėlioti1953m.pradžioje. Šį darbą atliko R. Šarmaitis75. LKPžurnaleKomunistasbuvopaskelbtasjostraipsnis,kuriamesuformuluotas„tei-singas“,marksistinis,klasinėmispozicijo-mis,proletariniuinternacionalizmugrįstaspožiūris į lietuvių nacionalinį judėjimą, V.Kudirką,J.Basanavičių76.

Galima ir antrapuolimopriešPaleckįuž jopožiūrį įnacionalinį judėjimąinter-pretacija: ne idėjinė, bet labiau politinė.Nesutarimai dėl „nacionalinio judėjimo“interpretacijų Lietuvos vadovybėje tarpSniečkaus,jamartimųLKPveikėjųirPa-leckioiškilo1949m.Taigituomet,kaipra-sidėjovadinamojiLeningradobyla.MirusŽdanovui,sujuosiejamųpartijosveikėjųpozicijos susilpnėjo, o1949m.prasidėjopuolimas prieš Ždanovo „statytinius“ –CKorganizacinio biuro narį ir sekretoriųkadramsA. Kuznecovą, SSRSATPrezi-diumo narį P. Popkovą,RSFSRMinistrų

74 1950m.lapkričio16–19d.vykusiameaštunta-jameLKP(b)CKplenumeA.SniečkusirkitiCKnariaivėlkritikavoPaleckįuž1949m. išleistąknygutę.Tikšįkartąkaltinimaibuvoypačaštrūs.Sniečkusaiškino,kadknygojeremiamasiantimarksistiniulietuviųtautospraeitiesvertinimu,kadtaip„dedamipagrindaiburžua-ziniam nacionalizmui“.Už „atsitraukimą nuo partinėslinijos“ buvo kritikuotas irM.Gedvilas. LKP (b)CKplenumas. Stenograma. A. Sniečkaus kalba // LYA. F.1771,ap.90,b.21,l.58–60.Taippatžr.LKP(b)CKbiuro protokolas, Nr. 108,A. Sniečkaus pasisakymas,19501116//LYA.F.1771,ap.90,b.128,l.22–26.

75 Atrodo, dar 1949m.R. Šarmatis parašė daly-kinę J. Paleckio knygos recenziją (rusų kalba.): „Pas-tabos J. Paleckio knygai „SovetskajaLitva“. Ji galėjobūti skirta Niunkai ir Sniečkui. Pastabos prasidedateiginiu,jogPaleckioknygoje„ekonominėšaliesraidaatplėštanuonacionalinio judėjimo“,pradžiojeminimaAušra ir Varpas, o tik paskui kalbama apie kapitaliz-movystymąsiLietuvoje.LYA.F.17635,ap.1,b.276, l. 50–51.

76 Komunistas.1953,Nr.2,p.36–49.

TarybospirmininkąM.Rodionovąirkitus.1949m.kovopradžioje išpolitiniobiuroirMinistrųTarybospašalintasValstybinioplano komiteto pirmininkas akademikas N.Voznesenskis.Visijie,kaipirŽdanovas,buvoglaudžiaisusijęsuLeningradoparti-ne organizacija77. Jiems buvo pateikiamiįvairūs kaltinimai: pradžioje antipartinėsgrupės organizavimu (pvz., Voznesens-kis buvo apkaltintas Leningrado partinėsorganizacijos „šefavimu“, kitaip tariant,jamištikimųpartiečiųgrupėskūrimu),vė-liaukaltinimaidarėsigriežtesni(kaikuriebuvokaltinamišnipinėjimu.„Buržuaziniunacionalizmu“ kaltinti nebuvo). Tais pa-čiais1949m.Leningradeprasidėjoparti-nio – tarybinio aparato „valymas“:masi-niaiatleidimaiišdarboirpartijos.Galiau-siai, 1950 m. rudenį keliolika žymesnių„leningradiečių“buvosušaudyti78.

Tačiautuo„Leningradobyla“nesibai-gė,imtipersekiotiirtiepartijosnariai,ku-rie kadanors priklausėLeningradoparti-neiorganizacijai.Taip1950m.„atsirado“Estijos komunistų byla. (Estijos antruojupartijos sekretoriumi dirbo buvęs lenin-gradietisG.Kedrovas79.)IrštaijauEstijospartiečiųbylojebūtakaltinimų„buržuazi-niunacionalizmu“,neatsakingumuparen-kantkadrus,partijosgretų„užterštumu“irpan. Pasyvumu kovojant su „buržuaziniu

77 Taispačiais1949m.partiniai„valymai“apėmėirVidurioEuropos šalių komunistų partijas.Buvo re-presuoti žymūs komunistų partijos veikėjai, kaip an-tai L. Raikas Vengrijoje, K. Kostovas – Bulgarijoje, R.Slanskis–Čekoslovakijojeirkiti.Apietuos„proce-sus“plačiairašėirsovietinėsLietuvosspauda.

78 «Ленинградское дело» (Cостaвители В. Де-мидов,В.Кутузов).Лениздaт,1990.

79 Estijos KP CK biuras Kedrovą 1949 m. rug-pjūčio29d.atleidoišpareigų.Spalį jisbuvosuimtas.Tardymo metu iš Kedrovo norėta išgauti prisipaži-nimą, kad CK narys Kuznecovas jį į Estiją pasiuntęssu specialia užduotimi – sukurti „antipartinę grupę“.«Ленинградскоедело»...,c.209.

100

nacionalizmu“, „nacionalistų gynimu“,trukdymu juos demaskuoti apkaltintasEstijosKP pirmasis sekretoriusN.Karo-tamas80.

Taigi, galima daryti prielaidą, kad to-kiojegrėsmingojesituacijoje(apierepresi-jasbeivalymusLKPveikėjaigeraižinojo)Sniečkusirjoaplinkasugalvojo„pasinau-doti“ idėjiniu ginču su Paleckiu. Kaltin-damas pastarąjį buržuaziniu nukrypimusprendžiant idėjinius klausimus, trukdy-mais kovoti su buržuaziniu nacionalizmuSniečkus ne tik demonstravo Maskvaisavo asmeninį uolumą ir principingumą,betirsiekėapsisaugotinuogalimųkaltini-mų„neveiklumu“.

Vietoj išvadų: simbolinis tautinio komunizmo dėmuo

JaubaigiantiskaruiSovietųSąjungosvado-vybė inicijavofederacijossubjektų, respu-blikų,simbolikos–vėliavųirherbų–sukū-rimokampaniją.Beje, respublikųvėliavųirhimnųkūrimoirpriėmimoprocesasuž-truko81.

Lietuvos valdžia pirmiausia nutarėpakeisti himną, atsisakyti V. Kudirkos„Tautiškosgiesmės“.LKPbiurasnutarimą„DėlLietuvosTSRvalstybėshimno“priė-mė1945m.rugsėjį.Nutarimepažymima,kad„senasis lietuviųnacionalinishimnasneatspindi istorinių irsocialinių–ekono-minių pasikeitimų, kurie įvykoLietuvojepo tarybų valdžios paskelbimo“.NaujamLSSRhimnui sukurti buvo sudaryta sep-

80 N.Karotamasbuvopašalintasišpareigųirpri-verstas išvykti iš Estijos, tačiau represuotas nebuvo.«Ленинградскоедело»...,c.211.

81 UkrainosSSRvėliavapatvirtinta1949m.,Balta-rusijos–1951m.,EstijosirLatvijosSSR–1953m.(Pa-skutinėbuvopatvirtintaRusijosSFSRvėliava–1954m.)Panašiaiatsitikoirsuhimnais,jiebuvosukurtiirpatvir-tintinuomaždaug1944iki1952m.

tyniųasmenųkomisija,jospirmininkupa-skirtasK.Preikšas.(Komisijosnarysbuvoir Paleckis.)82 Visgi naujo himno sukūri-masužtruko.Tamįtakosgalėjoturėtiirtai,kad naujo himno sukūrimui nepritarė Pa-leckis83. (JissiūlėpaliktisenojoKudirkoshimnomelodiją,tačiautokiamkompromi-siniamvariantuipasipriešinokitiLKPCKbiuronariai.)Ypačaktyviaiforsuotinaujosovietinės Lietuvos himno sukūrimą imta1950m.pradžioje.Tikėtiniausia,kadtokiosprendimoiniciatoriusbuvoLKPpirmasissekretoriusA.Sniečkus.Sprendžiantišiš-likusio susirašinėjimo su G. Malenkovu,Sniečkus skubinonaujohimnopriėmimą.Tarybų valdžios dešimtosioms metinėmstikėtasi turėti sovietinę Lietuvą simboli-zuojantįhimną84.Taipiratsitiko,1950m.liepądainųšventėjepirmąkartąnuskambė-jonaujassovietinėsLietuvoshimnas,kuriotekstąparašėA.Venclova,omuziką–Ba-lysDvarionasirJonasŠvedas85.

82 Tininis V. Komunistinio režimo nusikaltimaiLietuvoje1944–1953 /TheCrimesof theCommunistRegime in Lithuania in 1944–1953. Vilnius, 2003, p.184.

83 Tininis V. Komunistinio režimo nusikaltimaiLietuvoje1944–1953...,p.19.

84 A. Sniečkaus laiškas G. Malenkovui, 1950 0622 //РГАСПИ.F.17, ap.132,b.422, l.1–7.1950m.kovopabaigojeLKP (b)CKbiuro posėdyje buvo pa-tvirtintas himno tekstas. Taip pat kreiptasi į VKP (b)CK propagandos ir agitacijos skyrių, kad šis pateiktųpastabas.Propagandosiragitacijosskyriausveikėjaitekstąsukritikavo.Siūlė jį tobulinti, aiškino, kadhimne „silpnaiatžymimitarybųvaldžioslaimėjimai“,nekalbamaapiepatįsvarbiausią dalyką Tarybų Lietuvos gyvenime – „laisvąheroinį socialistinį darbą“. Propagandos skyriaus ve-dėjo pavaduotojasV.Kružkovas rašteG.Malenkovui1950m. balandžio 14 d. teigė, jog Sniečkus irNiun-kasupastabomissutikoirnusprendėhimnotekstądartobulinti. Tik birželio 22 d. LKP (b) CK biuras pa-tvirtino himno tekstą ir muziką (žr. РГАСПИ. F. 17, ap.132,b.422,l.1–6).

85 LSSR AT Prezidiumo pirmininkas J. Paleckishimnąpatvirtino1950m.liepos15d.KitądienąTiesoje buvopublikuotasPrezidiumoįsakas„DėlLietuvosTSRvalstybiniohimno“.Pirmąkartąhimnasatliktasliepos17 d.

101

StengėsiPaleckispaveiktiirLSSRvė-liavos kūrimą86. 1947m. kovopabaigojenaujaisovietineiLietuvosvėliavaisukurtiLKP(b)CKbiurassudarėspecialiąpenkiųžmonių komisiją87. Jos pirmininku buvopaskirtas Preikšas. Paleckio komisijojenebuvo. Naujų vėliavų sovietinėms res-publikomssukūrimąinicijavoMaskva.TųpačiųmetųsausįSSRSATPrezidiumasiš-siuntinėjonutarimą„Apievalstybinessą-junginių respublikų vėliavas“88. Jame ra-šoma:„<...>tikslingapadarytipakeitimusdabaregzistuojančiųsąjunginiųrespublikųvėliavose“,kadnaujosvėliavos„atspindė-tų tarybinės sąjunginės valstybės idėją“.Naujoje vėliavoje turėjo būti „išsaugota“SSRSsimbolika–kūjisirpjautuvas,pen-kiakampė žvaigždė, raudona spalva, taippat atsispindėti „respublikų nacionalinėsypatybės“. Galutiniam suderinimui nau-jų vėliavų projektai turėjo būti siunčiamiįMaskvą,SSRSATPrezidiumui.Galimamanyti, kad tokia iniciatyva siekta pade-monstruotipasauliuisovietiniųrespublikųsubjektyviškumą ir pabrėžti Sovietų Są-jungosfederacinėsstruktūrospobūdį.

Nežinia kodėl, tačiau 1952m. vasarąbuvosudarytanaujakomisija.Šįkartąnetiš26žymiausiųpartijos irkultūrosveikė-jų (į sudėtį įėjo–Sniečkus,Paleckis,Ge-dvilas, Preikšas, Niunka, A. Trofimovas, J.Banaitis,R.Šarmatis,G.Zimanas,T.Čer-niauskas,taippatJ.Žiugžda,K.Korsakas,

86 Nuo1940iki1953m.LSSRvėliavabuvorau-donosspalvosaudeklassusovietinesimbolikakairiaja-meviršutiniamekampeiružrašu„LTSR“.ApieLSSRvėliavossukūrimoaplinkybesžr.Šarmaitis R.Vėliavosgimimas//Laikasirįvykiai.1988,Nr.21,p.22–24.

87 LKP (b) CK biuro nutarimas, 1947 03 24 //LYA.F.1771,ap.10,b.90,l.120.Komisijanaujųvė-liavųprojektusturėjopateikti1947m.balandį.

88 LYA.F.1771,ap.10,b.90,l.121.

A.Venclovairkiti89).Atrodo,kadPaleckisvėliavoskūrimodarboėmėsidaranksčiau,t.y.ikiminėtoskomisijossudarymo90.Vė-liavos klausimu jis ėmė rūpintis 1952 m.pavasarį. 1952 m. kovo 19 d. LSSR ATgavo raštą „Dėl LSSR valstybinės vėlia-vos projekto“. Jį pasirašė duSovietųSą-jungosAukščiausiosios Tarybos juridinioskyriaus darbuotojai (P. Archipovas ir L. Derbeniovas)91. Rašte teigiama, jogSSRS AT juridinis skyrius gavo naująjįLSSRvėliavos projektą ir siūlė jamepa-daryti „būtinus pataisymus“. Pažymėta,kadLietuvosATPrezidiumoatsiųstosvė-liavosspalvosirjųišdėstymotvarka„ana-logiškiLietuvos1918–1940m.valstybineivėliavai“. Rašto autoriai teigė, kad pagal„buržuazinės Lietuvos Konstitucijos“ (1928m.)aštuntąstraipsnįLietuvosvals-tybės vėliavą sudarė trys vienodo dydžiojuostos: geltona, žalia ir raudona. Tokiasspalvasirjųišdėstymą,ofaktiškaiLietu-vos Respublikos vėliavos „pakartojimą“LSSR vėliavoje, Maskvos pareigūnai pri-pažino neteisingu ir reikalavo keisti. „Pa-grindinėspalva“LSSRvėliavojeturėtųbūtiraudona–raudonosspalvosjuostaturibūtivėliavosviršuje,oneapačioje,kaipsiūlo-

89 LKP(b)CKGrožinės literatūros irmenosky-riausvedėjoT.Černiauskopažyma„DėlSSRSASju-ridinioskyriausrašto“,19520619.Pažymojeteigiama,kadkomisijabuvosudarytaLKP(b)CKbiuronutari-mu19520611//LYA.F.1771,ap.133,b.12,l.272.Taippatžr.Šarmaitis R.LietuvosTSRherbas,vėliavairhimnas,19830417,rankraštis//LYA.F.17635,ap.1, b.368,l.22.

90 LSSR AT Prezidiumo kanceliarijos viršininkoA.ČiplioraštasLKPCKsekretoriuiV.Niunkai,19520509d.Jameteigiama,jogPaleckionurodymupersiun-čiamamedžiagaapieLSSRvalstybinėsvėliavosprojek-tą//LYA.F.1771,ap.133,b.12,l.269.

91 Pažyma buvo adresuota SSRSATPrezidiumosekretoriuiA.F.Gorkinui,datuota19520319.VėliaušisraštaspersiųstasLSSRATPrezidiumui,t.y.Palec-kiui.LYA.F.1771,ap.133,b.12,l.270–271.

102

maatsiųstameprojekte.(Tokiatvarkaesan-tikitųsovietiniųrespublikųvėliavose.)

1953m.pavasarį,balandžiomėn.,ko-misijai buvo pateikti 54 LSSR vėliavosprojektų pavyzdžiai. Paleckis pateikė netvienuolikavariantų92.Jieliudija,kadpro-jektųautoriusatsižvelgėįMaskvosreika-lavimus – raudona spalva tapo dominuo-janti.VisdėltoišPaleckiosiūlomųvarian-tųvienasišsiskyrė93.Jame,vieninteliame,pabandyta išsaugoti tarpukario Lietuvosvėliavosspalvas,tiesa,savotiškai:vėliavosviršuje ir apačiojebuvo raudonos spalvosjuosta,jasskyrėsiauresnėgeltona,kairiaja-mešone–žaliosspalvostrikampis...Kaipžinoma,buvopasirinktadailininkoVytautoPalaimospasiūlytavėliava–raudona,bal-ta, žalia94.Netrukus vėliavai pritarėLKPCK biuras, o LSSRAT priėmė specialųįsaką.

Apskritai, šie keli Paleckio veiklosepizodai neblogai iliustruoja tautinio ko-munizmoraiškosgalimybesvėlyvojosta-linizmo laikotarpiu. „Politinių galimybiųlangas“ jam reikštis buvo gana siauras.

92 „LSSR valstybinės vėliavos projektai“. (Antvisų vienuolikos užrašyta – „Paleckio siūlymas“.) //LYA.F.3377,ap.58,b.446.

93 LYA.F.3377,ap.58,b.446.l.42.94 Lietuvos TSR valstybinės vėliavos projektui

parengtikomisijosposėdžio,įvykusioLKPCKrūmuo-seVilniuje1953m.balandžio13d.,ProtokolasNr.1;Lietuvos TSR valstybinės vėliavos projektui parengtikomisijosposėdžio,įvykusioLKPCKrūmuoseVilniu-je 1953m.balandžio20d.,ProtokolasNr. 2. //LYA. F.17635,ap.1,b.368,l.1–7.Perpirmąjįposėdįpasisa-kėPaleckis,siūlėorientuotisįlatviųirestųvėliavas.Jųvėliavosturibanguotasjuosteles–jūrossimbolį.TąpatįsiūlėirLSSRvėliavoje.Taippatžr.A.SniečkausraštasSSKPCKsekretoriuiN.Chruščiovui,195304?Jameteigiama,kadLKPCKbiuras1953m.balandžio22d.priėmėLSSR„valstybinėsvėliavos“projektą.Šitąpro-jektą teikia tvirtintiLSSRATPrezidiumui. Prie laiškopridedamasvėliavosprojektas irLSSRATPrezidiumoįsakoprojektas„DėlLSSRvalstybinėsvėliavos“//LYA.F.1771,ap.133,b.29,l.57–58.

Todėl neatsitiktinai Paleckio iniciatyvosbuvonesėkmingos.

Apibendrinant galima teigti: pirma,politinėjeveiklojePaleckisrėmėsi įsitiki-nimu,kadsovietizuojantLietuvąįmanomasuderintiduprincipus–naujossovietinėssistemossukūrimąir tautinės, lietuviškos,kultūros plėtojimą; antra, sovietinę Lie-tuvą jis stengėsi padaryti lietuviškesnę, rūpinosi tarpukario lietuvių inteligentijosįtraukimu į „socializmo kūrimą“, pasi-sakė už lietuvių kalbos plėtrą viešajamegyvenime, pabrėžė nacionalinio judėji-moreikšmę tautos istorijoje; trečia, tokiasulietuvinta sovietinė Lietuva ne tik būtųbuvusi priimtinesnė titulinei – lietuvių –tautai, bet ir sustiprinusi valdžios, komu-nistų partijos teisėtumą. Tačiau vėlyvojostalinizmo laikotarpiu įgyvendinti tokią„politinęprogramą“faktiškaibuvoneįma-noma; ketvirta, aptariamuoju laikotarpiuPaleckisapskritaireprezentavokomunistotipą,kurį,kogero,labiausiaitiktųvadintivietiniu (lietuvišku) komunistu.

103

Įteikta 2014 09 30Parengta skelbti 2014 10 26

WAS JUSTAS PALECKIS A NATIONAL COMMUNIST? (SOME FEATURES FOR THE POLITICAL BIOGRAPHY. 1944–1953)

Vladas SirutavičiusS u m m a r y

The paper suggests that Justas Paleckis tried tocombine indigenous (Lithuanian) communism with attitudes characteristic to the national communists inCentralEurope.Inthemedia,aswellasinPartyforums, Paleckis emphasized the specifics of thehistoricaldevelopmentofLithuania, itsdifferencesfrom other Republics of the Soviet Union, wherethe formation of Soviet regime started muchearlier. He suggested that the tradition of statehood made Lithuania a special and unique republic,because Lithuanians had a consolidated nationalconsciousness.Thisisanimportanttakeaway,whensovietising Lithuania. According to Paleckis, it isnecessary to co-operate with cultural elite of theinterwar period Lithuania in order to increase thepopularity of the Soviet government among the titular nation.

When interpreting Lithuanian history, Paleckistried to link the Lithuanian struggle for socialjustice, in otherwords liberation from the yoke of exploiters, with another important and significant

period of national revival or liberation from the national yoke.Naturally,accordingtoPaleckis, thesocial and national liberation was completed withthe establishment of socialist regime in Lithuania.Such understanding of history was also commonto some national communists in Central Europe.Finally, Paleckis attempted to incorporate nationalelements to the symbols of Soviet Lithuania. The lithuanization of Soviet regime symbols had toreinforcethelegitimacyoftheregime.

In general, Paleckiswas convinced that itwaspossible to match ‘the Soviet’ with ‘the national’and made efforts to render Soviet Lithuania more Lithuanian: he concerned himself with theinvolvement of Lithuanian inter-war intelligentsiainto‘creationofsocialism’,spokefortheexpansionof the Lithuanian language in public life, andstressedthesignificanceofthenationalmovementinthehistoryofthenation.Inthiswayherepresentedthetypeofacommunistwhichshouldbestbecalledan indigenous Lithuanian communist.

104

KELYJE Į 1949 METŲ PARTIZANŲ VADŲ SUSITIKIMĄ

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

2012 m. pradėti kompleksiniai Lietuvos partizanųryšininkųirrėmėjųSajųsodybosBalandiškyje ir 1949 m. vasarį vykusiovisos Lietuvos partizanų vadų susitikimo(toliau–Susitikimo)tyrimaitęsiasi1. Prie-laidą, jog Susitikimo dalyviai tuo pačiumetudirbokeliosevietose–MinaičiųRa-movėjeirBalandiškioVandenyne–patvir-tino1952m.partizanųspaudojepaskelbtasJuozo Šibailos2 (1905–1953) straipsnis.Jameistoriniųįvykiųdalyvisnetikpakiliaipapasakojoapie1949m.vasario16-osiosšventę„lietuviškojramovėj[RamovebuvovadinamasMinaičiųbunkeris–Aut.]“,betir nusakėSusitikimodarbo pobūdį: „Dir-bompasiskirstękomisijomis.Ben-druose posėdžiuose komisijų darbus su-tikslinę,juostvirtindavome.“3

1 Plačiau žr.Čepulytė A., Vaitkevičius V. Iš 1949metų Lietuvos partizanų vadų susitikimo istorijos: lai-kas ir vieta // Lietuvos istorijos studijos. 2013, t. 32, p.99–124.

2 Partizanai dažnai keitė, be to, turėjo susiraši-nėjimui iraktamsskirtus slapyvardžius, todėlglaustaspaminėtų partizanų ir ryšininkų slapyvardžių sąrašaspateikiamasstraipsniopabaigoje.

3 JuozoŠibailos-Diedukopranešimasapiedarbąvyriausiojojevadovybėje//Partizanaiapiepasaulį,po-litiką ir save. 1944–1956m. partizanų spaudos publi-kacijos/SudarėN.Gaškaitė-Žemaitienė.Vilnius,1998, p.331–334.Čiairkitur,jeigunenurodytakitaip,retini-masstraipsnioautorių.

1949m.birželio22d.Prisikėlimoapy-gardos štabo viršininkoVytauto Šniuoliolaiškas, adresuotas apygardos vadui Le-onardui Grigoniui, paliudijo Vandenyno pavadinimoistoriškumąirtai,kadšiPrisi-kėlimoapygardosštabobūstinėbuvonau-dojamaSusitikimuipasibaigus4.

Vietos, kur 1949 m. vasario 1 d. su-sirinko visos Lietuvos partizanų vadai,paieška straipsnio autorius atvedė įŠiau-lėnų ir Daugėlaičių apylinkes. Čia su-rinkta naujų duomenų apie partizanus,ryšininkus, rėmėjus, atmintinas vietas iristorinius įvykius Susitikimo išvakarėse.Šiandien pirmą kartą nagrinėjama, kodėlirkokiomisaplinkybėmisSusitikimasįvy-ko Radviliškio krašte, parodoma, kad jisbuvoneatsiejamasnuopastangųsuvienytiLietuvospartizanus ir sukurtiVyriausiąjąvadovybę.

Straipsnio tikslas – atskleisti ryšį tarp1948 m. vasarą sudarytos Vyriausiosiosvadovybės ir 1949 m. vasarį įvykusioSusitikimo.Dvi viena po kitos einančiosstraipsnio dalys – pirmoji skirta Vyriau-siosiospartizanųvadovybėsprojektui,an-

4 V.ŠniuoliolaiškasL.Grigoniui //LYA.F.K-5,ap.9,b.8,l.36,36v.

Aistė Petrauskienė

Doktorantė Vilniaus universitetas Istorijos fakultetasIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedraUniversiteto g. 7, VilniusEl. paštas: petrauskiene.aiste@gmail.com

Vykintas Vaitkevičius

DaktarasKlaipėdos universitetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutasHerkaus Manto g. 84, KlaipėdaEl. paštas: vykintas.vaitkevicius@gmail.com

105

trojijoįgyvendinimui–detaliainagrinėjaikišiolnežinomasVyriausiosiospartizanųvadovybėskūrimoaplinkybesPrisikėlimoapygardoje.

