MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

TEIS S FAKULTETAS

CIVILIN S JUSTICIJOS INSTITUTAS

DOVIL VIŠTARTAIT

CIVILIN TEIS

KOMERCIN S PASLAPTIES, KAIP PRAMONIN S NUOSAVYB S OBJEKTO, TEISIN S APSAUGOS YPATUMAI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas -

Lekt. dr. Algirdas Matkevičius

Vilnius, 2015

2

TURINYS

VADAS .......................................................................................................................................... 3

1. KOMERCIN S PASLAPTIES SAMPRATA IR PRIPAŽINIMO KOMERCINE PASLAPTIMI KRITERIJAI ........................................................................................................... 9

2. TEISIN KOMERCIN S PASLAPTIES APSAUGA ............................................................. 21

2.1. Atsakomyb s už komercin s paslapties atskleidim kilimas ............................................. 21

2.2. Komercin s paslapties apsaugos ypatumai darbo santykiuose ........................................... 34

2.3. Komercini paslapči saugojimo pareigos gyvendinimas: ............................................... 39

2.3.1. Konfidencialumo sutartys ............................................................................................ 39

2.3.2. Nekonkuravimo susitarim reikšm komercini paslapči apsaugoje ........................ 42

2.4. Komercin s paslapties atskleidimo rodin jimo specifika .................................................. 47

3. KOMERCINI PASLAPČI IR KIT PRAMONIN S NUOSAVYB S OBJEKT TEISIN S APSAUGOS SANTYKIS ........................................................................................... 59

3.1. Pramonin s nuosavyb s objekt apsaugos ypatumai ......................................................... 59

3.2. Intelektin s nuosavyb s teisin s apsaugos formos pasirinkimo problema ........................ 63

IŠVADOS ...................................................................................................................................... 70

PASI LYMAI .............................................................................................................................. 72

LITERAT ROS S RAŠAS ......................................................................................................... 73

ANOTACIJA LIETUVI IR ANGL KALBOMIS ................................................................... 81

SANTRAUKA .............................................................................................................................. 82

SUMMARY .................................................................................................................................. 83

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUM ...................................... 84

3

ĮVADAS

Temos aktualumas. Šiai dienai labiausiai paplitusi intelektin s nuosavyb s apsaugos

forma, naudojama versle, yra komercin paslaptis1. Nors komercin s paslaptys n ra apsaugotos

kaip prastos intelektin s nuosavyb s teis s, tačiau mon s, suprasdamos toki paslapči svarb ,

jas vertina kaip ir vis kit form intelektinę nuosavybę. Visgi šiai intelektin s nuosavyb s

apsaugos formai, palyginti su kitomis - patentais, preki ženklais, pramoniniu dizainu ir kt., ilg

laik buvo skiriamas mažiausias d mesys. Tai l m kelios priežastys, kurios yra susijusios tiek

su komercini paslapči , kaip pramonin s nuosavyb s objekto, specifiškumu, tiek su komercini

paslapči apsaugos teisini santyki ypatumais.

Šiandienos verslo aplinka - globali rinka, sparti technologij pažanga, mobili darbo j ga

bei glaudžiai persipynę verslo santykiai - padidino rizik , susijusi su konfidencialios

informacijos netekimu, ir tuo pačiu išaugino komercini paslapči svarb . Išaugusi komercini

paslapči reikšm išryškino su jos apsauga susijusias problemas, kurias pastaraisiais metais

bandoma spręsti tiek visos Europos S jungos mastu, tiek detaliau reglamentuojant probleminius

klausimus nacionaliniuose teis s aktuose. Europos Komisija 2013 m. lapkričio 28 d. pateik

pasi lym d l direktyvos d l neatskleistos praktin s patirties ir verslo informacijos (komercini

paslapči ) apsaugos nuo neteis to gavimo, naudojimo ir atskleidimo (COM/2013/0813 final –

2013/0402 (COD)2 (toliau – Direktyva), kuria siekiama suvienodinti komercini paslapči

apsaugos taisykles visoje Europos S jungoje. Lietuvoje bręstantys pokyčiai, susiję su darbo

teis s tobulinimu ir naujo darbo kodekso projekto parengimu, taip pat neišvengiamai palies ir

daugiausia problem komercini paslapči apsaugoje kelianči subjekt – darbuotojo ir

darbdavio tarpusavio teisini santyki reglamentavim , susijus su komercini paslapči

apsauga.

Šiuo metu Lietuvoje nustatytas komercini paslapči reglamentavimas n ra visiškai

aiškus ir užtikrinantis tinkam komercini paslapči apsaug . Priešingai nei bendrosios teis s

šalyse – Jungtin se Amerikos Valstijose, Jungtin je Karalyst je, kuriose komercini paslapči

apsauga pl tojama jau daugel met , Lietuvoje be formali j Lietuvos Respublikos civiliniame

1 Pooley, J. Trade Secrets: the other IP right. WIPO MAGAZINE [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2015-10-06]

<http://www.wipo.int/wipo_magazine/en/2013/03/article_0001.html>. 2 Europos Ko isijos pasiūly as dėl Europos Parla e to ir Tary os direktyvos dėl eatskleistos prakti ės patirties

ir verslo i for a ijos ko er i ių paslapčių apsaugos uo eteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo.

COM/2013/0813 final - 2013/0402 (COD) [interaktyvus]. Briuselis, 2013-11- [žiūrėta 2015-09-03] <http://eur-

lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52013PC0813>.

4

kodekse3 (toliau – Civilinis kodeksas) tvirtint kriterij ir teism praktikoje išryšk jusios

netiesiogini rodym svarbos, daugiau joki konfidencialios informacijos išskyrimo test ar

atitinkam „ rodin jimo žingsni į n ra nustatyta. Tai apsunkina neteis to komercini paslapči

pasisavinimo rodin jim ir iš to kyla tiek komercini paslapči identifikavimo, tiek neteist

veiksm ar padarytos žalos dydžio nustatymo problemos.

Temos mokslinis naujumas ir tiriamos problemos ištyrimo lygis. Komercin s

paslaptys Lietuvos teis je tampa vis plačiau ir gausiau nagrin jamu institutu. Komercini

paslapči apsaugai skiriant vis didesn d mes yra plečiamas šia tema nagrin jam klausim

ratas, visgi kompleksiško poži rio ar sistemini analizi Lietuvos teis s doktrinoje vis dar

tr ksta.

Vienas pirm j šio instituto apžvalg 1997-1999 metais atliko Romant Ušpalien 4 ir

Andžej Čaikovski5, kurie paskelbtose publikacijose aptar komercin s paslapties sampratos bei

jos apsaugai naudojam teisini ir organizacini priemoni klausimus. V liau komercini

paslapči tem buvo palietęs dr. Art ras Panomariovas6, tačiau jo tyrime labiau buvo gilinamasi

paslaptis, kaip socialin reiškin , bei pačios s vokos „paslaptisį turinio analizę, tod l

išsamiau komercini paslapči problematika nebuvo atskleista.

Tam tikri komercini paslapči apsaugos klausimai yra aptarti dr. Tomo Bagdanskio

darbuose. Nors šio autoriaus tyrim sritis apima darbo teisę, tačiau jo darbuose neišvengiamai

yra paliečiamas ir komercini paslapči apsaugos klausimas. 2006 2010, 2013 metais

pasirodžiusiose publikacijose7, buvo aptarti teisin s atsakomyb s už komercin s paslapties

atskleidim pagal darbo teisinius santykius klausimai, taip pat darbuotojo atsakomyb s d l

nes žiningos konkurencijos pasinaudojant darbdavio komercine paslaptimi pagal Lietuvos

Respublikos konkurencijos statymo8 normas klausimai.

Su nagrin jama tema taip pat susijęs Marijos Stonkien s darbas9, kuriame sistemiškai

pažvelgta nematerialios mon s nuosavyb s apsaug analizuojant intelektin s nuosavyb s,

konkurencijos ir darbo teis s normas.

3 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valst ės ži ios. 2000, Nr. 74-2262.

4 Ušpalie ė, R. KOMERCINĖ PASLAPTIS ir jos sauga. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997.

5 Čaikovski, A. Ko er i ės paslaptys: teisi ė pro le atika. Justitia. 1999, Nr. 5-6: 59-62.

6 Panomariovas, A. Viešai eskal ia a i for a ija – paslaptis kaip so iali is teisi is reiški ys. Jurisprudencija.

2002, 32(24): 83-94. 7 Bagda skis, T. Kaip atleisti prasikaltusį? Atleidi o pagri das – ko er i ės paslapties atskleidi as. Juristas. 2006,

Nr. 9: 23-30; Bagda skis, T. Dar uotojų ateriali ės atsako y ės raida ir to uli i o perspektyvos Lietuvoje. Iš: Lietuvos dar o teisės raida ir perspektyvos: Li er A i oru et Collegaru Profesorei Ge ovaitei Dambrauskienei. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidykla, 2010. p. 231-252; Bagdanskis, T. Nekonkuravimo

susitari ų, sudaro ų tarp dar davio ir dar uotojo, regla e tavi o ir taiky o pro le os. Jurisprudencija. 2013,

20(3): 1175–1194. 8 Lietuvos Respu likos ko kure ijos įstaty as. Valst ės ži ios. 1999, Nr. 30-856.

9 Sto kie ė, M. Ži ių uosavy ės teisių apsauga verslo orga iza ijoje. Informacijos mokslai. 2007, Nr. 40: 81-94.

5

Išsamiausia komercini paslapči teisin analiz buvo atlikta 2008 metais dr. Algirdo

Matkevičiaus disertacijoje10, kurioje pateikiamas kompleksiškas poži ris komercini paslapči

apsaug Lietuvoje ir užsienio valstyb se. Taip pat 2007 ir 2008 metais pasirod šio autoriaus

publikacijos11

, kuriose buvo nagrin jami komercin s paslapties turinio bei civilin s atsakomyb s

už komercini paslapči apsaugos pažeidimus taikymo klausimai.

Teisinę atsakomybę už komercin s paslapties apsaugos pažeidimus 2008 metais taip pat

nagrin jo Gintar Siurblyt 12, o iš naujesni darb išskirtinas Beatos Martišien s13 atliktas

tyrimas, kurio metu buvo išsamiau panagrin ti teisini santyki , susiklostanči saugant

komercines paslaptis, prigimtis, taip pat pareig , susijusi su komercini paslapči apsauga,

turinys.

Atskirai pamin tini ir kit , tiesiogiai komercini paslapči teisinio instituto

nenagrin jusi , tačiau tam tikr d mes komercin ms paslaptims savo darbuose skyrusi , autori

darbai. Pastaraisiais metais, ryšk jant problemai ir aštr jant diskusijoms d l nekonkuravimo

susitarim priskyrimo darbo arba civilinei teisei, buvo gausiai tyrin jama nekonkuravimo

susitarim reguliavimo problematika, tuo pačiu paliečiant ir komercini paslapči teisin

institut . Pamin tini autori Ryčio Krasausko14, Lauryno Ščuko15, Jurgio Venclovo

16, Tomo

Davulio17, Agn s Petraviči t s18

, Renatos Tatol19

darbai, kuriuose analizuojant iš

nekonkuravimo susitarim aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimo kylančias problemas,

kartu buvo aptarti su tuo susiję darbuotoj perviliojimo konkuruojančias mones ir

konfidencialios informacijos išsinešimo klausimai.

10

Matkevičius, A. Be dro ės ko er i ių paslapčių apsauga. Daktaro diserta ija. So iali iai okslai, teisė S , 2008. 11

Matkevičius, A. Be drovės ko er i ės paslapties o jektas. Jurisprudencija. 2007, 10 (100): 84-91; Matkevičius, A. Civili ė atsako y ė e drovės ko er i ių paslapčių apsaugos pažeidi ų atvejais. Jurisprudencija. 2008, 5

(107): 50-60. 12

Siur lytė, G. Atsako y ė už eteisėtą ko er i ės paslapties įgiji ą, atskleidi ą ar jos audoji ą. Justitia. 2008,

3 (69):41-52. 13

Martišie ė, B. Dar o sa t kių regulia i o i ili iai teisi iai aspektai. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai,

teisė S , . 14

Krasauskas, R. Neko kuravi o susitari ai dar o teisėje. Ar dar uotojas ir dar davys lygiaverčiai konkurentai?

Jurisprudencija. 2008, 8(110): 41-49. 15

Ščukas, L. Dar davio ir dar uotojo ko kure ijos draudi o sutartis. Verslo ži ios. Karjera ir ad a. 2004, Nr. 8. 16

Venslovas, J. Ar dar davys, atleidęs dar uotoją iš dar o esa t pastarojo kaltės, gali įgyve di ti ko kure ijos ri oji o sutartį? International Journal of Baltic Law. 2005, 2(2): 75-97. 17

Davulis, T. Nekonkuravimo susitarimai Lietuvos dar o teisėje. Juristas. 2006, Nr. 4: 3-14. 18

Petravičiūtė, A. Neko kuravi o susitari ai tarp dar uotojo ir dar davio: es ė ir teisi io regla e tavi o ypatumai. Teisė, 2007, Nr. 65:144-150. 19

Tatol, R. Neko kuravi o susitari ų su į o ės dar uotojais sudary o tvarka ir vertinimas. Societal Innovations

for Global Growth. 2012, 1(1): 949-961.

6

Be aptart analizi ir mokslini tyrim , viešojoje erdv je randama ir kit autori

publikacij komercini paslapči apsaugos tema – Renatos Burbulien s20, Mariaus Liatuko

21,

Vytauto V. Žeimanto22, Birut s Dauderien s23, tačiau jose daugiau reiškiamos autori nuomon s,

naujausios teism praktikos apžvalgos, aktualijos, taip pat patarimai ir samprotavimai, kurie

gilesnio komercini paslapči instituto ištyrimo neapima.

Užsienio valstyb se komercini paslapči teisin s apsaugos problemos yra išnagrin tos

kur kas plačiau ir išsamiau, ypač tai pasakytina apie Jungtini Amerikos Valstij ir Jungtin s

Karalyst s teis s doktrin ir teism praktik . Iš ši tem vairiais aspektais tyrin jusi autori

išskirtini Peter A. Alces, Harold F. See24, William van Caenegem

25, Hector L. MacQueen,

Charlotte Waelde, Graeme T. Laurie26

, David Bainbridge27. Analizuojant komercini paslapči

apsaugos problemas užsienio teism praktikoje taip pat remtasi autori Rochelle Cooper

Dreyfuss, Roberta Rosenthal Kwall28

, William Cornish29

, Margreth Barrett30

sudarytais byl

rinkiniais.

Tiriama problema. Sustipr jęs poreikis saugoti komercines paslaptis išryškino teisinio

komercini paslapči apsaugos reglamentavimo tr kumus. D l komercini paslapči , kaip

pramonin s nuosavyb s objekt , ypatum , j apsauga yra itin specifiška, o didžiausi gr smę j

apsaugai kelia darbuotojai, kurie neteis tai pasisavindami ir atskleisdami komercines paslaptis

konkurentams, mon ms padaro didžiul s žalos. Teisin s gynybos priemon s nuo toki neteis t

darbuotoj veiksm ne visada yra efektyvios, o patirti nuostoliai d l rodym tr kumo taip ir

lieka neatlyginti. Komercini paslapči savininkams musis aktyviau ginti savo pažeistas teises,

palaipsniui teism praktikoje buvo išgryninta rodin jimo netiesioginiais rodymais specifika.

Tačiau žemesn s instancijos teismai vis dar netinkamai taiko rodin jimo ir rodym vertinimo

taisykles ir taiko per aukšt rodin jimo standart , nors formaliai priimamuose sprendimuose ir

20

Burbulienė, R. Ko er i ių ga y i ių paslapčių svar a versle. [interaktyvus]. 2009-09-18 [žiūrėta -10-01]

<http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/71/1/0/1/article/9411/komerciniu-gamybiniu-paslapciu-

svarba-versle>. 21

Liatukas, M. Dar uotojų kaita ir ko er i ės paslaptys. Verslo ži ios. [interaktyvus]. 2014-06-13 [žiūrėta 2015-10-

01] <http://vz.lt/archive/blog/2014/6/13/darbuotoju-kaita-ir-komercines-paslaptys>. 22

Žei a tas, V. Ko er i ę paslaptį gali a atskleisti po etų. Verslo ži ios. [interaktyvus] 2015-07-28 [žiūrėta 2015-10-01] <http://vz.lt/vadyba/finansai-apskaita/2015/07/28/komercine-paslapti-galima-atskleisti-po-metu>. 23

Dauderie ė, B. Išradi as ar ko er i ė paslaptis. [interaktyvus] 2012-10-29 [žiūrėta 2015-10-01]

<http://www.easystart.lt/lt/kategorijos/idomu/idomu/isradimas-ar-komercine-paslaptis.html>. 24

Alces P.A., See, H.S. The Commercial Law of Intellectual Property. New York: Aspen Publishers, 1994. 25

Caenegem, W. Intellectual Property Law and Innovation. Cambridge University Press, 2007. 26

MacQueen, H.L., Waelde, C., Laurie, G.T. Contemporary Intellectual Property: Law and Policy. 2nd Edition

Oxford: Oxford University Press, 2007. 27

Bainbridge, D.I. Intellectual Property. 8th Edition. Harlow: Pearson, 2010. 28

Dreyfuss, R.C., Kwall, R.R. Intellectual Property. Cases and materials on Trademark, Copyright and Patent Law.

University Casebook Series. Foundation Press, 2002. 29

Cornish, W. Cases and Materials on Intellectual Property. London: Thomson Sweet & Maxwell, 2006. 30

Barrett, M. Intellectual Property. Cases and Materials. American Casebook Series. 2nd Edition. West Group,

2001.

7

nurodo, kad rodin jimas vyksta netiesioginiais rodymais31. Tod l b tina išsiaiškinti ir nustatyti

ar pagal tvirtint teisin reguliavim komercini paslapči apsauga yra pakankamai veiksminga

ir efektyvi.

Darbo reikšm . Nepaisant komercini paslapči svarbos ir su jomis susijusi gr smi ,

Lietuvos teis je šiam reiškiniui vis dar skiriama per mažai d mesio. Tod l šis darbas prisid s

prie gilesnio komercini paslapči instituto suvokimo, pad s vertinti Lietuvoje taikomo

komercini paslapči apsaugos mechanizmo veiksmingum , taip pat leis pažvelgti komercini

paslapči apsaugos tobulinimo perspektyvas, kurios neišvengiamai palies ir Lietuvos teisin

reglamentavim .

Tyrimo tikslas. Išnagrin jus Lietuvos teisin komercini paslapči reglamentavim ir

teism praktik bei palyginus juos su atskir užsienio valstybi reglamentavimu ir teism

praktika, išskirti pagrindines komercini paslapči teisin s apsaugos Lietuvoje problemas. Taip

pat atskleisti teisinius komercini paslapči gynimo ypatumus ir komercini paslapči

pažeidim rodin jimo specifik .

Ginamasis teiginys. Esamas komercini paslapči teisinis reglamentavimas ir jo

norm taikymas praktikoje neužtikrina veiksmingos ir efektyvios komercini paslapči teisin s

apsaugos.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atskleisti komercin s paslapties samprat , analizuojant atskir jos požymi

ypatumus, ir išanalizuoti komercin s paslapties teisin s apsaugos problemas, susijusias su

informacijos priskyrimu komercinei paslapčiai;

2. Nustatyti teisin s atsakomyb s už komercini paslapči apsaugos pažeidimus

taikymo ypatumus;

3. Atskleisti komercini paslapči apsaugos pažeidim rodin jimo teism praktikoje

specifik ;

4. Išskirti komercini paslapči viet intelektin s nuosavyb s teisi apsaugos sistemoje.

Tyrimo metodika. Darbe naudojami šie mokslinio tyrimo metodai: lyginamasis –

komercini paslapči reglamentavimo ir teisin s praktikos kitose šalyse analizei; sisteminis –

atskir komercines paslaptis reglamentuojanči teis s norm s veikai vertinti bei komercini

paslapči institut reglamentuojanči nuostat santykiui su kitais intelektin s nuosavyb s

apsaugos objektais nustatyti; analitinis – pažvelgti komercini paslapči apsaugos reikšmę per

teisini , ekonomini ir socialini norm prizmę; dokument analiz s – teis s akt , kit normini

31

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . spalio 26 d. nutartis civili ėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“ (bylos Nr. 3K-3-423/2010); . lapkričio 25 d. nutartis civili ėje yloje UAB „NTB Na ėjos grupė“ . UAB „Na i ta“, J. V. (bylos Nr. 3K-3-472/2011); 2015 m. liepos 3 d. nutartis ivili ėje yloje UAB „Big tra s“ . UAB Lietu os per eži o e dro ė ir R. K. (bylos Nr. 3K-3-421-695/2015).

8

dokument bei teism sprendim turinio išsiaiškinimui; istorinis – komercini paslapči teisin s

apsaugos vystymosi tendencij ir ankstesnio reguliavimo nustatymui.

Tyrimo strukt ra. Darb sudaro vadas, trys d stomosios dalies skyriai, išvados ir

pasi lymai, literat ros s rašas, anotacija ir santrauka lietuvi bei angl kalbomis. Pirmasis

skyrius skirtas atskleisti komercin s paslapties sampratos ir informacijos priskyrimo komercinei

paslapčiai problematik . Antrajame šio darbo skyriuje nagrin jama teisin atsakomyb už

komercin s paslapties atskleidim , aptariami jos ypatumai darbo santykiuose, tam tikri civiliniai

teisiniai jos apsaugojimo b dai bei komercin s paslapties atskleidimo rodin jimo problematika.

Trečiajame skyriuje aptariamas komercin s paslapties santykis su kitais intelektin s nuosavyb s

objektais, bandoma surasti jos viet intelektin s nuosavyb s apsaugos teisin je sistemoje.

9

1. KOMERCIN S PASLAPTIES SAMPRATA IR PRIPAŽINIMO KOMERCINE PASLAPTIMI KRITERIJAI

Slaptumas buvo neatsiejama verslo dalis t kstančius met . Sugeb jimas saugoti

paslaptis Kinijos regionui leido pelnytis iš šilko gamybos šimtmečiais, kadangi šilkininkyst s

paslapči už šalies rib niekas nežinojo, o j atskleidimas buvo baudžiamas mirtimi32. Iki

pramon s perversmo savo „profesines gudrybesį amatininkams paslaptyje nesunkiai leido

išlaikyti aplinka, kurioje dirbdavo – visi darbuotojai ir pagalbininkai buvo iš to paties šeimos

rato. Tačiau gamybai iš nam persik lus gamyklas ir fabrikus, atsirado b tinyb kurti teisinę

sistem , kuri pareigot samdomus darbuotojus laikytis konfidencialumo sipareigojim ir

neatskleisti sužinot gamybos paslapči 33.

Šiandien komercin s paslaptys yra neatsiejama bet kurios komercin s veiklos dalis. Šis

nematerialus mon s turtas tiesiogiai lemia veiklos s kmę, didina mon s vertę ir

konkurencingum . Paradoksalu, tačiau b dama slapta ir daugeliui – tiek išoriniams, tiek didžiajai

daliai pačios vidin s mon s aplinkos subjekt nepasiekiama, komercinę paslapt sudaranti

informacija dažnai tampa svarbiausiu rankiu, suteikiančiu pranašum prieš konkurentus.

Pasaulin intelektin s nuosavyb s organizacija (angl. The World Intellectual Property

Organization, WIPO) komercines paslaptis laiko aukso grynuoliais, kuriuos b tina saugoti34.

Praeityje komercin s paslaptys nesulaukdavo tiek pat tarptautin s teis s (institucij )

d mesio kaip vadinamosios tradicin s intelektin s nuosavyb s teis s. Tačiau išaugusi j reikšm

m reikalauti atitinkamo d mesio. Šiame kontekste svarb vaidmen suvaidino Urugvajaus

raundas35

, kurio metu buvo nutarta steigti Pasaulio prekybos organizacij (angl. The World

Trade Organisation, WTO), taip iš esm s transformuojant iki to laiko funkcionavus Bendr j

susitarim d l tarif ir prekybos (angl. The General Agreement on Tariffs and Trade, GATT), bei

sureguliuoti naujas sritis, kuri šis susitarimas neap m , t.y. prekyb paslaugomis; prekyb ,

susijusi su intelektin s nuosavyb s objektais; bei investicini priemoni prekyb . Be kit

intelektin s nuosavyb s apsaugos srityje pasiekt susitarim , Urugvajaus raundo dalyviai nutar ,

jog b tina išleisti statymus, ginančius prekybos paslaptis nuo nesusijusi su šia prekyba

32

Roper, C. Trade Secret Theft, Industrial Espionage, and the China Threat. CRC Press Taylor & Francis Group, 2013,

p.35. 33

Pooley, J. Trade Secrets: the other IP right. WIPO MAGAZINE [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2015-10-06]

<http://www.wipo.int/wipo_magazine/en/2013/03/article_0001.html>. 34

Sheikh, T. Trade Secrets Are Gold Nuggets: Protect Them. WIPO MAGAZINE [interaktyvus]. [žiūrėta 015-

10-02] <http://www.wipo.int/sme/en/documents/trade_secrets_employee_loyalty.html#1>. 35

1986 – 1993 etais vykęs Be drojo susitari o dėl tarifų ir preky os a gl. General Agreement on Tariffs and

Trade – GATT) dery ų etapas.

10

asmen . Vykdant šiose derybose pasiektus susitarimus, buvo kurta Pasaulio prekybos

organizacija, kurios vienas iš steigimo dokument yra Sutartis d l intelektin s nuosavyb s teisi

aspekt , susijusi su prekyba36 (angl. Trade – related Aspects of Intellectual Property Rights,

toliau – TRIPS sutartis). Šia sutartimi susitariančios šalys siek paskatinti efektyvi ir tinkam

intelektin s nuosavyb s teisi apsaug , užtikrinant, kad pačios intelektin s nuosavyb s teisi

užtikrinimo priemon s ir tvarka netapt teis tos prekybos kli timis.

Žvelgiant ankstesnius laikus, pirmuoju reikšmingu tarptautiniu aktu, nors ir

netiesiogiai užsimenančiu apie b tinybę saugoti komercines paslaptis, laikytina 1883 met

Paryžiaus konvencija d l pramonin s nuosavyb s saugojimo37. Šios konvencijos 10bis

straipsnyje tvirtintas sipareigojimo d l nes žiningos konkurencijos apsaugos turinys buvo

išpl totas TRIPS sutartyje, nurodant jog vienas iš apsaugos nuo nes žiningos konkurencijos

užtikrinimo b d yra komercini paslapči apsauga (TRIPS sutarties 39 straipsnio 1 dalis). Taigi

TRIPS sutartis aiškiai tvirtino tarptautin s teis s pozicij komercines paslaptis laikyti

savarankiška intelektin s nuosavyb s kategorija, greta toki kategorij kaip patentai, preki

ženklai, pramoninis dizainas ir kt. Atsižvelgiant tai, kad komercin s paslaptys laikytinos viena

iš pramonin s nuosavyb s apsaugos form , patenkanči tarptautin s teis s reguliavimo dalyk ,

j s voka, vis pirma, yra kildinama iš TRIPS sutarties nuostat .

TRIPS sutarties II dalies 7 skyrius reglamentuoja komercini paslapči apsaug ir kartu

pateikia komercini paslapči , kurioms suteikiama teisin apsauga, požymius. TRIPS sutarties

39 straipsnio 1, 2 dalys nurodo, jog fiziniams ir juridiniams asmenims valstyb s statymais turi

užtikrinti galimybę neleisti j kontroliuojamos informacijos atskleisti kitiems, kitiems j sigyti

ar naudoti be j sutikimo b du, kuris prieštaraut s žiningai komercijos praktikai. Be to, TRIPS

sutartis nurodo komercin s paslapties požymius, atskiriančius j nuo informacijos, kuriai

apsauga n ra suteikiama. Pagal TRIPS sutarties 39 straipsnio 2 dalies a-c punktus, yra saugoma

tik tokia paslaptis, kuri:

a) yra slapta ta prasme, kad kaip visumos ar kaip tikslaus jos komponent

konfig racijos ir jos surinkimo atkartojimo apskritai nežino arba lengvai jos negauna tos

aplinkos asmenys, kurie paprastai dirba su aptariam ja informacija;

b) turi komercinę vertę, nes yra slapta;

c) yra objektas pagr st veiksm , kuri imasi teis tai kontroliuojantis toki informacij

asmuo, stengiantis tam tikrom aplinkyb m j išlaikyti slapta.

36

Sutartis dėl i telekti ės uosavy ės teisių aspektų, susijusių su preky a. Valst ės ži ios. 2001, Nr. 46-1620. 37

Paryžiaus ko ve ija dėl pra o i ės uosavy ės saugoji o. Valst ės ži ios. 1996, Nr. 75-1796.

11

Tik esant visiems trims požymiams informacija tampa teisin s apsaugos objektu, t.y.

komercinę paslapt sudaranti informacija turi b ti slapta, saugoma ir galinti suteikti konkurencin

pranašum .

Informacijos slaptumo reikalavimas n ra absoliutus. Informacija netur t b ti visuotinai

žinoma ar konkurent lengvai nustatoma, pavyzdžiui, iš pačios mon s pateikiamos informacijos,

produkt , reklamin s medžiagos ir pan. Informacijos saugojimas suprantamas gana plačiai -

proting ir pakankam priemoni , toki kaip informacijos žym jimo, darbuotoj švietimo,

fizini apribojim - perdavimo informacijos tik nustatytam asmen skaičiui bei prieigos prie

informacijos slaptinimo, taikymas, konfidencialumo sutarči sudarymas ir kt., tačiau tai negali

b ti paprastas neveikimas, t.y. lengvai prieinamos informacijos paskelbimas konfidencialia ir

formalus uždraudimas j atskleisti ar perduoti naudotis kitiems. Jungtin se Amerikos Valstijose

tai, ar bus pripažinta, kad komercin s paslapties tur tojas m si reikiam priemoni komercinei

paslapčiai apsaugoti, priklausys nuo konkrečios bylos aplinkybi . Tinkamomis apsaugos

priemon mis prastai pripaž stamas pri jimo prie komercini paslapči apribojimas, patalp

rakinimas, tinkamas darbuotoj informavimas apie konfidencial atitinkamos informacijos

pob d , konfidencialumo sutarči sudarymas ir dokument žyma „konfidencialuį žym jimas38.

Teisin je literat roje nurodoma, kad pastarasis reikalavimas laikytinas komercini paslapči

apsaugos ypatumu kit pramonin s nuosavyb s apsaugos form atžvilgiu39. Galiausiai saugoma

ir slapta informacija, norint j laikyti komercine paslaptimi, kaip min ta, turi suteikti

konkurencin pranašum . Jungtin se Amerikos Valstijose nustatytas teisinis reglamentavimas40

konkurenciniu pripaž sta tiek real , tiek potencial pranašum . S voka konkurencinis

pranašumas taip pat turi b ti suprantama plačiai - tiek ženklus laiko ir s naud sumažinimas, tiek

galimyb d mes sukoncentruoti konkrečius klientus, j poreiki strukt ras ar tikslines grupes,

geografines rinkas.

Lietuvoje komercin s paslapties s voka yra tvirtinta Civiliniame kodekse. Remiantis

Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalimi, komercine paslaptimi laikoma informacija, kuri turi

tikr ar potenciali komercinę (gamybinę) vertę d l to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali

b ti laisvai prieinama d l šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas j yra

patik jęs, proting pastang išsaugoti jos slaptum . Kaip matyti iš pateikiamo apibr žimo,

informacija pripaž stama komercine paslaptimi, jei ji atitinka tris požymius, kurie iš esm s

nesiskiria nuo nurodyt j TRIPS sutartyje, t.y. informacija turi b ti slapta, protingai saugoma bei

38

United States v. Chung, 659 F.3d 815, 825-29 (9th Cir. ituota iš Doyle, C. Steali g Trade Se rets a d Economic Esponiage An Owerview of 18 U.S.C. 1831 and 1832. 2014. [interaktyvus] [žiūrėta 2015-09-03]

<ttps://www.fas.org/sgp/crs/secrecy/R42681.pdf>.) 39

Matkevičius, A., Jurisprudencija, supra note 11, p. 55. 40Vie i gasis ko er i ių paslapčių įstaty as The Uniform Trade Secret Act, UTSA). [interaktyvus] [žiūrėta 2015-

09-02] < http://www.uniformlaws.org/shared/docs/trade%20secrets/utsa_final_85.pdf>.

12

tur ti komercinę vertę. Taigi tiek tarptautiniame, tiek ir nacionaliniame teisiniame reguliavime

formuluojami trys esminiai kriterijai, keliami komercinę paslapt sudarančiai informacijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs informacijos

pripažinimo komercine paslaptimi kriterij turin .

Visų pirma, tam, kad b t laikoma komercine paslaptimi, informacija turi b ti slapta.

Tai reiškia, kad informacija neturi b ti visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems

asmenims. Tačiau nereikalaujama, kad informacija b t absoliučiai slapta41.

