LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2008. T. 33, p. 41-70. ISSN 0207-8694

RYTIJ LIETUVOS KERAMIKA VIII-XII A.

ROKAS VENGALIS

Straipsnyje analizuojama VIII-XII a. Ryti{ Lietuvos keramika. Remianüs pUkapii{ bei gyvenviecii{ir piliakülniif medziaga, isskirti 5 tuo metu naudoti keramikos tipai. Analizuojamu laikotarpiu naudo-ta tik lipdytiné keramika lygiu pavirsiumi, nuo II tükstantmeeio pradzios paplinta apziedimo technikabei bangeliij ir horizontalii{ liniji{ ornamentas.

Reiksminiai zodziai: Rytij Lietuva, lipdytiné keramika, apziesta keramika, kiasifikacija, chro-nologija.

The pottery from the 8-12th centuries from the Eastern Lithuania is analysed in this anide. Aceor-ding to ¡he data from the barrow-eemeteries, settlements and hill-forts, ftve types of pottery were distin-guished. Only hand-made pottery with the plain surface existed in the period under consideration. Thetechnology of turning on the wheel (not throwing) and ornamentation appeared in the very beginning ofthe 2nd millennium.

Keywords: the Eastern Lithuania, hand-made potteiy, turned pottery, classification, chronology.

¡VADAS

I tükst. pabaiga ir II tükst. pradzia baltij kul-türose zymi ryskias permainas ir naujoves, pasi-rciskusias jvairiose srityse. Tuo metu stipréjavaldantysis sluoksnis, formuojasi teritoriniai ze-miij junginiai. Kapinynij medziaga rodo didéjan-éiq visuomenés diferenciacijq - isskiriami didikij,kariij, pirkliij kapai. Sis laikotarpis jvardijamas irkaip atskiro amatininkq sluoksnio formavimosimetas. Su siais ir kitais politiniais, socialiniais beiekonominiais pokyciais glaudziai susijusios ir tuometu baltij zemes pasiekusios svarbios technolo-gijij naujovés. Butent siuo laikotarpiu datuojamazagrés, sukamijjij girnij, horizontaliu audimo stak-liij, ziedziamojo rato ir kitij svarbiij inovacijij pa-naudojimo Lietuvos teritorijoje pradzia.

Is bendro konteksto, atrodo, neiskrinta ir puo-dininkysté. Archcologinéje literatüroje placiai jsi-vyravusi nuomoné, kad butent tükstantmeciijsandüroje ji isgyvena svarbiausius kokybinius po-

kycius - pradedamas naudoti ziedziamasis ratas irnuo puodij lipdymo pereinama prie ziedimo. Taciaunors ziedziamojo rato panaudojimas paprastai sie-jamas su puodininkystés kaip atskiro amato issisky-rimu, be detalesnés keramikos analizés si Síjsajanegali büti nei patvirtinta, nei paneigta. Gana vie-ningai sutariama, kad ziedziamasis ratas Lietuvos te-ritorijoje pasirodé X a., o placiau pradétas naudotinuo XI a. ( Volkaité-Kulikauskiené, 1970; Mulevicie-né, 1971b), taciau placiau lipdytinés ir ziestos kera-mikos santykis lieka nenagrinétas, ncaiskuslipdytinés keramikos islikimas II tükst. pradzioje,ziestos keramikos plitimas centro ir periferijos as-pektu bei pan. Archeologiniij tyrinéjimq metu ap-tinkamos keramikos gamybos büái\ ne visadapaprasta nustatyti - lipdytiné ir apziesta ar apziestabei ziesta keramika daznai gali büti atskirta tikkruopsciai analizuojant siems gamybos büdams bü-dingus pozymius, taikant specialius laboratoriniusmetodus (Rice, 1987, 124-125), taciau i tai ganadaznai kreipiama per mazai démesio.

42 ROKAS VENGALIS

Sio laikotarpio keramikos analizé aktuali netik amatininkystés raidos klausimams. KeramikosStudijos ypac aktualios analizuojant gyvenviecii^bei piliakalniij medziag^. Nors keramika yra pa-grindiné bei gausiausiai aptinkama sii paminklijradinii) grupé, ji iki siol dar islieka ir menkiausiaityrinéta. Ypac tai aktualu kalbant apie I tükst. pa-baigos ir Ii tûkst. pradzios keramik^. Trüksta sioskeramikos klasifikacijos, chronologijos studiji|.Specialiii sios srities tyrinéjimi] trûkumas ne kar-t^ akcentuotas vélyvuosius piliakalnius analizuo-janciuose darbuose (Zabiela, 1991, 22; 1995,140-141).

Aptariamo laikotarpio keramikos tyrinejimi}menkum^ Lietuvoje iliustruoja jau vien tik spe-cialiai jai skirtij darbij skaicius. Ziedziamojo ratoatsiradimo Lietuvoje klausimui iki siol skirtas tikvienas nedidelis straipsnelis (Muleviciené, 1971b).Keliuose darbuose analizuojama kapuose aptiktakeramika (Sadauskaité-Muleviciené, 1965; Bliu-jiené, 2005a; 2005b). Skelbiant tyrinétij paminklijmedziagq, keramikai paprastai skiriama maziau-siai démesio. Kaip isimtj cia galima paminéti tikdviejq paminkli^ - Palangos gyvenviecii} (Zulkus,1997, 177-246) bei Grigiski^-Neravij pilkapyno(Kunciené, 1983) publikacijas, kuriose keramikaanalizuojama placiau. Galbüt kiek aiskesné pa-détis yra Vakarq Lietuvoje, kurios medziaga yragausesné ir geriau datuota. Kitq Lietuvos sriciijkeramika kol kas yra kur kas maziau pazistama.Taip pat atkreiptinas démesys, kad beveik visuosedarbuose analizuojama tik II tökst. pradzios ke-ramika, tuo tarpu I tükst. pabaigos keramikai skir-tas bene vienintelis, jau minétas O. Kuncienésstraipsnis, taciau ir jame analizuojama tik vienopaminklo medziaga. Taigi is esmés situacija darislieka labai miglota. Ypac tai akivaizdu perzvel-gus platesnés tematikos darbus, kuriuose aptaria-ma ir sio laikotarpio keramika. Skirtingq autoriijdarbuose situacija nusvicciama gana skirtingai,kartais net priestaringai (Hohibowicz, 1950, 183;Volkaité-Kuiikauskiené, 1970,76-77; Tautavicius,1996, 266).

Sio darbo objektas yra I tükst. pabaigos ir IItükst. pradzios - VIII-XII a. F.ytij Lietuvos kera-mika. ]vairiuose regionuose keramikos raida ga-léjo vykti kiek skirtingai, todét pradiniame tyrimifétape neverta analizuoti mediiagos is platesnioregiono - taip gali likti nepastc'béti kai kurie teri-toriniai skirtumai. Terminas Rytij Lietuva cia var-tojamas Rytij Lietuvos pilkapiij kultüros paplitimoarealui dabartinéje Lietuvos tiíritorijoje apibréz-ti. Sis regionas keramikos tyrimams yra gana pa-rankus dél tuo metu cia egzistavusio paprociolaidojant mirusjjj} pilkapj, be <it4 jkapiq, kartaisdar jdéti vien^ ar kelis sveikus puodus. Taip patsiojc teritorijoje vykdyti paly^inti intensyvüs pi-liakalniij bei gyvenviecii| tyrincjimai, davç nema-zai medziagos. Taigi nors turima medziaga ir néraitin gausi, palyginti su kitais Lietuvos regionais,situacija cia visai nebloga.

Viename darbe aptarti visus su keramika su-sijusius klausimus bütif nejmanoma, tai daryti irnesistengiama. Daugiausia déinesio cia skiriamakeramikos tipologijai ir chronclogijai, taip pat ga-mybos technologijai, apziestos ir ziestos kerami-kos pasirodymo klausimui. Maziau lieciami ar netvisai nenagrinéjami su laidojin-io paprociais susijçklausimai, puodininkystés amaio issiskyrimas, kul-tûrinés jtakos ir daugelis kiti^ problemq.

TYRINÈJIMy ISIORIJA

Dar XIX a. pabaigoje Rytq Lietuvos I tükst.pabaigos - II tükst. pradzios kiiramikq literaturo-je mini F. Pokrovskis ir W. Szukiewiczius. F. Po-krovskis, aprasydamas Lietuvos-Baltarusijospasienyje savo paties tyrinétus pilkapius, pastebi,kad juose randama keramika yra ne urnos, ji skir-ta tik pernesti sudegintus mirusiojo kaulus is de-ginimo vietos \ pilkapj (FIoKpCBCKUM, 1895,195).Analizuojamai temai svarbus jo teiginys, kad norspilkapiuose randama tik lipdytinés keramikos, tuometu jau galéjo büti naudojarrias ir ziedziamasisratas. Tai buvo ritualiné keramika, gaminama spe-

LIETUVOS KERAMIKA VIII-XII A. 43

cialiai laidojimo apeigoms ir jos gamybos budasgaléjo skirtis nuo buitinés keramikos gamybos bû-do (FIoKpoBCKMH, 1895, 155). W. Szukiewiczius,publikuodamas savo tyrinèt4 Pamusii} pilkapiqmedziaga, mini ten rastus nedidelius puodelius,apraso ji| matmenis. Jis, kaip ir F. Pokrovskis, ma-no, kad si keramika buvo skirta mirusiojo kauiamspernesti, taip pat teigia, kad tokia keramika ga-minta tik vietoje ir nebuvo importuojama (Szu-kiewicz, 1900, 10-11, 16).

Tarpukariu Vilniaus kraste dirbç ir gana in-tensyviai pilkapius tyrinéjç lenki} archeologai sa-vo darbuose keramikai daugiau démesio neskyré.Kiek placiau keramika aptarta 1934 m. parasyto-je, taciau tik po karo isspausdintoje Karmazinqpilkapyno publikacijoje (Cehak-Hohibowiczowa,1955, 328-329). Sio darbo autoré teigia, kad sia-me pilkapyne aptikta lipdytiné keramika yravietine, o pagaminta ant ziedziamojo rato - im-portuota is slavq krasti|. Vilniaus kraslo priesis-torç apibendrinanciame darbe keliais sakiniaiskeramikq apibudina ir W. Antoniewiczius (Anto-nicwicz, 1930, 117-118). Ziest^ keramikq jis taippat sieja su slavi| jtaka.

Tokiais kukliais VIII-XII a. Rytq Lietuvos ke-ramikos paminéjimais literatüroje tenkintasi ikipat XX a. antrosios pusés - situacija pasikeité tiksestajame desimtmetyje. Siuo atveju labai reiks-minga A. Tautaviciaus disertacija, kurioje jis susis-temino tuo metu turimus duomenis ir padare kaikurias svarbias isvadas (TayxaBHHioc, 1953s, 261-265, 339-341). A. Tautavicius teigia, kad I tûkst.pabaigoje dar buvo visiskai jsigaléjusi lipdytinékeramika, taciau jau pastebi ir pirmqsias tech-nologinii} inovaciji^ uzuomazgas - puodas is Ka-pitoniskiii piikapio 16, jo manymu, lipdytas antlentelés, kuri lipdant galéjo bûti pasukama \ rei-kiam^ pusç (TayraBwmoc, 1953s, 263). Ziestos ke-ramikos pasirodymas ir jsigaléjimas datuojamasX a. (puodai is Kapitoniskiq pilk. 3, 9, Stakqpilk. 9, Zvirbliq) (TayTaBHHioc, 1953s, 340). Jis taippat atkreipia démesj j pilkapiuose randamos ke-ramikos formij jvairovç, jos primityvumij, prast^

i . Nors pastebi, kad I tükst. pabaigos pil-kapiii keramika visiskai nebüdinga pihakalniams,taciau oponuoja ankstesnii} autoriq issakytai nuo-monei, kad ji buvo lipdoma specialiai laidojimoapeigoms. Sis priestaravimas aiskinamas skirtin-ga SÍ4 paminklq chronologija - I tûkst. pabaigojepiliakalniuose dar nebuvo nuolat gyvenama, o pa-pédziq gyvenvietés darbo rasymo metu dar nebu-vo pradétos tyrinéti (TayraBH^ioc, 1953s, 265).A. Tautavicius bando interpretuoti ir ziestos ke-ramikos paplitimo Ryti| Lietuvoje aplinkybes-jomanymu, nauja technologija pirmiausia pasirodofeodalif centruose - piliakalniuose, kur ']i\ galéjoinicijuoti is Rusios kilç amatininkai. Tuo tarpu nuopiliakalniii lahiau nutolusiuose pilkapynuose lip-dytiné keramika islieka ir II tûkst. pradzioje, ta-ciau tuo metu jau pamégdziojama piliakalniuosegaminamos ziestos keramikos formos bei orna-mentai (TayraBMHioc, 1953s, 340-341).

Is kitq keramik^ analizuojancii} darbq issiski-ria issami W. Hohibowicziaus monografija, kuriojenagrinéjama Vakarij Baltarusijos ir Rytif Lietu-vos keramika (Hohibowicz, 1950). Analizuodamasarcheologines problemas, autorius labai placiaipanaudoja etnografinius duomenis, kuriq didelçdalj pats ir surinko specialiai siam darbui. Taip patpasitelkti ne tik vietiniai archeologiniai duome-nys, bet ir analogijos is jvairiij pasaulio krasti}, kaikurioms problemoms sprçsti buvo atliekami ir cks-perimentiniai bandymai. Darbe itin daug déme-sio skiriama jvairiij tipq ziedziamifjq rati}ypatybéms bei funkcijoms analizuoti, taip pat pla-ciai aprasomos ir ¡vairios puodo formavimo tech-nologijos - lipdymas, apzicdimas, ziedimas. Sicpuodq formavimo technologiniai tyrinèjimai islie-ka svarbûs iki siq dieni|, taciau Lietuvos archeo-logai siij duomenq placiau kot kas nepanaudojo.Monografijoje W. Holubowiczius analizuoja ir V-XII a. Ryti} Lietuvos keramikq (Holubowicz, 1950,207-215). Jo nuomone, I tûkst. siame regione ke-ramika buvo gaminama moten}, jos puodus lipdénenaudodamos ziedziamojo rato. Apie XI a. di-desniuose centruose jsikûré is ryti} slavi} micstu

44 ROKAS VENGALIS

atsikélç amatininkai, kurie puodus lipdé su zie-dziamojo rato pagalba. Is ti| centri| laikui bégantamatas paplinta ir kaimo vietovèse, kur amatinin-kais tapç vietiniai vyrai périma is moteri} sen^'^lipdymo technik^ ir kai kurias puodq formas(Hohibowicz, 1950, 215). W. Hofubowiczius, skir-tingai nei daugelis kitq autoriq, netapatina apzies-tos keramikos, kuri is esmés yra lipdytiné, su istikrijjij ziesta. Jis teigia, kad analizuojamoje teri-torijoje apziesta keramika pasirodo X-XI a., ta-ciau ziesta keramika atsiranda ne anksciau nei XVamziuje. XIV a. vien tik apziesta keramika aptin-kama net ir didziausiame centre - Vilniuje (Krei-vosios pilies tyrinéjimij duomenimis) (Hohibowicz,1950, 183).

