163

2. NAUDTNGqJq TSKASENU ISISAVINIMAS

2.1. Tyrimq

Geologiniai Wrimai vyksta'nuoseklaus priartejimo' principu tam tiktaseka - nuo bendresnio link konkretesnio,tikslesnio rezuhalo. Svarbiausi naudingqjqi5kasenq telkiniq tyrimo etapai yraprognozavirnas, paieika ir Zvalgyba.Kiekvienq i5 jq galima pradeti tik valdanllarn tikro patikimumo laipsnio intormacilqapie Zemes gelmes ir ioie esandiasnaudingqsias iikasenas. Kiekvienamlylimil etape galima tiketis pasiekti tik jamjmancma rezultala.

Padios bendriausios Zinlos aPieleritorijos geologing sandarq ir iosvystymqsi, analogija su kiiomis Zem6splutos slrukturomis pateikia ta intormacija,kuria naudojantis galirna jZvelgti galimybqsurasli lam tikros naudingosios iSkasenostelkinj. Lietuvoie iau senokai Zinoma,kokiose struktOrose ir stratig raliniuosetygiuose galima aplihi molio telkinius.

Tokie spelami PrognoziniaiiStektiai sudaro prielaidas liksliniamsmoksliniams tyrimams pagristi. Jq metugeologiniq sqlygq analizris pagrindu lurib0ti delalizuotas pjlr,is, i5skirtos sluktOros.palankios prognozuojamiems telkiniamssusidaryti. tr4oksliniq tyrimq meluanalogijos su kilornis Zemes plutoszonomis bldu iSskiriami palankls fahoriai,parodoma jq reikime konkrediam plotui,sudaromos irairios geoiogines, tektonines,strukir,rrines schemos ir Zemelapiai(masteliu 1:200000geologiniai-litologiniai

1:500000),pjuviai.

AiSkinamqjame raSte pagrindZiami plotai,kurie yra palankesni naudingosiosi5kasenos lelkiniui susidaryti, t.y. stambausmaslelio geologinei nuotraukai vykCy'ti.

Geologin6s nuolraukos melu YraiSsiriamos ir kartoq raf uoiamos struiit0ros-

etapai

Jose grgiimu, meginiq analiz6s rezuhatqpagrindu, panaudojant lvatnusnetiesioginius tyrimq metodus (geolizinius,aerof olo'leidravimo ir pan.) luri b0tijrodyta, kad naudingoji iSkasena tikraiaptikta (1 .1 6 pav.). PagrindZiamigeologiniai faktoriai, kurie gali lemti telkiniolokalizaciiq. Darbq rezultate sudaromislambaus mastelio geologiniai irprognoziniai Zemdlapiai, pagalbinesschemos ir geologin ia i-litologinia i pjuviai.papilda ntys ir pagrindTianlys prognozinj2emelapj. Aptihi prognoziniai iSlekliaipateikiami svarslymui Valstybinesgeologi.jos larnybos Geologijos larybaiarba darbo u2sakovui, arba jrodoma, kadkartogra{uotas plotas neperspel(yvusmolio telkiniams surasti.

Aptikti ir lokalizuoti Zemes gelmrlseprognoziniai iStekliai Ya pagrindaskonkretaus lelkinio, t.y. gamlinio k0no,kuris jau gali tureti pramoning reik5mg.paieikai (1 .16 pav.). Paieika, paprastai,apsiriboja aptiktq prognoziniq i5tekliq,nustat!,trl tam tikrose strukl.rose aigenetiniq tipq nuogulq iSplitimo zonose.plotu. Cia, vaCo'.,aujanlis paie5kiniaispoiymiais, surandamas gamlinis kunas,nustalomi jo konturai, turis, orienlacinenaudingosios iikasenos koklbe, Telkinioi6tekliai skaiciuojami pagal C kalegorija.Nepakankamai iStida me plole,prisi6liejusiame prie C kategorijos i5tekliq,konkretizuojami aptikti Pa kalegorijosnrnnnnzinie i iilaL Iir i

Paieikos rezuhalus jvertinaValstybin6s geologiios tarnybos Geologijostaryba arlca subjektas, finansavgspaieSkos darbus.

Esanl gamybos poreikiui irpalankiai geografinei-geologinei situaciiai

164

iverlintq istekliq plote ivalgomasrelkinys (1.16 pav.). Jei jvertinti iStekliai5liejasi prie jau iS2valgytq telkinio i5lekliq,tai Zvalgybos metu isplediamas A arba Bkategorilos iStekliq kontOras. liZvalgytotelkinio iStekliai skaidiuojami pagal A arbaB kategorijas. Zvalgybos rezultategaunami visi duomenys, b0tini telkinioeksploataciios ir rekultivaciios prolehuiparuosti, Naudingosios iSkasenosnaudojimo sritys. jos i6tekliai, kasybosjtaka gamtai yra nagrineiami ir tvirtinamiValstybineje iitekliq komisijoie.

2.2. Ekonomin€ nauciingqiq

0kio vysiymo poliiikai PaErjstibutina Zinoti kokiais mineraliniq 2aliavqi5tekliais galima disponuoti dabar,artimesneje ar toiirnoje perspektyvoje. Tanttarnauja lvairus mineraliniq Taliavq baziqlygiai. Naudingqjq i5kasenq iStekliq,esandiq Zemes gelmese, visuma sudaroSalies (regiono, rajono, apskrities) iSlekliqbaze, kuri skirstoma j Potencine,perspeklyviq ir realiq (1.16 pav.).

Potencine iStekliq bazegrindZiama prognoziniais iStekliais. Tai darne telkiniq (konkrediq gamtiniq knnq)i6tekliai, tod6l jos paglindu nustatomostolimos 0kio ',,rystymo ir poreikio tenkinimoperspektyvos.

Perspektyvind iSlekli'1 bazegrindZiama jveriintq ir iSZvalgyiq lelkiniqgeologiniais iSlekliais. GeologiniaiiStekliai - tai iSmaluoti Zemes gelmeseesanaiq naudingqjq iskasenq kiekiai. Visqgeologiniq i5tekliq niekada techn iskainejmanoma paimti i5 Zemes gelmiq.Taciau 5ios bazes pagrindu galimakonkreaiai planuoti telkiniq ,isisavinimq ir

arlimos perspektyvos ukio apt upinimq.

Realioji i5tekliq baze - taieksploatuojamq arloa ekonomiSkai

Tik iSZvalgytq A ir B kategorijosistekliq pagrindu sudaromas telkinioeksploalacilos ir rekultivacijosprojeklas. T.y. telkinio 2valgyba yrat'utinas elapas. Visi kiti ma2esniodetalunro tyrimai nera privalomi. Todel, jeikokioie nors konkre6ioie vietoje yraprielaidos telkiniui iSivalgyti ir lkiosubjekias r izikuoja, lai prognozes,paieikos ir Zvalgybos elapus galimaapjungli a;ba pirmuosius du praleisti.

i5kasenu iStekliq vert6

rentabiliq, bet dar. neeksploaluojamqtelkiniq iSgaunamtljq i6tekliq baze. Josp;grincu vcdinamas Jki; aprupinimarmineralinemis 2aliavonris naudojamqtechnologiiq ir esamos rinkos kainossqlygomis. ISgaunamieji iStekliai - taidalis i52valgytq ar apliktq telkiniq i5lekliq,kuriuos techniSkai, lechnologiskai beirentabiliai galima paimti i5 Zemes gelmiqleistinq gamtiniq pakilimq ribose.

lvertintq arba i6zvalgy4q telkinii.liSleklia i pagal naudingosios iSkasenosgavybos ekonorrrinius rodiklius skirstorni jnerentabilius, rizikingo rentabilumo irreniabilius-

Nerentabilus naudingqiqi5kasenq i5tekliai yra tokie, kuriq gavybayra nepelninga arba esama technika irtechnologija je., i5gauti bei perdirbtinegalima, bet ateityje jie gali bntioanaudoli-

Fizikingo rentabilumonaudingqjq i5kasenq iStekliai yra tokie,kuriq gavybos kaStai nedaug viriiiaiSgaunamos 2aliavos kainq rinkoje ari:a iqgalima atsiveZi i5 kito telkinio.