Antra, komercine paslaptimi gali b ti laikoma tik tokia informacija, kuri savininkas

saugo protingomis pastangomis. Aiškindamas „proting pastang į kriterijaus turin , kasacinis

teismas yra pabr žęs, kad pastangos turi b ti tik „protingosį, bet ne „ypatingosį, nes kitaip b t

nepagr stai siaurinamos komercin s paslapties ribos42. Aplinkyb , ar asmuo m si priemoni

saugoti informacij , gali b ti nustatoma pagal tai, ar jis pri m sprendim paskelbti konkrečius

duomenis kaip saugotinus43

. Vienoje iš pirm j Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrin t

byl 44, kurioje buvo sprendžiamas informacijos priskyrimo komercinei paslapčiai klausimas,

tam, kad b t pripažinta, jog darbdavys nesaugojo savo komercini paslapči , užteko nustatytos

aplinkyb s, kad mon je nebuvo patvirtinto komercini paslapči s rašo. Teismai suabsoliutino

komercini paslapči s rašo nebuvim ir iš to dar sekančias išvadas, t.y. kad nesant s rašo

laikytina, jog mon je jokia informacija nebuvo pripažinta komercine paslaptimi, atitinkamai

darbuotojas nebuvo supažindintas su tokiu mon je pripažint paslapči s rašu ir ne sipareigojo

j neatskleisti pašaliniams asmenims45.

V liau teism praktika pasuko kita linkme ir pripažino, kad savaime faktas, jog

bendrov je n ra patvirtinto komercini paslapči s rašo, neturi b ti suabsoliutinamas46. Tok

pripažinim l m tai, jog sprendžiant d l komercini paslapči s rašo buvimo b tina atsižvelgti

aplinkybę, jog ne visada mon s savininkai ar vadovai gali b ti suinteresuoti patvirtinti tok

s raš ir aiškiai apibr žti k mon laiko savo komercin mis paslaptimis. Šiuo aspektu

pamin tina 2011 met Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla47, kurioje buvo nagrin jamas

bankrutuojančios mon s akcinink s netiesioginis ieškinys naujai steigtai monei d l nuostoli 41Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus . irželio d. utartis ivili ėje yloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Che ika“, E. G. (bylos Nr. 3K-3-326/2012). 42Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus . spalio 18 d. nutartis ivili ėje yloje UAB „Rūdupis“ v. Varė os rajo o sa i ald ės ad i istra ija (bylos Nr. 3K-3-495/2013). 43

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . rugsėjo d. utartis ivili ėje byloje G. Z. . AB „Pare a kas“ Vil iaus filialas (bylos Nr. 3K-3-499/2006). 44

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . gegužės d. nutartis ivili ėje byloje R. B. v. UAB (bylos Nr. 3K-3-584/2003). 45

Ibid. 46

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . spalio 4 d. nutartis ivili ėje yloje E. D. B. . UAB „Žai o ratas Vil ius“ ir kiti (bylos Nr. 3K-3-366/2011); 2014 m. spalio 27 d. utartis ivili ėje yloje UAB „Tra sekspedi ija“ . UAB „Lastra“, L. A., S. V., A. S. (bylos Nr. 3K-3-447/2014). 47

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas E. D. B. . UAB „Žai o ratas Vil ius“ ir kiti, supra note 46.

13

atlyginimo d l atlikt nes žiningos konkurencijos veiksm . Kadangi naujai steigtos mon s

darbuotojais tapo bankrutuojančios mon s valdymo organai, kasacinis teismas nurod , kad

komercini paslapči s rašo mon je nebuvimas tokiais atvejais neturi b ti suabsoliutinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo nuostatas (19 straipsnio 4 dalis, 34

straipsnio 3 dalis) patvirtinti komercini paslapči s raš yra bendrov s valdymo organ pareiga,

tod l, sprendžiant, ar buvo nes žiningai pasinaudota bankrutuojančios mon s komercin mis

paslaptimis, turi b ti atsižvelgta tai, kad bankrutuojančios mon s buvęs administracijos

vadovas per jo dirbti naujai steigt monę48.

Trečias požymis yra susijęs su komercin s paslapties verte. Komercinę paslapt

sudaranti informacija turi tur ti tikr ar potenciali komercinę (gamybinę) vertę d l to, kad jos

nežino tretieji asmenys ir ji negali b ti laisvai prieinama. Tam, kad informacija sudaryt

komercinę paslapt , nepakanka, kad ji b t slapta, nes tokiu atveju tai tiesiog b t paslaptis, o ne

komercin paslaptis. Komercin paslaptis turi suteikti jos tur tojui konkurencin pranašum , t. y.

tam tikr verslo privalum , gamybinio pranašumo, finansin s naudos ir pan. B tent d l šios

priežasties mon s vertingos komercin s informacijos nuo kitos mon s informacijos atskyrimas

yra problemiškas. Priskyrus vis informacij apie monę komercinei paslapčiai d l tokios

informacijos nekonkretumo ji, kilus ginčui, byl nagrin janči teism gali b ti vertinama kaip

neatitinkanti Civilinio kodekso 1.116 straipsnio nuostat 49. Visgi praktikoje daugiausia problem

kelia mon s klient s rašo, kaip komercin s paslapties, vertinimas, tod l klient s rašo

priskyrimo komercinei paslapčiai klausimas panagrin tinas išsamiau.

Analizuojant Lietuvos teism praktika, paaišk jo, jog dažniausiai ginčai kyla ne d l

kokios nors specifin s informacijos, sudarančios mon s komercinę paslapt , atskleidimo

tretiesiems asmenims, bet d l duomen apie mon s klientus atskleidimo ir neteis to

pasinaudojimo šiais duomenimis50. Buvę darbuotojai dažniausiai neteis tai pasisavina

informacij , susijusi su svarbiausiais darbdavio klientais, ir perduodami j konkuruojančioms

mon ms, darbdaviui padaro didel s žalos. prastai toki darbuotoj atsikirtimai b na grindžiami

tuo, kad informacija apie klientus yra viešai skelbiama, tod l tokios informacijos naudojimas

negali b ti laikomas neteis tu. Kasacinis teismas, pagr sdamas informacijos apie klientus

priskyrim komercin ms kio subjekto paslaptims, yra išaiškinęs, kad aplinkyb , jog darbdavio

klient duomenys (j pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, nereiškia, kad toks

duomen prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog b tent šie kio subjektai yra darbdavio

48

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as E. D. B. . UAB „Žai o ratas Vil ius“ ir kiti, supra note 46. 49

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. bala džio d. spre di as ivili ėje yloje AUTO EXPRESS v. I. B. ir TIROLA

(bylos Nr. 2A-183-516/2015). 50

Žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teis as supra note 41; Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . gruodžio d. nutartis ivili ėje yloje „Li tera“ v. L. G., BUAB „Profit-T“ (bylos Nr. 3K-3-

676/2013); Lietuvos apeliacinis teismas supra note 49.

14

klientai51. Tokie kio subjekt duomenys, kaip j adresai ar informacija apie vykdom veikl ,

paprastai yra viešai prieinama apie bet kur teis tai veikiant juridin asmen . Tačiau komercinę

vertę turi ne vien tokia informacija, o b tent duomenys apie tai, koki partneri paslaugomis bei

kokiomis s lygomis toks kio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti kio

subjektui pranašum prieš kitus rinkos dalyvius. Akivaizdu, kad tokia informacija n ra

skelbiama ir prieinama viešai52.

Disponavimas visapusiška informacija apie klientus suteikia konkuruojančiam kio

subjektui pranašum , kadangi duomenys apie klient mokum , patikimum , pareigingum

vykdant prievoles yra ypač vertingi. Subjektas, viešose paieškos sistemose bei registruose

galintis rasti duomenis apie potencial klient , jo veiklos r šis, kontaktinius duomenis, be

papildom pastang bei išlaid (sutarči su mokum bei kreditingum vertinančiomis

institucijomis) išsamios informacijos apie kliento patikimum negali gauti. Tuo tarpu

bendradarbiavimo praktika su šiais klientais, dirbant konkuruojančioje mon je, leidžia vertinti

kliento kaip verslo partnerio patikimum be papildom pastang bei išlaid 53. Duomenys apie

klientus konkuruojančiai monei suteikia ypač daug naudos – perviliojami patys mokiausi

klientai, teikiantys didelius užsakym kiekius, tuo tarpu klientai, esantys „juodajame s rašeį,

konkurent n ra viliojami54. Be to, investuoti turim klient mon ms apsimoka labiau nei

bandyti pritraukti nauj , nes iš lojali klient jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš nauj

pritraukt . Taigi praktikoje aiškiai pripaž stama, kad kio subjekto klient s rašas priskirtinas

rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslapt . Tokia informacija užtikrina kio subjekto

pranašum prieš kitus kio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, tod l šios

informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti s žiningos konkurencijos pažeidim 55.

Taigi galima daryti išvad , kad informacijos priskyrim komercinei paslapčiai labiausiai

lemia ne jos naujumas ar išradingumas, bet jos vertingumas. Tai, kad tokie mon s duomenys,

kaip klient pavadinimai, adresai, duomenys apie vykdom veikl , kurie iš esm s yra vieši ir

daugeliui prieinami, atsid rę asmens, kuris atitinkamai juos panaudodamas sugeba iš j gauti

tam tikr ekonominę vertę, patvirtina, jog komercin s paslaptys neb tinai yra siejamos su

specifinio pob džio informacija. Kaip nurodyta žemiau, tokios praktikos, kad saugoma

51

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Tra sekspedi ija“ . UAB „Lastra“, L. A., S. V., A. S., supra note 46; Lietuvos

Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . gruodžio d. utartis ivili ėje yloje UAB

„Clea e “ . UAB „Ro ula“ ir L. Z. (bylos Nr. 3K-3-524/2014). 52Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Tra sekspedi ija“ . UAB „Lastra“, L. A., S. V., A. S., supra note 46;

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Clea e “ . UAB „Ro ula“ ir L. Z, supra note 51. 53

Lietuvos apeliacinis teismas, supra note 49. 54

Ibid. 55

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra ote ; Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Tra sekspedi ija“ . UAB „Lastra“ ir kt., supra note 46.

15

informacija neb tinai turi b ti ypatinga ar specifin (sudaryta iš speciali techninio ar mokslinio

pob džio žini ) laikomasi ir užsienio teism praktikoje56. Be to, užsienio teis s doktrinoje taip

pat nurodoma, jog dažniausiai komercin s paslaptys yra susijusios ne su techniniais duomenimis,

bet su informacija apie klientus – ne žinau kaip (angl. know - how), bet žinau kuriuos (angl. know

- who)57

.

Teism praktikoje pripaž stama, jog komercinę vertę taip pat turi duomenys apie tai,

kokiomis paslaugomis ir kokiomis s lygomis kio subjektai naudojasi, taip pat informacija,

susijusi su prastin mis darbdavio kin s veiklos operacijomis: pardavimai, kaštai, pelnas, kain

strukt ra, prekybin s kainos, sigijimo kainos, kain politika, kin s veiklos organizavimas,

tiek j ir vartotoj s rašai, priskiriama konfidencialaus pob džio informacijai. Tai, ar konkret s

duomenys turi komercinę vertę, pagal teism praktik gali b ti rodin jimo objektas58.

Atsižvelgiant Civiliniame kodekse nurodyt kriterij turin ir aptartus teism išaiškinimus,

galima daryti išvad , kad komercin s paslapties s vok gali patekti vairaus pob džio

informacija, susijusi su plačiais moni interesais, tačiau tam, kad tokia informacija gyt teisinę

apsaug , b tina, jog jos savininkas imt si aktyvi veiksm .

Jungtini Amerikos Valstij teism praktikoje d l klient s rašo, kaip komercin s

paslapties, aiškios pozicijos n ra. Tam tikrais atvejais klient s rašas priskiriamas komercin ms

paslaptims savaime, be joki papildom pareigojim kio subjektui j tinkamai apsaugoti. Kitais

atvejais teismai vertina, ar darbdavys m si reikiam priemoni jo apsaugai tam, kad b t

galima j laikyti komercine paslaptimi. Bandit Messenger of Austin, Inc. v. Contreras (2000)

byloje59

Apeliacinis teismas nurod , kad klient s rašas nelaikytinas darbdavio komercine

paslaptimi, kadangi darbdavys nesi m pakankam priemoni jo apsaugai. Byloje nustatyta, kad

darbuotojas tur jo galimybę prie jo prieiti dar iki konfidencialumo sutarties su juo sudarymo, be

to, ne visi darbuotojai, kurie tur jo pri jim prie klient s rašo, buvo su darbdaviu sudarę

konfidencialumo susitarimus. Tuo tarpu T-N-T Motorsports, Inc. v. Hennessey Motorsports, Inc.

(1998) byloje60

Apeliacinis teismas konstatavo, kad klient s rašas buvo komercin paslaptis,

kadangi darbdavys laik j rakinamose patalpose ir ne visi darbuotojai tur jo prie jo pri jim .

Analizuojant Europos S jungos valstybi nari teisin reglamentavim matyti, jog

vienos komercini paslapči s vokos apibr žties Europos S jungos viduje n ra. Vienos

56

Bainbridge, D.I., supra note 27, p. 333-376. 57

Caenegem, W. supra note 26, p. 30. 58Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 43. 59

Bishop, D.R.; Dimitroff, S.D.; Mohr, K.D. Non-competes, Confidentiality Agreements, And Trade Secrets. 24th

Annual Advanced Civil Trial Course. Chapter 21, p. 18 [i teraktyvus] [žiūrėta -09-21]

<https://www.pdffiller.com/en/project/46911349.htm?form_id=335445>. 60

Ibid.

16

valstyb s nar s61 taiko „neatskleistos informacijosį apibr žim , pateikt TRIPS sutartyje, kitos

62

joki konkreči nuostat d l komercini paslapči apskritai neturi. Reaguodama valstybi

susiskaldym ir iš to kylančias problemas, Europos Komisija pareng Direktyv , kuri valstyb ms

nar ms pateikia bendr komercini paslapči s vok . Direktyvos 2 straipsnyje yra tvirtina, jog

komercin paslaptis – informacija, atitinkanti visus šiuos reikalavimus:

a) yra slapta ta prasme, kad jos kaip visumos arba tikslios jos sud ties ir komponent

konfig racijos apskritai nežino arba lengvai jos negauna asmenys tos aplinkos, kurioje paprastai

dirbama su tokia informacija;

b) turi komercinę vertę, nes yra slapta;

c) yra objektas pagr st veiksm , kuri imasi teis tai toki informacij valdantis asmuo,

kad tam tikromis aplinkyb mis j išlaikyti slapt .

Direktyvoje pateiktas apibr žimas iš esm s atitinka šiuo metu Lietuvoje tvirtint

komercin s paslapties s vok . Pasteb tina, jog nuo TRIPS sutarties pri mimo pozicija d l

komercin s paslapties apibr žimo išlieka nuosekli - tobulinant bei pl tojant komercini

paslapči apsaug reglamentuojančius teis s aktus, komercin s paslapties s voka iš esm s lieka

nekintanti ir yra apibr žiama per tris kriterijus – informacija turi b ti slapta, turi tur ti komercinę

vertę ir jos savininkas turi imtis proting priemoni , kad informacij išlaikyt slapt .

Nors teisinis intelektin s nuosavyb s teisi reguliavimas yra gana nauja jurisprudencijos

sritis, o ir j institut formavimasis prasid jo ir intensyviai m vystytis tik XX amžiuje,

rom n -german ir anglosaks teis s sistema, kaip ir daugeliu kit atvej , iškart prad jo si lyti

alternatyvius komercini paslapči teisinio reglamentavimo b dus. Jungtin se Amerikos

Valstijose, taip pat ir Jungtin je Karalyst je, aptariama komercini paslapči teisin apsaugos

sritis iš esm s yra reglamentuojama teism praktikoje, o ne formaliosios teis s šaltiniuose.

Pirmojoje pamatus konfidencialiai informacijai išskirti pad jusioje Saltman Engineering

Co Ltd v Campbell Engineering Co Ltd (1948) byloje63

Anglijos Apeliacinis teismas nurod , kad

informacija gali b ti pripažinta konfidencialia, tik jeigu ji n ra viešai žinoma, duomenys n ra

vis , t.y. n ra valstyb s ir visuomen s nuosavyb ir ji atitinka tam tikr konfidencialumo

standart . Svarbu tai, kad teismas pripažino, jog konfidencialumo sipareigojimas neatskleisti

61

Čekijoje ir Estijoje yra tiesiogiai re ia asi TRIPS sutarties uostato is. Europos komisijos komunikatas Europos

parla e tui, Tary ai, Europos eko o ikos ir so iali ių reikalų ko itetui ir regio ų ko itetui „I telekti ės uosavy ės teisių e droji ri ka Kūry i gu o ir aujovių skati i as eko o ikos augi ui, koky iškų dar o vietų

kūri ui ir aukščiausios koky ės produkta s ir paslaugo s Europoje teikti“, Briuselis, 2011.5.24, KOM (2011) 287

galutinis, p.16. [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-09-14].

<http://www.europarl.europa.eu/RegData/docs_autres_institutions/commission_europeenne/com/2011/0287/C

OM_COM%282011%290287_LT.pdf>. 62

Belgija, Kipras, Malta, Rumunija, Suomija ir kt. Ibid., p. 16. 63

Cornish, W. supra note 30, p.159-160.

17

informacijos neb tinai turi kilti iš sutarties, kadangi piktnaudžiavimas konfidencialia informacija

yra draudžiamas teis s64.

Coco v A.N. Clark Engineers Ltd (1969) byloje65

Anglijos Apeliacinis teismas nurod ,

kad slaptos informacijos atskleidimas neteis tu pripaž stamas tik tada, jei atskleista informacija

atitinka „trij žingsni test į, t.y. (i) informacija turi b ti konfidenciali; (ii) turi b ti išreikštas

asmens sipareigojimas neatskleisti jam perduotos informacijos; (iii) informacija turi b ti

naudojama neteis tai – prieš j patik jus asmen . Pažym tina, jog konfidenciali informacija turi

b ti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kadangi kitu atveju teismas

tokios informacijos konfidencialia nepripažins66. Tuo tarpu sipareigojimas neatskleisti

informacijos neb tinai turi b ti tvirtintas sutartyje, tačiau jis turi b ti aiškiai išreikštas, kad

protingam ir apdairiam asmeniui nekilt abejoni , jog jis prisiima tok sipareigojim 67. Šioje

byloje nustatyti kriterijai teism v liau buvo naudojami daugelyje kit byl 68.

Dar vienas konfidencialios informacijos išskyrimo testas buvo nustatytas v lesn je

Thomas Marshall (Exports) v Guinle (1976) byloje69

, kurioje teismas išaiškino, kad nustatant ar

informacija laikytina konfidencialia, turi b ti vertinami šie 4 kriterijai: (i) informacijos

savininkas turi manyti, kad šios informacijos atskleidimas jam b t žalingas arba suteikt

pranašum jo konkurentams; (ii) informacijos savininkas turi laikyti ši informacij

konfidencialia arba slapta ir viešai nežinoma; (iii) informacijos savininko sitikinimas

nurodytomis aplinkyb mis (i) ir (ii) turi b ti pagr stas; (iv) ši informacija turi b ti vertinama

prastos atitinkamo verslo ar pramon s šakos šviesoje.

Indata Equipment Supplies Ltd v ACL Ltd (1998)70

byloje buvo pažym ta, kad vertinant

informacijos konfidencialum , informacija turi b ti vertinama ne izoliuotai, bet kontekste kartu

su kita informacija, kadangi tokios informacijos kombinacija gali gauti kitoki prasmę.

Cybertec Computer Products, Inc. v. Whitfield (1977)71

byloje taip pat buvo išaiškinta,

kad bendrai žinomos s vokos per se n ra saugotinos kaip komercin s paslaptys, tačiau specifin

bendr j s vok kombinacija gali b ti pripaž stama komercine paslaptimi.

Inline Logistics Ltd v UCI Logistics Ltd (2002) byloje72

buvo išaiškinta, kad saugoma

informacija neb tinai turi b ti ypatinga ar specifin , t.y. b ti sudaryta tik iš speciali ,

pavyzdžiui, techninio pob džio ar mokslini žini , kadangi gali b ti saugoma ir jau žinoma

64

Cornish, W. supra note 30, p.159-160. 65

Bainbridge, D.I., supra note 27, p. 338. 66

Ibid. 67

Ibid. 68

Collag Corp v Merck & Co Inc (2003) FSR 263 ituota iš Bainbridge, D.I., supra note 27, p. 341. 69

Cornish, W. supra note 30, p.169-170. 70

Bainbridge, D.I., supra note 27, p. 342. 71

Barrett, M. supra note 31, p. 37,38. 72

Bainbridge, D.I., supra note 27, p. 333-376.

18

informacija, tokia kaip klient s rašai, jei tokios informacijos visuma gali b ti laikoma

konfidencialia. Svarbu tai, kad konkurentas verting informacij , priklausanči kitam asmeniui,

nepavogt , t.y. ne neteis tai pasisavint , bet pats j sukurt panašaus darbo ar proceso metu73.

Collag Corp v Merck & Co Inc (2003) byloje74

teismas pažym jo, jog nors moni

valdytojai yra linkę savo gamybos procesus laikyti konfidencialiais ir dažnai imasi priemoni

juos išlaikyti paslaptyje, nustatydami tam tikrus sipareigojimus ir ribodami kit asmen

patekim gamyklas, tačiau tai jokiu b du nereiškia, kad šie procesai iš ties laikytini

konfidencialiais ir atitinka tris b tinus kriterijus, nustatytus Coco v A.N. Clark Engineers Ltd

(1969)75

byloje tam, kad b tu pripažinta esant neteis t informacijos atskleidim .

Taigi komercini paslapči s voka ir informacijos, sudarančios komercinę paslapt ,

išskyrimo kriterijai bendrosios teis s šalyse, vis pirma, buvo tvirtinti ir išpl toti teism

praktikoje ir tik v liau komercini paslapči apsauga buvo perkelta teis s aktus.

Pirmieji statymai, reglamentuojantys komercini paslapči apsaug valstybiniu lygiu,

Jungtin se Amerikos Valstijose buvo priimti 1979 metais. Išskirtinas Vieningasis komercini

paslapči statymas (angl. The Uniform Trade Secrets Act, UTSA), kur yra patvirtinusios virš 40

valstij ir kuris yra laikomas pagrindiniu komercini paslapči apsaug reglamentuojančiu teis s

aktu76. Šiame statyme yra tvirtinta ne tik komercin s paslapties s voka, bet taip pat ir atvejai,

kas laikoma komercin s paslapties atskleidimu bei subjekto, d l kurio kalt s buvo atskleista

verslo vieneto komercin paslaptis, pareiga atlyginti nuostolius šiam verslo vienetui.

Vieningajame komercini paslapči statyme yra nustatyta, jog komercin s paslaptys turi atitikti

3 privalomus požymius: komercinę paslapt sudaranti informacija privalo tur ti vertę, b ti

nevieša ir privalo b ti saugoma, t.y. informacijos savininkas turi imtis priemoni tokios

informacijos apsaugai77. Šie trys požymiai tapo pamatin mis gair mis tokiuose v lesniuose

tarptautiniuose susitarimuose d l komercini paslapči apsaugos kaip Šiaur s Amerikos

laisvosios prekybos sutartis (angl. The North American Free Trade Agreement, NAFTA)78

ir

Pasaulio prekybos organizacijos (angl. World Trade Organization) TRIPS sutartis.

1996 metais Jungtin se Amerikos Valstijose buvo priimtas Ekonominio šnipin jimo

aktas (angl. Economic Espionage Act)79

, kuris kriminalizavo komercin s paslapties vagystę80.

Pagal Ekonominio šnipin jimo akt komercin s paslapties vagyst yra laikoma federaliniu

73

Bainbridge, D.I., supra note 27, p. 333-376. 74

Ibid., p. 341. 75

Ibid., p. 338. 76

Barrett, M. supra note 31, p. 41. 77

Ibid., p. 42. 78

Tarp Ju gti ių A erikos Valstijų, Ka ados ir Meksikos sudaryta sutartis, įsigaliojusi . sausio d. 79

Eko o i io š ipi ėji o aktas a gl. Economic Espionage Act) [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-09-08]

<http://www.economicespionage.com/EEA.html>. 80

Dreyfuss, R.C., Kwall, R.R. supra note 29, p. 196.

19

nusikaltimu, kuri tyrimu užsiima Federalinis tyrim biuras (angl. Federal Bureau of

Investigation). Šio akto 1832 skirsnis numato, jog už komercin s paslapties vagystę yra

baudžiama laisv s at mimu iki 10 met arba iki 250,000 doleri dydžio bauda (organizacijoms

iki 5 milijon doleri dydžio bauda). Be to, Ekonominio šnipin jimo aktas išpl t komercin s

paslapties s vok , traukdamas j ir naujas technologijas, kuri pagalba yra gyvendinamas

nauj komercini paslapči k rimas ar j saugojimas. Šis teis s aktas numato, jog komercin

paslaptis yra vis r ši ir form finansin , prekybos, mokslo, technikos ir ekonomin

informacija, skaitant pačius modelius, br žinius, programas, formules, id jas, prototipus ar

metodikas, su s lyga, kad savininkas m si pagr st veiksm j konfidencialumui užtikrinti ir

n ra prieigos jais naudotis kitiems asmenims, o pati saugoma informacija turi savarankišk

ekonominę vertę81. Pažym tina, jog skirtingai nei patent teis je, Ekonominio šnipin jimo aktas

komercin s paslapties turinio naujumui nustato tik minimalius reikalavimus, tod l komercine

paslaptimi gali b ti pripažinti bet kokie tretiesiems asmenims nežinomi elementai, išskiriantys j

iš viešai prieinamos informacijos.

Pagrindinis informacijos, sudarančios komercinę paslapt , bruožas pagal Jungtini

Amerikos Valstij statymus yra jos slaptumas. Tokia informacija ne tik negali b ti

publikuojama viešai platinamuose leidiniuose ar kituose viešai prieinamuose informacijos

šaltiniuose, tačiau jos apskritai tur t b ti ne manoma gauti jokiais statymo leidžiamais b dais.

Be to, ši informacija netur t b ti akivaizdi konkurentams ar kitiems specialistams, kadangi

Ekonominio šnipin jimo aktas nenumato slaptos, bet žinomos bet kuriam kompetentingam

atitinkamos mokslo ar pramon s srities specialistui informacijos apsaugos. Taip pat komercinei

paslapčiai gali b ti priskirta ir tokia informacija, kurios atskiri elementai yra žinomi, tačiau

element visuma sudaro unikal ir ekonomiškai verting darin . domu tai, kad informacijos,

kuri yra komercin paslaptis, atskleidimas valdžios institucijoms atliekant tyrim , neturi jokios

takos informacijos teisiniam statusui.

Dar vienas komercin s paslapties bruožas yra informacijos vertingumo kriterijus, kuris

Vieningajame komercini paslapči statyme yra apibr žiamas per „ekonomin s vert sį s vok ,

t.y. komercine paslaptimi gali b ti pripaž stama ta informacija, kuri turi savarankišk , tikr ar

potenciali ekonominę vertę82. Kitas svarbus komercin s paslapties bruožas pagal Jungtini

Amerikos Valstij statymus yra s lyga, kad komercin s paslapties savininkas m si atitinkam

priemoni informacijos konfidencialumui užtikrinti.

Apibendrinant darytinos šios išvados: 1) komercini paslapči apsauga laikytina

savarankiška pramonin s nuosavyb s apsaugos forma, užtikrinama tiek tarptautinio, tiek 81

Eko o i io š ipi ėji o aktas a gl. Economic Espionage Act) 18 U.S.C. 1839(3). [i teraktyvus] [žiūrėta -09-

08] <http://www.economicespionage.com/EEA.html>. 82

Barrett, M. supra note 31, p. 46.

20

regioninio, tiek nacionalinio lygmens teis s aktais; 2) bendro ir visuotinai priimtino komercini

paslapči s vokos apibr žimo n ra, tačiau analizuotuose teis s aktuose ir teism praktikoje

pateikta komercini paslapči s voka leidžia teigti, kad teis s šaltiniai pateikia iš esm s panaš

arba netgi tapat komercini paslapči apibr žim ; 3) tiek dabartiniame, tiek si lomame

teisiniame reguliavime išlieka tie patys trys esminiai informacijos priskyrimo komercinei

paslapčiai kriterijai: informacijos vertingumo, informacijos slaptumo ir informacijos savininko

pastang išlaikyti informacijos slaptum kriterijus; 4) daugiausia ginč kyla ne d l specifin s

informacijos – speciali techninio ar mokslinio pob džio žini priskyrimo komercinei paslapčiai,

bet d l informacijos apie mon s klientus priskyrimo komercin ms paslaptims ir reikalavim

priteisti žal d l šios informacijos neteis to atskleidimo tretiesiems asmenims ir panaudojimo.

21

2. TEISIN KOMERCIN S PASLAPTIES APSAUGA

2.1. Atsakomyb s už komercin s paslapties atskleidim kilimas

Pavogtos paslaptys – tai paslaptys apie vakarykštę s kmę83. Išradingumo ir sumanumo

tr kumas verčia mones m gdžioti konkurent veiksmus. Ir tai dažniausiai atliekama neteis tais

b dais.

Informacija užima esminę viet ekonomikoje, kaip ypač vertingas turtas, tod l

problemos, susijusios su jos ir jos teikiamos naudos kontroliavimu, yra labai aktualios.

Ekonominiu poži riu informacijos pasisavinimas gali b ti laikomas b du, kaip trumpiausiu keliu

sukurti ir pristatyti tam tikr konkurencin produkt 84. Vis daugiau moni susiduria su

bandymais šiuo trumpuoju keliu pasisavinti j informacij , ar tai pasinaudojant darbuotoj

perviliojimu, dar kitaip vadinamu „galv medžiokleį (angl. headhunting), ir skatinant juos

atskleisti konkurent paslaptis arba netgi taikant agresyvesnius metodus, tokius kaip pramonin

šnipin jim , fail kopij ar gamini prototip vagystes85. Šie neteis ti metodai gali atbaidyti bet

kur k r j , gamintoj ar investuotoj nuo nauj id j k rimo ar inovacij skatinimo tam skiriant

savo laik , pastangas ir l šas. Vienintelis b das to išvengti yra veiksmingos apsaugos nustatymas

ir teisin s atsakomyb s pažeid jams taikymas.

Lietuvoje komercin paslaptis yra civilin s teis s saugoma vertyb . Tod l atsakomyb

už komercin s paslapties atskleidim , vis pirma, yra kildinama iš Civilinio kodekso. Šio

kodekso 1. 116 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys, neteis tais b dais giję informacij ,

kuri yra komercin paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareig atlyginti padarytus

nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutart atskleid komercinę paslapt ,

ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gaut komercinę paslapt pažeisdama sutart .

Už komercin s paslapties savininko teisi pažeidim taikoma sutartin (Civilinio

kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis) atsakomyb . Sutartin atsakomyb kyla tais atvejais, kai yra

pažeidžiama sutartin prievol saugoti, neatskleisti ar neteis tai nenaudoti sutarties šaliai

atskleistos komercin s paslapties. Sutartin atsakomyb , priklausomai nuo susitarimo d l

konfidencialios informacijos saugojimo buvimo/nebuvimo, gali kilti ir ikisutartini santyki

metu86

.

83

Sheikh, T., supra note 34. 84

Arup, C. Innovation, Policy and Law. Australia and the International High Technology Economy. Cambridge: New

York, NY, USA: Cambridge University Press, 1993, p. 124. 85

Ibid., p. 124. 86

Siur lytė, G. supra note 12 p. 49.

22

Pagal Civilinio kodekso 1. 116 straipsnio 4 dalies norm už komercin s paslapties

atskleidim darbuotojai atsako tik tais atvejais, kai komercinę paslapt atskleidžia pažeisdami

darbo sutart . Teis s doktrinoje sutinkama nuomoni , jog tais atvejais, kai komercin paslaptis

atskleidžiama nutr kus darbo santykiams, sutartin atsakomyb nekyla ir tokie buvusio

darbuotojo veiksmai gali užtraukti tik deliktinę atsakomybę pagal generalinio delikto nuostatas

(Civilinio kodekso 6. 263 straipsnio 1 dalis)87

.

Tačiau, kaip matyti iš esamo teisinio reglamentavimo ir susiformavusios teism

praktikos, darbuotoj pareiga, susijusi su komercini paslapči apsauga, visgi laikytina sutartine,

kas reiškia, jog vien statymin s pareigos saugoti komercines paslaptis teisinei atsakomybei kilti

neužtekt . Šiame kontekste yra svarbi ta aplinkyb , kad didžiausia komercini paslapči

praradimo rizika yra susijusi su darbuotoj atliekamais nes žiningos konkurencijos veiksmais -

d l darbuotoj vykdytos slaptos informacijos vagyst s patiriama dešimt kart daugiau nuostoli ,

palyginti su netyčiniu informacijos praradimu88. Tod l vienas iš problemini komercini

paslapči tinkamos apsaugos užtikrinimo klausim yra darbuotoj pareig , susijusi su

komercini paslapči apsauga, tvirtinimas teis s aktuose ir sutartyse.