1961 m. isleistame Lietuvos archeologinç me-dziagi^ apibendrinanciame veikale „Lietuvos ar-cheologijos bruozai" apie vélyv^ji gelezies amzii}(IX-XII a.) rasiusi R. Volkaité-Kulikauskienétrumpai apraso ir sio laikotarpio keramik^ (LAB,1961, 416-419). Ji mano, kad to laikotarpio ka-puose randama keramika gyvenime nebuvo nau-dojama, bet gaminta specialiai kaip jkapé. Sjteiginj ji pagrindzia prasta kapq keramikos koky-be bei visiskai kitokia keramika, randama to lai-kotarpio piliakalniuose. Sio laikotarpio piliakalniijkeramik^ autoré iliustruoja Nemencinés bei Auks-tadvario virsutinii| kultürinii| sluoksnii| medzia-ga, kuri^ ji datuoja X-XIV a.

Vieni svarbesnii) sia tema yra I. Mulcvicienéstyrinéjimai. Darbe, skirtame X-XVI a. kapinynqkeramikai, ji mini Kapitoniskii^ ir Staki| pilkapiuo-se rastq keramik^, kuriq laiko ziesta. Apibendri-nusi sio laikotarpio kapif keramik^ is visosLietuvos teritorijos, ji prieina prie isvados, kad [kapus bûdavo dedami buityje naudoti puodai.Ziestos keramikos pasirodymq datuoja ne anks-ciau kaip X a., taôiau vélyviausiq lipdytinés kera-mikos radiniif nemini, bet aptaria tik ziest^j^(Sadauskaité-Muleviciené, 1965). Daug issames-nis kitas jos straipsnis, skirtas specialiai ziedzia-mojo rato pasirodymo klausimui nagrinéti(Muleviciené, 1971b). Cia autoré medziagii ana-

lizuoja placiau, apima tiek lipdytinç, tiek ziest^keramikq ne tik is laidojimo paminkli|, bet ir ispiliakalnii|. Susisteminus duomenis paaiskéja, kadRytij Lietuvoje X a. pilkapiuose randama tik lip-dytiné keramika. Pacioje X a. pabaigoje - XI a.pradzioje jau aptinkama lipdytinés apziestos ke-ramikos, o II tOkst. pradzia datuojamuose kapuo-se pasitaiko ziestos bei lipdytinés keramikos,puostos ziestai bijdingais ornamentáis (Mulevi-ciené, 1971b, 119). Pastebima, kad Rytq Lietu-voje senq tradicijij atsisakoma labai pamazu, ilgaiislieka senosios puodininkystés tradicijos beipuodtj formos. Iskeliama hipotezé, kad ziedzia-masis ratas Lietuvos teritorijoje plito dviem ke-liais - jo atéjimas j Rytq Lietuv^ siejamas su rytifsiavii, 0 i pietinius bei vakarinius Lietuvos rajo-nus - su vakarii slavi| jtaka (Muleviciené, 1971b,118-120).

Kiek netikét^ hipotezç iikélé V. Daugudis. Jomanymu, iki pat ziedziamojo rato atsiradimoII tükst. pradzioje ir net kartu su juo galéjo vis darbûti naudojama grublétoji keramika {JX^yvyjinc,1966, 62-63). Nors si mintis ir priestarauja kitqtyrinétoji} isvadoms, ji susilauké ir pritarimo (Tau-tavicius, 1996, 266). Taciau si hipotezé paremta isesmès tik analogijomis su Latvijos teritorijä, Lie-tuvoje jq bandyta paremti tik Juodoniij piliakal-nio papédés gyvenvietés medziaga.

1970 m. R. Volkaités-Kulikauskienés monog-rafijoje, skirtoje IX-XII a. Lietuvoje, keramikaanalizuojama issamiau nei anksciau minétame siosautores darbe. Kapuose aptinkama keramika jaulaikoma buitine, o ne ritualine, kaip anksciau, josskirtumai nuo piliakalnii^ keramikos ai.skinami so-cialiniais aspektais - piliakalniuose gyvenç didi-kai naudojo amatininkij produkcijq, o pilkapiuosepalaidoti eiliniai bendruomenés nariai keramik^gamindavosi patys. Ziedziamasis ratas, R. Volkai-tés-Kulikauskienés nuomone, Lietuvoje pasirodoX a., o XI a. ziesta keramika jau buvo placiai pa-plitusi (Volkaité-Kulikauskiené, 1970,74-81). Sia-me darbe bene pirmq kart^ Lietuvoje bandomanustatyti tikslesnç ankstyvosios ziestos keramikos

KER, MIKA Vill-XII A. 45

tipologij^ bei ehronologijq - isskiriami XI, XII irXIII a. keramikos skirtumai. Nors autoré ir pri-pazjsta, kad jvairiuose Lietuvos regionuose kera-mikos raida galéjo siek tiek skirtis, visa Lietuvosteritorijâ analizuojama bendrai. 2001 m. isleistamedarbe autoré tik pakartoja senus savo teiginius, ne-pridédama nieko nauja (Volkaité-Kulikauskiené,2001, 282-288).

Taip pat svarbus yra O. Kuncienés straipsnis,analizuojantis Grigiskiq-Neravq pilkapyno kera-mikij (Kunciené, 1983). Siame darbe pirmq kartijissamiau analizuojami keramikos déjimo j pilka-pius ritualij aspektai. Sis paprotys siejamas su lai-dotuviij metu vykusiais sermenimis ir mirusiojoaprüpinimu maistu bei gérimu. Taip pat cia pirmqkart£| bandyta sukiasifikuoti I tûkst. pabaigos ke-ramik^, j kuri<| ankstesni autoriai paprastai labiaunesigilindavo, daugiau démesio skirdami II tükst.pradzios keramikai.

G. Zabiela, analizuodamas sio laikotarpio pi-liakalnii^ medziagq, keramik^ laiko svarbiu siii pa-minklii chronologiniu indikatoriumi, taciauakcentuoja specialii| keramikos tyrinéjímij trûku-mí|. Sutikdamas su nusistovéjusiu ziedziamojo ra-to pasirodymo datavimu X a., jis linkçs i vélesniuslaikus nukelti ziestos keramikos jsigaléjimi^ - tei-gia, kad lipdytiné keramika turéjo büti placiai nau-dojama iki pat XII a. pabaigos (Zabiela, 1991,23;1995, 140-141).

Cia paminéti tik reiksmingesni darbai, padc-dantys susidaryti bendrij vaizdq apie VIU-XII a.Rytq Lietuvos keramikq. Liko nepaminétas ne-mazas skaicius darbif, kuriuose dazniausiai tik pa-minimi ir aprasomi sios keramikos radiniai ar tikcituojami minéti autoriai ir nedaroma platesniijsavarankiskii isvadi|. Tarp tokiq darbi| vyrauja ty-rinéti{ paminklq publikacijos, kuriose paprastaikeramikai skiriama labai nedaug vietos.

Apibendrinus iki siia dienij pasirodziusiusdarbus gali susidaryti ¡spüdis, kad tyrinétojai is

esmés sutaria tik dél dviejq dalykij - kad zie-dziamasis ratas pasirodo X a. ir kad \ Rytij Lietuv^jis ateina is ryttj siavi miestij. Tuo tarpu problemq,reikalaujanciq nuodugniq tyrinéjimq, iskyla kur kasdaugiau. Kaip pagrindines, daugiausia neaiskumijpaliekancias problemas galima bûtij jvardyti sias:

1. Keramikos tipologijos trükumas - tik ati-tinkamai suklasifikavus keramik^ galima j ^ tiks-liau datuoti bei patikslinti jos raidq.

2. Jvairus autoriai tii paciij keramikq daz-nai identifikuoja skirtingai - tas pats puodasvieno tyrinétojo gali büti laikomas apziestu, okito - ziestu.

3. Laidosenos analizés nepakankamumas - nevisai aisku, ar kapuose aptinkama buitiné, ar ritu-aiiné keramika. Jei tai ritualiné keramika, ji ne-tinkama nei amatininkystés raidai, nei ziedziamojorato isplitimo mastui anaiizuoti, taip pat negali bü-ti naudojama ir kaip chronologinis indikatoriusdatuojant gyvenvieciq bei piliakalniij keramikq.

4. Chronologijos netikslumas - bandoma kuotiksliau datuoti ziedziamojo rato atsiradimq, ta-ciau patys pilkapiai, kuriuose aptinkama tam ga-linti pasitarnauti keramika, daznai dar nératiksliau datuoti.

5. Visuose darbuose is esmés analizuojama tikpilkapiuose aptikta keramika - daugelis pastebitokios pat keramikos trükum^ piliakalniij kultü-riniuose sluoksniuose, taciau sio reiskinio priezas-tys lieka neaiskios.

6. Nepakankamai argumentuoti teiginiai, su-sijç su amatininkystés raida - nors ziedziamojorato panaudojimas ir glaudziai susijçs su puodi-ninkystés kaip amato issiskyrimu, tarp siif daly-kij negalima déti lygybés zenklo, tokiemsteiginiams pagrjsti reikalingi kur kas nuodugnes-ni tyrimai.

7. Terminologijos problcmos - daugelis auto-riu painioja terminus „ant ziedziamojo rato paga-minta keramika" ir „ziesta keramika".

46 ROKAS VENGALIS

ANALIZUOJAMA KERAMIKOSKOLEKCUA

Daugelis autoriij, bandç analizuoti VIII-XII a.Rytij Lietuvos keramikii, pirmiausia susidüré sumedziagos kiekio problema. Is tikrijjij ilgij laik^turétas tik labai nedidelis kiekis sios keramikos,todél buvo ganétinai sudétinga daryti labiau pa-grjstas isvadas. Taciau pastaraisiais desimtmeciaismedziagos gerokai pagauséjo. Nuolat gana inten-syviai tyrinéjant Rytij Lietuvos pilkapynus, didéjair juose aptinkamos keramikos kolekcijos muzie-juose. Labai svarbu ir tai, kad suintensyvéjo pa-pédziij gyvenvieciii tyrinéjimai. Dalyje jij aptiktair analizuojamam laikotarpiui priskirtinos kera-mikos. Turima kolekeija toliau apibüdinama skirs-tant J4 j dvi grupes pagal radimo konteksti^ -gyvenvieciij bei piliakalniij ir pilkapii| keramik^.

Tyrinétojai jau nuo seno atkreipé démesj, kadtokios keramikos, kuri randama pilkapiuose, pi-liakalniuose neaptinkama. Tai buvo aiskinama¡vairiai, bet dazniausiai - skirtinga jtj chronologi-ja arba pilkapiij keramikos ritualine paskirtimi. Pa-prastai pilkapiij keramika lyginta su Nemencinésbei Aukstadvario piliakalniij keramika is virsuti-niij kultüriniij sluoksnii|, kuriuos jij tyrinétojai da-tavo X-XIV a. (Kulikauskas, 1958, 29; Daugudis,1962, 56-62). Taciau panasu, kad si chronologijayra kiek paankstinta ir bent jau priesvalstybiniijlaikij tikrai neturétq apimti. Tokiu atveju ir kera-mikos skirtumas tampa savaime suprantamas. Istiesij beveik visuose vélyvuosiuose Rytij Lietuvospiliakalniuose dominuoja XIII-XIV a. medziaga,o VIII-XII a. radiniij pasitaiko labai retai. Tarpanksciau tyrinétij piliakalniij isimtys siuo atzvil-giu, ko gero, bütij tik dvi - Kaukai' ir Mazulonys.Abiejuose siuose piliakalniuose yra ryskiij priesij

puolimo pozymiij - kultüriniuose sluoksniuose zy-müs gaisro pédsakai, gausiai aptikta stréliij ant-galiij, kitij ginklij. Sios aplinkybes greiciausiai irlémé, kad siuose sluoksniuose ishko didelis kiekisjvairiij radiniij, tarp jij ir keramikos. Kaukij pilia-kalnyje aptikta daug lipdytinés keramikos lygiu pa-virsiumi, labai panasios j t§, kuri aptinkamapilkapiuose. Rasta ir vélyvesnés, XIII-XIV a. bü-dingos keramikos, analogiskos aptinkamai kituo-se vélyvuosiuose piliakalniuose. Mazulonysesituacija greiciausiai buvo panasi. V. Daugudzioduomenimis, pagrindinç ir gausiausiq keramikosgrupç siame piliakalnyje sudaré ziestij puodij su-kés. Deja, si^ keramikíi jis apibüdina tik keliaissakiniais ir pateikia labai primityvius jos piesinius(Daugudis, 1961, 36-37). Neatmestina galimybé,kad tarp sios V. Daugudzio jvardintos kaip zies-tos keramikos yra ir lipdytinés su ant ziedziamojorato gamintai keramikai büdingu ornamentu (to-kios nemazai aptikta ir Kaukij piliakalnyje). Antrapagal gausumij Mazuloniij piliakalnio keramikosgrupé - juodos spalvos lipdytiné lygiu pavirsiumi.Si keramika blogiau isdegta, storesnémis (0,8-1,2 cm) sicnelémis, su gausiomis grüsto akmenspriemaisomis, profiliavimu primcna ankstyvjy^ziest^ keramikq (Daugudis, 1961, 36). Pagal ap-rasym^ galima sprçsti, kad si ir turétij büti ana-logiska pilkapiuose aptinkamai keramikai.Mazuloniu piliakalnio keramika yra labai vertin-gas saltinis analizuojant II tükst. pradzios kerami-kcj, taciau ji saugoma Sankt Peterburgo Ermitazomuziejuje, todél Lietuvos archeologams siuo me-tu yra gan sunkiai prieinama. Kadangi V. Daugu-dzio straipsnyje si keramika aprasyta tik bendraisbruozais, pakartotina, detalesné muziejaus me-dziagos analizé ateityje bütij labai reikalinga ir su-teiktij daug naudingos informacijos sia tema.

' Kauki} piliakalnis paprastai priskiriamas ne Ryti} Lietuvos pilkapiq kulturinei sriéiai, bet jotvingiams. Taôiau jo kultu-rinê priklausomybc neluretq bûti laikoma tokia aiskia. Analizuojamo laikotarpio laidojimo paminklij salia sio piliakalnionéra zinoma. Tuo tarpu kiek ankstesnio laikotarpio grublétoji keramika. aptikta sio piliakalnio tyrinéjimi} metu. turi abiemsritims bûdingq pozymiif. galbüt net artimesne Rytij Lietuvos pilkapii^ kultûros teritorijoje aptinkamai keramikai (Vengalis,2007).

