JolitaVVEINHARDT–socialiniųmokslųdaktarė(vadybairadministravimas),VytautoDidžiojouniversitetodocentė.Adresas:S.Daukantog.28,Kaunas,LT44246,Lietuva.Tel.:0037069806668.El.paštas:jolitaw@gmail.com;j.vveinhardt@evf.vdu.lt.LoretaPETRAUSKAITė–VytautoDidžiojouniversitetoEkonomikosirvadybosfakultetomagistrantė.Adre-sas:S.Daukantog.28,Kaunas,LT44246,Lietuva.El.paštas:loreta.petrauskaite@evf.vdu.lt.

ISSN 1392-1142ORgANIZAcIJų VADYbA:SISTEmINIAI TYRImAI 2013.65http://dx.doi.org/0.7720/mOSR.1392-1142.2013.65.10

Nepotizmo, favoritizmo ir protekcionizmo trianguliacijos koncepcinis modelis

Straipsnyjeapibrėžiamanepotizmoreiškiniosąvoka,žvelgiantperbendražmogiškojoteisingumoiristorinęprizmę.Analizuojantnepotizmosampratąįvairiuosetyrimuoseišryškėjairfavoritizmobeiprotekcionizmoterminai.Kartaismokslinėsestudijosefavoritizmasirprotekcionizmasįvardijamikaipgiminingireiškiniai,tačiaukitųtyrimųautoriai,vartodamišiuosterminus,dedalygybėsženkląarbaskirstoįtipus,formas,atšakas.šio straipsnioautorės siūlo atskirti ir aiškiai apibrėžti analizuojamas sąvokas, suformuojantkoncepcinį, jųsąryšiusatskleidžiantįtrianguliacijosmodelį.Raktiniai žodžiai: nepotizmas, favoritizmas,protekcionizmas,korupcija,diskriminavimas,žmogiškiejiištekliai.

Inthearticletheconceptofnepotismphenomenonisdefinedandviewedthroughauniversalhumanfairnessandhistoricprism.Analysisofthenepotism’sconceptdetectsotherconceptssuchasfavoritismandcrony-ism.Differentauthorsofnepotism,favoritismandprotectionismidentifythemasrelated,butdistinct.Otherauthors,whousethesephenomena,makethemequalordividetothetypes,forms,andbranches.Authorsofthearticlesuggestclearlytoseparateanddefineconcepts,formingaconceptualandtheirrelationshipsreveal-ingtriangulationmodel.Keywords:nepotism,favoritism,cronyism,corruption,discrimination,humanresource.

Jolita VVEINhARDT loreta PETRAUSKAITė

Įvadas

Organizacijų valdymo praktikoje atskirtiįvairius, neigiamai organizacijos klima-tą veikiančius reiškinius tampa vis sudė-tingiau. Korupcijos viešajame sektoriujeapibrėžimai – pakankamai tikslūs, tačiaupanašiųapibrėžčiųstingaanalizuojantpri-vačiojosektoriausproblemas.

Tyrimo aktualumas. Nepotizmas, fa-voritizmas ir protekcionizmas − egzistuojatiekprivačiame, tiekviešajamesektoriuose,

neigiamai veikiane tik organizacijos repu-taciją ir įvaizdį,betpažeidžia ir žmogiškąjįorumą. Fenomenas, kurį būtų galima api-bendrinti protekcionavimo vardikliu, daž-niauanalizuojamasviešojosektoriausorga-nizacijų veiklos kontekste, tačiau reiškiniovertinimasprivačiajamesektoriujesulaukiaprieštaringų interpretacijų tiek praktikoje,tiek mokslo darbuose. Tyrėjai sutaria, kadnepotizmas, protekcionizmas bei favoritiz-masneigiamaiveikiaorganizacijosklimatąirgalibūtilaikomidestruktyviaisorganizacijos

