T H E L I G H T S O F H O M E L A N D - Spauda.org

T H E L I G H T S O F H O M E L A N DNr. 21 (3451) 2016 may – gegužė 25 • LIeTuVIŲ SAVAITRAŠTIS - LITHuANIAN WeeKLY • www.tevzib.com • Nr. kaina – $2

PM 40012376 R09408

Šiame numeryje

This newspaper was mailed on Wednesday, May 25, 2016

▪ Gailestingumo kongreso pamokos – dvasinė piligrimystė – 2 psl.

▪ Sėkmę lemia bendras darbas – 3 psl.▪ Ak, norėtum grįžti... – 4 psl.

▪ Lietuviškas kadrilis – 5 psl.▪ Paroda kviečia lankytojus – 7 psl.

▪ R. Skučaitė – “Poezijos pavasario” laureatė – 8 psl.▪ Auksinis pokylis – ir šventė, ir nauda – 11 psl.

APIE ŽMOGAUS TEISESŽmonijos laisvėjimo slinktyje šiais laikais opiau-

siu klausimu iškyla žmogaus teisės. Demokratinėse valstybėse tos teisės apsaugojamos įstatymais ir jų pažeidimas baudžiamas.

Tačiau tų teisių apimtis ne visada aiški. Kartais atrodo, kad jų esama tiek, kiek išsireikalaujama, arba jų ribos kaitaliojamos pagal atsiradusius reikalus. Tų teisių apsauga dažnai liečia ir neliečiamybes – pavienių asmenų, grupių, net pavadinimų. Kartais žmogaus teisių principai dvelkia šališkumu, nes, pvz., ginami tik tie, kurie pateko karo laimėtojų pusėn, o pralaimėjusių pusėj susikuria vaizdas, tartum ten jokių žmonių nebūtų buvę ir nėra. Antrojo pasaulinio karo metu, nors formaliai stovėjome laimėtojų pusėje, mus, lietuvius, okupuotus, prievartaujamus, tremiamus ir kankinamus žmogaus teisių saugotojai braukė iš is-torijos, geriausiu atveju kviečia ir tebekviečia užmiršti, kas buvo negero, visų nelaimių kaltę versdami karą pralaimėjusiems. Kai šitokie istoriniai faktai byloja, rūpestis žmogaus teisėmis kelia abejonių, ar tik ta vadinamoji žmogaus apsauga nebus nukreipta kokiam vienam, mažai skelbiamam tikslui? Kažką reikia sau-goti, bet ne visus ir ne visur. Kai vakariečiai diplo-matai lanko komunistinę Kiniją ir ten kažką primena apie žmogaus teises, visa tai padvelkia netikrumu, nes išlenda stipresnės už žmogaus teises pastangos, kaip išsaugoti naudingus prekybinius ryšius, kuriais rūpinasi „komisijos“ bei stambūs verslininkai, ne principų, bet naudos žmonės.

Žmogaus teisių gynyba turėtų būti tiesi, aiški ir be pa-sirinkimo, kurių valstybių žmones ginti ir saugoti. Nes tos teisės iš esmės yra skirtos visai žmonijai. Negi kas norėtų šitai kitaip suprasti? Toms teisėms įgyvendinti yra gana daug kliūčių. Politinė šalių sistema labai nevienoda. Ir į jas įvesti ką nors bendro, kas tiktų visiems, praktiškai neįmanoma. Kas iš šalies stebint vieniems atrodo tiesiog tragiška, kitiems normalu, nes būklė motyvuojama tradicijomis, net religine praktika, ir lygiateisiškumas su tuo nesiderintų. Todėl žmogaus teisių problema pasaulyje, užuot silpnėjanti, pagal vakariečių pavyzdžius ir normas, žmonių judėjimo srovėse pasireiškia atkakliau. Kai kurios vadinamųjų pabėgėlių grupės yra turtingos ir užsiima prekyba su visais, neprarasdamos tradicinio savitumo. Taigi, žmogaus teisių reikalai, bent šiuo metu, atrodo gana sunkiai sprendžiami, nes jau vien skirtingi gyvenimo būdai stato kliūtis. Į tai neigiamą pažiūrą dar didina piktnaudžiavimai, šališki sprendimai, nutylėjimai, kad tik išsilaikytų prekybiniai ryšiai bei kiti kilnias idėjas šalinantys veiksniai. O pati didžiausia žmogaus teisių plėtros kliūtis – tai įsipareigojimo nebematymas ir tiesos neįvertinimas. Įprasta tik reikalauti mažai ką beduodant. Teisė turėtų būti gretinama su pareiga. ČS

Akimirkos iš Toronto šokių grupės “gintaras” koncerto. Daugiau apie tai skaitykite 4 psl. Ntrs. D. Puterienės

Bendrame posėdyje – pasaulio lietuvių atstovai Vilniuje, Seimo rūmuose, gegužės 17-20

d.d. posėdį surengė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, kuri paprastai posėdžiauja du kartus per metus. Bendruose posėdžiuose ap-taria Lietuvoje bei užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpinasi abipuse pa-galba ir parama, keičiasi mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės in-stitucijoms teikia pasiūlymus, kurie padėtų stip-rinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.

Gegužės mėnesio komisijos posėdžiuose buvo nagrinėjami klausimai dėl Lietuvos darbo taisyklių ir kitų socialinio modelio įstatymų projektų priėmimo Seimo pavasario sesijoje, dėl galimybės sumažinti pridėtinės vertės mokesčius, dėl statomos

Astravo atominės elektrinės Gudijoje grėsmės ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumui, žmonių sveikatai ir gamtai, dėl Lietuvos veiksmų, siekiant stabdyti šios elektrinės statybą. Taip pat buvo svarstomi klausimai dėl patriotinio ugdymo Lietu-vos mokyklose, dėl pasirengimo 2018 m. Dainų šventei, dėl siūlymų kartu su Seimo rinkimais 2016 m. spalio 9 d. surengti privalomą referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, pakeičiant Lietu-vos Konstitucijos 12 straipsnį. Posėdžiuose taip pat buvo aptarti politinių partijų ir kampanijų fi-nansavimo, Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai ir kt. Gegužės 20 d. surengta konferencija, kurioje Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija supažindino su posėdžiuose priimtais sprendimais. Inf.

Bendro Seimo ir PLB komisijos posėdžio dalyviai Seimo rūmuose. Posėdyje dalyvavo du Kana-dos lietuviai: J. Kuraitė-Lasienė (stovi trečia iš kairės) ir prelatas e. Putrimas (stovi devintas iš dešinės) Ntr. Dž. Barysaitės

2 TėVIŠKėS žIBuRIAI 2016.V.25 Nr. 21Religiniame gyvenime

METINĖ PRENUMERATA: ReguliaRi – $85 (paprastu paštu), $135 (1 klasės paštu)

Rėmėjo – $105 (paprastu paštu), $155 (1 klasės paštu)

į užjūRius – $185 (oro paštu), $105 (paprastu paštu, Kan. dol.)

jaV – $105 reguliari, $125 – rėmėjo, $165 – 1 klasės paštu

JAV prenumeratoriai atsiskaito JAV doleriais.

T H E L I G H T S O F H O M E L A N D

2185 stavebank Rd., mississauga, oN l5C 1T3 Canada Tel. 905 275-4672 • FAX 905 275-4364 • E-mail: [email protected]

leidėjas: Kanados lietuvių katalikų kultūros draugija “žiburiai”

Redaktorė – Sigina Katkauskaitė, redaktorės pad. – Rima Žemaitytė-De Iuliis, maketuotoja – Akvilė Minkevičienė, administratorė – Aušra Trussow. Tinklalapis www.tevzib.com – redaktorė Andrea BenotaitėRankraščiai taisomi redakcijos nuožiūra. Bendradarbių pasirašyti straipsniai nebūtinai reiškia redakcijos nuomonę. Už skelbimų turinį redakcija neatsako. Return undeliverable Canadian addresses to Circulation Dept. at mailing address above. Printed in Canada. ISSN 0040-4063.We thank the Lithuanian Canadian Foundation for funding the publication of parish news and the American Lithuanian Foundation for its support. We acknowledge the financial support of the Government of Canada through the Canada Periodical Fund of the Department of Canadian Heritage.

Paroda apie kun. J. Zdebskio gyvenimąLazdijų rajone, Šlavantuose, buvusioje klebonijoje,

atidaryta nuolatinė paroda vienam iš įžymiausių XX šimtmečio pokario rezistentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises – kunigui Juozui Zdebskiui atminti.

„Apie jį kalbėjo ir komunistai, ir saugumiečiai. Saugumiečiai jį praminė „nagliec“, lietuviškai – „akiplėša“, nes tiesiog į neviltį varė saugumiečius“,

– taip apie kunigą J. Zdebskį sako jo bendražygis, Katalikų komiteto tikinčiųjų teisėms ginti, įsteigto 1978 m., narys vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Sovietų saugumo persekiojamas už tikėjimo sklaidą, misionierišką veiklą Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire, draudžiamos spaudos platinimą, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos spausdinimą, pogrindinės kunigų

seminarijos įsteigimą, ne kartą kalintas kunigas J. Zdebskis Šlavantų šventovėje tarnavo dvylika metų.

Senosios klebonijos, kurioje gyveno J. Zdebskis, parodoje pateikti asmeniniai jo daiktai, liturginiai drabužiai, nuotraukos, dienoraščiai, laiškai, pamokslų rankraščiai, dokumentai iš KGB archyvo. Išlikusių KGB archyvų duomenimis, kunigą J. Zdebskį nuolat sekė daugiau nei 100 agentų.

Po mirties kun. J. Zdebskis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi, jam suteiktas laisvės kovų dalyvio vardas. Inf.

“Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu jums atiduos į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta” (Lk 6,37–38).

Gailestingumo jubiliejus išsiskiria žengimu pro Šventąsias duris. Šios durys reiškia visada mūsų laukiantį Dievą. Tačiau jos pačios juk netampa stebuklin-gos, stebuklas turi įvykti mūsų širdyje. Kaip žengti pro Šventąsias duris, kad šis veiksmas būtų prasmingas? Net jei ir mieste, kur gyvenate, yra šios durys, esate kviečiamas į piligriminę kelionę. Galite keliauti vienas ar su savo ben-druomene melsdamasis, apmąstydamas savo gyvenimą ir santykį su gailestin-guoju Tėvu. Gailestingumo jubiliejaus piligrimystė kviečia mus peržvelgti savo gyvenimą ir daryti pasiryžimus, kuriais galėtume pasiekti piligrimystės tikslą – priimti Dievo gailestingumą ir būti gailestingi kitiems:

gyvenimo peržvalgos klausimai: Neteisti

▪ Ar atpažįstu tokius santykius, kai siekiu būti visada teisus, kai save, savo ambicijas ir požiūrį laikau svarbesniais negu kitų, ir kai teisiu kitus?

▪ Ką stengiuosi matyti: kitų klaidas ir juos žeminti ar kitų talentus ir juos vertinti?

▪ Iškilus nesutarimams, kas man yra svarbiau: tai, kas mus skiria, ar tai, ką turime bendra?

▪ Ar nepasiduodu piktosios dvasios pagundai ir nesileidžiu įtikinamas, kad sunkias konfliktines situacijas ir žaizdotus santykius galiu išspręsti va-dovaudamasis savo tiesa ir žmogiška logika?

▪ Ar nežvelgiu į aplinkinius iš aukšto ir iš tolo? Ar nuolat neprikišu kitiems jų klaidų?Nesmerkti

▪ Ar sugebu smerkti nuodėmę (veiksmą ar žodį), o ne asmenį?

▪ Ar esu kažką pasmerkęs, „nurašęs“ kaip tą, kuris nebegali pasikeisti?

▪ Ar savo pasirinkimais nesu pasmerkęs kito žmogaus skurdui, atskirčiai, pažeminimui, nevilčiai?

▪ Ar mano gyvenime yra santykių, kuriuos esu pasmerkęs kaip beviltiškus, nebeatstatomus?

▪ Ar tikiu, kad Dievui nėra negalimų dalykų?Atleisti

▪ Ar vadovaujuosi taisykle, kad turiu atleisti “septyniasdešimt septynis kar-tus” (Mt 18, 22)?

▪ Kas mano gyvenime vyrauja: atleidi-mas, dovanojantis džiaugsmą ir ramybę, ar nuoskauda, kurstanti skausmą, ne-rimą, pyktį?

▪ Kur mano gyvenime, santykiuose trūksta atleidimo?

▪ Ar stengiuosi žengti susitaiky-mo link: siekiu suprasti klaidą, rasti sprendimą, atsiprašyti ir atleisti?

▪ Ar prašau Viešpatį malonės atleisti tiems, kuriems pats savo jėgomis nesu-gebu atleisti?Duoti dosniai, su kaupu, dovanoti:

▪ Koks mano gyvenimo tikslas – asmeninė sėkmė, garbė ar savęs do-vanojimas kitiems?

▪ Ar nevengiu bet kokio įsipareigojimo, galinčio atimti iš manęs laisvalaikį?

▪ Kas man padėtų nugalėti sava-naudiškumą, kad galėčiau labiau save dovanoti? Kaip norėčiau labiau dėl kitų įsipareigoti?

▪ Ar tikėjimas skatina mane susitikti kitus, įsipareigoti, tarnauti?

▪ Tai nelengva užduotis – nuoširdžiai sau atsakyti į šiuos klausimus, bet šitaip atlikdami savo dvasios piligrimystę, pa-jusime kaip Gailestingumo metai ir jų nešama šviesa mus keičia.

Bernardinai.lt Dvasinio atsinaujinimo dienų Vilniuje dalyviai

Vilniaus valstybinio gailestingumo kongreso svečias kardinolas Pietro Parolin (viduryje) su Vilniaus arkivyskupu g. grušu (kairėje)

Tikėjimo paliudijimas giesme ir daina

Gailestingumo kongreso pamokos – dvasinė piligrimystė

TėVIŠKėS žIBuRIAI 32016.V.25 Nr. 21

Pagal Lietuvos spaudą parengė S. Katkauskaitė

Žinios iš Lietuvos

Sėkmę lemia bendras darbas Lietuvos diplomatai, dir-

bantys ekonomikos srityje, ir prekybos atašė gegužės 16-20 d.d. vykusioje metinėje konferencijoje Vilniuje aptarė savo veiklos rezultatus.

