KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJATECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

GEODEZIJOS KATEDRA

BENDRAVIMAS SU KLIENTAIS

ARABŲ ŠALYS

REFERATAS

JULIUS KIUDELIS ATE26-2 GR. STUDENTAS

DĖSTYTOJA REDA ŠAKYTĖ

2

KLAIPĖDA 2014

3

1. TURINYS

1.Įvadas................................................................................3 psl

2.Shannono ir Weaverio modelis.....................................................4 psl

2.1 Gerbnerio modelis ir jokritika........................................

............4 psl

2.2 HORIZONTALUSISMATMUO.........................................

.......................4 PSL

2.3 Shannono ir Weaverio ir Gerbnerio modelių palyginimas....................................................................................7 psl

3.Derybų sėkmė Arabų šalyse…………………………………………………………….8 psl3.1 Tautinių savybių

stereotipai……………………………..10 psl3.2 pagrindiniai arabų

principai……………………………..11 psl

3.3 Nacionaliniai neapibrėžtumo vengimo

skirtumai……….11 psl4

3.4 Arabų bruožai……………………………………………11 psl

4.Išvados……………………………………………………….…18 psl

5.Literatūra………………………………………………………..19 psl

5

ĮVADAS

„Žmogaus esmė reiškiasi tik bendraujant, vienybėje

žmogaus su žmogumi, vienybėje besiremiančioje tik realiu

skirtumu AŠ ir TU“ (L.Fojerbachas) .Bendrovės veikia pagal

tuos pačius principus - kokybė, geras klientų aptarnavimas

ir geras produkcijos skonis. Pagal šiuos principus siekia

veikti visos įmonės, kurios tikslas įsitvirtinti rinkoje ir

gauti pelną. Tačiau iki pilno kliento ir pardavėjo poreikių

patenkinimo ilgas kelias. Reikia labia gerai pažinoti

prekiautoją ,kad derybos įvyktų.

Darbo objektas: Šiame referate surinkta informacija apie

Shannono ir Weaverio modelį bei bendravimo įpatumus

Arabijos šalių žmones.

Darbo tikslas: Susipažinti su Arabijos šalių žmonių

būdu ,specifikomis

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti informacijos šaltinius;

2. Pateikti dalykinio bendravimo Arabijos šalių pagrindines

savybes.

3. Išnagrinėti Shannono ir Weaverio komunikacijos modelio

įpatumus.

6

2.SHANNONO IR WEAVERIO MODELIS

GERBNERIO MODELIS IR JO KRITIKA 

George'as Gerbneris, Pensilvanijos universiteto

Annenbergo komunikacijos mokyklos vadovas ir profesorius,

pabandė sukurti bendro pobūdžio komunikacijos modelį. Jis

buvo kur kas sudėtingesnis negu Shannono ir Weaverio, bet

perėmė jo branduolį - linijinį proceso modelį. Tačiau

Gerbnerio modelis turi du pagrindinius patobulinimus: jis

sieja pranešimą su „tikrove", apie kurią jame kalbama, taip

leisdamas mums kelti suvokimo (percepcijos) ir reikšmės

klausimus, jo vaizduojamą komunikacijos procesą sudaro du

kintamieji matmenys - suvokimo, arba priėmimo, matmuo ir

perdavimo, arba priemonių ir kontrolės, matmuo. Pagrindiniai

Gerbnerio modelio elementai vaizduojami 1 paveiksle.

1 pav. Gerbnerio modelis (modifikuotas)

7

HORIZONTALUSIS MATMUO

Visas procesas prasideda įvykiu į vykstančiu išorinėje

tikrovėje ir stebimu Z (tai gali būti žmogus arba įrenginys,

pvz., kamera ar mikrofonas). Ž suvokia kaip sąvokinį

(suvokimo rezultatą). Tai procesą pradedantis suvokimo

matmuo. Kadangi Ž negali suvokimą viso sudėtingumo, tai

įvykio ir suvokimo santykį lemia atranka. Jeigu Z yra

įrenginys, atranką

lemia jo techninės, fizinės savybės. Tačiau jeigu Ž yra

žmogus, atranka daug sudėtingesnė. Žmogaus suvokimas - tai

ne paprastas dirgiklių registravimas, o tarpusavio sąveikos

ir derinimo procesas. Mes prarandame orientaciją, jeigu

nematome prasmės to, ką suvokiame.

Šį suderinimą kontroliuoja kultūra ta prasme, kad mūsų

vidinės sąvokos ar vaizdiniai susiformavo kaip kultūrinės

patirties rezultatas. Tai reiškia, kad skirtingų kultūrų

žmonės tikrovę supranta skirtingai. Taigi suvokimas nėra tik

individualus psichologinis procesas, jis taip pat yra

kultūros dalykas.