Jolita VVEINhARDT, loreta PETRAUSKAITė138

kultūros veiksniais, tačiau išlieka aktualivertinimoproblemaprivačiajamesektoriu-je, pabrėžiant vadybinių sprendimų trak-tuotės laisvę. Vis dar stinga vieningo šiųreiškiniųvertinimo,kaikalbamaapiepriva-tųsektorių.Beto,tamtikrospainiavoskeliataaplinkybė,kadnepotizmui,favoritizmuiirprotekcionizmuibūdingitiepatysdėme-nys.šiametyrimenesilaikoma išankstinioneigiamo interpretavimo, bet siekiamaaiškiau apibrėžti ir išryškinti nepotizmo,protekcionizmo ir favoritizmo bendrybesbeiskirtumus,kaspravartuprivačiojosek-toriausorganizacijųveiklospraktikoje,sie-kiantgerintividinįklimatą.

Tyrimo problema. Kokios yra ne-potizmo, favoritizmo ir protekcionizmosąsajosirkaipatskleistireiškiniųpanašu-musbeiskirtumussocialinėsesistemose.

Problemos ištyrimo lygis. Nepotiz-mo, favoritizmo ir protekcionizmo temanėrapakankamaiplačiaiišplėtotaneiLie-tuvoje,neipasauliniumastu.

Nepotizmo reiškinys buvo analizuo-jamasšiųautoriųdarbuose:D.W.Ewing(1965) nagrinėjo teigiamus ir neigia-mus nepotizmo aspektus, L. C. Wongir B. H. Kleiner (1994) vertino nepotiz-mo daromą įtaką valdymo procesams,H.F.Abdalla,A.S.MaghrabiirB.H.Rag-gad(1998)lyginonepotizmoegzistavimąišsivysčiusiose ir mažiau išsivysčiusiosešalyse, K. L. Vinton (1998) vertino ne-potizmąkaipnevienalytįreiškinį,A.Bel-low (2003),M.y. Padgett irK.A.Mor-ris (2005) nepotizmą analizuoja, kaipdiskriminacijos formą,V. Scoppa (2009)ir M. Büte (2011) nagrinėja nepotizmopoveikį viešajam sektoriui, J. Vveinhardt(2012b)diferencijuojanepotizmovertini-modichotomijosviešajameirprivačiamesektoriuoseproblematiką.

FavoritizmoreiškinįanalizavusiJ.Pa-lidauskaitė (2005)prilygino jįkorupcijos

formai.E.GalvanauskaitėirJ.Juralevičie-nė(2007)favoritizmąanalizuojateisingu-moaspektu,J.Indvik,P.R.Johnson(2012)aptariafavoritizmąviešajamesektoriuje.

Protekcionizmo reiškinį T. J. F. Riha(1996) analizavo kaip korupcijos formą.K. Pajo, J. McGregor, J. Cleland (1997)įžvelgė protegavimą vyrų darbuotojų at-rankose įaukštuspostus,T.K.P.Leung,V.C.S.Heung,y.H.Wong(2008)nagri-nėja protekcionizmo ištakas, A. I. Adly(2009)lyginašįreiškinįsugrobimu,T.M.Begley,N.Khatri,E.W.K.Tsang(2009)protekcionizmą apibūdina kaip „lengvą“kriminaliniosąmoksloformą.

Nepotizmo, favoritizmo ir protekci-onizmo sąsajas bei šių reiškinių daromąpoveikįnagrinėjoH.Arasli irM.Tumer(2008),B.G.MujtabairR.L.Sims(2010),H. N. Keleç, T. K. Özkan ir M. Bezirci(2011),J.Indvik,P.R.Johnson(2012).

Tyrimo objektas: nepotizmo, favori-tizmoirprotekcionizmosąsajos.

Tyrimo tikslas: nustačiusnepotizmo,favoritizmo ir protekcionizmo sąsajas,suformuoti koncepcinį trianguliacijosmodelį.