Sveikindamas susirinku-sius L. Linkevičius, Lietu-vos užsienio reikalų minis-teris, pabrėžė, kad Lietuvos verslas sėkmingai prisitaikė prie naujos aplinkos, o tam įtakos turėjo ir aktyvus bei labiau derinamas Lietuvos institucijų darbas, atstovau-jant šalies ekonominiams interesams.

„Nors išorės aplinka iš esmės buvo nepalanki Lietu-vos eksporto plėtrai, tačiau Lietuvos užsienio prekyba labai sėkmingai plėtėsi į to-kias reiklias rinkas kaip ES ir JAV. Eksportas į ES išaugo 5,4% ir šiandien sudaro apie 60% visų mūsų išvežamų prekių kiekio. O į JAV jau išvežame prekių 3 kartus dau-giau nei į Rusiją“, – sakė L. Linkevičius. – “Matome, kad aktyvesnis bendradarbiavimo modelis su kitomis valstybės institucijomis davė teigiamų rezultatų. Ekonominės diplo-matijos tarybos veikla leidžia visoms atitinkamoms šalies institucijoms būti vienoje informacinėje grandyje. Kartu su Žemės ūkio minis-terija ir kitomis institucijomis sėkmingai sprendžiame ek-sporto leidimų klausimus. Šiandien Lietuvos vardas užsienyje pradėtas sieti su regioniniu gyvybės mokslų ir verslo centru, kur vyksta tarptautinio lygio „Life Sci-ences Baltics“ konferencijos. Turime sėkmės istorijų, bet galime dar daugiau. Todėl siekiant šio tikslo planuojami kokybiniai pokyčiai Lietuvos

ekonominio atstovavimo valdymo srityje”, – sakė užsienio reikalų ministeris.

„Pirmiausia 10-yje tikslinių eksporto rinkų pradėsime teikti po vieną bendrą eko-nominės veiklos užduotį

ambasadai, atsižvelgdami į dalyvaujančių institucijų ir su verslu susijusių sričių išsakytus interesus ir pateik-tus pasiūlymus. Minėtą darbą kolektyviai įgyvendins visi konkrečioje valstybėje esan-tys ir ekonomines užduotis at-liekantys Lietuvos atstovai“, – sakė L. Linkevičius.

Ministeris pažymėjo, kad, siekiant aktyvesnio ir veiksmingesnio ryšio, bus įdiegta elektroninė sis-tema, kuri sujungs visas ekonominės diplomatijos veikloje dalyvaujančias institucijas. Tai leis page-rinti paslaugų kokybę, nuo-sekliau vykdyti ekonomines ambasadų užduotis, greičiau reaguoti į verslo paklausimus.

Šių metų diplomatų-ekonomistų suvažiavime, vy-kusiame gegužės 16-20 d.d., ypatingas dėmesys skiria-

mas Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui ir jame dirbančioms tiekiančioms gaminius užsienio prekybai Lietuvos įmonėms. Lietu-vos diplomatai ir komercijos atašė dalyvavo tarptautinėje

inžinerinės pramonės paro-doje „Balttechnika 2016“, susitiko su šio sektoriaus įmonėmis. Lietuvos inži-nerinės pramonės asociaci-jos (LINPRA) surengtame pokalbyje svarstė apie Lie-tuvos inžinerinės pramonės galimybes užsienyje.

Konferencijos metu diplo-matai, atstovaujantys Lietu-vai 41-oje valstybėje, taip pat susitiko su Lietuvos po-litikais, pareigūnais, verslo sąjungų, eksportą ir inves-ticijas skatinančių agentūrų atstovais bei verslo konsul-tantais, aptarė naujausias užsienio investicijų pritrauki-mo bei bendradarbiavimo su Lietuvos eksportuojančiomis įmonėmis kryptis ir praktikas. Taip pat diplomatai ekono-mistai lankėsi Šalčininkų rajone ir Panevėžyje.

uRM inf. ir ntr.

Diplomatų ekonomistų konferencijos dalyvius sveikina Lietuvos užsienio reikalų ministeris L. Linkevičius

Kvietimas į šventę Anapolis, Maryland, JAV. Š.m. balandžio

21 d. Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas ir XV Šiaurės Amerikos šokių šventės organizavimo komiteto pirmininkas Leonardas Linas Orentas aplankė Maryland valstijos leitenantą gubernatorių Boyd Ruther-ford ir valstijos sekretorių John Wobensmith.

Ambasadorius apibūdino ir vedė pasikalbėjimą apie verslo galimybes tarp Lietuvos ir Maryland valstijos. Taip pat Linas Orentas, šokių šventės org. komiteto vadovas, papasakojo vyriausybės atstovams apie būsimą renginį Baltimorėje ir pakvietė juos dalyvauti šokių šventėje, kuri įvyks liepos mėn. 3 d. Baltimorės mieste. Daugiau žinių galite rasti šokių šventės interneto tinklalapyje www.sokiusvente2016.org. Kviečiame kuo greičiau įsigyti bilietus į šventę. Inf.

Iš kairės į dešinę: Maryland valstijos sekretorius John Wobensmith, Lietuvos ambasados ministerė patarėja Lyra Puišytė-Bostroem, leitenantas gubernatorius Boyd Rutherford, Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas ir XV Šiaurės Amerikos šokių šventės org. komiteto pirmininkas Linas Orentas

EK įparEigojimai LiEtuvai Eu ro pos ko mi si ja pe rei na

prie ki to 2016 m. Eu ro pos se-mes tro veiklos eta po – pa tei kia kiek vie nai ES valstybei skir tus siūlymus, ku riuos jos tu rė tų įgy-ven din ti per ar ti miau sius 12-18 mė ne sių, kad su stip rin tų eko no-mi kos au gi mą. Nors nuo 2011 m. Lie tu vo je at kur tas tvir tas eko no mi kos au gi mas ir su ma-žė jo ne dar bas, ta čiau valstybė su si du ria su iš šū kiais, ku rie ga-li ne igia mai pa veik ti Lie tu vos eko no mi ką at ei ty je. Di džiau sias jų – dar bin go am žiaus gy ven to-jų skai čiaus ma žė ji mas, ku ris nei gia mai veiks tin ka mos dar bo jė gos pa siū lą, il ga lai kį eko no mi-kos au gi mą bei so cia li nės ap-sau gos sis te mos ir ypač pen si jų sis te mos tva ru mą. Sie kiant pa-di din ti na šu mą, šiais me tais EK pir mą kar tą Lie tu vai re ko men-da vo ge rin ti nau jų tech no lo gi jų die gi mą ir įsi sa vi ni mą vi suo se eko no mi kos skyriuose, ge rin ti ino va ci jų po li ti kos derinimą ir

ska tin ti pri va čias in ves ti ci jas, be ki ta ko, plė to jant ir kitus fi-nan sa vi mo šal ti nius. Siūloma dau giau in ves tuo ti į žmo giš ką jį ka pi ta lą ir spręs ti kva li fi kuo tų dar buo to jų trū ku mo prob le mas: di din ti švie ti mo sis te mos ati tik tį dar bo rin kos po rei kiams, ge rin ti mo ky mo ko ky bę, tai ky ti ak ty-ves nes dar bo rin kos po li ti kos prie mo nes ir ska tin ti su au gu sių-jų mo ky mą si. Socialinėje srityje Lietuva įpareigojama ge rin ti svei ka tos prie žiū ros sis te mos re zul ta tus: ge rin ti am bu la to ri-nę prie žiū rą, li gų pre ven ci ją ir svei ka tos ug dy mą. Bū ti na pa ge-rin ti ne dar bo ir šal pos iš mo kų ap rėp tį ir tikslingumą.

ES vals ty bių na rių mi nis teriai ap tars siūlymus valstybėms, ta-da Eu ro pos va do vų ta ry ba tu rė tų juos patvir tin ti. Vals ty bės na rės privalės įrašyti juos į 2016-2017 m. valstybinės politikos ir biu- dže to pla nus.

už bLaivią LiEtuvą Gegužės 16 d. Vyriausiajai

rinkimų komisijai pristatyti „Už blaivią“ vajaus grupės surinkti parašai dėl alkoho-lio įstatymo keitimo. Piliečių siūlomame įstatymo keitimo projekte numatytas visiškas alkoholio reklamos draudimas, specializuotos parduotuvės al-koholiui ir kitos prieinamumą mažinančios priemonės, parem-tos mokslininkų patarimais. Lie-tuva yra trečioje vietoje pagal

alkoholio suvartojimą pasaulyje. Alkoholio vartojimo problemų turi ne tik socialinės rizikos grupės, bet ir daugybė aukštas pareigas užimančių žmonių.

Vajaus oganizatoriai turėjo per 2 mėnesius surinkti 50,000 parašų, kad būtų Seime svarsto-mas jų siūlomas įstatymas. Rinkimų komisijai pristatyta 61,000 parašų, kurie turi būti patikrinti per dvi savaites.

rinKimai LiEtuvojE –viršuKaLnės ir duobės

Balandžio 9 dieną paskelbus rinkimus į Seimą, prasidėjo rinkiminė kampanija. Apklausų agentūros ir politologai lygino ir skelbė partijų populiarumą, kuris keitėsi priklausomai nuo įprastų rinkimams kandidatų paieškos ar jų bėgiojimo po partijas ir nuo finansinių papirkinėjimo atvejų, kurių neišvengė nė viena didžioji par-tija. Bet didžiausią staigmeną ir nuopolį pateikė populiarumo apklausose pirmavusios liberalų partijos vadovas Eligijus Masiu-lis, kuriam daugelis pranašavo puikią politinę karjerą. Prieš dvi savaites Specialiųjų tyrimų tarnyba padarė kratą jo na-muose. Surasta daugiau kaip 100,000 eurų žymėtų banknotų. Už kyšio davimą 20 dienų su-laikytas vienos iš didžiausių jungtinio verslo įmonės MG Baltic prezidento pavaduoto-jas Kurlianskis. Jam pateikti kaltinimai papirkinėjimu. E. Masiulis buvo apklaustas tik kaip liudininkas, nuo suėmimo jį dar saugojo Seimo nario var-das. Sulaikymo dieną E. Masiu-lis viešai paskelbė atsisakantis liberalų partijos vadovo pareigų bei narystės ir atsistatydina iš Seimo, tvirtina esąs nekaltas.

Seimas gegužės 20 d. patenki-no E. Masiulio prašymą. Spau-doje ir politologų apžvalgose nagrinėjama ir užsimenama apie ilgalaikius šios verslovės ir liberalų partijos ryšius, įtartiną liberalų partijos prieštaravimą bet kokiems alkoholio preky-bos ribojimams. R. Kurlian-skis kaip tik valdo su prekyba ir informacija susijusią įmonių dalį. Laikinuoju liberalų parti-jos vadovu tapo pavaduotojas A. Guiga, bet po kelių dienų jis taip pat paliko partiją, kuri nepritarė jo planams ir gali-mam vadovavimui. Liberalų suvažiavimas partijos vadovą rinks birželio 11 d. Varžytis dėl liberalų partijos vadovo pareigų ketina dabartinis Vilniaus meras R. Šimašius ir partijos senbuvis E. Gentvilas.

TS – LKD partijos vadovas G. Landsbergis irgi padarė nelauktą žingsnį: atsistatydino iš Europos parlamento greičiau negu buvo ketinęs tai padaryti. Liberalų partijos nuopolis ir savos parti-jos narių bei rinkėjų priekaištai jį paskatino greičiau apsispręsti, rinkiminei kampanijai skirti visą laiką. Jo vietą EP turėtų užimti Laima Andrikienė.

4 TėVIŠKėS žIBuRIAI 2016.V.25 Nr. 21

Ak, norėtum grįžti...Gegužės 7 dieną Anapilio sodybos salėje įvyko Toronto "Gintaro" šokių ansamblio koncer-

tas Ak, norėtum grįžti. Šokėjai, jau pasiruošę liepą Baltimorėje vyksiančiai XV-ajai Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventei, žiūrovus džiugino labai gražiu reginiu.

Mažesni ir didesni žibintai prie scenos tarsi kvietė Bernardo Brazdžionio žodžiais “į tėvų sodybą”, į na-mus. Visada einame į šviesą – o jeigu dar kas nors laukia... Ir kaip pavadinti vietą, kur tave gražiai pasi-tinka, palydi iki stalo, ant kurio padėta lietuviškos duo-nos ir ant kurio vėliau atsiras daugiau patiekalų, kokius tau kepdavo mama, kur susirenka tokie pat kaip tu, ir, vos užgrojus kaimo kapelai “Sūduva” – J. Balaišiui, K. Jonušoniui, D. Biskienei, A. Šarpytei, P. Vilkeliui

– imi ir uždainuoji su kitais: "Nemunėli, Nemunėli, per laukus, per plačius, per girias..." Argi ne namais?

Šventės vedantiesiems Vaivai Slapšytei ir Jokūbui Jonušoniui pakvietus į Baltimorę, skrido salėje kregždutės merginų atliktoje Blezdingėlėje, lyg po paparčiais gyveno "margaplunksnėlės" jerubėlės tokio pat pavadinimo jaunių šokyje, bėgo žirgeliai vaikinų šokyje Džigūnas.

Smagu buvo matyti daug vaikų ir scenoje, ir salėje, visai šalia žiūrovų. Jie šokiu tarsi sakė: Pasėjau kanapę, taip kalė Kalvelis. Miško darbus dirbo stu-dentai Medkirčiai, keturiais rateliais sukosi net šešiolika Barboryčių, sukosi studentų Malūnėlis ir vaikai Vėjo malūnėlyje, sukosi ir jų rankose laikyti spalvoti vėjų malūnėliai, sukosi poros Varžytuvių polkoje ir Pasiu-tusiai gražios Jadvygos polkoje. "Net ir man galva apsisuko", – šypsojosi šventėje buvusi Rūta Žilinskienė.