SHANNONO IR WEAVERIO MODELIS

Pagrindiniame jų modelyje komunikacija pateikiama kaip

paprastas tiesinis procesas. Jo paprastumas sulaukė daug

šalininkų, o tiesinis, procesinis pobūdis - daug kritikos.

8

Bet vertėtų žvilgtelėti į modelį (1 pav.) prieš aptariant jo

reikšmę ir stengiantis jį įvertinti. Iš pirmo žvilgsnio

modelis atrodo lengvai suprantamas, akivaizdus jo

paprastumas ir tiesiškumas.

2 Pav. Shannono ir weaverio komunikacijos modelis

Shannonas ir Weaveris nurodo tris komunikacijos studijų

problemų lygius:

A lygis- Kaip tiksliai komuni~acijos simboliai gali būti

perduoti? (technines problemos)

B lygis- Kaip tiksliai perduoti simboliai išreiškia norimą

reikšmę? (semantinės problemos) .

C lygis- Kaip efektyviai gauta reikšmė paveikia elgesį

norima linkme? (efektyvumo problemos)

9

Techninės A lygio problemos lengviausiai suprantamos ir

kaip tik joms paaiškinti sukurtas šis modelis. Semantines

problemas taip pat lengva nustatyti, bet daug sunkiau

išspręsti, kai tenka apimti sritį nuo žodžių reikšmių iki

to, ką galėtų reikšti rusui JAV naujienų laidos vaizdai.

Shannonas ir Weaveris mano, kad reikšmė yra pranešime, taigi

gerindami iškodavimą padidinsime semantinį tikslumą. Bet čia

veikia taip pat ir kultūriniai veiksniai, kurių modelis

neapibrėžia - juk bent jau tiek pat reikšmės yra kultūroje,

kiek ir pranešime. Efektyvumo problemos iš pirmo žvilgsnio

lyg ir nurodo į tai, kad Shannonas ir Weaveris supranta

komunikaciją kaip manipuliaciją ar propagandą, nes manoma,

kad A efektyviai komunikavo su B, jei B reagavo taip, kaip

norėjo A. Šie autoriai neapsaugo tokios kritikos, ir vargu

ar nuo jos apgina teiginys, kad estetinė ar emocinė reakcija

į meno kūrinį yra komunikacijos efektas.

Shannonas ir Weaveris teigia, kad šie trys lygiai

neizoliuoti, bet yra tarpusavyje susiję ir vienas nuo kito

priklauso, ir kad jų modelis, nepaisant ištakų A lygyje,

vienodai gerai veikia visuose trijuose lygiuose.

Studijuoti komunikaciją kiekvienu atskirai ir visais šiais

lygiais'- reiškia suprasti, kaip galima pagerinti proceso

tikslumą ir efektyvumą. Bet grįžkime prie mūsų modelio.

Manoma, kad šaltinis priima sprendimus, tai yra šaltinis

nusprendžia, kokį pranešimą siųsti, arba tiksliau - parenka

vieną iš galimų pranešimų. Tada šis parinktas pranešimas

10

siųstuvo yra paverčiamas į signalą ir kanalu siunčiamas

imtuvui. Telefonui kanalas yra laidas, signalas - elektros

srovė jame, o siųstuvas ir imtuvas yra telefono ragelis.

Pokalbio metu vieno asmens burna yra siųstuvas, signalas yra

garso bangos, kurios sklinda oru (žmonės negalėtų kalbėti

vakuume), o kito asmens ausys yra imtuvas. Akivaizdu, kad

kai kurios modelio dalys gali veikti ne vieną kartą.

Pavyzdžiui, norint perduoti pranešimą telefonu, vieno asmens

burna perduoda signalą į rageli, kuris tuo momentu yra

imtuvas ir iš karto tampa siųstuvu, kad nusiųstų signalą į

kito asmens ragelį, o šis jį priima ir per orą perduoda į jo

ausį. Gerbnerio modelis, kaip pamatysime vėliau, geriau

paaiškina šį kai kurių proceso stadijų dubliavimą.

2. SHANNONO IR WEAVERIO IR GERBNERIO

MODELIŲ PALYGINIMAS

Studijuoti komunikaciją kiekvienu atskirai ir visais

šiais lygiais'- reiškia suprasti, kaip galima pagerinti

proceso tikslumą ir efektyvumą. Bet grįžkime prie mūsų

modelio. Manoma, kad šaltinis priima sprendimus, tai yra

šaltinis nusprendžia, kokį pranešimą siųsti, arba tiksliau -

parenka vieną iš galimų pranešimų. Tada šis parinktas

pranešimas siųstuvo1yra paverčiamas į signalą ir kanalu

11

siunčiamas imtuvui. Telefonui kanalas yra laidas, signalas -

elektros srovė jame, o siųstuvas ir imtuvas yra telefono

ragelis. Pokalbio metu vieno asmens burna yra siųstuvas,

signalas yra garso bangos, kurios sklinda oru (žmonės

negalėtų kalbėti vakuume), o kito asmens ausys yra imtuvas.