RYTV LIETUVOS KERAMIKA VIII-XII A. 47

Daugiau medziagos dabar jau turima is papé-dziu gyvenviecii}. Ankstesniais metáis tyrinétoseRytL} Lietuvos papédzii| gyvenvietése lipdytinéskeramikos lygiu pavirsiumi buvo randama tik ne-dideli kiekiai, nevirsijantys keiii| procentq visosaptinkamos keramikos. Dél tokio nedidelio kie-kio j keramikq lygiu pavirsiumi nekreipta daugiaudémesio, gyvenvietés datuotos pagal zymiai gau-siau Jose randamí^ keramik^ brüksniuotu bei grub-létu pavirsiumi. Be abejo, ne visa lipdytinékeramika lygiu pavirsiumi gali büti priskiriamaVIII-XII a. Nedidelis jos kiekis beveik visada ap-tinkamas I tükst. pr. Kr. ir I tükst. po Kr. pradziossluoksniuose kartu su brüksniuot^a. Si keramikalygiu pavirsiumi savo molio mase, sieneliij profi-liavimu analogiska brüksniuotajai, vienintelis skir-tumas yra tik tas, kad jos pavirsius nebrüksniuotas(Grigalaviciené, 1995, 221). Su ankstyv^ja grub-létqja keramikos iygiu pavirsiumi paprastai neap-tinkama (isskyrus miniatiürinius puodelius beigludintii), taciau su vélyvqja aptinkama gana daz-nai, nors paprastai taip pat tik nedideli kiekiai.Pastaroji yra gana ivairi. Dalis primena gludintijkcramikq - gerai nulygintu pavirsiumi, su smélioar labai smulkiai grüsto granito priemaisomis,briauninés formos, tik ne taip gerai nugtudinta irne juoda. Kita dalis keramikos lygiu pavirsiumipanasesné j grublét^q - molio masé su gausiomisir stambiomis grüsto granito priemaisomis, puo-dai kibiro formos. Kiek daugiau tokios kerami-kos aptikta Aukstadvario piliakalnio papédésgyvenvietéje. Taciau, kaip minéta, kartu su grub-lét^a randama keramika lygiu pavirsiumi tyrinéto-jy démesio nesusilauké, jos datavimo problema -ar ji vienalaiké su grublét^ja, ar kiek vélyvesné -literaturoje dar nebandyta placiau analizuoti.

Tarp placiau tyrinétij gyvenviecii| lipdytiné ke-ramika lygiu pavirsiumi kaip vyraujanti rüsis mi-nima Mazuloniii pihakalnio papédés gyvenvietéje(Zabiela, 1990; Kliaugaité, 2006). Paiyginti nema-zos sios keramikos kolekcijos zinomos ir is kiti|paminklij. Tai Alytaus (Svetikas, 1986), Krüminii}(Striskiené, 2000), Kernavés (Luchtanas, 2005) beikitq piliakalnii} papédziq gyvenvietés. Siuose pa-minkluose taip pat aptikta ir kitq geriau datuoja-my I tükst. pabaigos bei II tükst. pradzios radiniq,be to, keramika molió mase bei puodij formomisanabgiska pilkapiuose randamai, todél jos prisky-rimas analizuojamam laikotarpiui didesnii} abe-joniq sukelti neturétij. Kadangi lipdytiné keramikalygiu pavirsiumi paprastai labai menkai apibüdi-nama tiek publikacijose, tiek tyrinéjimq ataskai-tose, kur ir kiek is tikrqjij rasta keramikos, kuri^galima priskirti VIII-XII a., galima nustatyti tikperziüréjus visq muziejuose sukaupt^ gyvenvieciqmedziagq. Tuo tarpu rengiant sj darbq buvo apsi-ribota tik didziausias keramikos lygiu pavirsiumikolekcijas suteikusit| paminklij - Kaukq piliakal-nio, Kernavés piliakalniu ir gyvenvietés, Krümi-nii} papédés gyvenvietés bei Mazuloniq papédésgyvenvietés medziagos perziüra Lietuvos naciona-linio muziejaus bei Kernavés valstybinio archeolo-gijos ir istorijos rezervatinio muziejaus fonduose.

Su pilkapiq keramika archeologinii} tyrinéji-mií metu susidurta jau XIX a. pabaigoje (Szukie-wicz, 1900). Siuo metu VIII-XII a. lipdytinéskeramikos lygiu pavirsiumi zinoma jau is daugiaunei 20 pilkapyni^^ Dabar turime per 60 puodq,kurii} forma yra visiskai rekonstruota. Rengiantsj darbq buvo stengiamasi perziüréti visa Lietu-vos muziejuose saugomq Rytq Lietuvos pilkapiukeramik^^ Neperziüréta liko tik Zvirbliif ir Ro-

- Azusilé (Ignalinos r.), Ciobiskis (âirvintq r.), Grigiskés-Neravai (Vilnius), JakSiskis (AnykScitj r.). KapitoniSkés (Kai-siadorii) r.), Karmazinai (Vilniaus r.), Kemavc (Sirv¡nti| r.), Kretuonys (Svencioniq r.), Kurkliij silas (AnykSeiií r.), Pabaré{Salcininkii r.). Paduobé-Saltaliüné Iil (Svencionii} r.), Pamusiai (Várenos r.). Rokantiskes (Vilnius), Sausiai (Traky n). Sku-bétai (aalcinínki} r.). Stakai (SalÈininki} r ) , Staviskés (Vilnius), Vaisniünai (Ignalinos r.), Vanagiskiai (Jonavos r.). Varliskés(Elektrénij r.). Vyziai (ignalinos r.), Zvirbiiai (Vilnius).

' Karmazini} (1991 m. tyrimai). Kernavés ir Varliskiij pilkapyni} medziaga saugoma Kernavés valstybiniame archeologi-jos ir istorijos rezcrvatiniame muziejuje, vist) kiti} pilkapynq. kuriuose aptikta analizuojamos keramikos, tnedziaga - Lietu-vos nacionaliniame muziejuje.

48 ROKAS VENGALIS

kantiskiií pilkapyni} keramika, saugoma Valsty-biniame archeologijos muziejuje Varsuvoje. Sii}paminkli} medziaga analizuota remiantis ji} pub-likacijomis.

Pilkapiuose randama ir sveikq puodi}, ir tik ji}sukiq. Keramika Rytq Lietuvos pilkapiuose pasi-rodo jau I tükst. viduryje. To laikotarpio pa-minkluose aptinkamos sudauzyti} puodi^ sukés,issibarsciusios po visq pilkapio sampili}. Dalisjq cia pateko is ankstyvesniq gyvenviecii kultû-rinii} sluoksnii}, suardytij pilkapio pylimo me-tu. Taciau kita dalis cia pateko ne atsitiktinai,bet atliekant tam tikrus ritualus laidojimo apei-gi| metu. Dazniausiai tai grublétoji keramika,bet pasitaiko ir keramikos lygiu pavirsiumi puo-dij sukii}. Nuo VIII a. (galbüt jau ir VII a.) atsi-randa naujas paprotys j pilkapi déti ir sveikuspuodus. Jie dedami dazniausiai pilkapio centreant pagrindo, bct kartais buna ir kape, dazniau-siai kiek atokiau nuo kaulq ir kiti} ¡kapiij. Ta-äau ir VIII-XII a. pilkapiuose aptinkama ne tiksveikii puodi}, bet ir tiktai jq sukii}. Dalis jq taippat yra is ankstyvesnii| gyvenvieciq (dazniausiaiankstyvesné uz pilkapj grublétoji keramika). Ki-ta dalis, manoma, sudauzyta ritualo metu. Nc-atmestina galimybé, kad bent kai kurie is jq irgibuvo sveiki puodai, tik del blogo isdegimo, bü-dami netvirti, ilgainiui suiro ar suduzo ir issi-barsté pilkapio suardymo metu (daugumatyrinéti} pilkapii} buvo smarkiai apardyti). Da-lis issibarsciusiq sukiq, ypac smulkesniy, kasi-néjimq metu kartais lieka nepastebétos,surenkamos ne visos, todél ir atrodo, kad puo-das buvo ne visas. Pilkapiuose aptinkamc| kera-mik^ bendrais bruozais galima apibûdinti kaiplipdytinius lygiu pavirsiumi, su gausiomis irstambiomis grûsto granito priemaisomis, pras-tai isdegtus ir ivairiq formij puodus bei dube-

nis.Svarbi problema analizuojant pilkapiij kera-

mik^ yra jos datavimas - Èia aptinkama mazai tiks-liai datuojamq jkapii}, be to, daznai jie smarkiaisuardyti, kartais neaisku, pagal kurj kapq datuoti

pilkapyje aptiktus puodus. Pilkapyni} tyrinéjimi}publikacijose dazniausiai pateikiama labai plati jqchronologija, daznai datuojant kartu vist| pilka-piq grupç. Kiekvienas pilkapis atskirai datuoja-mas gana retai. Tarp placiau tyrinétq pilkapynq,kuriuose aptikta keramikos, geresné padétis siuoatzvilgiu yra tik Zvirbiiq pilkapyno, kuris pasta-ruoju metu susilauké issamios publikacijos (Iwa-nowska, 2006).

Ne vienam tyrinétojui iskilo klausimas, ar pil-kapiuose aptinkama ritualiné, ar buitiné kerami-ka. Mokslininkq nuomonés siuo klausimuissiskiria. Tai labai svarbus klausimas, kadangi ri-tualiné keramika gali büti gaminama kitaip ir ki-tokia nei buitiné. Daugcliui autoriij abejoniq kéléprastas sios keramikos isdegimas bei tai, kad to-kios keramikos nerandama piliakalniuose. Kaipminéta, pastaruoju metu jos vis daugiau randa-ma piliakalniq papédziq gyvenvietése, todél aisargumentas nebéra jtikinamas. Galima pasitelk-ti ir analogijas is Vakarq Lietuvos - ten kapiny-nuose aptinkama buitiné keramika, nesiskiriantinuo aptinkamos gyvenvietése (taciau randamataip pat ir ritualinés keramikos - miniatiüriniqpuodeliq) (Bliujiené, 2005b). Nors iskeita jvai-riq versijq del kapuose aptinkamq indq funkci-jos, labiausiai tikétina, kad juose buvo mirusiajamskirto valgio ir gérimo. Paprotys mirusiajam j ka-p^ déti maisto ir gérimo uzfiksuotas ir keliais sim-tais metq vélesniuose rasytiniuose saltiniuose(Bliujiené, 2005a, 91-92), taciau jis galéjo büti ki-Içsjau aptariamu laikotarpiu. Kad pilkapiq kera-mikoje gamintas maistas, liudija tai, jog kartais antpiiodq sicneliq pasitaiko degésiq (Pamusiai, Kar-mazinai ir kt.). Rytq Lietuvos pilkapiq keramikaSiuo atzvilgiu chemiskai dar néra tirta, bet galimapasitelkti analogijas is rytiniq analizuojamos sri-ties kaimynq kriviciq laidojimo paminklq, kur eg-zistavo panasus paprotys } pilkapius déti sveikuspuodus. Chemiskai istyrus Navrq pilkapyne (Me-dilo r., Baltarusija) aptiktos keramikos degésiusnustatyta, kad puoduose virtas maistas (Holubo-wicz, 1937, 63-66). Jdomu, kad èiame pilkapyne

RYTV LÍETUVOS KERAMIKA Vlil-XIl A. 49

taip pat aptiktas suskilçs, bet taisytas puodas - sie-nelésc pragrçztos skylutés surisimui (Hohibowicz,1937, 66) - tai rodo, kad puodas jau tikriausiaibuvo naudotas pries dedant jj [ kap^. Jei puodi^funkcija is tikriyij buvo susijusi su maistu, labaitikétina, kad si keramika yra buitiné. Kai kurietyrinétojai atkreipé démesj j prastq pilkapiuose ap-tinkamos keramikos isdegimcf ir tai pateiké kaipargument^ nuomonei, kad si keramika gamintaspecialiai laidojimo apeigoms (LAB, 1961, 416).Taciau prastas isdegimas yra bOdingas visai lau-ze (ne krosnyje) degtai keramikai. Gyvenvieté-se aptinkama keramika yra tikrai ne geriauisdegta (galbût tik kasinéjimq metu aptikus vi-sq puod^, kai nepavyksta jo iskelti sveiko, pra-stas isdegimas yra labiau pastebimas, nei aptikusnedidelç sukç). Buitinei keramikai toks isdegi-mas yra visiskai pakankamas - kol naudojamas,puodas yra gana tvirtas, jis suminkstéja tik ilg^laiki^ isbuvçs drégnoje aplinkoje. Taciau klausi-mas vis tiek islieka problemiskas ir reikalaujadetalesniii tyrimij. Pavyzdziui, net ir cheminiaistyrimais patvirtinus, kad puode buvo gamina-mas valgis, galima diskutuoti, ar jis buvo gami-namas daug kartij, ar tik vien^, specialiailaidotuvéms.

Vis déito remiantis gyvenvieciq ir pilkapii| ke-ramikos panasumu reikétij manyti, kad net jei pil-kapii| keramika ir buvo gaminta specialiailaidojimo apeigoms, ji gaminta tokia pati, kaip irbuitiné. Todél klasifikuojant VIII-XII a. kerami-kq bus remiamasi abieji] rüsiij paminklq radiniais.Vien gyvenvietése ir piliakalniuose aptiktos kera-mikos kiekis siuo atzvilgiu dar nebOtq visai pa-kankamas. Pilkapiij keramika labai svarbi dél to,kad aptinkami sveiki puodai leidzia analizuoti J14formas bei dydzius, proporcijas. Gyvenvietése taididelé retenybé, keramikq tenka analizuoti tik pa-gal virsutinés puodo dalies form^. Tuo tarpu turi-mas bendras keramikos kiekis jau leidzia darytikai kurias isvadas ir koreguoti tam tikrus ankstes-nius teiginius.

ZIEDZIAMASIS RATASIR ZIESTA KERAMIKA

Kaip minéta, tos pacios keramikos gamybosbûdas jvairiii archeologij kartais bOna identifikuo-jamas skirtingai. Taip atsitinka todél, kad autoriaine visada jsigilina j keramikos gamybos büdi| [vai-rovç, skirtumus bei pozymius, padedancius juosidcntifikuoti. Susidaro jspüdis, kad daugumojedarbti nematoma skirtumo tarp ant ziedziamojorato pagamintos keramikos ir ziestos keramikos.Nepakankamai suprantama ir ziedziamojo ratofunkcija bei jo tipij skirtumai. Todél pries prade-dant nagrinéti VIII-XII a. keramik^ tikslinga irsio klausimo detalesné analizé.

Ziedziamojo rato atsiradimas laikomas svar-bia naujove, rodancia puodininkystés pazangij beijos kaip amato issiskyrim^ - laikoma, kad lipdyti-né keramika gaminama tik savo reikméms, o zies-ta - pardavimui. Lipdytinç keramikq paprastaigamina moterys, o ziest^ - vyrai. Nors zinoma irtokio pasiskirstymo neatitinkanéiq faktij, dazniau-siai tai yra bûdinga jvairioms kultûroms skirtin-gose pasaulio dalyse (Arnold, 1985,100-105; Rice,1987, 188). Tokios s^sajos pastebétos ir tyrinéjantXIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusés Lietu-vos puodininkystç (Kudirka, 1973, 8, 16). Taciaupastaruoju metu, tyrinéjant puodininkystés ama-to issiskyrim^, ziedziamojo rato pasirodymas jaunéra laikomas pagrindiniu amato specializacijosrodikliu. Bandoma kartu ieskoti ir kitij jos pozy-mii| - amatLj specializacija gali bûti jvairiq lygii|,ir vien tik ziedziamasis ratas mazai kq gali apiejuos paliudyti (Van der Leeuw, 1977; Rice, 1987,183-184; David, Kramer, 2001, 305-309, 316-322).