Šokėjai pasakojo apie vieną iš seniausių lietuvių amatų, pakilusį iki meno lygmens, – audimą. Tolkašokiu (lietuviškai "šokis su siūlų sruogomis") merginos mokė, kaip siūlai iš krijelio nuvyniojami ant mestuvų, nors jų taip gražiai suktas ratas su sruogomis galėjo būti ir verpimo ratelio dalimi. Studentai Aštuonnyčiu apmetė ir ataudė, o merginos Abrūsėlyje skalbė jau išaustus rankšluosčius, šokio pabaigoje juos, švarius ir išdžiovintus, sulankstė, tikriausiai, kraičiui, nes kitas šokis, Kupolinis, priminė apie artėjančias Jonines – vedybų metą.

Suaugusiųjų šokis Ak, norėtum grįžti buvo ramus, didingas, moterys su žibintais rankose judėjo oriai ir kiek atsargiai: kad neužgestų žiburys. Turbūt taip po menes vaikščiojo mūsų karalienė ir kunigaikštienės, gal laukdamos iš karo sugrįžtančių vyrų, gal – sūnų. Taip šviesą rankose laiko visos namų židinio saugotojos motinos, kad vaikai žinotų, kur dega žiburėlis, ir, ak, norėtų grįžti...

Be žinomų šokių pavadinimų, buvo ir rečiau girdimų ar ir visai negirdėtų. Jeigu Liuoksinis, Pliauška, Landy-tinis, Jerubėlė, Džigūnas ne vienam praturtino žodyną, tai slavų kilmės Pukietka taip ir liko neaiškus.

Šventės pabaigoje kalbėjęs tėvų komiteto pirmininkas dr. A. Pabedinskas pristatė svečius, dėkojo mokyto-jams, ir visi kartu pasidžiaugėme, kad šokių šventėje Baltimorėje dalyvaus 163 "Gintaro" šokėjai nuo 8 iki 65 metų.

– Mes nesenstam, nors jau į septintą dešimtį įžengėme. Mūsų vis daugėja, – kalbėjo "Gintaro" vadovas Romas

Jonušonis, juokais pasakęs tiesą, jog kartais tėveliams reikėtų diržo, kad vaikai nespėja į repeticijas.

Po koncerto scenoje tarp savo mokinių stovėjo vaikų mokytojos L. Dauginienė, V. Kairienė ir J. Zlatkienė, jų padėjėjai J. Jonušonis, L. Kairys, G. Kalendrienė, jaunių mokytoja V. Yčaitė ir jos padėjėjai K. Kulnytė-Douglas bei M. Zenkevičius, studentų mokytojai R. Jonušonis ir R. Kaminskaitė, suaugusiųjų mokytoja R. Karasiejienė, o pagyvenusiųjų – L. Kaminskienė.

R. Kaminskaitė ir V. Yčaitė yra ir Baltimorėje vyksiančios šokių šventės meno komiteto atstovės.

– Aš visada norėjau šokti, – pasakoja šokį nuo vaikystės pamilusi V. Kairienė, kurios vyras ir abu sūnūs taip pat šoko tą vakarą. – Kai augau Otavoje, ten nebuvo šokių grupės, tik dainavome. Kai atvykau gyventi į Torontą, Otavoje susikūrė šokių grupė "Vingis". Aš skraidydavau į repeticijas. Per pietus būdavau Otavoje, po repeticijos su tėvais pavalgydavau vakarienę, brolis nuveždavo į oro uostą ir vėl išskrisdavau į Torontą.

Gražiu reginiu tą vakarą grožėjosi ir "Gintaro" krikštamotė dr. A. Kazlauskienė:

– Prieš 61 metus mūsų, pirmųjų šokėjų, susirinko 8

poros ir viena – atsargai, – pasakoja ji. – Tėvai norėjo, kad mes, jauni lietuviai, bendrautume vieni su kitais, todėl "Gintaras" ir atsirado. Mokė mus profesionalė šokėja Šadeikienė. Neturėjome tautinių drabužių, tai juos skolinomės iš tų, kurie atsivežė iš Lietuvos. 4 poros susituokė... Dabar – 80 porų "Gintare", ir visų drabužiai tokie gražūs...

- Mūsų šeimos šoka visi devyni, – sako Kanados lietuvių fondo pirmininkas A. Nausėdas.

B. Degutis, paklaustas, kaip jaučiasi, kad šoka visos trys jo dukros, nusišypso: "Labai gerai".

– Aš čia esu, nes čia mano draugai ir mano kultūra,

– sako jo vyriausioji dukra Julija.P. Sukauskas, kuris atėjo su abiem vaikais, kalba taip

pat trumpai: "Labai smagu. Šoksime visi trys". – Labai gražu. Man tai – pavasaris Toronte, – taip

šventę įvertino Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkė adv. J. Kuraitė-Lasienė.

"Gintaro" šokių ansamblis, kaip sakė dr. A. Pabedins-kas, tikrai mūsų dvasios gražiausios išraiškos – šokių – skelbėjas ir saugotojas.

Administratorei Vaidai Zenkevičienei teko nemažai darbo, rengiant šventę. Tuo labiau, kad tą vakarą šoko visi trys jau vyrais suaugę sūnūs ir ji pati su vyru. Ji, kaip ir įprasta vyriausiai šeimininkei, buvo užsivertusi šventės ruošos darbais nuo bilietų ir plakatų spaus-dinimo, pakvietimų išsiuntimo iki salės užsakymo, muzikos, šviesų, garsų, stalų ir svečių bei tarimosi su J. Gurkliene, kurios paruoštos gausios vaišės, kaip visada, tirpo burnoje...

"Aš nebijau dirbti jokio darbo ir nebijau prašyti pa-galbos. "Gintaras" turi labai gerą komandą, mes dirbam kartu. Man svarbu patikslinti, kad viskas pagal sąrašą yra padaryta. Tada paruošti salę ir surišti visus "palai-dus siūlus" bei ištaisyti klaidas, jeigu jų pasitaikė," – pasakojo "Gintaro" administratorė, kuriai šį vakarą viskas pavyko puikiai. Ir viskas šioje šventėje buvo artima, pažįstama, sava.

Ant kiekvieno stalo degė žiburėlis. Ak, tikrai norėtum grįžti...

Rima žemaitytė-De IuliisNtrs. D. Puterienės

Vaikų grupės mažosios šokėjos Ntr. A. Minkevičienės

Šokėja Vaiva Slapšytė

Joana Ažubalytė ir Matas Zenkevičius

Šoka vaikai

Tolkašokis

aLbErtos gaisras

Gegužės 13-ąją Kanados premjeras Justin Trudeau lankėsi Fort McMurray, vaikščiojo po sudegusį miestą ir skrido malūnsparniu virš išdegusių vietovių. Alber-tos statistikos duomenimis, 85-90% miesto išsaugota gaisrininkų dėka, kuriems premjeras negailėjo padėkos žodžių.Vėliau vykusios konferencijos metu jis dėkojo visiems, aukojusiems Rau-donajam Kryžiui, siuntu-siems siuntinius, į savo na-mus priėmusiems tuos, kurie neteko savųjų. Ugnis išdegino virš 500,000 ha ploto ir šiuo metu yra nutolusi nuo mies-to. Manoma, kad miškai degs dar apie porą savaičių. Aukšta temperatūra ir dideli vėjai padeda plėstis gaisrui.

Apie 8,000 Fort McMurray žmonių, dirbančių naftos verslovėse, vėl turi trauktis nuo artėjančios ugnies. Vieną kartą jie jau buvo pasitraukę, po to grįžo į darbus, tačiau gegužės 17-ąją, apie 10 val. vakaro, gavę nurodymus, naktį jie buvo vėl priver-sti palikti savo gyvenvietes, esančias apie 50 km į šiaurę nuo Fort McMurray. Sugadin-ta ir prarasta labai daug, tačiau ligoninė, vandens saugykla ir oro uostas išsaugoti. Gaisri-ninkai tęsia kovą su ugnimi miesto pakraščiuose, tačiau ugnis įsiveržė giliau į mišką. Albertos sveikatos apsaugos tarnybos prašo žmonių dar negrįžti į namus gaisro palies-tose vietovėse. Tai nepatartina ir dėl oro taršos.


Pagal Kanados spaudą parengė R. žemaitytė-De Iuliis

Kanados įvykių apžvalgaLietuviškas kadrilisViena iš krypčių, įamžinant didvyriškas Lie-

tuvos Laisvės gynėjų kovas su sovietų oku-pacija, yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro programa, numa-tanti pastatyti visose partizanų apygardose, reikšmingiausiuose pasipriešinimo centruo-se po paminklą. Jie įprasmintų dėkingumą kovojusiems ir žuvusiems už mūsų laisvę, dėkingumą to krašto eiliniam žmogui, įvairiais būdais rėmusiam kovotojus, už ką labai dažnai jis pats atsidurdavo GUL-age arba Sibire. Ši programa pradėta įgyvendinti 2005-ais me-tais, ir, galima tvirtinti, kad vyko sėkmingai. Pastatyti ir pašventinti paminklai jau aštuoniose partizanų apygardose, kurias reikšmingų valstybinių švenčių dienomis aplanko to krašto gyventojai, moksleiviai, Lietuvos kariai, atvykę iš svečių kraštų turistai, pagerbdami

uždega žvakę, padeda gėlę.... Tokia ir yra šių paminklų paskirtis, – išsaugoti atmintį, skatinti jaunimo meilę savo kraštui, pagarbą karo ir pokario kartai.

Tokio paminklo dar nėra buvusioje Dai-navos partizanų apygardoje, nors vienas pirmųjų paminklų Alytaus mieste turėjo būti pastatytas iki 2005-jų metų. Nuo pat pirmos dienos prasidėjo lietuviškas „kadrilis“. Tenka tik apgailestauti, kad Alytaus rajono vadovai nesilaikė susitarimų su LGGRTC, nuolat keitė paminklo statybos vietą, o galop pareiškė, kad paminklą netikslinga statyti nei Alytuje, nei Dauguose, nei Simne.

Dainavos partizanų apygarda – viena ryškiausių apygardų Lietuvos partizaninia-me judėjime, pasižymėjo kovotojų ir jų rė-mėjų gausa, ryškiomis vadų asmenybėmis, drąsiais, dažnais ir netikėtais žygiais, kuriais įvarydavo daug baimės okupantų represinėms struktūroms, padarydavo daug nuostolių.

LGGRTC specialistai pasiūlė paminklą staty-ti Merkinėje, ten esančiame Kryžių kalnelyje. Šiam siūlymui vieningai pritarė Varėnos rajono savivaldybės vadovai, Merkinės valstybinio parko specialistai bei gausi ir aktyvi Merkinės bendruomenė.

Merkinės Kryžių kalnelis yra vienintelis sakralus memorialinis kompleksas Lietuvoje. Šioje vietoje pokario metais NKVD budeliai užkasė apie 700 žiauriai nukankintų Laisvės kovų dalyvių, partizanų, ryšininkų ir kitų nekaltų žmonių palaikų. Atkūrus Nepriklausomybę, merkiniečių pastangomis pradėjo kurtis Kryžių kalnelis-panteonas. Šiuo metu čia yra keli šimtai vardinių kryžių, stogastulpių, paminklinių akmenų, koplyčia.

Dažnas Merkinės gyventojas papasakos,

kaip 1945-ais metais gruodžio 15 d., Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujami, Merkio rinktinės partizanai puolė miestelį. Kovodami su NKVD daliniais, sunaikino valsčiaus ir milicijos būstines kartu su visais dokumentais, paštą, at-kovojo daug ginkluotės. Šis Merkinės puolimo sprendimas priimtas Dainavos apygardos vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietėje, bu-vusioje Laukininkų k. (Merkinės sen.).

Artėjant paminklo statybos laikui, prasidėjo kitas “kadrilio šokio” ratas. Buvo sušauktas tremtinių ir Laisvės kovų dalyvių giminingų visuomeninių organizacijų, Alytaus ir Varėnos r. savivaldybių, LGGRTC ir kt. atstovų pasi-tarimas, kuriame buvo nutarta, kad Dainavos apygardos partizanų paminklas turėtų būti pastatytas Alytaus m. Rotušės aikštėje, kaip ir kitų apskričių miestų ar miestelių pagrindinėse

aikštėse. Tikėtina, kad tokiam sprendimui buvo svarių argumentų.

Tačiau netikėtai Alytaus miesto meras Vy-tautas Grigaravičius paskelbia nebuvusios gyventojų apklausos rezultatus: “Nesulaukėme nė vieno tokios iniciatyvos palaikytojo, visi išdrįsusieji pasakyti savo nuomonę, tam nepritarė….” Tam nepritarė ir kiti Alytaus savivaldybės klerkai, siūlydami paminklą statyti kitoje, šalutinėje, vietoje.

Esant tokiai nepalankiai Alytaus r. savi-valdybės vadovų nuostatai, reikėtų grįžti prie LGGRTC specialistų siūlymo statyti Daina-vos apygardos partizanų paminklą Merkinėje. Ten jis vietos bendruomenės bus priimtas ir prižiūrimas.

Alytaus miestui ryškus partizaninio karo ženklas būtų paminklas legendiniam partiza-nų vadui, pedagogui, žurnalistui, karininkui, brigados generolui Adolfui Ramanauskui – Va-nagui, nes čia jis 1940-1945 m. dėstė mokytojų seminarijoje, čia jis susiformavo ir subrendo kaip asmenybė, čia priėmė lemtingą sprendimą, – nesitaikstyti su krašto okupacija, paskirdamas likusią savo gyvenimo dalį kovai už Lietuvos laisvę.