Akivaizdu, kad kai kurios modelio dalys gali veikti ne vieną

kartą. Pavyzdžiui, norint perduoti pranešimą telefonu, vieno

asmens burna perduoda signalą į rageli, kuris tuo momentu

yra imtuvas ir

iš karto tampa siųstuvu, kad nusiųstų signalą į kito asmens

ragelį, o šis jį priima ir per orą perduoda į jo ausį.

Gerbnerio modelis, kaip pamatysime vėliau, geriau paaiškina

šį kai kurių proceso stadijų dubliavimą. Gerbnerio modelį

galima įvairiai praplėsti ir įtraukti į procesą

žmogiškuosius bei mechaninius veiksnius. Vis dėlto,

nepaisant nuodugnumo, Gerbnerio modelis yra tik vaizdingas

Shannono ir Weaverio modelio išplėtojimas. Jis apibrėžia

komunikaciją kaip pranešimų perdavimą ir, nors apima už šio

proceso esantį išorinį Į ir užduoda klausimus apie reikšmę,

jis niekada tiesiogiai nepaliečia prasmės atsiradimo

klausimo.

DERYBŲ SĖKMĖ ARABŲ ŠALYSE

12

Arabų šalyse derybų sėkmę lemia vietinių tradicijų

laikymasis. Derybų metu šeimininkas visada pavaišins stipria

kava, siūlys gerti ir pils. Jei nenorite, paverskite puodelį

ir padėkite ant stalo. Jeigu prieš kavos gėrimą siūlo jums

gaiviųjų gėrimų, tai reiškia, kad jums skirtas laikas

baigėsi. Pokalbio metu arabų šalių atstovai mėgsta

pasiteirauti apie sveikatą ar paklausti, kaip sekasi. Tačiau

tai nereiškia, kad turite detaliai atsakyti ir pasakoti.

Nekorektiška arabų kraštuose klausinėti apiežmonos ar kitų

šeimos narių sveikatą. Arabams būdinga savo vertės, svarbos

pajautimas, dėmesingumas kolegoms. Prieš pranešdami

nutarimą, arabų verslininkai demonstratyviai pasitars

tarpusavyje ir tai bus kolektyvinis požiūris, ne tas, kuris

priimtas derybų metu. Arabai nėra labai linkę derėtis. Jiems

labai svarbu lygis, kuriuo derasi, nes yra stiprios valdžios

ir administracijos taisyklių laikymosi šalininkai: kuo

aukštesnis lygis, tuo didesnis pasitikėjimas. Arabai linkę

jau prieš derybas detaliai išnagrinėti visus sandorio

aspektus, t.y žinoti reikalą iš esmės. Manoma, kad tokiu

būdu yra lengviau priimti sprendimą,

BENDRAUJANT SU ARABAIS SVARBU LAIKYTIS TAM TIKRŲTAISYKLIŲ:

• Arabų pasaulyje draugas tas, kuris neatsisako patenkinti

bet kokio

13

tavo prašymo;

• Susipažindami arabai linkę daug pasakoti apie savo šeimą

ir ryšius;

• Arabai plėsdami savo verslą remiasi asmeniniais ryšiais;

• Arabai nori nuolat būti giriami, kai gerai atlieka darbą

Tačiau

arabai jautresni papeikimui;

• Derėdamiesi arabai remiasi asmeniniais argumentais,

prašymais,

įtikinėjimais;

• Arabai sėdi ar stovi arčiau pašnekovo negu vakariečiai.

Jiems

įprasta kvėpuoti pašnekovui į veidą ir dažnai jį liesti;

• Arabai ne tokie uždari, kaip vakariečiai. Dažnai lankosi

vieni pas

kitus ir ilgai kalbasi;

• Vakarų visuomenėse vyrai ir moterys laisvai bendrauja;

arabų

kraštuose kitaip. Musulmonų seksualumas uždaras. Viešose

vietose

(vyrų teritorija) moterys privalo dėvėti šydą, kad būtų

nematomos.