Tyrimouždaviniai:1. Aptarti nepotizmo reiškinio sąvo-

kosturinioraidą.2. Išanalizuoti nepotizmo, favoritiz-

moirprotekcionizmoreiškiniųspecifiką.3. Pateikti koncepcinio modelio

struktūrogramą.Tyrimo metodai: mokslinės literatū-

rosanalizė,sintezė,modeliavimas.

Nepotizmo reiškinio sąvoka

Daugelyjeanksčiauatliktųmoksliniųtyri-mųišeitinėnepotizmosąvokosinterpreta-vimopozicijaremiasibendruoju, istoriš-kai susiklosčiusiu suvokimu. Pavyzdžiui,

NEPOTIZmO, fAVORITIZmO IR PROTEKcIONIZmO TRIANgUlIAcIJOS KONcEPcINIS mODElIS 139

Tarptautinių žodžių žodyne nepotizmas [lot.Nepos (kilm. nepotis)–vaikaitis,pa-likuonis]–taitarnybinėspadėtiesnaudo-jimasgiminėmsproteguoti,ypačbūdingaxV-xVI a. popiežiams. Viduramžiuose,kaipopiežiai („oficialiai“neturėjovaikų)buvo įpratępaskirti savo sūnėnus į svar-biuspostuskatalikiškojebažnyčioje.Pas-taruoju metu reiškinio interpretavimoerdvė plečiasi ir apimane tik genetiniusryšius.Todėlkartaisirkylapainiavos,kaireikianuonepotizmoatskirtifavoritizmąirprotekcionizmą.

Vienas iš ankstesnių, platesnių ban-dymųapibrėžtinepotizmąvadybossrity-je – 1965metais D.W. Ewing straipsnis„Is nepotism so bad?“, publikuotas pe-riodiniame leidinyje „Harvard BusinessReview“.Straipsnyjepakankamaidvipras-miškai apibrėžiama nepotizmo sąvoka –favoritizmasvadovogiminaičiųdarbe,bettainebūtinaibesaikisar iracionalusšališ-kumas.D.W.Ewing,keldamasklausimą,„arnepotizmasištiesnegatyvusreiškinys“,pažvelgėįjįkeliaisaspektais.Jisteigė,kaddaugumavadovųnepotizmąvertinakaipjauatgyvenusįirdaugproblemųsukelian-tįveiksnį,betdalisjųsutinka,kaddažnaiartimųjųįdarbinimasyrapatogiirparan-kiišeitisabiemspusėms.L.C.WongirB.H.Kleiner(1994)pažymėjo,kadnepotiz-masyravienajautriausiųproblemųversle,daranti įtaką ne tik vadybos vystymuisi,neigiamai veikianti skatinimo ir kontro-lės procesus, bet ir įvaizdžiui bei versloviešiesiems ryšiams. Didelį dėmesį skyrėnagrinėdami antinepotizmo taisykles irsuskirstėjasįketuriaspagrindinesklases:griežtos taisyklės, mažiau apribojančiostaisyklės, liberaliostaisyklėsirbeveikne-ribojančios taisyklės.H. F.Abdalla,A. S.Maghrabi ir B. H. Raggad (1998) paste-bėjo, kad nepotizmas sietinas būtent sutais atvejais, kai artimiems giminaičiams

suteikiami svarbūs postai organizacijojeir tainepriklausonuo jųasmeniniųnuo-pelnųarprofesiniųgebėjimų.Autoriaiak-centavo, kad nepotizmas itin populiarusdidelėsekompanijose, išskyrus tuosatve-jus,kaikalbamaapiemažai išsivysčiusiasšalis,nestennepotizmasklestibūtentma-žose organizacijose. Pastebėtina, kad ne-potizmoreiškiniosuvokimasirjodaromažala arnauda skirtingaivertinamane tikorganizaciniu,betirregioniniulygiu.Kaippriežastisįvardijamikultūriniaiskirtumai.Pavyzdžiui, ArtimųjųRytų valstybėse gi-minaičioįdarbinimas,priešingaineikitur,yra laikomas garbės reikalu. šį reiškinįgalima sieti su stipria gentine tradicija,būdingabesivystančiomspasauliošalims.K. L. Vinton (1998) nepotizmą vertinokaipdviašį reiškinį:pirmojiašis−grupi-nissolidarumas,antroji–nukrypimasnuosąžiningumoirteisingumonormų.Beto,nepotizmas traktuojamas kaip normų irveiksmų visuma, kurie nesuderinami suracionaliosorganizacijosprincipais.Tam,kadbūtųgalimatiksliausuvoktinepotiz-mopoveikį,K.L.Vintonsiūlėšiąpraktikąnagrinėtiįvairiųdisciplinųaspektais.