165

Flentabil0s naudingqjq i5kasenqiStekliai yra tokiuose telkiniuose, i5 kuriq

naudingosios i6kasenos gavyba pelninga'

Tiek iizvalgytq. tiek jvertintu

naudingqjq i5kasenq lelkiniq iSlekliq

oawbt 6ifi Uuti sustabdyta ar apribota

!airiais juridiniais aktais (d6l Zalos gamtai,-esantys

riboto naudoiimo leritorijose ir kt')'

Siq telkiniq islekliai negali biti sud6tinerealiosios i6tekliq bazes dalimi. Jiepriskirtini perspektyvinei mineraliniq 2aliavqbazei. Sie apriboto PanaudollmoiStekliai, pasikeitus sqtygoms, gali bdtiprad6ti eksploaluoti (pvz.: pasikeitusgavybos technologijai ir sumaZrSjuspoveikiui gamtai, pri6mus kitokiusnorminius aklus).

166

3. ATSISKAITOMYBES TVARKA

Naudingqjq iskasenq tyrimo tvarka reglamentuoiama specialiu Lietuvos Respublikosvyriausybes 19S2.10.28 d. nutarimu Nr. 810 'D6l Zem6s gelmiq suteikimo naudingqiqiSkasenq Zvalgybai ir gavybai"- Tod6l Siame darbe apra6omas tiktai geologines informacijosturinys ir jos pateikimo formos.

Visus geologinius tyrimus atlieka tik tos jmones, kurios turi licenzijq uzsiimti SiopobodZio veikla. Priei pradedant geologinius darbus juos butina regislruoti Valstybinesgeologijos tarnybos geologijos fonde.

3.1. Geologini6s ataskaitos turinys

Kiekvienam molio telkiniq lyrimo etapui naudotinas savitas sukauptos geologinesin{ormacijos turinys. Tadiau svarbiausi ataskaitq elementai yra bendri:

- etikete;- titulinis lapas;- dadro autoriai;- re{eratas (lietuviq, anglq ir rusq kalbomis);- turinys (lieluviq, anglq ir rusq kalbomis);- tekstiniq priedq sqraias;- graliniq priedq sqrasas;- alaskaitos lekstas:

- rvadas,- destymas,- i5vados;

- lekstiniai priedai:- dokumenlq kopijos, suteikusios teisg darbo vykdymui,- uZsakovo reikalavimai darbo atlikimui,- greziniq (kasiniq) apradymas,- analitiniq tyrimq rezuhalai,- topograf iniq darbq apra5ymas;

- graf iniai priedai;- recenzi.ios (ekspertin6s i5vados);- darlro rezultalq aptarimo (tvirtinimo) protokolas.

Prognoze. Svarbiausias prognozavimo rezuftalas - prognozinis Zemelapis superspektyviq plolq i6tekliais. Si grafine inlormacija papildoma ai3kinamuoju raitu. Zemelapiolegenda skiriasi iSskiriant P" ir Pu kategorijq prognozinius i5teklius.

. Sp6jami prognoziniai iStekliai kartograluojami 1:2000O0 - 1:500000 maslelioZemelapyje. Jo apytikris turinys:

1) stratigraf iniq vienetq iSplitimo plotai (neb0linai);2) geneliniai ({acijiniai) nuogulq tipai;3) neotektoniio grimzdimo ir l02iq zonos;4) slrukt0rinis rajonavimas (galimi atskiri 2emdlapiai);5) 2inomi lelkiniai:6) lilologines-paleogeograf ines (deglaciacijos) schemos (jbraiZose);

167

z) masteliniai gamlos apsaugos objeklai ar riboto naudojimo zonos;8) geologiniai-litologiniai prof iliai;9) prognozuojamos storym6s sklgsojimo ir storiq izoliniios (esant pakankamai

inlormaciios ir technin6ms galimyb6ms).

AiSkinam4jam raite apraSoma teritorijos geologin6 sandara, stratigrafija, potencialiaiperspekyvis horizontai, Zinomq telkiniq paplitimo d6sningumai, struktirinis rajonavimas,geologinio vystymosi istorija, prognozuojamq plotq sandara ir genez6, prognoziniq i5tekliqskaidiavimo metodika, sp6jama rnolio kokyb6, prognoziniq plotq i5tekliq ir sl[gsolimo sElygqkatalogas (3.1 lentele).

Aptikti P. kategorijos iStekliai i5skiriami slambaus maslelio geologinds nuolraukosmetu arba tikslinami paieikos elape, tod6l svarbiausi reikalavimai yra susijg su min6tq darbqattikimu. Cia pateiksim tik lq specifikq, kuri susijusi su molio telkiniq prognoze.

Prognozinio 2emelapio tyrinys:1) genetinis nuogulq rajonavimas;2) Zinomi telkiniai:3) ledyno deglaciaciios schema (braiZa);4) prognoziniai plotai su sandaros, kokybes pararnetrq, Zemes naudmenq ir

istekliq trumpa skaitmenine (graline) charakteristika;5) teritorijos, kuriose neprognozuoja ma.

Apra5omoje dalyje be bendrqjq geologines nuolraukos alaskaitai keliamq reikalavimqpateikiama:

1) jvairios genez6s molio telkiniq sandaros ir kokybes apibendrinimas (3.1 pav.);2) ledyno deglaciacijos procesas (geologinio vystymosi istorija);3) jvairios genezds nuogulq paplitimas;4) palank0s geologiniai {aktoriai, perspektyvios slru ktaros;5) jvairios genezes prognoziniq plotq molio nuogulq lilologija (3.2 pav.);6) perspektyviq plotq kont0ro iSskyrimo pagrindimas;7) P. kategorijos iStekliq skaidiavimas ir prognoziniq plolq katalogas (3.1 lentel6):8) paieSkiniai kriteriiai ir rekomendacijos paie5kai.

Remiantis rekomendacijomis paieikai vykdyti ir nustatytais paieSkiniais kriterijaispasirinktam perspektyviam plote (vienam ar keliuose), kuriuose paskaidiuoti Pu kategorilosprognoziniai iSlekliai, vykdoma molio telkinio paieika. Jos tikslas - telkinio aptikimas, t.y.gamtinio kino su apytikriai nuslatytu konliru ir jvertinta 2aliavos kolq/be iSanalizavimas.Tod6l paie5kos metu gaula inlormacija yra iSsamiau analizuojama tekste, o gralind med2iagatampa sleb6jimo taikq issid6stymo kartografiniu planu ir telkinio (paiedkos ploto) geologin6ssandaros iliustracija.

Siulomas Sis molio telkiniq paieikos ataskaitos lurinys:lvadas1 . Geograiin6 ir geologind shuacija:

1.1. Geograf in6 situacija (lei bntina)1 .2. Geologin6 rajono sandara

2. Tvrimu metodika:

d:E 5 qe

-q

ai€!o>it

6lElo>it

o;>i;

@i

>i'tEi

6lEloiitEl

(DiEi!>i';'Ei

o:

.=.r o

6 aEr

N]9 'r.rOE('o

A E 3.b'q$E.E?F

!;.(D

J

'(D

'c

Eol(!

qFciE

q6 E<) <) -

YE

-Qo_l

o"'

\.9 .!l!C:>6

(I

zs ^:c>,&,N

168

o(D

<9

6@g,o6q

-Y

oo.

=No

oo.

=..-ct

lhaD

o:=.oo)

6Iag

TL

.9

E

tt6(t)oa6I!oo

No

o

=-toI6o:--o(t)@

.y.a(L

.9

=

g'!ctc!!E

Xl:t-blPei>

oiEio>i'5Ei

2't:(0o-= cors g960:gE=xq

N:'I ,r.r{tE(50

oc')

J

.96oEoo)oo

=.eo:l;<t

6:\lOEo-

q)

zn

L6

169

Naudingojo sluoksnio6IOnS

<2 2{ !€ S11 >11

m

&l C Z brn Si c'n

Nuodangos padermig^+^.1^!tu|lJ

<ol o.Gl 1.t 3-6

m

ffiq EZ bn N co'n

Frakcijos <0.005 mmklekls

<30 30-10 40.50 5&ro >@

%

EC f Fn N c'n

Karbonatiniq intarpg >0.5 mmkiekls

<or o1{.2 0,2{.33%

Bc IZZEn lSctn

3.1 pav. Tiriamos teriiorijos molio telkiniq svarbiausitl sandaros ir kokyb6s parametrqkailos histogramos

Telkiniq geneze: grt - kraStiniai limnoglacialiniai gnbriai: lgm - limnoglacialiniaibaseinai marginaliniq aukSlumq paStaidiq glsciodepresijose; cam - limnokeimai.