Gaminant puod^ puodziui svarbu lengvai pa-siekti visas jo puses. Todél kai puodas yra pastaty-tas ant nejudamo pavirsiaus, dirbdamas puodziusturi pats vaikscioti aplink jj. Nors toks Updymobûdas atrodo ir neefektyvus, jis yra placiai zino-mas (Rice, 1987, 133). Kur kas patogesnis ir daz-

50 ROKAS VENGALIS

niau naudojamas lipdymo budas yra kai puodziussédi vietoje, o priesingas puodo sieneles pasie-kia pasukdamas jj. Kadangi pats puodas lipdy-mo metu dazniausiai negali büti kilnojamas, kadbütij galima J! pasukti, jis turi büti pastatytas antjudamo pagrindo. Paprasciausi tokie pagrindai -neitvirtinti mediniai ar moliniai padékiiukai. Tokspadéklas gali büti ir apversto puodo dugnas. Es-mé yra ta, kad puodziui nebereikia eiti aplink,lipdymo metu puodas nejuda ir pasukamas tikpertraukus lipdymo procès^ (Holubowicz, 1950,51-55, tab. 2).

Padéklíj pritvirtinus ant asies gaunamas tobu-lesnis prietaisas, archeoiogij paprastai vadinamasrankiniu ziedziamuoju ratii. Nors archeologijos li-teratüroje sis terminas yra placiai vartojamas, pa-tys puodziai sio prietaiso paprastai nelaikoziedziamuoju ratu (Riee, 1987,133). Lietuvos puo-dziai jj vadino krijeliu, stoxylu, vytuku, skrituliu (Ku-dirka, 1973, 24). Terminas rankinis ziedziamasisratas (dar vartojama/ï/7m/fyv'i«/5, létasis, lengvasisziedziamasis ratas) neatspindi esminii} skirtumijnuo tikro ziedziamojo rato - del savo lengvumojis neturi inercijos, todél negali büti naudojamaspuodams ziesti''. Jo funkcija daznai yra panases-né i anksciau minétij padékli] nei j ziedziamojorato (Holubowicz, 1950, 59-60, 62-63). Is etno-grafinés medziagos zinomi jvairus sio ¡rankiotipai, kai kurie jij buvo sukami ir kojomis (Holubo-wicz, 1950, 55-68, tab. 5-9; BOÖPMHCKMH, 1962a;Kudirka, 1973, 25-27, pav. 5). Primityviausiijjqfunkcija visai nesiskyré nuo sukiojamq padékiij,tuo tarpu tobulesni dazniausiai buvo naudojamiir nulipdytam puodui apziesti. Atsizvelgiant j visatai siame darbe nevartojamas terminas rankinisziedziamasis ratas, sis prietaisas J. Kudirkos pavyz-dziu vadinamas stovylu.

Pagrindines tikrojo ziedziamojo rato savybésyra jo greitis ir inercija. Dazniausiai sj prietaisq

sudaré du diskai - nedidelio skersmens lengvasvirsutinis bei platus ir sunkus apatinis. Apatinisratas yra smagratis, skirtas sukimuisi palaikyti, oant virsutinio ziedziamas puodas. Archeologijos li-teratüroje sis prietaisas vadinamas kojiniu ziedzia-muoju ratu, nors yra zinoma ir rankomis sukamij(Rice, 1987,134, 5.10 ill.). Ziedziam^j rat^ jsukusjis gana ilg^ laik^ islaiko greiti, o jam sulétéjus, ga-lima vél jsukti nepertraukus darbo proceso. Ziestigalima ratui sukantis nuo 50 iki 150 apsisukimij perminutç greiciu (Rye, 1981, 74).

Pagrindinis ziedziamojo rato pranasumaspries kitus prietaisus, be abejones, yra gamybosgreitis. Ant ziedziamojo rato jgudçs puodzius perdien^ nuziesdavo 40-300 indij, priklausomai nuoji| dydzio, tuo tarpu lipdytij puodij per dieti^paprastai büdavo nulipdoma iki 10, retáis atve-jais - iki 30 (Kudirka. 1973,29,45; BOÖPHHCKHH,

1978, TaÖJi. 1-6). Taciau toks ziedziamojo ratoefektyvumas gali büti uztikrinamas tik panaudo-jus visus jo privalumus. Tuo tarpu etnografiniaiduomenys rodo, kad labai daznai puodziai taipnedarydavo - ziedziamasis ratas kartais buvonaudojamas tik kaip stovylas - puodams lipdytiir apziesti (BOÖPHHCKHM, 1962b, 42-43; Nickiin,1971,35). Tokiu atveju, savaime suprantama, zie-dziamasis ratas pries stovyl^ neturi jokio prana-sumo.

Taigi daug kas priklauso ne tik nuo prietaiso,bet ir nuo jo panaudojimo büdo. A. Bobrinskispateikia net 7 puodziaus rato (neisskirdamasrankinio ir kojitiio) funkcinius variantus (Bo6-pHHCKHM, 1978, 27):

1. Ratas naudojamas tik kaip sukiojamasis pa-déklas.

2. Puodas lipdomas, o ratas naudojamas sie-neléms gludinti.

3. Puodas lipdomas, ratas naudojamas siene-léms gludinti ir virsutinei daliai profiliuoti.

^ Kai kurie modeliai ~ pereinamieji variantai tarp sio prietaiso ir likrojo ziedziamojo rato - turi sunkius apatinius diskus,Ir, sukami kojomis, kartais naudojami puodams ziesti (BOGPHHCEOIH, l%2b, 44; Kudirka. 1973. 26-27).

RYTV LIETUVOS KERAMIKA VIII-XII A. 51

4. Puodas lipdomas, ratas naudojamas ne tikvirsutinei daliai, bet ir sieneléms profiliuoti.

5. Ratas naudojamas ne tik profiliuoti bei sie-neléms lyginti, bet ir virsutinei puodo daliai nu-ziesti, lipdoma tik apatiné puodo dalis.

6. Nulipdomas tik puodo dugnas, likusi dalisziedziama.

7. Puodas ziedziamas is vieno molio gabalo.Be abcjo, toks detalus skirstymas ne visada rei-

kalingas, juolab archeologinéje medziagoje daz-nai ir nejmanoma taip tiksiiai nustatyti viso puodogaminimo proceso. Is esmés visus siuos ziedzia-mojo rato panaudojimo variantus galima suskirs-tyti } 3 grupes:

1. Puodo lipdymas (1 variantas).2. Puodo lipdymas véliau jj apziedziant (2-5

variantai, is dalies 6 variantas).3. Puodo ziedimas (7 ir is dalies 6 variantas).Ziesta keramika turétij büti laikoma tik tre-

ciuoju gamybos büdu pagaminta keramika, kaipuodas gaminamas is vieno molio gabalo, nau-dojant iscentrinç jégq, taciau ne bet kuri ant zie-dziamojo rato ar stovylo pagaminta keramika,kaip yra siuîiusi I. Muleviciené (Muleviciené,1971a).

Atsizvelgiant \ visa tai galima daryti tam tik-ras isvadas apie puodziaus naudojamo prietaisoir puodo gamybos büdo santykj (1 pav.). Jie nératarpusavyje visiskai susijç ir idcntifikuojami pa-gal skirtingus pozymius (BoöpHHeKiiii, 1962b), to-dél kyla klausimas, kas yra svarbiau ir \ kq reikétijkreipti daugiau démesio - ar svarbesnj lüzj puo-dininkystéje zymi ziedziamojo rato, ar ziedimotechnikos atsiradimas. Is viso to, kas paminéta,galima sprçsti, kad kur kas svarbesnis yra pats ga-mybos budas, o ne prietaisas. Be abejo, bc zie-dziamojo rato ziestos keramikos pagamintineimanoma, taciau jo atsiradimas tiesiogiai nero-do peréjimo prie ziedimo technikos. Svarbesniusekonomikos pokycius rodo butent puodij gamy-

^ ^ ^ FORMAVIMO^ ^ ^ T E C H N I K A

INSTRUMENTO ^ " ^ .TIPAS ^ ^ ^

Nejudinamas pagrindas

Sukiojanias padèklas

Stovylas(rankinis ziedziamasis ratas)

Ziedziamasis ratas(kojinis ¿ied^iamasis ratas)

Lip

dym

as

2

2

2

1

auî1/: =

1 1Q. ^

0

1

2

2

Zie

dim

as

0

0

1

2

1 pav. Puodziij instrumentij ir puodo formavimo teehnikossantykis: 0 - nenaudojama; 1 - naudojama tam tikromis ap-linkybémis; 2 - naudojama jprastai.

bos technikos kitimas, o ne nauji prietaisi| tipai(Bo6pHHCKHM, 1978, 26-34).

Kita priezastis, dél ko éia daugiau démesiokreipiama \ gamybos büdíj, bet ne j rato tipq, yralabiau subjektyvi. Paprasciausiai archeologijosmedziagoje labai sudétinga aptikti pozymiij, lei-dzianciij identifikuoti puodziq naudotq prietai-sij tip4. Patys prietaisai archeologijos medziago-je paprastai neaptinkami, o jij produktas -~ puo-dai ir jij sukés - labiau atspindi gamybos büdospecifik^, nei tai, kokiu prietaisu jie pagaminti.{vairiij tipij prietaisij nustatymo pagal keramikijpozymius yra analizavçs A. Bobrinskis (Bo6-pHHCKHM, 1962a; 1962b). Jo nuomone, vieninte-liai patikimesni pozymiai yra puodziaus rato asiesatspaudai ant puodij dugnq. Taciau Rytij Lietu-vos keramikos medziagoje tokiij atspaudij nepa-stebéta. Tuo tarpu keramikos gamybos büdq ga-lima nustatyti kur kas lengviau. Siij pozymiij kurkas daugiau ir jie gana piaciai tyrinéti. Issamiau-siai jie aprasyti A. Bobrinskio (BO6PHHCKHH,

1978) ir O. Rye (Rye, 1981) darbuose, kuriaisdaugiausia ir remtasi cia analizuojant Rytij Lie-tuvos kcramikij.

52 ROKAS VENGALIS

KERAMIKOS POZYMIAI

Molio masé. Aptariamojo laikotarpio kerami-kos molio masei büdingos gausios bei stambiosgrüsto granito priemaisos. Priemaisij dydis tamepaciame puode buna ¡vairus, stambiausios dale-lés paprastai buna didesnés kaip 5 mm, kartais ir10 mm skersmens. Molio mases su smulkiomispriemaisomis pasitaiko retai, tik pavieniais atve-jais (Grigiskiij-NeravL} pilk. 9, Karmazinqpilk. 20). Vizualiai vertinant patj molj galima pa-stebéti, kad buvo naudojamas gana skirtingas. Da-lis puodij rodo didelj molio susitraukimo dziüvimometu koeficient^. Tokiems puodams büdingos isori-neje sieneléje ryskiai issikisusios stambesnés prie-maisos. Molis- (vairiii atspalviij, nuo sviesiai geltonosiki tamsiai rudos spalvos. Tadiau vizualiai tiksliau jver-tinti molio mases savybes yra sudétinga, detalesneijos analizei reikalingi laboratoriniai tyrimai.

Lipdymo technologija. Svarbiij duomentj lip-dymo technologijai rekonstruoti teikia puodij dug-nai. Daugelio puodij dugnq apacia padengta zvyroar smélio sluoksneliu. Toks sluoksnelis atsirandatada, kai norint, kad puodas nepriliptq, pavirsius,ant kurio jis gaminamas, pabarstomas zvyru. Taikartais jvardijama kaip stovylo pozymis, taciau yrazinoma, kad pavirsius apibarstomas ir gaminantkitais prietaisais (BOGPHHCKHH, 1962b, 51-53).Tiesa, zvyras prie puodo dugno gali prilipti ir negamybos metu, bet pastacius gaminj dziüti. VIII-XII a. Ryti| Lietuvos keramikoje pastebéta maz-daug po lygiai zvyru pabarstyti^ bei lygiu pavirsiumipuodij dugnq (2 pav.). Kitas pozymis, paprastaisiejamas su stovylo naudojimu, yra borteliai, ei-nantys dugno perimetru. Jij kilmé siejama su ratoeentre pastatyta papildoma lentele. kurios skers-muo yra mazesnis uz puodo dugno. Taciau sj reis-kinj placiau tyrinéjçs A. Bobrinskis teigia, kadtokii} bortelii} kilmé yra kitokia, labiau susijusi sulipdymo technika (BOÖPHHCKHM, 1962b, 45-49;1978,39-42). Panasiq borteliij, nors ir nedaug, pa-stebéta ir analizuojamoje keramikoje (Varliskiqpilk. 2, Ciobiskio pilk. C) (2:1 pav.), taciau daug

dazniau jie aptinkami vélyvesnéje XIII-XIV a.keramikoje.

Puodo dugnas su sienelémis buvo jungiamas(vairiai. Siuo metu dar sudétinga nustatyti, kurisbüdas vyravo, kadangi tik palyginti retáis atvejaispavyksta Ji nustatyti. Atrodo, kad is pradziij bO-davo nulipdomas plokscias dugnas, tada prie jojungiamos sienelés arba is virsaus, arba is sonij(3 pav.). Analizuojamai keramikai itin büdingassieneiiij prie dugno lipdymo metu atsirandantisdugno paplatéjimas, kuris pastebimas didziojojedalyje analizuojamos keramikos (4 pav.). Toks pa-platéjimas nebüdingas nei ankstyvesnei, nei vély-vesnei - XIII-XIV a. keramikai, todél gali bütilaikomas vienu is aptariamojo laikotarpio kera-mikos atpazinimo pozymiq.

2 pav. Puodii dugnai is Varliskiu pilkapio 2: I - su zvyro péd-sakais (a - bortclis ties dugno krastu); 2 - lygus. be zvyropèdsaki}. Autoriaus nuotr.

RYTI; LIETUVOS KERAMIKA viii-xii A. 53

3 pav. Dugno ir sieneliij tvirtinimo zymés: 1 - sieneles priedugno tvirtintos i§ virSaus; 2 - sieneles prie dugno tvirtintosis sonq (1 - Karmazini) pilkapis 1 :2- Kernavés gyvenvieté,Pajautos slénis). Auioriaus mioir,

Sieneliq lipdymo technologija taip pat identi-fikuojama ne kiekvienu atveju, taciau galima tvir-tai pasakyti, kad visos anaiizuojamos keramikospuodq sieneles gamintos lipdymo bûdu. Is vicnomolio gabalo ziestq puodq siuo laikotarpiu dar ne-buvo. Vyraujanti lipdymo technika buvo sieneliqformavimas ziediniu büdu is atskirq apie 5 cm plo-cio juostq (5 pav.). Aptariamojo laikotarpio pabai-goje galéjo atsirasti ir kita lipdymo technologija,kai sieneles lipdomos is voleliq, jungiant juos spi-rahniu büdu. Si technologija nuo XI a. paplintaBaltarusijos teritorijoje (Holubowicz, 1950, 183),

4 pav. I tûkst. pabaigos keramikai büdingas praplatéjimasprie dugno (Kemavés gyvenvieté, Pajautos siénis).Auioriaus nuotr.