Vytas Miliauskas

P u l k i n i n k a s Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1945 m. gegužės mėn. jis, dar gy-vendamas legaliai, įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė reikalingus di-rektyvinius dokumentus. J. Vitkus galutinai į mišką pasitraukė 1945 m. birželį. Jam su-manius 1945 metais pradėtas leisti partizanų Laisvės varpo laikraštis

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai. Iš kairės sėdi Jonas Budėnas-Klebonas ir jo sesuo Sofija Budėnaitė-Ramunė, trečias – Vanago grupės vadas Jonas Jakubavičius-Rugys, ketvirtas – Vytauto tėvūnijos vadas Teofilis Valickas-Balys. 1948 m. balandis

pasLaptys jau viEšos Beveik kasdien skelbiamos

naujos vadinamųjų “Panamos popierių” paslaptys. „Pa na mos po pie rių“ pa ke tą su da ro apie 11,5 mln. do ku men tų, nu te kin-tų iš Pa na mos tei si nių pa slau gų kon to ros „Mos sack Fon se ca“ ir at sklei du sių, kad bend ro-vės ir tur tin gi as me nys pla čiai nau do ja si tarpinėmis užsienio valstybių (Off shore Banking) bend ro vė mis, kad nu slėp tų tur-tą nuo mo kes čių ins pek to rių.Tuos do ku men tus nu te ki nu sio šal ti nio pasiaiškinimas pra si de-da žo džiais, kad „pa ja mų ne ly-gy bė yra vie na iš bū din giau sių mū sų lai kų prob le mų“.Vo kie-ti jos dien raš tyje Sud deuts che Zei tung, ku riame pir miau sia bu vo paskelbti „Pa na mos po-pie riai“, nežinomas paskelbėjas

teigia, kad tai padaręs ne už pinigus,bet tikėdamasis atstatyti socialinį teisingumą, užkirsti kelią papirkinėjimui. Atskleista daugiau kaip 200,000 slepiamų sąskaitų; daugelio jų savininkai -žinomi pasaulyje asmenys. Tarp nuslėptųjų sąskaitų ir 625 kanadiečių vardai, aiškėja ir jų tarpininkai. Turėti sąskaitą užsienio banke Kanadoje yra teisėta, bet Mokesčių agentūrai turi būti pranešama apie turimą didesnę nei $100,000 sąskaitą ir gaunamą pelną. Dažniausiai slepiamos didelės ar neteisėtos pajamos Kaimanų, Virginijos, Man salose ar Lichtenstein valstybėje, kur itin griežtai sau-gomos paslaptys ir labai maži mokesčiai.

gErins susisiEKimą torontE Premjeras Justin Trudeau

lankėsi Toronte penktadienį, gegužės 6-ąją, ir pranešė, kad viešojo susisiekimo pagerinimui bus paskirta $3.4 bln., kaip buvo pažadėta kovo mėnesį paskelb-tame federaciniame biudžete.

Toronto mieste šios lėšos bus panaudotos pirkti naujiems au-tobusams ir įrengti keltuvams bei judantiems laiptams, ir šie darbai turi būti baigti iki 2025 m. Pinigai taip pat bus naudojami siurblių remontui, nusausinimo ir vėsinimo sistemoms, eismo

ženklų, kelio signalų patobulini-mui Bloor-Danforth požeminio traukinio kelyje. Bus daugiau autobusų miesto keliuose, ypač tuose, kuriais važiuoja daugiau žmonių. Dalis lėšų numatyta įvairiems remonto darbams, po kurių viešasis transportas bus patogesnis. Visa tai – tik dalis viešojo transporto projektų, kuriems įgyvendinti federacinė valdžia skiria $840 mln. Šiuos pinigus Torontas gaus per 3 metus.

Kanados premjeras Justin Trudeau su Fort McMurray priešgaisrinės apsaugos vyriausiuoju vadovu Darby Allen vaikšto po Fort McMurray degėsius

6 TėVIŠKėS žIBuRIAI 2016.V.25 Nr. 21Lietuvių telkiniuose

London, on • Anapilyje šiais metais pavasarinė kapinių lankymo diena

bus švenčiama birželio 5, sekmadienį. Šv. Jono lietuvių kapinių koplyčioje bus pamaldos už mirusius 2 v.p.p. Pamokslą sakys kun. Nerijus Šmerauskas. Anapilyje veikiančiame Kanados lietuvių muziejuje-archyve tą dieną galėsite aplankyti Čikagos Balzeko muziejaus paruoštą parodą No Home To Go To. Parodą iškilmingai pristatys 12.30 v.p.p. pati parodos rengėja Irena Chambers. Didžiojoje Anapilio salėje bus galima pietauti ištisą dieną ir atsigaivinti vynu bei alučiu.

• Skatiname mūsų Londono lietuvius šiais metais dar gausiau dalyvauti metinėje lietuvių šventkelionėje į Midlando šventovę rugpjūčio 28, sekmadienį.

• Sekmadienių ir švenčių Mišios aukojamos 3 v.p.p. Mary Immaculate šventovėje, 1980 Trafalgar St., London, ON.

• Gegužės 29, sekmadienį, Mišios bus aukojamos už a.a. Oną Petrašiūnienę (I metinės) ir Petrašiūnų mirusias motinas.

“Gintarėlių“ viešnagė HamiltoneŠių metų balandžio 17 d.

gražų, saulėtą pavasario rytą iš Toronto į Hamiltoną išriedėjo tėvelių ar senelių vairuojami automobiliai, o juose – anksti prikelti, snaudžiantys, mieguisti, dar žiovaujantys Anapilio sody-bos vaikų choro „Gintarėliai“ dainininkai. Tačiau, išgirdę žodžius: „Mes atvažiavome. Čia Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia“, vaikučiai prakuto. Į šventovę rinkosi tikintieji – su šypsenom, kupini gėrio ir meilės atvykstantiems mažiesiems svečiams. Dar neprasidėjus Mišioms, visų

žvilgsniai nukrypo į viršų, kur vaikučiai su vadove Deimante Grigutiene tyliai, pašnibždomis kartojosi giesmės Pulkim ant kelių žodžius. Ir kas gali būti gražiau, kai IV-ąjį Velykų sekmadienį parapijos klebono P. Rudinsko, OP malda susiliejo su švelnių vaikučių maldų skambe-siu, tariant G. Abariaus giesmės Tu esi šviesa žodžius: „Jėzau, aš tavim tikiu, savo meilę Tau skiriu...“? Kiek meilės ir išradingumo įdėjo parapijos klebonas savo pamokslui – tai buvo lyg ir pamoka mažiesiems giedorėliams, ir taktiškas pri-minimas tikintiesiems apie

Jėzaus vardo kilmę ir išraišką įvairiomis kalbomis. O mūsų

sielas malonino R. Čyvaitės-Kliorienės harmonizuota gies-mė Sveika, o Marija, kurioje vaikučiai, lyg suklupę prieš altorių, Jai aukojo savo mintis, maldas ir širdis bei vadovės D. Grigutienės kruopštų darbą ir pasiaukojimą, netgi augantį kiekvieno jų pačių talentą. Paskutinioji V. Vinikaičio giesmė Dėkoju, Dieve, Tau visus sužavėjo ne tik dieviškais balseliais šventovėje, bet ir lyg į patį dangų sklido nuostabūs padėkos žodžiai Dievui už laisvą

Tėvynę, už pievų žalumą, už dangaus mėlynumą, už viever-sio dainą. Juk šie mūsų jaunųjų giesmininkų balsai, suskambę tądien šventovėje – tai kaip padangės vyturėlių giesmė, tai kaip maži besiskleidžiantys pumpurėliai, pranašaujantys ateinantį pavasarį. Mažieji lei-dosi nuo viškų linksmi ir lai-mingi: juk pats klebonas kam galvelę paglostė ir visiems nuoširdžiai padėkojo. Po Mišių visi rinkosi į Jaunimo centro salę, kur laukė parapijos moterų šventiškai išpuošti vaišių stalai. O didžiausias dėmesys ir padėka buvo mažiesiems choristams. Jie ir picos sulaukė. Vyresnio amžiaus žmonės, dėkodami choro vadovei D. Grigutienei ir vargonais jai akompanavusiai V. Špakauskienei, ir choro vaikučių tėveliams, skundėsi: “Neturėsim mes Hamiltone vaikų choro. Suseno parapija, nes mūsų vaikai išvažinėjo į didesnius miestus“. O Hamiltono radijo laidų vedėja L. Stungevičienė dar pridūrė: „Kaip būtų smagu, kad „Gintarėliai“ dažniau atva- žiuotų...“ – sulaukdama prita-riančio klebono P. Rudinsko žvilgsnio.

Laimutė Šimukėnienė

hamiLton, on

Lietuviškas vakaras PortlandePirmadienio popietė paprastai

nepasižymi lietuviškų renginių gausa Portlando bendruomenėje. Tačiau šį ypatingąjį Velykinio laikotarpio pirma-dienio vakarą vietos lietuviai prisimins dar ilgai...

Balandžio 18-ąją mūsų nedidelį užkampį aplankė vyskupas Eugeni-jus Bartulis. Kartu su Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos, kuriai priklauso ir Portlando lietuviai, klebonu Tomu Karanausku bei Portlando Groto religinės bendruomenės lietuvių kilmės kunigu Ignacijumi Kisieliumi-Kissel aukojo Mišias lietuvių kalba Mergelės Marijos koplyčioje. Ir kas čia tokio ypa-tingo, paklausite? Didesnėms Amerikos lietuvių bendruomenėms tautinės pamal-dos yra įprastas dalykas; lietuvių įkurtos parapijos tebėra gyvybingos daugumoje JAV didmiesčių. Mūsų valstijoje tokia prabanga, deja, pasigirti negalime. Šiaurės Vakaruose Dievo žodį gimtąja kalba atgaivino kun. T. Karanauskas, kuris priglaudė Oregono ir Pietvakarių Vašingtono lietuvius po savo Los An-geles Šv. Kazimiero parapijos sparnu ir jau keletą metų lanko Portlandą. Šių metų balandžio mėn. į „Rožių miestą“ kun. T. Karanauskas atvyko ne vienas

– kartu atsivežė ir svečią iš Lietuvos, Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį. Kaune gimęs vyskupas yra didelis gam-tos, kalnų mylėtojas, todėl ši kelionė į Portlandą ir vėliau į Denverį atvėrė jam neregėtų gamtovaizdžių, kuriuos kuo kruopščiausiai įamžino nuotraukomis bei filmuotais kadrais. Svečiui buvo įdomu stabtelėti ir prie garsiojo „Rožių kvartalo“ – Portlando NBA komandos „Trail Blazers“ arenos, pastaruoju metu pervadintos „MODA centro“ vardu; juk čia net 7 sezonus žaidė legendinis kaunietis Arvydas Sabonis, kurį Kaune dar 1990-ais metais dabartinis Šiaulių vyskupijos vadovas sutuokė su Ingrida Mikelionyte.

Portlando Groto (angl. The Grot-to) Sopulingosios Motinos katalikų religinė bendruomenė buvo įsteigta prieš 92 metus. 1963-iųjų birželį čia buvo pašventintas Kalifornijoje gyvenu-sio architekto Jono Muloko lietuviškas koplytstulpis. Grotas lietuviams prime-na ir tai, jog daugelį metų čia tarnavo mūsų tautos kunigai. Amerikos lietuvių šeimoje Čikagoje gimęs ir augęs kun. Ig-nacijus Kisielius-Kissel minėtoje garsio-joje Portlando religinėje bendruomenėje balandžio 17-ąją atšventė garbingą 50-

ties kunigystės metų jubiliejų. Vyskupo E.Bartulio gimtąja kalba

tartas šventas žodis didingoje Groto koplyčioje mums, lietuviams, gyvenan-tiems per 8 tūkst. km nuo Lietuvos, kartu tapo ir pavasarį menančiu tautiškumo vyturiu. Kuomet šiam vyturiui pritarė dar ir lietuviška lakštingala, duetas tapo tiesiog dievišku... Mišių metu susirinku-siesiems giedojo JAV lietuvaitė Vakarė Rūta Petroliūnaitė (sopranas). Vakaro kulminacija tapo ilgamečio Portlan-do „ąžuolo“ Algio Garolio užtraukta Tautiška giesmė. Tiek kunigai, tiek susirinkusieji nejučia kėlėme akis į

dangų ir tramdėme plūstančias ašaras, mintimis persikeldami į Lietuvą ir dva-sioje pajusdami Tėvynės ilgesio skonį. Nuoširdžiai dėkojame gerbiamam vy-skupui už apsilankymą nedidelėje Portlando bendruomenėje. Ačiū kun.T. Karanauskui ir Laurynui Misevičiui už šio nepaprasto susitikimo organizavimą, nuoširdus dėkui visiems susirinkusiems bei prisidėjusiems. Gyvenusi beveik 16 metų už Atlanto, turiu pripažinti, jog šis vakaras Mergelės Marijos koplyčioje tapo viena iš jausmingiausių ir lietuviškiausių akimirkų. Juk esame ne tik Dievo, bet ir Lietuvos avelės. Ingrida Misevičienė

MASTERCARD KREDITO KORTELĖ

INTERAC KORTELĖ%Sekite kasdieninę informaciją apie nuošimčius TALKOJE

830 Main St. E, Hamilton, ON L8M 1L6Tel. 905 544-7125 Fax 905 544-7126

•

•

KREDITO KOOPERATYVAS LTDKREDITO KOOPERATYVAS LTD

Nemokami čekių sąskaitų apmokėjimai

www.talka.ca

SĄSKAITOSTaupomoji sąskaita 0.25% Čekių sąskaita iki 0.25%

PASKOLOSAsmeninės nuo 3.15%Nekiln. turto 1 metų 3.15%

INDĖLIAI90 dienų indėliai 0.50%180 dienų indėliai 0.50%1 m. term. indėliai 1.90%2 m. term. indėliai 2.05%3 m. term. indėliai 2.55%4 m. term. indėliai 2.70%5 m. term. indėliai 2.80%

TFSA, RRSP ir RRIFKintančios 0.50% 1 metams 1.90%

2 metams 2.05%

3 metams 2.55%

4 metams 2.70%

5 metams 2.80%

Narių santaupos apdraustos 6 mil. dol. kapitalu ir Kanados valdžios iki $100,000.0 sumos draudimu

2015 metais nariams

IŠMOKĖJOME

AKTYVAI VIRŠ 105 MILIJONŲ DOLERIŲ

DARBO VALANDOS Pirmadieniais, antradieniais,

ketvirtadieniais - 9 v.r. - 5 v.p.p.Trečiadieniais - 9 v.r. - 1 v.p.p., Penktadieniais - 9 v.r. - 7 v.v.