17 tl

>Olmmkbkb

E

E

o

G6 &t0 1G20 >20

Frakcijos OOI{,m5 mmHekb

<10 l0-m 20gt Jo-a0 >40

FrakciJos 01{.O1 mmki*h

<20 20{o ao-60 0+@ >&

rakcijos <Oms mmtddds

}]o

<10 | 0{0 3(}60 5+m >70

Et/alcn

Nd

3.2 pav. lvairios genezes prognoziniq plotq molingq nuogulq granulometrines sud6tieskaitos histogramos

1,7 I

2.1 . Geologinis teritorijos istirtumas2.2. Paieikos melodika2.3. Technin6s paiedkos priemones

3. Darbo rezultatai:3.1. Pasiruo3iamqjq darbq rezuhatai (ei butina)3.2. Perspektyviq plotq geologinr5 sandara ir nuogulq litologi.ia3.3. tvertintq telkiniq sandara ir naudingqjq iSkasenq kokyb63.4. lStekliq skaidiavimas3.5. Telkiniq kasybos sqtygos

lSvadoslvade pateikiamos aios Zinios: tirto

plolo administracind ir geografind pad6tis,atslumai nuo potencialaus vartotoio,Zaliavos pareikalavimas ir atternatyviniaiios 6aftiniai, paieSkos vykdymo pagrindas,tikslas, uisakovas ir jo reikalavimai darborezuftalams, darbo vykdymo laikas,auloriai.

Geograf in6 situacija. ApraSomatiKai tiek, kiek yra bntina, kad susidarytivaizdq apie telkinio orografing padelj,hidrologijq, darbo ploto saugolinus gamtosir kufturos paveldo objektus. lliuslruojamasmulkaus mastelio topogratiniu-geomorfologiniu Zem6lapiu (schema).

Geologind rajono sandara.Bendrais bruoZais pateikiama in{ormacija,kuri leidZia susidaryti vaizdq apie surastqtelkiniq stratigrafing ir tektoning pad6tj.ApraSomi visi straligrafiniai ir genetiniaivienelai, kurie uZkartiruoti geologiniameZem6lapy.ie ir parodli geologiniuose-litologiniuose profiluose. Butini 5ie priedai:geologinis, viso ploto fakinds med2iagosZemdlapiai masleliu -l:5o000 - 1:1oooo,telkinio planai rnasteliu 1:2000 - 1:5000 -

1:10OO0 (priklauso nuo telkinio dydZio) irgeologiniai-litologiniai prof iliai.

Teritorijos geologinis i5lirturnas.Apibendrinarna visa geologin6 inforrnacijasusikaupusi iki apraiomqjq darbqprad2ios. Analizuojami molio lelkiniai,esantys tiriamqjam plote. Tekstasiliustruojamas geologinio iStirlumoschemomis arloa specialia informacija

faKinds medZiagos Zemelapyje irlentel6mis apie lelkinius. Jose galimanurodyti: telkinio numerj pagal faktindsmedZiagos Zemdlapj ir jo pavadinimq,geneze, iSleklius pagal kategorijas,jsisavinirno buklg, ialiavos panaudojimosrhis. iStekliq likutj telkinyje,eksploaluojandiq jmong.

Paie5kos metodika. ApraSomipaie5kos kriterijai ir poZymiai, jq taikymoeiliSkumas ir pasituirtinimas.Pagrind2iarnas pasirinktas paieSkosmelodq kompleksas (aerolotodeii{ravimas,geofiziniai, radiolokaciniai, biolokaciniaimetodai, grgiiniq i5d6stymas, i,ltopografinio pazymejimo planuose kaltitudZiq nustatymo bidas). Paleikiamainformaci.ja apie alliKq darbq fizinesapimtis: topografiniq, aerofotonuotraukqde5ifravimo, geoiiziniq, biolokaciniq,grg2imo, meginiq, analitiniq (lauko irlaboratoriniq).

Techninds paie5kos priemones.Nurodoma visa naudota aparatara,grgZimo jrenginiai, topograf iniq 2em6lapiqir aerofolonuotrau kq masteliai bei jqgamybos metai, naudotq techniniqpriemoniq tikslumo ribos (teorin6s irfaktiSkai pasiektos), kerno i5eiga,svarbaiusiq malavimq konlrold iroatikimumas.

Darbo rezultatai.Pasiruo5iamqjq darbq rezultalai.

Apra5omi aerofotogeologinio deiilravimo

(granulometrija, rupiqjq intarpq kiekis,plastingumo skai6ius, chemin4 sud6tis.)paramelrai. Jei perspektyvaus ploto kilmesieiasi su tektonin6mis strukturomis, l0Ziaisir pan., tai iSanalizuojami ir minGti ry5iai.Geresnes kolq/bes molio sluoksniqpaplitimo (lokalizaciios) d6sningumai.Analizes rezunalai remiasi geologiniu-litologiniu 2em6lapiu ir proliliais. Esantpakankamam duomenr.; kiekiui, iSvadosgrindZiamos stalistikiniais analiziq rezuhatqpaskai6iavima is: molio koloTb6s kitimolrendai plote, kaitos parametrqpasiskirstymg statisliniai d6sningumai. Taiiliustruojama gra{i5kai arba lentelemis.

lvertintq telkiniq sandara irnaudingosios iSkasenos kokybe.Skyrelyle nurodoma lelkinio pavadinimokilme, apraSoma jo pad6tis (geografine,geomorlologine, geologin6), telkiniogeneze, naudingojo sluoksnio, nuodangosir aslos uolienq slratigrafila, visq 5iqsluoksniq litologija. Nuodugniauanalizuojama telkinio sandara: sluoksniqstoriq, lilologiniq uolienq atmainq kaita,i5egzarotos zonos ir pan. lSanalizuoiamamolio kolo/b6, kaip pagal litologinesatmainas, taip ir pagal galimaseksploatacines pakopas. Numalomosgalimos Zaliavos naudo.jimo sritys.lSvadoje jvertinamas telkinio sandarossud6tingumo laipsnis. Pagrind2iarni lelkiniokont0ro isskyrimo paramelrai. Visa taiiliustruojama geologiniaisJitologiniaisprofiliais, lelkinio planu, jei pakankaduomenq ir erdviniais modeliais (blok-diagramos, atskirq kolqlb6s ir telkiniosandaros parametrq kailos schemos),molio kotoTbes parametrq kartoshistogramomis ar lentelemis (1 .5, 1 .9-1.1 1 ,

1..r 3, 3.3 pav., 3.2 .5t:]:I

172

rezultalai, i5skirlos grgZimui vi€tos ir iqpoZymiai bei tikrinimo grgiimu iSvados.

Perspektyviq plotq geologin6sandara ir nuogulq litologiia. SkyretyjeapraSoma produktyvios storymdsstratigratija, nuogulq genelines almainos irploto geomorfologiia, visq i6skirtqlaksonominiq vienelq lhologiia beinaudingqjq iSkasenq kokyb6s

Molio telkinio naudingosios iSkasenos svarbiausiq ialiavos kokybq apib0dinanliqramelru kaila ntuose

Gr.Nr.

Granulomelrine s udetis, 9'.

Irakcijos, mm Plastlngumo

sk.