5 pav. Puodas is Karmazinij pilkapio 3 su ryákiai matomomisjuostq jungimo zymèmis. Autoriaus nuotr.

XIII-XIV a. bûdinga ir Lietuvai (Vaitkevicius,1999s, 50), taciau ryskesniq sios technologijos po-zymiq analizuojamoje keramikoje aptikti nepa-vyko.

Didziosios dalies analizuojamos keramikos pa-virsius gana rüpestingai nulygintas. Paprastai ge-riau nulygintas tq puodq pavirsius, kuriq moliomaséje naudotos smuikcsnés priemaisos. Tai ga-lima paaiskinti tuo, kad stambios priemaisos,

54 ROKAS VENGALIS

6 pav. Apziedimo zymés puodo virâutinéje dalyje, Varliskii} pilkapis 9. Autoriaus nuotr

apziesti. Ji taip pat mini, kadvienas apziestíLS puodas aptik-tas greta esanciame Zvirbliqpilkapyne, pilkapyje 47(Musianowicz, 1%8, 350-351). Publikacijoje apieZvirbliq pilkapynii pilkapio47 puodai jvardyti ne kaipapziesti, bet tik nulygintupavirsiumi, o apziestu jvar-dijamas vienas puodas issumaisytos, neaisku, ku-riems pilkapiams priskirti-nos medziagos (Iwanow-ska, 2006, 108, 122). Visaanaiizuojama keramika ap-ziesta dar labai nezymiai,apziedimo zymes neapimaviso puodo pavirsiaus. Ap-

islindusios j sienelÍ4 pavirsiij, gerokai apsunkina ziedimas greiciausiai dar nenaudotas ir siene-lyginimq. Taciau ne visoje kcramikoje galima nu- léms ar kakliukui formuoti.

Puodif forma. Analizuojamos keramikos in-dij forma gana ¡vairi, todél ji analizuojama pagalatskirus elcmentus. Visi indai angos link platéja.Jij angos skersmuo didesnis nei dugno, todél sic-

statyti, ar gerai buvo islygintos indo sicnelés - puo-dams dziüvant pavirsius kartais deformuojasi. Sie-nelés lygintos dviem pagrindiniais büdais - puo-dui stovint vietoje ir jj sukant. Jei lyginamas vie-toj stovincio puodo pavirsius, lyginimo zymés pa- neles su dugnu sudaro bukíj kamp^. Nuo dugnoprastai yra jvairii^ krypciij. Neretai vyrauja verti- iki peteliii sienelés dazniausiai yra tiesios, retes-

kalus lyginimas. Antras budas - kai lyginamos su-kamo puodo sienelés, t.y. puodas apziedziamas.Apziedimas gali büti atpazjstamas pagal smulkiashorizontalias rieveles (6 pav.). Jos yra lygiagrecios,priklausomai nuo apziedimo intensyvumo, mato-mos visame puodo pavirsiuje arba tik jo dalyje.Kartais apziedziama tik puodo virsutiné dalis, kar-tais visas pavirsius. Vidinéje puodo sieneléje ap-ziedimas pastebimas rcciau. Analizuojamo laiko-tarpio keramikoje su apziedimo technika susidu-riama dar gana retai. Apziestos keramikos dau-giausia aptikta Varliskiq pilkapyne, jos taip pat pa-sitaiké Kernavés gyvenvietése, Karmazinu pilka-pyne. Kauku piliakalnyje bei kitur. K. Musianowicz,publikavusi Rokantiskiij pilkapio tyrinéjimi} me-

, teigia, kad visi 5 ten aptikti puodai buvo

niais atvejais - kiek jgaubtos ar isgaubtos. Pete-lius turi visi indai, isskyrus kibiro formos, kuriijsienelés yra tiesios nuo pat dugno iki angos. Indijskersmuo ties peteliaisyra 1-2 cm didesnis nei an-gos. Peteliai yra virsutinéje puodo dalyje, 3-7 cmatstumu nuo angos. Jie gana ryskiai isreiksti, dau-gumos puodi} uzapvalinti, reciau uzlenkti astres-niu kampu. Puodij kakliukai - labai jvairiii formq,kuriq né viena néra vyraujanti. Isskirtos 3 pagrin-dinés kakliukij formos - tiesûs, lenkti j vidq ir iisorç. Galbût juos galima büti^ suklasifikuoti irsmulkiau, taciau taip bütif neisvengta tam tikrospaklaidos - daugelis puodq yra deformavçsi ir jijforma skirtinguose sonuose yra ncvienoda. Pa-prastai buna sunku nustatyti mazesniij puodeliubei dubenéliq sieneliq formq. Taip pat galima at-

RYTÇ LIETUVOS KERAMIKA VIII-XII A. 55

kreipti déniesl ir ¡ angos pakrastélius - paprastaijie yra uzapvalinti, kartais net kiek smailoki, ir tikretais atvejais, dazniausiai apziesttj puodij, pakras-téliai bûna paplokstinti.

Ornamentas. Didzioji dalis analizuojamos ke-ramikos yra neornamentuota. Pilkapiuose aptik-ta ornamentuota keramika zinoma is Zvirbliij(pilk. 32 - 1 puodas, pilk. 47 -2 puodai), Rokantis-kii| (4 puodai), Varliskii^ (pilk. 2 - 2 puodai. pilk.9 - 2 puody sukés), Staki| (pilk. 9' - sukés), Kurk-liq silo (pilk. 6(28) - 1 puodo sukés). Gyvenvieté-se ir piliakalniuose daugiausia jos aptiktaKernavéje bei Kaukuose, kitur - zymiai maziau.Analizuojamoje keramikoje isskirti 5 ornamentoelcmentai:

1. Horizontaliij liniji} ornamentas - nenutrüks-tamos tiesios horizontalios linijos eina aplink puo-dq visu perimetru.

2. Bangeliij ornamentas taip pat nenutrüksta-mai eina visu puodo perimetru, bangelés - jvai-raus tankumo bei plocio, dazniausiai iréztossukutémis - lygiagreciai eina 3-5 bangelés.

3. Linijos ¡réztos lyg kazkokiu rateliu, jas su-daro trumpos skersos ¡kartélés.

4. Gnaibymo ar ¡spaudéliq zymés.5. Jspaustos taskeliif grupés.Puosiant puodij sie elementai paprastai deri-

nami tarpusavyje. Dazniausiai ant vieno puodokartu aptinkami is horizontalíy linijq bei bange-1Í4 sudaryti ornamentai. Taip ornamentuoti puo-dai zinomi is Stakij (Muleviciené, 1971b, 3:3 pav.),Varliskiq pilkapynij (7:1, 7:3 pav.), Kernavés gy-venvietés (8 pav.) bei Kauki^ piliakalnio (Kulikaus-kas, 1982, pav. 136:4). Reciau puodai puosti tikvienu ornamento motyvu. Rokantiskiij bei Zvirb-liq pilkapiuose aptikti tik horizontaliomis linijo-mis puosti puodai, taip ornamentuota didzioji jqsieneliq dalis (9:4 pav.) (Musianowicz, 1968,tab. 3). Gyvenvietése aptinkamos tik puodi} su-kés, todél ne visai aisku, kaip buvo derinami ten

aptikti^ puodq ornamento motyvai. Kitq ornamen-to elementii aptinkama kur kas reéiau. Zinomi kelilinijomis is skersiniii ikartéliu puosti puodai, rastiZvirbliq pilkapyje 32 (Iwanowska, 2006, 141,lent. 34), Kurkliij silo pilkapyje 28 (Buténas,2002b, pav. 13). Abiejij puodif ornamentas turi pa-nasumij - trikampius sudarancios istrizai susiker-tancios linijos jrémintos tarp horizontaliaicinancit} linijij. Taip puosta tik virsutiné puodij da-lis (Zvirbliq pilkapyno puode sis ornamentas de-rintas ir su zemiau einanciu bangeliij ornamentu).Panasiai puostas puodas minimas is Seniyij Ma-celii| pilkapio 9 (TayraBU'iioc, 1953s, 339). Gyven-vietése taip ornamentuotos keramikos nepavykoaptikti, taciau jdomu pastebéti, kad labai pana-siais motyvais tuo metu mégta ornamentuotiverpstukij sonus. Taskuciij grupémis ornamentuo-tij puodq zinoma is Kaukij piliakalnio (Kulikaus-kas, 1982, pav. 136:1, 3), tuo tarpu gnaibymo arispaudéliii ornamentas (nelabai aisku, nés kaip tikties ta vieta eina sukés lüzis) - dvi horizontalioslinijos, sudarytos is siij element^, pastebétos tikpuodo sukéje is Varliskii| pilkapio 9.

Kaip zinoma, zymiai dazniau ornamentuotakiek vélyvesné XIII-XIV a. keramika, aptinkamadaugumoje vélyvijjij piliakalniq. Tuo metu placiau-siai naudoti ir tie patys ornamento motyvai - ban-gelés bei horizontalios linijos. Taciau tarp siiskirtingo laikotarpio, bet tq paciq motyvij orna-mento galima pastebéti tam tikrif skirtumu. XIII-XIV a. keramikoje aiskiai matyti, kad toksornamentas yra derinamas su apziedimu. Puodassukamas ant rato, o bangelés isgaunamos tik kil-nojant ornamentavimo jranki aukstyn ir zemyn,horizontalios Hnijos - laikant vietoje. Tai rodo or-namento taisyklingumas ir nenutrükstamumas.Tuo tarpu analizuojamo laikotarpio keramikojetik imituojamas tokiu büdu isgaunamas ornamen-tas, kuris tuo metu jau zinomas is rytiniij slavif pa-minklij. Panasu, kad cia ornamentuojamas puodas

' Ataskaitoje ir muziejuje pilkapis 8, bet literatüroje jis vadinamas pilkapiu 9 (Thutavicius, 1958, 76-78. 82; MuleviCiene,1971b,

56 ROKAS VENGALIS

7 pav. Rekonstruoti puodai i§ VarliSkiq pilkapyno ( 1-3 - pilkapis 2: 4 - pilkapis 4: 5-fi - pilkapis 5). Autoriaus nuotr.

l-IETUVOS lŒRAMIKA VIII-XII A. 57

pav. Ornamentuota keramika is Kernavés (1-3 - Pilies kalnas; 4-5 - Pajautos siénis). Autoriaus nuotr.

58 ROKAS VENGALIS

9 pav. Zvirbliq pilkapyno keramika (1 - pilkapis 46; 2 - nenustatytas pilkapis, is sumaisytos medziagos; 3 - pilkapis 39; 4 -pilkapis 47) (pagal: Iwanowska, 2006. lent. 54. 69. 72. 106).

stovéjo stabiliai, o ornamentuojant eita aplink jj.Tokitj prielaid^ daryti leidzia ornamento kreivu-mas - horizontalios linijos uzeina viena ant kitos,bangelés kampuotos, netaisyklingos ir nutrükstan-cios (8:2, 8:5 pav.) (Kulikauskas, 1982, pav. 139).Taisyklingesniu ornamentu issiskiria gal tik Var-liskiq pilkapyno puodai (7:1, 7:3 pav.). Kitas pa-stebimas skirtumas tarp skirtingq laikotarpiqkeramikos ornamento yra tas, kad analizuojamolaikotarpio keramika buvo ornamentuojama iskartpo nulipdymo, o vélyvesné - jau puodui kiek ap-dziüvus. Ant apdziüvusio pavirsiaus daryti jrézi-mai yra ne tokie gilüs, bet taisyklingesniaiskrastais, tuo tarpu raizant drégni^ pavirsiq orna-mentas tampa gilesnis, taciau iskyla jréztij hnijifkrasteliai (8 pav.) (Rye, 1981,90). Ornamentui ne-taisyklingumo, be abejo, suteiké ir analizuojamo-je keramikoje paprastai naudotos stambios grûsto

granito priemaisos. Atsizvelgiant j visa tai galimadaryti isvad^, kad Rytq Lietuvos puodziams buvozinomas slaviskojoje keramikoje tuo metu nau-dotas ornamentas, taciau nezinomas jo isgavimobudas.

Isdegimas. Daznai analizuojama keramika li-teratüroje apibûdinama kaip labai prastai isdeg-ta. Kasinéjimq metu si keramika aptinkamasuminkstéjusi, issisluoksniavusi bei deformavusis.Ypac tai pasakytina apie pilkapitj keramik^ - pras-tas jos isdegimas kai kuriems autorianis net davépagrindq teigti, kad si keramika gaminta specia-liai laidojimo apeigoms. Toks vertinimas yra kiekperdétas - gyvenvietése aptinkama lipdytiné ke-ramika paprastai buna irgi gana prastos büklés,tai bûdinga lauze dcgtai keramikai. Taciau tiks-lesnis isdegimo s^lygq atkûrimas nejmanomas belaboratoriniq tyrimq.

LIETUVOS KERAMIKA VII!-XII A. 59

KERAMIKOS KLASIFIKACIJA

Iki siol VIII-XII a. keramikos klasifikacija Lie-tuvoje sulauké itin mazai démesio. Vienintelis di-desnis darbas sia tema yra skirtas PalangosX-XIII a. gyvenvietéms (Zulkus, 1997, 177-246).Siame darbe V Zulkus gana smulkiai kiasifikuojagausiq Palangos gyvenvieciii keramikq - suskirstoJ4 j 5 pagrindinius tipus, kurie dar turi 18 potipiij.Taciau anaiizuojamai keramikai si klasifikacija ne-labai tinka, nes apima tik dalj laikotarpio, be to,Ryti| Lietuvos keramika yra kiek kitokiij formqnei aptinkama Vakarq Lietuvoje. Rytii Lietuvospilkapii) keramiki^ bandé klasifikuoti O. Kuncie-né, taciau ji analizavo tik Grigiskiq-Ncravi; pil-kapyne aptikt^ keramikij - 13 indq pagal formqsuskirsté \ 6 grupes (Kunciené, 1983). Si klasifi-kacija paremta per mazu radiniq kiekiu, todél taippat negali büti pagrindas klasifikuojant visa apta-riamo laikotarpio Rytu Lietuvos keramika.

Siame darbe bandomos sudaryti klasifikacijostikslas - isskirti labiau chronologiniu principu pa-grjstas keramikos grupes. Tokiu atveju reikia turé-ti omenyje, kad tam tikru metu ne visi indai buvogaminami vienodai. Skirting^ jq formq ir proporci-jas lémé ne tik laikui bégant besikeiciancios ma-dos, bet ir funkciniai skirtumai. Norint isvengti tamtikri} nctikslumq, j tai butina atsizvelgti, todél priesklasifikuojant indus chronologiniu pagrindu reikéti]juos suklasifikuoti pagal funkcijcf. Klasifikacijos pa-grindu del atkurtij puodq formij imama pilkapiuo-se aptikta keramika, tik véliau prie jos prijungiantfragmentiskai islikusius gyvenvieciij indus.