Pabrėžtina, kad istorinėje atkurtosne-priklausomos Lietuvos literatūroje dau-giau dėmesio kreipiama į tai, su kokiunepasitikėjimu Adolfas Ramanauskas irAleksandras Grybinas buvo sutikti Že-maitijoje,kaipilgaiasmeniškaijuostardėKęstučioapygardosvadasHenrikasDani-levičius, Jūros srities vadas AleksandrasMilaševičiusirpaskutinįkartą–JonasŽe-maitis5.Šiuosfaktusdažnailydinepagrįstivertinimai, esą visos Lietuvos partizanųvadų susitikimas, įvykęs 1949m. vasarį,buvoneplanuotas,oPietųLietuvossritiesatstovai–nelaukiami6.Straipsnioautoriaipirmieji imasi tyrimo, kuris atskleidžia,kaipPietųLietuvospartizanaibuvopriim-tiŽemaitijoje,įveikėdešimtiskilometrųirbuvosutiktiVyriausiojojevadovybėje,įsi-kūrusiojeRadviliškiokrašte.

Vyriausiosios partizanų vadovybės projektas

Bendrais bruožais pastangas suvienytiLietuvos partizanus pristato pirmojo ne-priklausomybėsdešimtmečioistorinėlite-ratūra7.TuopatmetupaskelbtasJonoŽe-

5 A.Ramanauskob.byla//LYA.F.K-1,ap.58,b.44618/3,t.19,l.249–250;plg.Laisvėskovos1944–1953metais/SudarėD.KuodytėirA.Kašėta.Kaunas,1996,p.295.

6 Plg.: Gaškaitė-Žemaitienė N. Žuvusiųjų pre-zidentas. Vilnius, 2005, p. 177–179; Anušauskas A., Sviderskytė G.XXamžiausslaptiejiarchyvai.Vilnius,2008,p.281–285.

7 Plačiaužr.:Gaškaitė N., Kuodytė D., Kašėta A., Ulevičius B.Lietuvospartizanai1944–1953m.Kaunas,1996,p.123–148;Girnius K. K.PartizanųkovosLietu-voje.Vilnius, 1990, p. 279–292;Kuodytė D. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu // Laisvės kovųarchyvas, t. 3–4.Kaunas, 1992, p. 50–56;Kuodytė D.

maičiorankraštis,kuriame jisaprašėpar-tizanųvadovybėskūrimoistoriją.1953m.vasarąkalėjimerašytadvidešimtiespusla-pių,dviejųskyriųapybraižayraJ.Žemai-čiobaudžiamosiosbylosdalis8;neparašytiarbaneišlikotrečiasisirketvirtasisskyriaiapie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio(toliau–LLKS) įkūrimą irveiklą.ŠiamestraipsnyjedėmesystelkiamasįJ.Žemai-čioiniciatyvąkurtiVyriausiąjąvadovybę.

1948m.balandžio26d.Tauroapygar-dosštaboviršininkasVincasŠtrimaspara-gino Jungtinės Kęstučio apygardos vadąJ. Žemaitį surengti susitikimą ir bendro-mis pastangomis išspręsti centralizacijosklausimus:„Geresniamtarpusaviobendra-darbiavimui prašau susitikimo, net siūlauTamstai suorganizuoti platesnio mastosuvažiavimą, kad galutinai išsiaiškinuscentralizacijosreikalusirjuosužbaigus.“9 1948m.gegužęJ.ŽemaitįpasiekėVytau-to apygardos vadoVincoKaulinio irAl-gimanto apygardos vadoAntano Slučkoslaiškas, kuriame kalbama apie gegužės1 d. vykusio Šiaurės rytųLietuvos parti-zanų sąskrydžio nutarimus ir raginamakurtiVyriausiąją vadovybę: „Mes turimemintyje vyriausiąją vadovybę – centrą.Jei tokia vadovybė jau organizuota – sumalonumuprisijungsime, jeine–norimebendradarbiauti su Jumis ir kitomis apy-

Lietuvosrezistencijoscentralizacijosklausimu(tęsinys)//Laisvės kovų archyvas, t. 5.Kaunas, 1992, p. 46–49;Maslauskiene N. Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo vieningos vadovybės kūrimasLLA ir partizanų doku-mentuose, 1941, 1947–1950 m. // Lietuvos archyvai.1998,t.11,p.72–107.

8 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.33960/3, t.1, l.54–63v;plg.Žemaitis J.ApybraižaapiepogrindžioorganizacijąnuoBDPSsužlugimo ikipastarojometo//Laisvėskovųarchyvas,t.7.Kaunas,1993,p.73–83.

9 LietuvospartizanųTauroapygarda(1948–1952m.):dokumentųrinkinys/SudarėN.Maslauskienė.Vilnius,2000,p.315.

106

gardomiskuriantją.Savoatstovusįjąjaunumatėme.“10Tą patįmėnesįTauro apy-gardosvadasJonasAleščikasJ.Žemaičiuiišreiškėapgailestavimą,kad,vasarįžuvuspagrindiniam centralizacijos šalininkui A. Baltūsiui, iš kurio perėmė apygardosvado pareigas, o balandžio pabaigoje –apygardos štabo viršininkui V. Štrimui,Tauroapygardojenelikokamtęstipartiza-nųvienijimodarbą11.

1948m.birželįJ.ŽemaitispalikoVa-karų Lietuvos (Jūros) srities vado vietą,galutinai į savo rankas paėmėVyriausio-sios vadovybės kūrimo iniciatyvą: „Pa-skyriauJūros [srities – Aut.]vaduRyklį– A.Milaševičių irperdaviau jamsavopa-reigas,oposavaitės(apie20.VI.48)išlei-dau pirmąjį VLKSO (Vieningos LaisvėsKovosSąjūdžioOrganizacijos)įsakymąirjįišsiuntinėjauPL [PietųLietuvos – Aut.],RL [Rytų Lietuvos – Aut.] ir (įteikiau)VL [Vakarų Lietuvos – Aut.] pogrindžiovadovams.“12 Deja, šis įsakymas, kurį J. Žemaitis pirmą kartą pasirašė Vytauto slapyvardžiu, neišliko. 1953m. liepą tar-domas J. Žemaitis apie jo turinį kalbėjo:„Paskelbiau save pogrindžio vadu, pava-duotojais paskyriau Pietų, Rytų ir Vaka-rųLietuvos sričiųvadus. Jųpareikalavaukiekvienąmėnesįmanpateiktižiniasapievadovaujamossritiespartizanųveiklą.“13

J. Žemaičio Vyriausiosios partizanųvadovybėsprojektasneatsiejamasnuoPri-sikėlimoapygardos istorijos, jossteigėjo,

10 LYA.F.K-1,ap.10,b.56,t.6,l.257(vertimasišrusųk.).

11 J.AleščikolaiškasJ.Žemaičiui//LYA,f.3377,ap.55,b.225,l.21,21v.;LietuvospartizanųTauroapy-garda (1948–1952m.): dokumentų rinkinys..., p. 316,317.

12 J. Žemaičio b. byla // LYA F. K-1, ap. 58, b.33960/3,t.1,l.60.

13 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.33960/3,t.1,l.164–165.

artimiausioJ.ŽemaičiobendražygioPetroBartkausveiklos.Taijis1945m.birželio2 d. atvedė J. Žemaitį į laisvės kovotojųgretas14.TardytojamsJ.Žemaitisnekartąsakė, kad centralizacijos klausimais tarė-si suP.Bartkumi15, kurisprieš žūtįbuvoLLKS Prezidiumo pirmininko pareigaseinančioJ.Žemaičioadjutantas.Durasei-niškius–partizanųvadus(1pav.)–siejoglaudustarpusaviosupratimuirpasitikėji-mugrįstasryšys,giminystė16.

Apybraižoje apie Lietuvos partizanųvadovybėskūrimąJ.Žemaitisrašė,jogpo-grindžio centralizavimoplaną jis 1947m.vasarąparengėkartusuP.Bartkumi,pasi-tardami su likusiais Kęstučio apygardosvadovybėsnariais,irnumatėVyriausiosiospartizanų vadovybės būstinę įkurti Šiau-lių–Radviliškioapylinkėse.P.Bartkustenturėjoparuošti sąlygas apsigyventi Vado-vybės nariams17. Atrodo, Vyriausioji va-dovybėturėjobūtisudarytaišpirmininkoirsekretoriausbeišešiųatstovųišVakarų,Rytų ir Pietų Lietuvos sričių. Visos josbuvoįkurtos1948m.18

Nuo 1946 m. birželio P. Bartkus ieš-kojoryšiosuŠiauliųkrašte,Duktomiškeveikiančiais Vytauto Didžiojo rinktinėspartizanais,vadovaujamaisJonoBelaglo-vo19. 1947 m. sausį, likus mėnesiui iki J. Belaglovo žūties, Dukte įvyko pasku-

14 J.Žemaičiot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.33960/3,t.1,l.108.

15 Plg.:J.Žemaičiot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.33960/3,t.1,l.132.

16 Petrauskas A.Tėvyneijoplakėširdis.Kaunas,2005,p.39.

17 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.33960/3,t.1,l.59v.

18 A.Baltūsis įVyriausiąjąvadovybęsiūlė skirtipo du atstovus iš kiekvienos apygardos, žr.Gaškaitė-Žemaitienė N.Žuvusiųjųprezidentas...,p.191.

19 J.Žemaičiot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.33960/3,t.1,l.120.

107

tinis šių partizanųvadų susitikimas20.Tųpačių metų rugsėjį P. Bartkus, lydimasBroniausLiesioirPoviloCibulskio,atvy-ko įDuktoapylinkes įgyvendintiVyriau-siosiosvadovybėsprojekto.Atžalyno(bu-vusios Vytauto Didžiojo) rinktinės vadasStasysRadziulis suteikėP.Bartkuiveiklosrajoną,įpagalbąpaskyrėduvietiniuspar-tizanus, giminaičiusValerijonąDaukšą irJuoząMartinaitį,beitrečiąnežinomą,vė-liaunėpaties J.Žemaičioneminimąpar-

20 Kaišiadorys. E. Savickienė, 2013, 2014 m.;Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisiminimai.SudarėR.Kaunietis.Vilnius,2006,t.5,p.303.

tizaną21. Šį partizanų branduolį padedaatpažinti...muzikiniskodas.Stiprius,gra-žiusbalsus turinčiųpartizanųslapyvardė-mistapoValstybiniooperosirbaletoteatrobeiValstybėsteatrosolistųpavardės:Jokū-boDargio(pasirinkobaritonasP.Bartkus),JonoButėno(B.Liesis),AntanoKučingio (P.Cibulskis),AntanoSodeikos(V.Dauk-ša)irAleksandroKutkaus(J.Martinaitis)22. Dainuojančius partizanus taip pat vienijokūryba, poezija.Vienumetu, R. Jankevi-

21 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.33960/3,t.1,l.59v,61.

22 Plg.V.Mežutavičiaust.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.37124/3,l.59,63.

1 pav. Jungtinės Kęstučio apygardos vadovybė ir ją saugantys partizanai. Guli ir sėdi (iš kairės): Vladas Pečkauskas, Albertas Norkus, apygardos vadas J. Žemaitis, Pranas Strainys, Kazimie-ras Ruibys; stovi (iš kairės): Steponas Venckaitis, štabo viršininko adjutantas, apsaugos būrio vadas Mečys Orlingis, Jonas Nuobaras, Bronius Liesis arba Aleksas Jurkūnas, Aleksas Jucius, Aleksandras Mieliulis, Antanas Seneckas, Informacinio ir žvalgybos skyriaus viršininkas A. Liesis, štabo ir Organizacinio skyriaus viršininkas P. Bartkus, Operatyvinio skyriaus virši-ninkas V. Gužas, Česlovas Remeikis. 1947–1948 m., nežinomo autoriaus nuotrauka. RK CD-60 (L. Laurinsko nuotraukų rinkinys)

108 108

čiūtės žodžiais, artimiausioje J. Žemai-čio aplinkoje buvo trys poetai: B. Liesis(Ėglis),P.Bartkus(Alkupėnas) ir Vytautas Šniuolis(Vytenis)23.

Pirmasis uždavinys, kurį išsprendė P. Bartkus – Prisikėlimo apygardos stei-gimas.JungtinėsKęstučioapygardosteri-torija1948m.pavasarį plytėjonuoKau-no ikiKlaipėdos, nuoLatvijos sienos ikiNemuno24. Rytinė sunkiai aprėpiamos irvaldomos apygardos dalis virto Prisikėli-moapygarda,netrukusjiapėmėtrisparti-zanųrinktines:Maironio,Lietuvosžaliąjąir Kunigaikščio Žvelgaičio. Kovo 15 d.apygardosvadubuvoišrinktasP.Bartkus,štabo viršininku – L. Grigonis, kuris ikitolėjoAtžalynorinktinėsštaboviršininkopareigas25.Birželio2d.P.Bartkausadju-tantutapoLaurynasMingėlas, Organizaci-nioskyriausviršininku– išformuotosAt-žalynorinktinėsštaboviršininkasVytautasŠniuolis26.

Prisikėlimoapygardosvadovybė5–7kmatstumu turėjobunkeriusDuktomiško apy-linkėse – vieno iš Einoraičių kaimo ūki-ninkų sodyboje ir Dvarninkuose, poAn-tanoDambrauskogyvenamuojunamu(2,3 pav.).Ten J.Žemaičiui tekogyventi, otrečiąjį bunkerį jis, remdamasis partizanųkalbomis,miniPušinavos–Polekėlėsapylin-kėje,ūkininkodaržinėje27.Lygiaitaippat–įpietusnuoDvarninkųgeležinkeliostoties–šiąvietą1949m.sausio18d.tardomaapibūdi-noJ.Žemaičioryšių įgaliotinėRožėJan-

23 Ožkiniai.R.Žalnieriūnienė,2013m.24 J.Žemaičiot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,

b.33960/3,t.1,l.143,144.25 LYA.F.K-5,ap.9,b.1, l.1,2;plg.Lietuvos

Žaliojirinktinė//Laisvėskovųarchyvas,t.8.Kaunas,1993,p.11–12,18–19.

26 LYA.F.K-5,ap.9,b.4,l.7.27 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58,

b.33960/3,t.1,l.61.Plg.:J.Žemaičiot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.33960/3,t.1,l.167.

kevičiūtė.JinurodėirsodybosšeimininkoMartinaičio (arbaMotiejaičio) pavardę28. Remiantis pavarde bei R. Jankevičiūtėspastaba, jog Martinaičio sodybą ji matėnuo Dvarninkų gyventojo Kazimiero Si-ruso namų (juose veikė ryšių punktas),trečiasisPrisikėlimoapygardosvadovybėsbunkeris lokalizuotas Kaneivaičiuose, poJuozo Martinaičio gyvenamuoju namu29. Nors buvo planuota, kitų trijų bunkeriųKairiųapylinkėseP.Bartkuiįrengtinepa-vyko30.

SukūręsPrisikėlimoapygardąirsubū-ręs josvadovybę,P.Bartkussudarėsąly-gasŠiaulių–Radviliškio apylinkėse veiktiVyriausiajai partizanų vadovybei. Duktomiške kryžiavosi Šiaulių, Padubysio irRadviliškio valsčių ribos31. Žinoma, kadį tai Vakarų Lietuvos partizanai kreipėdėmesį.Palyginimui–apie1948m.Kęs-tučio apygardos štabo būta Papartynėsmiške,kursusiėjoŠimkaičių,Viduklės irEržvilkovalsčiųribos32,o1949m.gegužęJūrossritiesvadasA.Milaševičiussritiesvadovybės būstinei rinkosi Sniegoniš-kę–vietovę,kurioje ribojosiSkaudvilės,Nemakščių,ViduklėsirEržvilkovalsčiai,kur, vietinių partizanų žodžiais, gyvenageri, patikimi žmonės ir retai užsuka ka-reiviai33.

28 R. Jankevičiūtės t. protokolas // LYA F. K-1, ap.58,b.P-14291,t.2,l.39.

29 2014m.vasarioirrugpjūčiomėn.laukotyrimųduomenys.

30 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.33960/3,t.1,l.61.

31 A.Navickot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b. 43094/3, l. 32; plg.: antŠiaulėnų ir Šiaulių valsčiųribos–L.Pumpučiot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.P-14266,t.1,l.58v.(Kaiprodopavadinimas,Duk-tomiškas nuo seno yra paribyje – lenkų kalbojedukt reiškiasieną(ribą),miškoliniją,proskyną).

32 R.Gedvilot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.35231/3,l.39v.

33 R.Gedvilot.protokolas//LYAF.K-1,ap.58, b.35231/3,l.82.

109

2 pav. Svarbiausios straipsnyje paminėtos vietos: 1) Dukto miško stovyklavietė; 1948–1949 m. Prisikėlimo apygardos štabo ir Vyriausiosios vadovybės būstinės: 2) Einoraičiuose, 3) pas A. Dambrauską Dvarninkuose, 4) pas J. Martinaitį Ka-neivaičiuose; ryšių punktai: 5) K. Strolienės Gankiuose; 6) J. Grigaliūno Dvar-ninkuose; 7) K. Siruso Dvarninkuose; ryšininkų ir rėmėjų sodybos: 8) P. Tomkaus Gudesiuose; 9) P. Vaitiekūno Bernočiuose; 10) A. Čiapo Spičiuose; 11) Štankelio Nirtaičių apyl.; 12) 1949 m. Susitikimo vieta. Braižė A. Petrauskienė

3 pav. Dambrauskų sodyba – Dvarninkų kaimo viensėdis, žvelgiant iš šiaurės. Paženklinta bunkerio vieta nugriautoje gyvenamojo namo pusėje. 2014 m. vasario 1 d., Ž. Montvydo nuotrauka

110

Duktasatitikoirkitaslabaisvarbiassą-lygas–dešimtieskilometrųatstumasskyrėmiškąnuoŠiaulių,kurP.Bartkusišmies-to inteligentų, antisovietinio pogrindžioorganizacijų narių tikėjosi materialinėsparamos,žvalgybosžiniųirrašinių,skirtųpartizanųspaudai34.Šiauliuose,taippatRa-dviliškyjeveikėdaugelisryšiųpunktų.Svar-biausia,vosužpenkiųkilometrųnuoDuktobuvoŠilėnųgeležinkeliostotis,iškurtrauki-niaivykovisomispagrindinėmiskryptimis.DėltokiųpalankiųsusisiekimosąlygųVy-riausiojivadovybėčiairkūrėsi35.

J. Žemaičio ir P. Bartkaus atidumastransportui,dėmesyssusisiekimosąlygomsirryšiamsžinomasjauišJungtinėsKęstu-čioapygardosštabodarboapieRaseinius,Viduklę,SkaudvilębeiKryžkalnį– ten iršiandien kryžiuojasi svarbūsLietuvos ke-liai. J. Žemaičio žodžiais, 1947–1948 m.pavyko sukurti gerus ryšius – korespon-dencijos paketai iš apygardos štabo adre-satuspasiekdavoper2–3dienas36.Plačiu,greitaiveikiančiu ryšininkų tinklupasižy-mėjoirVyriausiojivadovybė.Antai,Mari-jaMikšaitėsuryšiuišKavaldoniųkaimo,Tauragės r., įveikdavo 16 km atstumą ikiViduklėsgeležinkeliostotiesirtąpačiądie-nątraukiniupasiekdavoČiuteliųstotįRad-viliškio r., esančią už 50 km37. NuostabąkeliaJ.ŽemaičioryšiųįgaliotinėsR.Jan-kevičiūtėslankytųvietųžemėlapis,sudary-tasremiantisjosprisiminimais(4pav.).

34 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 1, l. 61v; plg.: O. Valančiūnaitės-Gelažienės t. protokolas // LYA. F. K-1, ap. 58, b.43094/3,t.2,l.86,94.

35 Plg.:J.Žemaičiob.byla//LYA.F.K-1,ap.58,b.33960/3,t.1,l.59v.

Apie strateginę vietos reikšmę šiandien liudijakaimynystėjeesančioZokniųkarinioorouostopadėtis.

36 J.Žemaičiot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.33960/3,t.1,l.140.

37 M.Mikšaitėst.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.P–14291,t.4,l.231;plg.:tenpat,l.206.

1948 m. naktį iš liepos 26 į 27 d. įDuktomiškąatvykoJ.Žemaitis.Vėliausu-sitikimesuS.Radziuliu irkitaisAtžalynorinktinėsvadovybėsnariaisbusnustatytosVyriausiosiosvadovybėskūrėjų–J.Žemai-čioirjovadovaujamųpartizanų–veikimorajono ribos. Kad neatkreiptų sovietinėsvaldžios dėmesio, gretimų vietovių par-tizanams buvo uždrausta čia veikti irjuo labiau imtis aktyvių karinių veiks-mų38.Liepos28d.J.ŽemaičioįsakymuP.Bartkus buvo paskirtasVLKOS šta-bo Organizacinio skyriaus viršininku,o L. Grigonis – Prisikėlimo apygardosvadu39; B. Liesis tapo apygardos šta-bo viršininku. Tuo pačiu metu sulaikytą J.ŽemaičioryšiųįgaliotinęR.Jankevičiū-tę,kurisuryšiaistaippatlankėTauroapy-gardosvadovybę,pakeitėElvyraPliupely-tė.IšRytųLietuvos(KaraliausMindaugo)sritiesatvykdavoIzabelėVilimaitė,oišVa-karųLietuvos(Jūros)–M.Mikšaitė.RyšiussuJūrossritiesvadovybepalaikėPrisikėli-moapygardosvadovybėsryšiųįgaliotinėsseserysBronislava irEleonoraGrigalavi-čiūtės40(E.GrigalavičiūtęsuB.Liesiutaippatsiejosužadėtiniųįžadai41).

Per P.Bartkaus, vėliau ir J. Žemaičioapsaugos būrio vadąV.Daukšą, kilusį išPušiniškių, driekėsi pasitikėjimo ir gimi-nystės ryšiaisgrįstaspartizanų ryšininkiųMarijos Pranevičiūtės, Veronikos Radze-vičiūtės, Joanos Dijokaitės, Janinos Dru-ceikaitės, Elvyros Tugaudytės, partizanųrėmėjų Dambrauskų, Sirusų, Grigaliūnų,Strolių, Sakalauskų ir kitų tinklas. Dau-

38 J.Žemaičiot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.33960/3,t.1,l.167.

39 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.33960/3,t.1,l.60,165.

40 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.33960/3,t.1,l.60–60v.

41 Jūrmala.E.Rubine,2013m.

111

gelis jų rėmė jau pirmuosiusDuktomiš-kopartizanųbūrius, vadovaujamusAnta-no Arbuzo, Antano Navicko, DominykoKraujelioirJ.Belaglovo.SuJ.BelaglovuP. Bartkų siejo draugystė, D. Kraujelisbuvo kovingas, tačiau neklusnus, todėlpartizanų vadovybės nemėgstamas42. Iki1948m.sausioDuktokaimynystėje,apiePolekėlę, Sulinkius veikė Alberto Pum-pučio vadovaujamasbūrys;1948m.kovo29d.žuvusJuozuiMingėluiirjopartiza-nams, apieLegečiusveikėLeonoCapor-kausbūrys.Svarbupabrėžti,kaddauguma1947–1948m.P.Bartkaus irL.Grigonioaplinkojeveikusiųpartizanųbeiryšininkųyramatomi1949m.Susitikimoįvykiuose.

42 Kaišiadorys.E.Savickienė,2014m.

1948m. rugpjūčio4d.RytųLietuvos(Karaliaus Mindaugo srities) partizanųsąskrydyje suformuluotos tam tikros ver-tybinės Vyriausiosios vadovybės nuosta-tos:„Vyr.Vadovybėnegalibūti jokiapo-litinėarpartinėorganizacija,bettiktautosvadovas į nepriklausomą ir pilnai laisvągyvenimą“,buvoišrinktiduatstovaiįšiąVadovybę – srities vadas Jonas Kimš-tas ir Didžiosios Kovos apygardos štaboviršininkas J. Šibaila43. Po nesėkmingobandymosujaissusitiktiŽaliojojegiriojerugpjūčio24d.J.Žemaitislaiškenetrukusišdėstė tai,kasplanuotamesusitikime tu-

43 LYA.F.3377, ap.55,b.218, l.29–29v;plg.:Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė(1945–1950). Dokumentų rinkinys. Vilnius, 2003, p.167–169.

4 pav. J. Žemaičio ryšių įgaliotinių R. Jankevičiūtės (areštuota 1948 m. liepą; •) ir E. Grigalavičiūtės (areštuota 1948 m. gruodį; ■) aplankytų vietų žemėlapis, sudarytas remiantis ryšininkių prisiminimais (geležinkelių ir kelių tinklas – XX a. ketvirtas–penktas dešimtmetis). Braižė A. Petrauskienė

112

rėjobūtipraneštairaptarta–Vyriausiosiosvadovybėskūrimasirvisikitiorganizaci-niaiklausimai,susijęsuvieningapartizanųorganizacija.J.ŽemaitisprašėRytųLietu-vos atstovus atvykti, atsivežti žinias apiesrities partizanus, ginkluotę, aprūpinimą,nariomokestįirkita.Vyriausiosiosvadovy-bėsnariaiturėjogyventiirveiktikartuvie-noje vietoje.Kitaip, J. Žemaičio žodžiais,centralizacijosirbendrospartizanųvadovy-bėskūrimąlydės1946–1948m.laikotarpionesėkmės44.