Darbo kodekso 228 straipsnis nustato darbuotoj pareigas, tačiau pareiga saugoti

darbdavio komercines paslaptis, atskirai jame n ra tvirtinta. Darbo kodekso 47 straipsnio 6 dalis

toki pareig sieja tik su rašytiniu darbuotojo sipareigojimu neatskleisti komercin s paslapties.

Galima daryti išvad , kad tiesiogin darbuotojo pareiga saugoti darbdavio komercines paslaptis

darbo teisinius santykius reglamentuojančiame teis s akte n ra tvirtinta ir ji išplaukia tik iš

netiesiogini nuostat „tausoti darbdavio turt į (Darbo kodekso 228 straipsnis).

Analizuojant teisinę atsakomybę už komercin s paslapties atskleidim , b tina pamin ti,

jog Lietuvoje šiuo metu vyksta svarb s teisiniai pokyčiai, kurie tur s tiesiogin s takos ir

komercini paslapči apsaugai. Siekiant tobulinti darbo teisę, užimtum ir socialinę apsaug

reglamentuojančius teis s aktus ir tokiu b du gerinti darbo santykius, Lietuvos Respublikos

socialin s apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2015 metais buvo parengtas ir atsakingoms

institucijoms derinti pateiktas naujas Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektas Nr. XIIP-

323489

(toliau – Darbo kodekso projektas). Šiuo Darbo kodekso projektu iš esm s yra keičiamas

dabartiniame Darbo kodekse nustatytas teisinis reglamentavimas, traukiant j iki šiol darbo

teis s normomis nereglamentuotus teisinius santykius, kurie palies ir teisinę komercini

paslapči apsaug . Plačiau tai bus nagrin jama sekančiuose darbo poskyriuose.

87

Siur lytė, G., supra note 12, p. 49. 88

The Value Of Corporate Secrets. How Compliance and Collaboration Affect Enterprise Perceptions of Risk. 2010

m. [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-09-28]

<https://www.nsi.org/pdf/reports/The%20Value%20of%20Corporate%20Secrets.pdf>. 89

Lietuvos Respu likos Dar o kodekso patvirti i o, įsigalioji o ir įgyve di i o įstaty o projektas Nr. XIIP-3234,

2015.

23

Šioje darbo dalyje nagrin jamam klausimui yra aktuali naujo Darbo kodekso projekto

24 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad „pareig saugoti konfidenciali informacij

(informacij , kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstyb s ar tarnybos paslaptimi) ir

atsakomybę už jos pažeidim reglamentuoja statymai. Šio Kodekso nustatyta tvarka darbo

sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus d l konfidencialios informacijos apsaugosį.

Taigi pareiga saugoti darbdavio komercines paslaptis n ra tiesiogiai tvirtinama ir naujo Darbo

kodekso projekte ir ji yra siejama su atskiru šali susitarimu. Atsižvelgiant tai, jog tiek užsienio

šali praktika, tiek Lietuvos teism praktika patvirtina, jog didžiausi gr smę komercini

paslapči apsaugai visgi kelia ne išoriniai subjektai, bet pačios mon s darbuotojai, manytina,

kad tiesioginis ir aiškus darbuotoj pareigos saugoti darbdavio komercines paslaptis tvirtinimas

darbo teisinius santykius reglamentuojančiame teis s akte pasitarnaut geresnei komercini

paslapči apsaugai. Sutiktina su teis s doktrinoje išreikšta nuomone, jog tokiu b du b t

užtikrinama didesn komercini paslapči apsauga ir tokios pareigos nustatymas darbo teis je

didint darbo santyki patrauklum darbdaviams, kadangi darbuotojas atsakyt visada net ir

nesant atskiro šali susitarimo90.

Remiantis šiuo metu tvirtintu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos teism praktika,

darytina išvada, kad vien statymin s darbuotojo pareigos tausoti darbdavio turt neužtenka,

kadangi turi b ti atskiras susitarimas, išreikštas sutartyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

praktika patvirtina, jog tokio pob džio susitarimas neb tinai turi b ti tvirtinamas darbo

sutartyje91. Vienas iš b tin kriterij , siekiant informacij laikyti komercine paslaptimi, yra

informacijos savininko pastangos ir priemon s informacijai apsaugoti. Viena iš toki priemoni

yra vidaus teis s akt pri mimas ir taikymas. Jais uždraudžiama darbuotojui skleisti informacij ,

sudaranči komercinę paslapt . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrin toje byloje92, kurioje

banko darbuotoja buvo atleista iš darbo už tai, kad atskleid banko komercinę paslapt , nurod ,

kad jeigu bankas parengia tokius lokalinius aktus (aut. kuriais uždraudžiama darbuotojui skleisti

informacij , sudaranči komercinę paslapt ), su jais supažindina banko darbuotoj , tai darbuotojo

pareiga saugoti banko komercinę paslapt vertinama kaip tiksliai apibr žta, jam aiški ir d l to

nesunkiai gyvendinama93. Pažym tina, jog šis išaiškinimas buvo taikytas banko darbuotojams,

tačiau manytina, kad analogiškas reikalavimas gal t b ti taikomas ir ne banko darbuotojui, jei

jis b t tinkamai supažindintas su lokaliniu aktu, draudžiančiu darbuotojui atskleisti komercines

paslaptis94

. Taip pat teis s doktrinoje nurodoma, kad darbuotojo pareiga saugoti komercines

90

Martišie ė, B. supra note 13, p. 156. 91

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 43. 92

Ibid. 93

Ibid. 94

Atskirų susitari ų, kuriais ūtų įtvirti a a pareiga saugoti ko er i es paslaptis, ereikia sudaryti su e drovės ste ėtojų ir valdy os ariais, kada gi re ia tis Lietuvos Respu likos ak i ių e drovių įstaty o straips io

24

paslaptis gali b ti tvirtinama ir kolektyvin se sutartyse, tačiau tokiu atveju svarbu, jog

darbuotojas su šiais dokumentais b t tinkamai supažindintas95.

Dar viena pareiga, susijusi su komercin s paslapties apsauga, yra tvirtinta

Konkurencijos statyme. Šio statymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems

komercin paslaptis tapo žinoma d l j darbo ar kitoki sutartini santyki su kio subjektu, gali

naudoti ši informacij pra jus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitoki sutartini

santyki pasibaigimo, jeigu statymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Tačiau v lgi, realiam

šios normos gyvendinimui reikalingi papildomi veiksmai, nustatant komercini paslapči

apsaugos režim – pasirašant konfidencialumo sutartis, nekonkuravimo susitarimus,

identifikuojant komercini paslapči objekt , taikant jo apsaugai atitinkamas technines,

organizacines ir kitas priemones.

Šios normos taikymas aptartinas atskirai, kadangi joje tvirtintas teisinis

reglamentavimas kritikuotinas. Remiantis šia statymo nuostata, asmenims, kuriems komercin

paslaptis tapo žinoma d l j darbo ar kitoki sutartini santyki su kio subjektu, draudžiama

naudoti toki informacij anksčiau nei po vieneri met nuo darbo ar kitoki sutartini santyki

pasibaigimo, jeigu statymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Visų pirma, nors šioje normoje yra

tvirtintas draudimas naudotis komercine paslaptimi nesu jus vieneri met terminui, tačiau

atsakomyb už šios normos pažeidim - neteis t komercin s paslapties panaudojim anksčiau

nei po met asmeniui kyla ne šios normos pagrindu, bet Civilinio kodekso pagrindu. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aptariama norma ne tvirtina asmens, atskleidusio

komercinę paslapt , sutartin s civilin s atsakomyb s pagrindo, kadangi civilin atsakomyb yra

tvirtinta Civiliniame kodekse96.

Antra, šioje normoje yra neaiškiai apibr žtas subjekt , kuriems taikomas tvirtintas

draudimas, ratas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Konkurencijos statymo

15 straipsnio 4 dalies97

normos turinio matyti, kad joje tvirtinta taisykl – draudimo naudoti

komercinę paslapt sudaranči informacij apimtis laiko atžvilgiu – taikytina: 1) asmenims,

turintiems sutartini santyki su kio subjektu, t. y. konkrečiai apibr žtas subjekt ratas.

Sutartiniai santykiai gali b ti atsiradę tiek darbo, tiek kitokios sutarties pagrindu, pavyzdžiui,

autorin s, paslaug teikimo, mokymo, apskaitos vykdymo, audito atlikimo, teisini paslaug

teikimo ir kt. Komercinę paslapt sudaranti informacija gali b ti tokiam asmeniui perduota,

dalimi ir 34 straipsnio 14 dali i, šių as e ų pareiga saugoti e drovės ko er i es paslaptis ir ko fide ialią i for a iją, kurią suži ojo ūda i ste ėtojų tary os ar valdy os ariais, įtvirti ta įstaty e. Matkevičius, A., Jurisprudencija, supra note 11, p. 55. 95

Martišie ė, B., supra note 13, p. 156. 96

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Tra sekspedi ija“ . UAB „Lastra“, supra note 46. 97

Iki . gegužės d. galiojusios Lietuvos Respu likos ko kure ijos įstaty o redak ijos ši or a uvo įtvirti ta straips io dalyje.

25

suteikta ar d l jo sutartin s veiklos kitu b du tapti žinoma; 2) statymuose ar sutartyje nesant

nustatyto kitokio termino ir (ar) jo skaičiavimo98. Atkreiptinas d mesys, jog Konkurencijos

statymas, kaip tai yra numatyta jo 1 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja konkurencij ribojanči

ar galinči riboti viešojo administravimo subjekt bei kio subjekt veikl ir nes žiningos

konkurencijos veiksmus, nustato ši subjekt teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos

ribojimo ir nes žiningos konkurencijos prieži ros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Tai

reiškia, kad pagal nustatyt teisin reglamentavim , Konkurencijos statymas yra taikomas

viešojo administravimo subjektams ir kio subjektams, kuri apibr žim 99 darbuotojai ar kiti

fiziniai asmenys nepatenka. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo praktik 100 yra priešingai, t.y.

Konkurencijos statymo 15 straipsnio 4 dalies norma yra taikoma apibr žtam subjekt ratui,

kur kio subjektai nepatenka. Tai reiškia, kad bendrai Konkurencijos statymas yra taikomas

kio subjektams, išskyrus vien jo straipsn , tiksliau – Konkurencijos statymo 15 straipsnio 4

dal , kuri yra taikoma tik darbuotojams (arba kitiems sutartini santyki su kio subjektu

turintiems asmenims).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje101 yra nurodęs, kad kio

subjektams gali b ti taikomos Konkurencijos statymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto (nuo 2012

m. geguž s 1 d. sigaliojusios redakcijos 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto) nuostatos, kuriose

tvirtintas draudimas naudotis, perduoti, skelbti kito kio subjekto komercinę paslapt sudaranči

informacij be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti toki informacij iš asmen , neturinči teis s

šios informacijos perduoti, turint tiksl konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žal šiam

kio subjektui, taip pat Konkurencijos statymo 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog kio

subjektai, pažeidę š statym , privalo atlyginti žal , padaryt kitiems kio subjektams ar

fiziniams bei juridiniams asmenims, statym nustatyta tvarka102. Taigi asmenims taikomos

Civilinio kodekso 1.116 straipsnio ir Konkurencijos statymo 15 straipsnio 4 dalies normos, kio

subjektams – Konkurencijos statymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies

normos. Toks teisinis reglamentavimas ir Konkurencijos statymo taikymas yra painus ir

neaiškus. T , be kita ko, patvirtina ir teism praktikos nenuoseklumas. Nepaisant to, kad teismai

pripažino, jog Konkurencijos statymo 15 straipsnio 4 dalies norma taikoma tik darbuotojams,

bet ne kio subjektams, galima rasti ir kitoki išaiškinim . Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo

98

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Big tra s“ . UAB Lietu os per eži o e dro ė ir R. K., supra note 31. 99

Ūkio su jektas – į o ės, jų ju gi iai aso ia ijos, susivie iji ai, ko sor iu ai ir pa . , įstaigos ar orga iza ijos arba kiti juridiniai ar fiziniai as e ys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūki ę veiklą Lietuvos Respu likoje ar a kurių veiks ai daro įtaką ar keti i ai, jeigu ūtų įgyve di ti, galėtų daryti įtaką ūki ei veiklai Lietuvos Respu likoje. Lietuvos Respu likos viešojo ad i istravi o su jektai laiko i ūkio su jektais, jeigu jie vykdo ūki ę veiklą. Lietuvos Respu likos ko kure ijos įstaty o straips io dalis. 100

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 50; Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 51. 101

Ibid. 102

Ibid.

26

Teismo nagrin toje byloje103 yra aiškiai nurodyta, kad Konkurencijos statymas darbuotojui

netaikomas, kadangi jis n ra kio subjektas.

Atsižvelgiant tai, kad Konkurencijos statymo paskirtis yra s žiningos konkurencijos

saugojimas ir jo taikymo sritis apima tik tam tikr kio subjekt veikl , norint komercini

paslapči apsaug reglamentuoti šiame teis s akte, tur t b ti tikslinama kio subjekt s voka

arba plečiama statymo taikymo sritis. Tačiau, kadangi daugiausia problem d l šio statymo

taikymo kyla sprendžiant ginčus, susijusius su darbuotojo atliktais neteis tais veiksmais, o ne

kit sutartinius santykius su kio subjektais turinčiais asmenimis, manytina, kad tinkamesnis

b das aiškiai reglamentuoti darbuotojo pareigas, susijusias su komercini paslapči apsauga, yra

toki norm tvirtinimas darbo teisinius santykius reglamentuojančiame teis s akte.

Be to, Konkurencijos statymo 15 straipsnio 4 dalies norma aptartina ir kitu aspektu.

Šios normos taikymas neaiškus ne tik d l subjekt , kuriems ji tur t b ti taikoma, bet ir d l joje

tvirtinto vieneri met termino reikšm s esant nes žiningos konkurencijos atvejui. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas, nustatin damas civilin s atsakomyb s s lygas d l komercini paslapči

saugojimo sipareigojimo pažeidimo ir spręsdamas d l netiesioginio priežastinio ryšio, 2015 m.

liepos 3 d. priimtoje nutartyje104

yra nurodęs, kad netiesioginis ryšys egzistuoja tik jeigu

priežastis (neteis ti veiksmai) n ra pernelyg nutolusi nuo padarini (žalos). Taip pat teismas yra

nurodęs, kad padariniai (aut. monei, iš kurios buvo pervilioti klientai neteis tai panaudojus

komercines paslaptis, kilusi žala) gali b ti vertinami kai pakankamai susiję su konfidencialumo

sutarties pažeidimu, jeigu n ra didelio laiko tarpo105. Jeigu reikalaujama atlyginti nuostolius,

kurie atsirado per Konkurencijos statymo 16 straipsnio 4 dalyje106

nustatyt laik – nuo

neteis t veiksm atlikimo nepra jus net vieneriems metams – tai turi b ti vertinama, ar

konkurencijos santyki prasme konfidenciali informacija tok laiko tarp gali b ti laikoma

aktualia (naudinga, nepasenusia), t. y. vis dar saugotina kaip vertinga panaudoti, padedanti gyti

konkurencin pranašum ar gauti (ne)tiesiogin s naudos107. Taigi šioje byloje kasacinis teismas

nurodo, kad reikia vertinti Konkurencijos statyme nurodyt vieneri met laikotarp , kadangi

konfidenciali informacija tarsi gali prarasti savo vertę.

Tuo tarpu kitoje byloje108

nurodoma, kad Konkurencijos statyme tvirtintas vieneri

met laikotarpis savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kur gali b ti priteistas žalos atlyginimas,

nustačius civilin s atsakomyb s s lygas, yra ribojamas vieneriais metais. Taigi kyla klausimas,

103

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . irželio d. nutartis ivili ėje byloje UAB „JG rekla os do a os“ D. S. ir UAB „Verslo i korpora ijos e tras“ (bylos Nr. 3K-3-377/2013). 104

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Big tra s“ . UAB Lietu os per eži o e dro ė ir R. K., supra note 31. 105

Ibid. 106

Nuo . gegužės d. įsigaliojusios Ko kure ijos įstaty o redakcijos tai 15 straipsnio 4 dalis. 107

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Big tra s“ v. UAB Lietuvos perveži o e drovė ir R. K., supra note 31. 108

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Tra sekspedi ija“ . UAB „Lastra“, L. A., S. V., A. S., supra note 46.

27

jei tuo metu, kai konfidenciali informacija yra vertinga ir yra neteis tai atskleidžiama bei jos

atskleidimu yra padaroma žala, kuri tęsiasi ilgiau nei vienerius metus, ar turi reikšm s aplinkyb ,

kad buvę vertingi duomenys t vieneri met laikotarpyje d l koki nors priežasči prarado savo

vertę. Ar nuo to gali keistis vertinimas, kad konkuruojanti mon d l anksčiau vertingos, bet

dabar nebevertingos informacijos gavo (ne)tiesiogin s naudos, ar jos negavo. Manytina, kad

vieneri met laikotarpis netur t lemti informacijos vertingumo vertinimo. Svarbu, kad

informacija yra vertinga tada, kai ja yra pasinaudojama.

Pagal Civilinio kodekso 1. 116 straipsnio 4 dalies norm sutartin atsakomyb kyla ir

kiekvienos kitos sutarties (aut. ne tik darbo) šaliai, pažeidusiai sutartinę prievolę neatskleisti jai

patik tos komercin s paslapties109. Nesant sutartinio sipareigojimo d l komercini paslapči

saugojimo, šaliai gali kilti deliktin atsakomyb , jei išpildomos visos jai kilti reikalingos

s lygos110. Visgi teis s doktrinoje nurodoma, kad komercini paslapči apsaugos Lietuvoje

siekiama sutartini teisini santyki pagrindais, tod l atvejai, kuomet pareig asmenims saugoti

komercines paslaptis nustato atitinkami statymai ir atsakomybei kilti pakanka bendrojo

pob džio statymuose apibr žtos pareigos saugoti komercines paslaptis, yra išimtiniai111.

Vienas iš toki atvej yra Konkurencijos statyme tvirtinta kio subjekt pareiga,

susijusi su komercini paslapči naudojimu. Konkurencijos statymo 15 straipsnio 1 dalies 3

punkte nurodyta, jog kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius

kin s veiklos s žiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito

kio subjekto galimyb ms konkuruoti, skaitant informacijos, kuri yra kito kio subjekto

komercin paslaptis, naudojim , perdavim , skelbim be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios

informacijos gavim iš asmen , neturinči teis s šios informacijos perduoti, turint tiksl

konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žal šiam kio subjektui. Ši norma reiškia, jog

kio subjektui už nes žiningos konkurencijos veiksmus gali kilti deliktin atsakomyb pagal

Konkurencijos statym .

Kaip matyti iš nustatyto teisinio reglamentavimo, komercini paslapči teisin s

apsaugos tvirtinimas yra siejamas su b tinybe užtikrinti s žining konkurencij tarp

konkuruojanči subjekt . Konkurentais laikytini kio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje

rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija112. prastoje situacijoje

konkurentai suprantami kaip panaši tiksl panašiomis priemon mis siekiantys kio subjektai,

109

Civili io kodekso . straips io dalis įtvirti a preky os age to pareigą saugoti atstovauja ojo ko er i es paslaptis tiek sutarties galioji o etu, tiek jai pasi aigus; . straips yje įtvirti a ra govo pareiga saugoti kitos šalies ko er i es paslaptis; sutarti ė pareiga saugoti ko er i es paslaptis gali ūti įtvirti ta bet kurioje kitoje

sutartyje. 110

Siur lytė, G. supra note 12, p. 49. 111

Matkevičius, A., Jurisprudencija, supra note 11, p. 58. 112

Lietuvos Respu likos ko kure ijos įstaty o straips io dalis. Valst ės ži ios. 1999, Nr. 30-856.

28

t.y. veikiančios ir tam tikr veikl vykdančios mon s. Tačiau teisin atsakomyb už neteis t

komercini paslapči naudojim gali kilti net ir tais atvejais, kai nes žiningi konkurencijos

veiksmai, tame tarpe neteis tas komercini paslapči naudojimas, atliekami prieš

bankrutuojanči monę. Viena netipiškesni byl , kurioje buvo paliestas neteis to komercini

paslapči naudojimo klausimas, buvo išnagrin ta 2011 metais113. Bankrutuojančios mon s

akcinink pareišk netiesiogin ieškin naujai steigtos mon s savininkams d l neteis tos

konkurencijos. Ieškov rodin jo, kad atsakovai (bankrutuojančios mon s kreditorius, pagal

kurio ieškin monei buvo iškelta bankroto byla, ir šio kreditoriaus naujai steigta pelno siekianti

mon ) bankrutavusios mon s atžvilgiu atliko nes žiningos konkurencijos veiksmus: prived j

prie bankroto, per m jo sutartis, pavadinim , patalpas, fiksuoto telefono ryšio numerius,

interneto svetain s adres , verslo partneri kontaktus, persiviliojo darbuotojus, pasinaudojo

mon s komercin mis paslaptimis. D l to bankrutuojanti mon patyr nuostolius negaut

pajam forma. Pirmosios ir apeliacin s instancijos teismai bankrutuojančios mon s akcinink s

ieškin atmet , motyvuodami tuo, kad bankrutuojanti mon negal jo b ti traktuojama kaip

konkurencijos santyki dalyvis tod l, kad bankroto proceso metu mon s vykdomos veiklos

tikslas – mažinti kreditori d l bankroto patiriamus nuostolius, o ne siekti pelno. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas nesutiko su tokiomis išvadomis ir nurod , kad statym leid jas

nenustat joki imperatyvi apribojim bankrutuojančiai monei verstis kine komercine veikla,

d l kuri ši b t vertinama kaip eliminuota iš konkurencini santyki , taigi savaime negalinti

b ti konkurentu Konkurencijos statymo 3 straipsnio 9 dalies prasme. Kasacinis teismas nurod ,

kad apeliacin s instancijos teismas mon s galimybę konkuruoti nepagr stai susiejo su mon s

veiklos tikslais, kadangi Konkurencijos statyme n ra nuostat , kuriose kio subjekto

dalyvavimas konkurencijos santykiuose b t siejamas su tuo, kaip panaudojamos jo kin s

veiklos metu gaunamos pajamos. Bankrutuojanti mon , tam tikroje rinkoje veikusi kelerius ar

keliolika met , turi reikalingus verslo kontaktus, sukaupt patirt , kitas verslui pl toti reikalingas

žinias, tod l aplinkyb , kad monei iškelta bankroto byla, savaime negali ir neturi tokios mon s

eliminuoti iš konkurencijos santyki . Be to, net ir nutraukusios kinę komercinę veikl

bankrutuojančios mon s komercin s paslaptys, verslo partneri kontaktai, interneto svetain s

adresas ir panaš s objektai gali patekti mon s nematerialaus turto (aktyv ) sud t , kuri

realizavus kaip visum ar dalimis gal t b ti apsaugoti mon s kreditori interesai. Galiausiai

kasacinis teismas konstatavo, kad bankrutuojanti mon gali b ti visavertis konkurencijos

santyki subjektas ir atitinkamai tapti nes žiningos konkurencijos veiksm objektu ir d l to

patirti nuostoli 114.

113

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as E. D. B. . UAB „Žai o ratas Vil ius“ ir kiti, supra note 46. 114

Ibid.

29

Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, Lietuvoje, nepaisant to, kad darbo

teisinius santykius reglamentuoja atskiras statymas – Darbo kodeksas115

, darbuotojams

atsakomyb už komercin s paslapties atskleidim kyla pagal civilin s teis s normas. Lietuvos

teis s doktrinoje sutinkama nuomoni , jog pagal prigimt šie teisiniai santykiai laikytini darbo

teisiniais santykiais, tod l atsakomyb už komercin s paslapties atskleidim darbuotojams tur t

b ti kildinama iš darbo teis s norm . Beata Martišien teigia, kad komercini paslapči apsauga

darbo teisiniuose santykiuose yra ribinis teisini santyki pavyzdys116. Kadangi darbuotojo,

kuriam patikima komercin paslaptis, ir darbdavio, kuris yra komercin s paslapties savininkas,

santykiai susiklosto d l priklausomo darbo atlikimo, t.y. darbuotojas sužino komercinę paslapt

tik tod l, kad atlieka savo darbinę funkcij , bei tod l, kad šie santykiai yra reikšminga

visuomeninio gyvenimo sritis, šiuos santykius b t galima priskirti darbo teis s reguliavimo

sričiai. Tačiau d l komercin s paslapties reikšm s, jos kaip turto specifiškumo, ši vertyb yra

saugoma civilin s teis s, kuri pagal dabartin teisin reguliavim užtikrina stipresnę apsaug ,

normomis, o ne darbo teis s normomis117.

Iš esm s pagrindin problema, neleidžianti užtikrinti komercini paslapči apsaugos

darbo teis s normomis, yra Darbo kodekse tvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kur su

darbuotoju visiškos materialin s atsakomyb s sutart galima sudaryti tik šio kodekso 256

straipsnyje numatytu atveju, t.y. visiškos materialin s atsakomyb s sutartis gali b ti sudaroma su

darbuotojais, kuri darbas yra tiesiogiai susijęs su materialini vertybi saugojimu, pri mimu,

išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir d l priemoni , perduot darbuotojui naudotis darbe.

Pagal dabartin teisin reglamentavim visiškas žalos už komercin s paslapties atskleidim

atlyginimas darbdaviui n ra numatytas. Tod l siekiant aiškumo komercini paslapči apsaugoje

esant darbo santykiams, b t sveikintinas si lymas Darbo kodekse tvirtinti visišk darbuotojo

materialinę atsakomybę už neteis t komercin s paslapties naudojim . Tai gal t palengvinti

padarytos žalos rodin jim , kadangi žala neb t taip nutolusi ir kilt iš to paties tarp šali

susiklosčiusio santykio. Tokiu b du b t pagrindžiamas materialin s atsakomyb s kaip

sutartin s atsakomyb s pob dis. Be to, teis s doktrinoje visiškas darbuotojo materialin s

atsakomyb s taikymas, jei tai atitinka protingumo, teisingumo ir s žiningumo principus, yra

vertintinas palankiai, kadangi tam tikrais atvejais visiška materialin atsakomyb yra b tina d l

darbo specifikos bei dažnai pasitaikanči tam tikru b du padarom žalos atvej 118. Visgi

115

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Valst ės ži ios.2002, Nr. 64-2569 116

Martišie ė, B., supra note, p. 153. 117

Ibid. 118

Nekrošius, I., Nekrašas, V. ir kt. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. III dalis. Indi idualūs dar o santykiai. Vilnius: Justitia, 2004. T. 2, p. 161, 386, 390, 393, 397.

30

parengtame naujo Darbo kodekso projekte nuostat , leidžianči darbuotojui taikyti visišk

materialinę atsakomybę už neteis t komercin s paslapties naudojim , n ra tvirtinta.

Atkreiptinas d mesys, jog nekonkuravimo susitarimai, kurie pagal susiklosčiusi teism

praktik taip pat buvo priskirti civilin s teis s reguliavimo sričiai, jau yra traukti naujo Darbo

kodekso projekt , taip siekiant užtikrinti aiškesn j teisin reglamentavim (Darbo kodekso

projekto 37 straipsnis).

Be to, galima sutikti su Beatos Martišien s išsakyta nuomone, jog komercini

paslapči apsauga, esant darbo santykiams, ne tik kad geriau b t užtikrinama darbo teis s

metodais, bet taip pat tokiu b du b t išspręstas egzistuojantis loginis prieštaravimas – šiuo metu

komercini paslapči apsauga laikoma civiliniais teisiniais santykiais, tačiau drausmin

atsakomyb už komercini paslapči atskleidim arba j pranešim konkuruojančiai monei ar

kit veikl , kuria padaromas darbo drausm s pažeidimas, laikoma darbo teisiniais santykiais

(Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Tačiau tokios komercini paslapči apsaugos perspektyvos darbo teis s normomis

nenusimato. Priešingai, pagal naujojo Darbo kodekso projekt apskritai yra si loma siaurinti

šiurkštaus darbo pareig pažeidimo d l komercin s paslapties atskleidimo apimt . Šiuo metu

galiojančio Darbo kodekso 255 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog šiurkščiu darbo

pareig pažeidimu laikoma valstyb s, tarnybos, komercini ar technologini paslapči

atskleidimas arba j pranešimas konkuruojančiai monei. Tuo tarpu naujo Darbo kodekso

projekto 57 straipsnio 2 dalies 5 punkte tvirtinama, jog šiurkščiu darbo pareig pažeidimu gali

b ti laikomas pareigos saugoti konfidenciali informacij nevykdymas, padaręs darbdaviui žalos.

Toks Darbo kodekso projekte numatytas teis t priežasči nutraukti darbo sutart d l darbuotojo

kalt s siaurinamas komercini paslapči apsaugos aspektu vertintinas neigiamai. Tod l

pritartina Lietuvos Respublikos Seimo Valstyb s valdymo ir savivaldybi komiteto išvadai, kad

si lomas teisinis reglamentavimas laikytinas ydingu – bet koks pareigos saugoti konfidenciali

informacij pareigos nevykdymas šiuolaikiniuose verslo santykiuose, kur informacija yra

brangiausia prek , negali b ti toleruojamas119.

Iš kitos pus s, sunkiai sivaizduojamas atvejis, kuomet darbuotojas atskleidžia

darbdavio komercines paslaptis ir perduoda jas konkurentams, tačiau darbdaviui d l to nekyla

jokios žalos ir darbuotojas lieka dirbti pas darbdav , nes n ra teis to pagrindo tok darbuotoj

atleisti. Komercini paslapči atskleidimas yra neišvengiamai susijęs su nuostoli atsiradimu,

kadangi tai yra mon s turtas, kurio ji netenka. Tod l, nors pritartina komiteto išvadai, kad

nustatomas teisinis reglamentavimas ydingas, tačiau tuo pačiu pažym tina, kad praktikoje žalos 119

Lietuvos Respu likos Sei o Valsty ės valdy o ir savivaldy ių ko iteto papildo o ko iteto išvados „Dėl Lietuvos Respu likos dar o kodekso patvirti i o, įsigalioji o ir įgyve di i o įstaty o projekto XIIP- “, Nr. XIIP-3234, 2015-11-06.

31

kilimas dažniausiai neišvengiamas. Tai reiškia, kad si loma Darbo kodekso projekto 57

straipsnio 2 dalies 5 punkto norma tik apsunkint pači darbuotojo atleidimo proced r , kadangi

neaišku ar žala d l komercin s paslapties atskleidimo tur t atsirasti prieš atleidim , ar

darbdavys prival t laukti, kol tokia žala atsiras ir tik tada atleisti darbuotoj . Bet kokiu atveju,

esant ginčui, žal tur t nustatyti teismas, tod l ši norma galimai skatint nes žiningus

darbuotojus kreiptis teism , teigiant, kad jokia žala neatsirado ir tod l atleidimas už šiurkšt

darbo pareig pažeidim laikytinas neteis tu. Tai komercini paslapči apsaugos aspektu

vertintina neigiamai, kadangi, kaip yra išaiškinta teism praktikoje, komercin s paslapties

atskleidimo rodin jimas ir žalos dydžio nustatymas pasižymi sud tinga rodin jimo specifika.

Taigi darytina išvada, kad Darbo kodekso projekte tvirtintas teisinis reglamentavimas sukelt

neaiškumo, neapibr žtumo ir tik dar labiau apsunkint komercini paslapči savinink pareig

rodyti komercin s paslapties atskleidimo fakt ir padaryt žalos dyd , kadangi rodin jimas

tokio pob džio bylose ir taip yra labai sud tingas.

Komercini paslapči apsaugos specifika darbo santykiuose ir d l darbo pareig

pažeidim , atskleidus komercines paslaptis, galinti kilti drausmin atsakomyb bus aptarta

tolimesniame šio darbo poskyryje, tod l plačiau teisin atsakomyb pagal darbo teis s normas

šiame poskyryje nebus nagrin jama.

Be aptartos civilin s atsakomyb s bei pamin tos drausmin s atsakomyb s, Lietuvos

teis s aktuose yra numatytos ir kitos teisin s atsakomyb s r šys, susijusios su neteis tu

komercini paslapči naudojimu, t.y. administracin atsakomyb 120 ir baudžiamoji

atsakomyb 121.

Europos S jungoje teisin komercini paslapči apsauga ir atsakomyb s už j

atskleidim ir neteis t naudojim taikymas n ra suderinti. Nors komercini paslapči s voka,

kaip nurodyta ankstesniame darbo skyriuje, iš esm s yra suvokiama panašiai, tačiau pati

komercini paslapči apsauga yra labai skirtinga. Nevienod komercini paslapči apsaug

lemia tai, kad labai skiriasi nacionalini teis s akt nuostatos, susijusios su komercini paslapči

apsaugos pob džiu ir apimtimi, taip pat d l taikom skirting žalos atlyginimo priemoni .