Nepotizmą, kaip diskriminacijos for-mą, nagrinėjoA.Bellow (2003), pabrėž-damas, kad naudojimasis šeimos įtaka,„šiltų“ vietų artimiesiems parūpinimasskatinapriešiškumątarpįmonėsdarbuo-tojų. Tyrinėtojas pateikė tokius nepotiz-moapibrėžimus: „favoritizmas,pagrįstasgiminyste“ ir „altruizmas tik šeimos na-riams“. Labai panašios nuomonės laikosiM.y. Padgett irK.A.Morris (2005). Jųteigimu, nepotizmą galima apibūdin-ti kaip privilegijos ir favoritizmo formą,siejamą su šeimos ryšiais. Autoriai di-džiausiądėmesįskyrėsamdymoprocesui,kaipterpeinesąžiningumuiplisti,nespir-menybė teikiamagiminystės ryšiui, onekvalifikacijai.

Jolita VVEINhARDT, loreta PETRAUSKAITė140

Neteisybę / neracionalumą pabrėžėir V. Pruskus (2003), kurio teigimu, gi-minių įdarbinimas didina konfliktą tarpįmonės bei darbuotojo, didėja nepasiti-kėjimasorganizacija.Nepotizmą įvardijokaip sprendimą į įmonę priimti artimusžmones – žmoną, vaikus, giminaičius –ir nepelnytą nuolaidų teikimą, didesnioatlyginimo jiems skyrimą. J. Piliponytė(2004)nepotizmąiliustruojakaipvienąiškorupcijos apraiškų, tarp tokių reiškiniųkaip kyšininkavimas, protekcionizmas,klientizmas,neteisėtas lobizmas,neteisė-tas rinkliavų kaupimas,mokesčių nuslė-pimas, balsų pirkimas, neteisėtas partijųfinansavimas. Visa tai galima apibūdintikaip piktnaudžiavimą savo galia, pavyz-džiui,kaiįaukštaspareigaspriimamasgi-minaitis,oneaukštesnękvalifikacijąįgijęspretendentas. Pažymėtina, kad Lietuvojenepotizmasdažniausiejamassuviešuojusektoriumi, kaip piktnaudžiavimo tarny-binepadėtimiforma.

Nepotizmoanalizėviešajamesektoriu-jedažnairužsieniomokslininkųdarbuose(Chervenak,McCullough, 2007; Christo-doulou, 2008; ir kt.). Nekompetentingų,bet ryšių turinčių darbuotojų problemąnagrinėjoirV.Scoppa(2009),kurisnepo-tizmąįvardijokaipproblemą,gniuždančiąvalstybinį sektorių. Jo teigimu, tokia situ-acijayrapagrindinėžemodarbųatlikimolygiopriežastis,otaireiškia,kadinvestuo-jama ne į produktyvumą, bet į ryšių tu-rintį žmogiškąjį kapitalą.M. Büte (2011)nepotizmo fenomeną apibūdina panašiai,kaipiranksčiauminėtityrėjai.Jonuomo-ne, nepotizmas – tai pirmenybės suteiki-masgiminaičiui,onelabiaukvalifikuotamasmeniui.M.Büte (2011)pastebi,kad tailabiausiaibūdingašalyse,kuriosedarnėraišsivystęs laisvosios rinkos mechanizmas.Tyrinėtojo nuomone, nepotizmas yra pa-grindinis veiksnys, sukeliantis darbuotojų

nepasitenkinimą,odraugeyrairsvarbiišė-jimoišdarbopriežastis.Nepotizmaslemialaiko, finansinius nuostolius, neigiamaiveikiapsichoemocinędarbuotojųbūklę.