1948m. spalį J.Kimštas ir J. ŠibailapagaliauatvykoįDuktą45.Tuopačiumetu(žyma–spalio2-osios)Vyriausiąjąvado-vybępasiekė ir liepos16d. J.ŽemaičiuiadresuotasraštasišTauroapygardos.Ma-tyti,kadTauroapygardosvadasJ.Alešči-kas, kuris, deja, žuvo tų pačiųmetų rug-pjūtį,nežinojoapieJ.ŽemaičiopastangaskurtiVyriausiąją vadovybę.Tačiauminė-tamelaiškeJ.Aleščikasrašė:„Nerasdamakitos greitalaikės išeities, žinodama kitųApygardųVadovybiųpasisakymusCentri-nėsVadovybėsreikale,turėdamaKęstu- čio,Algimanto,Vytauto,Dai- navosApygardųVadovybiųjaiišreikš-tą pasitikėjimą, tenkinsis laikinu BDPS[Bendrojo Demokratinio PasipriešinimoSąjūdžio–Aut.] sukūrimuištrijųpagrin-dinių viršūnių: BDPS Prezidiumo Pirmi-ninko, Vyriausio Ginkluotų Pajėgų Vado –VGPV irPolitinioSektoriausViršininkoposto.“ Prezidiumo pirmininko pareigas J.Aleščikas siūlė Tauragėje legaliai gy-

44 J.Žemaičio laiškas „Broliamskalniečiams“ //LYA.F.K-30,ap.1,b.211,l.349–353.

45 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.33960/3,t.1,l.62.

IšM.Pranevičiūtėsparodymųpaaiškėja,kadDiedu-kas 1948 m. rugpjūtį ar rugsėjį jau buvo Liaudiškiųmiške,L.Grigonioaplinkoje(M.Pranevičiūtėst.proto-kolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.P-9402,l.26).

venusiam pulkininkui Dominykui Ste-ponaičiui, Ginkluotųjų pajėgų vado – J.Žemaičiui46.

Pošiųsvarbiųįvykiųlapkričio10–12d.buvo surengtas Vakarų ir Rytų Lietuvospartizanų vadų posėdis47 atviroje Duktomiškostovykloje,netoli45 ir46kvartalųribos (šiandien atitinka 59–60 kvartalus).Ši stovyklavietė ant rytų–vakarųkryptimipailgos miško pakilumos, anuomet apau-gusios tankiomis eglaitėmis, šiandien –miškokirtime,nekartąminimaryšininkiųR.Jankevičiūtės,E.Grigalavičiūtės,V.Ra-dzevičiūtės tardymo protokoluose, kartaisvadinama stovykla „Prie pušies“48, loka-lizuota remiantis istoriniais žemėlapiais irpartizanų rėmėjos Onos Jokūbaitytės-Si-rusienės prisiminimais. Miško kelias prošiąvietąvedėįkaimynystėje(šiaurėsrytųkryptimi)buvusiąpartizanųrėmėjoeigulioKersnauskiosodybą49.

Istoriniame posėdyjeDukte iš keturiųVakarų irRytųLietuvospartizanų atstovų,turintomenyjeTauroapygardosvadoJ.Aleš-čikoliepos16d.rašteišdėstytasmintis,buvosuformuota Vyriausioji BDPS vadovybė. J.ŽemaitisišrinktasVyriausiuojuginkluo-tųjų pajėgų vadu, kuriam pavesta laiki-nai eiti Prezidiumo pirmininko pareigas, J.Kimštas–Ginkluotųjųpajėgųštabovir-šininku, J. Šibaila –Visuomeninės daliesskyriausviršininku,oP.Bartkus–Prezi-diumo sekretoriumi50.Neilgai trukusVy-

46 LYA.F.K-30,ap.1,b.1577,l.174(retinimas–originale); plg.: Lietuvos partizanų Tauro apygarda(1948–1952m.):dokumentųrinkinys...,p.329.

47 J. Kimštas jį vadinoVakarų ir Rytų Lietuvospartizanųatstovųsąskrydžiu,žr.:LYA.F.K-30,ap.1, b.212,l.267.

48 R. Jankevičiūtės t. protokolas //LYA.F.K-1,ap.58,b.P-14291,l.194.

49 2014m.sausiomėn. lauko tyrimųduomenys;Tyruliai.O.Sirusienė,2014m.

50 LYA. F. K-12, ap. 1, b. 7, l. 82–82v. Plg.:Laisvėskovos1944–1953metais...,p.289–291.

113

riausiosios vadovybės narių ratą paliko,vėliau paaiškės – visam laikui, J. Kimš-tas51. Tardytojams J. Žemaitis pasakojo,kadjisturėjoparinktivietąirgalbūtnetpa-sirūpintibunkerių įrengimuRytųLietuvossrityje.TenVadovybėsnariaiplanavoper-sikelti1949m.pavasarį,nutirpussniegui52.

1948 m. spalio 20 d., taigi tuo pa-čiu metu, kai organizacinius klausimussprendė Vakarų ir Rytų Lietuvos partiza-nų atstovai, uždaugiaunei 100kilometrųposėdžiaujantys Tauro ir Dainavos apy-gardų vadai apsisprendė sudaryti bendrąPietų Lietuvos partizanų srities vado-vybę ir įgalioti posėdyje nedalyvaujantį A. Ramanauską atstovauti Pietų LietuvossričiaiVyriausiojojeLietuvospartizanųva-dovybėje53.Lapkričio10d.Dainavosapy-gardos štabąpagaliaupasiekėdokumentai(protokolųnuorašaiirJ.Žemaičiolaiškai),kuriuoseatsispindėjoŠiaurėsrytųbeiVaka-rų Lietuvoje atliktas partizanų vadovybėskūrimodarbasirA.Ramanauskasnuspren-dėnedelsdamaskeliautiįTauroapygardosštabą,ištenįVakarųLietuvossritį54.

1956m.gruodžio28d.tardytojaitaipužrašėA.Ramanauskolietuviųkalbaduo-tusparodymusšiuoklausimu:

51 Praėjus daugiau kaipmetams J.Kimštas apietailaiškeA.Ramanauskuirašė:„1948m.vėlyvąrudenį,įvykus VLSr [Vakarų Lietuvos srities – Aut.] ir RSr[Rytų srities –Aut.] atstovų sąskrydžiui ir sudarius L[BDPS Prezidiumą – Aut.], LV [BDPS Prezidiumopirmininko.–Aut.]įgaliotasirįpareigotasbuvauišvykęsįK[Kalnųsritį–Aut.]suspecialiaisuždaviniais.Vyk-dant paminėtus uždavinius mane užklupo 49.03.25okupantopravestasmasinisžmoniųvežimasįSibirąirvisaeilėskaudžiųįvykių,tiesiogiaipalietusiųLirKbeimaneasmeniškai“(J.Žemaičiob.byla[J.Kimštolaiško A.Ramanauskuinuorašas,datuotas1950m.liepos27d.]//LYA.F.K-1,ap.58,b.33960/3,t.11,l.142).

52 J.Žemaičiot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.33960/3,t.1,l.169.

53 Laisvėskovos1944–1953metais...,p.287–288.54 A.Ramanauskob.byla//LYA.F.K-1,ap.58,

b.44618/3,t.19,l.247v;plg.Laisvėskovos1944–1953metais...,p.292–293.

1948m. rudenį aš, būdamas tuo laikuDainavospartizanų[orig.:banditinės]apy-gardos vadas [orig.:vadeiva],inspektavauįeinančius į tą apygardą partizanų [orig.:banditinius] junginius ir į savo pastoviąvietą grįžau 1948 m. spalio mėn. <...>.Grįžtant pas save pakelyje prie NemunosutikomaneVyturysirpranešėman,kadašgreičiaugrįžčiau,nesman reikėseiti įŽe-maitiją.Kadaašgrįžauįvadavietėsbunkerį,<...> ten gautame, laike mano nebuvimo,pašte aš radauLito [Sergijaus Staniškio –Aut.] man atsiųstą Lito su naujai išrinktuTauro apygardos vadu Faustu pasitarimoprotokolonuorašą<...>.TuoprotokoluaširbuvauįgaliotaslaikinaipildytiPietųsritiesvadopareigasir tuopačiulaikumanbuvosiūloma nedelsiant eiti į Žemaitiją ir susi-tiktisu tenesančiaisVakarų irRytųLie-tuvossričiųvadais.Prietoprotokolobuvoprijungtakeletaslaiškų,kuriuosgavoTauroapygardosvadovybėišVytauto<...>.

GavęstuosdokumentusašnuvykaupasLitą, kad pasikeisti [pasikeisčiau] su juonuomonėmis<...>.Litasdavėmansuprasti,kadjispatsnorėjoužimtiPietųsritiesvadopostą ir pasakė, kad jis buvo prieš manokandidatūrą, bet Faustas nenorėjo sutiktisu Lito paskyrimuirnutarėįpareigotimanelaikinaieitiPietųsritiesvadopareigas.AšpasiūliauLitui,kadjiseitųįŽemaitijąvie-tojemanęs,betjisatsisakė,pasiremdamasblogu[a] sveikatos stoviu [būkle] ir parei-škė,kadjisskaito[mano],kadtenturiueitiaš<...>.Nuėjau įTauroapygardąpasFaus-tą. Faustas tadaslapstėsiKazlųmiškuose.Su Faustu aš susitariau, kad į Žemaitijąmeseisimekartusujuo:jiskaipTauroapy-gardos atstovas, o aš kaip Dainavos apy-gardosatstovas,irkadmuslydėsTauras ir Demonas.55

55 A. Ramanausko t. protokolas // LYA. F. K-1, ap.58,b.44618/3,t.1,l.188–189.

114

Neatmestina galimybė, kadA. Rama-nauskui viešint Tauro apygardos štabe,gruodį Pietų Lietuvos partizanų vaduspasiekė ir lapkričio 10–12 d.Duktomiš-koposėdžioprotokolas,kurio11punktasskelbia, kad Vyriausiojoje vadovybėjenumatytavietadviemsPietųLietuvossrities partizanų atstovams56. LydimasJuozoJankauskoirUrbantoDailidėsprieA. Ramanausko prisidėjo A. Grybinas.Nelieka abejonės, kadA.Ramanausko irA.Grybinokelionės tikslas–susitikimassuVyriausiosiosvadovybėsnariais,bendrinutarimaiirveikla.

Kaipminėta, istorinėje literatūroje nekartąbuvokreipiamasdėmesysįA.Rama-nausko irA. Grybino kelionę lydintį ne-pasitikėjimą.Straipsnioautoriai jįvertinakaipatsargumą,kurioimtispadažnė-jusiųišdavysčiųirprovokacijųakivaizdojebuvopriverstiŽemaitijospartizanųvadaiir ypač –Vyriausiosios vadovybės nariaikartusuPrisikėlimoapygardosvadovybe.

Lapkričio 10–12 d. Dukto miške po-sėdžiavusiVyriausiojivadovybėTauragė-je gyvenančiam D. Steponaičiui numatėBDPS Prezidiumo pirmininko pareigas irapie tai buvo kalbama jam adresuotame J.Žemaičiolaiške57.Gruodžio10d.,asme-niškai įteikusi šį laišką, Prisikėlimo apy-gardos ir Vyriausiosios vadovybės ryšiųįgaliotinėE.Grigalavičiūtė tąpačiądienąbuvo suimta58. Ryšininkės areštas turėjodidelęreikšmę–saugumasnetrukussuži-

56 LYA.F.K-12,ap.1,b.7,l.82v.Plg.:Laisvėskovos1944–1953metais...,p.290.

57 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.66960/3,t.1,l.63v.

DarkartąJ.ŽemaitisD.Steponaičiuirašėpoilgospertraukos, 1950 m. spalį ir ta pačia proga prisiminė1948 m. gruodžio įvykius, žr. J. Žemaičio b. byla //LYA.F.K-1,ap.58,b.66960/3,t.10,l.134–136v.

58 E.Grigalavičiūtėst.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.P-14291,t.3,l.42–44.

nojodaugeliopartizanųrėmėjų, ryšininkųpavardes,ryšiųpunktus,ėmėalsuotiįnu-garąEinoraičiuoseirDvarninkuosežiemo-jantiemsVyriausiosiosvadovybėsnariams.

Gruodžio17d.E.Grigalavičiūtėpapa-sakojoapiepartizanųryšiųpunktąGankiųkaime,JonoirKsaverosStroliųnamuose,paminėjo ryšininkęV. Radzevičiūtę, kuri gruodžio 9 d. ją palydėjo į DuktomiškąpasJ.Žemaitį59.Netrukus,pirmosiosKa-lėdų dienos vakarą, Gankių kaime buvosurengta aštuonių agentų smogikų, va-dovaujamų Kirvio, operacija. Tuo metu A.RamanauskassuA.GrybinubuvoŠim-kaičių miške, Jurbarko r., tačiau agentai,kartuatsivedęE.Grigalavičiūtę, Stroliųna-muoseprisistatėTauroapygardosatstovaisirtenbuvusioįSibirąištremtoJonoStroliobrolioatkakliaiklausinėjoapiešeimininkęKsaverąirjosglobojamąV.Radzevičiūtę.„Įklausimusvyrasatsakinėjotaipdurnai,kadniekonegalimabuvosuprasti“,–lie-tuvių kalba su begale klaidų parašytojeataskaitoje majorui Sokolovui pažymėjoMatrosas.JokiųkonkrečiųžiniųagentamsnesuteikėirvėliaunamosugrįžusiStroliųaugintinėFruzinaBarkauskienėsuvyru60. Nieko neįtardami, gretimame Dvarninkųkaime, bunkeryje po Dambrauskų namu,Kalėdas prie šoviniais papuoštos eglutėsšventė partizanai61. Sužinojus apie įvy-kius Gankiuose, bunkeris neilgai trukusbuvo apleistas. 1949m. sausio 12d. tar-dytojaiišE.GrigalavičiūtėssužinojoapieDambrauskus,perkratąaragentųsmogikųoperacijąjųnamuosepamatęužkastobun-keriovietąsiuto,grasinoiršaudė62.

59 L.Grigalavičiūtėst.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.P-14291,t.3,l.31.

60 LYA.F.41,ap.1,b.280,l.58–61,64–67.61 Tyruliai.O.Sirusienė,2014m.62 Tyruliai. O. Sirusienė, 2014 m.; Dvarninkai.

A.Dambrauskas,2014m.;plg.A.Dambrauskot.proto-kolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.P-14291,t.7,l.94–101.

115

Nuo 1944 m. Antanas Dambraus-kas (1920–1972) ir Elena Jokūbaity-tė-Dambrauskienė, kilusi iš Einoraičių(1923–2007), gyveno atokiame Dvarnin-kųkaimoviensėdyje,pamiškėje.1947m.rudenį negyvenamame trobos gale (šiuometunugriautas, jovietoje–gėliųdarže-lis)bunkerįįrengėV.Daukša,padedamas P.Bartkaus,L.Grigonio,B.Liesioir,vei-kiausiai,P.Cibulskio63.ŠiojePrisikėlimoapygardos vadovybės būstinėje švietėelektros lemputė! (energija čia buvo va-giama).1948m.rugsėjopabaigoje–spaliopradžioje Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis kartu su štabo viršininku B. Liesiu bunkerį po Dambrauskų namuužleidoVyriausiosios vadovybės nariamsir juos saugantiems partizanams, o patysįrengėbunkeriusMikniųsodybojeMinai-čiuoseir,pagrįstaimanoma,SajųsodybojeBalandiškyje64.

1948m.pabaigoje–1949m.pradžiojePrisikėlimo apygardos vadovybė ryšį su J.ŽemaičiuirP.Bartkumipalaikėpervie-nąryšiųpunktųpusiaukelėje–StasėsJu-revičiūtėsnamuoseVarnioniųkaimošiau-rės rytinėje dalyje, viensėdyje (vienodu 11,5kmatstumubuvonutolęsnuoDvar-ninkųirMinaičių).IkiareštopasS.Jure-vičiūtęnekartąlankėsiE.Grigalavičiūtė,suja–V.Radzevičiūtė,susitikimusrengė L.Grigonis, VytautasirViktorasŠniuoliai65.

63 Tyruliai. O. Sirusienė, 2014 m.; V. Daukšasbuvo gerai pažįstamas su Elena Dambrauskiene, kurijaunystėjetarnavoValerijonobrolioJonoūkyjePušiniš-kiųkaime.

Prisikėlimo apygardos štabo apsaugos būrio ko-votojai, matyt, naudojo gretimame Užmargių kaime,Stasevičiaus(Stosio)sodybojebuvusįbunkerį(Tyruliai. O.Sirusienė,2014m.;plg.E.Grigalavičiūtėst.proto-kolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.P-14291,t.3,l.114).

64 Čepulytė A., Vaitkevičius V.Iš1949metųLietu-vospartizanųvadųsusitikimoistorijos:laikasirvieta...,p.113–120.

65 V. Radzevičiūtės t. prokolas // LYA. F. K-1, ap.58,b.18010/3,l.38.

Atskirai paminėtina, kad grėsmę Vy-riausiosios vadovybės ir Prisikėlimoapygardos nariams kėlė ne tik 1948 m.rudenį–1949 m. žiemą suimtų ryšinin-kų kvotos, bet ir saugumo agentais tapępartizanai.Antai1948m.Kalėdų išvaka-rėse į Liaudiškių kaimą susitikti su Lie-tuvos žaliosios rinktinės štabo viršininkuJuozu Rudžioniu, tuo metu jau veikusiukaip agentas Obeliskas66, atvykusiemsPrisikėlimo apygardos vado adjutantui L.Mingėlui,štaboOrganizacinioskyriausviršininkuiVytautuiŠniuoliuiirjuossau-gojusiems Kazimierui Laužikui bei Vik-toruiŠniuoliuibuvosurengtapasala67.Tąkartąpartizanaiišvengėaukų,bet1949m.sausį J. Rudžionis vėl kvietė Prisikėlimoapygardosvadovybęįsusitikimą68. Sausio 25 d., J.Rudžioniui išdavus, Padaugyve-nėskaime,Radviliškior.,žuvovisiLietu-vosžaliosiosrinktinėsštabonariai69.Šiosrinktinės ryšininkė Kazimiera Laučiūtė-Butkuvienėprisimena,kadapierengiamąvisos Lietuvos partizanų vadų susitikimąJ.Rudžionisturėjokažkokiųžinių,laimei,netikslių.1949m.kovąRadviloniųdvare,Radviliškio apylinkėse, J. Rudžionis darlaukėSusitikimodalyvių70!

66 Dar1948m.rugpjūtįJ.ŽemaitisPetruiMasilai-čiui išreiškėnepasitikėjimąJ.Rudžioniu(J.Žemaičiob.byla//LYA.F.K-1,ap.58,b.66960/3,t.1,l.60v).

67 V.Šniuoliot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.28600/3,t.1,l.58–59.Plg.šiosoperacijosaprašymąRadviliškio MGB operatyvinės veiklos ataskaitoje(LYA.F.K-1,ap.3,b.1432,l.123)irPrisikėlimoapy-gardosštaboarchyve(LYA.F.K-5,ap.9,b.6,l.41).

68 V. Radzevičiūtės t. protokolas // LYA. F. 1, ap.58,b.18010/3,l.40.

69 Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisimini-mai...,p.98.

70 Radviliškis.K.Butkuvienė,2013m.1949 m. balandžio 11 d. Prisikėlimo apygardos

Karo lauko teismas J. Rudžioniui paskelbė mirtiesnuosprendį(žr.LYA.F.K-5,ap.9,b.4,l.55–61),kuriojisišvengė.

116

Kelyje į 1949 m. partizanų vadų susitikimą

BunkeryjepoDambrauskųnamu1948m.Kalėdas kartu su šeimininkais atšventę J. Šibaila, V. Daukša ir J. Martinaitis71 netrukusbuvopriverstipersikeltiįKanei-vaičius,PrisikėlimoapygardosvadovybėsbūstinępoJonoMartinaičio(1911–1988)namu(5pav.)72.Rytiniameerdvaus,aukštopastatogaleveikėkaimopradinėmokykla,šiojepatalpojepokrosnimiįrengtąbunkerįtikXXa. aštuntamedešimtmetyje atradonaujiejinamošeimininkaiGelumbauskai.Vengdamastremties,spėjama,1949m.pa-vasarį,J.MartinaitispalikoKaneivaičius,visamlaikuiapsistojoTauragėskrašte,tensukūrėšeimą73.

SusitikimoišvakarėseJ.Žemaitis,P.Bart-kus irP.Cibulskis gyvenobunkeryjeEino-raičių kaime74. Išdalijus Karpių RėkyvosdvaroEinoraičių palivarko žemę, čia įsi-kūrė Lietuvos kariuomenės savanoriai75. AnotO.Sirusienės,Einoraičiuosenebuvonamelio, kur nebūtų užėję partizanai76. Kaimo gyventojai rėmė partizanus, ryši-ninkavo. Kai kurių jų pavardės žinomosiš baudžiamųjų bylų, tardymo protokolų

71 PrisiminimuoseO.SirusienėįvardijaValerijonąDaukšą(Valiuką),J.MartinaitįvadinaJurginu,V.Dauk-šogiminaičiunuoŠilėnų,kuris1951m.žuvokartusuA.PumpučiuTyruliųmiške,oJ.Šibailąapibūdinakaip„neaukštą, kresną, su barzdžiuke, pliktelėjusį, apie 40metųvyrą“(Tyruliai.O.Sirusienė,2014m.).

72 J. Žemaičio t. protokolas // LYA. F. K-1, ap.58, b. 33960/3, t. 1, l. 170; Gaškaitė-Žemaitienė N. Žuvusiųjųprezidentas...,p.189.

73 2014m. rugpjūčiomėn. lauko tyrimųduome-nys; Radviliškis. A. Pranys, 2014 m.; Domeikava. V.Šaukštelis,2014m.

74 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.66960/3,t.1,l.63v.

75 Šiaulių apskrities ir valsčiaus Einoraičiųpolv.žemės<...>1922metai //LCVA.F.1250,ap.4, b.13/1110.

76 Tyruliai.O.Sirusienė,2014m.

ir prisiminimų, tačiau tiksli Prisikėlimoapygardos štabo bunkerio, 1949 m. žie-mą tapusio Vyriausiosios vadovybės – J.ŽemaičioirP.Bartkaus–būstinevietaikišiolnenustatyta.Tardoma,dalydamasiprisiminimais atkūrus Nepriklausomybęir sakydama, kad „Prisikėlimo apygardosštabas buvo Einoraičių kaime“77, tiksles-nėsšiobunkeriovietosnegalėjonurodytineiryšininkėJ.Dijokaitė.1948m.vasarįpersekiojama J. Dijokaitė iš Einoraičių,kur gyveno legaliai, persikėlė į Kęstučioapygardą,Gintaro(vėliau–Birutės)rink-tinėsštabą,veikusįapieViduklę(6pav.)78. Nepraėjusmetams J.Dijokaitei buvopa-vestalydėtiįSusitikimąkeliaujančius,vė-liau grįžtančius Pietų ir Vakarų Lietuvospartizanųvadus.1999m.J.Dijokaitė-Ke-rėžienė(1921–2005)prisimins:

1949metais,vasarioantrąturėjoįvyktivisų Lietuvos partizanų vadų susitikimas.|Prisikėlimoapygardoj.ManeišKęstučioapygardos išsiuntė į Prisikėlimo apygar-dą nustatyti ryšius kelionės. Nuvažiavauį Kęstučio [Prisikėlimo –Aut.] apygardą,tensusitikausuPetruBartkumiirnutarėmkelionėsmaršrutą.Jismanepaskyrėtoske-lionėsryšininke.

Grįžau atgal į Kęstučio apygardą, tensu Birutės [rinktinės – Aut.] štabo vyrais(kuriam vadovavo Kurtinaitis Edmundas)Pietų sritiesvadus turėjome lydėti ir susi-tikomekažkur apieEržvilką, neprisimenugeraiaštentosvietos.Nu,irprasidėjopatikelionė. Tai buvo Adolfas Ramanauskas,Grybinas Faustas (Tauras slapyvardė) ir...Demonas.Pavardžiųneatsimenu.Taiketuritiesvečiai,dumūsųštabovyrai79irašpra-

77 Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisimini-mai...,p.564.

78 Tenpat.79 Gintaro rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus

viršininkasBroniusNeverdauskasirAntanasJanušas – Šiauliai.J.Dijokaitė,1999m.

117

5 pav. J. Martinaičio gyvenamasis namas Kaneivaičių kaime, žvelgiant iš pietų. Mokykla veikė namo rytinėje dalyje, nuotraukos dešinėje. 2014 m. rugpjūčio 25 d., V. Vaitkevi-čiaus nuotrauka

6 pav. Kęstučio apygardos Gintaro (vėliau – Birutės) rinktinės štabo nariai ir apsaugos būrio kovotojai. Guli (iš kairės): Juozas Dervinskas, Stasys Šneideris; sėdi: A. Janušas ir Antanas Karpius; stovi (iš kairės): A. Jucius, neatpažintas, Krizostomas Labanaus-kas, Aleksas Laucius, neatpažintas, J. Dijokaitė, B. Neverdauskas, Kazys Grakulskis, J. Petraitis, Speigas, neatpažintas. 1948 m. arba 1949 m. Antaninės, nežinomo autoriaus nuotrauka (Pocius A. Antroji sovietinė okupacija ir laisvės kovos Viduklės krašte // Viduklė / Sud. A. Pocius. Kaunas, 2002, p. 310)

118

dėjomkelionę.Atvažiavožmogus–ūkinin-kassuporaarkliųirdidelėmisrogėmis,mesvisiišvažiavome.Taibuvopradžiakelionės.Važiavomepermišką,buvodaugsniego,antegliųšakųbuvodaugsniego.Kaipmesva-žiavom, tos...užkliudėmegliųšakas irkri-tosniegasmums[ant–Aut.]galvų.Nu,taibuvo kažkaip tai [kažkaip] įdomu, atrodėkaikokiaekskursijavažiuojam.