Vakariečiai retai gali pamatyti jas ir namuose;

• Arabai mažiau brangina laiką. Ir pramogos, ir verslo

pasitarimai

dažnai neturi tikslios pradžios ir pabaigos;

14

• Arabai mėgsta iš anksto sutartas vedybas. Apskritai jie

labai

pastovūs ir abipusiškai pagarbūs;

• Arabams draudžiama valgyti kiaulieną ir vartoti alkoholį;

• Svarbiausia nesakyti ir nedaryti to, kas juos įžeidžia ar

žemina. Tai

yra nevartoti alkoholio, būti apsirengus padoriai,

nemeilikauti

moterims, su kuriomis leidžiama jums susipažinti, ir

nekritikuoti

svarbiausių islamo tikėj imo principų;

• Arabai tikisi jūsų nuoširdumo bendraujant verslo reikalais

ir tokios

pat pagarbos, kokią jie rodo jums. Jeigu bedrausite su jais

nuoširdžiai ir

būsite sąžiningi, neturėsite bėdų. Būtina neparodyti

natūralaus

šiaurietiško neigiamo požiūrio į jų elgesį (šnekumą,

privatumo

negerbimą, laiko nepaisymą, per didelį gestikuliavimą), nes

arabai vis

vien nepasikeis;

• Kalbėdami apie verslo reikalus, visada remkitės asmeniu.

Jūs

norite prekiauti, bet labiausiai norite prekiauti su juo ir

turite visą laiką

15

labai juo domėtis. Jeigu arabas giriasi savo ryšiais, jis

nori parodyti

asmeninių ryšių svarbą;

• Kadangi arabų gyvenime svarbiausia yra šeima, turite

įsidėmėti

visus šeimos narius, su kuriais supažindina. Privalote

retkarčiais

pasiteirauti, ar sveiki, laimingi jo broliai, dėdės,

sūnėnai. Lankantis jų

šalyje dera atvežti dovanų;

• Prie stalo valgykite tik dešine ranka, imkite tik tai, kas

pasiūloma,

būtinai pagirkite maistą, bet per daug nesidomėkite, kas jį

gamino.

• Neprašykite supažindinti su virėjomis (žmonomis,

seserimis), kurios

taip ilgai triūsė, kol pateikė jums vaišes;

• Nekalbumas, kurį taip vertintų japonai, arabams sukelia

nerimą.

• Jeigu tylite, jiems atrodo, kad kažkas negerai, ir jie

klausinės tol, kol

išsiaiškins. Su arabais turite daugiau kalbėti ir

energingiau. Įdomu tai,

kad jiems garsus balsas, aukšti tonai, netgi šauksmas rodo

pokalbio

nuoširdumą;

16

• Tačiau keiktis ir dievagotis arabams įprasta. Jie šaukiasi

Alacho

vos ne kiekviename sakinyje;

• Arabai nemėgsta kalbėti apie nemalonius dalykus: ligas,

nelaimes,

mirtį. Nekalbėkite tomis temomis. Jie nemėgsta taip pat

pasakyti ko

nors neigiamo net ir apie verslo reikalus;

• Arabai labai gerbia spausdintą žodį. Nevyniokite nieko į

arabišką

laikraštį, nes ten gali būti parašytas Alacho vardas. Jeigu

turite Korano

egzempliorių, gerbkite jį labiau nei japonų vizitinę

kortelę. Progai

pasitaikius nevenkite jį parodyti arabui.

TAUTINIŲ SAVYBIŲ STEREOTIPAI

Kiekvienos kultūros atstovas vertinama kitus per

savo kultūrinių vertybių, elgesio ir

papročių tradicijų prizmę. Tuo būdu turima kultūrinė

patirtis savaip nuspalvina mūsų supratimą apie kitų kiltūrų

atstovų elgesį ir saviap paženklina jų supratima ir

priėmima. Antai nervingi, judrūs ispanai, daug

gestikuliuojantys rankomis, santuriems švedams ar suomiams

atrodo “nenormalūs’. Tuo tarpu italams ar portugalams toks

elgesys neatrodo nenormalus,.Tačiau taip ilgainiui ir

17

formuojasi tautinio elgesio stereotipai, kurie tampa gan

lipnūs , nors nevisada konkrečiais atvejais pasitvirtina.

Savo ruožtu tai apsunkina bendravimą tarp įvairių kultūrų

atstovų. Todėl iškyla naturalus būtinumas siekti geresnio

savitarpio supratimo. Koks yra kelias geriau suprasti

vieniems kitus? Pirmiausia turime panagrinėti išskirtinius

savo pačių kultūros bruožus. Antai suomių uždarumas labai

vertinamas Britanijoje ir Japonijoje, bet Portugalijoje ,

Graikijoje , Arabų pasaulyje ir Lotynų Amerikoje jie visada

atrodys keistai.