Kadangi daugumoje Europos S jungos šali n ra konkreči civilin s teis s nuostat d l

komercini paslapči , jose komercin s paslaptys saugomos kitomis priemon mis, pvz., taikant

bendr nes žiningos konkurencijos draudimo nuostat , delikt teisę, darbo teisę ir baudžiam j

teisę122.

Reaguodama tok esam apsaugos nuo neteis to komercini paslapči pasisavinimo

susiskaidym bei siekdama sukurti intelektin s nuosavyb s teisi bendr j rink , Europos 120

Lietuvos Respu likos ad i istra i ių teisės pažeidi ų kodekso 1 straipsnis. Valst ės ži ios.1985, Nr. 1-1.

121 Lietuvos Respu likos audžia ojo kodekso ir straips iai. Valst ės ži ios.2000, Nr. 89-2741.

122 Supra note 61.

32

Komisija pareng Direktyv , kurios tikslas visoje vidaus rinkoje nustatyti pakankam teisi

gynimo lyg neteis to komercini paslapči pasisavinimo atvejais. Rengiant ši Direktyv , buvo

priimta eil darbini dokument , kurie išryškino Europos S jungos viduje egzistuojančias

komercini paslapči apsaugos problemas. 2012 m. lapkričio m nes Europos Komisijos

iniciatyva buvo atlikta komercini paslapči naudojimo, susijusios rizikos ir teisin s apsaugos

apklausa123. Palyginus valstybi nari teis s normas pagal tokius kriterijus, kaip komercin s

paslapties apibr žt civilin s teis s aktuose, galimybę naudoti draudim s žiningai veikusios

trečiosios šalies atžvilgiu, galimybę pareigoti sunaikinti komercinę paslapt ir kt., buvo padaryta

jau min ta išvada, kad komercini paslapči apsauga yra susiskaidžiusi, d l ko bylin jimasis

tampa nepatikima priemone siekiant apsaugoti komercines paslaptis nuo treči j šali neteis to

pasisavinimo tarpvalstybiniu mastu. Šios apklausos metu buvo nustatyta, jog tik nedaugelyje

valstybi nari 124 komercin s paslaptys ir neteis tas pasisavinimas yra apibr žti civilin s teis s

aktuose, o kai kurios valstyb s apskritai neturi speciali nuostat d l komercini paslapči . Taip

pat nustatyta, kad nacionalin mis taisykl mis komercini paslapči konfidencialumas

dažniausiai užtikrinamas neveiksmingai ir tai gali nulemti, kad komercin s paslaptys gali b ti

negr žtamai prarastos, nukent jusiajam nusprendus bylin tis, bei, kad komercini paslapči

vagyst yra baudžiamoji veika daugelyje valstybi nari , tačiau sankcijos jose labai skiriasi.

Galiausiai buvo padaryta išvada, jog komercini paslapči tur tojai nacionalini taisykli

nelaiko patikimomis, nes mon s teismuose beveik negina neteis tai pasisavint j komercini

paslapči ir tik komercini paslapči tur toj sitikinimas, kad konfidencialumas nebus pažeistas

per teismo proces , skatint juos siekti teisin s apsaugos125.

Europos Komisijos nuomone, Direktyvoje tvirtintos apsaugos priemon s tur t pad ti

d l neteis to komercini paslapči pasisavinimo nukent jusiems asmenims ginti savo teises bei

lengviau gauti kompensacij už neteis tais veiksmais padaryt žal , taip pat nacionaliniams

123

Vykda t apklausą uvo apklausti respo de tai Europos Sąju gos e drovės . % respo de tų urodė, jog ko er i ės paslaptys yra strategiškai svar ios jų e drovės augi ui, ko kure i gu ui ir ovatoriškos veiklos rezultata s. Apklausos etu uvo ustatyta, kad per pastaruosius etų aždaug iš kas pe kto respo de to

e t vie ą kartą Europos Sąju goje a dyta eteisėtai pasisavi ti ko er i ę paslaptį, o eveik du pe ktadaliai respo de tų teigė, kad eteisėto ko er i ių paslapčių pasisavi i o rizika per tą patį laikotarpį padidėjo. Supra

note 3, p. 4.

124 Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Ve grijoje, Italijoje, Lietuvoje, Le kijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Slovakijoje.

Ibid., p. 16. 125

Europos Komisijos tar y ų dar i is doku e tas „Poveikio verti i o sa trauka“ Pridedamas prie dokumento

„Pasiūly as dėl Europos Parla e to ir Tary os direktyvos dėl eatskleistos prakti ės patirties ir verslo i for a ijos ko er i ių paslapčių apsaugos uo eteisėto gavi o, audoji o ir atskleidi o“, SWD final, Briuselis, 2013-11-28. [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-09-28] <http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013SC0472&from=lt>.

33

teismams spręsti neteis to konfidencialios verslo informacijos pasisavinimo bylas ir šalinti iš

rinkos produktus, kuriais pažeidžiamos komercin s paslaptys126.

Vertinant Direktyvos nuostatas, matyti jog pagal Direktyvoje tvirtint reglamentavim

Lietuvoje nauja b t tai, kad yra nustatomas sutrumpintas senaties terminas ieškiniams d l

pažeist teisi gynimo pareikšti – Direktyvos 7 straipsnyje nurodoma „Valstyb s nar s užtikrina,

kad ieškiniai d l šioje direktyvoje numatyt priemoni , proced r ir teisi gynimo priemoni

taikymo gal t b ti pareikšti bent per vienerius metus, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus nuo

tos dienos, kai pareišk jas sužinojo arba tur jo pagrindo sužinoti apie paskutin fakt , suteikiant

pagrind pareikšti ieškin į. Taip pat nauja tai, kad Direktyvoje yra aiškiai tvirtinamos

priemon s, kuri turi imtis teismin institucija, kad b t išsaugotas komercini paslapči

konfidencialumas per teismo proces .

Kaip min ta, Jungtin se Amerikos Valstijose komercini paslapči apsaug užtikrina

daugelio valstij priimtas Vieningasis komercini paslapči statymas (angl. Uniform Trade

Secrets Act). Federaliniame lygmenyje komercini paslapči apsaugos reglamentavimas

tvirtintas 1996- j Ekonominio šnipin jimo akte (angl. Economic Espionage Act). Remiantis

šiuo aktu komercin s paslapties vagyst arba neteis tas pasisavinimas yra laikomas federaliniu

nusikaltimu. Ekonominio šnipin jimo aktas numato, jog už komercin s paslapties vagystę yra

baudžiama laisv s at mimu iki dešimties met ir iki pus s milijono JAV doleri bauda. Jei

pažeid jas yra juridinis asmuo bauda gali siekti iki 5 milijon JAV doleri . Be to, šis statymas

numato, kad daiktai, gyti pažeidžiant komercini paslapči savininko teises, taip pat naudotos

nusikalstamos veikos padarymo priemon s iš pažeid j gali b ti konfiskuojami, pvz.

kompiuteriai ir kiti renginiai, kurie buvo naudojami vykdant vagystę. Iki 1996– j , kuomet

buvo priimtas Ekonominio šnipin jimo aktas, federalinio statymo, kuris leist patraukti

baudžiamojon atsakomyb n už komercini paslapči vagystę, nebuvo127.

Apibendrinant darytinos šios išvados: 1) pareiga saugoti darbdavio komercines paslaptis

n ra tiesiogiai tvirtinama nei galiojančiame Darbo kodekse, nei naujo Darbo kodekso projekte.

Manytina, kad tiesioginis ir aiškus tokios darbuotoj pareigos tvirtinimas darbo teisinius

santykius reglamentuojančiame teis s akte pasitarnaut geresnei komercini paslapči apsaugai;

2) kadangi tiesiogin s statymin s pareigos saugoti darbdavio komercines paslaptis statymuose

n ra tvirtinta, pagal nustatyt teisin reglamentavim ir susiformavusi teism praktik

darbuotojams už komercini paslapči pažeidim taikoma tik sutartin civilin atsakomyb .

126

Europos Ko isijos pra eši as spaudai „Ko isija siūlo taisykles, kurio is siekia a padėti apsisaugoti uo ko fide ialios verslo i for a ijos vagysčių“. Briuselis, -11- [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-10-08]

<http://europa.eu/rapid/press-release_IP-13-1176_lt.htm>. 127

Alces, P.A., et.al. The Commercial Law of Intellectual Property. 2006 Cumulative Supplement. Aspen Publishers,

2006.

34

Manytina, kad tokios tiesiogin s pareigos nustatymas užtikrint didesnę komercini paslapči

apsaug , kadangi darbuotojas atsakyt net ir nesant atskiro šali susitarimo (deliktin s

atsakomyb s nustatymas); 3) neaiškus Konkurencijos statymo 15 straipsnio 4 dalies normos

taikymas nei d l subjekt , kuriems ši norma taikoma, nei d l joje tvirtinto vieneri met

draudimo naudoti komercines paslaptis termino; 4) Darbo kodekso projekte (57 straipsnio 2

dalies 5 punktas) numatytas si lymas siaurinti šiurkštaus darbo pareig pažeidimo d l

komercin s paslapties atskleidimo apimt vertintinas neigiamai, kadangi tvirtintas teisinis

reglamentavimas sukelt neaiškumo, neapibr žtumo ir tik dar labiau apsunkint komercini

paslapči savinink pareig rodyti komercin s paslapties atskleidimo fakt ir padaryt žalos

dyd .

2.2. Komercin s paslapties apsaugos ypatumai darbo santykiuose

Pasak Pasaulin s intelektin s nuosavyb s organizacijos, didžiausi gr smę komercini

paslapči apsaugai kelia darbuotojai128. Darbo santykiuose aktualus nuosavyb s – tiek

materialios, tiek nematerialios apsaugos klausimas. Su nuosavyb s apsaugos klausimu yra

tiesiogiai susijęs darbuotojo lojalumas darbdaviui. Darbuotojas negali kenkti darbdaviui, jo

interesams ar užsiimti bet kokia veikla, kuri tur t neigiamos takos darbdavio

konkurencingumui. Tačiau darbuotojai d l vien ar kit priežasči dažnai pradeda veikti prieš

darbdavio interesus.

Išanalizavus Lietuvos teism praktik , galima vienareikšmiškai pritarti Pasaulin s

intelektin s nuosavyb s organizacijos išvadai, jog moni komercini paslapči apsaugoje

didžiausi pavoj kelia b tent jos pačios darbuotojai. Darbdaviai dažnai yra priversti imtis

kraštutini priemoni ir atleisti savo darbuotojus už šiurkšt darbo drausm s pažeidim –

darbdavio komercini paslapči atskleidim arba j pranešim konkuruojančiai monei. Žinoma,

darbuotojai savo kaltę yra linkę neigti ir savo galimai pažeistas teises ginti kreipdamiesi teism

bei prašydami atleidim pripažinti neteis tu. Pasitaiko atvej , kuomet net esant akivaizdžiam

pažeidimui, iš darbo atleistas darbuotojas ne tik kad prašo pripažinti tok atleidim neteis tu, bet

dar ir reikalauja priteisti didžiules premijas129. 2010 metais Šiauli apygardos teismo nagrin toje

byloje darbuotojas praš pripažinti atleidim iš darbo už šiurkšt darbo pareig pažeidim

atskleidus darbdavio komercines paslaptis neteis tu bei priteisti iš darbdavio išeitinę išmok ,

vidutin darbo užmokest už priverstin s pravaikštos laik , taip pat 35 000 Lt dydžio premij 130.

128

Sheikh, T. Trade Secrets and Employee Loyalty. WIPO MAGAZINE. [i teraktyvus] [žiūrėta -10-01]

<http://www.wipo.int/sme/en/documents/trade_secrets_employee_loyalty.html#emp>. 129

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. utartis ivili ėje byloje R. D. v. UAB „Putokš is“ (bylos Nr. 3K-3-303/2011). 130

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 129.

35

Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atleidimas buvo teis tas, tačiau Lietuvos

apeliacinis teismas pažeidim d l neteis to komercin s paslapties atskleidimo nenustat ir

priteis beveik visas prašytas priteisti išeitines išmokas, premijos nepriteis tik d l to, kad byloje

nebuvo pateikta rodym , jog premija pagal darbo rezultatus darbuotojui priklaus 131. Nors

kasacinis teismas v liau tok sprendim panaikino132, tačiau ši situacija parodo, koks

skausmingas darbdaviui gali b ti komercin s paslapties pasisavinimas, susijęs ne tik su

finansiniais nuostoliai, bet apskritai, su neapibr žtumu bei pasitik jimo d l neveiksming

teisini priemoni apginti savo teis tai saugom turt netekimu.

Atsakomyb už komercin s paslapties atskleidim yra numatyta Darbo kodekso 136

straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pagal Darbo kodekso 235

straipsnio 2 dalies 2 punkt šiurkščiu darbo pareig pažeidimu laikomas valstyb s, tarnybos,

komercini ar technologini paslapči atskleidimas arba j pranešimas konkuruojančiai monei.

Pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkt darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutart

su darbuotoju, vien kart šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas.

Kad b t pripažinta, jog darbuotojas, atskleisdamas komercinę paslapt , padar šiurkšt

darbo pareig pažeidim b tina nustatyti, kad jis buvo supažindintas, jog atitinkama informacija

yra pripažinta komercine paslaptimi. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant, ar

konfidencialios informacijos savininkas m si proting pastang j apsaugoti, vertintinos

aplinkyb s, kaip tokia informacija buvo apib dinta, ar j žinoję darbuotojai informuoti apie tam

tikr duomen išskirtinę komercinę (gamybinę) vertę, ar ši informacija nebuvo viešai

prieinama133

.

Užsienio teis s doktrinoje nurodoma, jog tais atvejais, kai darbuotojui n ra aiškiai

nurodoma, kokia informacija laikytina komercine paslaptimi, b tina atsižvelgti daugel

aplinkybi , t.y. darbo pob d ; informacijos, su kuria darbuotojas dirba, pob d ; ar darbdavys

sudaro sp d , kad informacija yra konfidenciali (pavyzdžiui, rakinamos patalp , kuriose laikomi

konfidencial s dokumentai durys); ar informacija n ra viešai prieinama ir aptarin jama; ar

konfidenciali informacija gali b ti perskaitoma atskirai nuo kitos informacijos; ar atskleidus

informacij b t padaroma reali ir žymi žala134.

131

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimas ivili ėje yloje R. D. v. UAB „Putokš is“ (bylos

Nr. 2A-204/2011). 132

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 129. 133

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . gruodžio d. utartyje ivili ėje byloje UAB „Clea e “ . UAB „Ro ula“ ir L. Z. (bylos Nr. 3K-3-524/2014) yra ko statuota, kad: „Vie faktas, jog ieškovas vie areikš iškai eįrodė, kad atsakovė uvo supaži di ta su Ko er i ių ir te h ologi ių paslapčių sąrašu, esudaro pagri do spręsti, jog ieškovas edėjo paka ka ų pasta gų apsaugoti ko fide ialią i for a iją, nes tokią i for a iją sudara tys duo e ys jų dalis , e Ko er i ių ir te h ologi ių paslapčių sąrašo, įvardyti ir su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse“. 134

MacQueen, H.L., Waelde, C., Laurie, G.T, supra note 26, p.776.

36

Visgi, suprasdami komercini paslapči svarb , darbdaviai dažnai imasi iniciatyvos ir

su darbuotojais sudaromose sutartyse aiškiai nurodo, kokia informacija laikytina komercin mis

paslaptimis ir negali b ti atskleista. prasta praktika sutartis traukti s lygas, draudžiančias

darbuotojui po sutarties nutraukimo tam tikr laik dirbti toje pačioje srityje ar vietov je. Tai

vadinamosios ribojančios sutarties s lygos (angl. restrictive covenants)135

. Lietuvoje darbdaviai

su darbuotojais dažniausiai sudaro nekonkuravimo susitarimus, kuriais yra apribojamos

darbuotoj teis s tam tikr laik po darbo sutarties nutraukimo laisvai pasirinkti kit darb ar

versl . Šiais apribojimais yra siekiama apsaugoti mon s komercines paslaptis ar kit informacij

nuo ši paslapči panaudojimo konkurencijai su buvusiais darbdaviais136. Plačiau

nekonkuravimo susitarimai bus aptariami tolimesniame darbo poskyryje.

Tam tikrais atvejais informacijos, sudarančios komercinę paslapt , naudojimas yra

neatsiejamas nuo tinkamo darbo funkcij atlikimo. Darbuotojo pareigos gali b ti ne tik tiesiogiai

susijusios su tokios informacijos naudojimu, bet ir jos k rimu ar tobulinimu. mon s suteikia

darbuotojams erdvę ir rankius j k rybai reikštis. Tačiau nepaisant teikiam ištekli ir palankios

terp s k rybai klest ti, tikrasis k r jas yra žmogus. B tent asmenys analizuoja, gilinasi ir

sprendžia problemas, t.y. kuria naujas id jas. Jokios inovacijos technologij srityje ar k ryba

mene negali egzistuoti be žmogaus proto. Tod l darbuotojai yra suinteresuoti dirbti ten, kur gali

gyvendinti savo id jas ir kur sudaromos tinkamos s lygos k rybiškumui pl toti. Suprantama,

jog darbuotojas, dirbdamas darb , gyja nauj profesini žini ir pagerina savo g džius ir dažnai

toks nauj žini gijimas yra neišvengiamai susijęs su komercini paslapči darbuotojui

atskleidimu. Be to, tokia informacija dažnai ir yra žinios, kurias atskleidus, j „atsiimtiį

nebe manoma, o tai nulemia, jog daugelis darbuotoj , pereidami kit darbovietę, šias žinias

„išsinešaį kartu137. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas d l nekonkuravimo susitarimo

galiojimo, yra nurodęs, jog dirbant darb gyta aukštesn profesin kvalifikacija sudaro

prielaidas darbuotojui geriau konkuruoti darbo rinkoje, pretenduoti aukštesn atlyginim už

darb , tod l ji yra reikšmingas veiksnys, pagerinantis s lygas darbuotojui gyvendinti savo teisę

pasirinkti konkret pageidaujam darb bei gauti už j teising atlyginim 138. Taigi b t galima

daryti išvad , jog už komercin s paslapties atskleidim darbuotojui darbdavys reikalauja

„susimok tiį laikinu savo teis s darb apribojimu. Tačiau ne visuomet darbuotojai yra linkę

atsisakyti jiems nauding pasi lym ir riboti savo galimybes dirbti, gaunant j kvalifikacij ir

kompetencij atitinkant darbo užmokest , kuris, suprantama, daugeliu atveju, bus didesnis nei

135

Ibid. 136Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . liepos d. utartis ivili ėje byloje UAB „Marilita“ . A. B. ir R. Č. (bylos Nr. 3K-3-401/2013). 137Siur lytė, G. supra note 12 p. 138Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, op. cit.

37

buvusioje darboviet je. Tod l komercini paslapči atskleidimas darbuotojams yra itin

problemiškas klausimas.

Viename iš Anglijos teismo precedent 139yra teigiama, jog komercine paslaptimi negali

b ti darbuotojo g džiai, know - how (žinau kaip) ar bendrosios ( prastin s) žinios. Šiuo aspektu

pamin tina viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis140, kurioje buvo nagrin jamas

nes žiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, kuomet buvusi

darbuotoja steig analogiška veikla užsiimanči monę, siekdama konkuruoti su ieškovu

(buvusiu darbdaviu), pasinaudojo šio komercinę paslapt sudarančia informacija (apie klientus,

teikiam paslaug rinkos kainas ir kt.), kuri gavo dirbdama pas ieškov , ir nes žiningais

veiksmais perviliojo klientus iš buvusio darbdavio141. Ši byl nagrin jęs apeliacin s instancijos

teismas sprend , kad nebuvo pateikta pakankamai rodym , kurie patvirtint , jog atsakov

pasinaudojo kokia nors jai žinoma komercinę paslapt sudarančia informacija, o sutarči

sudarym su dalimi buvusi darbdavio klient nul m gera atsakov s reputacija. Kasacinis

teismas, nesutikdamas su šia apeliacinio teismo išvada, nurod , jog tai, kad atsakov buvo

pareiginga ir darbšti darbuotoja, tur jo patirties ir ger reputacij valymo paslaug teikimo

srityje, nepaneigia aplinkyb s, jog toki patirt ir reputacij ji gijo b tent d l darbo pas kasatori

(buvus darbdav ). Atsakov , dirbdama valymo paslaug teikimo rinkoje veikiančioje, savo

veiklos technologijas suk rusioje ir klient rat išpl tojusioje (buvusio darbdavio) mon je,

tur jo organizacini ir technini galimybi gyti patirties, susikurti ger reputacij tarp

kasatoriaus (buvusio darbdavio) klient , kas v liau, žinant kasatoriaus (buvusio darbdavio)

komercinę paslapt sudaranči informacij (apie klientus, kuriems aktualios valymo paslaugos, j

poreikius, valymo paslaug rinkos kainas ir kt.), suteik jai pranašum ieškant nauj klient savo

steigtai monei. Atsakov s pateikti argumentai, kad buvę kasatoriaus (buvusio darbdavio)

klientai atsakov s monę pasirinko d l jos geros reputacijos, kasacinio teismo buvo atmesti kaip

nepagr sti, kadangi teismas sprend , jog naujai steigta bendrov , rinkoje veikianti vos kelis

m nesius, netur jo objektyvios galimyb s susikurti patikimo ir aukštos kokyb s paslaugas

teikiančio subjekto reputacijos142.

Teisin atsakomyb už šiurkšt darbo pareig pažeidim , atskleidus mon s komercines

paslaptis, komercini paslapči apsaugoje vertintina keliais aspektais. Visų pirma, tokios teisin s

atsakomyb s taikym gali užtikrinti tik tinkamai atlikta atleidimo proced ra. Analizuojant teism

praktik matyti aiški tendencija, jog beveik visais atvejais atleidus darbuotoj iš darbo už

139

Faccenda Chicken Ltd. v. Fowlerand Others[ ] Ch. ituota iš Ma Quee , H.L., Waelde, C., Laurie, G.T. supra note 27). 140

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 51. 141

Ibid. 142

Ibid.

38

šiurkšt darbo pareig pažeidim , atskleidus mon s komercines paslaptis, pagrindinis j teisinis

argumentas, prašant tok atleidim pripažinti neteis tu, yra tokio atleidimo proced ros

pažeidimai143. Tod l svarbu, jog darbdavys, nustatęs komercini paslapči atskleidimo fakt ,

griežtai laikyt si teis s aktuose nustatytos atleidimo proced ros tvarkos.

Antra, iš kitos pus s, atleidimas už sunk darbo pareig pažeidim darbuotojui gali

sukelti itin neigiam pasekmi , tod l tokio pob džio bylose ypač aktualus rodym ,

patvirtinanči neteis t komercin s paslapties atskleidim , vertinimas. Ginamo intereso ir ginčo

materialinis teisinis pob dis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni

rodym pakankamumo nustatymo kriterijai. Darbuotojas, kuris atleidžiamas iš darbo d l to, kad

atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymi , gali tur ti problem susirandant nauj darb ,

taip pat gali nukent ti jo reputacija artim j , visuomen s akyse144

. Atleidimas tokiu pagrindu

gali tur ti neigiamos takos ir darbuotojo artimiesiems. Be to, teismo sprendimas tokiose bylose

gali tur ti teisin s reikšm s ir taikant asmeniui viešojoje teis je numatytas sankcijas (teismo

sprendimo privalomumas ir prejudicialumas)145. D l ši priežasči faktas, kad darbuotojas tikrai

atliko veiksmus, turinčius <...> nusikaltimo <...> požymi , turi b ti rodytas tokiu laipsniu, kad

nelikt joki pagr st abejoni šio fakto buvimu146. Šiurkštus darbo pareig pažeidimas darbo

teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausi darbo sutarties pažeidim , tod l

darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai

ir turi blogas s lygas konkuruoti su kitais pretendentais darbo vietas. D l šios priežasties

darbdavys atleisti darbuotoj šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomen , patikimai

patvirtinanči , kad toks atleidimas bus pagr stas ir teis tas147.

Trečia, dar vienas svarbus darbo byl , kuriose sprendžiamas atleidimo iš darbo už

šiurkšt darbo drausm s pažeidim , atskleidus darbdavio komercines paslaptis, teis tumo

klausimas, ypatumas yra galim dideli darbdavio nuostoli patyrimas. Darbdavys turi labai

gerai apsvarstyti visas galimas pasekmes, atleisdamas darbuotoj už komercini paslapči

atskleidim , kadangi teismui pripažinus tok atleidim neteis tu, darbdavys gali patirti

pakankamai dideli finansini nuostoli , nes prastai atleidžiami darbuotojai b na

aukštas/svarbias pareigas mon je einantys asmenys, kuriems mokami atitinkamo dydžio

143

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as J. V. UAB „Arijus“, supra note 31; Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . rugsėjo d. utartis ivili ėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“ (bylos Nr. 3K-3-

354/2011). 144

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as J. V. . UAB „Arijus“, supra note 143. 145

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos 04 m. spalio 4 d. nutartis ivili ėje byloje V. B. ir kt. . AB „Pa e ėžio duo a“ (bylos Nr. 3K-3-513/2004). 146

Ibid. 147

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . gegužės 22 d. nutartis ivili ėje byloje G. K. . UAB „Baltijos parkai“ (bylos Nr. 3K-3-351/2006); Lietuvos Aukščiausiasis Teis as J. V. v. UAB „Arijus“,

supra note 143.

39

atlyginimai. Tod l pripažinus atleidim neteis tu darbdavys tur t sumok ti didžiules išmokas ir

kompensacijas už priverstin pravaikštos laik nuo darbuotojo atleidimo iki teismo sprendimo

byloje siteis jimo148. Iš esm s vienintelis b das išvengti nepalanki teism sprendim ,

pripaž stant atleidim iš darbo už komercin s paslapties atskleidim neteis tu, yra tinkam ir

akivaizdži apsaugos priemoni mon je taikymas.

Jungtin se Amerikos Valstijose darbo santykiai reguliuojami daug liberaliau nei

kontinentin s Europos šalyse. Darbdaviai su darbuotojais pasirašo konfidencialumo sutartis, už

kuri pažeidim numatomos didel s baudin s netesybos. Be to, tokie susitarimai, priešingai nei

Lietuvoje, gali b ti sudaromi nesilaikant lygyb s principo, t.y. už komercini paslapči

saugojim neb tinai numatoma atitinkama kompensacija.

Apibendrinant darytinos šios išvados: 1) Lietuvos teism praktikos analiz patvirtina,

kad didžiausi gr smę komercini paslapči apsaugai kelia darbuotojai; 2) šiuo metu nustatytas

teisinis reglamentavimas neužtikrina tinkamos komercini paslapči apsaugos nuo darbuotoj

darom pažeidim ; 3) drausmin s atsakomyb s taikymas už šiurkščius darbo pareig pažeidimus

atskleidus komercines paslaptis yra problematiškas d l galim darbuotojo teisi pažeidim , tod l

privalo b ti atliktas pagal griežtai nustatytas proced ras; 4) darbuotoj pareig , susijusi su

komercini paslapči apsauga aiškesnis teisinis reglamentavimas pad t išspręsti praktikoje

kylančias problemas.

2.3. Komercini paslapči saugojimo pareigos gyvendinimas:

2.3.1. Konfidencialumo sutartys

Komercini paslapči apsaugoje svarbi reikšmę turi konfidencialumo sutartys. Kaip

nustatyta pirmame šio darbo skyriuje, vienas iš konfidencialios informacijos pripažinimo

komercine paslaptimi kriterij yra savininko proting priemoni mimasis konfidencialiai

informacijai apsaugoti. Vienas iš šio reikalavimo gyvendinimo b d ir komercini paslapči

apsaugos mechanizm yra konfidencialumo sutarči su darbuotojais, partneriais, klientais,

kontrahentais ar kitais asmenimis, kurie naudojasi konfidencialia informacija, sudarymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad protingomis pastangomis

148

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . rugsėjo 26 d. nutartyje

ivili ėje yloje J. V. v. UAB „Arijus“ (bylos Nr. 3K-3-354/2011) yra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas,

pripaži da as dar uotojo atleidi ą iš dar o už šiurkštų dar o draus ės pažeidi ą, atskleidus dar davio komercines paslaptis, eteisėtu, e kita ko, priteisė dar uotojui iš darbdavio Lt viduti į dar o už okestį už priversti ę pravaikštą ir Lt išeiti ę iš oką.

40

išsaugoti informacijos slaptum , inter alia, gal t b ti laikomos papildomos sutarči nuostatos,

tvirtinančios konfidencialumo pareig 149.

Tokiose sutartyse šalys tvirtina tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su

konfidencialios informacijos perdavimu, naudojimu, apsaugos terminu, taip pat nuostoli d l

prisiimt sipareigojim nesilaikymo, dydžio ir atlyginimo tvarkos. Tokio pob džio sutartyse

pareiga saugoti komercines paslaptis b na absoliuti, kadangi paviešinus komercinę paslapt

sudaranči informacij , nebeužtikrinamas informacijos slaptumo kriterijus ir paslaptis praranda

komercin s paslapties status .

Pagal susiformavusi praktik konfidencialumo sutartis d l komercini paslapči

apsaugos laikytina civilin s teis s sutartimi nepriklausomai nuo sutarties šali teisin s pad ties

ar statuso150

. Net ir tada, kai konfidencialumo sutartis sudaryta tarp darbdavio ir darbuotojo, ji

laikytina civilin s teis s sutartimi ir Darbo kodekso nuostatos tokiems susitarimams n ra

taikytinos151

. Tod l esant komercini paslapči apsaugos pažeidimams taikomi civiliniai

pažeist teisi gynimo b dai - konfidencialumo sutarči nutraukimas ir civilin s atsakomyb s

sutart pažeidusiam asmeniui taikymas. Civilin atsakomyb taikoma nuostoli arba netesyb

(baudos) forma. Civilin s atsakomyb s nustatymas konfidencialumo sutartyje užtikrina, kad bet

kurios sutartin s prievol s pažeidimo atveju už pažeidim atsakinga šalis atlygins kitai šaliai d l

to patirtus nuostolius. Tačiau pareiga atlyginti patirtus nuostolius atsiranda tik nustačius visas

civilin s atsakomyb s taikymo s lygas. Tam, pirmiausia turi b ti konstatuotas sutartin s

konfidencialumo pareigos pažeidimo faktas. Bendru atveju bet koks sutarties nevykdymas a

priori reikšt teis s norm pažeidim , tačiau konfidencialumo pareigos pažeidimo fakt ne

visada lengva nustatyti152. Tod l efektyvesnei komercini paslapči apsaugai b tina, kad šalys

konfidencialumo sutartyse aiškiai vardint kokie veiksmai laikytini pažeidžiančiais

konfidencialumo sipareigojim . Civilin s atsakomyb s s lyg nustatymo ir rodin jimo

ypatumai bus plačiau aptariami kitame darbo skyriuje.

Kaip min ta aukščiau, pagal esam teisin reglamentavim ir susiformavusi teism

praktik , konfidencialumo sutartys, nepriklausomai nuo j sudaranči šali teisinio statuso, yra

reguliuojamos civilin s teis s normomis. Tačiau naujame Darbo kodekso projekte yra si loma

konfidencialumo sutartis, sudaromas tarp darbdavio ir darbuotojo, reglamentuoti darbo teis s

normomis. Darbo kodekso projekto 38 straipsnyje yra tvirtinta darbo sutarties šali teis

susitarti d l konfidencialios informacijos naudojimo apribojimo tiek darbo sutarties vykdymo

metu, tiek jai pasibaigus. Šiame straipsnyje nurodoma, kad šalys, sudarydamos tok susitarim ,

149

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 41. 150

Matkevičius, A., Jurisprudencija, supra note 11, p. 50. 151

Ibid. 152

Ibid., p. 54

41

tur t apibr žti konfidenciali informacij sudarančius duomenis bei tvirtinti darbdavio pareigas

padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptum . Darbo kodekso projekto reng jai yra

numatę, kad konfidencialia informacija negal t b ti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami,

taip pat duomenys, kurie pagal teis s aktus ar pagal paskirt negali b ti laikomi konfidencialiais

ar kuri apsaugai darbdavys nesiima proting priemoni . Be ši s lyg , šalys taip pat tur t

susitarti d l konfidencialios informacijos apsaugos susitarimo termino, o tuo atveju, jei

nesusitaria, numatyta, kad toks susitarimas galiot vienerius metus po darbo santyki

pasibaigimo. Taip pat nurodoma, kad šalys gali sulygti d l netesyb už šio susitarimo

nevykdym ar netinkam vykdym . Remiantis Darbo kodekso projekto reng j ataskaita153,

nuostatos, susijusios su tuo, kokia informacija negali b ti laikoma konfidencialia, palyginus su

esamu Darbo kodeksu, tur t geriau atspind ti darbuotoj interesus. Tuo tarpu nuostatos d l

galimyb s apskritai tartis d l konfidencialumo sutarties sudarymo bei netesyb nustatymo,

palyginus su esamu Darbo kodeksu, tur t b ti palankesn s darbdaviams ir geriau atspind ti j

interesus. Vertinant toki nuostat tvirtinim Darbo kodekse komercini paslapči teisin s

apsaugos aspektu, manytina, kad aiškus konfidencialumo sutarči reglamentavimas tarp darbo

teisini santyki subjekt , pasitarnaut geresnei komercini paslapči apsaugai, kadangi

konkreči sipareigojim tvirtinimas ir galimyb susitarti d l netesyb (ir pačioms šalims

nusistatyti j dyd ), tur t atgrasyti darbuotojus nuo sutarči nevykdymo.