Nepotizmas– tairūpesčioartimaso-cialinesistemaperkėlimasįviešąjąerdvę:tiek viešojo administravimo, tiek verslosektoriuose (Vveinhardt, 2012a, 2012b).Nepotizmasirviešojosektoriaus,irvers-lo organizacijose pažeidžia psichoemo-cinį klimatą, suardopasitikėjimąvadovoir pačios organizacijos deklaruojamomisvertybėmis bei priimamais sprendimais.Nepotizmasyratokspatdiskriminavimaskaipiratskyrimaspagallytį,priklausymąetninėms bei kitoms grupėms (Bellow,2003; Vveinhardt, 2012a). šiuo atvejudiskriminuojama pagal tokius kriterijus,kaip šeima, giminė, piniginiais ar kitaisinteresais paremta grupė, kurioje svarbųvaidmenį vaidina giminystė. Vertinantetiškainepotizmągalimalaikytitamtikrasocialinių santykių disfunkcija žvelgiantviso sociumoaspektu,norsdažnai feno-menas privačioje erdvėje traktuojamasteigiamai (Vveinhardt, 2012b). Institu-cinis reiškinio reguliavimas ir visuome-nėjekylantisnepasitenkinimasskatina iružslėptasnepotizmo formas, tokias,kaipskirtingų organizacijų vadovų paslau-ga įdarbinant draugo artimuosius. Norstiesioginio įdarbinimo nėra, nepotinissusitarimas, kaip paslauga už paslaugą,egzistuoja.

Taigiapibendrinantgalimateigti,kadnepotizmasyra socialinių santykiųdalis,kurio traktuotė kinta priklausomai nuovertinimo pozicijų ir visuomenės socio-kultūrinio išsivystymo lygio. Vienareikš-miškaineigiamaitraktuojamasviešajamesektoriuje.Privataussektoriauskontekstenepotizmo traktuotė – labiau kompli-kuota. Nors akcentuojamas neigiamasnepotinių santykių poveikis darbuotojų

NEPOTIZmO, fAVORITIZmO IR PROTEKcIONIZmO TRIANgUlIAcIJOS KONcEPcINIS mODElIS 141

psichoemocinei būklei, dažnai ieškomair fenomeno egzistavimą pateisinančiųargumentų.

Nepotizmo, favoritizmo ir protekcionizmo reiškinių specifika

Analizuojant įvairius tyrimus nepotiz-mo tema (Arasli, Tumer, 2008;Mujtaba,Sims, 2010; Keleç, Özkan, Bezirci, 2011;Indvik,Johnson,2012;irkt.),aptariamostrys sąvokos:nepotizmas, favoritizmas irprotekcionizmas,todėltikslingaišryškintipanašumusirskirtumus,siekiantišvengtipainiavos.

Favoritizmas paprastai apibūdinamaskaipfavoritųiškėlimas,jųskyrimasįaukš-tasvietas,visatvarka,priklausomanuofa-voritųdaromosįtakos.Protekcionizmas–tai politika, kuria siekiama apsaugoti,remtiarkitaip padėti(proteguoti).Nepo-tizmas–taitarnybinėspadėtiesnaudoji-masgiminėmsproteguoti.Taigivienasišpagrindiniųpožymiųyraprotegavimas.J.Palidauskaitė (2005), tyrinėdama viešojoadministravimosistemą,favoritizmąapi-būdinokaipvienąiškorupcijosformų.Josteigimu,netikfavoritizmą,betirnepotiz-mągalimavertintipersocialiniųkontaktųrakursą,okovąsukorupcijainterpretuotikaip socialinių ryšių (tinklų) ardymą. E.Galvanauskaitė ir J. Juralevičienė (2007)pastebėjo,kadfavoritizmas–ganasubti-lusdalykas,todėllabaisunku inkriminuo-ti irvertinti,nes„favoritai“ irgigalibūtipakankamaikvalifikuotiarnusipelnę.Pa-našiai irdėlnepotizmobeiprotekcioniz-mo– išankstinisnusistatymas,kadryšiųturintys suinteresuotieji taps žemesniodarbųkokybėslygiobeinepasitenkinimoorganizacijapriežastimi,galibūtiklaidin-gas. Kiekvienas atvejis analizuotinas ats-kirai, tačiau sprendimų komplikuotumą