KafuonatLlkiekis, %

lrakcijoje >0.5mm

>5 5,2 2-O.l 0l- 0.01 <0.005

0.01 '0 005

t52324

25

2-I283031

3233

0.000.070.000.000.020.080.000.020.20.000.000.18007

0000.080.000.000.1 I

o I-70.01

0.01

0.1I0.000.000.17016

2L5918.4

2 t.l2r.622t.320.915.86

14.52

19.15

17.01

15.9

18.78

22.89

0.001

0.1400

0.140.220.010.040.3J

0.00 t

0.001

0 41

0.24

0.81 17.56

2.01 22.540.4 15 43

0.8'7 r 5.9

|.6',1 r'/.462.1 15.49

5.37 )0.4'10.38 26-'15

l.9l 12.18

0.9t 13.7

0.25 23 62

226 19.92

2.2',7 10.85

10.83 't0.75

9.43 65.8310.0 '7!_t2

I L85 1t.38l0 43 ?0.31

9.13 -73.03

10.71 53.4722 5) _s0.51

14 21, 71 .39

14.21 71.13t5.7'1 60.36t4.74 62.'736.18 80.2.1

t4.5222.89'1.t4

19.16

mln 0.00070000.05

0.000.170 0l0.06

0.255.3'tl.831-63

0000.4i0020.12

ma-r(

varvld

l0 35 6.38 50.5r30..14 22 63 80 24

4t.62 16.57 '/1.11

18.59 12.31 67-3.1

173

< 1 1-2 2-3 3-il tH >5 <10 t&r61620 2G26 2&30 >30

66.82 62.8A 68.76

3.3 pav. Molio telkinio naudingojo sluoksnio svarbiausiq granulometriniq frakciitlkiekiq kaiios histogranros.

17 4

Pastaba: min - minimali reik5me:max - maksimali reik5m6;var - kailumo koelicientas;vid - vidurkine verte.

lSrekliq skaidiavimas. PateikiamiSie duomenys: iStekliq skaidiavimometodas, naudingosios iSkasenosiSskyrimo principai ir paramelrai. Esanlnepakankamai duomenq, Salia Ckategorijos i5tekliq gali buli palikti dar ir Pskategortos prognoziniai iSlekliai, kaiplolimesnio telkinio i5tekliq didinimo baze.Lentel6se pateikiami fakliniai duomenysapie nuodangos, naudingoio sluoksnio irsvarbiausiq molio kolqbes paramelrqvidurkines atstojamqsias reik5meskiekvienam telkinio konture esaniiamgrg2inyje (kasinyie). Jei i5tekliaiskaidiuojami pagal didelj stebdjimo ta5kqmasyvE, Siuos duomenis tikslinga pateiktimagnetiniu neieiu, kartu su informacijosnaudojimo raktu.

Telkiniq kasybos sqlygos.Nurodomas grunlinio vandeningojohorizonto storis. jo lygis ir 2em6jimokryptis. aukiciq skirtumai pavirsiniovandens atZvilgiu, nusausinimo galimybes,nuodangos ir naudingojo sluoksnio storiqsantykis, nuodangos uolienq Saluliniopanaudojimo galimybd, dirvoTemio irlandiafto verte-

l5vados. Koncentruotai parodomaspasiektas geologinis rezultalas,prognoziniq i5tekliq pasitvirlinimo laipsnis,jvertinto telkinio i5tekliai ir naudingosiosi5kasenos panaudojimo galimybes.

Paie5kos metu jvertinus kelistelkinius, kasybos sElygrl santykinesanalizes pagrindu ir, atsiZvelgiant jnaudingosios i5kasenos kolqlbesskirtumus, pagrindiiamas oplimaliausiastelkinio 2valgybai obiektas.

PaieSkos darbu rezuhatai svarslomiir priimami uZsakovo. Ataskailapateikiama Valstybines geologijostarny,bos geologijos fondui. Informacijossavininkas laikinai gali apriboti josiSdavimE vieSam naudojimui. Apibendrinlainlormacija apie jvertinlus telkiniuspateikiama tokiu pavidalu, kad ja bOtqgalima papildyti valstybinj naudingqjqiskasen q telkiniq kadastrq.

lvertinto telkinio i6tekliq konturevykdoma telkinio Zvalgyba. Jos metudetaliai nuslatomas naudingosiosiSkasenos ir jos r05iq i6plitimas, erdvinepadetis, sudelis, lizines-tech nines beitechnologines savyb6s, lelkinio kasybossqlygos ir 5io proceso poveikis gamtineiaplinkai. Tuo budu, gaunami visiduomenys , telkinio kasybos projektuiparuoiti. Zvalgybos darbq rezultataiaprasomi 5io turinio alaskaitoje:

lvadas1. Geografine ir geologine situacija:

1 .1 . ceografines sElygos1.2. Geologine telkinio padetis

2. Tyrimq metodika:2, 1. Metodikos pagrindimas2 2 TA^h^i6Ac nriomnnAc

3. Darico rezultatai:3.1. Telkinio sandara3.2 Naudingosios iakasenos kokybes parametrai3.3. Telkinio hidrogeologija ir kasybos sElygos3.4. Kasybos.iiaka aplinkaa ir karjero rekultivacija3.5- lStekliq skaidiavimas

l5vados

17 5

lvade pateikiami tokie Patduomenys, kaip ir paieSkos dadrqataskaitoie. Be to, tekstiniai priedaipapildomi ivalgybos ploto parai5kosderinimq kopiiomis. Derinimo tvarkareglamentuola Lietuvos Respublikosvyriausyb6s 't 992.1O.28 d. nutarimu Nr.810.

Geogralin6 situacija. Be Ziniq,pateikiamq paie5kos darbq ataskaitoie,nurodomi galimi geriamo vandens Sattiniai,b0simo karlero aprlpinimo darbo irenergilos iStekliais galimyb6s, bulinqkomunikacijq liesimo alstumai.

Geologin6 telkinio pad'itis.Bendrais bruoZais apraSoma telkinio(naudingojo sluoksnio) stratigraf ine padrilisir jo genez6, panaSiai kaip ir paie3kosdarbq ataskaitoje pateikiama in{ormacijaapie tiriamqjj rajonq. Telkinys priskiriamasperspektyviai ar neperspektyviai zonai.

Metodikos pagrindimas.Nurodomi faklai pagrind2iantys lelkiniosuddtingumo laipsnj, jo morfologiiq, iormqir pasirinktq Zvalgybos tinklq. ApraSomianksdiau atlihq dadrq metodai ir vykdytqdarbq metu naudotrl tyrimq kompleksas,Zvalgybos darbq seka. Fizinds darleqapimtys pateikiamos lenleleje.

Techninds pnemones.AnalogiSkai paieSkos darbq ataskaitai.

Telkinio sandara. ApraSomostelkinio ribos, naudingosios i5kasenosklno slugsojimo sqlygos ir io forma,nuodangos ir aslos uolienq slugsojimopobudis. Jei iSskiriamos molio r05ys ir Siasatmainas galima geomelrizuoli Zemesgelmese, tai apraSomos Siq sluoksniqskigsojimo sqlygos, pasiskirstyrnonaudingosios i5kasenos storymejed6sningumai, paplitimas, storiai. Visa taiiliustruojama schemomis, geologiniais-litologiniais profiliais, blok-diagramomis,

sudarytomis kaip rankiniu b0du, laip irpanaudojant ESM (1.5, 1.9-'1.11, 3.4, 3.5pav.), Svarbiausias akcentas skiriamasstoriq ir sl0gsojimo sqtygq kaitos mastui irddsningumams iSry5kinti. Ypai tai svarbutuo atvetu, kai naudingosios i5kasenosrusys Zem6s gelmrise sunkiaigeometrizuoja mos (3.6 pav.).

Naudingosios i5kasenoskokyb6s parametrai. Apra5oma atskiraipagal kiekvienq i5skirtq ru5j ar busimosgavybos pakopq. Analizuojami ko@6sparametrq pasiskirstymo ploledesningumai, Zalingqjq priemai5q, 5alutiniqnaudingqlq komponenlq kiekis irpasiskirstymo pobndis. Visos iSvados apienaudingosios iSkasenos kollfbggrindZiarnos slatislikinemis tikimybemis,kurios gali b0ti iliustruojamos jvairiaisgraiikais ar lentelemis (3.7 pav, 3.3 lent.).

tvairiq naudingosios i5kasenos kollybesparamelrq kaitos trendus telkiny.ie galimailiuslruoti analogiSkomis kaip ir lelkiniosandaros schemis. Alskirai analizuojamilaboratorinia.i-lechnologin iai ar pusiaugamybiniai 2aliavos tyrimq rezuhatai, kuriegrind2iami o{icialiomis bandymus atlikusiqjmoniq iSvadomis. Tuo pagrindu daromosprincipin6s iSvados apie molio tinkamumqnumatomos produkcijos gamybai.