Jungtin se Amerikos Valstijose konfidenciali informacija gali b ti saugoma keliais

b dais – pasirašant konfidencialumo sutartis, nekonkuravimo susitarimus arba informacij

saugant komercini paslapči apsaugos forma154. Teis s doktrinoje nurodoma, jog tais atvejais,

kai pagrindinis darbdavio tikslas yra tik apsaugoti savo konfidenciali informacij ,

nekonkuravimo susitarimai šiam tikslui pasiekti laikytini tiek per plataus, tiek per siaurio turinio

priemone155. J platus pob dis pasireiškia tuo, kad jie ne tik pareigoja darbuotoj neatskleisti

darbdavio konfidencialios informacijos, bet tuo pačiu itin smarkiai apriboja jo teises sidarbinti ir

kaip to rezultatas did ja darbdavio priešpriešiniai sipareigojimai – darbdavys privalo mok ti

atitinkamo dydžio kompensacij . Tuo tarpu j siaurumas pasireiškia tuo, kad darbuotojo

sipareigojimai yra apriboti laiko apimtimi, geografine teritorija ir veiklos sritimis. Tod l

alternatyva nekonkuravimo susitarimams yra laikomos konfidencialumo sutartys. Kadangi

konfidencialumo sutartys neapima ribojim d l visuotinai pripaž stamos teis s pasirinkti darb ,

j sudarymas ir gyvendinimas yra daug paprastesnis. Konfidencialumo sutartyse tvirtinama

153

Lietuvos Respu likos so iali ės apsaugos ir dar o i isterijos užsaky u Vil iaus u iversiteto, Mykolo Ro erio u iversiteto ir So iali ių tyri ų e tro pare gta Lietuvos Respu likos dar o kodekso projekto ataskaita. [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-09-05] <http://www.socmodelis.lt/wp-content/uploads/Darbo-kodekso-

projektas.pdf>. 154

Bishop, D.R.; Dimitroff, S.D.; Mohr, K.D., supra note 59, p. 16. 155

Ibid.

42

darbuotojo pareiga neatskleisti tam tikros informacijos trečiosioms šalims. Nors yra

pripaž stama, kad tokios sutarties dalyku gali b ti bet kokia šali nurodyta informacija156, tačiau

teism praktikoje yra pasitaikę atvej , kuomet konfidencialumo sutarties sudarymo galimyb

buvo siejama ne su bet kokios konfidencialios informacijos apsauga, bet tik tokios informacijos,

kuri yra laikoma komercine paslaptimi157

.

Apibendrinant darytinos šios išvados: 1) konfidencialumo sutarči sudarymas yra

vienas iš komercini paslapči saugojimo b d , kuris siejamas su vienu iš trij informacijos

pripažinimo komercine paslaptimi kriterij – savininkas m si proting priemoni informacijai

apsaugoti; 2) vertinant naujo Darbo kodekso projekte numatyt konfidencialumo sutarči

reglamentavim komercini paslapči teisin s apsaugos aspektu, manytina, kad aiškus

konfidencialumo sutarči reglamentavimas tarp darbo teisini santyki subjekt , pasitarnaut

geresnei komercini paslapči apsaugai, kadangi konkreči sipareigojim tvirtinimas ir

galimyb susitarti d l netesyb (ir pačioms šalims nusistatyti j dyd ), tur t atgrasyti

darbuotojus nuo sutarči nevykdymo.

2.3.2. Nekonkuravimo susitarim reikšm komercini paslapči apsaugoje

Nekonkuravimo susitarimai, kaip priemon , padedanti apsisaugoti nuo konfidencialios

informacijos nutek jimo ir dažnos personalo kaitos, itin aktuali darbdaviams. Teis s literat roje

išskiriami du pagrindiniai nekonkuravimo susitarim sudarymo tikslai: 1) užtikrinti, kad

darbdavio investicijos darbuotojo kvalifikacij netaps betiksl s ir 2) apsaugoti mon s

konfidenciali informacij nuo nutek jimo158.

Lietuvos teis s moksle yra pateikiama keletas nekonkuravimo susitarim apibr žim –

Tomas Davulis ir Rytis Krasauskas juos apibr žia kaip susitarimus tarp darbuotojo ir darbdavio,

pagal kuriuos darbuotojas sipareigoja pasibaigus darbo sutarčiai kur laik nekonkuruoti su

darbdaviu – nedirbti darbdavio konkurento mon je, nesteigti ar nedalyvauti versle,

konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu159. Kiek kitoki s voka, analizuodami

nekonkuravimo susitarim sudarymo su mon s darbuotojais problematik , naudoja Jurgis

Venslovas, Agn Petraviči t ir Renata Tatol - šie autoriai nurodo, kad susitarimas d l

nekonkuravimo yra sutartyje esanti s lyga, pagal kuri viena sutarties šalis sutinka tam tikr

laiko tarp konkrečiai apibr žtoje teritorijoje neužsiimti ta pačia ar panašia veikla, kuria užsiima 156

Bishop, D.R.; Dimitroff, S.D.; Mohr, K.D., supra note 59, p. 16. 157

CRC-Evans Pipeline International, Inc. v. Myers, 927 S.W.2d 259 (1996) Court of Appeals of Texas, Houston (1st

Dist. . [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-10-15] <http://www.leagle.com/decision/19961186927SW2d259_11148/CRC-

EVANS%20PIPELINE%20INTERN.%20v.%20MYERS>. 158

Petravičiūtė, A., supra note 18, p. 144. 159

Davulis, T., supra note 17, p.3.; Krasauskas, R. supra note 14, p. 41.

43

kita sutarties šalis160. Plačiausi turin šiai s vokai, išpl sdama toki susitarim galiojimo laik ,

suteikia Beata Martišien , nurodydama, kad nekonkuravimo susitarimais laikomi susitarimai tarp

darbuotojo ir darbdavio, pagal kuriuos darbuotojas sipareigoja ne tik kur laik pasibaigus darbo

sutarčiai, bet ir darbo sutarties galiojimo metu nekonkuruoti su darbdaviu – nedirbti darbdavio

konkurento mon je, nesteigti ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio

verslu161

.

Nekonkuravimo susitarim sudarymo reikšm pasireiškia tuo, kad darbdaviams,

sudarius su darbuotojais nekonkuravimo susitarimus, šie netenka teis s sidarbinti pas

konkurentus ar patys steigti konkuruojančio verslo ir tokiu apribojimu sumaž ja komercini

paslapči atskleidimo ir praradimo tikimyb (bent jau laikinai).

Pagrindin problema, susijusi su nekonkuravimo susitarim sudarymu, yra tai, kad

Lietuvoje n ra teis s akto, kuriame b t reglamentuojami nekonkuravimo susitarimai tarp

darbuotojo ir darbdavio. Iš tokio reglamentavimo nebuvimo savaime kyla nekonkuravimo

susitarim teisin s prigimties klausimas, o tiksliau – nesant aiškaus sutarimo d l j prigimties,

neatsiranda ir aiškaus j reglamentavimo. Tod l nesant teis s akto, kuris reglamentuot tarp

darbdavio ir darbuotojo sudaromus nekonkuravimo susitarimus, ypating reikšmę gyja teism

praktika ir teis s doktrina.

Vieni autoriai162

teigia, kad nekonkuravimo susitarimai priskirtini civiliniams teisiniams

santykiams - šiai pozicijai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas163. Tuo tarpu kiti

164

tvirtina, kad visuomeniniai santykiai, susiklostantys darbo sutarties šalims sudarant ir vykdant

nekonkuravimo susitarimus, yra priklausomo darbo teisiniai santykiai.

Tomas Bagdanskis si lo skirti du nekonkuravimo draudimo momentus: nekonkuravimo

draudim , kai egzistuoja darbo teisiniai santykiai, ir nekonkuravimo draudim , kai darbo

santykiai yra pasibaigę165. Pirmuoju atveju si loma laikytini, jog nekonkuravimo draudimas

patenka darbo teis s reguliavimo srit , nes darbuotojas, vykdydamas pareigas, privalo b ti

s žiningas ir lojalus darbdaviui. Teigiama, jog tokiu atveju, neplečiant nekonkuravimo apimties,

darbas pas konkurent iš esm s b t darbo drausm s pažeidimas, reguliuojamas darbo teis s 160

Venslovas, J., supra ote , p. ; Petravičiūtė, A., supra note 18, p. 144; Tatol, R., supra note 19, p. 952. 161

Martišie ė, B., supra note 13, p. 141. 162

Ščukas, L., supra note 15, p.5; Venslovas, J., supra note 16; Tatol, R., supra note 19, p. 955-956; Bagdanskis, T, .

Neko kuravi o susitari ų, sudaro ų tarp dar davio ir dar uotojo, regla e tavi o ir taiky o pro le os, supra

note 7, p. 1191. 163

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . spalio d. utartis ivili ėje byloje UAB „Do part er“ . L. V. (bylos Nr. 3K-3-415/2007); Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 . irželio d. utartis ivili ėje yloje D. B. . UAB ,,Ke ira Gro Ho “ (bylos Nr. 3K-7-

408/2003). 164

Tiažkijus, V. Dar o teisė: teorija ir praktika. I tomas. Vilnius: Justitia, 2005, p. 348; Krasauskas, R., supra note 14,.

p. 43; Martišie ė, B., supra note 13, p. 143. 165

Bagda skis, T, . Neko kuravi o susitari ų, sudaro ų tarp dar davio ir dar uotojo, regla e tavi o ir taiky o problemos, supra note 7, p. 1180.

44

norm – es abejotina ar darbuotojas b t lojalus ir darbdavys juo pasitik t , jeigu darbuotojas

tuo pačiu metu dirbt ir su darbdaviu konkuruojančioje mon je.

Antruoju atveju, kai darbo santykiai pasibaigę, nekonkuravimo susitarimas netur t b ti

laikomas darbo teis s reguliavimo objektu. Šis autorius netgi si lo tokias nekonkuravimo

susitarimo sudarymo s lygas nustatyti Konkurencijos statyme, kaip statyme, kuris saugo

s žiningos konkurencijos laisvę. Es tokiu b du apskritai b t galima išvengti diskusijos, kuris

– Civilinis ar Darbo kodeksas turi tai reglamentuoti.

Kaip vienu iš tok si lym pagrindžianči argument autorius nurodo tai, kad Lietuvos

teis je buvo bandoma nekonkuravimo susitarimus reglamentuoti Darbo kodekse, tačiau šis

bandymas baig si nes kmingai166, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika,

besiremdama sutarči laisv s principu ir Civilinio kodekso nuostatomis, pripažino kad tokie

susitarimai tarp darbuotojo ir darbdavio yra galimi167

. Pažym tina, jog teis s doktrinoje yra

sutinkama ir kitoki nuomoni , t.y. kad 2003 m. geguž s 26 d. statymo projektas Nr. IXP-2593,

kuriuo buvo si loma nekonkuravimo susitarimus tvirtinti Darbo kodekse, tur t b ti vertinamas

ne kaip nes kmingas bandymas, bet kaip atspirties taškas toki sureguliavimo pasi lym

tobulinimui168

. Teis s doktrinoje yra išanalizuotos šio pasi lymo nuostatos ir pateiktos jo

tobulinimui reikšmingos išvados169.

Kaip matyti iš naujo Darbo kodekso projekto 37 straipsnio, traukiant j

nekonkuravimo susitarim reglamentavim , daugel teis s doktrinoje nurodyt si lym buvo

atsižvelgta. Darbo kodekso projekte tvirtinamos palankios darbuotojams nuostatos, kuriomis

apribojamas asmen , su kuriais gal t b ti sudaromi nekonkuravimo susitarimai, ratas,

apibr žiamas toki susitarim galiojimo terminas, nustatoma žemiausia kompensacijos už

nekonkuravim riba. Taip pat tvirtinama nuostata d l išankstini netesyb už susitarim

pažeidim dydžio - išankstiniai susitarimai d l netesyb , viršijantys darbuotojo gaunam

nekonkuravimo kompensacij už tris m nesius, negalioja. Tokia nuostata, atsižvelgiant

166

Lietuvos Respu likos Sei e uvo svarsto as įstaty o projektas, pagal kurį tarp kitų pakeiti ų ir papildy ų, uvo siūlo a įtraukti į Lietuvos Respu likos dar o kodeksą atskirą straips į, tiksliai ir išsa iai api rėžia tį eko kuravi o susitari us, jų taiky o sąlygas ir egalioji o pagri dus, tačiau Lietuvos Respu likos Sei o

ka eliarijos Teisės departa e tas ir Europos teisės departa e tas atė riziką, kad toks regla e tavi as pažeis Lietuvos Respu likos Ko stitu ijos straips į ir Europos Be drijos sutarties uostatas, žr.: Dar o kodekso . , 52.1, 56.2, 59.2, 60, 90, 127.3, 184.2, 256.1, 268 straips ių pakeiti o, . p., , , . , . , , , straips ių pripaži i o etekusiais galios ir , straips ių papildy o įstaty o projektui, Teisės departa e to išvada, , Nr. IXP- ; Dėl Lietuvos Respu likos dar o kodekso 18.2, 52.1, 56.2, 59.2,

, , . , . , . , straips ių pakeiti o, . p., , , . , . , , , straips ių pripaži i o etekusiais galios ir , straips ių papildy o įstaty o projekto IXP- Europos Sąju gos teisei, Europos teisės departa e tas prie Lietuvos Respu likos Vyriausy ės , Nr. IXP-2593). 167

Bagda skis, T, . Neko kuravi o susitari ų, sudaro ų tarp dar davio ir dar uotojo, regla e tavi o ir taiky o problemos, supra note 7, p. 1180. 168

Martišie ė, B., supra note, p. 145-149. 169

Ibid.

45

komercini paslapči apsaugos stiprinim , vertintina nepalankiai. Darbo kodekso projekte

numatytas maksimalus netesyb dydis nekonkuravimo atveju neapsaugot darbdavio –

komercin s paslapties savininko interes ir neskatint buvusi darbuotoj laikytis

nekonkuravimo susitarim . Tuo atveju, jei šalys susitart tik d l minimalios kompensacijos už

nekonkuravim , kuri pagal Darbo kodekso projekt , sudaryt 40 procent darbo sutarties

pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio atlyginimo, tai darbdavys už nekonkuravimo

susitarimo pažeidim tur t teisę reikalauti labai nedidel s, palyginus su tokio pažeidimo

padarymu galinčiais kilti nuostoliais, netesyb sumos. Teism praktika170 patvirtina, kad

nekonkuravimo susitarimo pažeidimu mon ms dažniausiai yra padaroma ženkli žala, kuri,

tik tina, dažnai viršyt sutart netesyb dyd . Remiantis Darbo kodekso projekto 37 straipsnio 4

dalimi, tokiais atvejais darbdavys tur t teisę reikalauti atlyginti darbdaviui padaryt žal , tačiau

kaip nurodyta tolimesniame šio darbo poskyryje, nuostoli rodin jimas nes žiningo

konkuravimo atveju yra pakankamai sud tingas. Tod l, nors teoriškai nekonkuravimo susitarim

aiškus reglamentavimas tur t daryti teigiam tak komercini paslapči apsaugos stiprinimui,

tačiau praktikoje d l nustatyt apribojim (nepagr stai mažo netesyb dydžio) tvirtinamas

reglamentavimas realios naudos gali ir neduoti.

Gr žtant prie problemos esm s, pažym tina, jog nuo nekonkuravimo sipareigojimo

priskyrimo vieniems ar kitiems teisiniams santykiams (darbo ar civiliniams) priklauso susitarimo

šali teisin pad tis: sprendžiant iš darbo teisini santyki kylančius nesutarimus darbuotojas

laikomas silpnesni ja šalimi ir yra prioritetiškai ginami jo interesai, o civiliniai teisiniai santykiai

yra pagr sti šali lygiateisiškumu171. Tuo tarpu šiuo metu nesant speciali nekonkuravimo

susitarimus reguliuojanči norm , susitarimo šalys gali remtis tik teism praktikoje

suformuotomis taisykl mis, kurios silpnesniajai santykio šaliai – darbuotojui ne visais atvejais

yra prieinamos ir suprantamos. Tokia situacija sukuria teisin netikrum ir daro neigiam poveik

ši visuomenini santyki vystymuisi. T patvirtinta ir dabartin situacija, kuomet d l teisinio

neapibr žtumo ir tiesiogiai situacij reguliuojanči teis s norm tr kumo, nekonkuravimo

susitarimai dažnai pripaž stami negaliojančiais172. Manytina, jog priskyrus šiuos santykius –

nekonkuravimo susitarim tarp darbdavio ir darbuotojo sudarym - darbo teis s reguliavimo

sričiai, tai tur t pasitarnauti ir komercini paslapči apsaugai. Esant tvirtintam aiškiam

reguliavimui, lieka mažiau erdv s interpretacijoms – tiek nekonkuravimo susitarim s lyg

turiniui, tiek pačioms santykio šalims skirtingai aiškinant prisiimtus sipareigojimus ir j

170

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . irželio d. utartis ivili ėje byloje UAB „Miesto e ergija“ v. J. A. K. (bylos Nr. 3K-3-255/2012). 171

Dževe kytė, R. Nekonkuravimo garantijos kol kas tik popieri ės. Verslo ži ių priedas: Karjera ir ad a. 2005,

11(171), p. 2. 172

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 103.

46

galiojim . Darbuotojai ir darbdaviai, tiksliai žinodami savo teises ir der jimosi ribas, gali

susitarti d l abi šalis labiausiai tenkinanči s lyg .

Užsienio valstyb se susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo d l konkurencijos ribojimo

yra labai paplitę ir j reglamentavimas ši valstybi teisin se sistemose yra tikslesnis ir

detalesnis bei daugeliu atvej jau yra susiformavusi toki susitarim taikymo praktika173. Kai

kurios šalys: Vokietija174, Olandija

175, Italija

176 yra pasirinkusios nekonkuravimo susitarimus

reglamentuoti civilin s teis s normomis, tuo tarpu kitos – Ispanija177

, Lenkija, Austrija178

nekonkuravimo susitarim teisin reglamentavim priskyr darbo teis s sferai. Kitose šalyse,

kaip ir Lietuvoje, statymai nekonkuravimo susitarim nereguliuoja, tod l teismai j galiojimo

klausimus sprendžia liberaliai interpretuodami susitarime vardintas s lygas179. Tokios situacijos

yra susiklosčiusios bendrosios teis s valstyb se. Jungtin je Karalyst je nekonkuravimo

susitarim galiojim apsprendžia bendroji teis , tod l darbdaviai niekada negali b ti visiškai

tikri, kad j su darbuotojais sudarytas susitarimas nebus pripažintas negaliojančiu. Pagal

Jungtin je Karalyst je galiojanči tvark darbdaviai turi gauti iš teismo nutart , kuri patvirtint ,

kad darbuotojui nustatytas ribojimas yra pagr stas ir b tinas180.

Jungtin se Amerikos Valstijose nekonkuravimo susitarimai laikomi vienu iš b d ,

padedančiu darbdaviui apsaugoti konfidenciali informacij nuo atskleidimo tretiesiems

asmenims181

. Dauguma valstij turi savo atskirus statutus, reglamentuojančius nekonkuravimo

susitarim sudarym (pavyzdžiui Alabamos Kodeksas, Kolorado Statutas, Floridos Statutas,

Luizianos Statutas), kita dalis valstij (pavyzdžiui Misisip s valstija, Aliaskos valstija, Ilinojaus

valstija, Kanzaso valstija) remiasi teism praktika182. Tuo tarpu pagal Kalifornijos statymus

paprastai nekonkuravimo susitarimai apskritai yra neturintys teisin s galios ir yra niekiniai -

Kalifornijos prekybos ir verslo kodekse (angl. California Business and Professions Code)

173

Venslovas, J., supra note 16, 82. 174

Vokietijos Komercinio Kodekso 74- a straips iai. [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-09-30]

<http://www.archive.org/stream/germancommercial00germuoft/germancommercial00germuoft_djvu.txt.> 175

Ola dijos ivili io kodekso : straips is [i teraktyvus] [žiūrėta -09-30]

http://www.dutchcivillaw.com/civilcodebook077.htm. 176

Italijos ivili io kodekso , , is straips iai. [i teraktyvus] [žiūrėta -09-30]

<http://www.jus.unitn.it/cardozo/Obiter_Dictum/codciv/Lib5.htm>. 177

Darbuotojų Statuto straips io dalis. [i teraktyvus] [žiūrėta -09-30]

<http://www.juntadeandalucia.es/empleo/anexos/estatico/1_571_0.pdf>. 178

Venslovas, J., supra note 16, p. 83. 179

Ibid., p. 84. 180

Employment and Labor Lawyers International. Non competition covenants. [i teraktyvus] [žiūrėta -09-30]

<http://lexellent.it/WP/wp-content/uploads/2013/06/ELLINT-Non-Competition-Covenants-at-a-Glance.pdf>. 181

Bishop, D.R.; Dimitroff, S.D.; Mohr, K.D., supra note 59, p. 16. 182

Law Firm of Powell Goldstein Frazer & Murphy LLP. Summary of Convents Not to Compete: A Global Perspective.

. [i teraktyvus] [žiūrėta -09-30] <https://www.fenwick.com/FenwickDocuments/RS_Summary-of-

Covenants.pdf>.

47

numatyta, kad kiekviena sutartis, ta apimti, kuri suvaržo asmens teisę užsiimti statym

nedraudžiama profesija, verslu ar bet kokia komercine veikla, yra negaliojanti183

.

Apibendrinant darytinos šios išvados: 1) daugiausiai komercini paslapči atskleidžia

buvę mon s darbuotojai, tod l komercini paslapči apsaugoje nekonkuravimo susitarim

institutas gyja ypating reikšmę; 2) nekonkuravimo susitarimai Lietuvoje iki šiol n ra

reglamentuoti jokiame teis s akte, tod l pritartina si lymui tarp darbo teisini santyki šali –

darbuotojo ir darbdavio sudaromus nekonkuravimo susitarimus aiškiai reglamentuoti darbo

teis s normomis; 3) iš anksto apibr žtos netesyb sumos už nekonkuravimo susitarim

pažeidim nustatymas vertintinas kritiškai, kadangi tur t neigiamos takos komercini paslapči

savinink teisi gynimui ir neprisid t prie problem , kylanči teismuose rodin jant komercini

paslapči savininkams padaryt nuostoli dyd sprendimo.

2.4. Komercin s paslapties atskleidimo rodin jimo specifika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylose d l nes žining darbuotojo

veiksm atskleidžiant kio subjekto komercinę paslapt sudaranči informacij ieškovo

galimyb s pateikti tiesioginius rodymus gali b ti ribotos, tod l ieškovas paprastai remsis

netiesioginiais184. Jeigu iš byloje esanči netiesiogini rodym visumos galima daryti išvad ,

kad esama priešingas aplinkybes galinči pagr sti tiesiogini rodym , juos turinčiai šaliai tur t

tekti didel rodin jimo naštos dalis185.

Toks išaiškinimas reiškia, jog tokio pob džio bylose teismai daugiau d mesio turi skirti

asmens, galimai atskleidusio komercinę paslapt ir atlikusio nes žiningos konkurencijos

veiksmus, teiktiniems rodymams, kurie tur t pagr sti aplinkybes apie mon s, kuri per jo

dirbti asmuo, ryši su klientais, d l kuri perviliojimo kyla ginčas, užmezgim b tent jos pačios

pastangomis ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad tokiais atvejais bendroji rodin jimo taisykl n ra

taikoma. Vienoje iš nagrin t tokio pob džio byl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs,

jog nors ir sutinka su formuoja praktika d l rodin jimo specifikos nes žiningos konkurencijos

bylose, vis d lto pabr žia, kad bendroji rodin jimo pareigos paskirstymo taisykl yra ta, kad

kiekviena šalis turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus

(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), t.y. ieškovas privalo rodyti jo

183

Califor ia Busi ess a d Professio s Code § . [i teraktyvus] [žiūrėta -09-30]

<http://www.leginfo.ca.gov/cgi-bin/displaycode?section=bpc&group=16001-17000&file=16600-16607>. 184

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Big tra s“ . UAB Lietu os per eži o e dro ė ir R. K., supra note 31. 185

Ibid.

48

teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi rodin ti t teisę paneigianči fakt – tokius faktus,

atsikirsdamas ieškovo reikalavim , turi rodyti atsakovas186.

Taigi rodin jimas civilin se bylose, kuriose sprendžiamas nes žiningos konkurencijos

veiksmais atskleidus ir neteis tai panaudojus komercines paslaptis padarytos žalos atlyginimo

klausimas, turi sav specifik - viena vertus, šaliai (ieškovui) yra taikoma bendroji rodin jimo

taisykl , tačiau pripaž stama, kad kita šalis (atsakovas) turi b ti aktyvi ir teikti tiesioginius

rodymus; kita vertus, kitos šalies (ieškovo) rodin jimas vyksta iš esm s (vien tik)

netiesioginiais rodymais.

Tokia rodin jimo specifika ginčuose, kuriuose sprendžiami klausimai d l

draudimo atskleisti komercines paslaptis pažeidimo ir žalos, padarytos nes žiningos

konkurencijos veiksmais, atlyginimo, turi ypating reikšmę. Neatsižvelgus šios kategorijos

byloms keliam rodin jimo standart ir netinkamai paskirsčius tarp šali rodin jimo pareig ,

ieškovui dažnai b t ne manoma rodyti neteis to pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant

nes žiningai konkuruoti ir iš to gauti peln .

Analizuojant teism praktik matyti, jog išyšk jo dvejopo pob džio byl , kuriose

aktual s rodin jimo netiesioginiais rodymais ypatumai, kategorijos – tai bylos, kuriose

sprendžiamas darbuotojo civilin s atsakomyb s s lyg , jam pažeidus pareigojim saugoti

komercines paslaptis, nustatymo klausimas, ir bylos, kuriose sprendžiamas šiurkštaus darbo

pareig pažeidimo nustatymo klausimas.

Pirmiausia aptartini darbuotojo civilin s atsakomyb s s lyg , jam pažeidus

sipareigojim saugoti komercines paslaptis, rodin jimo ypatumai. Tam, jog pagal Civilinio

kodekso 1.116 straipsnio 4 dal mon s darbuotojui už neteis t komercin s paslapties

atskleidim kilt civilin atsakomyb , turi b ti nustatytos visos bendrosios civilin s atsakomyb s

s lygos: neteis ti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), kalt (Civilinio kodekso 6.248

straipsnis), žala (Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteis t veiksm

bei žalos priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis).

Neteis ti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis)

Pareigos neatskleisti mon s komercin s paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia

neteis t veiksm , kaip vien iš civilin s atsakomyb s s lyg (Civilinio kodekso 6.246

straipsnis)187

. Esant sutartinei civilinei atsakomybei neteis tumas siejamas su sutarties

pažeidimu. Jeigu darbuotojas sudaro susitarim d l mon s paslapči išsaugojimo, tai, kaip ir bet

kuris sutarties dalyvis, privalo jo laikytis188

.

186

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus . gegužės d. utartis ivili ėje yloje UAB Auto

e press“ . UAB „Vla ta a Speditio “, A. T. (bylos Nr. 3K-3-317-916/2015). 187

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Tra sekspedi ija“ . UAB „Lastra“ ir kt., supra note 46. 188

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Big tra s“ . UAB Lietu os per eži o e dro ė ir R. K., supra note 31.

49

Kalbant apie neteis t veiksm rodin jim , pamin tina Europos Komisijos si loma

Direktyva, kadangi joje tvirtintos neteis to ir teis to komercini paslapči gavimo, naudojimo ir

atskleidimo prezumcijos. Direktyvos 3 straipsnyje yra pateiktas veiksm s rašas, kuri atlikimas

reiškia, kad komercin paslaptis buvo gauta, naudojama arba atskleista neteis tai. Pavyzdžiui,

neteis tais veiksmais b t laikomas pri jimas prie dokument , objekt , sudedam j medžiag ar

elektronini byl , kuriuos teis tai valdo komercin s paslapties tur tojas ir kuriuose yra

komercin paslaptis, arba j kopij padarymas, komercin s paslapties gijimas apgaul s b du ar

davus kyš . Tuo tarpu komercin s paslapties gavimas stebint, analizuojant, testuojant produkt

arb objekt , kuris yra viešai prieinamas arba kur informacij gijęs asmuo turi teis tai, taip pat

naudojantis darbuotoj atstov teis mis informacij ir konsultavim si, b t laikoma teis tais

veiksmais (Direktyvos 4 straipsnis).

Atskirai pamin tina dar viena Direktyvoje tvirtinta neteis tumo prezumcija, t.y.

neteis tais veiksmais b t laikomas konfidencialumo susitarimo ar bet kokios kitos pareigos

išlaikyti slaptum pažeidimas ar tokio pažeidimo paskatinimas. Toks pat reglamentavimas yra ir

Lietuvos teis je, t.y. neteis ti veiksmai yra siejami su sutarties, kurioje tvirtintas

konfidencialumo sipareigojimas, pažeidimu. Tačiau, kaip nurodyta anksteniame šio darbo

poskyryje, konfidencialumo pareigos pažeidimo fakt ne visada lengva nustatyti, tod l manytina,

jog tokios abstrakčios prezumcijos nustatymas, konkrečiai ne vardijant, kokie veiksmai laikomi

pažeidžiančiais konfidencialumo sipareigojim , realios teigiamos takos neteis t veiksm

rodin jimui netur s.

Atskirai pamin tini mon s, pasinaudojusios darbuotojo neteis tai atskleista komercine

paslaptimi (konkuruojančio kio subjekto), neteis t veiksm rodin jimo ypatumai. Komercinę

paslapt atskleidusio darbuotojo ir šia paslaptimi pasinaudojusios mon s neteis t veiksm

rodin jimas taip pat pasižymi specifika – komercinę paslapt atskleidusio darbuotojo ir

konkuruojančio subjekto veiksmai yra tiesiogiai susiję, tod l rodin tini bendrai.

Konkuruojančios mon s neteis ti veiksmai, t.y. veiksmai, nurodyti Konkurencijos statymo 15

straipsnio 1 dalies 3 punkte, dažnu atveju atskirai d l tam tikr priežasči negali b ti paties

ieškovo rodomi (ieškovas nedisponuoja konkuruojančios mon s veiklos informacija), tod l

b na grindžiami iš esm s tik komercinę paslapt atskleidusio darbuotojo veiksm neteis tumu.

Tačiau svarbu tai, jog abiej toki subjekt – tiek darbuotojo, tiek konkuruojančios mon s

veiksmai, neteis tai atskleidžiant bei panaudojant mon s komercinę paslapt yra tiesiogiai susiję

– jeigu darbuotojas atskleist konkuruojančio subjekto komercinę paslapt sudaranči

informacij , tačiau asmuo, j gavęs, ja nepasinaudot , žala neb t padaroma, o tai lemt , jog

neegzistuot s lygos civilinei atsakomybei kilti. Taigi rodin jimas, kad informacija buvo

50

pasinaudota, neatsiejamas nuo rodin jimo, jog tokia informacija kitas asmuo – buvęs

darbuotojas disponavo ir j atskleid konkuruojančiam subjektui.

Šiuo aspektu taip pat pamin tina svarbi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

nutartis189, kurioje buvo pripažinta darbuotojo, atskleidusio buvusio darbdavio komercines

paslaptis, atsakomyb netgi tuo atveju, kai jis išeina dirbti konkuruojanči monę, o

konkuruojančios mon s, kuri per jo dirbti buvęs darbuotojas, kalt nenustatyta. Šioje byloje

konkuruojančios mon s civilin atsakomyb nebuvo konstatuota, o klausimas buvo keliamas tik

d l buvusio darbuotojo atsakomyb s egzistavimo. Nors sprendžiant, ar gal jo b ti perduoti

buvusio darbdavio komercinę paslapt sudarantys duomenys konkuruojančiam kio subjektui,

buvo vertinami smarkiai pakilę konkuruojančios mon s finansiniai rodikliai bei nauj verslo

santyki su buvusio darbdavio klientais užmezgimo faktas, tačiau atsakomyb už žal , padaryt

d l komercini paslapči atskleidimo konkuruojančiai monei, visa apimtimi buvo taikoma tik

buvusiam darbuotojui. Tai paaiškinama tuo, kad konkuruojanti mon , darbinusi darbuotoj ,

dažnai gali nežinoti apie jo konfidencialius susitarimus su buvusiu darbdaviu, tod l ne visais

atvejais galima rodyti konkuruojančios mon s kaltę ir iš jos prisiteisti patirt žal .