Šeštadieniais - 9 v.r. - 12 v.p.p.Liepos ir rugpjūčio mėnesiais

šeštadieniais uždaryta.

Papildomų palūkanųsantaupoms

TFSA, RRSP ir RRIFĮskaitant

Nuolaidų skolininkams

18%

9%

portLand, or

Po Mišių Hamiltone Anapilio vaikų choras “gintarėliai” ir jų vadovė muz. D. grigutienė kartu su klebonu P. Rudinsku, OP Ntr. A.Vaičiūnienės

Portlando lietuviai su Je e. Bartuliu, klebonu T. Karanausku ir kun. I. Kisieliumi-Kissel.

GIC INDĖLIAI

Studentų paskolas nuo 3.85%Asmenines paskolas nuo 5.35%Sutarties paskolas nuo 6.85%

SĄSKAITOS

Taupomoji sąskaita 0.35%Čekių sąskaita iki 0.25%

Amerikos dol. sąsk. 0.25%Amerikos dol. GIC 1 metų term. ind. 0.50%

RRSP, RRIF pensijų fondaiTFSA neapmokestinama

taupomoji sąskaita

(Pelno padalinimas netaikomas)

SUTEIKIAME

TFSA atviras, kintantis 0.85%RRSP ir RRIF atviras, kintantis 0.85%1 metų 1.60%2 metų 1.75%3 metų 1.80%4 metų 2.00%5 metų 2.15%

MŪSŲ ADRESAS 3 Resurrection RoadToronto, Ontario M9A 5G1Nemok. tel. 1-877-525-RCUL (7285)Tel. 416-532-3400, fax 416-532-4816

Darbo laikas:Pirm., antr., treč. 9:00 - 3:30Ketvirt., penkt. 9:00 - 8:00Šeštadieniais 9:00 - 1:00Sekmadieniais 8:30 - 12:45

1 metų “cashable” 1.30%1 metų 1.60%2 metų 1.75% 3 metų 1.80%4 metų 2.00%5 metų 2.15%

Darbo laikas:Ketvirtadieniais 12:00 - 7:00Sekmadieniais 9:00 - 12:30

ANAPILYJETel. 905-566-0006, fax 905-566-15542185 Stavebank Rd. Mississauga, ON L5C 1T3

Mūsų tikslas ne pelnas, bet sąžiningas patarnavimas

NEKILNOJAMO TURTO PASKOLASSu nekintančiu nuošimčiu1 metų 2.90%2 metų 3.00%3 metų 3.00%4 metų 3.25%5 metų 3.20%

Uždaras su kintančiu nuošimčiu 2.75%

Atviras su kintančiu nuošimčiu1, 2, 3 metų 3.50%Ribotą kreditą su nekilnojamo turto užstatu 3.35%

SUTEIKIAME • CMHC APDRAUSTAS nekilnojamojo turto paskolas• KOMERCINES nekilnojamojo turto paskolas

Tel. 416-532-3400 www.rpcul.com

GIC2.00%

*Normos gali būti keičiamos be įspėjimo, bet kuriuo metu.

YPATINGAS

18 mėnesiųTik naujiems įnašams

Riboto laiko pasiūlymas

pasiulymas


Paroda kviečia lankytojus

Kanados lietuvių muzieju-je-archyve gegužės 15 dieną pristatyta naujoji paroda NO Home To Go To (1944-1952 metais išvietintųjų pabaltijiečių istorija), atkeliavusi iš Či-kagos, Balzeko muziejaus. Pirmuosius lankytojus – mu-ziejaus talkininkus, atvyku-sius vokiečių, latvių, estų ir lietuvių bendruomenių atsto-vus su parodos rengimo istorija supažindino viešnia, atvykusi iš Čikagos, Sigita Balzekas.

Ji prisiminė bent prieš 7 me-tus kilusį kuklų muziejininkų sumanymą surinkti kuo dau-giau archyvinės medžiagos iš tautiečių, II Pasaulinio karo metais pasitraukusių iš Lietu-vos. Bet pamažu šis sumany-mas tapo konkretesniu siūlymu surengti parodą, kuri galėtų būti įdomi ir platesnei visuomenei, ir jaunimui, jau nepatyrusiam pabėgėlių dalios. Prie archyvų rinkimo buvo pakviesti da-lyvauti latviai ir estai, kurie prieš 7 dešimtmečius patyrė tą pačią pabėgėlių dalią, dalijosi tais pačiais karo sunkumais ir pagaliau kuriuos kelionė atvedė į Šiaurės Ameriką. Atsirado ir labai kūrybingas žmogus, Irena Chambers, iš pradžių pasiūliusi tik savo tėvų pabėgėlių patirties dokumentus ir pasakojimą, o paskui ir sutikusi vadovauti šiam nelengvam, bet reika-lingam darbui. Paroda jau 2014 metais rugpjūčio mėnesį buvo pristatyta Čikagoje ir ki-tuose JAV lietuvių telkiniuose,

ji susilaukė susidomėjimo, išsamaus aptarimo spaudoje. Pabėgėlių netrūksta ir šiais laikais, bet apie II Pasaulinio karo išblokštus iš namų, atskir-tus nuo savųjų žmones, buvo beveik nekalbama. Dabar po 70 metų paroda, to gyvenimo atkarpos liudininkė, keliauja per Šiaurės Ameriką, primin-dama apie labai svarbų lietuvių, latvių ir estų bendruomenių gyvenimo laikotarpį. Profe-sionaliai ir labai apgalvotai

sudėlioti parodos dokumen-tai, plakatai, daiktai, nuotrau-kos, kelioninė dėžė, sukalta iš lentelių, iškalbingai atkuria pokario dešimtmečių gyvenimą išvietintųjų stovyklose, jų siekį lavintis, išsaugoti savo kalbą ir kultūrą pakeliui į nuolatinę gyvenamąją vietą – į Šiaurės Ameriką. Tie kuklūs buities daiktai, nuo laiko pageltusios knygos ir dokumentai šiandien primena apie baltiečių dva-sios stiprybę, tikėjimą šviesos ir tiesos pergale visuotinės suirutės ir nepriteklių metais. Kaip minėjo Sigita Balzekas, paroda iš Toronto keliaus į Niujorką – ji aplankys JT būstinės ir Niujorko viešąją bibliotekas. Bet darbas dar neužbaigtas. Į talką kviečiami visi, kurie galėtų papildyti šį archyvinį pasakojimą savo gyvenimo istorija, dokumen-tais, kitais paliudijimais tinkla-lapyje balzekasmuseum.org. Ši istorija rašoma toliau.

Jau pirmieji parodos To-

ronte lankytojai atpažino savo kelionių ir gyvenimo Vokietijos DP stovyklose patirtį, daugelis prisiminė tą jų gyvenimo be namų dešimtmetį. Jaunimui – Maironio ar Aukštesniųjų lituanistinių kursų mokslei-viams, kurie tikriausiai suras galimybę kartu su mokytojais aplankyti šią parodą, tai būtų iškalbinga istorijos pamo-ka, tiesioginė pažintis su jų

senelių ar tėvų – pabėgėlių ar išvietintųjų – gyvenimo patir-timi.

Muziejaus administracija dėkinga savanoriams tal-kininkams Irenai Vaišnoras, Dainorai Juozapavičiūtei, Alek-sandrui Valavičiui, Rimui Pet-rauskui. Palyginti per trumpą laiką jie atvežtus iš Čikagos dėžėse rodinius išdėliojo lentynose taip, kad jie būtų saugūs ir patogūs lankytojams apžiūrėti, patrauklus visas paro-dos išdėstymas.

Paroda No Home To Go To veiks gegužės 18 – birželio 29 d.d., trečiadieniais 10 v.r. – 4 v.p.p. ir sekmadieniais 11 v.r. – 4 v.p.p. Birželio 5 d., 12:30 v.p.p., vyks susitikimas su parodos rengėja Irena Cham-bers iš Vašingtono, kuri daugiau papasakos apie šią parodą.

Tž inf.

Parodos rengėjai ir svečiai (iš k.) latvių bendruomenės atstovai Zenija Vitols, muziejaus-ar-chyvo darbuotoja, Andris Kesteris, Kanados Baltų federacijos prez., Danguolė Juozapavičiūtė, Kanados lietuvių muziejaus-archyvo darbuotoja, Petra grantham, Kanados Baltų imigrantų pagalbos draugijos prez., edis Obeliūnas, KLJS iždininkas, Sigita Balzekas, Čikagos (JAV) lietuvių muziejaus atstovė, Sue Burkhardt, CBIAS sekretorė, ir latvių federacijos atstovai elizabeth Petersons ir Vilnis Petersons

Parodoje – nuotraukos ir dokumentai apie išvietintųjų gyvenimą Vokietijoje

Čikagos parodą papildo ir Kanados lietuvių muziejaus -archyvo parengta DP stovy-klose išspausdintų lietuviškų knygų paroda


Pagal Lietuvos spaudą parengė R. žemaitytė-De Iuliis

Lietuvos kultūros žinios R. Skučaitė – “Poezijos pavasario” laureatė

Sužinojau meilės skonį, Sužinojau skausmo skonį, Atskirties ledinį skonį Sužinojau. Ar mažai?

Gegužės 3 dieną Maironio premija už eilėraščių ir prozos knygą Nepaslaptis tokia balta, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, skirta poetei, vertėjai, valstybinės kultūros ir meno premijos laureatei Ramutei Skučaitei. Kaip pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga, poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio po-ezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. Maironio premijos steigėja – Kauno miesto savivaldybė, premijos dydis – 3,000 eurų. Ski-riama ji už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Premijos komisija laimėtoją rinko iš penkių kandidatų. Pasak pranešimo, į Maironio premiją taip pat pretendavo Erika Drungytė ir jos knyga Patria, Aldona Gustas su knyga Padovanok man obuolį iš anapus, Vytauto Kazielos knyga Vieta ir kiti nutylėjimai bei Artūras Valionis su knyga Iš natų. Kaip sakė Antanas Sheshi, „stebina kone 20 metų trunkantis autorės kūrybinis renesansas – kasmet po vieną ar kelias knygas. Sugebėjimą nesikar-toti, nesusipainioti tarp adresatų, aktyviai rašant įvairiomis manieromis ir skirtingoms amžiaus grupėms (o kur dar vertimai), turbūt galima lai-kyti vienu iš R.Skučaitės ypatingumo ženklų. Ir nors pati rašytoja nesyk deklaravo neskirstanti poezijos į vaikų ir suaugusiųjų, Nepaslaptis tokia balta – leidinys subrendusiam skaitytojui. Kny-goje neabejotinai (ne tik pagal skaičių, bet ir pagal kūrinių siunčiamą žinią ) vyrauja poezija. Tačiau aiškiausi pranešimai skaitytojui, apie ką, su kuo ir kaip ši poezija kalba, išreikšti prozi- niuose intarpuose: Sakau tiek, kiek noriu pasakyti. Kiek sau leidžiu. Kiek galiu. Šitie – dabar ištarti, parašyti – žodžiai uždengia kitus: tebūna tiems ki-tiems ramu (p. 63). Ona Danutė Klumbytė teigia, kad Ramutės Skučaitės knyga Nepaslaptis tokia balta persmelkta autobiografiškumu ir liudija sudėtingus Lietuvai kelių XX a. dešimtmečių oku-pacijos metus. Rinkinys sudarytas iš 76 eilėraščių ir 27 autobiografinių ritminės prozos miniatiūrų.

Pastarosios praplečia, tartum paaiškina atskirų eilėraščių prasmes ir vienija juos į reikšminę visumą. Jose sukrečiančios tėvų arešto detalės, dėdės (generolo K. Skučo) tragedija, savistabos įžvalgos, autorės credo ir pan. Viktorija Daujotytė knygą apibūdino taip: „Ne tik eilėraštis, ne tik eilėraščių knyga yra (ar turi būti) struktūra. Struktūriškas yra ir poezijos laikmetis; kad ir XXI amžiaus lietuvių poezija. Ji turi priešakinį būrį, nors po trupinį atnaujinantį poetiką, uždaresnę, ne visiems suprantamą, turi ir savo atviraširdžius, leidžiančius eilėraščius už savo pinigus. Būtinasis poetinės laikmečio struktūros dėmuo – eilėraščiai, kurie rašomi iš patirties, iš tos jos dalies, kurią per- ima poetinė kalba, garantuojanti kokybę, lygį ir kartu suprantamumą, prieinamumą. R. Skučaitės poezijos knygos priskirtinos tam būtinajam laikmečio poezijos dėmeniui: atvira skaitančiam, bet saugoma savitos intonacijos, labiau intonaci-jos negu poetikos, nors ir neatskiriamų“.

Ramutė Skučaitė gimė 1931m. spalio 27d. Kaune. Tėvai buvo mokytojai, dėdė – tarpu-kario Lietuvos vidaus reikalų ministeris gen. K.Skučas, savųjų atiduotas Maskvos sovie-tiniams saugumiečiams ir vėliau sušaudytas. 1940 m. tėvas suimtas ir ištremtas į Pečiorą. R. Skučaitė į Sibirą ištremta 1949 m. Ten dirbo medžio apdirbimo fabrike, baigė Zimos vidurinę mokyklą. 1952-1956 m.m. neakivaizdžiai studi-javo prancūzų kalbą Irkutsko užsienio kalbų pedagoginiame institute. 1953-1954 m.m. mokytojavo Zimoje. 1956 m. su mama grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1956-1959 m.m. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Dirbo įvairiuose spaudos lei- diniuose. Dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, dainų tekstų autorė, publicistė. Pirmieji eilėraščiai suaugusiesiems spaudoje pasirodė 1957 m., o vaikams – 1959 m. Genyje. Vaikams skirta didesnioji kūrybos dalis. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1969 m.