lemia subjektyvieji faktoriai bei rizika,kuriossprendimuspriimantisasmuogalinepakankamaiįvertinti.Kitaiptariant,iš-liekaklaidosgalimybė.

H. Arasli irM. Tumer (2008), anali-zuojantnepotizmo,favoritizmoirprotek-cionizmo poveikį, pabrėžė šių reiškiniųsąsają: favoritizmasdėl politiniųpažiūrųar įsitikinimųyraprotekcionizmas, favo-ritizmas–taiįvairiųlengvatųirprivilegi-jų draugams ir artimiesiems suteikimas,ofavoritizmotaikymasgiminaičiamsyranepotizmas. Pastebima, kad visus šiuosreiškinius ypatingai sunku kontroliuotišalyse, kurių kultūrose įsišaknijęs tar-pasmeninių santykių protegavimas. yranemažai valstybių, kuriose „prakišti“draugą,artimąjįarverslopartnerįį„šiltą“vietelęnetikgarbėsreikalas,betirparei-ga.H.N.Keleç,T.K.ÖzkanirM.Bezirci(2011) teigia, kad visi šie trys reiškiniaineigiamaiveikiavaldymoprocesą irkie-kvienas atskirai – neigiamai vertinami.Autorių teigimu, protekcionizmas yrakilęs išžodžio„bičiulis“ (senasdraugas).Plačiau apibūdinamas kaip galėjimas irnorėjimaspadėtidraugui,nepriklausomainuojokvalifikacijos.Favoritizmasapibrė-žiamaskaipypatingųprivilegijųdraugui,kolegai ar pažįstamam suteikimas. Ne-potizmas–taisūnėnųarkitųgiminaičiųpaskyrimasįpareigas,grįstassantykiais,onežiniomis(Keleç,Özkan,Bezirci,2011).Favoritizmas, protekcionizmas ir nepo-tizmas lengvai prasiskverbia į bet kuriąorganizacijąiryražalingidarbo,karjeros,personalo valdymo sprendimams. J. In-dvik,P.R.Johnson(2012)teigia,kadfavo-ritizmasgali„įsišaknyti“tiekprivačiame,tiekviešajamesektoriujeirišskiriatokiusšioreiškiniotipus:seksualinis favoritizmas (partnerio iškėlimas į aukštesnes pozici-jas,neatsižvelgiant į labiaukompetentin-guskandidatus);protekcionizmas(draugų

Jolita VVEINhARDT, loreta PETRAUSKAITė142

ir verslo partnerių protegavimas); nepo-tizmas(šeimosnariųprotegavimas).