Tokia formuojama praktika tuo aspektu, kad nukent jusiam komercin s paslapties

tur tojui tam, kad gal t prisiteisti žal n ra b tina rodyti tiek buvusio darbuotojo, tiek

konkuruojančios mon s, kuri per jo šis darbuotojas, civilin s atsakomyb s s lyg , ir užtenka

rodyti tik buvusio darbuotojo atsakomybę, vertintina teigiamai. Net ir nenustačius

konkuruojančios mon s atsakomyb s, komercin s paslapties tur tojui neb t užkertamas kelias

prisiteisti netiesioginius nuostolius, susijusius su jo paties negauta nauda. Tačiau manytina, kad

bendru atveju, konstatuojant buvusio darbuotojo atsakomybę, tur t b ti konstatuojama ir

konkuruojančios mon s atsakomyb , nekeliant jos atsakomyb s s lyg nustatymui per aukšt

rodin jimo standart . Kaip išaiškinta anksčiau suformuotoje teism praktikoje190, tiek

darbuotojo, tiek konkuruojančios mon s veiksmai, neteis tai atskleidžiant bei panaudojant

mon s komercinę paslapt yra tiesiogiai susiję – jei darbuotojas j atskleist , bet konkuruojanti

mon nepasinaudot , tai ir žala nekilt . Konkuruojančios mon s atsakomyb s nustatymas yra

susijęs su komercin s paslapties tur tojo galimybe prisiteisti d l neteis to komercin s paslapties

atskleidimo patirtus netiesioginius nuostolius, susijusius su konkuruojančios mon s gauta turtine

nauda (nepagr stas praturt jimas). Tod l, jei konkuruojančios mon s civilin s atsakomyb s

s lyg nustatymui bus keliami per aukšti rodin jimo standartai, komercin s paslapties tur tojas

netekt galimyb s reikalauti žalos, patirtos kito subjekto gaut pajam forma, nors tokia jo teis

yra numatyta Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2 dalyje.

189

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas UAB „Big tra s“ . UAB Lietu os per eži o e dro ė ir R. K., supra note 31. 190

Ibid.

51

Žala (Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis)

Dar viena civilinei atsakomybei kilti b tina s lyga yra žalos atsiradimas. Kaip min ta,

atskleidus mon s komercinę paslapt konkuruojančiam subjektui, monei yra padaroma žala.

Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 4 dalis numato, jog asmenys, neteis tais b dais giję

informacij , kuri yra komercin (gamybin ) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius.

Pareig atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutart

atskleid komercinę (gamybinę) paslapt , ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gaut komercinę

paslapt pažeisdama sutart . Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti,

naudoti tur tos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteis tai naudojant komercinę

(gamybinę) paslapt , laikomos nepagr stu praturt jimu. Atitinkamai remiantis Konkurencijos

statymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kio subjektas, kurio teis ti interesai pažeidžiami

nes žiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis teism su ieškiniu d l padarytos žalos

atlyginimo. Kaip matyti, statymas tiesiogiai apibr žia, kas yra laikoma nuostoliais – paslapčiai

sukurti, tobulinti, naudoti tur tos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) bei negautos pajamos

(netiesioginiai nuostoliai). Teismai laikosi pozicijos, jog nuostoli dydis negali b ti

apskaičiuojamas kartu taikant tiek Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyt negaut

pajam kriterij , tiek to paties straipsnio 2 dalyje nustatyt atsakovo gautos naudos kriterij 191.

Tod l nepaisant to, kad tiek Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 3 dalyje, tiek Civilinio kodekso

6.249 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimyb iš neteis t veiksm gaut naud pripažinti

kreditoriaus nuostoliais, tai negali b ti aiškinama kaip neteis tus veiksmus atlikusio subjekto

pareiga tiek atlyginti žal patyrusio asmens negautas pajamas, tiek gr žinti tai, k jis gavo kaip

pajamas (turtinę naud ) iš neteis t veiksm . Tokia situacija gal t s lygoti dvigubos

atsakomyb s taikym ir nepagr stos naudos suteikim nukent jusiajam asmeniui. Civilinio

kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nes žiningai praturt jęs kito

asmens s skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagr stas

praturt jimas. Tod l nukent jusi mon turi teisę reikalauti arba nuostoli , kuriuos sudaro kito

asmens nepagr stas praturt jimas (jo gauta turtin nauda) (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2

dalis) arba d l nes žiningos konkurencijos veiksm jo paties negautos pajamos (nukent jusios

mon s negauta nauda) (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju tai reikšt

ne visišk nuostoli atlyginim (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis), bet jau

nukent jusios mon s nepagr st praturt jim neteis tus veiksmus atlikusios subjekto s skaita,

nebent nukent jusi mon rodyt , kad nesant neteis t veiksm , ji b t gavusi ir tas pajamas,

kuri negavo pati ir tas, kurias gavo neteis tus veiksmus atlikęs subjektas, kartu pa mus. 191

Lietuvos apeliacinio teismo Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . gruodžio d. utartis ivili ėje byloje UAB „Eksparas“ . UAB „Sparus“, V. Š., S. S. (bylos Nr. 2A-1819/2013); . vasario d. utartis ivili ėje byloje UAB „Tra s Asia“ . M. M., UAB „Glo al Tra s group“ (bylos Nr. 2A-76-178/2015).

52

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog remiantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio

1 dalimi, turi b ti nustatytos realios asmens galimyb s gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant

ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošim ir priemones, kuri m si, siekdamas gauti ši

pajam , ir pan.192 Tuo tarpu Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2 dalis taikoma tais atvejais, kai

nukent jusiajam nuo atsakingo asmens neteis t veiksm (pavyzdžiui, atskleidus komercinę

paslapt ) yra sud tinga rodyti tiksl nuostoli dyd ir jam leidžiama reikalauti, kad atsakovo

gauta nauda b t pripažinta nuostoliais193.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konfidencialios informacijos

atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais, kurie gali pasireikšti sumaž jusiu

bendrov s konkurencingumu rinkoje, žala bendrov s vaizdžiui, negautu pelnu ir pan. Teism

praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kokios tur t b ti nustatytos ir vertintos aplinkyb s,

galinčios tur ti reikšm s nustatant negaut pajam fakt ir j dyd . Pagal kasacinio teismo

praktik negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi b ti

suprantamos kaip visos tik tinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius s naud . Atskaičius

iš vis pajam ( plauk ) s naudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius

pelno mokest pagal Pelno mokesčio statym , asmeniui likt grynasis pelnas, t. y. tai, kuo b t

pager jusi nukent jusio asmens turtin pad tis194.

Kadangi dažniausiai nukent jusi moni prašom atlyginti ir teism priteisiam

nuostoli suma ženkliai skiriasi, tod l siekiant palengvinti pažeidim rodin jim ir žalos dydžio

nustatym teisme, mon s komercines paslaptis tur t saugoti konfidencialumo sutartyse

nusistatydamos atitinkamo dydžio baudas. Tai leist nesigilinti grynojo pelno kriterij .

Taigi pagal Lietuvos teism suformuot praktik atlyginami tiesioginiai ir netiesioginiai

(pažeid jo gauta turtin nauda arba nukent jusiojo negauta nauda) nuostoliai. Tuo tarpu Europos

Komisijos si lomoje Direktyvoje yra nurodyta, kad nukent jusiai šaliai turi b ti atlyginami

nuostoliai, atitinkantys faktiškai padaryt žal , ir kad nustatant žalos dyd turi b ti atsižvelgiama

visus atitinamus veiksnius, tokius kaip neigiami ekonominiai padariniai, skaitant nukent jusios

šalies negaut peln bei vis pažeid jo nes žiningai gaut peln (Direktyvos 13 straipsnis). Tokia

formuluot reiškia, kad teismai prival t atsižvelgti nurodytus padarinius, tačiau ne tvirtinamas

pareigojimas priteisti tiek nukent jusiojo negaut peln , tiek pažeid jo gaut naud . Taigi

192

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . irželio d. utartis ivili ėje byloje ŽŪB „Va agi ė . Lietu os Respu lika (bylos Nr. 3K-3-305/2007); . lapkričio d. utartis ivili ėje byloje UAB „ACUMEN . UAB „ROVĖ“ (bylos Nr. 3K-3-469/2009), 2015 m. kovo 31 d. nutartis ivili ėje yloje UAB

„Liuks“ . AB „Far ak“ (bylos Nr. 3K-3-156-687/2015). 193

Lietuvos apeliacinio teismo Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos 201 . ala džio d. spre di as ivili ėje byloje UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ . UAB „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. (bylos Nr. 2A-278-370/2015). 194

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . spalio d. utartis ivili ėje byloje AB Da ske Ba k A/S , UAB „Ka i era“ (bylos Nr. 3K-3-418/2014); Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB

„Liuks“ . AB „Far ak“, supra note 192.

53

Direktyvos pri mimas didesn s apsaugos ir garantij nukent jusiems komercini paslapči

savininkams neužtikrint , kadangi iš esm s b t taikomi tie patys nuostoli atlyginimo principai.

Tačiau Direktyvoje numatyti ir Lietuvos teis je netaikomi žalos atlyginimo dydžio

nustatymo kriterijai. Direktyvoje nurodyta, kad be ekonomini padarini kriterijaus, nustatant

žalos atlyginimo sum , teismai tam tikrais atvejais tur t atsižvelgti ir kitus, t.y. ne

ekonominius veiksnius, pavyzdžiui moralinę žal , kuri komercin s paslapties tur tojas patyr

d l neteis to komercin s paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Tai nauja nuostata,

kadangi Lietuvos teism praktikoje, nustatant d l neteis to komercini paslapči naudojimo

padarytos turtin s žalos dyd , neturtin s žalos padarymo faktas n ra vertinamas.

Be to, Direktyvoje tvirtintas ir vienkartin s kompensacijos principas, kuris šiuo metu

taikomas kit intelektin s nuosavyb s teisi pažeidimo atvejais195. Toks principas reiškia, kad

teismai vietoje faktiškai patirt nuostoli atlyginimo, nukent jusiajam priteist vienkartinę žalos

atlyginimo sum , kuri tur t b ti apskaičiuojama pagal autorinius atlyginimus ar mokesčius,

kuriuos b t reik ję sumok ti, jei pažeid jas b t paprašęs leidimo naudoti komercinę paslapt .

Neteis tų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis)

Priežastinis ryšys tarp neteis t veiksm ir nuostoli yra viena iš civilin s atsakomyb s

s lyg ir pagal teisin reguliavim (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie

nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nul musiais skolininko civilinę

atsakomybę tokiu b du, kad nuostoliai pagal j ir civilin s atsakomyb s prigimt gali b ti

laikomi skolininko veiksm (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra pažym jęs,

kad neteis tas pasinaudojimas komercinę paslapt sudarančiais duomenimis (kliento atstov ,

atsaking už užsakym teikim kasatoriui, kontaktai, informacija apie klient ir jo ypatumus, iš

kliento gautos pajamos, klientui taikoma kainodaros metodika (savikaina, nuolaidos, finansin s

galimyb s taikyti nuolaidas, marža), su klientu sudaryt sutarči ypatumai) tur t b ti

atsiradusi neigiam padarini (kliento netekimo) priežastis196. Kasacinio teismo formuojamoje

teism praktikoje pripaž stama, kad civilin atsakomyb atsiranda ir esant netiesioginiam

priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteis t veiksm , bet kai šie

veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais197. Taigi neteis t veiksm ir j

padarini (žalos) priežastinis ryšys gali b ti konstatuojamas tik jei priežastis (neteis ti veiksmai)

195

Lietuvos Respu likos pate tų įstaty o straips io dalyje urodyta: „Kai as e s, kuris įpareigoja as utraukti eteisėtus veiks us ar kuria taiko os straips yje urodytos atkuria osios prie o ės, veiks uose ėra kaltės dėl šio įstaty o ustatytų teisių pažeidi o, teis as šio as e s prašy u gali įpareigoti jį su okėti uke tėjusiai šaliai pi igi ę ko pe sa iją, jeigu taika t šioje dalyje urodytus teisių gy i o ūdus atsirastų epropor i gai didelė žala ta as e iui ir jeigu pi igi ė ko pe sa ija uke tėjusiai šaliai yra prii ti a ir

paka ka a“. Tokia pati uostata įtvirti ta ir Lietuvos Respu likos dizai o įstaty o 47 straipsnio 3 dalyje. 196

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Auto e press“ . UAB „Vla ta a Speditio “ ir kt., supra note 186. 197

Lietuvos Aukščiausiojo Teis o Civili ių ylų skyriaus teisėjų kolegijos . gegužės d. utartis ivili ėje byloje UAB „Baldų rojus“ . G. O. (bylos Nr. 3K-3-197/2007).

54

n ra pernelyg nutolusi nuo padarini (žalos). Ar žalos priežastis teisiškai reikšminga (nepernelyg

nutolusi), gali b ti vertinama pagal tokius kriterijus: taikomos teis s normos tikslas; skolininko

pareigos vykdymo intensyvumas (t. y. reikalavimo vykdyti prievolę primygtinumas,

privalomumo laipsnis, inter alia, galimyb pritaikyti civilinę atsakomybę šalinančias

aplinkybes); skolininko galimyb s numatyti padarinius, kurie gali apimti vis r ši žal ;

padarini pob dis (tiesioginiai ar netiesioginiai); j artumas (erdv s, laiko atžvilgiu) neteis tiems

veiksmams; s žiningumo, protingumo, teisingumo princip laikymasis. Turi b ti vertinta, ar

konfidencialumo susitarimas šali buvo diskutuotas ir aptartas sudarant sutart , ar ši sutarties

s lyga n ra siurprizin , kad jos vykdymas prisiimtas kaip savanoriškas sutartinis sipareigojimas.

Tai gali rodyti, kad reikalavimai išsaugoti informacij darbuotojui iš anksto žinomi, o šios

pareigos nesilaikymo padarinius galima aiškiai numatyti. Suprantama, kad bet kuris konkurentas,

panaudojęs informacij apie klientus, gali perimti visus ar dal j bei ši klient ankstesnei

monei teikiamus užsakymus. Tai reiškia, kad d l konfidencialios informacijos neteis to

(pažeidžiant sutart ) atskleidimo ir panaudojimo nes žiningos konkurencijos b du ir d l

darbuotojo, pažeidusio sutart , veiksm padaroma žala. Susitarimas – tai prievol s atsiradimo

pagrindas. Sutarties dalyviai neturi pasirinkimo teis s vykdyti sutart ar jos nevykdyti. Jei

savanoriškai sipareigojama vykdyti sutart , tai kita jos šalis pagr stai tikisi, kad bus laikomasi

vis sutarties s lyg . Kadangi Civilinio kodekso 1.116 straipsnio nuostatos ir šali

konfidencialumo susitarimas konfidencialumo pažeidim sieja su pareiga atlyginti padaryt žal ,

tai yra pagrindas vertinti, kad konfidencialumo susitarime apibr žt pareig vykdymo

intensyvumas yra reikšmingas. Galimyb numatyti susitarimo nevykdymo padarinius yra

paprastai numanoma. Nesunku žvelgti, kad atskleisti duomenys apie mon s klientus ir su jais

susijusi informacija gali sukelti tokius negatyvius nukent jusiajai monei padarinius kaip vis ar

dalies klient praradimas, perviliojimas, dalies užsakym per mimas, o tai tiesiogiai susiję su

šios mon s plauk sumaž jimu. Tokie padariniai gali b ti vertinami kaip pakankamai susiję su

sutarties pažeidimu, jeigu n ra didelio laiko tarpo198.

Pažym tina, jog nukent ję komercini paslapči tur tojai ginčus sprendžiant teismuose

patys nurodo, jog remsis netiesioginiais rodymais199, kadangi tiesiogini rodym paprasčiausiai

neturi ir iš karto prašo vertinti visum netiesiogini rodym ir fakt , tod l teismai tur t iš karto

ši aplinkybę atsižvelgti ir netaikyti pernelyg aukšto rodin jimo standarto. Tokia praktika

susiformavo d l to, kad ne vienoje byloje žemesn s instancijos teismai, neatsižvelgdami

rodin jimo specifiškum , ieškinius atmesdavo, kadangi laikydavo ne rodytu pažeidimo

atskleidus komercines paslaptis, padarymo fakt . Tik bylas perži r jus kasacine tvarka, teismas

198

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Big tra s“ . UAB Lietu os per eži o e dro ė ir R. K., supra note 31. 199

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 143.

55

nustatydavo, kad žemesni instancij teism išvados buvo padarytos pažeidžiant rodin jimo ir

rodym vertinimo taisykles200. Taip pat teism praktikoje pasitaiko atvej , kuomet teismai

formaliai cituoja kasacinio teismo išaiškinimus, susijusius su rodin jimo specifika tokio

pob džio bylose, tačiau realiai jais nesivadovauja ir taiko per aukšt rodin jimo standart

civilin s atsakomyb s s lygoms nustatyti201.

Aiškiausiai rodin jimo specifiškumas atsispindi per teism praktik , tod l toliau darbe

bus pateikiamas konkretus naujausios teism praktikos pavyzdys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrin toje byloje202 buvo sprendžiamas ginčas d l

žalos kio subjektui, padarytos nes žiningos konkurencijos veiksmais buvusiam jo darbuotojui

atskleidus komercines paslaptis, atlyginimo. Kasacinis teismas panaikino apeliacinio teismo

priimt sprendim , kuriuo buvo nustatyta, kad byloje nepakanka duomen , kurie patvirtint , jog

buvęs darbuotojas m si veiksm pervilioti klientus, perdav konkuruojančiai bendrovei buvusio

darbdavio komercinę paslapt sudaranči informacij ; kad sutartys su klientais nutrauktos ne d l

paties buvusio darbdavio kalt s, o b tent d l buvusio darbuotojo veiksm ; kad klientai per jo

pas konkuruojanči bendrovę, nes buvęs darbuotojas prad jo joje dirbti; kad buvęs darbuotojas

ne steig naujos bendrov s, o tik per jo dirbti jau veikiant juridin asmen ; kad buvęs

darbuotojas nebuvo tas asmuo, kuris turi galiojimus spręsti su konkuruojančios bendrov s kine

komercine veikla susijusius klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog nors

apeliacin s instancijos teismas išvad d l ieškovo (buvusio darbdavio) reikalavim , pareikšt

atsakovui (buvusiam darbuotojui), nepagr stumo iš esm s grind tiesiogini rodym tr kumu,

tačiau bylos duomen visuma, inter alia, netiesioginiai rodymai, teik pakankam pagrind

pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog komercinę ieškovo paslapt sudaranti informacija

atsakovo (buvusio darbuotojo) buvo atskleista ir ieškovas (buvęs darbdavys) d l to patyr žalos.

Kasacinis teismas pripažino, kad buvusio darbuotojo kaltei konstatuoti užtenka ši aplinkybi :

buvęs darbuotojas prad jo bendrauti su konkuruojančia mone dar dirbdamas pas

buvus darbdav ;

buvusiam darbuotojui buvo žinoma buvusio darbdavio komercinę paslapt

sudaranti informacija;

buvęs darbuotojas buvo sipareigojęs jos neatskleisti;

buvusiam darbuotojui per jus dirbti konkuruojanči monę, buvęs darbdavys

neteko užsakym iš klient , su kuriais dirbo išimtinai buvęs darbuotojas;

200

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as J. V. . UAB „Arijus“, supra note 31. 201

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Big tra s“ . UAB Lietu os per eži o e dro ė ir R. K., supra note 31. 202

Ibid.

56

per nedidel laiko tarp (pagal nagrin jamos bylos aplinkybes per vienerius metus)

buvęs darbdavys patyr žalos negaut pajam , praradus rinkos dal , forma.

Toks išaiškinimas reiškia, kad buvęs darbdavys, pareiškęs ieškin , neprivalo pateikti

rodym , kurie konkrečiai patvirtint buvusio darbuotojo kontaktus su buvusiais klientais ar

poveikio klientams, skatinant juos pasirinkti konkuruojanči monę, fakt . Atsižvelgdamas šioje

byloje nustatytas aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas sprend , kad nustatytos kio subjekto darbuotojo, kartu – šio kio subjekto finansini

sraut per jimo pas konkuruojant subjekt , faktin s aplinkyb s teikia pagrind daryti išvad , jog

šis kio subjektas neteko dalies pajam d l draudimo atskleisti komercinę paslapt nesilaikymo.

Netiesioginis priežastinis darbuotojo neteis t veiksm (sutartini sipareigojim pažeidimo) ir

ieškovo patirtos žalos ryšys šiuo atveju nelaikytinas pernelyg nutolusiu, nes konfidencialumo

pareiga ir jos apimtys yra aiškios, nustatytos sutartimi, jos tikslai aišk s ir darbuotojui turi b ti

suvokiami, o neteis to duomen panaudojimo padariniai nesunkiai numatomi ir atsirado per

nedidel laiko tarp .

Taigi kasacinis teismas formuoja praktik , jog tokio pob džio bylose negali b ti

taikomas per aukštas rodin jimo standartas civilin s atsakomyb s s lygoms nustatyti203.

Antra kategorija byl , pasižyminti rodin jimo specifiškumu, yra bylos, kuriose

sprendžiamas šiurkštaus darbo pareig pažeidimo nustatymo klausimas. Kadangi komercin s

paslapties atskleidimas pagal Darbo kodeks yra priskiriamas šiurkščiam darbo pareig

pažeidimui (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tokia pati rodin jimo

netiesioginiais rodymais specifika, kaip ir rodin jant civilin s atsakomyb s s lygas pažeidus

sipareigojim d l komercini paslapči apsaugos, yra taikoma ir rodin jant buvus šiurkšt

darbo pareig pažeidim . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog civilin se bylose

šiurkštus darbo pareig pažeidimas, skaitant ir tokius pažeidimus, kurie turi administracinio

teis s pažeidimo, baudžiamojo nusižengimo ir (arba) nusikaltimo požymi , gali b ti

rodin jamas ir (vien tik) netiesioginiais rodymais, tačiau netiesiogini rodym j

pakankamumo prasme turi b ti pateikta tiek, kad nelikt joki pagr st abejoni darbo drausm s

pažeidimo fakto buvimu204. Be to, tokiais atvejais teismo vidiniam sitikinimui, kad darbuotojas

atskleid arba praneš konkuruojančiai monei darbdavio komercinę paslapt , neturi reikšm s tai,

kad byloje gali b ti nenustatytas tokio pažeidimo padarymo tikslus laikas, vieta, b das ir pan.,

kadangi kartais negalima reikalauti to, kas ne manoma (impossibilium nulla obligatio est)205

.

rodin jant šiurkšt darbo pareig pažeidim atskleidus darbdavio komercines paslaptis

kyla tos pačios problemos kaip ir rodin jant civilin s atsakomyb s s lygas d l komercini 203

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as UAB „Big tra s“ . UAB Lietu os per eži o e dro ė ir R. K., supra note 31. 204

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 143. 205

Ibid.

57

paslapči saugojimo pažeidimo, t.y. teismai dažnai netinkamai taiko rodin jimo ir rodym

vertinimo taisykles. Ši problem iliustruoja vienas iš teism praktikos pavyzdži , kuomet

buvusio darbuotojo iškelta byla, kurioje buvo sprendžiamas atleidimo iš darbo už šiurkšt

pažeidim atskleidus komercines paslaptis teis tumo ir netesyb darbdaviui priteisimo

klausimas, d l žemesn s instancijos teism atlikto netinkamo rodym vertinimo, apeliacin je ir

kasacin je instancijoje buvo nagrin jama po kelis (du) kartus.

Aptariamoje byloje206

buvęs darbuotojas praš pripažinti, kad buvo neteis tai atleistas iš

darbo už šiurkšt darbo pareig pažeidim (Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto

pagrindu), kadangi jis neatskleid konkurentams bendrov s komercini paslapči – informacijos

apie svarb darbdavio klient . Atitinkamai buvęs darbdavys praš priteisti iš darbuotojo baud

už konfidencialumo sutarties pažeidim . Pirmosios ir apeliacin s instancijos teismai sprend , kad

buvęs darbdavys r m si tik netiesioginiais rodymais, tačiau kliento apsisprendimas pasirinkti

kit monę nerodo faktini darbuotojo daugkartinio ner pestingo darbo pareig atlikimo ar

komercin s paslapties atskleidimo. Taip pat teismai vertino, kad konkurencijos s lygomis

nutraukti verslo santykius su vienais ir užmegzti su kitais partneriais yra normalus reiškinys,

tod l jei darbuotojas dirbo blogai ir darbdavys d l to prarado klient , darbdavys gal jo taikyti

jam kitas statymo numatytas poveikio priemones, bet ne atleisti už šiurkšt darbo pareig

pažeidim ir tuo labiau, pažeidžiant drausmin s nuobaudos skyrimo tvark , t.y. raštu

nepareikalavus, kad darbuotojas raštu pasiaiškint d l darbo drausm s pažeidimo (Darbo

kodekso 240 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kasacinis teismas sprend , kad byl nagrin jusi

teism išvada, jog buvęs darbdavys ne rod darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareig

pažeidimo – komercin s paslapties atskleidimo, yra priimta pažeidžiant rodin jimo ir rodym

vertinimo taisykles, kadangi nebuvo vertinta buvusio darbdavio pateikt rodym visuma ir tik

abstrakčiai nurodyta, kad bylos rodymai nepatvirtina konfidencialumo pareigos pažeidimo.

Tod l kasacin s instancijos teismas gr žino byl iš naujo nagrin ti apeliacinei instancijai. Tik

byl antr kart nagrin jant apeliacin je instancijoje buvo pripažinta, kad buvęs darbuotojas

visgi atskleid tretiesiems asmenims konfidenciali informacij , kurie nes žiningai su buvusiu

darbdaviu konkuravo, taip pažeid teis s norminius, buvusio darbdavio vietinius teis s aktus ir

tarp šali sudaryt konfidencialumo sutart , t.y. padar šiurkšt darbo drausm s pažeidim 207.

Sprendžiant d l buvusio darbuotojo veiksm ir ketinim neteis tumo, buvo vertintos tokios

aplinkyb s, kad buvęs darbuotojas darbo valandomis ypatingai intensyviai telefonu bendraudavo

su savo broliu, kuris buvo susijęs su konkuruojančia mone, taip pat kad buvęs darbuotojas buvo

atsakingas už kliento, kuris buvo nuviliotas, paslaug teikim ir disponavo visa su juo susijusia 206

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as J. V. . UAB „Arijus“, supra note 31. 207

Klaipėdos apygardos teis o 2011 m. vasario 24 d. spre di as ivili ėje yloje J. V. . UAB „Arijus“ (bylos Nr.

2A-363-460/2011).

58

informacija, bei kad buvęs darbuotojas po darbo sutarties su darbdaviu nutraukimo ne kart buvo

pasteb tas vairuojantis konkuruojančios mon s valdom transporto priemonę. Šis apeliacin s

instancijos teismo sprendimas darbuotojo buvo apsk stas kasacinei instancijai. Galiausiai

kasacinis teismas pripažino, kad visgi šiurkštus darbo pareig pažeidimas buvo ir kad

darbuotojas iš darbo buvo atleistas teis tai208.

Ši byla parodo, koks sud tingas šiurkštaus darbo pareig pažeidimo, atskleidus

darbdavio komercines paslaptis, rodin jimas. D l ginam interes - atleidimas už šiurkšt darbo

pareig pažeidim gali tur ti itin neigiamos takos atleidžiamam darbuotojui d l galimyb s

susirasti kit darb , jo reputacijos pablog jimo ir pan. - šiurkštus darbo pareig pažeidimas turi

b ti rodytas tokiu laipsniu, kad nelikt joki pagr st abejoni šio fakto buvimu. Bet d l ginčo

pob džio tai padaryti n ra lengva. Tod l prieš atleisdamas darbuotoj šiuo pagrindu darbdavys

turi vertinti visas galimas pasekmes – ypač tai, kad teismui pripažinus tok atleidim neteis tu,

jam tekt sumok ti darbuotojui vidutin darbo užmokest už priverstin s pravaikštos laik nuo

atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo siteis jimo dienos.

Vertinant geresnę apsaug nuo neteis to komercini paslapči atskleidimo ir

naudojimo turinčios užtikrinti Direktyvos nuostatas, matyti, kad Europos Komisija joje n ra

pateikusi joki taisykli , kurios gal t palengvinti rodym surinkim neteis tam konfidencialios

informacijos gavimui, naudojimui ar atskleidimui teismo procese. Tod l Direktyvos pri mimas

problem , kylanči rodin jimo procese, sprendimui teigiamos takos netur s.

Apibendrinant darytinos šios išvados: 1) komercin s paslapties atskleidimo rodin jimo

specifika pasireiškia netiesiogini rodym svarba rodym vertinimo procese; 2) rodin jimo

specifika išryšk jo dvejopo pob džio byl kategorijose: bylos, kuriose sprendžiamas darbuotojo

civilin s atsakomyb s s lyg , jam pažeidus pareigojim saugoti komercines paslaptis,

nustatymo klausimas, ir bylos, kuriose sprendžiamas šiurkštaus darbo pareig pažeidimo

nustatymo klausimas; 3) žemesni instancij teismai ne visada atsižvelgia rodin jimo

specifik , nors formaliai sprendimuose ir nurodo, kad rodin jimas tokio pob džio bylose vyksta

netiesioginiais rodymais; 4) dažniausiai nukent jusi moni prašom atlyginti ir teism

priteisiam nuostoli suma ženkliai skiriasi, tod l siekiant palengvinti pažeidim rodin jim ir

žalos dydžio nustatym teisme, mon s komercines paslaptis tur t saugoti konfidencialumo

sutartyse nusistatydamos atitinkamo dydžio baudas, kas leist nesigilinti grynojo pelno

kriterij ; 5) Europos Komisijos pasi lytos Direktyvos pri mimas problem , kylanči rodin jant

pažeistas teises, sprendimo nepalengvins.

208

Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 143.

59

3. KOMERCINI PASLAPČI IR KIT PRAMONIN S NUOSAVYB S OBJEKT

TEISIN S APSAUGOS SANTYKIS

3.1. Pramonin s nuosavyb s objekt apsaugos ypatumai

Komercin s paslaptys yra viena iš pramonin s nuosavyb s, kuri yra savarankiška

intelektin s nuosavyb s r šis, apsaugos form . Tod l siekiant išsamiau atskleisti komercini

paslapči apsaugos specifik , šioje darbo dalyje bus aptarti bendri intelektin s nuosavyb s

požymiai bei išskirti bendri pramonin s nuosavyb s apsaugos bruožai.

Teis s literat roje išskiriamos kelios skirtingos intelektin s nuosavyb s sampratos,

pagal kurias intelektin nuosavyb suprantama kaip: objektyvia forma išreikšta nauja

informacija; nemateriali vertyb ; išimtin s asmens teis s jo intelektin s veiklos rezultat ;

autoriaus santykis ir interesas jo k rybos rezultat ; kult ros ir technologinio progreso b tinas

elementas209

. Intelektin s nuosavyb s s voka parodoma, kad nuosavyb s santyki objektais

yra ne material s daiktai, kad nuosavyb s santykiai atsiranda d l kitokio pob džio –

intelektini objekt (nemateriali daikt ), kuri gamybos b das skirtingas nuo daikt

gamybos (ar pasisavinimo iš gamtos) b d 210. Šie objektai kuriami išimtinai žmogaus

protine (intelekto, k rybos) veikla ar atsiranda iš šios veiklos. Toks k rimo b das lemia

k rybos rezultat nematerialum . Tod l objektai, kuriems taikoma intelektin s nuosavyb s teis s

apsauga, b dami intelektin s veiklos rezultatas yra tai, kas nematerialu, tačiau vertinga211.

Pranas Švedas be šio pagrindinio intelektin s nuosavyb s požymio – nematerialumo –

išskiria ir kitus intelektin s nuosavyb s požymius: i) intelektin s nuosavyb s teisi objektas

gali b ti vienu metu naudojamas neriboto skaičiaus asmen , o vieno asmens naudojimasis

neužkerta kelio tuo objektu naudotis ir kitiems asmenims; ii) intelektin s nuosavyb s teisi

objekto egzistavim ir teisi j turin išimtinai lemia teisinis reglamentavimas, o ne paties

daikto savyb s, t. y. galima sakyti, kad intelektin s nuosavyb s teis atsiranda iš

statymo; iii) intelektin s nuosavyb s objektas egzistuoja nepriklausomai nuo savo

materialaus pavidalo (pavyzdžiui, laikmenos, kurioje užfiksuotas intelektin s nuosavyb s

objektas, gijimas savaime nesuteikia teisi naudoti intelektin s nuosavyb s objekt ); iv)

intelektin s nuosavyb s teis s gali b ti (ir paprastai yra) laikino pob džio, o nuosavyb s teis

209

Žili skas, V. J.; Kasperavičius, P.; Kiškis, M. I telekti ė uosa ė ir jos teisi ė apsauga. Vadovėlis. Klaipėda: Klaipėdos u iversiteto leidykla, 2007. 210

Stonkienė, M. I telekti ės uosa ės teisė. Autorių teisė. Vilnius, 2011, p. 12. 211

Ibid., p. 13.