Telkinio hidrogeologija irkasybos sqlygos. ApraSomas naudingojosluoksnio apvandeninimas, vandeningojosluoksnio tipas, storis, pradinis statinisvandens lygis, jo dinamin6 zona, rySys supavirSiniu vandeniu, debilas, vandeningqjqnuogulq llttracin6s savpes.Paskaidiuojamas vandens pritek6jimas ikarjerq. Esant nedideliam naudingojosluoksnio aslos nelaidZiq vandeniuinuogulq sloriui, apraSoma jq litologija irtihracin6s savyb6s, po juo esandiovandeningojo horizonto spudZiai ir sloris.

17 6

\oa

II

SUTARTINIAT 2ENKIAI

lSte!li'r totegqijos:

----- B

. - inrerpotiociios toSloJ1.6 - porometio .eik3ma

("----..--_-='-..

-.-'d>'-,at -'.

,")

/

i!t!s.nos r.rkirio.!odrn3.s uol i..{ sroriq

t! i !.. !

177

\//\\ J_._.-.-f\.r"J-----I / xt\i \ \.-----u.-./ \---+6 i.-/---- -13- -\ I I?t--- \ ' :

-', __-'-1,,.._'t'--i--i- =-*H.--.1- r- i'..--'i.---------.' ,'i-=-+-\l r - ( r", :\'\/l\riO{&'''.r ./ Id8 \ |)+2,/\;,/', ,/ ,,---".----------.. -'l-./ ,f --." _,,-------'-----\ \ I

A

IA

/t---;-"\Xi-i7"?t-"\r\ !42ft ),,"\-"-:1 i \.ii",/ ! ---,- i---"-f-"'\--J=--'

--.-'r-l-----t"- \ r'""-i-:'

surARTrN|Ar 2ENKt^

lStekliu kotcaoriios:

-.-.- B

. - ioteriliocijo3 toikosl-6 - porometro rcilsm€

N!udinaosio. i!kds.nos r. lki.iona!ai.3ojo klodo stor.iq

t.it6. h

1?8

storis

1.1.6 1.62 2.26 2.6-!

1.2 2.3 3-{ >{

3.6 pav. Molio telkinio dangos ir naudingojo sluoksnio storiq kaitos hisrogramos

179

1719 n-73Plastngumo skai6lus

<o&! 0.00-0.@ >0,12

0.m-0.08 0.09{.1 2

Karbonatnlai Intarpal, %

3.7 pav. Molio telkinio naudingojo sluoksnio karbonatiniq intarpq kiekio irplastingumo skaiCiaus reikSmiq kaitos histogramos

Sutartiniai ienklail: A, B, A+B - i5lekliq kategorijos.

Apibendrinantieii

180

3.3 lentel0

molio telkinio svarbiausi molio kokyb6s paramelrai

Granulomelnne sudatis, "/"

0.000.040.000.01

0.000.12

0.00002

t4.4523.115.31t1.56

0.000.0o0.000.01

0.000.04

0.00

0.01

,s.?t 44.'79 15.66 69.86

1.'/1 54.8 6.06 49.00

2.05 25.66 10.65 61.61

0.43 16.15 i.29 41.98 0,00 0.000.15 0.150.00 0,00

0 02 0.04

Pastaba: min - minimali reikSmd;max - maksamali reikSme;vars - kaitumo koeficientas:vid - vidurkin6 vertd

Kasybos s4lYgos detalizuoiamosremianlis faktais apie lelkinio sandarq. Taiilin svarbus skyrius telkinio kasybosprojekto variantui parinkti. Cia pateikiamain{ormacija apie naudingoio sluoksnioslugsojimo gylj, galimq eksploataciios ir

nuodangos pakopq skaidiq, busimo karterogylio ir plodio santykius, slaituose liekanciquotienq paslovumE, jq in2inerines-geologines savybes (esant dideliamkarjero gyliui). Svarioiausius kasybossqlygas apibudinancius Po7ymius(dirvo2emio, nuodangos storis. naudingojosluoksnio kraigo ir pado paviriiausreljefas) galima iliuslruoti planais ir

schemomis (3 8 Pav.). Jose galimaparody4i ir pasitaikan6ius saugomusgamlos ar kuhIros paveldo obiektus-

Kasybos itaka aPlinkai ir karjerorekultivacija. lvertinamas nuimamasdirvoZemis ir jo derlingumas, sandeliavimoar kilo panaudojimo variantai;pa2eidZiamas land5altas ir augalija(miSkai). Daugiausiai demesio skiriamagalimai i5kasto kariero jlakai poZemineshidrosferos bei paviriinio vandens baseinqir upeliq rgZimo pakitimui. Tai grindZiamavandens balansc skaidiavimais.

lvertinamos nuodangos uolienq,panaudojimo galimyb6s (del kokybes ir

pareikalavimo).

lSanalizuojamas reliefas deloplimaliausio dirvoZemio ir nuodangosuolienrl sandeliavimo.

Remiantis telkinio sandara ir

hidrogeologin6mis sqtygomis parenkamaskarjero rekuttivaciios budas, suteikiantpriorilel4 misko pasodinimui ir buvusioreljefo tipo iSsaugojimui.

l5reklitl skaidiavimas-PagrindZiami i5lekliq skaidiavimoparametrai: minimalus naudingoiosluoksnio storis, maksimalus nuodangosuolienq sloris, maksimalus dangoskoef icientas, minirnalios svarbiausiqparametrq reikimes kiekvienam slebdjimolaike arba i5lekliq skaiciavimo bloke-

l5analizuojami iStekliq kategoriiq ir i6tekliqskai6iavimo blokq iSskyrimo krilerijai.PagrindZiamas pasirinklas i5tekliqskaidiavimo b0das, geologiniq kunqkont0ro iSskyrimo principai, naudingojosluoksnio sloriq, inlerpoliacijos laikq ir

vidurkiniq parametrq skaidiavimo metodika.Paskaidiuojami kiekvieno bloko iStekliai.

Jei blokuose stebejimo laikq yra daug, lalsudaroma naudotq parametrq reikimiqlentele (3.4 lenlel6). Jq kiekis nustalomasuZsakovo arba autoriaus iniciatyva. Jeiduomenq masyvai gausus, tai racionaliau

181.

sur RTINAJ 2ENKIAI

l{tekliL, kotcoo.i;os:

-.- .- s. - intc.poliocljos tolko356-5 - porom€t.o rciklm€

I

!5a l8-

-

Nd!dingosios i5t.s.nos r.lkintonaldinaojo t lodo rr! ! ao

izol inijq s c h.ed

J82

y@ duomenis pateikti magnetineje bei pranoniniq iitekliq prieaugio galimybgdiskete.ie. Tekstas iliustruojamas suvestine C kategorijos plote (3.5 lenlele).. lslekliaii5tekliq skai6iavimo lenlele, kurioje greta skaidiuoiami tario malais. Visa informacijanaudingosios i5kasenos iStekliq pateikiami grafiSkai pavaizduojama i5tekliqdirvoZemio ir nuodangos uolienq lOriai skaidiavimo plane.kiekvienam bloke ir pagal A, B kategorijas

3.4 lentele

Molio telkinio atskiro i5teklitl kategorijos bloko dangos ir naudingojo klodo storiqpaskaidiavimas

Pastaba: min - minimali reikSm6;max - maksimali reiksmd;vars - kaitumo koeficienlas;vid - vidurkine vertd.

3 5 lentele

Suvesline i5tekliu skai6iavimo lenlele

lSleklirlkategorija

BlokoUolienq 10rtat, mJ

Nuodanga Naudingojai<kasenaNT Plotas, mz Dirvozemis Kitos

paderm€sVISO

lSvadose pateikiamos svarbiausios Zinios apie telkinio i5tyrimo detalumq, auloriausrekomendacijos projektuotojams del lelkinio kasybos, Zaliavos panaudojimo ir kariero

Nr.