PAGRINDINIAI ARABŲ PRINCIPAI

Garbė

Pareiga

Meilė

Teisingumas

Dėkingumas

Kerštas

18

NACIONALINIAI NEAPIBRĖŽTUMO VENGIMO SKIRTUMAI

IBM tyrime dalyvavusioms šalims apskaičiuotas

neapibrėžtumo vengimo indekasas (UAI) skiriasi nuo jau

aptarto galios distancijos indekso (PDI), nors vis dėlto

Europos ir Vakarų šalių UAI ir PDI yra stipriai koreliuoti.

UAI išvestas apskaičiuojant atsakymų vidurkį į klausimus,

susijusius su sprendimų orientacija, darbo apstovumu ir

įtampa. Pastaruosius dešimtmečius UAI buvo nepaprastai

stabilus. Nors neapibrėžtumo vengimo lygis bėgant laikui

kiek svyruoja, tačiau skirtumai tarp šalių yra gana

pastovūs. 50 tyrime dalyvavusių šalių ir trijuose regionuose

gauti rezultatai parodė, kad Arabų šalis užima 27 vietą ir

greitu metu tikriai nesikeis.

ARABŲ BRUOŽAI

Vakaračių Arabų nevienodas požiuris į tai, kas gera ir

kas bloga logiška ir nelogiška, priimtina ir nepriimtina.

Jie gyvena tarsi skirtinguose pasauliuose,savaip juose

susitvarkę. Jeigu nebus giliau suvokta, kuo skiriasi jų

pasaulėžiūros, vieni apie kitus susidarys nepalankų įspūdį.

Dėl to atrodo verta išvardyti svarbiausius kultūros

skirtumus, kuriuos žinant ir galima pabandyti išsiaiškinti,

kodėl jie kitaip supranta pasaulį ir jo reiškinius.

19

Pateikiame tik santrauką :

•. Vakarams arabų visuomenė atrodo išgyvenanti nuosmukį,

laikinai ją palaiko

tik naftos ištekliai.

•. Arabai, priešingai, didžiuojasi, kad jų civilizacija

kadaise pirmavo pasaulyje,

ir yra įsitikinę , jog sugebė s ir toliau būti pavyzdžiu

(moraline

prasme).

• Vakaruose bažnyčia atskirta nuo valstybės. Daugelyje

islamo kraštų atvirkšč

iai - religija turi įtakos visuomenės gyvenimui, politikai,

netgi verslui.

• Vakaruose svarbiausia visuomenės ląstelė yra individas,

arabų pasaulyje

- šeima.

• Vakaruose prestižą teikia asmeniniai pasiekimai, arabų

pasaulyje - priklausomybė

tam tikram visuomenės sluoksniui.

• Vakariečiai mėgsta remtis plikais faktais, arabai

neleidžia, kad faktai įžeistų

jų garbę .

• Vakariečiai nori būti dori, bet teisingi, 0 arabai -

teisingi, bet lankstūs.

20

• Vakarai tiki tvarka ir institucijomis, arabai asmenybėmis

(vadovaujamomis

Dievo).

• Vakariečiai siekia modernizuotis iš esmės. Arabai

stengiasi rasti būdų ,

kaip prisiimti šiuolaikinį gyvenimo būdą , nesugriaunant

tradicijų , kurias

gerbia.

• Daugumai vakarų kraštų pavyko įgyvendinti vyrų ir moterų

lygybę . Arabai

įsitikinę , kad skirtingų lyčių žmonės yra skirtingos

asmenybės.

• Vakarų visuomenėse gyvuoja daug skirtingų pasaulėžiūrų .

Arabai, priešingai,

daugiausia laikosi tų pačių moralės normų .

• Arabai mažiau keliauja, todė l jie yra konservatyvesni.

• Vakariečiams svarbu parodyti, kad jie elgiasi protingai.

Arabams svarbiausia

padaryti įspūdį savo vienybe.

• Vakariečiai gerbia stipriuosius. Arabų visuomenėse

žavimasi gailestingumu:

si1pnuosius reikia gerbti ir ginti. Šis požiūris arabų

įdiegtas ir į

ispanų kultūrą .

• Vakaruose draugai yra smagi kompanija. Arabų pasaulyje

draugas tas,

21

kuris neatsisako patenkinti bet kokį tavo prašymą .

• Susipažindami vakariečiai pateikia apie save santūrią

informaciją . Arabai

linkę daug pasakoti apie savo šeimą ir ryšius.

• Vakariečiai mėgsta oficialiais kanalais plėsti savo verslą

. Arabai remiasi

asmeniniais ryšiais.