60

materialius daiktus – neterminuota; v) intelektin s nuosavyb s teis gali b ti skaidoma tiek

turinio, tiek teritoriniu poži riu212.

Dar vienas svarbus intelektin s nuosavyb s bruožas yra intelektin s nuosavyb s

apsaugos teritoriškumas. Intelektin s nuosavyb s teisi pripažinimo ir apsaugos teritoriškumo

esm yra ta, kad intelektin s nuosavyb s teis s galioja – saugomos tik toje teritorijoje, kurioje

jos buvo pripažintos, t.y. konkrečios valstyb s teritorijoje. Tai reiškia, kad tarptautiniu lygiu n ra

vieningos intelektin s nuosavyb s apsaugos sistemos ir kad egzistuoja daug skirting

intelektin s nuosavyb s apsaugos sistem 213. Tačiau šis teritoriškumo principo veikimas yra

mažinamas ir intelektin s nuosavyb s teisin apsauga yra vienodinama pasirašant tarptautinius

bei regioninius susitarimus d l intelektin s nuosavyb s teisi apsaugos. Priklausomai nuo

priimt susitarim yra išskiriami trys intelektin s nuosavyb s apsaugos lygiai: nacionalinis,

užtikrinamas valstyb s priimt nacionalini statym normomis; regioninis, užtikrinamas tam

tikro regiono šali susitarimais; tarptautinis, užtikrinamas tarptautini intelektin s nuosavyb s

apsaugai skirt sutarči pagrindu214.

Kitas teis s literat roje išskiriamas intelektin s nuosavyb s ypatumas yra jos

terminuotumas - išimtini intelektin s nuosavyb s turtini teisi teisin apsauga galioja tik

statym nustatyt laikotarp 215. Šio intelektin s nuosavyb s teisi teisin s apsaugos ypatumo

priežastis yra visuomen s interesas. Po tam tikro valstyb s statym nustatyto laikotarpio,

užtikrinančio naudos gavim k r jui, visuomenei suteikiamos galimyb s laisvai, nevaržomai

naudotis protin s (intelekto, k rybos) veiklos rezultatais. Tokiu b du užtikrinama id j vairov ,

informacijos, žini sklaida, sukaupto k rybinio potencialo naudojimas.

Su šiuo intelektin s nuosavyb s laikinumo ypatumu yra susijęs kitas intelektin s

nuosavyb s bruožas – intelektin s nuosavyb s apsauga yra grindžiama visuomen s ir

intelektin s nuosavyb s objekto k r jo socialine sutartimi216. Intelektin s nuosavyb s teisi

tur toj išimtin s turtin s teis s yra apribojamos d l visuomen s intereso. Tai, kad

intelektin s nuosavyb s objekt k rimo b das yra žmogaus protin (intelekto, k rybos)

veikla, reikalauja visuomen s interesais sudaryti galimybes asmenims, nedarant žalos

teis tiems k r jo interesams ir teis ms, naudoti intelektin s k rybos rezultatus naujos

k rybos procesui217.

212

Švedas, P. Baudžia oji atsako ė už literatūros, okslo, e o kūri io ar gretuti ių teisių o jekto eteisėtą atga i i ą, eteisėtų kopijų plati i ą, ga e i ą ar laik ą. Daktaro diserta ija. So iali iai okslai, teisė 1 S),

2011, p. 25. 213

Sto kie ė, M., supra note 210, p. 22. 214

Ibid., p. 22-24. 215

Ibid., p. 24. 216

Ibid., p. 26. 217

Ibid.

61

Dar vienas intelektin s nuosavyb s ypatumas yra susijęs su intelektin s nuosavyb s

teisi gyvendinimo ir apsaugos savitumais. Šis ypatumas atsiranda d l nematerialaus

intelektin s nuosavyb s objekto pob džio. Intelektin s nuosavyb s objektai d l savo

nematerialumo gali b ti perleidžiami neribotam skaičiui asmen , teisi tur tojui išlaikant j

tolesnio naudojimo galimybes. D l to intelektin s nuosavyb s teisi tur tojui yra sud tinga visa

apimtimi kontroliuoti neteis t intelektin s nuosavyb s objekto naudojim , o tai lemia savitus

intelektin s nuosavyb s teisi gynimo b dus218.

Lietuvos teis s doktrinoje nurodoma, jog intelektin s nuosavyb s teis yra labai

panaši prastinę nuosavyb s teisę, kadangi asmuo, suk ręs tam tikr k rin - nematerial

objekt - turi gyti išimtines teises š objekt , panašiai kaip ir asmuo, fiziškai suk ręs

daikt . Intelektin s nuosavyb s teis , kaip ir nuosavyb s teis , leidžia jos tur tojui

savarankiškai nulemti k rybin s veiklos rezultato likim , naudoti j išimtinai savo nuoži ra,

ginti savo teises nuo treči j asmen ir pan.219. Teis s doktrinoje taip pat pripaž stama, kad

intelektin nuosavyb ir jos apsauga iš vis nuosavyb s form yra labiausiai priklausoma

nuo teis s suteikiamos apsaugos, kadangi priešingai nei materialios nuosavyb s, intelektin s

nuosavyb s jos savininkas pats fiziškai apginti negali220.

Taigi intelektin nuosavyb yra savarankiška nuosavyb s teis s r šis, intelektin s

nuosavyb s tur tojams užtikrinanti intelektini k rini valdym , naudojim ir disponavim , bei

garantuojanti apsaug nuo neteis to pasisavinimo. Pagrindin intelektin s nuosavyb s teis s

funkcija – tam tikros išimtin s teis s intelektinio k rinio autoriui pripažinimas bei santyki su

kitais subjektais reguliavimas.

Viena iš intelektin s nuosavyb s r ši yra pramonin nuosavyb . Pramonin s

nuosavyb s ypatumas yra tai, kad ji gina tam tikros veiklos metu sukurtas ir s kmingam

pramonin s veiklos vystymui reikalingas vertybes. Teisin je literat roje221 išskiriami šie

pramonin s nuosavyb s objekt teisin s apsaugos ypatumai:

pramon s nuosavyb s teis s norm teikiama apsauga pritaikoma technin s

k rybos id j teisinei apsaugai;

pramon s nuosavyb s apsauga siejama su intelektin s nuosavyb s objekto

praktiniu gamybiniu ar komerciniu naudojimu;

pramonin s nuosavyb s apsaugai daugeliu atveju yra reikalingos administracin s

proced ros (registravimas, nustatyt rinkliav mok jimas);

218

Sto kie ė, M., supra note 210, p. 28. 219

Kiškis, M., Šulija, G. Baudžia oji atsako y ė už i telekti ės uosavy ės teisių pažeidi us Europos valsty ėse. Teisė. 2003, 49: 52-65, p. 54. 220

Francis, W. H., Collins, R. C. Cases and Materials on Patent Law. Minnesota: West Group, 2002, p. 889. 221

Sto kie ė, M., op. cit, p. 32, 33.

62

pramonin s nuosavyb s objektams keliami statymuose tvirtinti teisin s apsaugos

reikalavimai;

pramonin s nuosavyb s objektai saugomi terminuotai. Tačiau yra objekt ,

kuriuos teis s yra saugomos neribotai – komercin s paslaptys, juridini asmen pavadinimai222.

Kaip nurodyta aukščiau, pagrindinis intelektin s nuosavyb s požymis yra jos objekt

nematerialumas. Tuo tarpu esminis pramonin s nuosavyb s bruožas yra jos objekt

pramoninis/komercinis panaudojimas. Tai reiškia, kad pramonin s nuosavyb s teisi apsauga

taikoma objektams, kurie gali b ti naudojami pramonin je, kokios nors gamybin s, komercin s

praktikos srityje, t.y. kiekvienas pramonin s nuosavyb s objektas yra naudojamas šiose srityse ir

b tent d l to jis turi vertę. Šis koncepcinis pramonin s nuosavyb s objekt apsaugos pagrindas

yra bendras jiems visiems, tačiau kiekvieno iš pramonin s nuosavyb s objekt apsauga

skiriasi223

.

Vertinant komercini paslapči apsaug bendrame pramonin s nuosavyb s kontekste,

matyti, jog komercini paslapči apsauga yra itin specifiška pramonin s nuosavyb s apsaugos

forma. Lietuvos teis s moksle netgi yra teigiama, kad komercini paslapči apsauga yra vienas

iš nes žiningos konkurencijos institut , kuris d l komercini paslapči apsaugos orientacijos

nematerialaus objekto apsaug , yra gretinamas su tradicin mis intelektin s nuosavyb s

teis mis224. Komercini paslapči išskirtinum , lyginant su kitais pramonin s nuosavyb s

objektais, lemia tai, kad jos nepasižymi laikinumo ypatumu. Komercin ms paslaptims negalioja

jokie teis s aktuose nurodyti apsaugos terminai – d l savo turinio ypatybi jos gali b ti

saugomos neribot laik , svarbu, kad atitikt informacijos slaptumo ir vertingumo kriterijus.

Taip pat santykinai joms neaktualus ir teritoriškumo ypatumas, kadangi n ra sukurta joki

tarptautini ar regionini administracini apsaugos sistem , kaip kad yra kit pramonin s

nuosavyb s objekt apsaugos atvejais. Pavyzdžiui, išradim patentai gali b ti nacionaliniai,

kuomet savininko ties s ginamos vienoje valstyb je, kurioje buvo išduotas patentas; regioniniai,

kuomet savininko teis s ginamos pagal regioninę sutart (pvz. Europos patent konvencij );

tarptautiniai, kuomet savininko teis s ginamos keliose pasirinktose valstyb se pagal t valstybi

nacionalinius statymus padavus paraišk Pasaulinei intelektin s nuosavyb s organizacijai.

Komercin s paslaptys yra saugomos priimant nacionalinius teis s aktus, kurie dažnu atveju

rengiami atsižvelgiant tarptautines sutartis, arba tiesiogiai taikant tarptautines sutartis. Kadangi

komercini paslapči tur tojui nesuteikiamos išimtin s teis s, neaktualus ir aptartas socialin s

sutarties ypatumas. Komercin mis paslaptimis gali naudotis kiekvienas jas „suk ręsį subjektas,

222

Sto kie ė, M. supra note, p. 32, 33. 223

Mizaras, V. I telekti ės uosa ės teisė. p. [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-10-17]

<http://web.vu.lt/tf/v.mizaras/dokumentai/INT_Pagrindai.pdf>. 224

Biršto as, R. et al. I telekti ės uosa ės teisė. Vil ius: Registrų e tras, , p. 807.

63

svarbu tik, kad jos neb t neteis tai pasisavinamos ar naudojamos neteis tu b du. Taip pat

komercin s paslaptys iš kit pramonin s nuosavyb s objekt išsiskiria tuo, kad j apsaugai

nereikalingos jokios administracin s proced ros – nei registracija atitinkamoje valstyb s

institucijoje, nei nustatyt rinkliav už j apsaug mok jimas.

Jungtini Amerikos Valstij teis s mokslininkai225 taip pat laikosi pozicijos, jog

komercin s paslaptys laikytinos itin specifišku nuosavyb s objektu. Jie nurodo, kad komercin s

paslaptys nelaikytinos nuosavybe prastine prasme – jos išsiskiria tiek iš nekilnojamojo turto

teis s, asmenin s nuosavyb s ar toki intelektin s nuosavyb s teisi kaip autori teis s, kadangi

tai n ra tai, kuo j savininkas gal t išimtinai naudotis ar tur ti. Jei atsitiktinai paslaptis tampa

žinoma arba jei konkurentas atskleidžia j apgr žos inžinerijos b du, statymai nesuteikia j

savininkui jokios teisin s apsaugos.

Apibendrinant darytinos šios išvados: 1) komercin s paslapties priskyrimas intelektinei

(pramoninei) nuosavybei grindžiamas jos, kaip objekto, nematerialumu ir vertingumu; 2)

ryškiausiai j specifiškumas pasireiškia per apsaugos neterminuotum bei teisi neišimtinum .

3.2. Intelektin s nuosavyb s teisin s apsaugos formos pasirinkimo problema

Intelektin s nuosavyb s apsaugos objekt specifika lemia j apsaugos tiksl bei

apimties skirtumus. Siekiant objektyviai vertinti skirting teisini apsaugos form ypatumus,

šioje darbo dalyje bus analizuojama kai kuri pramonin s nuosavyb s ir autori teisi objekt

apsaugos ypatumai, skirtingoms apsaugos formoms keliami reikalavimai ir teisin s galimyb s

pasirinkti vien ar kit apsaugos form .

Intelektin s nuosavyb s objekt savitumas bei j apibr žties ypatumai lemia, kad

intelektin s nuosavyb s objektais laikomi tik tie intelektin s k rybos rezultatai, kurie

nurodomi valstyb je galiojančiose bendrosiose teis s normose ir atitinka šiose normose

aprašomus nemateriali vertybi identifikavimo kriterijus226.

Analizuojant skirting intelektin s nuosavyb s apsaugos form ypatumus, pirmiausia

pasteb tina, jog nors komercin s paslaptys yra savarankiška intelektin s nuosavyb s apsaugos

forma, tačiau visos kitos intelektin s nuosavyb s teis s daugiau ar mažiau yra susijusios su

paslaptimis, t.y. prasideda nuo paslapties. Rašytojai neatskleidžia siužeto, kur pl toja (b simos

autori teis s), automobili gamintojai neplatina pirm j naujo modelio eskiz (b simas

dizainas), bendrov s neatskleidžia negalutini savo technologini eksperiment rezultat

225

Landes, W.M.; Posner, R.A. The Economic Structure of Intellectual Property Law. London: The Belknap Press of

Harvard University Press, 2003, p. 355. 226Sto kie ė, M. supra note 210, p. 14.

64

(b simas patentas), bendrov s saugo informacij apie naujo prek s ženklu pažym to produkto

pateikim (b simas prek s ženklas)227.

Komercini paslapči apsauga skiriasi nuo kit intelektin s nuosavyb s objekt

apsaugos. Be ankstesniame darbo poskyryje aptart komercini paslapči apsaugos ypatum ,

išskirtini ir kiti komercini paslapči apsaugos specifiniai požymiai.

Pirma, Lietuvoje n ra specialaus statymo, reglamentuojančio komercini paslapči

apsaug . Tuo tarpu dauguma kit intelektin s nuosavyb s apsaugos form yra reglamentuojamos

specialiuose statymuose228. Pagrindinis komercines paslaptis šiuo metu Lietuvoje

reglamentuojantis teis s aktas yra Civilinis kodeksas229. Manytina, kad specialaus statymo,

reglamentuojančio komercini paslapči apsaug , pri mimas pad t užtikrinti geresnę

komercini paslapči apsaug .

Antra, skirtingai nei kit pramonin s nuosavyb s objekt apsaugos atveju, komercin s

paslapties apsauga siejama su jos slaptumu (neviešumu), tuo tarpu kiti pramonin s nuosavyb s

objektai prastai saugomi tik registruoti ir statym nustatyta tvarka išviešinti230.

Trečia, komercini paslapči apsaugai keliami specifiniai informacijos, kuri sudaro

komercinę paslapt , kriterijai. Tam, kad komercin paslaptis b t saugoma kaip pramonin s

nuosavyb s objektas, ji neprivalo pasižym ti naujumu, kaip kad naujumas suprantamas,

pavyzdžiui, patent (išradim ) teis je, ar originalumu, kaip kad originalumas suprantamas

autori teis je231.

Ketvirta, komercin s paslapties tur tojas neturi išimtini teisi komercine paslaptimi

apsaugot informacij – konkurentai gali kurti ir naudoti tuos pačius, panašius arba alternatyvius

sprendimus ir taip konkuruoti inovacij srityje, tačiau jiems neleidžiama sukčiauti, vogti ar

apgaudin ti, kad gaut kit sukurt konfidenciali informacij . Komercini paslapči naudojimo

apribojimai yra pateisinami tik tais atvejais, kai trečiosios šalys nes žiningomis priemon mis iš

komercin s paslapties gav jo prieš jo vali gauna informacij apie atitinkam praktinę patirt ar

kit informacij . Tai paaiškinama siekiu skatinti ekonomiškai veiksming ir konkurencing

proces 232.

227

Europos Komisija, supra note 2. 228

Lietuvos Respu likos prekių že klų įstaty as; Lietuvos Respu likos pate tų įstaty as; Lietuvos Respu likos dizai o įstaty as; Lietuvos Respu likos puslaidi i ki ių ga i ių topografijų teisi ės apsaugos įstaty as; Lietuvos Respu likos autorių ir gretuti ių teisių įstaty as. 229

Ko er i ių paslapčių apsaugos for a taip pat regla e tuoja a Dar o kodekse, Lietuvos Respu likos ak i ių e drovių įstaty e, Lietuvos Respu likos ko kure ijos įstaty e, Lietuvos Respu likos a kų įstaty e ir kt.

230 Kai kuriais įstaty uose u atytais atvejais saugo i ir eregistruoti o jektai, pavyzdžiui, Lietuvos Respu likos

prekių že klų įstaty o straips io dalyje urodyta, kad že klas, Lietuvos Respu likoje pripaži tas plačiai ži o u, saugo as ir eįregistruotas. 231Lietuvos Aukščiausiasis Teis as, supra note 41. 232

Europos Komisija, supra note 2.

65

Teis s doktrinoje pripaž stama, jog artimiausi komercini paslapči apsaugos formai

yra išradim patentai233. Aptariant ši apsaugos form panašumus ir skirtumus, vis pirma,

b tina pažym ti, jog šios apsaugos formos taikomos panašiems objektams – patentai taikomi

išradimams, kurie bendr j prasme suprantami kaip techniniai sprendimai, tuo tarpu

komercin mis paslaptimis apsaugoma informacija, kuri , pavyzdžiui, gali sudaryti žinios apie

tam tikr technin sprendim . Jei techninis sprendimas neatitinka išradimui keliam griežt

reikalavim , toks objektas gal s b ti saugomas mon s pastangomis kaip komercin paslaptis.

Tačiau akivaizdus tokio saugojimo tr kumas yra tai, kad jeigu kitiems asmenims pavykt

registruoti š objekt ir gauti išradimo patent , komercin s paslapties apsauga netekt prasm s ir

patento savininkas tur t teisę uždrausti naudotis šiuo pramonin s nuosavyb s objektu.

Vienas pagrindini patent ir komercini paslapči apsaugos form skirtum yra

skirtingas teisin s apsaugos galiojimo terminas. Patentai gali galioti 20 met laikotarp , tuo tarpu

komercin s paslaptys galioja neribot laik , t.y. tiek, kiek mon s sugeba išsaugoti informacij

paslaptyje. Atkreiptinas d mesys, jog saugant objektus kaip komercines paslaptis, išlieka

tikimyb , jog paslaptis bet kuriuo metu bus atskleista konfidencialumo sipareigojim

nesilaikanči darbuotoj ar kit asmen , kuriems buvo atskleista komercinę paslapt sudaranti

informacija. Taip pat skiriasi ši pramonin s nuosavyb s objekt apsaugos atsiradimo

reikalavimai. Išradim patentai išduodami tik tokiems objektams, kurie atitinka patentabilumo,

naujumo, išradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo kriterijus. Tuo tarpu komercini paslapči

apsauga siejama su informacijos vertingumo, slaptumo ir jos savininko pastang mimosi jai

apsaugoti kriterijais.

Dar viena ypatyb , atskirianti patent ir komercini paslapči apsaugos formas, yra

teisin s apsaugos apimtis. Patentas už išradimo atskleidim jo savininkui suteikia išimtines

teises, tuo tarpu pasikliaujant komercini paslapči apsauga, išrad jams lieka galimyb

kontroliuoti technologij panaudojim , tačiau ši apsaugos forma neužkerta kelio nei treči j

šali bandymams sukurti tapat produkt , nei savarankiškam vystymuisi234. Visgi Coca-Colos

formul s paslaptis patvirtina, kad ne visada manoma atrasti tai, k kiti siekia išlaikyti

paslaptyje235

.

Dar vienas lyginam apsaugos form skirtumas yra tai, kad už patento išdavim ir

galiojim turi b ti mokami nustatyti mokesčiai, o komercini paslapči saugojimui skirtos

išlaidos n ra nustatytos ir pats komercin s paslapties savininkas sprendžia kiek l š skirti j

apsaugai. Be išvardint skirtum , komercini paslapči apsaug nuo patent apsaugos taip pat

skiria registravimo proced r (ne) buvimas, apsaugos nuo teis s pažeidim gynimo b dai. 233

Matkevičius, A. supra note 10. 234

Caenegem, W. supra note 26, p. 26. 235

Macqueen, H.; Waelde, C.; Laurie, G., supra note 26.

66

Taigi nors patentai ir komercin s paslaptys yra skirtingos intelektin s nuosavyb s

apsaugos formos, tačiau tam tikrais atvejais jos gali viena kit papildyti ir b ti taikomos kartu.

Pavyzdžiui, gaminiai ar technologiniai procesai, kurie atitinka patentabilumo kriterijus, gali b ti

saugomi pagal patent teisę, o šiems objektams sukurti panaudoti mokslini tyrim duomenys

gali b ti saugomi kaip komercin s paslaptys. Be to, informacija, sukuriama iki patento išdavimo,

pavyzdžiui, patento paraiškos projektas, ar pati patento paraiška iki patento registravimo, taip

pat gali b ti saugoma kaip komercin paslaptis. Dar daugiau, visi technologij ar išradim ,

kuriuos saugo patentas, patobulinimai ir atnaujinimai taip pat gali b ti saugomi kaip komercin s

paslaptys, jei jie n ra lengvai nustatomi iš paskelbt patente duomen . Taip pat ir naujai

sukurtas, bet dar nenaudojamas prek s ženklas ar dizainas iki j registravimo gali b ti laikomi

kaip vertinga informacija ir saugomi kaip komercin s paslaptys.

Jungtini Amerikos Valstij teis s doktrinoje nurodoma, kad komercin s paslaptys

papildo patent sistem 236. Išrad jai pasirenka komercini paslapči apsaug , kai jie mano, kad

patentin apsauga yra pernelyg brangi, palyginti su j išradim verte, arba tod l, kad j

sugalvotas techninis sprendimas yra nepatentabilus arba d l to, kad d l apsaugos laikotarpio ar

kit s lyg patent apsaugos nepakanka237.

Tam tikras santykis su komercin mis paslaptimis pasireiškia ir dizaino apsaugos srityje.

Dizaino teisin s apsaugos objektas yra gaminio estetinis išorinis vaizdas. Ši pramonin s

nuosavyb s objekt panašumas pasireiškia tuo, kad tiek gaminio dizainas, tiek komercin s

paslaptys yra naudojamos pramonin je, gamybin je veikloje, t.y. turi pramonin pritaikym .

Tačiau kaip ir patent apsaugoje, skiriasi komercini paslapči ir dizaino apsaugos

atsiradimo reikalavimai. Dizaino apsauga suteikiama, jeigu gaminio vaizdas yra naujas ir turi

individuali savybi , o komercini paslapči apsauga siejama su min tais informacijos

slaptumo, vertingumo ir jos savininko pastang mimosi jai apsaugoti kriterijais.

Kita aptartina intelektin s nuosavyb s apsaugos forma yra autori teisi apsauga.

Autori teisi apsauga skirta saugoti k r j interesus literat ros, mokslo ir meno srityje238.

Teis s doktrinoje nurodoma, jog esminis autori teisi ir pramonin s nuosavyb s apsaugos

skirtumas – speciali teisi gijimo tvarka239. Autori teis s atsiranda suk rus ir objektyvia forma

išreiškus k rin , tam nereikalingi jokie formalumai ar toki teisę patvirtinanči speciali

valstyb s institucij akt išdavimas. Tuo tarpu pramonin s nuosavyb s teis s atsiranda tik

registravus jas atitinkamose institucijose. Tačiau ši speciali teisi gijimo tvarka nelaikytina

236

Friedman, D.D.; Landes, M.W.; Posner, A.R. Some Economics of Trade Secret Law. JOURNAL OF ECONOMIC

PERSPECTIVES. 1991, 5(1): 61-72, p. 64.[i teraktyvus] [žiūrėta -09-04]

<http://pubs.aeaweb.org/doi/pdfplus/10.1257/jep.5.1.61>. 237

Ibid. 238

Mizaras, V. Autorių teisė: o ografija. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2008. 680 p., p.69. 239

Ibid., p.70.

67

komercini paslapči ir autori teisi apsaugos skirtumu. Priešingai, tai vienas iš ši intelektin s

nuosavyb s objekt apsaugos panašum – tiek komercini paslapči apsaugai, tiek autori teisi

apsaugai nereikalingi jokie formalumai, teisi registracijos specialiose institucijose ir atitinkam

teises patvirtinanči dokument išdavimas.

Kitas ši intelektin s nuosavyb s objekt panašumas yra j saugojimo terminai. Kaip

min ta, komercin s paslaptys neturi apibr žto apsaugos termino ir gali b ti saugomos

neterminuotai, jei tik atitinka komercin ms paslaptims keliamus kriterijus. Taip pat ir autori

neturtin s teis s – jos neturi apibr žto termino ir yra saugomos neterminuotai. Tuo tarpu autori

turtin s teis s galioja vis autoriaus gyvenim ir 70 met po autoriaus mirties. Taigi, nors iš

dalies saugojimo terminai skiriasi, tačiau, palyginus su kitais pramonin s nuosavyb s apsaugos

terminais, autori teisi apsaugos terminai yra daug ilgesni ir tai priartina šias intelektin s

nuosavyb s teises prie komercini paslapči .

Aptariant ši intelektin s nuosavyb s objekt apsaugos skirtumus, vis pirma, matyti,

kad skiriasi ši objekt apsaugos tikslas bei funkcijos. Kaip nurodyta ankstesniame šio darbo

poskyryje, pagrindinis pramonin s nuosavyb s objekt , tuo pačiu ir komercini paslapči ,

ypatumas yra tai, kad šie objektai naudojami pramonin je ar komercin je veikloje. Tuo tarpu

autori teisi apsaugos tikslas yra apsaugoti autoriaus asmeninius neturtinius ir turtinius

interesus, susijusius su k rinio naudojimu240. V. Mizaras nurodo, kad pagal autori teisę

saugom teisi apsauga pasireiškia kult ros srityje, ir autori teis ms suteikiamos apsaugos

pagrindu skatinama k rybos ir kult ros raida, o pramonin s nuosavyb s teisi apsauga yra

technikos, pramon s ir prekybos srityje pl tra241.

Dar vienas ši intelektin s nuosavyb s objekt skirtumas yra j apsaugos atsiradimo

s lygos. Autori teisi objektas tam, kad b t saugomas, privalo b ti originalus k rybin s

veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Tuo tarpu informacija tam, kad gyt

komercin s paslapties status , privalo atitikti informacijos vertingumo, informacijos slaptumo ir

informacijos savininko pastang išlaikyti informacijos slaptum kriterijus.

Autori teisi , patent ir dizaino apsauga yra naudinga tais atvejais, kai intelektin s

nuosavyb s objektas yra viešai eksploatuojamas, tuo tarpu komercin s paslaptys naudojamos tik

viešai nepaskelbtai informacijai. David I. Bainbridge nurodo, kad konfidencialumas yra

komercini paslapči apsaugos esm , jos išskirtinis bruožas242. Tačiau jis svarbus ir kitoms

apsaugos formoms – pavyzdžiui, patento išdavimui. Patentas negal s b ti išduodamas, jei

informacija apie išradim bus viešai paskelbta ar panaudota prieš patento paraiškos padavim .

240

Mizaras, V., supra note 238, p.69. 241

Ibid. 242

Bainbridge, D.I., supra note 27, p. 333.

68

Autori teisi apsaugos esm yra ne pači id j , bet tik id j išraiškos apsauga. Tuo tarpu

konfidencialumas saugo pačias id jas, bet tik iki tol, kol jos n ra viešai paskelbiamos.

Išskyrus aptart intelektin s nuosavyb s objekt apsaugos ypatumus bei palyginus juos

su komercini paslapči apsauga išryšk jo tam tikri komercini paslapči apsaugos privalumai ir

tr kumai.

Išskirtini šie komercini paslapči apsaugos privalumai:

1) komercin s paslaptys yra plataus turinio pramonin s nuosavyb s apsaugos forma,

tod l komercine paslaptimi galima pripažinti neriboto turinio informacij 243;

2) komercini paslapči apsauga neturi laiko limito ir gali b ti saugomos neribotai,

t.y. iki tol, kol paslaptis nebus atskleista. Tuo tarpu patent , dizaino ir autori teisi apsauga yra

ribojama laike;

3) komercini paslapči apsauga nereikalauja joki registracijos išlaid ;

4) komercini paslapči apsauga sigalioja iškart nuo j suk rimo/atsiradimo. Tuo

tarpu tam, kad b t suteikta patentin apsauga ar išduodamas dizaino registracijos liudijimas gali

praeiti pakankamai ilgas laiko tarpas;

5) komercini paslapči apsauga nereikalauja atlikti kit formal , pavyzdžiui

atskleisti informacijos jokiai valstyb s institucijai.

Visgi b tina pamin ti, kad privalumai yra santykiniai. Laiko limito nebuvimas gali b ti

tiek privalumas, tiek tr kumas, kadangi paslaptis gali b ti atskleista pra jus labai trumpam laiko

tarpui nuo jos suk rimo, kai tuo tarpu patentai, dizainas ar autori teis s užtikrintai b t saugomi

nustatyt termin . Taip pat ir d l registracijos išlaid – valstyb s nustatyta rinkliava gali b ti

kelis kartus mažesn nei išlaidos, skiriamos nuolatinei komercini paslapči apsaugai.

Taip pat išskirtini šie komercini paslapči apsaugos tr kumai:

1) komercini paslapči apsaugos apimtis yra siauresn nei kit intelektin s

nuosavyb s objekt . Komercini paslapči apsauga neriboja galimyb s kitiems asmenims

pasinaudoti apgr žos inžinerija244. Tod l, jei pavyzdžiui, komercinę paslapt sudaro inovatyvaus

produkto suk rimas, kiti asmenys gali išnagrin ti, išanalizuoti ir nustatyti iš ko ir kaip jis

pagamintas, ir v liau teis tai naudotis atskleista paslaptimi. Komercin s paslaptys nesuteikia

išimtin s teis s naudotis jomis ir drausti kitiems jomis naudotis. Tuo tarpu patentai ir dizaino

apsauga užtikrina tok apsaugos lyg ;

2) kai komercin paslaptis išviešinama, ji praranda teisinę apsaug , tod l kiekvienas

gali ja laisvai naudotis savo nuoži ra;

243

Matkevičius, A., supra note 10, p. 91. 244

Ga i io a alizės ūdas, ori t ustatyti, iš ko ir kaip jis paga i tas.

69

3) komercin s paslapties apsaugos gyvendinimas yra sud tingesnis nei kit

pramonin s nuosavyb s objekt . Komercinei paslapčiai suteikiamas apsaugos lygis skiriasi

priklausomai nuo valstyb s, kurioje saugoma paslaptis, tačiau apsauga laikoma pakankamai

silpna, lyginant ja, pavyzdžiui su patent apsauga245;

4) komercin paslaptis gali b ti užpatentuota kito asmens, jei šis asmuo sukurs

atitinkam informacij teis tais b dais.

Taigi geriausios apsaugos formos išrinkimas yra objektyviai ne manomas, kadangi

kiekviena pramonin s nuosavyb s apsaugos forma gali b ti ir geriausia, ir tinkamiausia,

atsižvelgiant konkret saugom objekt , jo savybes, objekto savininko tikslus bei daugel kit

teisiškai reikšming aplinkybi .

Apibendrinant darytinos šios išvados: 1) komercini paslapči apsauga skiriasi nuo kit

intelektin s nuosavyb s objekt apsaugos daugeliu požymi : saugojimo tikslais, terminais,

administracini proced r ir registracijos išlaid (ne)buvimu. Pagrindiniu skirtumu galima

laikyti komercini paslapči apsaugos apimt – komercini paslapči apsauga grindžiama ne

išimtin mis teis mis, o atsakomybe už neteis tus veiksmus; 2) komercini paslapči ir kit

intelektin s nuosavyb s objekt apsaugos privalumai yra santykiniai, tod l universalios

geriausios apsaugos formos išskyrimas yra objektyviai ne manomas, o komercini paslapči

apsauga, kaip savarankiška pramonin s nuosavyb s apsaugos forma, n ra pranašesn už kitas

apsaugos formas; 3) specialaus statymo, reglamentuojančio komercini paslapči apsaug ,

pri mimas ir teis s norm , reglamentuojanči komercini paslapči apsaugos teisinius santykius,

susisteminimas pad t užtikrinti geresnę ir kokybiškesnę komercini paslapči apsaug .

245

World Intellectual Property Organization. Patents or Trade Secrets? [i teraktyvus] [žiūrėta 2015-10-05]

<http://www.wipo.int/sme/en/ip_business/trade_secrets/patent_trade.htm>.