Paskui nuvažiavom į pirmą vietą.Tenmūsųjaulaukė.Vežėjassumūsųtaisštabo,Birutėsštabovyraisgrįžoatgal,oašpasi-likaususvečiais.Rytąjiepasilikopastuosžmonespabūti,dienavoti,kaipsakydavom,oaš išvažiavau toliau,surišti, ryšį ieškoti,kasjuospasitiksirkasjuosten...parūpinsjiems, kur apsistoti. Nu ir taip būdavo...paskuigrįžauvakareirmestaiptoliauke-liavom80.

Būdavomvažiuoti, būdavo ir pėsti ei-davom.Sniegobuvodaug.Kadaeidavompėsti, tai eidavom taip paskui viens kitąkaip žąsys ir dėdavom pėdą į pėdą, kadatrodytų, kad vienas žmogus ėjo, kad ne-išmintume tako,kadatrodytų,kad tenėjovienas žmogus. Nu, sekėsi neblogai, kaikur tekdavo dvi dienas sugaišt, kol ryšįsurasdavau. Ėjome pro Lyduvėnus, kelia-vome pro Šienlaukį, pro Šiaulėnus, proPolekėlę... nu, visų neprisimenu aš ten tųvisųvietovardžių,kadangiaštennevietinėbuvau,taiašneprisimenu.Labaidauglaikopraėjo.

Paskui užėjome netoli Polekėlės, taiten buvo Galijotas – Pumputis pavardė.Jie ten mūsų laukė ir suruošė labai šau-nią vakarienę. Susėdome už stalo visi irtas Galijotas, tobūriovadas,atnešėkokių 5litrų,turbūtdegtinėsnaminės,pastatėantstalo,prisipylėsaustiklinę,išgėrėįsvečių

80 „Tiknaktims,tiknaktims.Dienąpasilikdavo...būdavotaip:jiepasžmogųpasiliekadienavoti,oašjaurytąvažiuojupaskitus.Arvažiuoju,arbaeinu,jeigukurnebuvogalimybiųvažiuot,paskitusžmo...partizanus,tenkadsutiktjuos...praneštjiem,kadjauatkeliauja,taikad...ateitųpasitikt“(Šiauliai.J.Dijokaitė,1999m.).

sveikatąirpripylėjiems.Betjieneivienasnegėrė,netneparagavo.Taipsusinepatogi-nošitasvaišintojas...

Nu,betjielabaigražiaipadainuodavo,svečiai,labai...ypatingaigražiusbalsustu-rėjo, buvo labai rimti, labai žmonėsman-dagūs,vienužodžiu,užmirštitokiųžmoniųnegalima.Nuirtaiptoliaupaskuinuvyko-me,kurmussutikoPrisikėlimoapygardosštabovyrai, perdaviauPetruiBartkui sve-čius,opatigrįžauatgalįKęstučioapygar-dą.81

J.Dijokaitėspasakojimenedaugistori-nių faktų ir detalių, tačiau jis tiksliai pa-rodo,kaip A.Ramanauskas,A.Grybinas,V.Gužas ir jųpalyda tris savaitesbeveikšimtą kilometrų keliavo į Susitikimą nuoSniegoniškėskaimo,esančiopusiaukelėjetarpSkaudvilėsirEržvilko,ikiSpičiųkai-moŠiaulėnųapylinkėse(7pav.).Patyrusi,drąsiryšininkėJ.Dijokaitėkartubuvopar-tizanųžvalgėirvedlė,kurikovotojuspas-kuisavevedėtiktada,kaijųsaugumuine-buvojokiopavojaus.Taippatturipagrindąryšininkėsžodžiaiapietai,jogP.Bartkusparengėšioskelionėsmaršrutą82,oJ.Di-jokaitė jį iš anksto patikrino. Tam buvolaiko nuo 1948m. gruodžio 5 iki 23 d.,A.RamanauskuiviešintTauro apygardosštabe,vėliaunuoKalėdųikiNaujųjųmetųA.RamanauskuiirA.GrybinuiapsistojusPetroStankauspartizanųbūryjeŠimkaičiųmiške, Jurbarko r., pirmąją sausio savai-

81 [1949m.vasario16d.Deklaracija] [kūrybinėgrupė:A.Malinauskaitė,A.PuodžiūnasirZ.Ripinskis][DVD36min.;Šiauliai,1999]//ŠAM.

82 Partizanams kartais tekdavo įveikti tokius patirdardidesniusatstumus.AntaiPrisikėlimoapygardosštabonarysL.Mingėlas, įveikęsapiešimtąkilometrų,1948m. rugpjūčio18d.atkako įButkaičius–Eržvil-koapylinkiųkaimą–passavogimtinėjebesislapstan-čiąpartizanęElenąValantiejūtęirįsakėjaisugrįžtipasPrisikėlimoapygardospartizanus(LYA.F.K-41,ap.1, b.1432,l.141).

119

tę lūkuriuojant Kęstučio apygardos štabePaupyje,Raseiniųr.

ŠioštaboviršininkoRobertoGedvilo,vėliautapusioMGBagentu,parodymaisu-konkretinaPietųLietuvospartizanųvadųkelionėsperŽemaitijąpaveikslą.JįpapildopartizanųJ.Jankausko,JuozoPalubeckoirJonoPetraičio tardymoprotokolai,A.Ra-manauskorankraštis„PietųLietuvossrities

štabodarbas1948.X.20–1950.I.25“; ke-lionęiliustruojaunikaliosLeonoLaurinskoišsaugotosnuotraukossuKęstučioapygar-dosštabonarioVladoMišeikioparašais83. Visišieduomenysverčiatikslintiistorinės

83 V.Mišeikio (Urano) ranka ant šių nuotraukųnurodytas datas:RKA-957 irA-1006 (1949m. vasa-rio4d.),A-1009(vasario6d.),A-1011(vasario11d.)reikiapaankstintilygiaipermėnesį.

7 pav. Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų vadų kelionės per Žemaitiją maršrutas. Braižė A. Petrauskienė

120

partizanųvadųkelionėsperŽemaitijąka-lendoriųirmaršrutą84.

1948 m. gruodžio 23 d. ties Gelgau-diškiu (Panemunės pilimi) per Nemunąpersikėlusius kovotojus Paantvardžio k.,Jurbarkor.,pasitikoAlfonsoKvedžiobū-riopartizanaiirnuvedėįŠimkaičiųmiškeesantįP.Stankauspartizanųbūriobunkerį.ČiabuvošvenčiamosKalėdos,fotografuo-jamasi.ApieNaujuosiusmetusP.Stankusir J.Palubeckassvečiusnuvedė įkonspi-racinįbutą(на явочную квартиру)Paviš-čioviok.,Jurbarkor.,iškurKęstučioapy-gardos štabo viršininkoR.Gedvilo adju-tantas Juozas Kisielius su bendražygiaispirmosiomis 1949 m. sausio dienomis Pietų Lietuvos partizanų vadus atvedė įKęstučio apygardos štabo būstinęPaupiokaime, Raseinių r.85, JonoMatusevičiausarba Juodžio sodyboje86. Čia laukė apy-gardos vadas Henrikas Danilevičius irštabo viršininkas R. Gedvilas, kurie apiesvečius,vykstančiuspasVyriausiosiosva-dovybės narius, pranešėVakarų Lietuvossritiesvadui.A.Milaševičiuspaskyrėsu-sitikimo vietą sodyboje netoli Adakavo,Tauragėsr.,irneilgaitrukussugausiapa-lyda–Kęstučioapygardosvadovybe–teniškeliavoPietųLietuvossritiesatstovai.Jų

84 Iki šiol buvo klaidingai teigiama, kadA. Ra-manauskas irA. Grybinas iš Skirsnemuniškių kaimo,Jurbarkor.,buvonuvestiįBirutės(turibūti–Gintaro)rinktinėsštabąprieMolavėnų,Raseiniųr.,iškurkeliavoįŽemaitijosgilumą–Adakavą,Tauragėsr., ir tiktadapasuko į Radviliškio apskritį (Gaškaitė-Žemaitienė N. Žuvusiųjųprezidentas...,p.197).

85 J.Žemaičiob.byla[R.GedviloirJ.Palubeckoakistata]//LYA.F.K-1,ap.58,b.66960/3,t.13,l.6–7;J.Žemaičiob.byla [R.Gedvilo t.protokolas] //LYA. F.K-1,ap.58,b.66960/3,t.5,l.27;plg.A.Ramanaus-kob.byla//LYA.F.K-1,ap.58,b.44618/3,t.19,l.248(susitikimassuH.DanilevičiumiirR.Gedviludatuoja-massausio3d.).

86 Žr. R. Gedvilo t. protokolas // LYA. F. K-1, ap.58,b.35231/3,l.38,39–39v.

susitikimas suA. Milaševičiumi, VakarųLietuvos srities štabo viršininku VytautuGužubeiSpaudosirinformacijosskyriausviršininkuVaclovuIvanauskuįvykosausio10-ąjąPetkaičiųmiškopakraštyjeesančio-jeSniegoniškėskaimosodyboje(8pav.)87. A. Ramanausko žodžiais, ištartais laiške J.ŽemaičiuipraėjusbeveikmetamspoSu-sitikimo,kviečiamaskartuvyktiįVyriau-siąją vadovybę aptarti Sąjūdžiui rūpimųklausimų,A.Milaševičius„neradotairei-kalingapadaryti“88irSusitikimedalyvautiįgaliojoJ.ŽemaičiuiartimąV.Gužą.

Duomenųapie trintį tarpA.Milaševi-čiausirJ.Žemaičionėra.TačiauA.Mila-ševičiausnepasitikėjimasA.Ramanausku,galimaatsargiai spėti,kylantis išneprita-rimoJ.Žemaičiui,išryškėjovėliau,svars-tantGinkluotųjųpajėgųvadokandidatūrą(šiaspareigasbuvosiūlomaužimtiA.Ra-manauskui89).

ToliauPietųirVakarųLietuvospartiza-nųvadųkeliasvedėįKęstučioapygardosGintaro(vėliau–Birutės)rinktinėsštabą.Iš ryšininko Jono Damavičiaus sodybosMolavėnųkaime,Raseiniųr.,svečiaibuvopalydėti pas partizanus. Praėjus dienai J. Petraitis su bendražygiais svečius nu-vedė į štabo būstinę Stungurių kaime,Raseinių r., pas rinktinės vadą EdmundąKurtinaitį90.Tikėtina,kadA.Ramanauską,A.Grybiną irV.Gužą nuo Sniegoniškės

87 R.Gedvilot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.35231/3,l.112.

88 J.Žemaičiob.byla[A.Ramanauskolaiškas]//LYA.F.K-1,ap.58,b.66960/3,t.11,l.95.

89 J. Žemaičio b. byla // LYA. F. K-1, ap. 58, b.66960/3, t.11, l.105(A.RamanauskokandidatūrainepritarėA.MilaševičiusirAntanasLiesis).

90 J. Žemaičio b. byla [J. Petraičio t. protokolas] //LYA. F. K-1, ap. 58, b. 66960/3, t. 5, l. 210;A. Ra-manauskasšįsusitikimądatuojasausio13-ąja–A.Ra-manausko b. byla // LYA.F.K-1, ap. 58, b. 44618/3, t.19,l.248.

121

arba kitos pusiaukelyje tarp Eržvilko irViduklėsesančiosvietosjauvedėGintarorinktinėsštaboryšininkėJ.Dijokaitė,norsJ. Petraitis tardymo protokole ją vadinanepažįstama.Pats J.Damavičiusnutylėjo1949m. sausio įvykius, tačiau paminėjo,kadpasjįdukartus–1948m.pabaigojeir1949m.žiemą–lankėsiJ.Dijokaitė,kuriąvadino Redos slapyvardžiu91.

Remiantis J.Dijokaitėsprisiminimais,apie Eržvilką prasidėjęs jos kelias vedė

91 J. Damavičiaus t. protokolas // LYA. F. K-1, ap.58,b.25633/3,l.16–17.

proŠienlaukį,Lyduvėnus,Šiaulėnus.Sau-sio14–16d.švietėpilnatis,keliavimosą-lygos, matyt, buvo sudėtingos. Po ilgospertraukos keliautojai vėl buvo pastebėtiSpičiųkaimepriePolekėlės,Radviliškior.Čia J. Dijokaitė juos pavedė Prisikėlimoapygardos partizanų globai ir traukiniu,matyt,išČiuteliųgeležinkeliostoties,su-grįžoįViduklę92.

1949m. sausįA. Pumputis SpičiuosepasAntaną Čiapą (jo namuose veikė ry-

92 Šiauliai.J.Dijokaitė,1999m.

8 pav. Petkaičių miško pakraštys, Sniegoniškės kaimas. Vakarų Lietuvos srities ir Kęstučio apygardos vadovybė su Pietų Lietuvos partizanų vadais pakeliui į Susitikimą. Stovi (iš kairės): 3 – Kęstučio apygardos vadas H. Danilevičius, 4 – Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas V. Gužas, 5 – Tauro apygardos vadas A. Grybinas, 7 – Vakarų Lietuvos srities vadas A. Milaševi-čius, 9 – Pietų Lietuvos srities vadas A. Ramanauskas, 10 – Kęstučio apygardos štabo viršininkas R. Gedvilas, 11 – Vakarų Lietuvos srities štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas A. Liesis. Originalus užrašas V. Mišeikio ranka: „Vakarų ir Pietų Srities Vadų susitikimas. 1949 II 11. Uranas.“ 1949 m. sausio 11 d., nežinomo autoriaus nuotrauka. RK A-1011 (L. Lau-rinsko nuotraukų rinkinys)

122

šių punktas)93mėnesiui apgyvendinoPri-sikėlimo apygardos vadovybės ryšininkę V.Radzevičiūtę.Tardomajipapasakojo,kadČiaponamuosedukartusmatėJ.Dijokaitę,kuriąvadinoŽara, sujabuvošešipartizanai.IšjųryšininkėpažinoA.PumputįirL.Capor-kų,kurisbuvovedęsV.RadzevičiūtėsseserįAleksandrą94.Vėliauakistatoje J.Dijokaitėišsigynė V. Radzevičiūtės nepažįstanti, oatkūrus Nepriklausomybę džiaugėsi, kad V.Radzevičiūtėnenumanėtikrojojosapsi-lankymotikslo irprisiminėpartizanųvadųvakarienę,kuriosmetuA.Pumputiskėlėsti-klinęnaminėsdegtinėsįsvečiųsveikatą95.

A. Čiapas tardomas pasakojo tą patį –su J. Dijokaite jo namuose svečiavosi A.Pumputis,L.Caporkus irketurinepa-žįstami partizanai. Svečiai vaišinosi kai-myno,ryšininkoBroniausToleikioatneštualumi,vėliausujuoirišėjo96.Dėmesįat-kreipiatai, jogduskirtingumetutardomikaltinamieji (1950m. vasarįV. Radzevi-čiūtė ir tų pačiųmetų kovą –A.Čiapas) J.Dijokaitės irpartizanųvadųapsilanky-mądatuoja1949m.vasariu97irminiketu-risnepažįstamuspartizanusvietojpenkių.Kylaklausimas,įkurįsunkušiandienatsa-kyti,kurtuometubuvoV.Gužas.

Su J. Dijokaitės kelionės pabaiga su-tampantys įvykiai Spičiuose liudija, jogpartizanųvaduskelionėspabaigoje,matyt,ir

93 Ši–pietinė–SpičiųkaimodalisturėjoiratskirąSalųpavadinimą.

94 V. Radzevičiūtės t. protokolas // LYA. F. 1, ap.58,b.18010/3,l.94.

95 Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisimini-mai...,p.574;[1949m.vasario16d.Deklaracija]...

96 A.Čiapo t.protokolas //LYA.F.K-1,ap.58, b.19685/3,t.2,l.173.

97 Tai, žinoma, gali būti ir paskutinės sausio dienos. Būtent tada Pietų Lietuvos partizanų vadusBernočių k., Radviliškio r., sutinka M. Pranevičiūtė (M.Pranevičiūtėst.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58, b.P-9402,l.76–77).

SusitikimodienomissaugojoL.Caporkauspartizanai. 1948 m. pabaigoje–1949 m.pradžiojetrylikosL.Caporkauspartizanųbūrys laikėsiŠiaulėnų irGrinkiškiovals-čiųmiškeliuose(в разных кустарниках),taip pat Mūrų miške į vakarus ir Mum-šilyje – į rytus nuo Šiaulėnų98. Spičiai,Gudesiai ir aplinkiniai kaimai pateko įL. Caporkaus vadovaujamos Prisikėlimoapygardos Maironio rinktinės Gediminorajono (tėvūnijos) teritoriją99. Paminėti-na,kad,gyvendamasbunkeryjeŠiaulaičiųkaime,Radviliškior.,ValerijosNikiparai-tėssodyboje,AntanasŽiogaspasakodavoapie tai, jog jis lydėjo partizanų vadus įSusitikimąirtenėjosargybą100.

Iš A. Žiogo tardymo protokolų nėravisiškaiaišku,kuriampartizanųbūriuijispriklausė1949m.žiemą101,tačiauryšinin-kėV.DzemidaitėŠiaulaičiųkaime,ZigmoMikulčiausnamuose,kurjąišrudensap-gyvendinoL.Caporkus,matėšešiųparti-zanųbūrįirjamepažinobroliusAntanąirAdolfąŽiogus,JonąŠukį,L.CaporkųbeiA.Pumputį102.

Susitikimo dalyvių apsaugos klau-simas – labai svarbus.Vienodai sunku irlengva įsivaizduoti partizanų vadus, ke-

98 V.Dzemidaitėst.protokolas//LYA.F.1,ap.58,b.26712/3,t.4,l.93.

99 A. Žiogo t. protokolas // LYA. F. 1, ap. 58, b.26712/3,t.1,l.123–124,151.

100 Banienė V.Komentarai„Kovųprisiminimams“//Laisvėskovųarchyvas,t.7.Kaunas,1993,p.223.

101 Plg.:A.Žiogot.protokolas//LYA.F.1,ap.58,b.26712/3,t.1,l.244–245.

102 V.Dzemidaitėst.protokolas//LYA.F.1,ap.58,b.26712/3, t.4, l.97;plg. tenpat, l.93 (tarp trylikos L.Caporkausbūriopartizanų–A.Žiogas);AukštaitijosirŽemaitijospartizanųprisiminimai...,p.271.

1949m.Susitikimo fone reikšminga, kad kilęs išSpičiųA.Pumputis,buvęsšiokaimoseniūnas,puikiaižinojo Šiaulėnų apylinkes ir dešimtis savo partizanųbūrio,veikusio1946–1948m.(žr.L.Pumpučiot.proto-kolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.P-14266,t.1,l.54–54v,71–71v),rėmėjųbeiryšininkų.

123

liaujančius suartimiausiaisbendražygiaisketuriese penkiese ir lydimus didelio ap-saugosbūriopartizanų,kaibendraskeliau-jančiųjų skaičius padidėdavo iki 15–18.Antai, pas Vakarų Lietuvos srities vadą A. Milaševičių Pietų Lietuvos partizanųatstovusišPaupio(apie20km)lydėjoKęs-tučioapygardosvadovybė–dešimtardvy-likavyrų103,grįžtančiusišViduklės(apie20km)lydėjoGintarorinktinėsvadoE.Kur-tinaičiovadovaujamasaštuonių–dešimtiespartizanųbūrys104.Paminėtina,kaddvyli-kospartizanųbūrį, išeinantįsaugotiSusi-tikimodalyvių, savonamuoseTalkininkųkaime,Raseiniųr.,menaGintarorinktinėsštabo ryšininkėAntanina Jasiulytė-Valei-kienė:

Ateina dvylika partizanų, atėjo naktį.Ilsėjosi vieni, kiti ilsėjosi daržinėje,mūsųlabai didelis kluonas buvo, ir ten jie ilsė-josi,pamiegojo,pasiilsėjo,susikrovė,kiektiktai tilpo.O tilpo tai dar ir galėjo krau-tis... visi krovėsi į kuprinesmaistą. Ir tiktiek pasakė tada, kad susitiksime negreit,pasiruošėm,reiškia[vadinasi],išeititoliau.Tiktiektepasakė.Žmonėsbusnepažįstami,todėl imame su savimimaistą.Nu, aišku,žmonėsbusnepažįstami,nu tai užeisi, taitave ir išduos, ar kaip bus. Nu vat, ir jieapyryčiaisšvintant išėjo.Dvylikažmonių.Ašturėjau,manbuvoduotastoks,reiškia,jaukaipryšininkeiįsakymas,kadtuargali(prie tėvelių tą paklausė) reiškia, ar galisutiktibūtiŠienlaukyje,budėtiŠienlaukiostotelėj. Ta kryžkelė, kur amžinai važinė-davomašinos rusų, stribų tenvažinėdavo.VažiuodavoįLiuoliusitentaiptoliau,itaiptoliau.Na,očia,jeigujauyradidelėišda-vystė,tainesvarbu,artučiageležinkeliu,artu čia tuovieškeliu,galivažiuotimašinossu rusais.105

103 R.Gedvilot.protokolas//LYA.F.K-1,ap.58,b.35231/3,l.112;sudėtįžr.tenpat,l.38.

104 Tenpat,l.113.105 Panevėžys.A.Valeikienė,2013m.

Anot A. Valeikienės, minėtame par-tizanų būryje jai pažįstami buvo JuozasMilkintas,AlfonsasNavickas,BroniusŽi-vatkauskas,Narbutas–vienasvidukliškiųpartizanųirkelyjeįSusitikimąMolavėnųkaimejausutiktasJ.Petraitis.PatiA.Va-leikienėtuometuatliko,matyt,jaiįprastasžvalgės,žiniųrinkėjospareigasprieŠien-laukiogeležinkelio stoties ir kelioRasei-niai–Kelmė.

Bebaigiančius kelionę į SusitikimąPietų irVakarųpartizanųvadusBernočiųkaime, Radviliškio r., Petro VaitiekūnosodybojeL.Grigoniopavedimu sutiko išRadviliškio atėjusi ryšininkė M. Prane-vičiūtė. Žemės ūkio akademijos trečiojokurso studentė buvo kilusi iš Pušiniškių,užaugusiDvarninkuose,geraižinojoapy-linkę.SusitikimovietanuoBernočiųbuvouž maždaug penkių kilometrų, kuriuosM. Pranevičiūtės vedami partizanai tie-siausiu keliu (прямым путем) per naktįįveikė106. Dieną pailsėjusi, pavakariaisM. Pranevičiūtė, vedamaL.Mingėlo, iš-ėjo į Gudesius, Radviliškio r., pas ryši-ninkąPetrąTomkų(2pav.).NetrukusčiaišEinoraičių, lydimasV.Daukšos,galbūtpakeliui sustodamas, atėjo J.Žemaitis107. Neatmestina galimybė, kad J. Žemaitis,kitipartizanųvadaiįSusitikimąkeliavoirpėsti, ir rogėmis– tą liudijaJ.Dijokaitėsprisiminimai (tuometu arklius dar turėjodaugelisūkininkų,antaiapieEinoraičius,Dvarninkus, Polekėlę kolhozai buvo ku-riami1949–1950m.108).

M.Pranevičiūtės žodžiais, nuoGude-sių sirgdamas J.Žemaitis ėjo lėtai, todėl,L.Mingėluipasiūlius,pakeliuivisiužsuko

106 M.Pranevičiūtės t.protokolas //LYA.F.K-1,ap.58,b.P-9402,l.78.

107 Tenpat.108 Tyruliai.O.Sirusienė,2014m.

124

įnetolinuoNirtaičių,Radviliškio r., tarppelkiųįsikūrusiąŠtankeliosodybą.Dienąpailsėję, kelionę partizanai 1949 m. va-sario1-ąją arbanaktį iš vasario1-osios į2-ąją baigė Kemeklio sodyboje Jaugėlųkaime,kurjųlaukėvisikitiSusitikimoda-lyviai109.

Remiantis Žemės valdymo departa-mento fonde saugomais Radviliškio irŠiaulėnų valsčių žemės planais bei vietosgyventojųliudijimais,KazimieroKemekliosodybosvietalokalizuotauž2,5kmįšiauręnuo Jaugėlų, buvusiame Daujočių kaime,pakelyje iš Dvarninkų į Radviliškį110. Tai būtadidelėssodybos(dvarelio),kuriosšei-mininkasvaldė20hažemės,oEmilijaKe-meklienė–žmonaarbrolienė–darbeveik39 ha111.K.Kemeklisrėmėpartizanus,pogyvenamuoju namu buvo bunkeris. Re-miantis OnosMartinaitytės-Šaukštelienėsiš Kaneivaičių pasakojimais, atrodo, jau1949-ųjųvasarąK.Kemeklisbuvonušau-taspartizanų tykojusio striboKutuko, šisužtaigavopiniginįatlygį112.O.SirusieneiišatmintiesiškilošiesuK.Kemekliuirjogyvenamąjavietasusijęprisiminimai:

– Ar Jums girdėta, kur gyveno Keme-klis?

–Kaip čia dabar, už... antRadviliškiaKemeklis<...>.

Perpelkes,vadindavos,kelias,taivate-nai.Kemeklis,darkastengyvena<...>.A!Taipirmabuvoklampynė,dabar taikeliaigeriausia padaryti, va šitai, o taip tai Pel-kėm ir vadindavo tą kelią.Va, Pelkės, va

109 M.Pranevičiūtės t.protokolas //LYA.F.K-1,ap.58,b.P-9402,l.78–79.

110 Šiauliųapskrities,Radviliškiovalsčiaus,Dau-jočių kaimo žemės vienasėdžiais išskirstymo planas,padarytas1942metaisŽemėsTvarkymoDepartamentovyresnio techniko Karolio Roseno // LCVA. F. 1250, ap.4,b.13/789.