• Arabai nori nuolatos būti giriami, kai gerai atlieka darbą

; vakarieč iai džiaugiasi,

kad turi darbą . Bet arabai jautresni papeikimui.

• Derė damiesi vakariečiai stengiasi logiškai pagrįsti

susitarimą . Arabai remiasi

asmeniniais argumentais, prašymais ir įtikinė jimais.

• Arabai sėdi ar stovi daug arčiau pašnekovo negu vakarieč

iai. Jiems įprasta

kvėpuoti pašnekovui į veidą ir dažnai jį liesti.

• Arabai ne tokie uždari, kaip vakariečiai. Dažnai lankosi

vieni pas kitus ir

ilgai kalbasi.

• Vakarų visuomenėse vyrai ir moterys laisvai bendrauja;

arabų kraštuose

to nėra. Musulmonų seksualumas yra uždaras. Viešose vietose

(vyrų teritorija)

moterys privalo dėvėti šydą , kad būtų nematomos.

Vakariečiai

retai gali pamatyti jas ir namuose .

22

• Arabai svetingesni negu vakarieč iai. Jie laikosi "atvirų

namų " tradicijos

net bendraudami su svetimaisiais. Sakoma, kad beduinas gali

papjauti

paskutinį savo kupranugarį svečiui pavaišinti.

• Vakariečiai, ypač šveicarai, švedai ir kiti šiauriečiai,

laiku atvyksta pietų

ir į kitus susitikimus. Arabai mažiau brangina laiką . Ir

pramogos, ir verslo

pasitarimai dažnai neturi tikslios pradžios ar pabaigos .

BENDRAVIMAS SU ARABAIS SĖKMĖ

Britai, amerikiečiai ir Šiaurės europiečiai netrunka

suprasti, kad jie ir arabai yra priešingose vienaspalvės ir

daugiaspalvės skalės pusėse ir negali bendrauti taip, kaip

yra Įpratę . Dėl islamo religijos griežtumo susikalbėti juo

sunkiau. Tačiau arabai pripratę prie užsieniečių ir jiems

atleidžia, jeigu elgiasi ne taip, kaip arabams priimtina.

Jums net bus atleista, jeigu elgsitės kaip kitatikis, bet

stengsitės nors kiek prisitaikyti. Svarbiausia nesakyti ir

nedaryti to, kas juos Įžeidžia ar žemina. Tai yra: nevartoti

alkoholio, nevilkėti nepadoriai, nemeilikauti moterims, su

23

kuriomis leidžiama jums susitikti, ir nekritikuoti

svarbiausių islamo tikėjimo principų .Nereikalaujama, kad

užsienietės būtų užsidengusios veidus, jeigu šiaip padoriai

apsirengusios. Jos gali eiti į parduotuves ir keliauti, tik

turėtų vengti vyrų kavinių. Saudo arabijoje moterys, net

negali vairuoti automobilio.

Arabai tikisi jūsų nuoširdumo bendraujant verslo reikalais

ir tokios pat Arabai tikisi jūsų nuoširdumo bendraujant

verslo reikalais ir tokios pat pagarbos, kokią jie rodo

jums. Jeigu bendrausite su jais nuoširdžiai ir būsite

sąžiningi, neturė site bėdos. Būtina neparodyti natūralaus

šiaurietiško neigiamo požiūrio Į jų elgesį (šnekumą ,

privatumo negerbimą , laiko nepaisymą, per didelį

gestikuliavimą ), nes arabai vis vien nepasikeis. Iš tiesų

daugiaplanės veiklos žmonės, ypač arabai, ir negali elgtis

taip, kaip elgiasi šiauriečiai ar amerikiečiai. Vienintelė

išeitis siekiant normalaus bendravimo vienaplanės veiklos

šiauriečiui - būti truputį atviresniam ir kalbesniam.

Daugeliui tai sunku, net skausminga, tačiau labai pravartu.

Pradėkite kad ir atsistodami arčiau arabo, negu stovėtumėte

su britu ar amerikiečiu, kai su jais kalbate. Jeigu

laikysitės jums Įprasto atstumo, arabas pamanys, kad jo

buvimas jums fiziškai nepriimtinas arba kad esate

nepaprastai šaltas žmogus. Su žmogumi, kuris jiems patinka,

arabai kalba daug ir karštai, tad turite pasistengti taip

pat elgtis. Jiems labai svarbu akių kontaktas, todėl

24

nusiimkite saulės akinius ir žiūrėkite jiems Į akis

(paprastai tainesunku). Šiauriečius gali trikdyti arabų

meilikavimas arba draugiškumo įrodinėjimai, bet arabai

mėgsta tokius pareiškimus, todėl pagirkite jų šalį, meną ,

apsirengimą ir maistą (tik ne jų moteris!).