Storiai, m NuodangoskoeficientasDirvozemis Danga Naudinqas klodas

23242526272A3031

32

42

o.30.3o.30.3o.2o30.30.30.30.30.30.4

2.72.51.41.91.81.61.32.52.42.22.8

35

1.82.1

2.21.73.02.52.A1.24.1

o.77o.76o.780.9

0.674.73o.76o.B30.960.792.330.39

mlnmaxva rsvid

o.20.4

0.0020.3

1.33

o.322.13

0.64

o.39

o.2s0.95

183

rekultivaciios. Svarbu lvertinti telkinio i5tekliq padidinimo perspektyvas, io vertg kitq ralone(Lietuvoje) eksploatuojamq telkiniq tarpe.

3.2. Pateikiamos informaciios standartizavimas

Sla ndartizuotina yra la geologindinformaciia, kuri4 galima pritai$rtiautomatizuotam los valdyme. Kiekvienamgeologiniq tyrimq etape standartizuotinosinformaci.jos apimtis nevienoda ir did6ja sutyrimo darbq detalizavimu. Svarlciausia,suvienodinti tr{ duomenq pateikimq, kuriqpagrindu skai6iuolami iStekliai bei iqpristatymE centralizuotiems informacijosfondams.

Prognoz6s melu svarbiausiskaitmeniniai rezuhatai patalpinami iStekliqir prognozuojamq plotq slugsojimo sqlygqkataloguose (3.1 lentele).

Paie5kos metu rnolio k0nassurandamas grgiiniais. lki Siol grgZiniqpiuvis apraSomas laisvai pasirinkla lorma,kartoianl daug skaitmenin6s informaciios i5analhiniq duomenq lenteliq. Toksinformacijos dubliavimas nera racionalus.Tod6l grgZinio lhologinio pjOvio apraSymepakanka nurodyti tiktai lokius nuogulqpo2ymius, kurie nera nustatin6jamianaliti5kai: uolienos pavadinirnas, spalva,grrldeliq forma, konsistenci.ja, paialinrispriemaiSos, dregnumas, reakcijosintensyvumas su skiesla druskos rugSlimi,vandens pasirodymo ir nusistovejimo gylisgrg2inyje. Rekomenduojama grgZiniopiOvio apradymq pateikti lentel6s Jorma(3.6 lenlele). Esant dideliam grgZiniqskaiiiui, iq apraiymq, suderlnus suuZsakovu ar Valstybine geologijos larnyba,galima paleikti magnetindse disketese.

Lentelese rekomenduojama pateiklilik pirminius analiziq rezuhalus. livestiniusduomenis (alskirq lungtiniq {rakciiq kiekius,metro-procenlus, dangos koeficientq, irpan.) galima automati5kai skaiciuotipanaudojant standartines personaliniams

kompjuteriams pritailgrtas programas(QuattroPro, SuperCalk ar pan.).

Tuo atveiu, skaidiuojant i5tekliusatskiruose blokuose ar lelkinyje, nebltinapateikti iSskleistines nuodangos,naudingojo sluoksnio ir svarbiausiqkohpds rodikliq lenteles.Rekomenduojama apibendrintq iStekliqskaidiavimo lentelg pateikti atskiraiiStekliarns, atskirai Zaliavos kokybesrodikliams (3.3, 3.5 lenteles). Taisuma2intq dabar naudojamos formoslenteles plotj.

Did2iausiq molio telkiniq Zvalgybosdarbq ataskaitos tekstiniq priedq daIuZimdavo itin plaiios ir nepalogiosnaudolis granulometrines sud6tiesanaliziq, rupiqjq intarpq ir plastingumoskaidiaus nustatymo lenlel6s.Rekomenduojama visq Siq inforrnacijqkaupli elektroniniq lenleliq pavidalu. kuriqpagalba galima daryti jvairius 5iq duomenqperskaiciavimus, netgi iStekliq skaidiavimq.

Svarbiausia Zem6s gelmiq iStekliqapskaitos lorma yra valstybinis Zem6sgelmiq i5tekliq kadaslras, kurj LietuvosRespublikos Vyriausyb6s 1992 m.rugpjldio 17 d. nutarimu Nr 618 rengiaValsty4rine geologilos tarnyba. Siamkadastrui reikalinous duomenis teikia

lmones, jstaigos, organrzacrJos,atliekandios oeolooinius darbus ireksploatuoia ndios naudingqsiasiSkasenas. Kafiu valstybinis Zemes gelmiqiStekliq kadaslras yra vieningos geologin6sinformacines sistemos dalis. Visainlormacija apie molio telkinius beiprognozinius plotus pateikiama prisilaikantValstybines geologijos tarnybos 1992 m.lapkridio 3O d. jsakymu Nr. 54 patvirlintuLieluvos Respublikos Valsh/binio 2em6s

184

DirvoZemisSmolis, smulkus. virauje ochrosspalvos, giliau su pilku atspalviu. nuo2.1 m gylio plieno spalvos, aleufitangas.vandoningas su retu ZvirgZdu iki0 5cm skersmensMolis, pilkai rudas, o nuo 3 2 m gyliokaStonines spafu os, kiotas, masyvus.

Aleurltas, pilkas

Molis, kaSlonines spafuos, nuo 7 7 mgylio su plonomis 1 2 mm storioretomis pilko aleurilo juostelemis,ki€las, plastiikas.Molis. purvinairudas, su kadDonatrniq r.

kitq uolienq nuolau:omisSmelis, pilkas smulkus, vand€ningas,aleuritingas.

Vandens pasirodymo ir

3.6 lenlele

Tekstinis priedas Nr ...

GREZINIU APRASYMO 2URruAIAS

lgllbl0_0/0.3o.3t2.5

2.6/6.O

6.O/6.26.2t9.2

9.2t11 .O

1 1 .Ol12.O

0.3/1002.2nO 0.3-2.5

f. k., m

2.5 6.0 ch.rent., pk.

6.2 9.2

9.2-1 1.0

1 1 .0 12.0

18

193

4.5

lg tbl

lgIrbl

lgllbl

gl|rol

igl bl

3.s/100

o.2/ao3.O/1 00

1.8/90

1.0/60

21

22

Pastabos:

Sutrurnpinimai:

nusist 2.2 m

Visi m6giriai imti granulometrinei analizei, molio plastiSkumo bei rupiq intarpqkiekiui nustaMi.

ch - cheminei analizeirenl. - renlgenomelrinei analizeif .k. - fiftracijos koef icientui nusta$im - sm6lingq frakcijq mineraloginei analizeip.k. pnlimosi koeficientui nustatyti.

Eit.Nr.

Geologinis

indeksasNuogulq apraSymas

Sluoksniointervalasnuo/iki, m

Sluoksniostoris, n/

kernoiSeiqa, %

BandiniaiNr Inte|Valas,

m

GrgZinys Nr 10Abs. aukStis 60.02 m

185

gelmiq isteklitl kadastro nuostatq. Juosemolis yra iiskirtas j atskirq ri5liq padermiqgrupe.

I naudingqjq iSkasenq lelkiniqkadastrq traukiami bendrieii duomenysapie ielkinio (prognozinio ploto)geografing, geologinggeomorfologinqpadeti, jo geologing sandarq bei Zaliavoskolcybg. lnformacija tikslinama geologiniqa( moksliniq{iriamqjq dadcq rezultattlpagrindu.

Naudingqjq iSkasenq i6tekliqbalanse atsispindi visi kintantys telkinioeksploatacijos melu duomenys: iStekliai,pa2eistos ir rekuhivuotos 2em6s, pirminisZaliavos perdidrimas, atliekq kiekis,gavybos nuostoliai. Naudingqjq i5kasenqtelkiniq ir iStekliq balansas atnauiinamaskiekvienais metais.

Mineraliniq 2aliavq bazei jvertintinaudingqjq iSkasenq telkiniq balansassudaromas kasmet, ' remianlisiSgaunamaisiais renlabiliq ir santykinairenlabiliq iSivalgylq telkiniq ir prieaugioprie jq i5tekliais.