Gerai zinoma. kad indi funkcija yra glaudziaisusijusi su jq forma. Pagrindinés buitiniq kerami-nii| indij funkcijos yra gana universalios (Rice,1987, 208-210):

1. Produktams saugoti - trumpai arba ilgai,skystiems arba sausiems.

2. Produktams gabenti - toli (prekyba) ir arti(maisto pateikimas, vandens parncsimas).

3. Maistui ruosti - ant ugnies arba saltu büdu.Kiekvienai funkcijai reikalingos optimalios

tam tikros indo savybés, susijusios su forma ir ki-tais ypatumais - atsparumu karsciui, vandens pra-laidumu ir pan. Taciau zinoma, kad daugelyjekultOni tas pats indas skirtingu metu daznai galé-jo atlikti ivairias funkcijas. Daugiafunkciné galé-jo büti ir siame darbe analizuojama keramika. Tairodo nedidelé indij formij jvairové (pagal türj, pro-porcijas, angos uzdarumq ir pan.).

Cia puodai grupuoti pagal törj'' bei angos skers-mens ir puodo aukscio santykj. Taip pavyko isskirti4 puodi} funkcines grupes (10 pav.):

1. Dubenéliai - angos skersmens ir auksciosantykis didesnis nei 1,5, türis - 0,2-1,2 litro.

2. Mazi puodeliai - iki 0,7 l talpos, angosskersmens ir aukscio santykis dazniausiai nuo 1iki 1,5, reciau mazesnis nei l.

3. Puodai - mazdaug 0,9-3 I talpos, angosskersmens ir aukscio santykis 0,7-1,5.

4. Puodynés - didesni nei 4 I talpos indai, an-gos skersmens ir aukscio santykis beveik visadamazesnis nei 1.

Dar viena grupé isskirta dél isskirtiniq formij:5. Taures - angos ir dugno skersmens santykis

daugiau nei 2, ties dugnu paplatéjimas-kojelé.Analogiji} sioms grupéms galima aptikti ir et-

nografinéje medziagoje. Mazi dubenys (0,5-11 tal-pos) paprastai buvo naudojami kaip stalo indai, isjqvalgydavo(Holubowicz, 1950,192; Küdirka, 1973,71). Panasi ir miizij puodeliij iiinkcija - is ji| daz-niausiai buvo gcriami ivairüs gérimai (Hohibowicz,1950, 190, 192; Kudirka, 1973, 72). W. Holubo-wiczius pastebi, kad savo forma jie paprastai ne-siskiria nuo didcsniifji}, tik lipdomi buvo ne taipkruopsciai - neislyginamas pavirsius, neapziedzia-ma, daznai sienelés ncsimetriskos. |domu, kad ir

'' Türis apskaiciuotas apytiksliai. supaprastinant puodo ío^m^ iki dvigubo nupjauto kugio formos. skaiciuojant, kadsiencliij ir dugno sloris visur vicnodas - 1 cm, bei atimant po 1 cm nuo puodo virsutinés dalics. Tiksliai apskaiciuoti yrasudétinga dél puodij deformacljtf ir sienelii) storio nevienodumo. taciau ir siuo büdu skaiciuojant paklaida ncra labai didelé.

60 ROKAS VENGALIS

2.5-

2

1,5

1

On

—

4

»

1

i » ; -^ «14

12

• 1

' Vi*

1—

\i •*1 4

k 4

*

* •

•

*Í4

•

1 • 1 • 1

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9litrai

U) pav. (ndtf funkcinés grupés pagal tûrio ir angos skersmens - auksàio santykj: 1 - dubenéliai; 2 - mazi puodeliai; 3 -puodai; 4 - puodynés. Autoriaus brét

archeologijos medziagoje aptinkami tokie puo-deliai issiskiria asimetriskumu, sieneliij kreivu-mu bei pavirsiaus nelygumu. Pagrindiné puodijfunkcija - valgiui virti ar trumpi¡ laikí| laikyti(Hotubowicz, 1950,192; Kudirka, 1973, 63). Di-dziuosius puodus galbût galima priskirti puo-dynéms, kurios paprastai buvo naudojamosvandeniui, pienui, girai bei kitiems produktamslaikyti bei fermentuoti. Is etnografinés ir archeo-loginés medziagos zinomi tokie indai panasûs tü-riu bei siauromis formomis - ji( aukstis didesnisnei plotis, taciau pilkapiuose aptinkami didiejipuodai neturi taip susiaurinto ir paaukstinto kak-liuko, kaip etnografinés J4 analogijos (Holubo-wicz, 1950,195-197; Kudirka, 1973,64-67). ] atskir^grupç taip pat isskirti savitos formos indai - „tau-relés". Kol kas zinomas tik vienas visiskai rekonst-ruotas toks indas, aptiktas Kurkliq silo pilkapyne,pilkapyje 5(33) (Buténas, 2002a, pav. 13). Mazu-lonyse ir Kernavéje aptikta kojeliq, kurios grei-

ciausiai priklausé panasios formos indams, norsJ4 datavimas gali bûti ir kitoks (U pav.). Galbütsiai grupei galima priskirti ir indus is Zvirbliij pil-kapiij 46 ir 47, kuriij taip pat labai susiaurintas

11 pav. „Taurelés" dugnas ii Pajautos slénio Keraavéje.Autoriaus nuolr.

RYTg LIETUVOS KERAMIKA Vill-Xll A. 61

dugnelis, bet prie dugno turi tik praplatéjimq, betne kojeiç. Etnografinéje medziagoje neaptiktaduomenij, kad tokiij formi| indai buvo placiaunaudojami, jij retai pasitaiko ir Rytij Lietuvos ar-cheoioginéje medziagoje.

Isskyrus funkcines indij grupes, medziagq gali-ma klasifikuoti ir chronologiniu principu. Chrono-loginiu poziüriu svarbiausi indij pozymiai yra jijprofilis, ornamentas ir apziedimas. Siai klasifíkaci-jai imami tik puodai ir puodynés - jij profiliai yragana panasiq formij. Mazi puodeliai bei dubené-liai cia nelabai tinka - bendrais bruozais jie taippat atkartodavo tuos pacius profilius, taciau labaidaznai sunku nustatyti, kokj profilj stengtasi suteiktikuriam nors konkreciam indui -j ie labai nesimet-riski ir galima jzvelgti skirtings soni| profiliavim¡|.

Isskirti 5 VIII-XII a. Rytij Lietuvos puodij beipuodyniij tipai:

1. KJbiro formos puodai - sienelès nuo dugnoiki pat angos eina tiesiai, anga gerokai platesnéuz dugnii (Kunciené, 1983, pav. 4:7).

2. Briauninés formos puodai - sienelès taippat tiesios, kartais vos isgaubtos, 2-4 cm zemiauangos turi briaunelç. Briaunelé paprastai nelabaiisraiskinga. Kakliukas taip pat tiesus, pakrypçs jvidinç pusç (9:1 pav.).

3. Statinés formos puodai - sienelès isgaub-tos, nuo dugno iki angos islinkimas beveik vieno-das, kakliukas lenktas j vidij. Anga apie 1,5 kartoplatesné uz dugnq (7:4; 9:2 pav.).

4. Mazai profiliuoti puodai - sienelès nuo dug-no iki peteliij nezymiai jgaubtos, peteliai uzapva-linti, kakîelis mazai profiliuotas, vos atlenktas j isorçar vertikalus. Kai kurig puodij kakliukas profiliuo-tas labiau, panasus j 5 tipo puodij. Nuo pastarijjijjie skiriasi jgaubta apatine sieneliij dalimi, arciauangos esanciais peteliais, netaisyklingesnémis for-momis bei praplatéjimu prie dugno (9:3 pav.).

5. Profitiuoti puodai - sienelé nuo dugno ikipeteliij tiesi, peteliai uzapvalinti, kakliukas profi-

liuotas, atlenktas j isorç. Sie puodai neturi kitiemstipams büdingo paplatéjimo prie dugno. Tuo tar-pu ornamentas bei apziedimo zymés büdingi dau-giausia tik siam tipui (kitij tipij jie pasitaiko labairetai) (7:1-3, 9:4 pav.).

Norint issiaiskinti, ar tokia kiasifikacija pagrjstachronologiniu principu, buvo analizuoti puodij kom-pleksai, aptikti tame paéiame pilkapyje. Paaiskéjo,kad viename pilkapyje paprastai aptinkama tik vie-no tipo puodij\ Panasaus profilio dazniausiai bunair kartu su jais aptinkami dubenèliai bei mazi puo-deliai, nors siems indams tokia taisykié galioja nevisada. Is konteksto iskrinta tik Varliskiij pilkapynopilkapis 9, kuriame aptikta jvairiij tipij indij sukiij.Taciau sis pilkapis labai suardytas, puodij sukès ap-tiktos ismétytos po visq sampilq, taigi jij kontekstasnéra visiskai aiskus (Luchtanas, 2000, 192).

Visa tai netaikoma tik pirmo tipo indams, ku-rie aptikti kartu su antro, trccio ir ketvirto tipopuodais (Kurkiiij silo pilk. 5(33), Grigiskiij-Neravij pilk. 27 ir kt.). Todèl galima manyti, kadpirmo tipo isskyrimas néra pagrjstas chronologi-niu pagrindu - sie puodai, matyt, egzistavo ilges-nj laikq kartu su kitij tipij indais. Jie skiriasi nuokitij kartu randamij puodij ir kitais pozymiais. Pa-vyzdziui, Kurkliq silo pilkapyje 5(33) visi aptiktipuodai labai panasus savo profiliu (4 tipas), mo-lio mase, pavirsiaus nulyginimu. Kartu su jais ap-tiktas vienas kibiro formos puodas is jij issiskiriane tik forma - visij dugnai pabarstyti zvyru, o sio -lygus, sieneliij pavirsius taip pat lygintas kitaip. Ski-riasi ir dugno sujungimas su sienelémis. Kibiro for-mos puod^ lygiu pavirsiumi sukiij aptinkama irgyvenvietése (12:6 pav.). Nemazai jij aptikta Auká-tadvario piliakalnio papédés gyvenvietèje, norspastarieji gali büti ir ankstyvesni.

Briauniniai puodai (2 tipas) aptikti Zvirbliijpilkapiuose 32 ir 46, Karmazinij pilkapyje 21, Gri-giskiq-Neravij pilkapyje 9, Sausiij pilkapyje 12,Ciobiskio pilkapyje C ir kitur. Zvirbliij pilkapiai

' Remtœi tik ai^kiais kompleksais. kur ataskaitose pateikiama informacija atitinka muziejuose esanci^ medziag:}.

62 ROKAS VENGALIS

12 pav. Jvairiq tiptj keramika i§ Kernavés, Pajautos slénio. Autoriaus nuotr.

RYTU LIETUVOS KERAMIÍÍA V1H-XII A. 63

datuojami VIII-IX a. (Iwanowska, 2006,95,107),kiti pilkapiai datuojami platesniu laikotarpiu, ta-ciau jq datavimas panasus. Gyvenvietése puodqlygiu pavirsiumi briauniniq pakrastéliq aptikta ne-daug, siek tiek jq pasitaiké Kernavéje (12:2 pav.).

Statinés formos puodai (3 tipas) kiek retesni,jq aptikta Grigiskiq-Neravq pilkapyne, Zvirbliq pil-kapyne (neaisku, kuriame pilkapyje), Ciobiskio pil-kapyje B, Varliskiq pilkapyje 4 bei kitur. S¡ tipídatuoti kol kas sudétinga, taciau jis turétq prikiau-syti dar I tûkst. pabaigai. Gyvenvietése sio tipo pa-krastéliq taip pat aptinkama retokai (12:4 pav.).

Mazai profiliuotq puodq (4 tipas) aptiktaZvirblii} pilkapiuose 31 ir 39, Kurkliq silo pilka-pyje 5(33) ir kitur. Zvirbliq pilkapis 31 datuoja-mas ÏX a., pilkapis 39 - X a. (Iwanowska, 2006,94, 102), Kurkliq silo - X-XI a. (Buténas, 2001).Greiciausiai sis tipas issivysté is statinés formos puo-dq - Kretuoniq pilkapyje 21 ir Pamusio pilkapyje44 aptikta pereinamq formq indq - tai statinés for-mos puodai su j isorç atlenktu paciu krasciuku.Keramikai lygiu pavirsiumi mazai profiliuotu pa-krastéliu bene gausiausiai is visq tipq atstovauja-ma gyvenvieciq ir piliakalniq medziagoje - josaptikta Kaukq piliakalnyje, Mazuloniq, Krûminiqpiliakalniq papédziq gyvenvietése, kiek maziau -Kernavés gyvenvietéje (12:3 pav.).

Profiliuoti puodai (5 tipas) yra patys vélyviau-si. Sio tipo puodq aptikta Varliskiq piikapyje 2,Zvirbliq pilkapyje 47, Stakq pilkapyje 9 bei Ro-kantiskiq pilkapyje. Visi sie pilkapiai datuojamiX a. antraja puse - XI a. pirm^a puse (Musiano-wicz, 1968; Luchtanas, 2000, 108; Iwanowska,2006), tik Stakq pilkapis galbût kiek vélyvesnis,nors jo datavimas néra visai aiskus (Kurila, 2003,30). Taciau si data, matyt, rodo tik sio tipo puodqnaudojimo pradzi^. Greiciausiai labai panasi ke-ramika dar buvo naudojama ir XII a., iki pat in-tensyviai apziestos keramikos naudojimo pradzios(kuri Ryti} Lietuvoje taip pat dar néra tiksliau nu-statyta). Nemazai sio tipo puodq sukiq aptiktaKaukq piliakalnyje bei Kernavéje - Pilies kainebei Pajautos slényje (8; 12:1; 12:5; 12:7 pav.).

VIII-XII a. RYTV LIETUVOS KERAMIKOSRAIDA

I tükst. viduryje Rytq Lietuvoje buvo paplitu-si grublétoji keramika. Jos daug aptinkama gyven-vieciq kultüriniuose sluoksniuose, paskirq sukiqaptinkama ir to laikotarpio pilkapiuose. Grublé-tosios keramikos isnykimo data néra labai aiski.Buta nuomoniq, kad ji issilaiké net iki II tûkst. pra-dzios (^ayryziMC, 1966, 62-63; Tautavicius, 1996,266). Taéiau siuo metu turimi duomenys rodo, kadjau VIII a. grublétoji keramika greiéiausiai nebe-buvo naudojama. VII-VIII a. plintant paprociui jpilkapius déti sveikus puodus, jau jsivyrauja lip-dytiné keramika lygiu pavirsiumi. Vélyviausiaisgrublétosios keramikos radiniais pilkapiuose tik-riausiai galima laikyti Pabariq pilkapyje 4, Laukiqpilkapyje 1, Ciobiskio pilkapyje D, Jaksiskio pil-kapyje 2 ir 4 rastus sios keramikos sukiq lizdus.Jaksiskio pilkapis 2 datuotas VII-VIII a. (Michel-bertas, 2002), kitq pilkapiq datavimas problemis-kesnis, taciau turétq bûti panasus. Cia jau galéjobûti (déti ir sveiki puodai, kurie tik véliau subyré-jo, tuo tarpu ankstyvesniuose pilkapiuose grublé-tosios keramikos sukés paprastai bûna isbarstytospo visq sampilq. Vélyviausios grublétosios kera-mikos grublétumas kiek skiriasi nuo I tükst. vidu-rio keramikos grublétumo - jis menkesnis irsmulkesnis - kruopétas. Tokios keramikos aptin-kama ir gyvenvietése bei piliakalniuose, daznai jaukartu su keramika lygiu pavirsiumi. Gyvenvieciqbei piliakainiq medziagoje taip pat néra duome-nq, ¡rodanciq grublétosios keramikos egzistavim^véliau nei Vil a. (Vengalis, 2007).