111 Tenpat;Radviliškis.A.Pranys,2014m.112 Domeikava.V.Šaukštelis,2014m.

šitai.Klampynėtokia,va,šunkelistoksbū-dava,va,betjaunuomūsų,nuoDvarninkųpotiesumaismurkdydavosten,arpėstikadeidavom.Taiten<...>.

A!Taidabarašgalvoju,palauk,Keme-klis – nu tai ten buva bunkerys. | Rodos,kadpasKemeklį.Viens,taižinau,kadtenaibuva.

Kada kolūkis buva jau, ir daugiau tentą...tas...arjįnušovė,arjisįmiškąišėjęsbuva.Man rodos, kad Kemeklis pavardė,matai, nuo mūsų, ten nuo Sirusa [Dvar-ninkų kaimo gyventojo ryšininko – Aut.]ne per daug toli, biškį toliau. Ir daugiau.Jaukolūkissusitvėręsbuva,irpavarėpad-vadas – tą turtą parvežt. Tai man atroda,kad Kemeklis, buva. Mano sesuo [ElenaDambrauskienė–Aut.]važiavo,skaitas,ar-kliussukinkėir liepėšiaudus,bulves... taidaugiausesuoparvažiavus(ojaušvogerys[AntanasDambrauskas–Aut.]mūsųbuvopaimts [areštuotas 1949 m.], va šitai, jaukaitassakė,jaukrikštąbuvomgaven)nuirparvažiavo,ašsesersklausinėju.„Gi,sako,irtaippat–bunkerysbuvęs,saka,kaippasmumį“[Prisikėlimoapygardosštabobūsti-nė–Aut.].Aha.Betišgriauta,išdraskytavašita,rusų<...>113.

Pabrėžtina, kad lokalizuota visosLie-tuvospartizanųvadųsusitikimovietapasDaujočių ūkininką K. Kemeklį sieja Vy-riausiosios vadovybės kūrimo ir 1949m.Susitikimo pasakojimus: Kaneivaičiuo-se, po J.Martinaičio gyvenamuoju namuįrengtą trečiąjį Prisikėlimo apygardosštabo bunkerį –Vyriausiosios vadovybėsbūstinę,kurSusitikimoišvakarėsegyveno J.Šibaila,V.DaukšairJ.Martinaitis,nuoK. Kemeklio sodybos skyrė vos kilome-tras!Tadsvarbiausiospartizaniniokarois-torijosvietos1948m.liepą–1949m.sausįišsidėstė Šiaulių–Radviliškio apylinkėse,

113 Tyruliai.O.Sirusienė,2014m.

125

maždaug12kmruože (2pav.).Vakaruo-se,Einoraičių kaime, būta J.Žemaičio irP. Bartkaus būstinės. Dvarninkuose iki1948m.rudenskartusuJ.ŠibailatelkėsiPrisikėlimo apygardos vadovybės nariai.Būstinė Kaneivaičiuose buvo atsarginėarba,galbūt,paskirtaPietųLietuvossritiesatstovams,kuriųkelionėpasVyriausiosiosvadovybėsnariusužtrukoikipat1949m.sausiopabaigos.

RyšiųįgaliotinėsE.Grigalavičiūtėssulai-kymasirvėlesni1948m.gruodžio–1949m.sausio įvykiaipartizanusprivertėkeistipla-nus,laikytisdidesnioatsargumo.Taigalipa-dėtiatsakytiįklausimą,kodėlJ.ŽemaitisišEinoraičių įSusitikimovietąDaujočiuosekeliavoaplinkui,išpietųpusėslenkdamasDvarninkus. Dėl tos pačios priežasties –siekiant užtikrinti partizanų vadų saugu-mą–matyt,buvonuspręstaSusitikimąišDaujočiųperkelti tolyn, į naująsiasPrisi-kėlimoapygardosštabobūstinesPašušvioapylinkėse.

Apibendrinimas ir išvados

1948m.pavasarįJ.ŽemaitisišTauroapy-gardosvadovybėsperėmėpartizanųvieni-jimo iniciatyvą. Palikęs Vakarų LietuvossritiesvadopareigasjispasirinkoVytauto slapyvardį iraktyviaiėmėsikurtiVyriau-siąjąpartizanųvadovybę.

ŠiamestraipsnyjepirmąkartąišsamiainagrinėjamasVyriausiosios Lietuvos par-tizanų vadovybės projektas ir jo įgyven-dinimas Radviliškio krašte. Šis projektasneatsiejamasnuoartimiausio J.ŽemaičiobendražygioP.Bartkausveiklos,1948m.kovo15d.įkurtosPrisikėlimoapygardos,kuriosštabasturėjotrisbūstines:Einorai-čių (Šiaulių r., nelokalizuota),Dvarninkųir Kaneivaičių kaimuose (Radviliškio r.).1948m.liepos27d.J.Žemaitispersikėlė

įDuktomiškąprieŠiaulių.Išnaudodamaspatogią vietos geografinę padėtį, padeda-maspatyrusiųryšininkų,jissustiprinory-šiussuRytųLietuvossritimi.1948m.lap-kričio10d.dokumentųnuorašai,kuriuosekalbamaapieVyriausiosiosvadovybėskū-rimą,pagaliaupasiekėPietųLietuvossri-tiesvadąA.RamanauskąirjisapsisprendėkeliautiįVakarųLietuvą.

Vyriausiojivadovybė,J.Žemaičioma-nymu,turėjobūtivienojevietojeveikian-tis,trimsLietuvospartizanųsritimsatsto-vaujantisvienetas,kurionariai,pasiskirstęatsakomybės sritis, atlieka iš esmės Vy-riausybės darbą. Šiame straipsnyje pirmąkartąišsamiaikalbamaapieVyriausiosiosvadovybės kūrimą ir pastangas surengtiLietuvos partizanų vadų susitikimą; at-skleidžiamasglaudus jų tarpusavioryšys.1948m.lapkričio10–12d.,įDuktomiškąatvykusdviemsRytųLietuvosatstovams,išrinktas keturių asmenųBDPSPrezidiu-mas –Vyriausioji Lietuvos partizanų va-dovybė. Jos vadovo pareigas laikinai ėjoGinkluotųjųpajėgųvadasJ.Žemaitis.Pre-zidiumo pirmininko postą buvo siūlomaužimtiD.Steponaičiui.

1948 m. gruodžio 23 d. nustatyti ry-šių su Vyriausiąja vadovybe į Žemaiti-ją atvyko du Pietų Lietuvos atstovai – A.RamanauskasirA.Grybinas.Priešingaineibuvomanomaikišiol,jųirjuoslydė-jusioapsaugosbūriokelionėperŽemaiti-ją,išvisodaugiaukaip120kmmaršrutassu pertraukomis, truko penkias savaitesir kiekvienas sustojimas ryšininkų buvokruopščiai parengtas. Pagal P. Bartkausplanąmaždaugnuosausio11d.(nuoSnie-goniškėskaimo,esančiopusiaukelėjetarpEržvilkoirSkaudvilės,ikiSpičiųŠiaulėnųapylinkėse)šiaikelioneivadovavoGintarorinktinėsštaboryšininkėJ.Dijokaitė.

126

1949m. žiemąVyriausiosios vadovy-bėsnariaipasitikoEinoraičiųbeiDvarnin-kųkaimuose,čiavedėVakarųirPietųLie-tuvos partizanų vadų kelias.Tačiau ryšiųįgaliotinės E. Grigalavičiūtės sulaikymas1948m.gruodžio10d. irvėlesni įvykiaipartizanusprivertėkeistiplanus.Taiatsa-ko į klausimą, kodėl Susitikimas iki šioldažnaibuvolaikomasneplanuotu,oPietųLietuvos atstovai – nelauktais.Vasario 1d.(arbanaktį iš1-osios į2-ąją)susirinkęDaujočių kaime visos Lietuvos partizanųvadųsusitikimodalyviaipersikėlėįPrisi-kėlimoapygardosštabobūstinesPašušvioapylinkėse.

***PodaugeliometųVyriausiosiospartiza-

nųvadovybėsir1949m.Susitikimopasa-kojimasyrareikšmingaspolitiniuirpilieti-niupožiūriu.Istoriją,jostikrumą šiandienliudija paskutiniai šių įvykių dalyviai irvietos:DijokųsodybaEinoraičiuose,Duk-

tomiškassustovyklaviete,StroliųsodybaGankiuose, Dvarninkų ir Šilėnų geležin-keliostotys,DambrauskųirSirusiųsody-bosDvarninkuose, J.Martinaičio sodybaKaneivaičiuose, K. Kemeklio sodybvietėDaujočiuose,SajųsodybaBalandiškyjeirMiknių sodyba Minaičiuose. Daugumosšiųvietųistorinėvertėneatskleista,neįsi-sąmoninta,straipsnyjeapiejąkalbamapir-mąkartą.Nuošiolprivalomedėtivisaspastangasšiasvietasišsaugoti.

PadėkaUžpagalbąrenkantduomenisarchyvuoseirbibliotekose,laukuoseirmiškuose,užpas-tabasirpatikslinimusnuoširdžiaidėkojame(abėcėlėstvarka):NijoleiirVaclovuiMasiu-liams,Dariui Juodžiui,RomuiKauniečiui,AisteiKazimieraitytei,ŽilvinuiMontvydui,VaidaiOržekauskienei,GediminuiPetraus-kui, Antanui Pociui, Elvyrai Savickienei,RokuiSinkevičiuiirLaimaiŠlekienei.

PATEIKĖJAI

P.Radviliškis. –KazimieraLaučiūtė-BUTKU-VIENĖ(ryšininkėKaziukas),88m.,kilusiišŽybar-tųk.,Radviliškior.U.A.Čepulytė,A.Kazimierai-tytė,Ž.Montvydas,G.PetrauskasirV.Vaitkevičius2013m.kovo22d.//BEA.

SANTRUMPOS

BDPS–BendrasisDemokratinisPasipriešinimoSąjūdis

BEA–KompleksinėsBalandiškioekspedicijosarchyvas

LLKS–LietuvosLaisvėsKovosSąjūdisLTRF–Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitu-

toLietuviųtautosakosrankraštynofonotekaŠAM–Šiaulių„Aušros“muziejusVLKSO–VieningaLaisvėsKovosSąjūdžioOr-

ganizacija

Ag.–saugumoagentasPogr.–pogrindžioorganizacijosnarysP.–pateikė,pasakojoPrt.–partizanasRėm.–partizanųrėmėjasRyš.–ryšininkasU.–užrašė,užfiksavo

P.Dvarninkųk.,Radviliškior.–AntanasDAM-BRAUSKAS,62m.,vietinis.U.A.PetrauskienėirV.Vaitkevičius, talkinami J. Činčytės, G. Dama-ševičiūtės irT.Kašėtos,2014m.gegužės22d. //BEA.

127

PARTIZANŲ IR RYŠININKŲ SLAPYVARDŽIAI114

JonasALEŠČIKAS,prt.(1916–1949)–RymantasAntanasARBUZAS,prt.(1912–1946)–EivaAntanasBALTŪSIS,prt.(1915–1948)–Jonaitis,Žvejas,ŽvejysPetrasBARTKUS,prt.(1925–1949)–Alkupėnas (poetinisslapyvardis),Dainius, Dargis, Mažrimas (ra-

šytinisslapyvardis), Saulius, Sąžinė, Rimgaila, Žiemkentis.1949m.LLKSTarybosPrezidiumodeklaracijąpasirašėŽadgailosslapyvardžiu.

JonasBELAGLOVAS,prt.(1912–1947)–Algis,Ežerėnas,Saulius,ŽydrūnasKazimieraBUTKUVIENĖ,ryš.(g.1925m.)–KaziukasLeonasCAPORKUS,prt.(1920–1951)–Donelaitis,Žirgūnas, Šarūnas, VaidevutisPovilasCIBULSKIS,prt.(1924–1951)–Našlaitis,Kučingis, JūreivisAntanasČIAPAS,ryš.(1913–?)MažiukasUrbantasDAILIDĖ,prt.(1921–1951)–TaurasJonasDAMAVIČIUS,ryš.(1912–?)–BeržasHenrikasDANILEVIČIUS,prt.(1922–1949)–Neringas, VidmantasValerijonasDAUKŠA,prt.(?–1949)–Dagilis, Dobilas, Vėjas,Vėjelis,SodeikaJuozasDERVINSKAS,prt.(1915–?)–ViliusJoanaDIJOKAITĖ,ryš.(1921–2005)–Janina, Lionia, Reda, ŽaraJaninaDRUCEIKAITĖ,ryš.(1923–2013)–Gendrė,Ramunė, Vaidilutė ViktorijaDZEMIDAITĖ(DZIMIDAITĖ),ryš.,prt.(1927–?)–GenėRobertasGEDVILAS,prt.(1922–?)–Remigijus, Sidabras, ag. AleksandrasKazysGRAKULSKIS,prt.(1915–1950)–Dragūnas, Gusaras, UlonasAleksandrasGRYBINAS,prt.(1920–1949)–1949m.LLKSTarybosPrezidiumodeklaracijąpasirašė

Fausto slapyvardžiu.BronislavaGRIGALAVIČIŪTĖ,ryš.(1920–?)–Aldona

P.Šiauliai.–JoanaDijokaitė-KERĖŽIENĖ(ry-šininkėReda), 78m., kilusi išEinoraičiųk., Šiau-liųr.U.R.Kaunietis1999m.vasario27d.//LTRF1485.

P.Radviliškis.–AlgirdasPRANYS,73m.,kilęsišKaneivaičiųk.,Radviliškior.U.A.PetrauskienėirV.Vaitkevičius2014m.rugpjūčio25d.//BEA.

P.Jūrmala.–Eleonora(Leonora)Grigalavičiū-tė-RUBINE(ryšininkėVida),90m.,kilusiišAukš-tašlyniok.,Raseiniųr.U.A.Čepulytė,M.LapeikairV.Vaitkevičius2013m.birželio6d.//BEA.

P. Kaišiadorys. – Elvyra Tugaudytė-SAVIC-KIENĖ(ryšininkėŠvendrė),85m.,kilusiišPušiniš-kiųk.,Radviliškior.U.A.Čepulytė,M.Lapeikair V.Vaitkevičius2013m.liepos2d.;2014m.vasario12d.//BEA.

P.Tyruliai,Radviliškior.–OnaJokūbaitytė-SI-RUSIENĖ,84m.,kilusi išEinoraičiųk.,Šiaulių r. U.A.Kazimieraitytė,Ž.Montvydas,A.Petrauskie-nė,V.T.VaitkevičiusirV.Vaitkevičius2014m.va-sario1d.//BEA.

P. Domeikava,Kaunor.–VytautasŠAUKŠTELIS,58m.U.V.Vaitkevičius2014m.rugpjūčio25d.//BEA.

P.Panevėžys.–AntaninaJasiulytė-VALEIKIE-NĖ,Juozo (ryšininkėŽebenkštėlė),83m.,kilusi išUžuomedžiok.,Raseiniųr.U.A.Čepulytė,R.Kau-nietis,M.LapeikairV.Vaitkevičius2013m.gegu-žės23d.//BEA.

P. Ožkinių k., Vilniaus r. – Rožė Jankevičiū-tė-ŽALNIERIŪNIENĖ (ryšininkė Migla), 90 m.,kilusi išGirvalakiok.,Kupiškio r.U.A.Čepulytė, Ž.MontvydasirV.Vaitkevičius2013m.birželio17d.//BEA.

114 Nurodomislapyvardžiai,kuriaispartizanaiirryšininkaiyravadinamišio–Vyriausiosiosvadovybėsir1949m.Susitikimoistorijos–tyrimošaltiniuose:partizanųdokumentuose,tardymoprotokoluose,liudytojųiramžininkųprisiminimuose.

128

Eleonora(Leonora)GRIGALAVIČIŪTĖ,ryš.(g.1923m.)–Dalia, Dženė, Radvilaitė (rašytinisslapy-vardis), Remigija, Samana, Vida

LeonardasGRIGONIS,prt.(1905–1950)–Budrys, Danys, Kalnius, Krivis, Žvainys.1949m.LLKSTa-rybosPrezidiumodeklaracijąpasirašėUžpalioslapyvardžiu.

VytautasGUŽAS,prt.(1920–1949)–Daukantas, Galiandra, Henrikas, Mindaugas, Valentinas, Zigmas. 1949m.LLKSTarybosPrezidiumodeklaracijąpasirašėKardoslapyvardžiu.

KonstantinasGVILDYS,prt.(1928–1950)–Karklas, ŽiedasVaclovasIVANAUSKAS,prt.(1923–1951)–Etmonas, Gintautas, Henrikas, Leonas, VytenisJuozasJANKAUSKAS,prt.(1926–1955)–DemonasRožėJANKEVIČIŪTĖ,ryš.(1923–2014)–Jurgis, Migla, Smala, ZigaAntanasJANUŠAS,prt.(1925–1951)–SkudutisAleksasJUCIUS,prt.(1925–1949)–Gylys, UlanasAleksasJURKŪNAS,prt.(?–1953)–Gintaras, Raganius, ValerasAntanasKARPIUS,prt.(1923–1950)–Gailutis, SakalasVincasKAULINIS,prt.(1912–1949)–Miškinis, UtenisJonasKIMŠTAS, prt. (1911–1974) – Jonas,Algimantas, Aukštaitis, Dėdė, Dobilas, Geležinis Vilkas,

Kalnietis, Karijotas, Senis, Vladas, Žalgiris, Žygūnas, ag.smogikasJurginasJuozasKISIELIUS,prt.(1917–1953)–Genius, Genys, GeniukasDominykasKRAUJELIS,prt.(1912–1948)–Liutauras, Nemunas, Šturmas, ViesulasEdmundasKURTINAITIS,prt.(1919–1949)–Kalnius, Lenas, Senkus, TumasAlfonsasKVEDYS,prt.(1926–1949)–JaunutisKrizostomasLABANAUSKAS,prt.(1927–2000)–Justas, Kunotas,Ladyga,ag. KalinauskasAleksasLAUCIUS,prt.(1916–1952)–PaukštisLeonasLAURINSKAS,prt.(1926–2013)–LiūtasKazimierasLAUŽIKAS,prt.(1921–1950)–Briedis, RagasAntanasLIESIS,prt.(1922–1951)–Geraldas, Idenas, Tonis, TvanasBroniusLIESIS,prt.(1922–1949)–Dainius, Ėglis(poetinisslapyvardis), Kaukas;1949m.LLKSTary-

bosPrezidiumodeklaracijąpasirašėNaktiesslapyvardžiu.JuozasMARTINAITIS,prt.(?–1951)–Vasaris,Pavasaris,Jurginas,Ūsas,KutkusPetrasMASILAITIS,prt.(?–1949)–Virpstas, VirpšaAleksandrasMIELIULIS(MILIULIS),prt.(1923–1949)–Neptūnas,AlgimantasMarijaMIKŠAITĖ,ryš.(1928–?)–Babūnė, Irena, SvajonėAleksandrasMILAŠEVIČIUS,prt.(1906–1949)–Dėdė Tomas, Ruonis,Ryklys,VairasJuozasMILKINTAS,prt.(1920–1951)–Maršalis,Dovydas, RiterisJuozasMINGĖLAS,prt.(1926–1953)–Aukštuolis, VilkasLaurynasMINGĖLAS,prt.(1926–1953)–Aidas,Arūnas, DžiugasVladasMIŠEIKIS,prt.(1925–1951)–Tarzanas,UranasStasysNARBUTAS,prt.(1926–1952)–Apolinaras, Rytis, SaturnasAlfonsasNAVICKAS,prt.(1929–?)–GenutisAntanasNAVICKAS,prt.(1914–?)–Vilkas,VanagasBroniusNEVERDAUSKAS,prt.(1924–1949)–Beržas, PapartisValerijaNIKIPARAITĖ,ryš.,rėm.(?–2013)AlbertasNORKUS,prt.(1924–1949)–Starkus,LinksmutisJonasNUOBARAS,prt.(1926–?)–Laimutis, Lyras,ag.smogikas ŠiaurysMečysORLINGIS,prt.(1899–1949)–Vakaris,Ričardas,ag.OriolJuozasPALUBECKAS,prt.(1920–1954)–SimasVladasPEČKAUSKAS,prt.(1927–1948)–GegužiukasJonasPETRAITIS,prt.(1927–1952)–Našlaitis, Patrimpa, ŠiaurysElvyraPLIUPELYTĖ,ryš.(g.1921m.)–Zita

129

MarijaPRANEVIČIŪTĖ,ryš.(1925–1950)–Jurgiukas, Vaiva, Vėtra,ag.PaulinaAlbertasPUMPUTIS,prt.(1913–1951)–GalijotasAleksandraRADZEVIČIŪTĖ,ryš.(1925–?)–DanutėVeronikaRADZEVIČIŪTĖ,ryš.(1923–?)–Birutė, DanutėStasysRADZIULIS,prt.(?–1949)–Naras,Mažylis AdolfasRAMANAUSKAS,prt.(1918–1957)–1949m.LLKSTarybosPrezidiumodeklaracijąpasirašė

Vanagoslapyvardžiu.ČeslovasREMEIKIS,prt.(1929–1948)–PlienasJuozasRUDŽIONIS,prt.(1917–?)–Alksnis, Virginijus, Čemberlenas,ag.smogikasKranklys, Obelins-

kas, Obeliskas,nuosprendis–RauliukuiKazimierasRUIBYS,prt.(1917–?)–Inžinierius,EivaAntanasSENECKAS,prt.(1921–1951)–Siaubas,Dikas, Žaibas,Dagys,AurimasAntanasSLUČKA,prt.(1917–1949)–ŠarūnasSergijusSTANIŠKIS,prt.(1900–1953)–Litas,ViltisPetrasSTANKUS,prt.(1918–1951)–Gruodis, PetrasDominykasSTEPONAITIS,pogr.(1897–1986)–Taurius,ag.PetronisPranasSTRAINYS,prt.(?–1948)–Pranciškus,SaturnasJuozasŠIBAILA,prt.(1905–1953)–Diedukas.1949m.LLKSTarybosPrezidiumodeklaracijąMerki-

nėsvalsčiujegimęsJ.ŠibailapasirašėMerainio–Merkinėsainio–slapyvardžiu.StasysŠNEIDERIS,prt.(1925–1949)–VarguolisViktorasŠNIUOLIS,prt.(1925–2011)–Girėnas, Vaidevutis, Vitvytis, RaliusVytautasŠNIUOLIS,prt.(1924–1949)–Svajūnas, VytenisJonasŠUKYS,prt.(1922–1950)–Liutauras, GulbinasVincasŠTRIMAS,prt.(1921–1948)–ŠturmasBroniusTOLEIKIS,ryš.(1924–?)–BičiulisPetrasTOMKUS,ryš.(1893–?)–TėvukasPetrasVAITIEKŪNAS,rėm.(1906–?)ElenaVALANTIEJŪTĖ,prt.(1927–?)NidaSteponasVENCKAITIS,prt.(1929–1949)–Bijūnas,AlgisIzabelėVILIMAITĖ,ryš.,prt.(1925–1952)–Juozapėlis, Stirna,Margarita, ŽuvėdraJonasŽEMAITIS,prt. (1909–1954)–Adomas, Darius, Matas, Mockus, Lukas, Tylius, Tomas, Žaltys,

1949m.LLKSTarybosPrezidiumodeklaracijąpasirašėVytautoslapyvardžiu.AdolfasŽIOGAS,prt.(1927–1951)–ŠachtasAntanasŽIOGAS,prt.(1925–1951)–Aliutis, Berželis, Kiškis,Vandenis, Birutėnas,Aldūnas,Aldevinas,

AliūtasBroniusŽIVATKAUSKAS,prt.(1926–1951)–Keršis

ON THE COURSE TO PARTISANS’ COMMANDERS MEETING IN 1949

Aistė Petrauskienė, Vykintas VaitkevičiusS u m m a r yIn the spring of 1948, the commander of KęstutismilitarydistrictJonasŽemaitis(codenameVytautas) took over unifying initiative from the commandof Tauras military district. The project of thehighest command of the partisans is inseparablefrom the closest J.Žemaitis brother-in-armsPetrasBartkus (codename Žadgaila) and foundation of

the Prisikėlimas military district on the 15March1948.J.ŽemaitisgotacrosstotheDuktasforestnearŠiauliaionJuly27.Thanksto therightgeographiclocation,activitiesofexperiencedpartisans’liaisonshe consolidated communication with the EasternLithuania’s region. Head of the Southern Lithuania’s regionAdolfas Ramanauskas (codenameVanagas)

130

Įteikta 2014 10 16Parengta skelbti 2014 11 27

got documents about the highest command of thepartisanson10November;hedecidedtojourneytothe Western Lithuania’s region.

J. Žemaitis saw the highest command ofthe partisans like in one place existent, threeLithuanian partisans’ regions representative unit,whose members, essentially, carry out the workof the government. On 10-12 November 1948,two delegates representing the region of EasternLithuania–JonasKimštas(codenameŽalgiris) and Juozas Šibaila (codenameMerainis) arrived to the Duktasforest.Thehighestcommandofthepartisanswas elected of 4members.DominykasSteponaitishadbecomeachairmanofthePresidium,butJ.Že-maitistemporarilywastothisfunction.

On 23 December 1948, two delegates repre-sentingtheregionofSouthernLithuania–A.Rama-nauskas and Aleksandras Grybinas (codenameFaustas)wenttoestablishcommunicationwiththehighestcommandofthepartisans.Theirtripthrough

Samogitialastedfor5weekswithbreak.Inalltheywentmorethan120kilometres.