Parengta pagal Lietuvos spaudą

Ramutė Skučaitė

LekiantiMan regis, Tai kandis: pilka, nyki…

O gal vėlė — Lig šiol neradus vietos, Kurią sugrįžtančią į tamsą sutinki…

Sakai, kad rytas, Ir sakai, kad mėtos Užgydys jos žaizdas Ir ji pasveiks, Kad vėl pražys Kvapnus buvimo mitas, Kad kitą naktį

2016-ųjų metų “Poezijos pavasario” laureatė Ramutė Skučaitė

Gal jau nereikės Bijot, Kol suaidės anas trimitas…

… Bet ne kandis – Pati tamson leki, Blaškais tarp skudurėlių iš-kramtytų… Ir žvilga žvilga Ašara aky, Bijodama Kad kas nepamatytų.

Apie klajojantį sapnąYra pasauly keistas sapnas. O keistas jis todėl, kad slaptas: Sau tyliai vaikšto ir atrodo Lig šiolei niekam nesirodo.

Jis pilnas vėjų ir žvaigždžių, Kalnų viršūnių paslapčių, Sparnelių ir sparnų lengvumo, Upelių rytmetį melsvumo Ir dar kitų mielų dalykų Nuo pat Kalėdų lig Velykų! Jei kas netyčia jį surastų Ir susapnavęs nesuprastų, Tai sapnas – keistas ir gražus – Jau nebevaikščios, nes pražus. Bet argi gali šitaip būti, Kad leistum jam, gražiam, pražūti? – Kol jo kiti nesusapnavo, Ieškok, atrask – ir sapnas tavo!

2016 m. KaLbos prEmijaUž reikšmingą lituanistinę

veiklą – lietuvių kalbos var-tojimo viešajame gyvenime puoselėjimą ir skatinimą, akademinio lietuvių kalbos vartojimo plėtrą, lietuvių kalbos akademinių darbų vertimą į anglų kalbą ir lietuvių poezijos sklaidą anglų kalba – 2016 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatu tapo kalbininkas, vertėjas dr. Lionginas Pažūsis.

Premija bus iškilmingai įteikta Kalbos vakare gruodžio mėn. Lituanis-tikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos or-ganizuojamame renginyje minint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės

(1873-1945) atminimą įamžinanti premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizaci-joms, institucijoms.

Dr. Lionginas Pažūsis Vilniaus universitete baigė anglų kalbos studijas ir pradėjo dėstytojauti. 1971 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, vie-nuolika metų dirbo anglų kalbos katedros vedėju, vėliau vertimo studijų katedros docentu. aktyviai veikė kaip vertėjas, termi-nologas, žodynų rengėjas ir lituanistinio paveldo skleidėjas anglų kalba, jo parengti Vertimo teorijos pradmenys vertinami kaip kertinė Lietuvos vertimo mokyklos knyga.

įKvėpė LiEtuvišKos saKmėsGegužės 21 d. Lietuvos

Rusų dramos teatre įvyko neįprasta premjera – pirmą kartą Lietuvoje viešinti ne-priklausoma Sankt Peterbur-go (Rusija) meno laboratorija „KinoTeArt“ parodė Ivano Kutyrkino spektaklį Žilvinas. Sapnai apie Lietuvą. Pjesę į lietuvių kalbą vertusios poetės bei dramaturgės Daivos Čepauskaitės teigimu, kūrinyje atskleidžiamas jau-no Sankt Peterburgo meni-ninko I.Kutyrkino žvilgsnis į Lietuvą – romantiškas, švelnus, idealistinis. Gyven-damas Sankt Peterburge ir kurdamas rusų kalba, I. Kutyrkinas apie Lietuvą rašo su meile ir pagarba. Atsakymų į gyvenimiškus klausimus paieškose Ivanas pasineria į lietuvių pasakas, legendas, istoriją, juose regi tiesos, gėrio, grožio pamatus.

Apie Eglę žalčių karalienę jis rašo todėl, kad ši pasaka jam iš tiesų įdomi ir jį jau-dina – tai yra jo tapatybės dalis. I.Kutyrkinas save laiko dviejų kultūrų – Lietuvos ir Rusijos – atstovu. Meni-ninko seneliai iki šiol gyve-na Vilniuje, o jis pats nuo vaikystės nuolatos lankosi Lietuvoje – anot jo, mitų ir legendų žemėje. Sankt Pe-terburgo teatro akademijos absolventas ypač domisi is-torija ir archeologija, todėl spektaklyje gausu nuorodų į senąją baltų kultūrą, etno-grafinius ženklus bei simbo-lius. Scenaristo I. Kutyrkino ir režisierės Olgos Zarubinos sukurto spektaklio siužeto pagrindas – naujoviškas legendos apie kunigaikščio Gedimino sapną bei pasakos apie Žilviną ir Eglę žvilgsnis.

dovana ČiurLionio muziEjuiViešoji įstaiga „Lewben

Art Foundation“ ir Lietu-vos išeivijos dailės fondas paskelbė valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muzie-jui dovanojantys septynis Lietuvos Gogenu vadina-mo tapytojo Jono Rimšos (1903-1978) kūrinius bei keliasdešimt dailininko rašytų laiškų.

Paveikslai, kaip ir laiškai, į Lietuvą atkeliavo iš Pietų Amerikos, kur menininkas praleido didžiąją savo gyve-nimo dalį. Dovana muziejų Kaune pasiekė gegužės 18-ąją minimos Tarptautinės muziejų dienos proga.

J. Rimša – Amerikos lietuvių dailininkas, verti-namas įvairių užsienio šalių dailėtyrininkų. Lietuvoje jo kūrinių nėra daug. Meni-ninkas kūrė figūrines kompo-zicijas, portretus, peizažus.

Pietų Amerikoje autorių J. Rimšą visuomenė laikė vienu iš talentingiausių vie-tos menininkų (iš Bolivijos net buvo uždrausta išvežti jo paveikslus). Nuolatinės me-nininko kelionės, gyvenamo-sios vietos aplinka (Brazilija, Bolivija, Argentina, Taitis, JAV) darė įtaką ir kūrinių motyvams, ir kūrybos stiliui.

„Lewben Art Foundation“ – tai nevalstybinė institucija, besirūpinanti meno rinki- niu, kuriame yra Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai nuo XVIII š. pabaigos iki šių dienų.

2013 m. Lietuvos išeivijos dailės fondas šiam muzie-jui padovanojo septynis J. Rimšos tapybos kūrinius bei vertingą iškarpų albumą apie tapytojo kūrybą ir veiklą anapus Atlanto.


L IETUVIŲ KREDITO KOOPERATYVAS PARAMA

Palankūs nuošimčiai. Malonus ir sąžiningas asmeninis patarnavimas.2975 Bloor W | 416-207-9239 | Pirm-treč 9-3.30 | Ketv-penk 9-8 | Šešt 9-11573 Bloor W | 416-532-1149 | Pirm-treč 9-3.30 | Ketv 9-6 | Penk 9-3.30 | Šešt uždaryta

I N V E S T I C I N ĖS Ą S KA I T A

GIC INDĖLIAI(Pelno padalinimas netaikomas)

1 metų 1 .60%2 metų 1 . 75%3 metų 1 .90%4 metų 2.05%5 metų 2.20%1 metų iškeičiamas 1.30%1 metų JAVdolerių 0.40%

RIBOTAS KREDITAS SUNEKILNOJAMO TURTOUŽSTATU 3.35% ir aukščiau

ASMENINĖS PASKOLOS5.35% ir aukščiau

ASMENINIS RIBOTASKREDITAS 6.85% ir aukščiau

T A U P O M O J IS Ą S K A I T A

RRSP ir RRIFPENSIJŲ FONDAIRESP (Mokslų taupomoji sąskaita)

TFSA

Kasdieninių kintamųjų palūkanų 1.30%1 metų 1.60%2 metų 1 .75%3 metų 1.90%4 metų 2.05%5 metų 2.20%

PASKOLŲ NUOŠIMČIAI

NEKILNOJAMO TURTOPASKOLOSAtviras, kintamųjų palūkanų 3 . 15%5 metų uždarytas, kintamųjų palūkanų 2.65%1 metų pastovių palūkanų, atviras 2.95%1 metų 2.80%2 metų 2.85%3 metų 2.95%4 metų 3.05%5 metų 3 . 15%Komercinės kredito paskolos suteikiamospagal pareikalavimą

Save for your child’s futurewith a ParamaRESP

1.20%Kasdieniniųpalūkanųtaupomojisąskaita

(Neapmokestinama taupomojisąskaita)

www.parama.ca

Visi pateikti nuošimčiai gali būti keičiami be įspėjimo

ADVOKATAS

Algis S. PACEVIČIUS PACE, B.Sc., LLB.

• Ieškiniai dėl žalos, atsirandančios ryšium su kūno sužalojimu• Imigracija į Kanadą• Testamentai ir įgaliojimai

NAUJAS ADRESAS

300 The East Mall, 5th Floor, Toronto, ON M9B 6B7Tel. 416 236-3060 · Fax 416 236-1809

• Palikimų administravimas• Nekilnojamo turto sandoriai• Konsultacijos Lietuvos respublikos įstatymų kalusimais

Tinklapis www.pacelaw�rm.com El. paštas alpace@pacelaw�rm.com

344 Lakeshore Road E., Suite A, Oakville, ON L6J 1J6

Laisvalaikis su dviračiuToronto Maironio mokyklos aštuntokas

Jonas Gelažauskas: “Jau geriau su dviračiu dūkti, negu prie kompo sėdėti”.

Kodėl tavo mėgstamiausias sportas yra dviračių?

Dviratis man patiko nuo mažens. Tai ir geras sportas, ir malonumas. Jau geriau su dviračiu dūkti, negu prie kompo sėdėti. Dviratį pats radau internetiniame tinklalapyje, kur parduodami tik-tai BMX dviračiai. Man jis labai patiko. Geros kokybės, todėl gana brangus. Bijojau, kad tėvai nenupirks, bet po ilgų derybų sutiko. Labai jiems dėkingas. Aš labai gerbiu savo dviratį. Jis man kaip draugas. Aš jį laikau kambaryje. Ar dviračio priežiūra brangi?

Dviračio išlaikymas brangus. Tėvai man nuperka dalis, kurios susidėvi bevažinėjant, bet ir pats turiu užsidirbti. Pasaugau jaunesnes sesutes, kada reikia, išvalau namą. Važiuojame į Bike Zone parduotuvę, kur parduodamos dalys mano dviračiui. Ten darbuotojai jau gerai mane pažįsta. Jie jau mano draugai. Gal kada nors įsidarbinsiu ten. Aš pats susidedu dalis į dviratį, moku susimontuoti, turiu visus įrankius, kokių net mano tėtis neturi. Jis negali patikėti, kad aš pats susimontuoju ir išsiardau dviratį, ir jis gerai veikia! Savo dviračiu tik aš važinėju, nors kar-tais susikeičiu su draugais, kurie gerai važinėja ir turi panašius dviračius kaip ir aš. Kada išmokai važiuoti? Kur treniruojiesi?

Pirmą kartą pamačiau tokį, tada atrodė, keistą BMX dviratį pas savo kaimyną Rimą Rėkų. Jis juo treniravosi. Stebėjau, ką jis išdarinėja, ir taip baisu atrodė, bet pajutau potraukį šiam sportui. Pabandžiau kelis kartus, ir patiko. Pats treniruojuosi dviračių parkuose. Arčiausiai mūsų yra toks parkas Celebration Square, kur dažnai apsilankau su savo draugais, toliau yra Her-shey Centre, kur kartais važiuojam dviračiais – užtrunka apie 25 min. Bet labiausiai man patinka Joy Ride parkas Markhame, kur kartais ypatingomis progomis nuveža mama ar tėtis. Čia apsilanko profesionalai dviratininkai, ir smagu yra stebėti jų triukus su dviračiais. Bandau tada

ir pats išmokti naujų triukų, bet tai užima daug laiko ir kantrybės. Labai noriu išmokti daugiau ir žinau, kad tai padarysiu.Tai gana pavojingas sportas. Nebijai?

Žinau, kad šis sportas yra pavojingas, bet aš nebijau. Bijo mano mama. Dėl to kartais pykstamės. Aišku, kad buvau puolęs, kritęs, apsivertęs ir susidaužęs kojas ir alkūnes, bet be to aš neišmoksiu. Visada dėviu šalmą. Ir krepšinis, kurį daug žaidžiu, taip pat pavojin-gas sportas. Buvau ir pirštą susilaužęs, ir koją pasisukęs, ir smarkiai kritęs. Bet aš mėgstu ir todėl nebijau. Bandau savo jėgas, mėgstu pašokti į viršų su dviračiu ir apsisukti ore arba ore apsukti dviračio ratą ar vairą. Mano draugas mane filmuoja. Turiu kelis savo filmus sukūręs, juos galit pamatyt mano puslapyje Facebook. Papasakoti neįmanoma, ką aš išdarinėju su dviračiu, tai reikia pamatyt. Mano močiutė, kai pamatė tą nufilmuotą vaizdą, pasakė, kad tai siaubo filmas. Mano tėvai taip pat bijo, o sesėm patinka ir jos susižavėjusios. Svarbiausia, kad man patinka, ir norėčiau kada nors dalyvauti varžybose ir tapti profesionaliu dviratininku, kad sužavėčiau savo draugus.

Ačiū už pokalbį. Linkiu, kad niekada negriūtum, neužsigautum ir nesusižeistum.