Kalbėdami apie verslo reikalus, visada remkitės asmeniu. Jūs

norite prekiauti, bet labiausiai norite prekiauti su juo ir

turite visą laiką labai juo domėtis. Jeigu arabas giriasi

savo ryšiais ir pažintimis. jis nori parodyti asmeninių

ryšių svarbą , ir jeigu jo dėdė yra Į takingas vyriausybėje

(gal net ministras), arabas tikisi, kad ir jums bus labai

malonu pasinaudoti šio įtaka, padėsiančia jūsų verslui.

Kadangi arabų gyvenime svarbiausia yra šeima, turite

įsidėrnėti visus šeimos narius, su kuriais jus supažindina.

Privalote kartkartėmis pasiteirauti, ar sveiki (ir laimingi)

jo broliai, dėdės, sūnėnai ir sūnūs. Būtų labia neįprasta

šiaurės kraštuose, tačiau tai lengviausias būdas laimėti

arabų meilęir ištikimybę . Lankantis jų šalyje dera atvežti

dovanų visiems tiems giminaičiams. Nelaukite, kad arabai

išvyniotų dovanas jūsų akivaizdoje. Prie stalo valgykite

dešine ranka, imkite tik tai, kas pasiūloma, ir būtinai

Pagirkite maistą , bet per daug nesidomėkite, kas jį gamino.

Neprašykite supažindinti su virėjomis (žmonomis, motinomis,

seserimis), kurios taip ilgai triūsė , kol patiekė jums

vaišes. Šeimininkai pasiūlys geriausius kąsnelius- būtinai

priimkite. Bus siūloma per daug, teks truputį net

25

persivaigyti, jeigu nenorėsite jų nuliūdinti, Valgant

nereikia daug kalbėti - tai bus maloni pertraukėlė .

Grįžkime prie kalbėjimo. Tai, žinoma, šiauriečiams yra

sunkiausia bendraujant su arabais. Drovumas, lakoniškumas ir

mąslus tylėjimas arabų nenuteiks jū sų naudai. Nekalbumas,

kurį taip vertintų japonai, arabams sukeltų nerimą . Jeigu

tylite, jiems atrodo, jog kažkas negerai, ir jie tol šokinės

apie jus ir klausinės, kol sužinos, kas yra. Su arabais

turite ne tik daugiau kalbėti, bet ir energingiau. Jiems

garsus balsas, aukšti ir skvarbus tonai, netgi šaukimas rodo

pokalbio nuoširdumą . Jums tai gali būti sunkiai pakeliama,

tačiau turite pasistengti. Prisiminkite, kad Persų įlankos

karas kilo iš dalies dėl to, jog Bushas kalbėjo tyliai ir

Saddamas nepatikėjo tuo, ką jis sakė (kad paskelbs karą ir

t. t.). Arabų visuomenėje, norint ką nors pabrėžti, kalbama

retoriškai, net agresyviai.

Jiems labai patinka iškalbingumas, ir jeigu galite arabų

draugijoje pagražbyliauti, jie susidarys nuomonę , kad esate

išsilavinęs, subtilus ir nuoširdus, nors pats sau galite

atrodyti tik plepus. Keiktis ir dievagotis arabams Įprasta,

tad jeigu jums susijaudinus ir nusprūs nuo liežuvio koks ne

pats pikčiausias žodis, arabams ne atrodys įžeidu, nes jie

šaukiasi Alacho vos ne kiekviename sakinyje. Arabai nemėgsta

kalbėti apie nemalonius dalykus, kaip ligos, nelaimės,

katastrofos ar mirtis.Nekalbėkite tokiomis temomis. Jie

nemėgsta pasakyti ko nors neigiamo net apie verslo reikalus,

26

todėl turėkite tai galvoje, kai viskas atrodo pernelyg

gražu. Su šiuo įpročiu susijęs ir jų polinkis į eufemizmus.

Sergantis žmogus pavadinamas "pavargusiu", mokytojai

stebuklingai virsta "profesoriais", o Arabai labai gerbia

rašytą žodį, ypač turintį religinę konotaciją. Nevyniokite

nieko į arabišką laikraštį - ten gali būti parašytas Alacho

vardas. Jeigu turite Korano egzempliorių , gerbkite jį

labiau negu japonų vizitinę kortelę .Verslo susitikimas

arabų kraštuose vakariečiui yra sunkus išmėginimas.Minėjome

arabų "atvirų namų " paprotį, kai svečias gali bet kada

ateiti. Dvidešimtame amžiuje ši sąvoka ar tradicija

išsiplėtė , ir dabar tenai egzistuoja toks reiškinys, kaip

"atvira įstaiga". Atrodytų , labai draugiškas paprotys,

tačiau jis gali pavirsti košmaru ypač per pirmą jį verslo

susitikimą. Šiauriečiai aptardami biznio reikalus įpratę

turėti nors šiek tiek privatumo. Anglijoje ar Vokietijoje

sekretorės neleidžia atvykusiems lankytojams trukdyti biuro

vadovų , jeigu šie posėdžiauja. Portugalijoje, Ispanijoje,

Pietų Amerikoje ar Sicilijoje kartais gali užklysti

nesusitarę klientai, bet ir ten jie paprašomi palaukti.