Perspektyvinei mineraliniq 2aliavqbazei jverlinti naudingqlq i5kasenqbalansas atnaujinamas kas keturi metai,remiantis iS2valgytq ir aptiktq telkiniqiStekliais.

Potencin6 mineraliniq ialiavq baz6tikslinama uZbaigus bet kokius darlous,kuriq melu buvo gauta in{ormaciia apieprognoziniq iStekliq vertinimo pasikeitimq.

Valstybinio iem6s gelmiq iStekliqkadastro struktr.rros pagrindu buvo sillomapriimti automatizuotq naudingqlq i6kasenqlelkiniq bazg, kuri buvo sukurta Geologijosinslitute [30]. Ta6iau Valstybin6 geologijostarnVba kol kas svarslo kitokio variantokrlrimq, nors sukurta Geologijos instilutenaudingtjq iSkasenq telkiniq bazg galirnanesunkiai prilaiky4i prie naujq Zemesgelmiq iStekliq kadastro reikalavimq. Siosduomenq bazes FoxPro valdymo sistemayra suderinama su visos geologin6sinformacijos Oracle duomenq valdymosistema, kuriq Valstybine geologijoslarnyba pri6me pagrindu.

186

ISVADOS

Paruo5tos molio relkiniq tyrimo ir i6tekliq skaiciavimo rekomendacijos grindZiamos

gausia skandinaviskojo apled6jimo srityje sukaupta in{ormaciia ir darbus vykdan6iqgeolcginiq jmoniq patyrimu. Siq rekomendacijq leoriniu pagrindu pairnti iSsamls kvarteronuogulq liiogenez6s tyrimai, ilgus rnetus vykdyti 5io darbo auloriaus. Jos atspindi paskutinius

Siq nuogulq tyrimq ir informaciios interpretavimo pa,siekimus. Naudojantis rekomendacijomis,geotoginirl tyrimq alaskahas galima paruo5ti iSsamesnes ir labiau suderinamas tarpusavyje.

Siu rekomendacijq pagrindu ateityie b0tq tikslinga paruo5ti specialq valstybinistandarta.

187

LITERATURA

1. Bos'riell P.G.H. British Resources ot

Purposes. ilf aylor and Francis. London. 1918.Re{ractory Sands lor Furnace and Fondry

Geoiogical. v. 30. P. 377-392.3. Krumbein W.C. Size {requency distribution of sediments and lhe normal Phi curve.

/! Journal Sedimentalogical Petrolcgy. 1938. \'. 8- p. 84-90-

4. TarapHrroe n.M., MarRsxnH C.O., lelicnep A.H. Kypc HepygHhlx

r,f ecropox,qeH t,t ir. /lfleH ra u rpag-Mocrea. 1 935. q. 2' 335 c'5. Pyxrn 1.6. Ocuoa;r nt'ionoir',vt- ri'Iler ti ii rpag. "iiegiia" i969 703 c'6. Barth T., Corens C., Eskola F. Die Enlstehung cier Gesteine. ii Berlitt. 1939.

7. oxoThH B.B. Bnhcehe oTAenbHblx QaKropoB Ha or 3H KO-MeXaH !4 L{eCKtl e CSOl,lCTga

rnrHhcrhtx !.tacrhq. r'rTpygsr p6r,lnefiHofr ceccit4 ,lf y. 1946-

8. Pettijohn F.J. Sedimentatl rocks. r'lNerv-York. 1942 z-ed 1957 '

9. Cepreee E-M. or*ccrre-ntHo B3ai{:Jc.993,1 tlexrf}/ |,"4r H e p6,to tll9€CK7lv1 li

fpaHynoMerpfi tlecKh M cocraBoM necKoB. ,ii'Becrnrr MtY No 2' 195'1'

10. iailleux A. Limiles dimensionelles el noms des lractions gra n u lometriques. //Bul!.

Soc. Geol. France. 1 954. 6 se!'. t. 4. {asc- 7 9.'1 1. flpuxroxcrni B.A. f oyHroeeleHhe. //1955. 3-e fi3,oaHhe' '] 1'

12. Raukas A. Purdkivimhe ja purdsetete klasi{ikatsion tetasuuluse jargi. //Tallin.

1981.21 p.13. Uexovcrui A.M- O eAnHoi KnacctlOrKauH!4 o6novo'luurx qopog no

ipaHyno MeTpfi {l ecKoMy cocTaBy fi yBq3Ke ee c rpe6oaaHunvr n potJhlureH H caTrl.

/l4sQop r'narlr,ron s sti c6opHrr. No 8. BCEIE14. flenrHrpag. 1959'' .1 4. Dunclulis K. InZineriniq geologiniq tyrindiimq slandartizavimo problemos.

iiGeologijos akiraciai. 1992. 3 t. 1 1-13 p.

15. MeroAl.l'lecKhe DeKoMeHqauhhTe ono ru q e c K!'1 x rapr fl pu 6anlr rr. l'lTa,rn r'i t-t.

16. llHcrPYKql4F no nPhMeHeHh to

ffrhHhcrhrx nopog. //Moc<aa. 1984. 45 c.

17. Povauoarq 1,4.@. MecropoxgeHhs He Nlerarlrl4 qec Knx ncne3Hblx ilcKcnaelJbix'

/Mocrcea. "HeApa". 1986. 366 c.

18. [UaHqep E.B. OseprH y9eHU9 O teHeTi4qeCKl4X TfinaX KOHrt4 He HransH tlxocafior.rHr,lx o6pa:oeaui,tfr. //Tpygsr t14H AH CCCP. "Hayra". 1966. eutn- 161' 21 1 c'

19. loo:anaerqrcc T.A.. iOprar.rT|ac A.A. 3a<oHot"tepHocru qlopMMpoaaHHff

MecTopox,qeHHI crporrenuHurx MaTepfiarloB ueTBeDTr/1qHOrO eo3pacTa o6,1acTr

CraHAfiUaecroTo MaTephKoAOtO OnegeHeH!19. ii-oCnnererib KOMhCCfih nO V':ry1el'VK)

qerBepr!1t{Horo nephoAa. No 59. 1990. c. 136-143.20. Baftakis V., lr4arkevidiene R. Redukciniq procesq geochemine indikacija

n-rargaspalvese storymese. i/Pietq Pabahijo nuos6diniq kompleksq poseciimentaciniq

pa kitimq etapai ir jq indeksacija. Vilnius. 1 980' 1 9-35 p.

21 . U..lneyna A.ll-, Bai "qela'1eue

1O.3., lOoeanae qloc [--A., Mrrca'ilna B B', Kagyuac

8.5.. Bon:lrscxac 3.8.. [luHqoc A.A. Or,rer o Hay !] h o-t4 ccne,qoBal en bcKo r.r pa5ote

"CocrasneH!4e nporloanoi Kaprbt HepyglBrx none3Hbrx ''lcKCnaerlSlx

(pc rny6rtlur 50 ivl)

Illrroecroi CCP u-6a 1:500000 c o6uqcHhtensHof aanncroit".//Bunsuoc, OoHAbl

lturHkf Ptr1. 1986. 169 c-

2. Wentrvorth C.K. A scale oi grade and class terms for clastic aediments. .y'Journal

no cocraBneHrlo nereHB KDyn HO MacuraDH blx

1981.237c.KraccH(ihKaqi4h 3anacoB K Mecropo)i(EeHfiq M

188

22. Lietuvos Respublikos naudingqjq iSkasenq iStekliq klasi{ikacija, //PatvirtintaValstybinds geologijos tarnybos Valstybin6s naudingq.iq iSkasenq i5tekliq komisiios 1992 m.lapkridio 12 d. protokolu Nr 1O (24). Vilnius. 1992. 7 p.

23. Kapra nporHo3a rBepAbtx ropoqrx H He lJclainfi qecKfix none3Hblx 'lcKonaeLtbixpecny6nnr Coaercroi llpr6arrrrr uaculta6a 1:500000. Ore. peparrop A.illnqyna//fieHrnrpag. 1992.