Kalbėjosi Rima žemaitytė-De Iuliis

Jonas gelažauskas labiausiai mėgsta dviračių sportą

Kur du pešasi, laimi netvarka Keistą įspūdį paliko šių metų Toronto Lietuvių

Namų ataskaitinis metinis susirinkimas. Kiek jau esu dalyvavęs juose, visada pagal įprastą tvarką atsiskaitydavo mūsų išrinkta valdyba ir taip pat mūsų rinkta revizijos komisija, kuri turėdavo patvirtinti, kaip tvarkomi dokumentai, ypač finansiniai, ar “gaspadoriškai” tvarkomas gana didelis LN turtas ir ūkis. Tačiau šiemet nesupratau, kodėl ta tvarka buvo sujaukta. Lyg ir vidaus nesutarimai neleido revizijos komisi-jai parengti deramo patikrinimo, tai bent buvo pasakyta jų pranešime. Bet be patikrinimo, kas pasakys, kad ir valdybos pranešimas teisingas? Todėl po susirinkimo ir liko daugiau klausimų nei atsakymų…

Man atrodo, kad revizijos komisijos renka-mos tam, kad bendruomenės atstovai pažiūrėtų atidžiau, kaip valdyba naudojasi jai suteikta teise ir mūsų pasitikėjimu, kaip leidžiamos lėšos ir tvarkomas turtas, ar teisėti sprendi-mai, darbo sutartys ir kita. Ir valdybą, ir re-vizijos komisiją renkame mes, nariai; jos abi atsiskaito mums. Ir šioje revizijos komisijoje dirbo išrinkti žinomi, pasitikėjimą turintys mūsų bendruomenės žmonės, tarp jų ilgametis Lietuvių Namų valdybos narys E.Steponas, tad šitoks tarpusavio priešiškumas nesuprantamas ir nepateisinamas. Visos viešosios organizacijos dirba pagal tokią tvarką, nes nepelno organizaci-joms yra svarbu visuomenės viešoji kontrolė.

Jei jos nėra, visi žinome, kas atsitinka. Neseniai Tėviškės žiburių laikraštyje

perskaičiau pranešimą, kad pirmame naujos valdybos posėdyje dalyvavo ir adv. J. Kuraitė, kuri aiškino apie darbo tvarką, įgaliojimus ir pareigas. Tai labai geras žingsnis, nes į valdybą šiemet kaip niekada išrinkta daug naujų narių, kuriems dar nepažįstama šita veikla, jiems reikia pagalbos. Nebuvo parašyta, ar ten buvo kartu ir revizijos komisija. Manau, kad reikia jiems kartu išsiaiškinti savo santykius, kad kiekvienas galėtų dirbti savo darbą.

Šiemetiniame susirinkime pastebėjau daug naujų, niekad nematytų veidų, naujų žmonių – tai labai gerai, kad atsinaujina organizacija. Tik abejoju, ar kurie nors iš jų atidžiau skaitė LN įstatus. Mes, nariai, irgi turime žinoti savo teises ir pareigas šioje organizacijoje, ne tik keliant rankas balsavimui , bet ir priimant svar-bius sprendimus. Kol kas esame kviečiami tik valdybos pranešimo išklausyti ir papietauti, bet ar negalima būtų susirinkti dažniau nei vieną kartą per metus? Eiliniams nariams irgi būtų naudinga išklausyti advokatės pranešimą apie mūsų teises ir pareigas organizacijoje, naudos duotų viešesni LN svarbių sprendimų aptarimai. Tada mažiau būtų nesusipratimų ir įtarimų bei spėliojimų. Kur du pešasi, laimi netvarka.

Susirinkimo dalyvis

Skaitytojų laiškai

Sportas


Laidotuvių namai

torontE, EtobicoKE ir mississaugojE

TEODORAS STANULIS, B.A. Broker RE/MAX WEST REALTY

Mob. 416-879-4937, namų 416-231-4937

Dabar yra gera proga parDuoti namą/condo, kai yra aukščiausios

kainos ir geriauSia pirKti, kai ipotekos (morgičių) nuošimčiai labai žemi

Pažadu gerą patarnavimą

Ypatingaisiais Dievo Gailestingumo jubiliejiniais metais švenčiame

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčiosauksinį pašventinimo jubiliejų

IškIlMINgos PAdĖkos MIšIos2016 m. spalio 9 d. 2 v.p.p.

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilika, Vašingtonas, JAV

PARodA “Šiluvos koplyčia po 50 metų”

2016 m. birželio 30 d. – spalio 17 d.Bazilikos Memorial Hall

www.siluva50USA.org Facebook: Siluva50USA

KVIEČIAME VISUS ATVYKTI!

Remia: Lietuvių fondas, Lietuvių katalikų misija Vašingtone, Lietuvių katalikų religinė šalpa ir Lietuvos am-basada JAV

▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪

▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪ ▪

Konsulinė misija Toronte 2016 m. gegužės 31 – birželio 1 dienomis Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Kanadoje rengia išvažiuojamąją konsulinių paslaugų teikimo misiją į Torontą.Toronte, Kanados lietuvių bendruomenės patalpose (1 Resurrection Road, Toronto, ON M9A 5G1) 2016 m. gegužės 31, antradienį, 9 v.r. - 3 v.p.p.; birželio 1, trečiadienį, 9 v.r.- 3 v.p.p. lankytojus priims Lietuvos ambasados Kanadoje įgaliotasis ministeris Jonas Skardinskas.Bus priimami Lietuvos respublikos piliečių prašymai ir dokumentai dėl pasų keitimo ir išdavimo, užsienyje sudarytų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą Lietuvoje, konsulinių pažymų išdavimo, konsulinio dokumentų legalizavimo, Lietuvos piliečių, išvykusių iš Lietu-vos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, gyvenamosios vietos deklaracijos bei atliekami kiti konsuliniai veiksmai. Taip pat bus priimami lietuvių kilmės asmenų prašymai ir dokumentai dėl Lietuvos pilietybės, konsulinio dokumentų legalizavimo bei kitų konsulinių veiksmų.

Pageidaujančius kreiptis dėl konsulinių paslaugų maloniai prašome iš anksto reg-istruotis Lietuvos ambasadoje, tel. 613 567 5458 (ext. 22) bei el. paštu [email protected], nurodant savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, kokios konkrečios konsulinės paslaugos pageidaujate ir kuriuo laiku Jums būtų patogiau atvykti. Bus priimami tik iš anksto užsiregistravę asmenys.

Torontas atveria duris ▪ Doors Open Toronto

Gegužės 28-29 d.d. jau 17 kartą Toronto mies-tas atveria duris svečiams, supažindindamas su daugiau kaip 130 kultūros, architektūros, istorinę - socialinę reikšmę turinčių pastatų. Tarp jų galėsite aplankyti daugiau kaip 3 dešimtis pastatų, pirmą kartą dalyvaujančių šiame vajuje. Nuo 2000-ųjų Doors Open Toronto metu daugiau kaip 2 mln. lankytojų aplankė 700 išskirtinių pastatų, susipažino su miesto statybos ir architektūros istorija ir šiuolaikinės apdailos ir statybos sti-liaus naujovėmis. Pagal lankytojų skaičių ir populiarumą tai didžiausias Kanadoje ir trečiasis pasaulyje renginys, skatinantis pažinti, saugoti savo miesto paveldą. Šių metų renginio tema Reused, Revisited, Revised - apie Toronto senųjų pastatų atnaujinimą ir pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms.

Torontas – didžiausias Kanados miestas, ketvir-

tasis pagal dydį Šiaurės Amerikoje. Ir, kaip tvir-tina naujausia BBC skaičiavimai, Torontas -230 pasaulio tautybių žmonių namai. Verta geriau pažinti miestą, kuriame gyvenate ar svečiuojatės.Tomis dienomis galite pasirinktinai susipažinti su įvairiausiais miesto rajonais. Doors Open To-ronto programa siūlo 13 nemokamų apžvalginių pasivaikščiojimų po miestą, nekasdieninę pažintį su architektūros ir istorijos paveldu. Gegužės 28, 29 d.d. lankytojus nuo 10 v.r. iki 5 v.p.p. priims

Toronto savivaldybės rūmai. Tai reta proga žvilgterėti į miesto mero darbo kambarį, didžiąją posėdžių salę ir nuo 27-ojo aukšto pasigėrėti miesto panorama. Daugiau išsamesnių žinių apie šį renginį galite rasti tinklalapyje www.toronto.ca/doorsopen.

Tž inf.

Istorinį (1892) goderham pastatą 49 Wel-lington Str. e. supa naujieji dangoraižiai

Toronto savivaldybės rūmai

PADėKA

Nuoširdžiai dėkojame visiems, padėjusiems ir užjautusiems mus sunkią valandą, laidojant mums labai

artimą ir mylimą

geNuTę ČIžIKIeNę

Esame dėkingos Prisikėlimo parapijos klebonui Jonui Šileikai, OFM, už paguodą ir palaikymą, atsisveikinant su išėjusiąja; Lietuvių Namų valdybai ir administracijai už nuoširdžią užuojautą ir gėles; D. Radtkei – už giedojimą laidotuvių Mišiose; Gitanai už laidotuvėms parengtas gėlių puokštes; visiems prisidėjusiems, išlydint Genutę į amžinojo poilsio vietą, užprašiusiems Mišias, už aukas a.a. Genutės atminimui, gėles ir laidotuvių pietums dovanotus pyragus. Ponioms Birutei Stanulienei, Inai Gutauskienei, Reginai Urniežienei ir Bronelei Prakapienei už paruoštus atsisveikinimo pietus.

Genovaitė KobelskienėIngrida Blekys

a a


Air Conditioning & HeatingOro vėsinimo ir šildymo sistemų

PATIKRINIMAS • IŠVALYMAS • PAKEITIMASSkambinti R. JareckuiTel. 416-825-3328

LEDASREFRIGERATION

Tel: [email protected]

Įnašams išrašome pakvitavimus pajamų mokesčių sumažinimui

2016/2017 mokslų metų stipendijų prašymų anketos jau platinamos

Tapkime Kanados Lietuvių Fondo nariais!Remkime lietuvybės veiklą ir išlaikymą!

Prisiminkime mūsų fondą gyvybės draudimuose, bei savo testamentuose.

Toronto, ON416-762-8255, 416-616-1600 (cell)

email: [email protected]: www.LinaKuliavas.com

Lina Kuliavas

iš liaudies papročių skrynelės

UžkalbėjimaiĮvairių tautų tikėjimuose

gyvatė užima gana svarbią vietą. Lietuvių liaudyje šiam gyvūnui skiriamas ypatingas dėmesys. Gyvatė skiriasi nuo žalčio, kurį lietuviai laiky-davo namuose ir garbindavo. Žaltys buvo šventa namų dvasia. Paprastų gyvačių žmonės bijodavo, todėl atsi-rado gyvačių užkalbėtojai, ku-rie „gydydavo“ nuo gyvačių įgėlimų. Tačiau literatūroje yra mažai medžiagos apie gyvačių užkalbėtojus. Išgirdę du paprastus žodžius „gyvačių užkalbėtojas“, mes pirmiau-sia įsivaizduojame sulysusį

senuką su turbanu ant galvos. Jis sėdi prie pinto krepšio, groja dūdele, ir mes matome, kad iš to krepšio lenda didžiulė gyvatė. Ji nieko nedaro savo užkalbėtojui. Kodėl? Nes ji yra užkalbėta.

Skirtingai nuo rytiečių užkalbėtojų lietuvių gyvačių užkalbėtojai padėdavo įgel-tiems žmonėms. Paprastai buvo užkalbama ant duonos. Jei įgeldavo vaikinga gyvatė, ant duonos užberdavo aguonų arba reikėdavo užkalbėti dvy-lika kartų, o kartais – pas tiek pat užkalbėtojų. Kaip reikia užkalbėti gyvates? Įkandusi gyvatė, bėgdama nuo žmogaus, pridėjusi ausį prie žemės

klausosi, ar jos užkalbėtojas nekeikia. Jei išgirsta keikiant, atsiimanti savo nuodus. Kad gyvatė paklustų ir pasiimtų savo nuodus, gyvačių užkalbėtojas niekada negali užmušti gyvatės, o ir įgėlusi gyvatė negali būti užmušta. Užkalbama krei- piantis į „tris saules“, kiekvieną kartą pasisukant į tos pusės saulę. Užkalbėjimai buvo ne tik nuo gyvačių įgėlimų. Ei-dami į mišką žmonės kalbėjo užkalbėjimus tam, kad nepa-matytų gyvatės.

Užkalbėjimą reikėdavo saky-ti tris kartus nedūsavus. Prieš ir po užkalbėjimo nereikėdavo persižegnoti. Paklaustos, iš kur žino užkalbėjimus, sako, kad girdėjusios iš savo bobutės taip kalbant. Buvo tokių už-kalbėtojų, kurie, manyta, gali sušaukti pačias gyvates, o paskui jas sunaikinti. Straip-snyje Lietuvių pagonybės bruožai (1890) rašoma, kad gyvačių užkalbėtojai nešiodavosi gyvates užantyje, rodydavo jas žmonėms ir tikin-davo, kad padarę jas nepavojin-gas, gali išgydyti visokias ligas.

Dr. egidijus Mažintas,Lietuvos edukologijos

universitetas

Auksinis pokylis – ir šventė, ir nauda Toronto slaugos namų “Labdara” 2016 m. Auksinis pokylis jau netoli – jis vyks birželio 4 d. Weston Golf and Country klube.

Iš anksto dėkojame visiems, kurie jau įsigijo bilietus, aukojo tyliosioms varžytinėms arba atsiuntė reklamas spausdintai programai ar davė asmeninę auką, paremdami šio pokylio tikslą, įrengiant vaizdo (video) apsaugos sistemą gyventojų saugumo labui.

Dėkojame dosniems rė-mėjams, paskyrusiems po $2,500 – Algiui Pacevičiui, Toronto Lietuvių Namams ir Assured Care Consultants (Robert Berg) bei visiems au-kotojams: $1,000 – Gabija ir Rymantas Petrauskai, Vita Re-nyi (Alvinos Ramanauskienės atminimui); $500 – Vida ir dr. Arūnas Dailydės; $300 – Dalia ir Gus Rocco; $250 – Ramunė ir Arūnas Čygai ( J. Pleinio at-minimui), Irena Kymantienė; $200 – Lydija Balsienė, Rūta ir Marius Rusinai; $100 – Jani-

na Gurklienė, Julija ir Tomas Jonaičiai, Birutė Matulaitienė (Antano Matulaičio atminimui), Bronė ir Stasys Prakapai, Zita ir Terry Semeniuk (Krygerių ir

Willenbrecht šeimų mirusiųjų atminimui), Laima Šeškuvienė, Elena Stravinskaitė; $50 – Teresė ir Pranas Pargauskai.