Arabų kraštuose pagal seną tradiciją tokie vedami tiesiai į

pasitarimų kambarį. Šiauriečiai, neįpratę , kad juos

pertrauktų , visai sutrinka, kai į pasitarimą įsijungia

pustuzinis arabų .Vakariečiams ne tik neįprasta klausytis

kelių vienu metu kalbančių žmonių, jie netrukus supranta,

kad ramus jų balsas nebus išgirstas bendrame klegesyje.

27

Arabai šaukia ir garsiai kalba, norėdami sustiprinti savo

žodžių įspūdį paprasčiausiai išreikšdami džiaugsmą , kad

sutiko draugus.

Atrodo, jie geba kalbėtis vienu metu su keliais pašnekovais.

Tačiau kaip įsiterpti šiauriečiui, kuris atvyko 3000 km

pateikti savo siūlymų ? Atidėti rytojui nėra prasmės,

nepanašu, kad trukdytojų bus mažiau. Neseniai vienoje

ambasadoje Abu Dabijuje paklausiau prekybos patarėją , kaip

jis tvarkosi tokiu atveju.

Jis atsakė štai ką : "Turite taip išlaviruoti, kad

atsisėstumėte visai šalia žmogaus, su kuriuo tiesiogiai

tariatės. Sėdėti kitapus stalo per toli - turite būti nuo jo

ne toliau kaip per pėdą , arčiau negu bet kas kitas. Į

sitaisęs tokioje vietoje, turite rėkti jam į kairę ar dešinę

ausį, priklauso nuo to, kurioje puseje esate. Kartokite savo

siūlymus, kol jis sutiks. Nepanašu, kad jis iškeltų kokių

reikalavimų , nes yra tampomas iš visų pusių , ir nusileisti

yra lengviausia". Turintys verslo reikalų su daugiaplanės

veiklos žmonėmis, tokiais kaip italai, dažnai panašiomis

aplinkybėmis paprasčiausiai pakiša jiems dokumentus

pasirašyti. Gali, žinoma, jums ir nepavykti, bet kuklumu

irgi toli nenueisite.

Ir baigiant: nors tarp arabų ir šiauriečių žioji kultūros

plyšys, padaryti arabams gerą įspūdį įmanoma. Jie žavisi

išsilavinimu bei kompetencija ir laukia mažesnių šalių

atstovų , kurie ne tokie arogantiški, kaip amerikiečiai,

28

prancūzai ar britai. Skandinavas ar danas niekados nesijaus

smagiai greta arabo dėl jo šnekumo, asmeniškumo ir

fatalizmo, tačiau užmegzti ryšį gali, nuoširdžiai

pasidomėjęs kiekvienu asmeniškai, pagirdamas ir

pamalonindamas (0 ne kritikuodamas), prisimindamas

svarbiausius jų religijos principus, nepriekaištingai

rengdamasis, be skrupulų priimdamas ir teikdamas suvenyrus

ir dovanėles, pagerbdamas senus žmones ir tradicijas, visada

būdamas lankstus ir nekritiškas.

29

IŠVADOS

Išanalizavau Shannono ir Weaverio modelius ir

palyginau su Gerbnerio modeliu .

Išanalizavau Arabų šalių žmonių įpatumus, privalumus,

trūkumus padedančius geriau sutarti su tos šalies

verslininkais , šitie patarimai palengvins jums susitarti

dėl sanderio , nepappiktinus jų. Arabai ypač griežti žmonės

laikosi tradicijų ir juos gerbia, tad prieš tenkant su jais

bendrauti , geriau žinoti ką reikia daryti, o ko ne.

30

LITERATŪRA

1.Ichard D.Lewis kultūrų sandura kaip sėkmingai

bendrauti su kitų tautų ir kultūrų atstovais

(2000 m.) 316 psl.

2.Rasa Glinskienė, Lina Kazokienė ,,Kaip tapti

geru derybininku” (2011 m.)

3.,,Derybos: organizavimas ir vedimas” I.

Dainauskienė (1996 m)

31