Taigi lipdytinés keramikos lygiu pavirsiumi vy-ravimas buityje I tükst. pabaigoje didesniq abejo-niq nekelia. Nors tvirtesniam datavimui duomenqdar trüksta, greiciausiai is cia isskirtq keramikostipq ankstyviausi yra briauniniai puodai. naudotimazdaug VIII-IX a. Juos pakeité statinés formos,o siuos - mazai profiliuoti puodai, kurie buvo nau-doti, matyt, iki X a. pabaigos. Akivaizdu, kad tokskeramikos raidos modelis dar yra labai apytikslis.

64 ROKAS VENGALIS

Taéiau ir patys sio laikotarpio pilkapiai siuo metudar yra datuojami labai placiai (Kurila, 2003), irkol si situacija nepagerés, negalima tikétis geres-nés situacijos ir keramikos datavime. Tuo tarpusio laikotarpio keramika is gyvenvieciij ir piliakal-niif siuo metu gali büti datuojama tik pagal ana-logijas su pilkapiq keramika. Gyvenvietése darnéra aptikta svaraus VIII-XII a. radiniij komplek-so, leidziancio patikslinti chronologij^. Visos gy-venvietés, kur aptikta analizuojamo laikotarpiokeramikos, yra labai plataus chronologinio laiko-tarpio ir skirtingif periodq medziaga jose yra susi-maisiusi.

Kita aktuaii problema, susijusi su analizuoja-mo laikotarpio keramika, yra ziestos keramikosatsiradimo klausimas. Literatüroje sia tema gali-ma pastebéti tendencij^, kad autoriai, analizuo-jantys I tükst. pabaigos - II tükst. pradzioskeramikq, ziestos keramikos pradzii^ mato maz-daug nuo X a. (Muleviciené, 1971b; Zulkus, 1997),tuo tarpu vélyvesnç, XIV-XVII a. keramik^, ana-lizavç tyrinétojai sios keramikos atsiradim;^ datuo-ja ne anksciau nei XV-XVI a. riba. Panasiulaikotarpiu ziestos keramikos atsiradimas datuo-jamas placiame regione - ne tik Lietuvos teritori-joje, bet ir Baltarusijoje, Varsuvoje bei kitur, o,pavyzdziui, Maskvoje - tik nuo XVII a. (Koeis-zewski, Kruppe, 1974, 176-177; JleBKo, 1992, 12-13; Vaitkeviaius, 1999s, 52; Poskiené, 2002s, 74).

Tyrinétojai, teigiantys, kad ziesta keramika at-siranda jau nuo X a., ziesta keramika vadina lip-dytinç, bet jau intensyviai apziestq. Lyginant sulipdytiné neapziesta keramika, ji is tikriyij atrodozymiai kokybiskesné, taisyklingesniij formq, su rys-kiomis apziedimo rievelémis. Sienelés lipdant spi-raline technika, sukiq lüziuose nebéra tokiq ryskiqjungimo zymiii, kaip ankstyvesnéje keramikoje,lipdytoje is placiij juostq. Visi sie pozymiai, ma-tyt, ir davé pretekstq si^ keramikij laikyti ziesta.

Butent tokios keramikos radiniai ir davé pa-grindi^ teiginiams, kad ir Rytij Lietuvoje ziestipuodai pasirodo paöioje II tükst. pradzioje(TayTaBHHioc, 1953s, 340; Muleviciené, 1971b,

114). Pilkapiuose aptikta ziesta keramika minimais Kapitoniskiq piikapiij 3 ir 9, Stakq pilkapio 9,Zvirbliq (TayraBHHioc, 1953s, 339), taip pat is Sta-ktj pilkapiq 6 ir 8 (Muleviciené, 1971b, 115), Pa-musio pilkapio 46 (Kunciené, 1973, 120). Tadauvisa si keramika yra lipdytiné, 5 tipo ornamentuotakeramika. Del jos gamybos büdo abejoja ir patysziesta J4 laikç autoriai. Pavyzdziui, A. Tautaviciussavo disertacijoje ziestos keramikos pasirodymqRyti| Lietuvoje X a. datuoja Stakq pilkapyne ras-tosios pagrindu (TayraBHHioc, 1953s, 339-340).Véliau, skelbdamas Stakq pilkapyno tyrinéjimijmedziagq, tas pats autorius kalba tik apie lipdyti-nç keramik^ su ziestai keramikai büdingu orna-mentu (Tautavicius, 1958,11-lS, 82), Bangelémisornamentuota keramikq is Kapitoniskiq pilkapio3 tyrinéjimq ataskaitoje A. Tautavidius apibüdinakaip lipdytinç (Tautavicius, 1953s, 12-13), o pub-likacijoje apie pilkapynq jau laiko ziesta (Tautavi-cius, 1957, 106-107), tuo tarpu I. Mulevicienétame paciame straipsnyje jq apibüdina ir kaip zies-tq, ir kaip lipdytinç (Muleviciené, 1971b, 115,pav. 3:1). Is esmés ziestos keramikos pasirodymasX a. literatüroje buvo jrodinéjamas tik pagal siqdviejq pilkapyni} radinius, todél galima teigti, kadtoks datavimas yra visiskai nejtikinamas.

VIII-XII a. galima kalbéti tik apie apziestoskeramikos pasirodym^. Taciau si technologinenaujove ekonomine prasme nebuvo labai reiks-minga, ncpaisant to, kad jai gaminti paprastai bu-VQ reikalinga sudétingesné ¡ranga - stovylas arziedziamasis ratas. Is esmés apziedimo technikapaplito kartu su 5 tipo keramika, nors pavieniaisatvejais apziedimo pédsaki} galima pastebéti ir ki-tq tipq keramikoje (Kurkliq silo pilk. 6(28), Kar-mazinq pilk. 3 ir kt.). Visos analizuojamoskeramikos apziedimas dar nezymus, neapima vi-so sieneliq pavirsiaus, jo funkcija yra tik pavirsiausnulyginimas. Varliskiq pilkapio 2 puodq apziedi-mo technika naudota ir pakrastélio nulyginimui,galbüt ir kakliuko formavimui.

Keramikos raidos tyrinéjimai yra svarbüs irpiliakalniq raidos problemoms analizuoti. áiuo

• T

RYTV LIETUVOS KERAMIKA VIII-XII A. 65

metu turimi duomenys leidzia teigti, kad II tukst.pradzioje, XI-XII a. Rytij Lietuvos piliakalniuo-se dar negyventa nuolat. Juose aptinkami inten-syvesni sluoksniai tik su XIII-XIV a. keramika.Tuo tarpu XI-XII a. keramikos vélyvuosiuose pi-liakalniuose paprastai neaptinkama. Is placiau ty-rinétij piliakalniij jos rasta tik piliakalniuose suintensyviais gaisro bei priesq antpuoliij pédsakais(Kaukai, Mazulonys). Todél gahma daryti isvad^,kad XI-XII a. piliakalniij funkcija dar buvo tokiapati, kaip ir I tükst. viduryje bei antrojoje puséje -tai buvo bendruomenés teritorijâ, kurioje gyven-tojai slépdavosi per priesij antpuolius. Intensyves-nis kultürinis sluoksnis juose susiformuoja tikdidelio gaisro metu. Nuo XIII a. tokie piliakal-niai jau tampa auksciausio visuomenés sluoksnioatstovi^ rezidencijomis. Kadangi juose gyvenamanuolat, formuojasi kultürinis sluoksnis, kuriopédsakij aptinkama didesnéje dalyje vélyvijjij pi-Iiakalniij.

Lyginant gyvenvieciij bei piliakalniq kerami-k-<\ su pilkapiij galima ne tik patikslinti gyvenvie-ciij chronologijq, bet ir sprçsti problemas,susijusias su jij raida, tçstinumu, piliakalniij funk-cija ir pan. Kaip labai problemisk^ galima isskirtiXII a. - juo datuojamos keramikos is pilkapiij ne-turime, neidentifikuota ji ir gyvenvietése bei pi-liakalniuose. Galima tik spélioti, kad XII a.keramika buvo panasesné j XI a., o ne j XIII a.keramikq.

Is esmés sis darbas yra daugiau apibendrina-mojo, apzvalginio pobüdzio. Cia susisteminta siuometu turima medziaga, taciau daugeiis problemijateityje reikalauja nuodugnesnés analizés. Kera-mikos raidai svarbus lipdymo technologijos tyri-mai, kurie zenkliai pasistümétij j priekj atlikusivairius laboratorinius tyrimus. Siame darbe nesi-gilinta \ su laidosena susijusias problemas, bet tik-rai jdomiq rezultatij turétij duoti puodij vietospilkapyje santykio su kitomis jkapémis, mirusiojolytimi, taip pat sudauzytij puodij déjimo j kapusklausimo analizé. Kita labai aktuali, taciau cia ne-nagrinéta tema yra Rytij Lietuvos keramikos kon-

tekstas platesniame regione. Rytij Lietuvos kera-mikos palyginimas su kitij Lietuvos daliij, taip patsu Vakarij Baltarusijos paminklij keramika padé-tij sprçsti klausimus, susijusius su naujoviij pliti-mo kryptimis, tarpgentiniais santykiais ir pan.

iSVADOS

Analizuojant VIII-XII a. Ryttj Lietuvos ke-ramikii akivaizdu, kad daugelis, net ir labai pla-ciai archeologinéje istoriografijoje jsigaléjusiijteiginiij yra taisytini ar bent jau reikalauja pakar-totinio jvertinimo. Néra jokiij konkreciij duome-nij,patvirtinanciijgrublétosios keramikos vyravim^iki I tükst. pabaigos, ar tuo iabiau ziestos kerami-kos atsiradim^ II tükst. pradzioje. Puodziij [ran-kiij - stovylq ir ziedziamijjij ratij raida kol kas isviso negaii büti analizuojama dél jij identifikavi-mo pozymiij nebuvimo.

Siuo laikotarpiu egzistavo tik lipdytiné kera-mika lygiu pavirsiumi, nuo II tükst. pradzios pa-plinta pavirsiaus apziedimo technologija. I tükst.pabaigos keramika neornamentuota, tuo tarpuII tükst. pradzioje paplinta horizontaliij linijij irbangeliij ornamentas, pamégdziojantis ant zie-dziamojo rato gamintos keramikos ornament^.Svarbus ir büdingas I tükst. pabaigos keramikosbruozas, leidziantis jij isskirti is kitij laikotarpiijkeramikos lygiu pavirsiumi, yra praplatéjimas priedugno, susijçs su puodo lipdymo technologinémisypatybémis.

Visa si keramika skirstoma j 5 tipus, is kuriij 4greiciausiai galima laikyti rciksmingais chronolo-giniu poziüriu, taciau tikslesnis jij datavimas beitarpusavio santykis negali büti nustatyti be nuo-dugnios sio laikotarpio Rytij Lietuvos iaidosenos,pilkapiij bei jij radiniij chronoiogijos analizés. Pil-kapiuose aptiktij puodij kolekcija, kurios pagrin-du atlikta tokia klasifikacija, néra labai didelé -nors iä viso turima per 60 indij, kuriij forma yravisiskai rekonstruota, apie pusç jij sudaro dube-néliai ir mazi puodeliai, kurie i klasifikacija ne-

66 ROKAS VENGALIS

itraukti. Vienam tipui vidutiniskai priklauso tik 6-7 puodai, todél gali büti, kad ateityje, atsiradusdaugiau duomeni}, siq klasifikacijii teks koreguoti.

Pilkapiij keramikos analizé labai svarbi anali-zuojant ir gyvenvieciij keramiki^. llg^ laikq buvomanoma, kad gyvenvietése ir piliakalniuose ne-aptinkama tokios keramikos kaip pilkapiuose, betgyvenvietése keramikos lygiu pavirsiumi rasta netaip jau mazai, nors siuo metu dar neturime gry-no sio laikotarpio radiniij komplekso. Sic radiniaivisur rasti tik susimaisç su kitij laikotarpiij, todélgyvenvieciij medziaga keramikos chronologijaitikslinti kol kas netinka ir gali büti analizuojamatik pagal analogijas su pilkapiij keramika. Ne vi-sai aiskus lieka ankstyvesnis lipdytinés keramikoslygiu pavirsiumi panaudojimas - kiek ir kokia jibuvo naudojama kartu su grublét^a keramika.

IR LITERATUROS S/\RASAS

Antoniewicz W., 1930 - Czasy przedhistorycznei wczesnodziejowe Ziemi Wileñskiej // Wilno i Zie-mia Wilenska. Wilno, 1930. T 1, p. 103-123.

Arnold D., 1985 - Ceramic Theory and CulturalProcess. Cambridge, 1985.

Bliujiené A., 2005a - Baltij palaidojimij indai,arba kad düsia nejaustij troskulio ir alkio // LA. Vil-nius, 2005. T 28, p. 81-96.

Bliujiené A., 2005b - Pottery in Curonian Cre-mation Burials. Some Aspects of the Interaction ac-ross the Baltic Sea in the Late Viking Age and EarlyMedieval Period // Interarchaeologia 1 : Culture andMaterial Culture. Tartu, 2005, p. 147-165.

Buténas E., 2001 - Kario raitelio kapas is Kurk-liq silo pilkapyno // LA. Vilnius, 2001. T 21, p. 227-234.

Buténas E., 2002a - Kurkliq silo pilkapynas //ATL 2000 metáis. Vilnius, 2002, p. 60-63.

Buténas E., 2002b - KurkJiu silo pilkapynas //ATL 2001 metáis. Vilnius, 2002, p. 86-87.

Cehak-Hohibowiczowa H., 1955 - Cmentarzys-ko kurhanowe z VI i VII w. w miejsc. Karmazyny

koto miasta Troki w Litewskiej SRR // Wiadomosciarcheologiczne. Warszawa, 1955. T. 22, zesz. 3-4,p. 312-331.

Daugudis V., 1961 - Mazuloniij piliakalnis // Islietuviij kultûros istorijos. Vilnius, 1961. T. 3, p. 16-40.

Daugudis V., 1962 - Aukstadvario piliakalniojtvirtinimai ir pastatai // MADA. Vilnius, 1962.T 1(12), p. 43-69.

David N,, Kramer C, 2001 - Ethnoarchaeologyin Action. Cambridge, 2001.

Grigalaviciené E., 1995 - Zalvario ir ankstyva-sis gelezies amzius Lietuvoje. Vilnius, 1995.