In thewinter of 1949,members of thehighestcommandofthepartisansstayedinbothEinoraičiai(Šiauliai district) and Dvarninkai (Radvilišksdistrict)villageswherethebunkerswereestablished.Heads of the Southern and the Eastern Lithuania journeyed here. Due to the arrest of partisans’liaison Eleonora Grigalavičiūtė (codename Vida) on 10December 1948, partisans changed plans forthe safety. It is an answer to a question, why theLithuanian Partisans’ CommanderMeeting still hasbeen considered as unplanned, and representativesoftheSouthernLithuania’sregionwerenotawaited.On1February(orinthenightfromthe1st to the 2nd) LithuanianPartisans’Commandersmet inDaujočiai(extinctvillageinRadviliškisdistrict).Soonafterthatpartisansmoved20kilometrestoPašušvysenvirons–therewereestablishedbunkersofheadquarterofthePrisikėlimasunit.

131

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

Lietuvos SolonasPrieš dešimtmetį lietuvių istorikas ArtūrasVasiliauskas biografikos situaciją Lietuvojenusakė ypač taikliais žodžiais: „Tik labai ge-ranoriškas mūsų kultūros vertintojas drįstųtvirtinti,kadLietuvojebiografijayraklestintisžanras.<...>Lietuviškųdarbųapieiškiliasse-nosiosLietuvosasmenybeslentynėlėirgiganakukli.“1Norspertąlaikąsituacijakiekpasikei-tėirpasaulįišvydonevienastikraireikšmingastyrimas2,kaikuriosspragosvisdar labai ryš-kios.Ypačtrūkstaiškilių„poliublininio“Lietu-vosDidžiosiosKunigaikštystės(toliau–LDK)laikotarpioveikėjųbiografijų.Pastarųjųgausanegalididžiuotinetiklietuvių,betirpajėgesnėlenkų istoriografija.Todėl naujojiArkadiuszoCzwołekoLeonuiSapiegaiskirtastudijasavai-meyraįvykis,ryškiauneužfiksuotasLietuvosistorikų.

1 Vasiliauskas Artūras.Apiedidikąirjoaplinką//Knygųaidai.Vilnius,2003,Nr.1–2,p.26.

2 Dolinskas Vydas.SimonasKosakovskis.Politi-nėirkarinėveiklaLietuvosDidžiojojeKunigaikštystėje.Vilnius,2003; Augustyniak Urszula.WsłużbiehetmanaiRzeczypospolitej:klientelawojskowaKrzysztofaRa-dziwiłła.Warszawa,2004;Bobiatyński Konrad.MichałKazimierz Pac – wojewoda wileński, hetman wielkilitewski: działalnośćpolityczno-wojskowa.Warszawa,2008; Kirkienė Genutė.LDKpolitikoselitogalingieji:Chodkevičiai XV–XVI amžiuje. Vilnius, 2008; Raila Eligijus.IgnotusIgnotas.VilniausvyskupasIgnotasJo-kūbasMasalskis.Vilnius,2010.

JukSapiegomsirkonkrečiaiLDKkancle-riuiL.Sapiegai skirtųdarbų tėravoskeletas.L.Sapiega(1557–1633)–ilgametisvalstybėskancleris, savo karjeros pabaigoje pasiekęspolitinėsgaliosviršūnęirtapęsLDKdidžiuo-juetmonu irVilniausvaivada, istoriografijojedažniausiai pristatomas labai fragmentiškai irpernelyg vienpusiškai. Tai į kultūrinę veikląpasinėręs, politinėse kovose nedalyvaujantis,karaliuibesąlygiškaiištikimasirnelabaiambi-cingasveikėjas. Istorikaidažniausiaipabrėžiajo teisėkūrinę ir kultūrinę veiklą: indėlis ren-giant ir išleidžiant Trečiąjį Lietuvos Statutą,bažnyčiųirvienuolynųfundavimas,veiklasu-darantreliginęBrastosunijąirpanašiai.

Rimtosstudijos,pristatančiosLeonoSapie-gospolitinęveiklą,nebuvo,ogausimedžiagapaskiraisfragmentaisišsklidusidaugelyjedar-bų.Turbūtgeriausią,išsamiausiąirvertingiau-sią, iki šiandienos nepasenusį straipsnį apieLDKkanclerįparašė lenkųistorikasHenrikasLiulevičius. Jis, paprastai tariant, visą faktinęinformaciją surinko į vieną vietą3. Nepaisantvertingų įžvalgų, tai enciklopedinio pobūdžiostraipsnis, nepretendavęs į platesnes inter-pretacijas ar probleminę analizę. Pirmasis šiouždavinio(norsirlabairibotai)ėmėsilietuvių

3 Lulewicz H.LewSapiehah.Lis(1557–1633)//PolskiSlownikBiograficzny (toliauPSB).Warszawa–Krakow,1994,t.35,s.84–104.

Knygų lentynoje

PASTABOS DIDELEI STUDIJAI APIE DIDELĮ ŽMOGŲ

Rec. Czwołek Arkadiusz. Piórem i buławą: Działalność polityczna Lwa Sapiehy kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego. Toruń, 2012

132

istorikasStanislovasLazutka4.LDKkanclerisdarbevaizduojamaskaiplabaiišsilavinęs,ap-sišvietęs, tėvynėsgerovėskūrimui ir ramybėsužtikrinimuiatsidėjęs,įdidikųtarpusaviogin-čusnesikišantisirnetjuosniekinantislietuviųvalstybininkas.Žinoma,labaisureikšminamasjovaidmuorengiantTLS.Autoriuspripažįsta,jogL.Sapiegagodžiaisiekėvaldųirturtų,nes,nepaisant visos jo išminties, buvo savo epo-chos ir savo klasės atstovas5. Ši knyga išplė-tojoirypačsustiprinojauminėtąL.Sapiegos,kaip kultūros veikėjo, stereotipą. Kita vertus,autorius ir pats pripažįsta, kad visų pirma taitik mokslą populiarinantis darbas, bandantisbentišdaliesužpildytižiojėjančiąistoriografi-nęskylę.KaipkultūrininkąL.Sapiegąpristatoir gerokainaujesni straipsniai, pasirodę rinki-nyje„SapiehowieepokiKodniaiKrasiczyna“6 („Kodeno ir Krasičino epochos Sapiegos“).Pavyzdžiui, Tomaszas Kempa analizuoja L. Sapiegos veiklą sudarant Brastos religinęunijąirnekeliaklausimų,kodėljistaipaktyviairėmėuniją,kokiosnaudos iš to tikėjosi turėtiirturėjo,arunijospriešininkaikovojoviensuunijosidėja,ardidėjančiaLDKkanclerioįtakair galia7.O IwanasAkinczyciusmanoL. Sa-piegą buvus ne tik unijos aktyvistą, bažnyčiųfundatorių ir karštą kataliką, bet ir senosiosbaltarusiųkalbospuoselėtoją8.Pastarąjąveikląbaltarusiųistorikaiitinpabrėžia9,stengdamiesiLDKkanclerįparodytikaipbaltarusiųkultūrosirsavimonėsugdytoją.Deja,daugelisšiųteks-tųnet„netraukia“ikimokslopopuliarinimoir

4 Lazutka S.LeonasSapiega. Vilnius,1998.5 Ibid.,p.846 Stępnik K. (red.). Sapiehowie epoki Kodnia i

Krasiczyna.Lublin,2007.7 Kempa T.LewSapiehaaKościółunicki//Sa-

piehowie epoki Kodnia i Krasiczyna. Lublin, 2007, s. 27–42.

8 Akinczyc I. Lew Sapieha a problem religijnywWielkimKsięstwie Litewskim // Sapiehowie epokiKodniaiKrasiczyna.Lublin,2007,s.17–26.

9 Лєў Сапега i яго чаc. Гродна, 2007. ВялікіканцлерВялікага княства:(да450-годдзязднянара-джэнняЛьваСапегі). Гродна,2007.

labiauprimenamokyklos lygio referatus.Mi-nėtuose rinkiniuose išsiskiria tik ArkadiuszoCzwołeko straipsnis10, analizuojantis būtent L.Sapiegospolitinękarjerąirdarbus.

Ypač išpūsta ir labiausiai išnaudojamakanclerio, kaip erudito teisininko, klišė, norsIvanas Lappo savo fundamentalioje studijojepirmasis moksliškai argumentuotai paneigėKazimierzo Kognovickio XVIII a. įtvirtintątezę11,kadvisąTLSparengėL.Sapiega12.Jistuometinio LDK pakanclerio vaidmenį ren-giantTrečiąjįLietuvosStatutą (toliau–TLS)apibrėžėkaipvadybininko:akcentuotiorgani-zaciniaileidybos,vertimoar„pramušant“val-dovo privilegiją darbai, bet ne pati teisėkūra.Tačiau net ir dabar šį didiką gaubiaLietuvosSolono13 aureolė. Dažniausiai apsiribojant L.SapiegosprakalbosTLSanalize,LDKkan-cleris pristatomas kaip nepaprastai išsilavinęsbajoriškosdemokratijosideologasirpraktikas,kuris idealizuoja teisę ir įstatymus, priešprie-šindamasjuostironųvaldymui.JisiškylakaipLietuvos respublikoniškos ideologijos gairiųišryškintojas,odraugeirLietuvossavarankiš-kumogynėjas14.Visdargyvą ir dominuojan-čiąL.Sapiegos,kaipkultūrininko,klišęypačtiksliaiatspindi2012metaisišleistas(tadvisainaujas)parodos„Kryžiaiyradorybėsženklas,ostrėlė–pergalės…Sapiegos–valstybininkai,menomecenataiirkolekcininkai“15katalogas.

10 Czwołek A.Lew Sapieha,dyplomatawslużbieZygmunta III //ЛєўСапега i ягочаc.Гродна,2007, s. 123–137.

11 Kognowicki K. Źycie Sapiehów i lzstz odmonarchów,księżątirozmaitychpanującychdotychżepisane.Wilno,1790.

12 Lappo I.1588metųLietuvosStatutas. Kaunas,1934,t.1,dalis1.

13 Lazutka S. Op.cit.,p.95;taippat:http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=883&p_d=9893&p_k=1

14 Kuolys D.ResLituanakunigaikštystėsbendrija.Respublikossteigimas.Vilnius,2009,p.237–238.

15 Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė – perga-lės… Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai irkolekcininkai.Tarptautinėsparodoskatalogas/Sudary-tojai:VydasDolinskas,BirutėVerbiejūtė.Vilnius:Na-cionalinismuziejusLietuvosDidžiosiosKunigaikštystėsvaldovųrūmai,2012,544p.,iliustr.,500egz.

133

Pirmojekatalogodalyjesudėtistraipsniaidau-giausia orientuoti būtent į teisinę ir kultūrinękanclerio veiklą. O viso tekstų „bloko“ ne-nuoseklumas ir eklektiškumas puikiai atspin-di istoriografinėsmedžiagos fragmentiškumą,istorinių tyrimų trūkumą ir vienpusišką LDKkancleriopažinimą.

AkivaizdžiaimatomąistoriografinęspragąA.Czwołekasbandoužtaisytitikraigrandiozi-nemonografija.Patiesautoriausteigimu,tokiomastodidikasnepagrįstaibuvoistoriniųtyrimųparaštėse (9 p.). O panašu, kad pagal didikomastą parašyta ir pati studija, kurią geriausiaiapibūdinažodis–didelė.Jiištiesstulbina:pus-aštuntošimtopuslapių,maždaugseptynišimtailiteratūrospozicijųiršaltiniųmedžiagaišŠve-dijos,Rusijos,Baltarusijos,Ukrainos,Lietuvosir,žinoma,Lenkijosarchyvų.Tikraiambicingasprojektas,pareikalavęssuvaldyti irsistemiškaipateiktineįtikėtinąmedžiagoskiekį.

Knygos struktūra labaipaprasta: taiklasi-kinisvita–L.Sapiegosgyvenimonuogimimoikimirties–pristatymas.Tadpasakojimastekanenutrūkstamasrove,vienuolikojeskyriųchro-nologiškaipristatantLDKkancleriogyvenimąir veiklą. Kiekviename jų L. Sapiega išnyrakonkrečiame istoriniame ir probleminiamekontekste, atskleidžiant jo veiksmus konkre-čiose situacijose (rokošas, karai Livonijoje irpan.).Taiptekstuinetiksuteikiamastamtikraspageidautinas problemiškumas, bet ir jį kieklengviauskaitytidalimis.

Įvade metodologiniams ir teoriniams ty-rimo ypatumams per daug laiko negaištama.Norsmetodologinissąmoningumasistorikamsdažniausiaiapskritainėrabūdingas,šiuoatvejukiekdidesnėprecizikanebūtųpakenkusi.Tyri-motikslaiformuluojamilabaiaptakiai:rekons-truotiL.Sapiegospolitinękarjerąirjoviešąjąveiklą (9 p.). Pabrėžiama, kad daug dėmesiobusskirtakanclerioveiklaiformuojantAbiejųTautųRespublikos (toliau –Respublikos) už-sieniopolitikąRytuose.Osufinansaisbeiže-mėvaldasusijęklausimai,taippatL.Sapiegos

tikėjimo ir LDK kanceliarijos funkcionavimoproblemos išvis nebus analizuojamos. Atsi-žvelgdami į ankstesniusA.Czwołekostraips-nius galime tikėtis L. Sapiegos veiklos vals-tybėsvidausiružsieniopolitiniamegyvenimepristatymo, labiausiai tyrimąkoncentruojant įkanclerio santykius su Radvilomis ir jo įtakąRespublikosryšiamssuMaskva.

Toks įvado nekonkretumas neleidžia aiš-kiaiįvardyti,kąbūtentistorikassiekėpadarytiirkaipjamtaipavyko.Onesuformuluotiaiškūstyrimotikslaikišakojąvisaimonografijai.Taipirliekaneaišku,arautoriusnorėjorekonstruotiL. Sapiegos galios akumuliavimo mechaniz-mus ir pristatyti jo politinę grupuotę bei kli-entelę, ar ne?Kai kuriose knygos vietose tailyg ir bandomadaryti, bet pritrūksta sistema-tiškumoirnuoseklumo.Taippat,norstikėjimoklausimų žadėta nenagrinėti, nemažai dėme-sioskiriamareligineiBrastosunijai.Šiosavosprendimo A. Czwołekas nepaaiškina. Tiesa,sudėta daugiausia jau žinomamedžiaga ir konorsnaujounijosklausimunepasakoma.

Apskritai, didelė knygos dalis labiau pri-menaneoriginalųmokslinį tyrimą, bet sinte-zę, kurioje į vieną vietą sudėta visa palygintigausioje epochai skirtoje istoriografijoje rastainformacija,kurijauirtaipžinomaistorikams.Tad nepanašu, jog knygos apimtis padiktuotabūtinybės–gausiosnaujosmedžiagos,iškaps-tytosarchyvuose.Žinoma,tokskonspektassa-vaipnaudingas,nesjukviskągalirastivienojevietoje. Bet, kita vertus, tai nelabai primenaoriginalųistorinįtyrimą.

Mažato,knygosmokslinįnaujumąpasvertilabainelengvairdėlspecifiškaiorganizuotojosmokslinio aparato. Sunku pasakyti kodėl, betnuspręsta išnašasmonografijojesudėti tikkaspastraipa,todėlvienojeišnašojeatsiduriavisosistoriografinės ir šaltinių pozicijos, kuriomispastraipa remiasi.Taip gimsta tokie perliukaikaip200-ajamepuslapyje,kaidaugiauneipus-lapį užimančią pastraipą grindžia penkiolikospunktų310išnaša.Tadpatikrintimokslininko

134

teiginius dažniausiai tiesiog neįmanoma. Visdėltoakylesnisskaitytojaspastebės,kad išna-šoseneatsispindibibliografijojedemonstruoja-mašaltiniųgausairdažniaupanaudojamajaupublikuota ir ankstesnių istorikų „nudėvėta“medžiaga.

Stipriausios ir išsamiausios knygos dalysyraskirtosMaskvos reikalams.A.CzwołekasperL.SapiegosasmenįaptarėvisasRytųpo-litikossubtilybes:nuodiplomatiniųritualųtra-dicijosikiilgalaikiųstrateginiųtikslųiresmi-niųkliūčių, trukdančių juos įgyvendinti.Norsir neįvertindamas Sapiegų giminės patirtiesRytų politikoje, istorikas ypač pabrėžia LDKkancleriovaidmenįunijiniuoseprojektuosesuMaskva. Jomanymu, dar dirbdamas SteponoBatoro aplinkojeL. Sapiega galėjo susižavėtiunijostarpMaskvosDidžiosiosKunigaikštys-tėsirAbiejųTautųRespublikosidėjairjąįgy-vendintinuosekliaisiektivisąsavogyvenimą.Kanclerisbuvoįsitikinęs,jogtokiaunijanetikišspręstų grėsmingoRytų kaimyno problemą,bet ir trinarėjevalstybėjeLenkijos įtakaibūtųsukurtarimtaatsvara,oVilniustaptųtarpinin-kutarpRytųirVakarų, taigi–solidžiupoliti-niu centru. Panašu, kad siekta parašyti ne tikklasikinębiografiją,betirimtasiišsamiosLDKužsieniopolitikosanalizės.

Tiknežinia,artaididelėknygosteigiamy-bė. Tarpvalstybinės sutartys ir derybos, unijųprojektaiirnedidelijųskirtumai,diplomatinėspasiuntinybėsirjųsudėtysbeipriėmimaiapra-šomi taip detaliai ir smulkmeniškai, kad patsknygos herojus tiesiog ištirpsta. Santykių suMaskvaaptarimasaiškiaigožiaL.Sapiegą,ku-risdažnaipavirstatikvienuišdaugelioveikėjų,onežadėtu„okuliaru“,perkurįvisaRytųpoli-tika ir turėjobūtimatoma.Irnetsugrįžęspriepatieskanclerio,autoriusrenkasitokiassakinioformuluotes ir taip sudėlioja loginius kirčius,kadatrodo, jogniekuodaugiau,kaip tikMas-

kvosreikalųapmąstymu,L.Sapieganeužsiim-davo.Įspūdistoks,kadtaibuvonetikpagrin-dinis,betirvienintelisjodarbas.Kitaiptariant,netiraiškiausiaisuformuluotątyrimoproblemąA.Czwołekasišanalizavolabaiabejotinai.

Analizuodamas praeitį, autorius pasiren-ka kiek neįprastą lietuvių skaitytojui žiūroskampą:L.SapiegamatomasvisųpirmavisosRespublikos kontekste.Regime jį arčiau cen-tro, arčiauVaršuvos, visos valstybės politiniųprocesųsūkuryje.OLDKirjosvidaussituaci-jaitiekdėmesioneskiriama.Apskritaitaibūtųsveikintinassprendimas,nesLenkijosKaralys-tęirLietuvosDidžiąjąKunigaikštystęparody-tųkaipvienąpolitinįkūną.Tikpanašu,kadtainebuvo sąmoningas, bet nepagrįstai išpūstossantykiųsuMaskvaanalizėspadiktuotasžings-nis,kaiRespublikatampavienaišgeopolitiniožaidimo figūrų. Tad ne tik atsitraukiama nuopagrindinio tyrimo objekto, bet pamirštamair LDK specifika. O dėl tokio nekonkretumostudija nukenčia dvejopai: nėra nei išsamiosL.Sapiegosveiklos(kąautoriusturėjodaryti),neiRespublikosužsieniopolitikos(kąautoriusnoridaryti)analizės.Dažnainuslystamapavir-šiumi,pateikiantjaužinomųdalykųsintezę.

LDK kanclerio L. Sapiegos veiklos baraiplatūs,gyvenimasilgas,ojamskirtųtyrimųfak-tiškainėra.Todėlnenuostabu,kadA.Czwołekostudija negalėjo išsemti visų įmanomų tyrimogalimybių.Žinoma,autoriusprivalėjokonkre-čiauformuluotityrimotikslusirgriežčiaureda-guoti savąjį tekstą.Neabejotinai daugiau nau-dosbūtųdavęsL.Sapiegosžemėvaldostyrimasargiminėskonsolidavimoirprotekcijųanalizė,onevisųkancleriopaminėjimųistoriografijojeregistras.Kitavertus,pirmiejižingsniaivisadasunkūs,tačiaujuosprivalužengti.Galimetikė-tis,kadšistudijatapspuikiapaspirtimijaunųjųistorikųtyrimams.Otyrinėtitikraiyraką.

Vladas Liepuonius

135

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

PASIVAIKŠČIOJIMAS ŠIAURĖS JERUZALĖS PĖDSAKAIS

Rec.: Аграновский Г., Гузенберг И. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель. Вильнюс: Государственный еврейский музей им. Виленского Гаона, 2011, 655 p.

Vilnius, Vilna, Wilna, Wilno, Vilne – raktažo-džiai,kuriegeriausiaiiliustruojadaugiakultūrį,daugiakonfesįVilniauspobūdį.AnotLaimonoBriedžio,tokiaVilniausmiestovardopolifoni-javedaįkitaserdves,miestus,okartuirįkitąatmintį1. Vilne vardasdar dažnai suskamba irkituvardu–ŠiaurėsJeruzalė. Šiovardokilmėsiejama su dviem legendomis. Pirmoji teigia,jogNapoleonas,Vilniuje pamatęs daug žydų,sušuko:„OLietuvosJeruzalė.“AntrojisiejamasuVilniausžydųbendruomenėsnoruįgytiDi-džiosiosbendruomenėsstatusąirtiesiogiaiats-tovauti aukščiausiojoje LDK žydų savivaldosinstitucijoje – Lietuvos Vaade. Siekiant įgytitokįstatusą,Vilniujebuvorasti333žydai,min-tinaimokėjęTalmudą,ovienasišVaadonariųpasakė,kadšismiestasyratikradiasporosJe-ruzalė2.ŽydiškasVilniuspasauliuiasocijuojasisujidiškultūra,Bundoįkūrimu,YIVOinstitutoveikimopradžia. Jis sietinas ir sukonkrečiaisvardais: Vilniaus Gaonu, rašytojais RomainuGary (Roman Kacew) ir Chaimu Grade, lin-gvistu ir vienuYIVO instituto įkūrėjųMaxu

1 Briedis L.Vilnius–savasirsvetimas. Vilnius,2010,p.15.

2 Šiaučiūnaitė-Verbickienė J. Žydiškas Vilnius:kaipjįsuprantame?Paveldosauginiaidiskursai//Nau-jasisVilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniaipasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas / Sud. A.Bumblauskas,Š.Liekis,G.Potašenko.Vilnius,2009,p.216.

Weinreichu,smuikininkuJaschaHeifetzu,dai-nininkuChaimuSoutine’uirdaugeliukitų.

Apie Vilnių, kaip Šiaurės Jeruzalę, ypačpastaraisiaismetais,yrapaskelbtanemažaidar-bų.ŽydiškąjįVilniųirjopalikimątyrinėjoŠa-rūnas Liekis3, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickie-nė4,IzraelioistorikasMordechai’usZalkinas5,žydųkilmėsprancūzųistorikasHenriMincze-lesas6,DavidasE.Fishmanas7irdaugeliskitų.Lygiaitaippatturimenemažaiautentiškųatsi-minimųapieVilniausžydųbendruomenėsgy-venimąikiAntrojopasauliniokaro8.

3 Liekis Š.Žydųpaveldoatgaivinimasirkultūri-nėatmintisVilniuje //NaujasisVilniausperskaitymas:didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultū-rismiestopaveldas / Sud.A.Bumblauskas,Š.Liekis, G.Potašenko.Vilnius,2009,p.199–215.

4 Šiaučiūnaitė-Verbickienė J. Žydiškas Vilnius:kaipjįsuprantame?Paveldosauginiaidiskursai//Nau-jasisVilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniaipasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas / Sud. A.Bumblauskas,Š.Liekis,G.Potašenko.Vilnius,2009,p.215–233.

5 Zalkin M.NaujosLietuvosžydųistorijospers-pektyvos. Vilnius,2009.

6 Minczeles H. Vilna,Wilno, Vilnius: LietuvosJeruzalė.Vilnius,2010.

7 Fishman D. E.TheProblemofJewishNationalSymbolsinVilnius//Polin:JewsinFormerGrandDuchyof Lithuaniasince 1772. Oxford,2013,p.395–405.

8 Grade Ch.MyMother’sSabbathDays:AMe-moir.NewYork,1987. Įdomius atsiminimus apie tar-pukarioVilniųyrapalikusiJAVistorikėLucyS.Dawi-dowicz,kurimiesteviešėjo1938–1939m.irstažavosiYIVO institute, žr.Dawidowicz L. S. From thatPlace

136

BūtentŠiaurėsJeruzaleiirjosvietomsyraskirtas irGenrichoAgranovskio ir IrinosGu-zenberg vadovas po žydiškąjį Vilnių9. Anot autorių,norskituoseRytųEuroposmiestuosežydųbendruomenėsbuvogausesnės,turtinges-nėsirturėjosenesnestradicijas,būtentVilniusnuoXVIIIa.tapožydųkultūrosirtraukoscen-tru,dariusiuįtakąkitomsžydųbendruomenėmsirtodėlgavusiuŠiaurėsJeruzalėsvardą10.

Siekdami visapusiškai pristatyti Vilniausžydųbendruomenę irsu jos istorijasusijusiasmiesto erdves, autoriai knygoje pateikia 23skirtingus maršrutus. Kiekvienas maršrutassavaip iliustruoja Vilniaus žydų bendruome-nėsgyvenimą,miestą valdant carineiRusijai,Lenkijai,Lietuvai,SovietųSąjungai,nacistineiVokietijai,vėlSovietųSąjungaiiratkurtaine-priklausomaiLietuvai.Kiekvienasmiestošei-mininkasstengėsipakeistimiestoveidą,lygiaitaippatšiepokyčiaivienaiparkitaippaliesda-vo irVilniaus žydųbendruomenę.Šios trans-formacijos susikloja kiekviename maršrute,kurisskaitytojuisiūlopažvelgtiįįdomų,įspū-džiųkupinąpasaulį,kuris ilgusamžiusegzis-tavo šalia lietuviško, lenkiško, rusiško, balta-rusiškoVilniaus, tačiaukurioženklusnutrynėir sunaikino Holokaustas, vokiečių ir sovietųokupacijos.