T.J.F.Riha(1996)protekcionizmąsie-josukorupcijairįvardijoketurislabiausiaipaplitusius šio reiškinio aspektus: atlygi-nimai, kurie dažnai keletą kartų didesniuž vidutinį darbo užmokestį; patvirtin-tos išmokos (prieiga specializuotose par-duotuvėse, ligoninėse ir kitose valstybeipriklausančiose įstaigose); toleruojamosišmokos (globa šeimos nariams, darbovietų kūrimas, užsienio kelionės); pusiaulegalūs ir nelegalūs pinigų šaltiniai. Anotautoriaus, aukščiausios valdymo pareigosdažnaigaunamosdėlprotekcionizmo,ko-rupcijos bei kyšininkavimo. Ir blogiausialaikomatai,kadtokieįspūdinginaujaipa-skirtų vadybininkų pasiekimai motyvuo-ja ir kitus sekti šiuo pavyzdžiu. K. Pajo,J. McGregor, J. Cleland (1997) įžvelgėprotekcionizmąvyrųbeimoterųatranko-jeįaukštuspostus.Jieįrodė,kadmoterysnukenčianedėl reikiamų įgūdžių stokos,odėlto,kadvyriškoslytiesatstovailabiauproteguojami. Kaip priežastis įvardijamaelastinga socialinė ir kultūrinė struktūra.T.K.P.Leung,V.C.S.Heung,y.H.Wong

(2008) ieškodami protekcionizmo ištakųatsigręžė į feodalinęsistemą,kuržmonės,norėdami gydymo ar tam tikrų išteklių,privalėjopalaikytigerussantykiussuvals-tybės tarnautojais. šiandien protekcioniz-masapimaneskaidriusvalstybiniusryšius,kaivadovaujamipostaiperduodamiiškar-tosįkartą.Situacijągrafiškaivaizduojasan-tykiųkonvertavimomechanizmomodelis(žr.1pav.),kuriameparodoma,kaipsocia-lizacijairtamtikrųdarbuotojųsubūrimasperaugaįprotekcionizmą.Kaipšismodelisveikia? „Naujasdraugas“– tai kandidatastapti „senu draugu“, bet prieš tai jis turipereiti kelis etapus, santykių adaptavimomechanizmą.Pirmiausiapretendentasturiatitikti tris kriterijus: vientisumas (asme-ninis tobulėjimas), harmonija (švelnus irtaikus), padėtis (išmintingas, drąsus, išti-kimas). Tada vyksta socializacijos proce-sas,kuriometukandidatasį„senodraugo“statusąbandosavosocialinesnormaspri-taikytipriekitųšiosocialiniotinklonarių,t.y., reiškia savosimpatijas, siūlopagalbąirteikiadovanas,kuriosyralaikomoskaipsimbolinė komunikacija numanomomisprasmėmis.Darvienasetapas,kurįbūtina

Naujas draugas Santykių adaptavimo mechanizmas Senas draugas

Protekcionizmas Socializacija Įsipareigojimas Harmonija

Padėtis

Vientisumas

1 pav. Santykių konvertavimo mechanizmas

Šaltinis: Leung, T. K. P., Heung, V.C. S., Wong, Y. H. (2008).

NEPOTIZmO, fAVORITIZmO IR PROTEKcIONIZmO TRIANgUlIAcIJOS KONcEPcINIS mODElIS 143

pereiti kandidatui, – tai psichologinis įsi-pareigojimas socialiniam tinklui,kuriamepabrėžiama abipusio supratimo prasmė(patirtis,tikėjimai,sprendimai,nuomonės,mintys).Kandidatas,įveikęsvisusšiuoseta-pus,gaunanaująstatusą–„senodraugo“.Draugejisapdovanojamasirprotekcija.