24. U)nayna A.14., lOosanaerqoc i.A., iOpraiiruc A.A. Ocsogesta nptlHqMnbt

nporHo3r,{poBaH14fl HeMerannH rrecKHX none3HSX hcKonaeMblx Coeercxoi f1pu6anruru../,'llpoiHcaH bre pecypcu nc,.te3Hblx 14cKCi'lae r'/srx llpltSa,rrx<lr. Prra. "-"tlcarse"- 1988. c. 3-

25. KaoLaaga E.5. HeKoroDbte oco6eHqocrH geulH$phpoBaHrIa3p.o+orcf,larep fianoB KpaeBbtx neAHr'lKoEstx o5pasoaalui Ha repprropuia flltrasl-/i'flocinxeHlrn h nepcneKTHBlrr recnorr4qecKofo i43y9eHhq IlHroscroi CCP. B nsHoc. 1976.c.71-72.

26. Kapvra3a 6.5. CnpeAeneete n rojtoThqecK;1x KctnnneKcoB o3epiic fleAiJi.lKoablx

ornoxesi,ri no a 3pod)orocH r.t,,trav. iTflocuxeHrq H 3aAaqM HccneAoeaHfra no reonorM!{

Ilnroecrcoti CCP. Bur;nicc. 1981 . c. 40 41 .

27. Kapwa"a 6.5- fleuu$prpoBaH!4e a3pc$orocH r'l MKoB KpynHoro uacura6a nprh3yljeHHH alntoBt4artbHhrx orno)KeHui (ua npruepe Illttoacxoi CCP.) // feonoTfi,recxi4ekccfleAoBaHr.rg 14 t43yqeHl4e M, Hepa,']6t-to-cbrpse aoi 6aaut ,rlhroecxo; CCP- BHnslrcc- '1985.

c.60-62.28.Eopxoa 8.C.. Kouu-rraca lO.fl. ilor.cxt v pa3eegKa vecropoxneuuta crpor4T-.nbHrox

MarepiraroB reoi!r13r1.recKt4 ivih Mero,qaM[. r,Z:-so "HeApa'', Moc*aa, 1970, 15C c,

29. Alminas A. Kiettujq naudinguiq iSkasenq telkiniu hidrogeologiniu sqlygq tyrinromelodines rekomendacijos. //geologijos institulas. Vilnius. 1993. 59 p.

30. Juozapaviiius G-, Bakutiene V., Gregorauskas M., Griteniene E,, Jonynas J.,Plankiene V. Ataskaita u2 lemq "Lietuvos kietu naudingtrjtt iskasenq telkiniq automalizuotosinformacines sistemos sudarymas valst;4:inei jq naudojimo !r apsaugos kontrolei vykdyli.ri'Geoiogijos insiiiuias. Viinius. 1991. 70 p.

189

LIETUVOS RESPUELIKAVALSTYBINE GEOLOG|JOS TARNYBA

Nuora5as

GEOLOGINE UZDUOTTS

Nloiic teikiniq tyrjmo ir iiiekliuklasif lkavrmo I e(omepotc rJos

(Tema Nr 63-99)

1 Qqo]qgiae-l u2duoties legrEdes. Naudingqiq iskasenq geoioginiq tyrimi'l optimizayimo ifkompieksinio jvertinimc programa

2. D-alb,o- tjkslas: Paruo5'ti moiio telkiniu iyrimo ir i5tekiiq ktasi{ikavimo rer<omendacijas.ai5kinancias vlK priimtas svarbiausias nuostaias bei s uvienodijan6ias aisiskaitomybe uz afliktusgeoloq inius tyrimus

3. Da ritrc, S 'rlblj e:

3.1 . lelkuiq-gedog{e

3.1.1 . Aprb_EZinel (paieikiami mclio.skiriamieji bruo2ai lvairicse mokslq apie Zemep.anauCoJimo sritis; pateikiami kitu CaZniausiaiaDibre:imai).

Tvi.tinu:Vaistybines geologijos

l3rnybcs CireidoriUs

C fvlotuza

karp naudinqosics i5kasenos aptbreZimas josrityse o iaip pat lvaifiose aalyse, arba p-,aqal

naudolamu. bet nevienocjai interpreluoJamq termtnq

3.1 .2. Fan3udojimo sritus ir svarbiausi (dabartjniai bei persoekiyvrn iai) kolybeg r,r-f!lnlnqp-glame1.tal (aprasomos visos galimos mollo panaudojimo srirys ir svarbiausi kokybes parameirai. kurielemia aios Zaliavos panaudolimq: granulcmetrine, chemine, mineraline, cetrogra{ine sucetls.tizines sa\,yb6s ir pan. isskiriamcs Sics panaudojimo sritys: siatybine keramika (piytcs, trlokeliai.plyteles, cerpas, presuoii nedegii blokeliai ir plytos, keramzitas. aglopoliias) grubioji keramika (

kanalizaciniai ir dranazo vamzdziai, aisDarts rugitims gaminiai, piyleles gi-iniims, ply,tos klinkeriui irkt.), cialliojl keramika (porcelianas, fajansas). au kitatemparaiu rin iai garnintai. cernento gaaryba.metalq liejininkystd, gre2imo skiediniai ir ld. sritys.

3.1.3. klkrr,!,l geneze. sandalA__Lr- lrl Sllptq S_e_neljnella5j_lkeAllA (aprasomos moliotelkiniu susiCarymo sqlygos, jtl jtaka telkinio sandarai ir 2aliavos kokybei lilologtntaj.geomorfologiniai ir sandaros paramelrai. kuriq pagalba galima iCeniiiikuoti geneze Paleikiamosoenetines klasilikaciios, Lietuvos teritcrijos kv3rie!o nuogulu ra1onavimas pagal moiio.telkiniqivairiq genetiniq atmainq paplitimq. pagrind2iamas telkiniq grupavimas, rJmianlis sandarossudeiinoumul.

190

3 1.4. lStirtumo laigsnis ir istekliq klasifikavimo melodal:a) prognoze.bi paieSka,c) ivalgyba. H

{Aprasomi prognozes. paieskos ir Zvelgytros metodai. iStekliq klasifikavimo pagrindimas ir jLl

paskai6iavimas. b[tinas i5i,-rimo laipsnis, iyrimq metodai Kiekvienat iSskidai Cad]q stadiiai.

diferencijuojant reikalavirnus pagal Zaliavcs panaudojimo sritis. Apreiorni tyrimc (lauko !r

i3boratoriniai) metodai ir jq galimyb{:}s vedinani analiziq atlikimo oagrlsiumq}

3 2. Ngudtngu!_iilisery ]slraylnnag {aprasomi tyrirnL{ eiapai kiekvieno ju tezultatq

iters:nlmas. mir:eratiniq ialtcvq ba;es klosiirkavrrnas tr saniykis su a:skri'.J ti riri'o elapq rezultatais.

ekonomine ieiekiaq, paskaaaiuortl kiekvienu atveju ari::a jvairiose gamtinese sa-lygose vene)

3 3 Als-1sla[9l!ybesj.V?I(a

3.3. i. Svarblallsj-alagkqllu.--audary[19- rel(3]altrj]lel il pal fins-vertt inrr|-tvarla (apraiomasprivalonos ir laisvai pasirenkamos inioimacijos lurinys kiekvienai tyrirn-u siadijai jcs pateikirno lvarka.iSraiakos forrnos tr pan., iliuslruojama pavyzdZials)

3 3 2. Inlormac|lcs sla!!ierlrzA'.:.lS.rr Juig!al'zuolai -aF-s_L4]jel (pale;ki:mos privalamesios

uZDildyri forrcas informacljos i,,edimui I DB ir krtos atsiskailomytrei privaiomcs graiines iSraiskcs

icimos, lydiniieli ra6tai. derlnin.rai. ieidimal ir pan )

4. Qe&a rqzqilala1:

Nlonografinio pobad2io molio ielkiniq tyrimo ir

iiiusiruclos giairnlars ii ienieliq formos pavyzCziais.

s Da rr lerlnlrlal.

pracj:ia: 1993. geguZes 20 cj.

pabaiga: 1994 vasatio 28 d.

VGT vyriausioji naudingqjt{ iSkasenqspecialiste-eksperte

lluoraSas leisingas:

iSlekliq klasllrkavimo rekomendactjos.

V.E GasiBniene

.//G.J uozapavi6ius