Norintieji toliau prisidėti aukomis prašomi skambinti Ramunei Stravinskienei tel. 416-767-9306 arba siųsti aukas adresu: Labdara Foundation Fundraising, 5 Resurrection Rd., Toronto, ON M9A 5G1. Rašant čekį, memo vietoje įrašykite Gala Daugiau infor-macijos apie Auksinį pokylį ir jo tikslą galite rasti “Labda-ros” slaugos namų tinklalapy-je www.labdara.ca ir www.- tevzib.com, kuriame rasite nuotraukų iš 2012 m. pokylio.

Iki greito pasimatymo birželio 4 d.

“Labdara” – mūsų namai. Paremkite!

giedra Paulionienė

Judita Kavaliauskienė, Auk-sinio pokylio ruošos komite-to pirmininkė su padėjėjais stengiasi, kad vakaras visiems dalyviams būtų šventiškas, smagus ir įdomus

• Di džio sios pa ndos nau ja gi-miai sve ria ma žiau už ar ba tos puo de lį.• Ang lų poe tas lor das By ro-nas pa štu gau da vo dau gy bę plau kų sruo gų iš sa vo ger bė jų. Kar tais ir jis at sa ky da vo tuo pa čiu. Tik ger bė jos ne ži no da-vo, kad plau kai, ku riuos poe-tas joms at siųs da vo, pri klau sė jo nu my lė ti niui niu faund lan-dui Boc ma nui.

Gamtos pasaulio įdomybės


ANAPILIO parapijos žinios

gegužės 24, antradienį, mūsų šventovėje buvo atsisvei- kinta su a.a. ekonomikos profesoriumi Henry Dauderiu, vyko laidotuvių Mišios, po kurių jis palaidotas Notre Dame des Neiges kapinėse. Užuojauta visiems artimiesiems.

Sveikiname jaunavedžius Gintarą Karasiejų ir Jūrą Gedvilai-tę Landry, kurių santuoka buvo palaiminta mūsų šventovėje. Naujoji šeima gyvens Toronte. Linkime jiems sėkmės ir Dievo palaimos! Inf.

IŠgANYTOJO parapijos žinios

LITAS

ESSOR INSURANCE-INVESTMENT-COUNCELLING Inc.

Joana Adamonis A.I.B.

1100 boul Robert-Bourassa 6th floor, Montreal, QC H3B 3A5Tel: 514-373-1981 [email protected] www.essor.ca

ToronTo montReaL

AuŠROS VARTŲ PARAPIJA

gegužės 22, Švč. Trejybės sekmadienį, klebonas Paulius Mališka aukojo Mišias. Skaitovė Antoinette Brilvičienė, klebono padėjėjas Alfred Pališaitis. Dėkojame Julijai Adamonienei už puokštę alyvų prie altoriaus. Klebonas padėkojo chorvedžiui Aleksandrui Stankevičiui ir chorui už gražias giesmes, pas-veikino svečius iš Toronto ir iš Illinois, JAV, ir palinkėjo parapijiečiams gražaus ilgo savaitgalio ir geros savaitės.

gegužės 29, sekmadienį, Šv. Elžbietos draugijos komitetas ruošia lengvus pietus po Mišių. Tai pavasario pietūs, todėl narės ir svečiai prašomi apsirengti pavasariškai – pastelinių spalvų drabužiais. Visi kviečiami. VL

ŠV. KAZIMIeRO PARAPIJA

• Gegužės 29, šį sekmadienį, pamaldos vyks 11.15 v.r.

• Gegužės 28, šį šeštadienį, nuo 8 v.r. iki 2 v.p.p., mūsų šventovės kieme vyks Moterų draugijos vartotų daiktų ir drabužių išpardavimas. Viską galima pristatyti penktadienį, gegužės 27, 6-8 v. v.

• Birželio 12, sekmadienį, 11 v.r., pamaldomis prasidės mūsų parapijos iškyla Šturmų sodyboje (1587 Liveoak Drive, Mississaugoja, ON).

PRISIKėLIMOparapijos žinios

• Birželio 3-5 dienomis stovyklos “Kretinga” darbo sa-vaitgalis; birželio 5 d., 2 v.p.p., kapinių lankymas; birželio 11 d. “Vilties bėgimas”;

• 2016 “Kretingos” stovy-kla angliškai kalbantiesiems liepos 3-16 d.d.; lietuviškai kalbantiesiems liepos 17-30 d.d.

• 2016 Šeimų stovykla liepos 31 d. – rugpjūčio 6 d.

• Rugpjūčio 28 d. Mišios Mid-lande.

• Gegužės 29, sekmadienį, 9 v.r., už a.a. Alesę Rašymienę; 11 v.r. už gyvus ir mirusius parapijiečius; Novena už gyvas ir mirusias Mamas; už a.a. Eleną Stanevičienę; už a.a. Petrą ir Uršulę Žilinskus ir šeimos mi-rusiuosius; už a.a. Fortinatą ir Veroniką Balaišius; už a.a. Joną Bukšaitį; už a.a. Arūną Akelaitį; už a.a. Juzefą Vizgirdienę; spe-cialia intencija; už a.a. Anicetą ir Eleną Prialgauskus.

• Parapijos taryba nutarė pa-keisti šventovės ir laiptinių ki-limus, tarnavusius mums nuo šventovės pastatymo 1978 me-tais. Šia proga numatoma šiek tiek pakeisti ir suolų išdėstymą, kad priekyje liktų daugiau vietos. Šio projekto kaina tarp $46,000 ir $50,000. Visi parapijiečiai kviečiami prisidėti prie šio va-jaus, ypatingai tie, kurie nerėmė parapijoje pravedamo “Family of Faith” vajaus, sakydami, kad paremtų projektą, vykdomą vien savo parapijoje. Prašome čekius rašyti “Lithuanian Martyrs’ Pa-rish” vardu.

• Naujas kilimas mūsų šven-tovėje klojamas gegužės 23-28 d.d. Šiomis dienomis Mišios aukojamos zakristijoje.

• Balandžio 16-ąją Pietų Ame-rikoje Ekvadoro valstybę ištiko stiprus žemės drebėjimas, per kurį žuvo beveik 600 žmonių, sužeista 5,700, be namų liko 24,000 šeimų. Toronto arkivys-kupija šio krašto žmonėms renka aukas. Nukentėjusiųjų pagalbai galima paaukoti mūsų parapijoje pasinaudojant geltonais “Huma-nitarian Relief” vokeliais, ku-rie padėti prie šventovės durų. Čekius rašykite “Lithuanian Martyrs’ Church – Equador Earthquake”.

• Pavasarinė kapinių lankymo diena Šv. Jono lietuvių kapinėse bus birželio 5, sekmadienį. Pa-maldos kapinių koplyčioje bus 2 v.p.p. Pamokslą sakys kun. N. Šmerauskas. Mokyklinis au-tobusas tą dieną veš maldininkus nuo “Vilniaus rūmų” 1 v.p.p., o atgal nuo Anapilio išvažiuos 4.30 v.p.p. Tą dieną sekmadieninėms Mišioms Anapilio autobusėlis važiuos įprasta sekmadienio tvarka.

• Kapinių lankymo dienos pie-tūs birželio 5, sekmadienį, bus ruošiami KLK moterų draugijos mūsų parapijos skyriaus Ana-

MAIRONIOmokyklos žinios

• Gegužės 28 d. bus galima užpildyti registracijos lapus dėl ateinančių mokslo metų.

• Birželio 4 d. kviečiame visus į Lino šventę 10.45 v.r. mokyk-los salėje.

• Birželio 10, penktadienio vakarą, vyks iškilmingos abi-turientų išleistuvės, prasidėsian-čios Mišiomis, vėliau šilta va-karienė ir programa Prisikėlimo parapijos salėje. Galima įsigyti bilietus pas Andrių Utz tel. 647 467-0150 arba el.paštu [email protected]

• Birželio 11-oji yra paskutinė šių mokslo metų diena. Mokslei-viams bus įteikti pažymėjimai.

živilė

• Gegužės 16 d. įvyko antra-sis LN valdybos posėdis. Jame valdybos nariai pasiskirstė, kas kokiame komitete dirbs. Komitetų pirmininkai bus ren-kami kitame posėdyje.

• Nepamirškite sekmadieniais apsilankyti Lietuvių Namuose, kur šeimininkės jus pavaišins lietuviškais patiekalais. Auto-mobilių stovėjimo aikštelė sek-madieniais nemokama.

LN valdyba

LIeTuVIŲ NAMŲ žINIOS

pilio salėje. Pietauti bus galima ištisą dieną ir atsigaivinti vynu bei alučiu.

• Dėl pavasarinės kapinių lan-kymo dienos birželio 4-5 d.d. savaitgalį Wasaga Beach Gero-jo Ganytojo šventovėje Mišios bus ne sekmadienį, bet birželio 4, šeštadienį, 2 v.p.p.

• Vasarinė Mišių tvarka Wa-saga Beach Gerojo Ganytojo šventovėje prasidės birželio 12, sekmadienį. Tą dieną Mišios jau vyks 10 v.r.

• Suvalkų krašto lietuvių išei-vijos sambūris (SKLIS) šiais me-tais vėl rengia šeimų stovyklą “Romuvoje” rugpjūčio 20-28 dienomis. Stovyklavimo pra-džia – rugpjūčio 20, šeštadienį, 3 v.p.p., o uždarymas – rugpjūčio 28, sekmadienį, 1 v.p.p. Stovyk-

eITYNėS SLAugOS NAMŲ NAuDAI

Birželio 12, sekmadienio rytą, vyksta kasmetinės miesto rengia-mos TORONTO CHALLENGE WALK eitynės. Norintys lietuvių slaugos namų naudai eiti 1 km arba 5 km, kviečiami rasti auko-tojus ir užsiregistruoti pas slau-gos namų ”Labdara” darbuotoją Nerijų Augutį, skambinant darbo valandomis 416-232-2112 ext. 413 arba el.paštu: [email protected] . Šiemetinių eitynių tikslas yra surinkti $5,000 – tai suma, kurios reikia norint įsigyti dviejų aukštų valgyklų langų užuolaidas. Norinčius ta proga paaukoti internetu prašome kompiuteryje atsidaryti tinklalapį Labdara.ca. Paspaudus nuorodą “June 12th Toronto Challenge”, sekti nurodymus, kaip atsiųsti savo skiriamą auką internetu. Kiekviena auka mums labai bran-gi! Dėkojame iš anksto! gabija

KeLIONIŲ DRAuDIMĄ pa-rūpinu keliaujantiems į užsienį ir atvykstantiems į Kanadą. Skambinti Mariui Rusinui tel. 416 588-2808 x 26 dienos metu.

VASAROS POILSIuI PA-LANgOJe išnuomojamas naujai įrengtas 1 miega-mojo butas miesto centre. Iki jūros pėsčiomis 15 min. Besidominčius prašome rašyti el. paštu [email protected].

• Šv. Jono lietuvių kapinių mašinų vajui po $200 aukojo B. Jonaitienė ir N. Ruslys.

• A.a. Danguolės Baziliaus-kienės atminimui Hilda Sima-navičienė Tėviškės žiburiams aukojo $100.

AuKOS

Montrealio Šv. Kazimiero šventovėje gegužės 22, sekmadienį, Mišias aukojo kleb. Paulius Mališka, padėjėjas Alfred Pališaitis Svečio dr. Remigijaus Satkausko ntr.

Gegužės 15 d. Anapilio parapijos Lietuvos kankinių šventovėje gražus būrelis vaikų priėmė Pirmosios komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus.

Pirm. eil. (iš k.) Pirmąją komuniją priėmę Valerijus Tarvy-das, Lukas Tutlys, Liepa Špakauskaitė, Kristina Lukavičiūtė, erika gelažauskaitė, Matas Varanavičius; antroje eilėje per Mišias patarnavę Simas Remesat ir Aleksas Maksimavičius, Sutvirtinimo sakramentą priėmę Jonas gelažauskas, Justinas Ažubalis, Tomas Ažubalis, Jonas Paulauskas, Andrius Kružikas ir per Mišias patarnavęs Martynas Vaičiulis; trečioje eilėje kun. iš Lietuvos Vilkaviškio vyskupijos Pajavonio ir Lankeliškių parapijų klebonas Pranas Kuklys, Lietuvos kankinių šventovės klebonas Vytautas Staškevičius, kun. Nerijus Šmerauskas ir vaikus Pirmajai komunijai paruošusi Janina Dzemionienė. Nuotraukoje nėra Sutvirtinimo sakramentui vaikus ruošusios Vidos Valiulienės Ntr. K. Strumkianės

los vadovai – Pranas Vilkelis ir Algis Gelažauskas. Visais rei-kalais prašome kreiptis į Pra-ną Vilkelį telefonu (905) 279-1867 arba el.paštu [email protected].

• Lietuvių šventkelionė į Midlandą šiais metais bus rug-pjūčio 28, sekmadienį. Ten ga-lėsime įžengti iškilmingai pro šventąsias Gailestingumo metų duris ir pasimelsti už savo lie-tuvius kankinius, kurių garbei šalia Kanados kankinių šven-tovės stovi ir lietuviškasis kry-žius. Kviečiame visus tą dieną kalendoriuose pasižymėti ir tai šventkelionei ruoštis.

• Gegužės 29, sekmadienį, Mišios 10 v.r. už a.a. Veroniką ir Joną Vailionius; Vasagoje ge-gužės 29, sekmadienį, 2 v.p.p., už a.a. Raimundą, Magelioną ir Zigmą Laurinavičius; Delhi ge-gužės 28, šeštadienį, 2 v.p.p., už a.a. Agnietę ir Praną Pargauskus.

T H E L I G H T S O F H O M E L A N D - Spauda.org

Documents

Transcript of T H E L I G H T S O F H O M E L A N D - Spauda.org