Antai,pirmajameskyriujeautoriaipristatosenąjį žydų kvartalą, kurio istorija geriausiai

and Time:AMemoir (1938–1947). NewYork, 1989.LietuviškąU.Kavinaitėsvertimąžr.Dawidowicz L. S. Ištosvietosirlaiko:atsiminimai,1938–1947. Vilnius,2003.

9 Tai jau nebe pirmas tokio pobūdžio autoriųdarbas,žr.:Аграновский Г., Гузенберг И. ЛитовскийИерусалим: краткий путеводитель по памятнымместамеврейскойисторииикультурывВильнюсе. Вильнюс, 1992; Agranovski G., Guzenberg I. (eds.). Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history andculture. Vilnius,2006.

10 Аграновский Г., Гузенберг И. Вильнюс: последам Литовского Иерусалима: памятные местаеврейскойисторииикультуры:путеводитель. Виль-нюс:Государственныйеврейскиймузейим.Вилен-скогоГаона,2011,p.12

iliustruoja tokią valdžių kaitų ir jų padariniųtransformaciją. Skyriuje autoriai trumpai pri-statožydųgyvenimąVilniujenuojųatsikėlimoį miestą XIV a. Senasis žydų kvartalas susi-formavoVilniaus žydams gavus dvi svarbiasprivilegijas. 1593 m. Žygimantas Vaza savoprivilegijasuteikė teisęmiestožydųbendruo-menei turėti sinagogą,kapines,pirtis.ValdantVladislovui Vazai, 1633 m. privilegija, žydųteisėsbuvodarlabiauišplėstos,tačiaujųgyve-namojivietamiestebuvoapibrėžtaŽydų,Mė-siniųirŠv.Mikalojausgatvėmis.Šiųgatviųis-torija–taikartuliudijimasapieVilniausGaonoasmenybę, Didžiosios Sinagogos didingumą,M. Strašūno biblioteką. Kartu tai liudijimasapietragiškąVilniaus,okartuirvisosLietuvosžydųlikimą,nes,įVilniųįžengusvokiečiams,senojo žydų kvartalo teritorijoje buvo įkurtasMažasis getas, o reokupavus Lietuvą sovie-tams,1955–1957m.buvonugriautasvienasišbuvusiosgausiosVilniausžydųbendruomenėssimbolių–DidžiojiVilniaussinagoga11.

Kitaknygosdalis, išsiskirianti išvisųkitųautoriųsiūlomųmaršrutųpožydiškąjįVilnių–skyriusapieVilniausgetą.Šiojedalyjeautoriaidetaliai aprašo vokiečių okupacijos pradžią,žydų apgyvendinimągete, geto struktūrą, po-grindžiopasipriešinimo judėjimą.Geto terito-rijojeveikėnetikligoninė,valgykla,mokykla,internatas, dirbtuvės, bet ir buvo nemažai in-telektualinių,kultūriniųsusibūrimųvietų:vei-kėbiblioteka,teatrasirjaunimoklubas.Antai,DysnosgatvėskampiniamenameNr.13buvoatidarytapirmojigetomokykla,tačiaujaiper-sikėlusįStrašūnogatvėsnamąNr.12,laisvosepatalposeatsidarėkavinė,kuribuvovadinama„geto restoranu“.Nuo 1943m. sausio čia dukartusper savaitę savoprogramą rodėminia-tiūrų teatras, vadovaujamas pianistėsMarijosKovarskos12.

Visuoseknygosskyriuoseskaitytojasatrasir daug įdomių faktų, nutikimų iš kasdienio

11 Tenpat,p.30–94. 12 Tenpat,p.139.

137

Vilniausžydųgyvenimoar jų santykių suki-taisvilniečiais,kurienevisadabuvodraugiški.Pavyzdžiui,1931m.lapkritįVilniujekilorimtilenkųiržydųstudentųsusidūrimai,kuriųmetuuniversitete tris savaites nevyko paskaitos. Šįkonfliktąišprovokavolenkųstudentųreikalavi-masuniversiteteįvestinumerus clausus ir agi-tavimas boikotuoti žydų parduotuves. Tomisdienomisgatvėjebuvoužpultasirsmarkiaisu-muštasMaxasWeinrichas,išdaužytižydųpar-duotuviųirbendruomenėsnamųlangai.Dėltobuvoatidėtostaidienainumatytosžydųlaido-tuvės,ožydųmokykloseatšauktospamokos13.

Iršioseaptartosedalyse,irkituosemaršru-tuoseatskirižydųgyvenimoVilniujelaikotar-piaisusiklojavienassukitu,tačiaukiekvienasjųiliustruojaturtingąžydųbendruomenėskul-tūrinįgyvenimą.Kiekvienamemaršruteskaity-tojasgalisusipažintisuatskiraisVilniausžydųbendruomenėsherojais, jų įnašu įLietuvos irpasaulio istoriją, kultūriniu gyvenimu, švieti-mosistemostinklu,sužinotidaugįdomiųfaktųapie konkrečias miesto erdves. Antra vertus,skaitantšiąknygąkylaklausimas,kuošisgi-dasyrasvarbusirišsiskiriaiškitosliteratūros,nagrinėjančiosVilniausistorijąiržydųgyveni-mąjame.

Visų pirma, toks koncentruotas informa-cijos šaltinis skaitytojui primena, kad ikiAn-trojopasauliniokarošalialietuviško,lenkiško,

13 Tenpat,p.198.

rusiško,baltarusiškoVilniausegzistavo ir žy-diškasisVilnius,kurisdarnėra ikigaloatras-tas,įsisąmonintasarvisuotinaipriimtas.TodėlsiekiantpagerbtiPaneriuosesušaudytasaukas,būtinanetikpagerbtijųatminimą,betirišuž-maršties prikelti jų atliktus darbus, sukurtusmeno kūrinius, prisiminti jų plėtotas idėjas irmintis14.G.AgranovskioirI.Guzenbergpasi-rinktaprieigaperkonkrečiasmiestoerdves irsujomissusijusiusžmones,reiškiniusarinsti-tucijasskaitytojuisuteikiaprogąprisiliestiprietokionebegrįžtamaidingusioVilniaus.Dėlto,perfrazuojant Lucy S. Dawidowicz, šis gidasgalėtųbūtipuikipriemonėįdomiaikelioneiįtą„vietąirlaiką“,koksVilniusbuvoikipraside-dantAntrajampasauliniamkarui.

Antra vertus, šio turistinio vadovo po žy-diškąjį Vilnių negalima būtų laikyti tradiciniugidu,kurįdažnasskaitytojasturisusavimike-liaudamasponepažįstamąšalįarmiestą.PagalpobūdįjįgalimerikiuotišaliaTomoVenclovosgido apie Vilnių ir su juo susijusių asmeny-bių ir žmonių15. Gausybė iliustracijų ir priedų G.Agranovskio ir I.Guzenberg parengtą gidądaroįdomų,patrauklųirkartuplačiaipritaiko-mą. Šiuo gidu gali remtis ne tik besidomintysistorijairžydiškojoVilniauspraeitimi,betirtu-ristiniųmaršrutųpoVilniųvadovai.Taippatšisgidas yra puiki priemonė studentams, besigili-nantiemsįdaugiaperspektyvųpožiūrįįVilniauspaveldą.

Stanislovas Stasiulis

14 TokiątezękeliaYehudaBaueristeigdamas,jogHolokausto tyrimuose būtina tyrinėti ne tik masinesžydųžudynes,betirtai,kaipžydaigyvenoikikaro,inBauer Y. The Death of the Shtetl. NewHaven, 2009, p.2.

15 Venclova T. Vilniaus vardai. Vilnius,2006.

138

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

Apie disertacijų gynimą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete

SINE DUBIO

Apie Ingos Leonavičiūtės daktaro disertaciją „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ ir jos gynimą

2014m.balandžio11d.VilniausuniversitetoIstorijosfakultetehumanitariniųmokslųsritiesistorijos krypties (05 H) taryboje (pirminin-kas–prof. dr.AlfredasBumblauskas, nariai:doc.dr.VytautasAlišauskas,doc.dr.Mintau-tasČiurinskas,prof.dr.RimvydasPetrauskas,prof. dr. Rita ReginaTrimonienė, oponentai:dr. Darius Baronas, doc. dr. Liudas Jovaiša)Inga Leonavičiūtė gynė daktaro disertaciją„Šv.BrunonasKverfurtietisir1009m.misija:šaltinotyrinisaspektas“.

Besavopirmųjųpublikacijų,IngaLeonavi-čiūtėžinomakaipnedėkingošaltiniotyriniodar-bo,kurįišmanėbenekiekvienasXIXa.istorikas,bitė1.Bettaidarneviskas–Leonavičiūtėėmėsispecifiniožanro–hagiografijos–problemos.Ta-čiaupriešingaineikonkretausšv.asmensvita ir passio aprašymas,disertantė išsikėlė ambicin-gąirLietuvosistoriografijojeneįprastątyrimotikslą–atlikti visapusę šv. Brunono Bonifaco gyvenimo ir mirties šaltinių analizę ir sufor-muluoti šv. Brunono 1009 m. misijos vaizdinį. Taigidisertacijostikslutaponešv.BrunonasarjomisijaXIa.translatio imperiikontekste,betbuvo nestandartiškai pažvelgta į šv. Brunonomisiją, jos vaizdinio formavimąsi šaltiniuose,

1 1009metai:Šv.BrunonoKverfurtiečiomisija=A.D.1009:missioS.Brunonisquerfordensis//Suda-rė,šaltinotyriniuspaaiškinimusirbibliografijąparengėIngaLeonavičiūtė.Vilnius,2006.

recepciją ir įvairavimusplačiameViduramžiųirNaujųjųlaikųBrunonianosšaltiniųkonteks-te, istoriografijos interpretacijose. Šv. Bruno-nas ir jo pažinimo tradicijos,kuriasformuluojaLeonavičiūtė,tapoilgaitrukusiureiškiniu,to-posu, kurio sklaidos Europoje rekonstrukcijavirtosudėtingadetektyviniopobūdžioproble-ma.Todėldisertantė,spręsdamašiąproblemą,turėjo atsakyti į klausimus: kaip ir kokiomiskryptimis informacija (rankraščiai) plito Eu-ropoje? Kaip vyko skirtingų šaltinių versijųrecepcija,įvairiųkompiliacijųradimasis?

Suproblemindama ir aktualindama tiriamątemą,Leonavičiūtėnurodėsvarbiausiusikišiolkylančius nesusipratimus: tebedaromus „atra-dimus“dėlXI/IIšv.Brunonoatsivertimometų,XII a. šaltiniųkompiliacija tapoautentiškiau-siušaltiniunustatantšv.Brunonomirtiesvietą,Vilniuje,pasirodo,yraŠv.BrunonoBonifaco,NetimeroirZebedenogatvės.

TyrimoobjektuIngosLeonavičiūtėsdiser-tacijoje tampa skirtingi ir neretai prieštaringišaltiniaiapiešv.BrunonoKverfurtiečiogyve-nimąirmisiją.DarbeišskiriamostrysViduram-žiais irNaujaisiais laikaissusiformavusiosšv.Brunono pažinimo tradicijos: kamalduliškoji,benediktiniškoji ir lokalinė (Kverfurto)beišiųatsiradimoaplinkybėsirkeliai(atitinkamai:Pe-trasDamianis–Šv. Romualdo gyvenimas,Fru-tolfo/Ekehardokronika,Halberštato vyskupų darbai). Atskleidžiama, kad XVI a. antroje

139

pusėje–XVIIIa.buvopaplitęsįsitikinimaseg-zistavusduskirtingusšventuosius:šv.Brunonąir šv.Bonifacą, kolgaliausiai atrastasAnalis-to Sakso kronikos rankraštis (JeanMabillon,1707) parodė juos buvus vieną. Pateikiamosskirtingosatitinkamumetuistoriografijojevy-ravusiosžūtiesdatosirvietosversijos,jųkaita.Visatai,vaizdžiaitariant,vykstakeliaujantperdaugybę vienuolynų, bibliotekų, archyvų ke-liais istorinio laiko sluoksniais:Viduramžiais,NaujaisiaisirNaujausiaislaikais.Lituanistinisfragmentas(siužetas),kuriovariacijospasklidopovisosVakarųEuroposraštotradiciją,tampatyrimoobjektu.Sakytume–tyrimasįgylį,ta-čiausavoerdvėsapimtimi–labaiplatus.

IngaiLeonavičiūteipristačiusdarbą,žodisbuvosuteiktasmoksliniamdarbovadovuiprof.habil. dr. Edvardui Gudavičiui. Jis sakė, kadLeonavičiūtėsukūrėdvisklandžiaisurikiuotasšv. Brunono šaltiniotyros dalis: iki maždaugspaudosatsiradimoirpojo.Taigitai,kasdau-geliuiyra istoriografija, šiame tyrimeyra šal-tiniai,kurieiratspindiskirtingasBrunonianos tradicijas.Beto,jogtvirtino,kadDievassukū-rėLeonavičiūtęšaltiniotyrai irkitokia jinėra,nebusirnegalėsbūti,Gudavičiusdarpridūrė,kadtai ikišiolnematytopobūdžiodisertacija,kuriaimokslinėjeklasifikacijojeturėtųbūtisu-teiktanaujaraidė,opatstyrimassavosprendi-mųskaičiumi,lygiuirklausimųapimtimipri-lygstadviemsatskiromsdisertacijoms.

Į katedrą atsistojęs doc. dr. Liudas Jovai-ša pareiškė, kad jis yra parengęs aukštojo iržemojo registrų atsiliepimus. Pasak pirmojooponento, disertacija savo tematika ir pobū-džiune tikatstovaujaklasikinei šaltiniųkriti-kos ir hagiografijos tradicijai, betkartuyra irtyrimas,išeinantisužįprastoslituanistikosribųir turintiseuropinę reikšmę.Antravertus,kasyra ypač svarbu,Leonavičiūtė kelia klausimąne kaip buvo iš tikrųjų,betkaipšv.Brunonasbuvo vaizduojamas ir įsivaizduojamas. Baig-damassavąjį laudatio,Jovaišateigė,kadtoksdarbas reikalauja specifinės kompetencijos,

todėlpasiūlė,jogtyrimągalėtųpapildytiirpa-daryti aiškesnį genealoginės, tekstų, šaltinių iristoriografijosschemosbei iškėlėklausimądėlchronologijos–kurbaigiasi šv.Brunonopaži-nimas ir prasideda istoriografija? Į šį diserta-cijosautorėatsakė,kadšv.Brunonopažinimasjokiubūdunesibaigia.Oapieistoriografijąirjoskontroversijas reikiakalbėti tuomet,kai šiuosetekstuosegalimaužčiuoptipirmuosiusmoksliš-kumokriterijus(šaltiniųkritika,mokslinisapa-ratas,tyrimųinstitucionalizacija),kurierandasi XIXa.pirmosiospusėsistorikųdarbuose.

Antrasisoponentas,dr.DariusBaronas,ne-abejojo,kadpriešakispirmas tokiopobūdžiodarbas, kuriame preciziškai pasitelkiami netikpublikuoti,betirrankraštiniaišaltiniai,re-konstruotapirminiųirantriniųšaltiniųapiešv.Brunonomisiją tekstologinė istorija. Baronastaip pat pasakė keletą pastabų bei diskusiniųklausimų.Vienas jų–kądisertantė turi ome-nyje, vartodama terminąpažinimas,pažinimo tradicija? Atsakydama Leonavičiūtė šio ter-minopasirinkimąmotyvavotuo,kadjuobuvonorimanusakytiprocesą(kaitą),kokiosžiniossklidoapiešv.Brunonąatskleidžiantskirtingusžiniųlygmenis:perėmimą,sklaidąirpaplitimą.Antravertus,priešingaineiikišiolistoriogra-fijoje, disertacijoje teigiama,kadkorektiškiaubūtųkalbėtineapiešv.Brunonoužmarštį,betapielaipsniškąatradimą ir pažinimą.

Įdiskusiją įsitraukęskomisijosnarysdoc.dr. VytautasAlišauskas akcentavo analitiniusir sintetinius autorės sugebėjimus ir pasidali-jonuojauta,kaddisertacijostekstaskadanorsvirs knyga, todėl ir tolesni pastebėjimaibuvonukreiptišialinkme.Buvoišreikštaspageida-vimas,kadtekstasįgautųdaugiaunaratyvumo,o poskyriai būtų papildyti tarpiniais apiben-drinimais.Vėliaubuvoperskaitytaskomisijosnariodoc.dr.MintautoČiurinsko,negalėjusiodalyvauti disertacijos gynimo posėdyje, atsi-liepimas.Čiurinskassavovaidmenįkomisijojesuvokėkaiplotynisto,todėlviešasprisipažini-mas,kadišIngosLeonavičiūtėsnagrinėtųBru-

140

nonianosšaltiniųnelabaikąbūtųgalėjęsišvers-tiirinterpretuotigeriau,nebūtinaskomentarų.Sulaukęssavojožodžioprof.dr.RimvydasPe-trauskassakė,kadkaikuriasdisertacijosdalisbūtųnaudingapublikuotitarptautiniuoseleidi-niuose,nesaptariamasdarbaskartuyraįnašasir į visuotinęViduramžių irNaujųjų laikų is-toriografiją.Savoruožtuprof.dr.RitaReginaTrimonienė, reaguodama į disertacijos suma-nymąiršaltiniųgenealoginį-kritinįįvertinimą,atsispyrė nuoMarco Blocho žodžių ir iškėlėfundamentalų euristinį klausimą, kuris turėtųbūti aktualusne tik istorikui: „Kokiu būdu aš galėjau sužinoti tai, apie ką kalbėsiu?“,kurissiejosi suBaronomintimi, kadLeonavičiūtėsdisertacija leidžia patikrinti pirminių šaltiniųpatikimumo laipsnį. Galiausiai Ingos Leona-vičiūtėsdaktarodisertacijosgynimokomisijospasisakymusbaigėposėdžiuidirigavęsprof.dr.Alfredas Bumblauskas. Kaip visada nestoko-damasnetikaštrios,betiršmaikščiosminties,jispaantrinoBaronui,kadšiądisertacijąsunkusuprasti net ir istorikui ir paklausė, ar Zebe-denasužmušėšv.Brunoną?SavopasisakymopabaigojeBumblauskasišsitarė,kadjopagrin-dinė užduotis buvo „prižiūrėti“ oponentus. Ošie (Baronas ir Jovaiša) paliudijo, kad diser-

tacija– labaigera.Tad,kaippatsprisipažino,jamteliekapridurtijauČiurinskoištartą–sine dubio.Atsakydamaįkomisijosnariųkomenta-rus,Leonavičiūtėpridūrė,kadZebedenąreikiapaliktiErlickui,rašančiamapieZebediejų.Bai-giamuoju disertantės žodžiu baigėsimokslinėdiskusijairdisertacijossvarstymoprocedūra.

Ingos Leonavičiūtės daktaro disertacija„Šv. BrunonasKverfurtietis ir 1009m.misi-ja:šaltinotyrinisaspektas“buvoįvertintakaipnovatoriškas ir preciziškas darbas Lietuvosistoriografijoje. Be siūlyto laboris causa (Jo-vaiša), buvovieningai nuspręsta IngaiLeona-vičiūtei suteiktihumanitariniųmokslųdaktarolaipsnį.Išsikeltųproblemųdiapozonasprivertėdisertantę„judėti“plačiojegeografinėjeerdvėje(R. Petrauskas), o tai išraiškingai atspindi su-gebėjimąkeisti žiūroskampus irnuotolius.Šidisertacijayrapuikuspavyzdysto,kaipvienassąlyginai smulkus epizodas (mažas žingsnelis žmogui, tačiau didelis šuolis žmonijai) virsta ištisa tradicija (pažinimo) ir jos įvairavimaispradedantjossusiformavimuirnenutrūkstančiatąsaikišiųdienų.Todėlnaratyvumotokiopo-būdžiodarbuiirjamekeliamiemsklausimamsgalimareikalautitikanalitiškumosąskaita.

Vytautas Volungevičius

141

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2014 34

KAS GI TAS SOVIETINIS KINAS?

Apie Linos Kaminskaitės-Jančorienės daktaro disertaciją „Kinas sovietų Lietuvoje: sistemos raida ir funkcijų kaita (1944–1970 metai)“ ir jos gynimą

2014m. kovo 28 d. popietę priešaisVilniausuniversiteto Istorijos fakultete susirinkusiągausią istorikų ir kino kritikų auditoriją LinaKaminskaitė-Jančorienė apgynė disertaciją„Kinas sovietų Lietuvoje: sistemos raida irfunkcijų kaita (1944–1970 metai)“. Kaip irįprasta,paskelbus,kadvisišiaiprocedūrairei-kalingidokumentaiyrapristatyti,pusantrosva-landostrukęsviešassvarstymasbuvotęsiamasautorėsžodžiu.

Pristatydama bemaž penkerius metus tru-kusį tyrimą,disertantėpradėjonuokinosam-pratos patikslinimo. Kino sovietų Lietuvojetyrimas nuo pat pradžių, pasak Kaminskai-tės-Jančorienės, susidūrė su keliais esminiaisklausimais:kasyrakinas,kaipjįtirti,kąkinasgalėtų pasakyti apie laikotarpį, kuriame buvogyventa irkurta.Mėginimas tiksliauapibrėžtikiną iškėlėnaujųproblemų:pradėta svarstyti,arkinasyratikkinofilmai,arįjosampratąįeinairtechnologija(kinokamera,juosta,projekci-nėsistema).Tyrinėjamamlaikotarpiuiaktualūsspecifiniaiklausimai–arsovietiniskinasbuvomenas,arideologinisįrankis,ogallaisvalaikioleidimobūdas.Pasaulinėkino tyrėjųpatirtis įvisusšiuosklausimusatsakoteigiamai,kviečiaįkinąžvelgtiplačiai,atsisakomavienožiūrostaško–kinąmatytitikkaipmeninęraišką.Di-sertantėpasakojotaippatsvarsčiusigalimybęį kiną žiūrėti kaip į kompleksinį reiškinį, iš-skiriantjoestetinę,technologinę,industrinęirsocialinę istorijas, vienaip ar kitaip paveiktassovietinio konteksto. Tačiau galiausiai nutar-taatskirtisuestetikasusijusiąfilmųistoriją ir

tyrimąfokusuotiįkinoirsocialiniogyvenimoaspektus. Disertacijoje plačiau aptariami tryspagrindiniaišioreiškiniodėmenys:kinorody-masirplatinimas,kinokūrybairgamyba.

Trijosedarbodalyseaiškintasi,kaipkūrė-si irklostėsi industriniskinoprocesassovietųLietuvoje,kasirkaipbuvorodoma,kasbuvokuriamairkaipbuvogaminamisovietiniolai-kotarpiofilmai.Patįsovietmetįdarbestengta-si laikyti prieštaringa epocha, kuriai būdingiskirtumai tarpvaldžios intencijųiratitinkamųveiksmų„išviršaus“, ir tikrovės,„veiksmų išapačios“.Rekonstruojantinstitucinį,suvaldžiair jos norais susijusį sovietinės kino sistemosdėmenį,daugiausiaremtasiatitinkamųorganųarchyvais Maskvoje ir Vilniuje. Tiriant, kaipšie instituciniai tikslai buvo įgyvendinami,naudotasi archyviniais dokumentais, anuometdirbusiųjų ir kūrusiųjų sovietinėje kino siste-mojeatsiminimaisbeigiluminiaisinterviu.

Pokariupagrindinissovietųvaldžiostikslasbuvo užtikrinti kino funkcionavimą visuome-nėje:diegtikinorodymotinklą,parūpintikinofilmų,užtikrintišioideologinioįrankiopavei-kumą sovietinei visuomenei.Vadovautasi pa-prasta logika: jeibusužtikrintoskinorodymoiržiūrėjimosąlygos,žiūrovainegalėsatitrauktiakių nuo ekrano ir bus ideologiškai indoktri-nuoti.Visgisutikrovešieužmojaineretaipra-silenkdavo,matdažnainebūdavoneikur,neikąrodyti.Jeisąlygosžiūrėtikinąiratsirasdavo,žmonėstųfilmųtiesiognežiūrėdavoarba,kaipdažnainutikdavosunelietuviųkalbarodomaisfilmais,nelabaijuossuprasdavo.Pasirodo,Lie-

142

tuvavisossovietijoskonteksteužėmėpaskuti-nęvietąpagalkinolankomumą.Beto,jeibuvogalimybė,publikamieliaurinkdavosiužsienio,onesovietiniusfilmus.Autorėsžodžiais,netirsovietinėLietuvosvaldžianelabaisuprato,kuogi tas kinas toks išskirtinis, ir nelabai žinojo,kaipjuosudomintižiūrovą.

Panašisituacijasusiklostėirsovietiniokinogamybosbeikūrybossrityje.Anotdisertantės,reikėjo laiko susivokti, kas gi tas vaidybiniskinas, be to, nebuvo nei kūrėjų, nei sąlygųvaidybiniamkinuikurti.Odokumentiniokinokūrėjai susidūrė su sovietinės tikrovės ekranekonstravimo problema, mat šios tikrovės sė-kmęįrodančiųobjektųnebuvotiekdaug.Dėltodokumentininkaiėmėsitikrovėsinscenizacijosirkitokiųkoregavimųbūdų.