70

IŠVADOS

1. D l komercini paslapči , kaip pramonin s nuosavyb s objekto, ypatum , j teisin

apsauga yra itin specifiška. Specifiškumas pasireiškia per komercini paslapči

savininkams suteikiam teisi apimt – nesuteikiamos išimtin s teis s, galima gintis tik

nuo neteis t veiksm komercini paslapči atžvilgiu; apsaugos neterminuotum –

apsaugos terminas neribojamas laike, tačiau apsauga tiesiogiai priklauso nuo paties

komercin s paslapties savininko veiksm , koki proting priemoni imsis savo

nuosavybei apsaugoti; administracini proced r nebuvim – apsaugos gijimas nesusijęs

su objekto registracija tam tikrose institucijose, bet priešingai, yra susijęs su neviešumu,

kadangi saugoma tik slapta (neabsoliučiai) informacija.

2. Komercini paslapči apsauga – kompleksiška: ji reglamentuojama tiek tarptautin s,

regionin s bei nacionalin s teis s aktais; teisin atsakomyb už neteis t jos naudojim ir

atskleidim gali kilti tiek pagal civilin s, konkurencijos, darbo, baudžiamosios bei

administracin s teis s normas; j apsaugai turi b ti taikomi ne tik statymuose tvirtinti

pareigojimai, bet ir papildomose sutartin se teisin se apsaugos priemon se –

nekonkuravimo susitarimuose, konfidencialumo sutartyse šali numatyti sipareigojimai.

3. Lietuvos teism praktikos analiz patvirtino, kad didžiausi gr smę komercini paslapči

apsaugai kelia darbuotojai. Šiuo metu teis s aktuose tvirtintas darbuotoj pareig ,

susijusi su komercini paslapči apsauga, teisinis reglamentavimas n ra pakankamai

aiškus. Vien netiesiogin s statymin s pareigos teis s aktuose tvirtinimas tinkamos

komercini paslapči apsaugos nuo darbuotoj darom pažeidim neužtikrina, o

sutartiniai darbdavio ir darbuotojo santykiai d l komercini paslapči saugojimo n ra

teisiškai sureglamentuoti.

4. Darbo kodekso projekte si lomas konfidencialumo sutarči ir nekonkuravimo susitarim

teisinis reglamentavimas pad t užtikrinti veiksmingesnę komercini paslapči apsaug ,

tačiau tvirtintos nuostatos apie apibr žt netesyb dyd vertintinos kritiškai, kadangi

tur t neigiamos takos komercini paslapči savinink teisi gynimui ir neprisid t prie

problem , kylanči teismuose rodin jant komercini paslapči savininkams padaryt

nuostoli dyd sprendimo.

5. Dabartinis teisinis reguliavimas, tvirtintas Konkurencijos statymo 15 straipsnio 4 dalyje,

yra painus, neaiškus šios normos taikymas subjekt atžvilgiu, o tai daro neigiam tak

komercini paslapči apsaugos tinkamam užtikrinimui. Kadangi daugiausia problem d l

Konkurencijos statymo taikymo kyla sprendžiant ginčus, susijusius su darbuotoj

atliktais neteis tais veiksmais, o ne kit sutartinius santykius su kio subjektais turinčiais

71

asmenimis, teigtina, kad tinkamesnis b das aiškiai reglamentuoti darbuotojo pareigas,

susijusias su komercini paslapči teisine apsauga, yra toki teis s norm tvirtinimas

darbo teisinius santykius reglamentuojančiame teis s akte.

6. Bylose d l komercini paslapči teisin s apsaugos pažeidim rodin jimas dažniausiai

vyksta netiesioginiais rodymais, kadangi komercini paslapči savininkams galimyb s

pateikti tiesiogini rodym yra ribotos. Tokia rodin jimo specifika turi ypating

reikšmę, kadangi neatsižvelgus šios kategorijos byloms keliam rodin jimo standart ir

netinkamai paskirsčius tarp ginčo šali rodin jimo pareig , komercin s paslapties

savininkui dažnai b t ne manoma rodyti neteis to pasinaudojimo komercine paslaptimi

fakto. Žemesn s instancijos teismai vis dar netinkamai taiko rodin jimo ir rodym

vertinimo taisykles ir taiko per aukšt rodin jimo standart , nors formaliai priimamuose

sprendimuose ir nurodo, kad rodin jimas vyksta netiesioginiais rodymais. Europos

Komisijos si lomoje Direktyvoje tvirtintas teisinis reglamentavimas teigiamos takos

neteis t veiksm ir padarytos žalos dydžio rodin jimui netur s.

7. Civilin se bylose šiurkštus darbo pareig pažeidimas taip pat gali b ti rodin jamas (vien

tik) netiesioginiais rodymais. Tačiau d l paliečiam interes – atleidimas už šiurkšt

darbo pareig pažeidim gali tur ti itin neigiamos takos atleidžiamam darbuotojui d l

galimyb s susirasti kit darb , jo reputacijos pablog jimo ir pan. – šiurkštus darbo

pareig pažeidimas turi b ti rodytas tokiu laipsniu, kad nekilt joki pagr st abejoni

šio fakto buvimu.

8. Teism praktika bylose, kuriose sprendžiami su komercini paslapči apsaugos

pažeidimais susiję klausimai, palaipsniui plečiasi, tačiau dar n ra nuosekli. Žemesn s

instancijos teismai dažnai ne sigilinę bylos esmę, tinkamai ne vertinę svarbi faktini

aplinkybi ir nesusieję j bendr visum , atmeta moni , prašanči apginti j pažeistas

teises d l neteis to komercin s paslapties atskleidimo, reikalavimus. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas gr žina teismams iš naujo nagrin ti tokias bylas ir procesas

gr žta apeliacinę instancij . Kadangi žala monei d l komercin s paslapties atskleidimo

ir nes žiningos konkurencijos veiksm atsiranda labai greitai iš jus darbuotojui kartu su

mon s komercin mis paslaptimis ir sisteigus naujoms mon ms, toks kelis metus

besitęsiantis teisminis procesas labai neigiamai veikia komercini paslapči tur tojus ir

mažina komercini paslapči apsaugos formos patrauklum .

72

PASI LYMAI

1. Siekiant veiksmingesn s komercini paslapči apsaugos, si lytina darbo teisinius santykius

reglamentuojančiame teis s akte tvirtinti nuostat , kuri numatyt tiesioginę darbuotoj

pareig saugoti darbdavio komercines paslaptis.

2. Si lytina keisti Konkurencijos statymo 15 straipsnio 4 dal , ta apimtimi, kuri reglamentuoja

darbuotoj pareigas, susijusias su komercini paslapči saugojimu. Siekiant teisinio

aiškumo ir teism praktikos vieningumo, darbuotoj pareig saugoti komercines paslaptis

apibr žt termin , si lytina tvirtinti darbo teisinius santykius reglamentuojančiame teis s

akte.

3. Kadangi dažniausiai nukent jusi komercini paslapči savinink prašom atlyginti ir

teism priteisiam nuostoli suma ženkliai skiriasi, siekiant palengvinti pažeidim

rodin jim ir žalos dydžio nustatym teisme, si lytina komercini paslapči savininkams

komercines paslaptis saugoti konfidencialumo sutartyse nustatant atitinkamo dydžio baudas,

kas leist nesigilinti grynojo pelno kriterij .

73

LITERAT ROS SĄRAŠAS

Monografijos ir straipsni rinkiniai

1. Alces, P.A.; See, H. F. The Commercial Law of Intellectual Property. Aspen Publishers,

1994;

2. Alces, P.A.; Frisch, D.; Kesan, J.P.; See, H. F. The Commercial Law of Intellectual

Property. 2006 Cumulative Supplement. Aspen Publishers, 2006;

3. Arup, C. Innovation, Policy and Law. Australia and the International High Technology

Economy. Cambridge: New York, NY, USA: Cambridge University Press, 1993;

4. Bainbridge, D.I. Intellectual Property. 8th Edition. Harlow: Pearson, 2010;

5. Barrett, M. Intellectual Property. Cases and Materials. American Casebook Series. 3rd

Edition. West Group, 1995;

6. Bagdanskis, T. Darbuotojų materialin s atsakomyb s raida ir tobulinimo perspektyvos

Lietuvoje. Iš: Lietuvos darbo teis s raida ir perspektyvos: Liber Amicorum et

Collegarum Profesorei Genovaitei Dambrauskienei. Vilnius: Mykolo Romerio

universiteto leidykla, 2010;

7. Birštonas, R. et al. Intelektin s nuosavyb s teis . Vilnius: Registr centras, 2010;

8. Caenegem, W. Intellectual Property Law and Innovation. Cambridge University Press,

October, 2007;

9. Cornish, W. Intellectual Property. Cases and Materials on. London: Sweet and Maxwell,

2006;

10. Dreyfuss, R. C; Kwall, R. R. Intellectual Property. Cases and Materials on Trademark,

Copyright and Patent Law. University Casebook Series. Foundation Press, 2002

Supplement;

11. Landes, W.M.; Posner, R.A. The Economic Structure of Intellectual Property Law.

London: The Belknap Press of Harvard University Press, 2003;

12. Macqueen, H.; Waelde, C.; Laurie, G. Contemporary Intellectual Property. Law and

Policy. Oxford University Press, 2007;

13. Mizaras, V. Autorių teis : monografija. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2008;

14. Nekrošius, I., Nekrašas, V. ir kt. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. III

dalis. Individual s darbo santykiai. Vilnius: Justitia, 2004;

15. Roper, C. Trade Secret Theft, Industrial Espionage, and the China Threat. CRC Press

Taylor & Francis Group, 2013;

16. Stonkien , M. Intelektin s nuosavyb s teis . Autorių teis . Vilnius, 2011;

74

17. Tiažkijus, V. Darbo teis : teorija ir praktika. I tomas. Vilnius: Justitia, 2005;

18. Ušpalien , R. Komercin paslaptis ir jos sauga. Lietuvos informacijos institutas. Vilnius

1997;

19. Žilinskas, V. J.; Kasperavičius, P.; Kiškis, M. Intelektin nuosavyb ir jos teisin

apsauga. Klaip da: Klaip dos universiteto leidykla, 2007.

Disertacijos

1. Martišien , B. Darbo santykių reguliavimo civiliniai teisiniai aspektai. Daktaro

disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01 S), 2012;

2. Matkevičius, A. Bendrov s komercinių paslapčių apsauga. Daktaro disertacija.

Socialiniai mokslai, teis (01 S), 2008;

3. Švedas, P. Baudžiamoji atsakomyb už literat ros, mokslo, meno k rinio ar gretutinių

teisių objekto neteis tą atgaminimą, neteis tų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą.

Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01 S), 2011.

Moksliniai straipsniai

1. Bagdanskis, T. Kaip atleisti prasikaltus ? Atleidimo pagrindas – komercin s paslapties

atskleidimas. Juristas. 2006, Nr. 9: 23-30;

2. Bagdanskis, T. Nekonkuravimo susitarim , sudarom tarp darbdavio ir darbuotojo,

reglamentavimo ir taikymo problemos. Jurisprudencija. 2013, 20(3): 1175–1194.

3. Čaikovski, A. Komercin s paslaptys: teisin problematika. Justitia, 1999 m., Nr. 5-6;

4. Davulis, T. Nekonkuravimo susitarimai Lietuvos darbo teis je. Juristas, 2006, Nr. 4:3-

14;

5. Krasauskas, R. Nekonkuravimo susitarimai darbo teis je. Ar darbuotojas ir darbdavys

lygiaverčiai konkurentai? Jurisprudencija, 2008 8(110): 41-49;

6. Matkevičius, A. Bendrov s komercin s paslapties objektas. Jurisprudencija. 2007, 10

(100): 84­91;

7. Matkevičius, A. Civilin atsakomyb bendrov s komercini paslapči apsaugos

pažeidim atvejais. Jurisprudencija. 2008, 5 (107): 50­60;

8. Kiškis, M., Šulija, G. Baudžiamoji atsakomyb už intelektin s nuosavyb s teisi

pažeidimus Europos valstyb se. Teis . 2003, 49: 52-65;

9. Panomariovas, A. Viešai neskalbiama informacija – paslaptis kaip socialinis teisinis

reiškinys. Jurisprudencija, 2002, 32(24): 83-94;

10. Panomariovas, A.; Rudzkis, T. Ar pakankamas paslapči reglamentavimas Lietuvos

Respublikos teis s aktuose? Justitia, 1999 m. T. 2 (20);

75

11. Petraviči t , A. Nekonkuravimo susitarimai tarp darbuotojo ir darbdavio: esm ir teisinio

reglamentavimo ypatumai. Teis , 2007, Nr. 65:144-150;

12. Siurblyt , G. Atsakomyb už neteis t komercin s paslapties gijim , atskleidim ar jos

naudojim . Justitia. 2008, 3 (69):41-52;

13. Stonkien , M. Žini nuosavyb s teisi apsauga verslo organizacijoje. Informacijos

mokslai, Nr. 40, 2007;

14. Ščukas, L. Darbdavio ir darbuotojo konkurencijos draudimo sutartis. Verslo žinios.

Karjera ir vadyba, 2004, Nr. 8;

15. Tatol, R. Nekonkuravimo susitarim su mon s darbuotojais sudarymo tvarka ir

vertinimas. Societal Innovations for Global Growth. 2012, 1(1): 949-961;

16. Venslovas, J. Ar darbdavys, atleidęs darbuotoj iš darbo nesant pastarojo kalt s, gali

gyvendinti konkurencijos ribojimo sutart ? International Journal of Baltic Law. 2005,

2(2): 75-97;

Elektroniniai leidiniai

1. Bishop, D.R.; Dimitroff, S.D.; Mohr, K.D. Non-competes, Confidentiality Agreements,

And Trade Secrets. 24th Annual Advanced Civil Trial Course. Chapter 21.

<https://www.pdffiller.com/en/project/46911349.htm?form_id=335445>;

2. Burbulien , R. Komercini (gamybini ) paslapči svarba versle. 2009-09-18

<http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/71/1/0/1/article/9411/komerciniu-

gamybiniu-paslapciu-svarba-versle>;

3. Dauderien , B. Išradimas ar komercin paslaptis. 2012-10-29

<http://www.easystart.lt/lt/kategorijos/idomu/idomu/isradimas-ar-komercine-

paslaptis.html>;

4. Employment and Labor Lawyers International. Non competition covenants.

<http://lexellent.it/WP/wp-content/uploads/2013/06/ELLINT-Non-Competition-

Covenants-at-a-Glance.pdf>;

5. Europos Komisijos pasi lymas d l Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos d l

neatskleistos praktin s patirties ir verslo informacijos (komercini paslapči ) apsaugos

nuo neteis to gavimo, naudojimo ir atskleidimo. COM/2013/0813 final - 2013/0402

(COD) Briuselis, 2013-11-28. <http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/EN/TXT/?uri=CELEX:52013PC0813>;

6. Europos Komisijos pranešimas spaudai „Komisija si lo taisykles, kuriomis siekiama

pad ti apsisaugoti nuo konfidencialios verslo informacijos vagysči į. Briuselis, 2013-11-

28 <http://europa.eu/rapid/press-release_IP-13-1176_lt.htm>;

76

7. Europos Komisijos tarnyb darbinis dokumentas „Poveikio vertinimo santraukaį

Pridedamas prie dokumento „Pasi lymas d l Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

d l neatskleistos praktin s patirties ir verslo informacijos (komercini paslapči )

apsaugos nuo neteis to gavimo, naudojimo ir atskleidimoį, SWD(2013) 472 final,

Briuselis, 2013-11-28. <http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013SC0472&from=lt>;

8. Friedman, D.D.; Landes, M.W.; Posner, A.R. Some Economics of Trade Secret Law.

JOURNAL OF ECONOMIC PERSPECTIVES. 1991, 5(1): 61-72,

<http://pubs.aeaweb.org/doi/pdfplus/10.1257/jep.5.1.61>;

9. Law Firm of Powell Goldstein Frazer & Murphy LLP. Summary of Convents Not to

Compete: A Global Perspective. 2009.

<https://www.fenwick.com/FenwickDocuments/RS_Summary-of-Covenants.pdf>;

10. Liatukas, M. Darbuotoj kaita ir komercin s paslaptys. Verslo žinios. 2014-06-13

<http://vz.lt/archive/blog/2014/6/13/darbuotoju-kaita-ir-komercines-paslaptys>;

11. Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto ataskaita.< http://www.socmodelis.lt/wp-

content/uploads/Darbo-kodekso-projektas.pdf>;

12. Mizaras, V. Intelektin s nuosavyb s teis .

<http://web.vu.lt/tf/v.mizaras/dokumentai/INT_Pagrindai.pdf>;

13. Pooley, J. Trade Secrets: the other IP right. WIPO MAGAZINE

<http://www.wipo.int/wipo_magazine/en/2013/03/article_0001.html>;

14. Sheikh, T. Trade Secrets and Employee Loyalty. WIPO MAGAZINE.

<http://www.wipo.int/sme/en/documents/trade_secrets_employee_loyalty.html#emp>;

15. Sheikh, T. Trade Secrets Are Gold Nuggets: Protect Them. WIPO MAGAZINE

<http://www.wipo.int/sme/en/documents/trade_secrets_employee_loyalty.html#1>;

16. The Value Of Corporate Secrets. How Compliance and Collaboration Affect Enterprise

Perceptions of Risk. 2010.

<https://www.nsi.org/pdf/reports/The%20Value%20of%20Corporate%20Secrets.pdf>;

17. World Intellectual Property Organization. Patents or Trade Secrets?

<http://www.wipo.int/sme/en/ip_business/trade_secrets/patent_trade.htm>;

18. Žeimantas, V. Komercinę paslapt galima atskleisti po met . Verslo žinios. 2015-07-28

<http://vz.lt/vadyba/finansai-apskaita/2015/07/28/komercine-paslapti-galima-atskleisti-

po-metu>.

77

Lietuvos Respublikos teis s aktai

1. Lietuvos Respublikos administracini teis s pažeidim kodeksas. Valstyb s žinios.1985,

Nr. 1-1;

2. Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas. Valstyb s žinios.2003, Nr. 123-5574;

3. Lietuvos Respublikos autori ir gretutini teisi statymas. Valstyb s žinios. 1999, Nr.

50-1598;

4. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Valstyb s žinios.2000, Nr. 89-2741;

5. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstyb s žinios. 2000, Nr. 74-2262;

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Valstyb s žinios. 2002, Nr. 36-1340;

7. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Valstyb s žinios.2002, Nr. 64-2569;

8. Lietuvos Respublikos dizaino statymas. Valstyb s žinios. 2002, Nr. 112-4980;

9. Lietuvos Respublikos moni bankroto statymas. Valstyb s žinios. 2001, Nr. 31-1010;

10. Lietuvos Respublikos konkurencijos statymas. Valstyb s žinios. 1999, Nr. 30-856;

11. Lietuvos Respublikos patent statymas. Valstyb s žinios. 1994, Nr. 8-120;

12. Lietuvos Respublikos preki ženkl statymas. Valstyb s žinios.2000, Nr. 92-2844;

13. Lietuvos Respublikos valstyb s ir tarnybos paslapči statymas. Valstyb s žinios. 2004,

Nr. 4-29.

Tarptautin s sutartys

1. Paryžiaus konvencija d l pramonin s nuosavyb s saugojimo. Valstyb s žinios. 1996, Nr.

75-1796;

2. Sutartis d l intelektin s nuosavyb s teisi aspekt , susijusi su prekyba. Valstyb s žinios.

2001, Nr. 46-1620.

Užsienio valstybi teis s aktai

1. California Business and Professions Code <http://www.leginfo.ca.gov/cgi-

bin/displaycode?section=bpc&group=16001-17000&file=16600-16607>;

2. Economic Espionage Act <http://www.economicespionage.com/EEA.html>;

3. Italijos civilinis kodeksas

<http://www.jus.unitn.it/cardozo/Obiter_Dictum/codciv/Lib5.htm>;

4. Olandijos civilinis kodeksas <http://www.dutchcivillaw.com/civilcodebook077.htm>;

5. The Uniform Trade Secret Act

<http://www.uniformlaws.org/shared/docs/trade%20secrets/utsa_final_85.pdf>;

78

6. Vokietijos Komercinis Kodeksas.

<http://www.archive.org/stream/germancommercial00germuoft/germancommercial00ger

muoft_djvu.txt.>.

Teism praktika

1. Klaip dos apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimas civilin je byloje J. V. v.

UAB „Arijus“ (bylos Nr. 2A-363-460/2011);

2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2011 m. vasario 28

d. sprendimas civilin je byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“ (bylos Nr. 2A-204/2011);

3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2013 m. gruodžio 11

d. nutartis civilin je byloje UAB „Eksparas“ v. UAB „Sparus“, V. Š., S. S. (bylos Nr. 2A-

1819/2013);

4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2015 m. vasario 3 d.

nutartis civilin je byloje UAB „Trans Asia“ v. M. M., UAB „Global Trans group“ (bylos

Nr. 2A-76-178/2015);

5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2015 m. balandžio 7

d. sprendimas civilin je byloje UAB „TRANSEKSPEDICIJA“ v. UAB „Lastra“, L. A., S.

V. ir A. S. (bylos Nr. 2A-278-370/2015);

6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2015 m. balandžio

16 d. sprendimas civilin je byloje AUTO EXPRESS v. I. B. ir TIROLA (bylos Nr. 2A-

183-516/2015);

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2003 m. geguž s

12 d. nutartis civilin je byloje R. B. v. UAB (bylos Nr. 3K-3-584/2003);

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2003 m. birželio

5 d. nutartis civilin je byloje D. B. v. UAB ,,Kemira GrowHow“ (bylos Nr. 3K-7-

408/2003);

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2004 m. spalio 4

d. nutartis civilin je byloje V. B. ir kt. v. AB „Panev žio duona“ (bylos Nr. 3K-3-

513/2004);

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2006 m. geguž s

22 d. nutartis civilin je byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“ (bylos Nr. 3K-3-

351/2006);

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2006 m. rugs jo

20 d. nutartis civilin je byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas (bylos Nr.

3K-3-499/2006);

79

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2007 m. geguž s

8 d. nutartis civilin je byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O. (bylos Nr. 3K-3-197/2007);

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2007 m. birželio

29 d. nutartis civilin je byloje Ž B „Vanagin v. Lietuvos Respublika (bylos Nr. 3K-3-

305/2007);

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2007 m. spalio

22 d. nutartis civilin je byloje UAB „Docpartner“ v. L. V. (bylos Nr. 3K-3-415/2007);

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2009 m.

lapkričio 3 d. nutartis civilin je byloje UAB „ACUMEN v. UAB „ROV “ (bylos Nr. 3K-

3-469/2009);

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2010 m. spalio

26 d. nutartis civilin je byloje J. V. v. UAB „Arijus“ (bylos Nr. 3K-3-423/2010);

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2011 m. liepos 1

d. nutartis civilin je byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“ (bylos Nr. 3K-3-303/2011);

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2011 m. rugs jo

26 d. nutartis civilin je byloje J. V. v. UAB „Arijus“ (bylos Nr. 3K-3-354/2011);

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2011 m. spalio 4

d. nutartis civilin je byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kiti (bylos Nr. 3K-3-

366/2011);

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2011 m.

lapkričio 25 d. nutartis civilin je byloje UAB „NTB Nam jos grup “ v. UAB „Naminta“,

J. V. (bylos Nr. 3K-3-472/2011);

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2012 m. birželio

8 d. nutartis civilin je byloje UAB „Miesto energija“ v. J. A. K. (bylos Nr. 3K-3-

255/2012);

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis

civilin je byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, E. G. (bylos Nr. 3K-3-326/2012);

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2013 m. birželio

28 d. nutartis civilin je byloje UAB „JG reklamos dovanos“ D. S. ir UAB „Verslo

inkorporacijos centras“ (bylos Nr. 3K-3-377/2013);

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2013 m. liepos

5 d. nutartis civilin je byloje UAB „Marilita“ v. A. B. ir R. Č. (bylos Nr. 3K-3-

401/2013);

80

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2013 m. spalio 18 d. nutartis

civilin je byloje UAB „R dupis“ v. Var nos rajono savivaldyb s administracija (bylos

Nr. 3K-3-495/2013);

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2013 m.

gruodžio 17 d. nutartis civilin je byloje „Lintera“ v. L. G., BUAB „Profit-T“ (bylos Nr.

3K-3-676/2013);

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2014 m. spalio

10 d. nutartis civilin je byloje AB Danske Bank A/S v, UAB „Kaminera“ (bylos Nr. 3K-

3-418/2014);

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2014 m. spalio

27 d. nutartis civilin je byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“, L. A., S. V., A.

S. (bylos Nr. 3K-3-447/2014);

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2014 m.

gruodžio 3 d. nutartis civilin je byloje UAB „Cleanex“ v. UAB „Romula“ ir L. Z. (bylos

Nr. 3K-3-524/2014);

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2015 m. kovo 31

d. nutartis civilin je byloje UAB „Liuks“ v. AB „Farmak“ (bylos Nr. 3K-3-156-

687/2015);

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2015 m. geguž s 22 d. nutartis

civilin je byloje UAB Auto express“ v. UAB „Vlantana Spedition“, A. T. (bylos Nr. 3K-

3-317-916/2015);

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teis j kolegijos 2015 m. liepos 3

d. nutartis civilin je byloje UAB „Big trans“ v. UAB Lietuvos pervežimo bendrov ir R.

K. (bylos Nr. 3K-3-421-695/2015).

81

ANOTACIJA LIETUVI IR ANGL KALBOMIS

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti pramonin s nuosavyb s objekto – komercini

paslapči ypatumai, išnagrin tas j teisinis reglamentavimas ir teisin s apsaugos

problemos. Pirmame šio darbo skyriuje atskleidžiama komercin s paslapties samprata bei

informacijos priskyrimo komercinei paslapčiai problematika. Antrajame darbo skyriuje

nagrin jamos tam tikros teisin s atsakomyb s už komercin s paslapties atskleidim r šys,

aptariami komercini paslapči apsaugos ypatumai darbo santykiuose, konfidencialumo

sutarči ir nekonkuravimo susitarim reikšm komercini paslapči apsaugoje bei

komercin s paslapties atskleidimo rodin jimo problematika. Trečiajame skyriuje

aptariami bendri intelektin s nuosavyb s požymiai bei komercin s paslapties santykis su

kitais intelektin s nuosavyb s objektais.

Reikšminiai žodžiai: komercini paslapči apsauga, pramonin s nuosavyb s objektai,

teisin atsakomyb .

The final Master’s thesis analyses peculiarities of trade secrets of industrial property

object, their legal regulation, and issues of legal protection. The first chapter of this thesis

reveals the concept of trade secret and issues with labelling the information as a trade

secret. The second chapter of the thesis analyses certain types of legal liability for

disclosing a trade secret, discusses peculiarities of protecting trade secrets in work

relations, the significance of confidentiality agreements and non-competition agreements in

protection of trade secrets, as well as the issues of proving the disclosure of trade secret.

The third chapter presents general features of correlation between the intellectual property,

trade secret and other objects of intellectual property.

Keywords: protection of trade secrets, objects of industrial property, legal liability.

82

SANTRAUKA

Komercin s paslapties, kaip pramonin s nuosavyb s objekto, teisin s apsaugos ypatumai

Komercin ms paslaptims, palyginus su kitais pramonin s nuosavyb s objektais, ilg

laik buvo skiriamas mažiausias d mesys. Pasikeitus verslo aplinkai komercini paslapči

reikšm išaugo ir kartu išryškino su j teisine apsauga susijusias problemas. Nors Lietuvos teis s

doktrinoje komercini paslapči apsaugos temai skiriama vis daugiau d mesio, tačiau

kompleksiško poži rio ir sistemini analizi vis dar tr ksta. Pagrindinis šio baigiamojo darbo

tikslas buvo atskleisti komercini paslapči , kaip itin specifiško pramonin s nuosavyb s objekto,

teisin s apsaugos ypatumus bei išanalizuoti j teisin je apsaugoje kylančias problemas.

Baigiamasis darbas susideda iš trij skyri . Pirmasis skyrius skirtas komercini paslapči

sampratai atskleisti, antrasis - išsamiau išanalizuoti teisin s atsakomyb s už komercini

paslapči pažeidim taikymo ypatumus, išskiriant pagrindines komercini paslapči apsaugos

gr smes ir problemas, kylančias ginant pažeistas teises, trečiasis skyrius skirtas komercini

paslapči , kaip pramonin s nuosavyb s objekto, specifikai atskleisti, analizuojant jas bendrame

intelektin s nuosavyb s kontekste. Atsakant darbe išsikeltus uždavinius paaišk jo, jog

didžiausi gr smę komercini paslapči apsaugai kelia darbuotojai, kuri pareigos, susijusios su

komercini paslapči apsauga, n ra tinkamai reglamentuotos. Kadangi komercini paslapči

teisin apsauga siejama su tam tikrais komercini paslapči savininko aktyviais veiksmais ir

pastangomis siekiant apsaugoti savo nuosavybę, didelę svarb komercini paslapči apsaugoje

gyja konfidencialumo sutartys ir nekonkuravimo susitarimai. Jie šiuo metu priskiriami

civiliniams teisiniams santykiams, nepriklausomai nuo šiuos susitarimus sudaranči šali . Tačiau

Lietuvoje imtasi iniciatyvos konfidencialumo sutartis ir nekonkuravimo susitarimus, sudaromus

tarp darbdavio ir darbuotojo, bei tam tikrus kitus klausimus, susijusius su komercini paslapči

apsauga, reglamentuoti darbo teis s normomis. Taip pat išanalizavus Lietuvos teism praktik

paaišk jo, kad bylose d l komercini paslapči apsaugos pažeidim ypating reikšmę turi

rodin jimo netiesioginiais rodymais specifika, kadangi komercini paslapči savininkai d l

ribotos galimyb s pateikti tiesioginius rodymus savo pažeistas teises dažnai rodin ja vien tik

netiesioginiais rodymais. Darbo pabaigoje yra pateikiami konkret s pasi lymai, susiję su

aiškesniu darbuotoj pareig , saugant komercines paslaptis, teisiniu reglamentavimu, kurie

tur t pad ti užtikrinti geresnę ir veiksmingesnę komercinę paslapči teisinę apsaug .

83

SUMMARY

Peculiarities of Legal Protection of Trade Secret, as the Object of Industrial Property

For a long time, trade secrets were a minor topic, compared to other objects of

industrial property. The significance of trade secrets has grown after the change in business

environment, emphasizing the issues related to their legal protection. Although, the doctrine of

Lithuania law focuses on this topic more and more, but there is a lack of complex attitude and

systematic analyses. The main goal of this thesis was to reveal the peculiarities of legal

protection of trade secret, as the very specific object of industrial property and to analyse issues

occurring in legal protection. The final thesis consists of three chapters. The first chapter reveals

the concept of trade secret, the second – to analyse peculiarities of legal liability for violating the

application of trade secrets, distinguishing main threats and problems of protecting trade secrets,

resulting from defending the violated rights, and the third chapter reveals the specificity of trade

secrets, as the object of industrial property, by analysing them in the general context of

intellectual property. The completed research tasks showed that the greatest threat to protection

of trade secrets is inadequately regulated employees, whose position is related to protection of

trade secrets. Since legal protection of trade secrets is associated with certain active actions

performed by the owner of trade secrets and effort, in order to protect his/her property,

confidentiality agreements and non-competition agreements acquire the great importance in

protection of trade secrets. Currently, they are considered to be civil legal relations, despite the

parties that have concluded these agreements. However, in Lithuania, there was an initiative to

regulate confidentiality agreements and non-competition agreements that are concluded between

the employer and the employee, as well as certain other issues related to protection of trade

secrets, based on the norms of labour law. Also, the analysis of Lithuanian court practice showed

that in the cases of protection of trade secrets, the specificity of proving the breaches in

protection of trade secrets by indirect evidence has a great importance, since the owners of trade

secrets have limited options to provide direct evidence, and as a result, have to provide only

indirect evidence. Specific suggestions, related to more particular legal regulation of the

employee positions in protecting trade secrets that should help ensuring a better and more

effective legal protection of trade secrets, are provided at the end of the thesis.

84

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

2015-11-28

Vilnius

Aš, Mykolo Romerio universiteto (toliau - Universitetas), teis s fakulteto, civilin s

teis s student Dovil Vištartait , patvirtinu, kad šis magistro baigiamasis darbas „Komercin s

paslapties, kaip pramonin s nuosavyb s objekto, teisin s apsaugos ypatumaiį:

1. Yra atliktas savarankiškai ir s žiningai;

2. Nebuvo pristatytas ir gintas kitoje mokslo staigoje Lietuvoje ar užsienyje;

3. Yra parašytas remiantis akademinio rašymo principais ir susipažinus su rašto darb

metodiniais nurodymais.

Man žinoma, kad už s žiningos konkurencijos principo pažeidim – plagijavim

studentas gali b ti šalinamas iš Universiteto kaip už akademin s etikos pažeidim .

_______________ ____________________________

(parašas) (vardas, pavard )