Hohibowicz W., 1937 - Ceramika slowianska XI-XII wieku cmentarzyska kolo wsy Nawry // Rocznikarcheologiczny. Wilno, 1937. T. 1, p. 52-69.

Hohibowicz W., 1950 - Garncarstwo wiejskie za-chodnich terenów Biatorusi. Torun, 1950.

Iwanowska G., 2006 - Cmentarzysko kurhano-we w Zwirblach pod Wilnem. Warszawa, 2006.

Kliaugaité V., 2006 - Mazulonig piliakalnio pa-pédés gyvenvieté // ATL 2005 metáis. Vilnius, 2006,p. 29-30.

Kociszewski L., Kruppe J., 1974 - Warsaw Pot-tery in the 14th-l 7th Centuries: Technology of Pro-duction in the Light of Physico-chemicalInvestigations// Archaeologia Polona. Warsaw,1974. T 15, p. 151-209.

Kudirka J., 1973 - Lietuvos puodziai ir puodai.Vilnius, 1973.

Kulikauskas P 1958 - Nemencinés piliakalnis // \^lietuviij kultûros istorijos. Vilnius, 1958. T 1, p. 20-43.

Kulikauskas P., 1982 - Uznemunés piliakalniai.Vilnius, 1982.

Kunciené O., 1973 - Pamusio (Várenos raj.) pil-kapiai (2. Radiniai) // MADA. Vilnius, 1973. T 2(43),p. 103-123.

Kunciené O., 1983 - Grigiskiij (Neravij, Trakijraj.) pilkapyno radiniai (3. Keramika) //MADA. Vil-nius, 1983. T 2(83), p. 50-60.

Kurila L., 2003 - Rytij Lietuvos pilkapiij kultû-ros nykimo klausimu // Lietuvos aukstiyij mokyklqmokslo darbai: Istorija. Vilnius, 2003. T. 58, p. 25-38.

RYTV LIETUVOS KERAMIKA VIII-XII A. 67

LAB, 1961 - Lietuvos archeologijos bruozai. Vil-nius, 1961.

Luchtanas A., 2000 - Varliskiij pilkapyno tyri-néjimai// ATL 1998 ir 1999 metáis. Vilnius, 2000,p. 189-194.

Luchtanas A., 2005 - Gyvenvieciij tyrinéjimaiKernavéje, Pajautos slényje // ATL 2003 metáis. Vil-nius, 2005, p. 43-45.

Nicklin K., 1971 - Stability and Innovation inPottery Manufacture// World archaeology. 1971,Vol. 3, Nr. 1, p. 13-48.

Michelbertas M., 2002 - Jaksiskio pilkapynas //ATL 2000 metáis. Vilnius, 2002, p. 71-73.

Muleviciené L, 1971a - Del termino „ziedzia-masis ratas" // MADA. Vilnius, 1971. T. 2(36),p. 123-129.

Muleviciené L, 1971b - Ziedziamojo rato pasi-rodymo Lietuvos teritorijoje klausimu // MADA.Vilnius, 1971. T 2(36), p. 111-122.

Musianowicz K., 1968 - Wczesnosredniowiec-zny kurhan w Rekanciszkach, rejon Nowowilejka,na tie wschódniolitewskich kurhanów //WiadomosciArcheologiczne. Warszawa, 1968. X 33, zesz. 3 ^ ,p. 338-354.

Poskiené J., 2002s - Trakij piliq ir miesto vidur-amzii keramika (XIV a. - XVI a. I pusé). Daktarodisertacija. Lietuvos istorijos instituto rankrastynas.Vilnius, 2002. F. 44-5.

Rice P., 1987 - Pottery Analysis: A Sourcebook.Chicago, 1987.

Rye O., 1981 - Pottery Technology: Principlesand Reconstruction. Washington, D. C, 1981.

Sadauskaité-Muleviciené L, 1965 - Lietuvos X-XVI amzÍ4 kapinyni^ keramika// MADA. Vihiius,1965. T 2(19), p. 41-58.

Striskiené É., 2000 - Kruminiij piliakalnio se-novés gyvenvietés tyrinéjimai 1998 m. // ATL 1998ir 1999 metáis. Vilnius, 2000, p. 120-122.

Svetikas E., 1986 - Alytaus piliakalnio gyvenvie-té//ATL 1984 ir 1985 metáis. Vilnius, 1986, p. 35-37.

Szukiewicz W, 1900 - Kurhany ciaiopalne w Po-musiu (pow. Trocki, gub. WÜeñska) // Swiatowit.Warszawa, 1900. T 2, p. 1-16.

Tautavicius A., 1953§ - 1953 m. liepos mén. 1-31 d,d. LTSR MA Istorijos ir teisés instituto arche-ologinês ekspedicijos vesti^ pilkapii) kasinéjimijKapitoniskése, Rumsiskiq ap., Kaisiadoriij rajone,dienorastis. Lietuvos istorijos instituto rankrastynas.F. 1-27.

Tautavicius A., 1957 - Kapitoniskiq pilkapiai //MADA. Vilnius, 1957. T 1, p. 95-109.

Tautavicius A., 1958 - Salcininkij rajono pilka-pyni} tyrinéjimai // ls lietuviij kultûros istorijos. Vil-nius, 1958. T l , p. 65-82.

Tautavicius A., 1996 - Vidurinis gelezies amziusLietuvoje. Vilnius, 1996.

Vaitkevicius G., 1999s - Viiniaus buitiné kera-mika (14-17 a.). Daktaro disertacija. Lietuvos isto-rijos instituto rankrastynas. Vilnius, 1999. F. 6-58.

Van der Leeuw S., 1977 - Ibvi^ards a study of theeconomics of pottery making // Ex hórreo. Amster-dam, 1977. p. 68-76.

Vengalis R., 2007 - Grublétoji keramika RytijLietuvoje // LA. Vilnius, 2007. T 32, p. 105-132.

Volkaité-Kuiikauskiené R., 1970-Lietuviai IX-XII amziais. Vilnius. 1970.

Volkaité-Kuiikauskiené R., 2001 - Lietuva vals-tybés priesausriu. Vilnius, 2001.

Zabiela G., 1990 - Gyvenvieciij tyrinéjimai Ma-zuloniq piliakalnio paslaitéje 1989 m.// ATL 1988ir 1989 metáis. Vilnius, 1990, p. 31-32.

Zabiela G., 1991 - Piliakalniij iikimas Lietuvosvalstybés susidarymo isvakarése // Lituanistica. Vil-nius, 1991.Nr.4(8), p. 22-12.

Zabiela G., 1995 - Lietuvos medinés pilys. Vil-nius, 1995.

Zulkus V., 1997 - Palangos viduramziq gyven-vietés// Acta Histórica Universitatis Klaipedensis.Klaipeda. 1997. T. VI.

Bo6pHHCKnñ A. A , 1962a - ApeBuepyccKwñroHMapHLiH Kpyr / / CoBeTCKaa apxeojiorHH.MocKBa, 1962. No 3, c. 33-52.

Bo6pHHCKHÖ A. A , i 962b - K H3yHeHHK)TexHHKH üpeBHepyecKoro roHMapcTBa / / BCCTHHK

MocKOBCKoro yHHBepcHTeTa. CepHa IX,MocKBa, 1962. N9 2, c. 39-54.

68 ROKAS VENGALIS

BOÖpHHCKHÄ A. A., 1978 - ToHMapCTBO

EBponbi. MocKBa, 1978.

B. B., 1966 - HeKOTopbie nanuue o

H xpoHOJiorHH niepoxoBaTOH

B JlHTBe / / MADA. Vilnius, 1966.

T. 3(22), p. 55-66.JleBKO O. H., 1992 - CpeAHeBeKOBoe roHHapCTBo

ceBepo-BocroMHOii BejiopyccHH. MHHCK, 1992.

IIoKpOBCKHft O . B-, 1895 - KypraHbi Ha

rpaHHue coBpeMeHHOii JlwTBbi H Bejiopycciw / /

Tpy.ab! /leBHTaro apxeojiorHMecKaro C'Le3;ia BT»

B-b 1983. MocKBa, 1895. T. I, c. 166-220.

TayraBHHioc A , 1953s - BocTOHHas JlHTBa B

nepBOM Tbic MMJieTHH Hauieii 3pb!.

Ha coHCKaHwe 3BaHHfl KaaaimaTa

HayK. BujibHioc, 1953. Lietuvos istorijos instituto

rankrastynas. F. 2-2.

SANTRUMPOS

ATL - Archeologiniai tyrinèjimai Lietuvoje

LA - Lietuvos archeologija

MADA - Lietuvos TSR Mokslq Akadcmijos

darbai, serija A

THE EASTERN LITHUANIAN POTTERY IN THE 8TH-12TH CENTURIES

Rokas Vengalis

Summary

The eastern Lithuanian pottery from the 8-12thcenturies is very poorly reviewed in the archaeolo-gical literature. There are still many problems, whichare not analysed more thoroughly. The authors in-terpret the material in their own way and there is aconsiderable variance in their statements. There isno reasonable pottery classification and chronolo-gy, even the terminology is often inadequate - so-me authors do not realize the differences betweenthe "thrown pottery" and "pottery, made on the pot-ter's wheel".

The pottery from different types of monuments- the barrows, hill-forts and settlements is analysedin this article. It is considered, that the pottery foundin barrows and the pottery found in settlements isof the same kind. There are some advantages of bar-row's pottery for the classification, due to comple-te, unbroken vessels and better-identifiablechronological context. Due to these factors, barrow'spottery has been taken as a basis of classification,

into which pottery from settlements were includedafterwards.

The main type of pottery in the 8-12th centu-ries is hand-made pottery with plain surface. Vesselforms are quite varying. 4 functional types of potte-ry have been identified according vessel size and pro-portions - small bowls, small pots, pots and jars.Chronological classification has been built conside-ring only pots and jars. 5 types were distinguished:1) bucket-shaped vessels, 2) ridged vessels, 3) bar-rel-shaped vessels, 4) slightly profiled vessels withS-shaped necks and 5) vessels with S-shaped necks(often ornamented and turned on the potter's whe-el, but never thrown). Although the dating of thesetypes is very approximate, it can be supposed, thatthe earliest arc ridged vessels, which were in use so-me time about 8th-9th centuries. This type was re-placed by barrel-shaped vessels, the latter - byslightly profiled vessels with S-shaped necks, whichwere in use till the end of the 10th century. The la-

r

RYTi; LIETUVOS KERAMIKA V!II-XII A. 69

test are vessels with S-shaped necks, dating to thevery beginning of the second millennium. The buc-ked-shaped vessels have heen used for a longer pe-riod of time, together with other types of vessels. Itis clear, that the dating of the distinguished types isvery rough, but it cannot be revised while the chro-nology of the late Iron Age Eastern Lithuanian bar-rows is not revised. The pottery from the settlementsand hill-forts can be dated only by the analogies fromthe barrows. There is no pure assemblage of findsdating to the end ofthe 1st millennium and the be-ginning of the 2nd millennium in settlements. Allthe settlements where pottery from this period hasbeen found belong to the broad chronological pe-riod, and the material from various ages is mixed.

The next important problem is the appearanceof wheel-thrown pottery, which is dated to the 10thcentury generally. Although considering the fact thatwheel-thrown pottery in the vast region of EasternEurope is known only since the end of the 15th cen-tury, such early appearance is hardly believable.Scholars, arguing for the dating the appearance ofwheel-thrown pottery to the 10th century, confusehand-made and turned on the wheel pottery withwheel-thrown pottery. The earliest finds of wheel-thrown pottery are mentioned from Kapitoniskés(barrows 3 and 9), Stakai (barrows 6, 8 and 9), Zvir-bliai, Pamusys (barrow 46). Actually all these exam-ples are from hand-made pottery - the 5th typeprofiled vessels with S-shaped necks.

Consequently at the end ofthe 1st millenniumand the beginning of the 2nd millennium it is pos-sible to talk about hand made pottery and the appe-arance of turning technology only. Though thistechnological innovation required advanced devices -turntables, tournettes or potter's wheels, it was notvery significant in the economic sense.

In general, the turning technology spread toget-her with the 5th type of pottery, although there areknown isolated cases of turning of the earlier typesof vessels, found in Kurkliq silas barrow 6(28), Kar-mazinai barrow 3 etc. The attributes of turning are

very slight, more intense only in the upper part ofthe vessel. The function of turning was only the sur-face finishing, but not the forming of vessel body orneck.

The analysis of pottery's evolution is very signi-ficant for development of hill-forts. The pottery da-ta suggest a hypothesis, that at the beginning of the2nd millennium (I lth-12th centuries) the hill-fortswere not inhabited constantly. The more intensivecultural layers in the hill-forts can be dated only tothe 13th-14th centuries. The pottery from the 11th-12th centuries is usually absent in the cultural lay-ers, except for the hill-forts with intensive evidencesof fires and raids of enemies (Kaukai, Mazulonys).The function of hill-forts at the beginning of the 2ndmillennium was the same as in the middle and 2ndhalf of the 1st millennium, the communal territoryand fortificated area for defence during raids of ene-mies. Only since the 13th century hill-forts becameresidences of nobility, and due to permanent occu-pation, the intensive cultural layers are present in ne-arly all of them.

LIST OF ILLUSTRATIONS

Fig. 1. Relationship between potter's devices andmanufacturing technology: 0 - not used; 1 - usedunder special conditions; 2 - commonly used.

Fig. 2. Bases of vessels from Varliskés barrow 2:1 - with traces of gravel (a - slight rim around peri-meter of base); 2 - without traces of gravel.

Fig. 3. Traces of conjunction between vessel ba-se and body: 1 - on top of base; 2 - on sides of base(1 - Karmazinai barrow 1; 2 - Kernavé settlement,Pajauta valley).

Fig. 4. Broadening of base, characteristic for pot-tery of the end of the 1st millennium (Kernavé set-tlement, Pajauta valley).

Fig. 5. Pot from Karmazinai barrow 3 with cle-arly visible traces of conjunction between clay stri-pes.

70 ROKAS VENGAUS

Fig. 6. Traces of turning on upper side of vesselfrom Varliskés barrow 9.

Fig. 7. Reconstructed vessels from Varliskés bar-row-cemetery {1-3 - barrow 2; 4 - barrow 4; 5-6 -barrow 5).

Fig. 8. Ornamented pottery from Kernavé (1-3 -the hill-fort "Pilies kalnas"; 4-5 - Pajauta valley).

Fig. 9. Pottery from Zvirbliai barrow-cemetery(Í - barrow 46; 2 - unidentified barrow; 3 - barrow

39; 4 - barrow 47) (Iwanowska, 2006, tables 54, 69,72, 106).

Fig. 10. Functional groups of vessels according tovolume and vessel diameter height ratio: 1 - smallbowls; 2 - small pots; 3 - pots; 4 - jars.

Fig. 11. Base of cup with widened feet from Ker-navé, Pajauta valley.

Fig. 12. Pottery of various types from Kernavésettlement in Pajauta valley.

Rokas VengalisVilniaus universitctas, Istorijos fakultetas. Archeologijos katedra,Universiteto g. 7. LT-()1513, Vilnius.el. paàtas: rokasven^'gmail.com

Gauta 2007 12 10