1954-ieji yra viena svarbesnių sovietiniokino Lietuvoje datų. Tais metais LSSR kinostudijojesuformuotasužbaigtaskinogamybosmodelis (įkuriamasvaidybiniųkinofilmųga-mybosposkyris),oLietuvoskinostudijatapointegralia SSRS bendros studijų tinklo siste-mos dalimi. Netrukus, 1957-aisiais, pasirodopirmasis ilgametražis vaidybinis filmas –Vy-tautoMikalausko „Žydrasis horizontas“. Tuometuformavosiirpirmõsioslietuviųkinopro-fesionalųkartõsbranduolys.

Pirmiesiems kino kūrėjams įgyvendintisavosumanymusnebuvopaprasta,nesįsovie-tinę kino pramonę atkeliavo ir daugiapakopėkino kūrimo kontrolės sistema. Disertacijojerekonstruoti instituciniai, ideologiniai, kūry-biniaiirgamybiniaisovietiniokinokūrybosirgamybosslenksčiai,turėjęįtakoskinoscenari-jųatmetimui,filmų taisymams irpermontavi-mamsbeifilmųdrausminimamsplatinimoeta-pe.Siekdamapažvelgti„užekrano“iraprašyti,kas kino žiūrovui liko nematoma, disertantėtyrėpirmosiosprofesionalioskinokūrėjųkar-tosformavimąsisovietinėjekinosistemoje,jųnorųkurtiautorinįkinąsusidūrimąsucenzoriųreikalavimais. Pasak Kaminskaitės-Jančorie-nės,kinokūrimokontrolėsmechanizmąnagri-

nėtiproblemiška,matneretai tokiepriekaištaikaip„neatitinkatikrovės“,„pernelygsudėtingameninėkalba, todėl ne žiūroviškasfilmas“ ar„formalizmas“ buvo reliatyvūs, priklausantysnuovertintojoišmonės.

Antrojoje disertacijos pristatymo dalyjeautorėpasinaudojo tiriamoobjektoypatumaisirleidoprabiltipatiemsistoriniamsšaltiniams.Susirinkusiai publikai buvo demonstruojamosdviejų dokumentinių filmų ištraukos iš kinožurnalų„TarybųLietuva“irvienas1969metaissukurtas trumpametražis dokumentinis filmas„Kinas atvažiavo“. Pasitelkusi šiuos pavyz-džius istorikė pademonstravo, kaip plika aki-mi matomi skirtumai tarp grynai ideologinių1954–1962metais kurtų kino žurnalų siužetųirdokumentiniofilmoatskleidžiasovietinioin-doktrinavimobūdųribas.

Sovietinis ar lietuviškas kinas?Pasibaigus pristatymui savo nuomonę apiedoktorantėsdisertaciją ir jos tirtąsovietmečiokiną išsakėKaminskaitės-Jančorienėsmoksli-nisvadovasdoc.dr.NerijusŠepetys.Pasakjo,disertanteipavykosusidorotisuneretaiIstori-josfakultetoIstorijosteorijosirkultūrosistori-joskatedrojesusergamaliga,t.y.piktnaudžia-vimu teorijomis, ir „išeiti į medžiagą“. Kaipvienądisertacijospranašumųkalbėtojasminėjosėkmingai atskleistą sovietizacijos bei kinofi-kacijosraidąbeikaitą–darberekonstruojamaspramoninio kino pasaulio judėjimas į priekį,o kartu skaitytojas gali pamatyti ir pamatinesšio proceso situacijas, komentuojančias stebi-mąprocesą.PasakŠepečio,džiugu ir tai,kaddisertacijojematytiautorėsnorasdalytissavožiniomis ir entuziazmu,mat vien iš priedų irnuorodųgalimadardaugkurnukeliauti,oišįdisertaciją nepatekusiosmedžiagos, kaip ir išpačios disertacijos, gali išeiti ne viena įdomiknyga.

Kalbėtojassavopasisakymąužbaigėefek-tingai ir dalį susirinkusiųjų privertė gerokaisubruzdėti. Pasak jo, Kaminskaitė-Jančorienė

143

rekonstravo kino mechanizmą, rodantį, kadLietuvojekinasatsirandatarsiišniekur,išsve-timocentro,jisyrapaskleidžiamas,įdiegiamas,įsodinamas. Šiame procese gamyba nusveriakūrybą,oanonimiškumas–individualumą.Taigalėtų reikšti, kad mes sovietmečiu neturime„lietuviškoskinotradicijos“,„lietuviškoskinomokyklos“ ir „senų lietuviškų filmų“. PasakŠepečio,teisybėyratai,kadšiokinotikrojikil-mė–StalinoKremlius,oneapiplyšęslietuviš-kaskaimas.SavoteiginiusŠepetyssustiprinoirJustinoMarcinkevičiaus1954metųeilėraščiu„Žvaigždės“: „Jau vėlu. Į Raudonąją aikštę /Nusileidorugpjūčionaktis./Ašprolangąma-tauKremliausžvaigždę / Ir laimingasužmer-kiuakis.“1Auditorijojeirpogynimovykusiosediskusijosebuvoaiškiaijuntamapriešingašiaipozicijainuostata,galbūtrodanti,kadkinokri-tikųiristorikųbendruomenėstikraiturėtųapiekąpadiskutuoti.

Oponentų pozicijaIš dalies antrindamas moksliniam Kamins-kaitės-Jančorienės vadovui, diskusiją pradėjooponentasdoc.dr.ArūnasStreikus.Jistaippatpasidžiaugė, kad šiame darbe visas dėmesyssutelktasįsovietinėskinosistemos,onefilmųinterpretaciją.Pasakjo,sovietinėskultūrosty-rimaipastarąjįdešimtmetįgerokaipasistūmėjoįpriekįirdabarnustelbiakitusšiolaikotarpiotyrimus.Ikišiosdisertacijosapiesovietinįkinądaugiausiarašytosapsiribojantturinioanalize,tadpasirinkimasžvelgtikompleksiškai–ypačretaipasitaikantis ir tikraisveikintinas.Diser-tantėsoponentądžiugino irdidžiulisbei įvai-rialypispanaudotųšaltiniųkorpusas.

Kinotinklodiegimuiirkinorepertuarofor-mavimui skirtos disertacijos vietos, oponentomanymu,yraįdomiausios.Pasakjo,aptardamašiuos dalykus platesniame sociokultūriniamekontekste, autorėpateikėkelias labaiorigina-

1 Marcinkevičius Justinas.Prašaužodžio.Vilnius:Valstybinėgrožinėsliteratūrosleidykla,1955,p.22.

liasišvadas,pagilinančiasįprastąpokariokul-tūrinio gyvenimo supratimą. Streikus kvietėpasvarstyti, kiek pirmąjį pokario okupacijosdešimtmetįpriemažokinolankomumoprovin-cijojeprisidėjopartizanai,tiekkinožiūrėjimą,tiek šokių lankymą laikę prosovietine veikla.Kartusupartizanaistamtikrąsociopolitinįkinoboikotągalėjoremtiirkonservatyvūsklebonai.Streikus pažymėjo, kad vėlesniais dešimtme-čiais sovietinė kinofikacija ir apskritai kultū-ringolaisvalaikioplėtrabuvoganasąmoningaisusietasuantireliginepolitika.Oponentasap-gailestavo,jogįdomusirdetalusšioklausimotyrimas nutrūksta ties postalininio laikotarpiopradžia. Nors disertacijoje sovietinio kino is-torijoskonteksteegzistuojantikaimoirmiestoperskyraapčiuoptaaiškiai,oponentomanymu,kino funkcionavimąLietuvosmiestuosebuvogalimapristatytidarplačiau.

Streikusnurodėirvienąautorėsneišnaudo-tąšaltinių telkinį–Lietuvosypatingajamear-chyveesančiastarpukarioLietuvoskinokūrėjųbaudžiamąsias bylas, kurios, jomanymu, ga-lėtų leisti patikslinti kai kurias besikuriančiossovietinėskinovirtuvėsdetales.Kitisovietiniosaugumodokumentai,Streikausmanymu,taippatbūtųpravertę,pavyzdžiui,leistųnetaipap-takiaikalbėtiapieKGBdarbuotojųtinklątarpkino kūrėjų ir apskritai šios institucijos vaid-menįkinokontrolėssistemoje.

Antrojioponentė,dr.SkaidraTrilupaitytė,pabrėžėdisertacijaiesminiųpriekaištųneturin-ti,tadišvardijotikkeliassvarbesnespastabas.Kadangikinaskaipmenasdisertacijojeneana-lizuojamas,otyrėjadėmesįtelkiaįkinopavei-kumą nulėmusias sąlygas, t. y. kino pramonęir kino politiką, pastarąjį terminąTrilupaitytėsiūlė įtraukti ir įpavadinimą,matbūtent„po-litikos“ terminu – implikuojančiu ir gamybą,irkūrybą,irvaldymomodelį,sistemosraidąirfunkcijųkaitą–galimatiksliausiaiapibendrintivisątyrimą.

Oponentėpažymėjo,kaddisertanteipavy-kosuderintirašymąapiesovietiniokinosiste-

144

mąLietuvojesuatskirųkinoasmenybiųpatir-timis bei asmeninėmis istorijomis. „Po griež-toku metodu disertacijoje slypi žmogiškasisfaktorius, nes kalbama, Linos terminais, apiekarjeristus,pavyduolius,apiekaikuriųveikė-jųmeninęuoslę,nuovokumąirpanašiai.<…>Šaliagriežtoskontrolėssistemosegzistavone-formalūssantykiai,susitarimaisuredaktoriais,pastarieji pristatomi kaip galimų paslapčiųsaugotojai, egzistavožodiniai susitarimai,ky-šiųsistema“,–disertacijosgynimometuteigėTrilupaitytė.

Pasakoponentės,intriguojantisdisertacijosklausimas–kasgiyratassovietiniokinokū-rėjas?Atsakymasnėraakivaizdus,tačiaulabaiintriguoja.Ypačpopakartotinės1954metųre-formos,kaiLietuvojepradėjoveiktiužbaigtaskino pramonėsmodelis. „Filmas, aišku, užsi-megzdavoišideologinėspaskatos,doktrinųirnuostatų,onevoliuntaristiniokūrybingoindi-vido impulso ir norų.Disertacijoje įtikinamaiaprašytanetolyguskino,netikkaipindustrijos,betirkaiptamtikroskūrybinėsveiklosforma-vimasis,brėžiami tossritiessavarankiškėjimopunktyrai“,–kalbėjoTrilupaitytė.Galimapri-durti, kad sovietinio kino kūrėjais tam tikraprasme galima vadinti ir įvairius tarpininkustarp,pavyzdžiui,scenarijausirrežisūrosbarų,arnetcenzorius.Tiesa,šiautorystėssampratakitoirjauXXa.septintodešimtmečiopradžio-jegalimakalbėtinetikapieužsakymąiratliki-mą,betirapiekūrėjąbeikinomenininką.

Oponentei užkliuvo disertacijoje vartoja-ma sąvoka „laisvalaikis“.Mat iki šeštojo de-šimtmečiokinasdėlįvairiųpriežasčiųnebuvopopuliarus, be to, net ir neturėjo numatytospramoginės funkcijos.Tad,pokariosovietme-čio kontekste, kai kinas naudotas kaip funk-cinė indoktrinavimo priemonė (dažnai rodytidokumentiniai-mokomiejifilmai),„pramogos“sąvokayraparadoksaliirvarguarprasminga.

Atsakydama į pirmojo oponento Strei-kaus pastabasKaminskaitė-Jančorienė sutiko,kadposovietinis laikotarpis disertacijojegana

punktyriškas,tačiautiktokįvaizdąbuvogali-marekonstruotiišsurinktųšaltinių.Disertantėapgailestavo,kadšaltinių,atskleidžiančiųkinolankomumąirkitusžiūrovųpomėgiusarrespu-blikinio kino nuomojimo archyvo nėra išlikę,tad,negalėdamasurinktųdokumentųpalygintisušioarchyvošaltiniais,turėjodaliessurinktosmedžiagosatsisakyti.

ReaguodamaįoponentėsTrilupaitytėspas-tabasdisertantėsutiko,kadtermino„laisvalai-kis“ vartojimas kalbant apie šeštojo dešimt-mečiokinąyranevisiškaitikslus,nestolaiko-tarpio sovietinis kinas netenkino pramoginiųporeikių, o pirmiausia buvo nelabai populiariideologinė priemonė. Kita vertus, disertantėminėjo, kad su žiūrovų mėgstamais užsieni-niais filmais galėjo būti priešingai.Be to, ki-nas,kaipkultūrinėnaujovė,taippatgalėjobūtipatrauklusreginyspatssavaime,perdaugne-kreipiantdėmesioįtai,kasžiūrima.

Komisijos verdiktasKomisijos narė prof. dr. Rasa Čepaitienė at-kreipėdėmesį,kad tyrimoobjektą–socialinękinoistoriją–disertanteitekopačiaisusikons-truotiirrastitinkamąšiamobjektuianalizuotibūdą,nesLietuvos istoriografijoje ikišiolne-buvokokybiškųtokiopobūdžiotyrimų.Pasakkomisijosnarės,LinaKaminskaitė-Jančorienėsavo išsikeltą tikslą įgyvendino kaip profe-sionali, brandi istorikė – ginamas darbas yradaugiabriaunis,mintysnesikartoja,otaijįdaroištiesįdomų,vertingąirturtingą.Pridurta,kaddisertacijoje puikiai panaudota anglakalbė irrusakalbėistoriografija,suteikiantisovietiniamkinuikontekstąirgilesniųspecifiniųklausimųsuvokimą.PasakČepaitienės,taileidoautoreidekonstruoti kai kurias įsisenėjusias su Leni-no asmeniu susijusias sovietinio kino klišes,pavyzdžiui,kadbolševikamskinasbuvosvar-biausiasišmenųirpagrindinismasiųindoktri-nacijosįrankis.„Priešingai,atidesnisžvilgsnisįpokariorealijasLietuvojeatskleidėganaribo-tasarnettragikomiškasšioideologinioginklo

145

panaudosgalimybesLietuvosprovincijoje“,–teigėprof.Čepaitienė.

Komisijos narė pridūrė, kad kino platini-muiskirtądisertacijosdalįbuvogalimachro-nologiškai išplėsti, aptariant specifiniusBrež-nevo ar Chruščiovo epochų bruožus, – taipsovietiniokino raidos ir kaitos rekonstrukcijabūtų buvusi išsamesnė. Kritikuoti darbą būtųgalimairdėlteksteaptinkamų„šaltiniodikta-to“ požymių, rodančių sunkumus nagrinėjantsovietiniolaikotarpiodokumentų„medinękal-bą“ ar identifikuojant ideologinę priespaudą,vertusią šaltinių autorius klastoti duomenis,meluotiarbagražintitikrovę.Pasakjos,moks-liniame darbe nesolidžiai atrodo ir kai kuriųasmenybių normatyvinis vertinimas, vietomisnekritiškassantykissu liudininkais,be to,kaikuriemsteksteaprašomiemsasmenimsirdaliaicitatųtrūkstaautoriniokomentaro.Neužbaigtotekstoįspūdįkeliairįakiskrintančiosgausioskorektūrosklaidos.ProfesorėČepaitienėkvie-tė disertantę dažniau prisistatyti iš gerosiospusės, rečiau tekste vartoti „reikia papildomotyrimo“irdažniauminėtisavopačiostyrimusšiuoklausimu.Tokskuklumasdarbuižalingas,kadirtuoatveju,kainaudojamiretaiLietuvossovietmečio tyrimuose pasitelkiami centriniųinstitucijų dokumentai – šis gausus korpusas,jo naujumas Lietuvos istoriografijai lieka be-veiknutylėtas.

Kita komisijos narė, doc. dr.Marija Drė-maitė,atsižvelgusiįkomisijospirmininkoAlf-redoBumblauskoraginimąneskaitytiketvirto-siosrecenzijos,savonuomonęapiedisertacijąišsakėaptariamolaikotarpiokinorecenzijųre-torinemaniera.Pagiriamasisžodisbuvotrum-pasirišpeties:„DraugėKaminskaitė-Jančorie-nė gerai padirbėjo; disertacija labai savalaikėirnaudinga;gėda,kaddraugaimokslodarbuo-tojai ikišiol tarybiniokinoatitinkamaimoks-liškaineišnagrinėjo;draugeiKaminskaiteinetnebuvo su kuo aukštam lygyje polemizuoti.“Vėliau paminėti ir keli trūkumai: „Pasakoji-massklandus,bettekstassausokas,viskaseina

„Kronikos“keliu.Silpnaiparodytaskinomė-gėjųbūrelių judėjimas, trūksta pabaigos, galenėrapakilimo,paskutinioakordo.“PasakDrė-maitės,disertantėvertadaktarolaipsnio,opatidisertacija jauprisirpusispaudai:„<...>diser-tacijajautokia,kadjągalimaišleistiįekranus.Pagrindinisuždavinysįgyvendintas,disertacijaesmę atskleidžia. Tekstą reikia permontuoti,papildyti, ištaisyti ir pagerinti“, – auditorijosaplodismentų sulaukusiame atsiliepime apiedisertacijąteigėMarijaDrėmaitė.

Trečiaspasisakęskomisijosnarysdr.Dan-giras Mačiulis iškart pažymėjo, kad aptaria-moje disertacijoje galima įžvelgti dvi tris di-sertacijas.Dėl to,pasakkalbėjusiojo, tenka irapgailestauti, nes intriguojantis pasakojimasapiekiną,kaipreiškinį,nutrūkstapačiojeįdo-miausioje vietoje. Pasak jo, galbūt būtų buvęlogiška atskirti kiną kaip socialinį sovietinėsvisuomenės fenomeną nuo kino pramonės irjos ideologinių ribų. Pasisakymą kalbėtojasužbaigėpatikindamas,kadneturiabejoniųdėldisertacijosprofesionalumo.

Dr. Agnė Narušytė savo kalboje atkreipėdėmesį, kad rekonstruodama pokario ir atši-limo laikotarpio kino sistemą autorė puikiaiatskleidė tyrimo sluoksnius, o skaitydamasbeveik„savokailiugalipajustidusinančiądi-rektyvųkontrolės jėgą iršizofreninę tikrovę“.Kalbėdama apie silpnesnes disertacijos dalis,Narušytė atkreipė dėmesį, kad tekste reikėjovienodaipaskirstytidėmesį tiekpokariui, tiekatšilimui,mat,skiriantpastarajamlaikotarpiuikurkasmažiaudėmesio,susidaroįspūdis,jogapčiuoptos pokario kino kūrimo tendenci-jos tiesiog pritaikomos atšilimui, o pastebėtiskirtumainesusiejami su ryškiai ideologiniaisposūkiais. „Itin trūksta autorės pastebėjimo,kad atšilimo laikotarpiu sukurtuose filmuoseatsirandakitokspasakojimobūdas–pastangosperteikti sovietinę tikrovę per vieno herojausdramą, parodyti jo vidinius prieštaravimus, one tikvienaplanįpožiūrį,yrabendrokultūrosposūkio dalis. Chruščiovo laikais nekonflikti-

146

nismenasbuvopaskelbtasnetinkamuiršižiniabuvo transliuojama visais kanalais. <…>Vi-siemsžinomossovietinioherojauskančiosirgibuvoideologiniskonstruktas“,–teigėdr.Naru-šytė.SavokalbąkomisijosnarėbaigėsiūlymuLinaiKaminskaitei-Jančorieneidrąsiaisuteiktiistorijosmokslųdaktarolaipsnį.

Paskutinį žodį tardamas komisijos pirmi-ninkas prof. Alfredas Bumblauskas pasigedodėmesiovienamtiriamolaikotarpiosovietinėskultūros fenomenui – kino šoferiams ir kinomechanikams (tiesa, profesorius vėlavo, tadnematė disertantės demonstruojamos vaizdomedžiagosbūtentapiekinoatkeliavimąįpro-vinciją). Nepaisant šio smulkaus priekaišto,Bumblauskas sutiko su anksčiau kalbėjusiai-siaisirtaippatpasiūlėLinaiKaminskaitei-Jan-čorieneisuteiktidaktarolaipsnį.

Daugiausiadėmesioatsakydamaįpastabas

disertantėskyrėchronologiniųribųklausimui.Pasak Kaminskaitės-Jančorienės, sustoti prie1970-ųjų atrodė prasminga, nes būtent šiuolaikotarpiu pati kino kūrėjų bendruomenė su-prato,kad„kažkaskinta“.Kitavertus,galimasutikti,kadšilūžinėdatageriauatsiskleistų,jeityrimasapimtųiraštuntąjįdešimtmetį.

Doktorantūrosgynimokomisija,matyt,ne-turėjodidesniųklausimųdėldaktarolaipsniosu-teikimo istorikei Linai Kaminskaitei-Jančorie-nei,tadsvarstymasneužtruko,opaskelbus,jogvisipenkibalsavękomisijosnariaišiuoklausi-mubuvovieningi,auditorijojepasigirdogausūspritarimoplojimai.Tiesa,garsūsaplodismentainereiškia,kadgynimometuiškeltiteiginiaiapie„lietuviškokinotradicijos“ar„lietuviškoskinomokyklos“neegzistavimąbentjauiki1970-ųjųmetųįtikinovisusplojusiuosius,greičiaujielikoatviroskinopabaigosdalis.

Juozapas Paškauskas

147

ATMENA „LIE TU VOS IS TO RI JOS STU DI JŲ“ AU TO RIAMS

1.Straipsniuoseirpranešimuoseturibūtimoks-lo darbams būdingos dalys: a) įvadas, kuriamenurodomas tyrimo tikslas, uždaviniai, objektas,metodas,problemostyrimobūklė(istoriografija),šaltiniai; b) gauti rezultatai, tyrimo aprašymas; c)išvados;d)išnašos.Straipsniodalysgaliturėtiantraštesirpaantraštes.

2. Prie straipsnių ir pranešimų pridedamasantraukaanglųarkitapaplitusiaužsieniokalba.Straipsniaiirpranešimaigalibūtiparašytiužsieniokalba.Tadapridedamasantraukanetikanglų,betirlietuviųkalba.

3.NuorodosįšaltiniusirliteratūrąįforminamospagalLietuvojepritaikytas tarptautines taisykles(populiariai išdėstytamokomojoje knygelėje:Kas ta naus kai tė D.Bibliografinismokslo darboapipavidalinimas:MokomojipriemonėKomunika-cijosfakultetostudentams.Vilnius:VUleidykla,1998.92p.).

4.Visistraipsniai,pranešimai,apžvalgos,pub-likacijosrecenzuojamianonimiškaidviejųrecen-zentų.Rašiniųkalbątvarkoredaktorė.

5.Rašinių tekstas pateikiamas elektroninėjelaikmenoje(el.paštu:sigjeg@gmail.com).

6. Optimali įteikiamų rankraščių apimtis:straipsnių,pranešimųirpublikacijų–nedaugiaukaip1autorinislankas(40000spaudosženklų),apžvalgų–0,5autoriniolanko,recenzijųirmoks-liniogyvenimoaprašymų–0,25autoriniolanko,kitų rašinių – 0,1 autorinio lanko. Santraukosapimtis–30–50eilučių(įskaitantautoriausvardąbeipavardęirantraštę).Lentelėsspausdinamosantatskirųlapų.Straipsniuose,pranešimuose,apžval-goseautoriausvardas,pavardėirduomenysapieautoriųrašomipriešantraštę.

Kituose rašiniuose vardas ir pavardė rašomipoteksto.

7.DiskelyjetekstasturibūtiparengtasMic ro-soft Word(6.0arba7.0)tekstoredaktoriumi,Ti mes LT, Ti mes New Ro man, Bal tic,rusiškastekstas–Ti-mes RSšriftu.Autoriųpavardėsirinicialaiišnašoseirliteratūrossąrašuosespausdinamikursyvu.

8.Dėldidesnėsapimtiesrašinių,taippatdėliliustracijųreikiatartissuredaktoriųkolegija.

9.Straipsniuoseirpranešimuosepoišnašų,oapžvalgosebeipublikacijosepotekstudešinėjepu-sėjenurodomatekstoįteikimoredaktoriųkolegijaidata,okitojeeilutėjeužrašoma:Parengtaskelbti.

10.Redaktoriųkolegijaitinpageidaujarecen-zijųbeimoksliniogyvenimoaprašymų.

11.Prievisųrašiniųantatskirolapoautoriaipridedarašinioantraštėsvertimąįanglų,vokiečių,lenkųbeirusųkalbas.

Re dak ci jos ad re sas:Istorijosfakultetas,Vilniausuniversitetas

Uni ver si te to g. 7.LT-01122 Vil nius.El.paštas:istorijos.studijos@gmail.com„Lietuvos istorijos studijų“ ankstesnius to-

mus galima įsigyti Istorijos fakulteto dekanate(beantkainio).

Pvz.:An ta nas An ta na vičiusProfesoriushabilituotashumanitariniųmokslųdaktarasVil niaus uni ver si te toFilosofijoskatedraDidlaukiog.47LT-08303 Vil niusEl.paštas:antanas.antanavicius@aula.vu.lt

148

LIETUVOS ISTORIJOSSTUDIJOS 2014 34Mokslo darbai

KalbosredaktorėGražina IndrišiūnienėViršeliodailininkasGediminas MarkauskasMaketuotoja Ilona Švedovaitė

Užstraipsniųturinįatsakoautoriai

11,40aut.l.9,25sp.l. Tiražas100egz.IšleidoVilniausuniversitetas, VilniausuniversitetoleidyklaUniversitetog.3,LT-01513VilniusSpausdinoUAB„Baltijoskopija“Kareiviųg.13B,LT-09109Vilnius