A. I. Adly (2009) pastebi, kad būtentdėlprotekcionizmonuosavybėsdalijimas,valstybės „apsauga“ įvairioms įmonėms,kuriųvadovaiyraaukštuspostusužiman-tys pareigūnai, gali sukurti monopolijąarbakvazimonopoliją,kuriaibūdingine-suvaldomi kreditų paskyrimai, importobarjerai, įvairūs įsigijimai.Beje,protekci-onizmaslabaidažnaipainiojamassu„gro-bimu“, tačiau yra du esminiai skirtumai:(1)skirtingainuogrobimo,kurstambusiskapitalasnaudojamastaisyklėmsnupirkti,protekcionizmas veikia priešinga krypti-mi–čiapolitinėgaliakuriaturtą;(2)pro-tekcionizmoatvejunuosavybėsdalijimasisyra taktika išsaugotipolitinęgalia,grobi-mo atveju – praturtėjimas. T.M. Begley,N.Khatri,E.W.K.Tsang(2009)protekci-onizmąįvardijakaip„lengvą“kriminaliniosąmokslo formą. Tokie socialiniai tinklaipanašūs į mafijinius, kur klesti „parazi-tizmas“.Pastebima,kadsocialiniai tinklaiyra labai galingas įrankis, kurio poveikisgali būti pakreipiamas tiek teigiama, tiekneigiama linkme. Kaip viena svarbiausiųneigiamybių minimas senų draugų, ko-legų, protegavimas nekreipiant dėmesioį jųkvalifikaciją.T.M.Begley,N.Khatri,E.W. K. Tsang (2009) išvystė protekcio-nizmokoncepciją,kuri siejama sukultū-rosįtaka.Jųmanymu,patikultūrasukuriasąlygasprotekcionizmuiklestėti,betpatysprotekcionizmoaktaiyraaprūpinamiso-cialiniųtinklų.Visdėlto,favoritizmo,ne-potizmo ir protekcionizmo egzistavimaslabaidažnaitampanusivylimoorganizaci-japriežastimi,nesdarbuotojųsuvokimas,

požiūriai,ketinimaiirelgesysyrapaveiktisprendimų,kuriegalibūtiinterpretuojamikaipnesąžiningi(Mujtaba,Sims,2010).

Taigi analizė rodo, kad reiškiniai turinemažai bendrybių, nepotizmas, favori-tizmasbeiprotekcionizmasgaliegzistuotigreta, būti tampriai susiję. Nors autoriaiskirtingai apibrėžia sąvokas, ir nepotiz-mas, ir protekcionizmas, ir favoritizmassemantiškaiakcentuojaglaudžiaissociali-niaisryšiaissusijusioasmensprotegavimą(draugo,bičiulioargiminaičioirpan.).

Nepotizmą nuo protekcionizmo irfavorititizmo skiria motyvas. Pirmuojuatvejumotyvutampagenetika–giminys-tėsryšiai.Taiskatinairpalaikosociobio-loginiaimechanizmai.šiaisryšiaispagrįs-tastinklasrūpinasisaugumuirišlikimu.

Favoritizmo ir protekcionizmo są-vokų atskyrimas – labiau komplikuotas,kadangi intencijos persipina. Bendraspožymis, kurį matematiškai galima pa-vadinti bendruoju vardikliu, tampa pro-tegavimas.Viešajamelietuviųkalbosdis-kursetaigalimaįvardytikaip„stūmimą“,„prastūminėjimą“.

Favoritizmasturiženklųemocinįkon-tekstą. Tai yra, išskirtų asmenų, kitaipįvardintinųfavoritais, iškėlimas,protega-vimas.Dėlasmeniniųir/arbadalykiniųsavybių, kurios kelia tam tikras simpati-jas.šiamekontekstereiškiniovertinimassukelia etinę koliziją, nes vadybinę nuo-jautąsudėtingaapibrėžti.Taigi, favoritiz-moetinisvertinimasgalisukeltidaugybęklausimų, kadangi dominuoja subjekty-vusvertinimoelementas.šiamekontekstefavoritugalima įvardytiasmenį,kuris iš-kyla remiantis ne tik objektyviais, bet irsubjektyviaiskriterijais.Taisukeliariziką,kuri etiniamekontekstegalibūtiorgani-zacijaiirnaudinga,iržalinga.

Protegavimas – plati sąvoka, impli-kuojantiirfavoritizmąirprotekcionizmą.

Jolita VVEINhARDT, loreta PETRAUSKAITė144

Protekcionizmą savarankišku reiškiniugalimabūtųlaikytituoatveju,jeiguišjospašalintasgenetinis iremociniskonteks-tai.Tai–nelegalussusitarimastarptinkli-niuosesocialiniuoseryšiuose.Privačiamesektoriujesprendimųlaisvėreguliuojamabalansuojant etinius ir pamatuotus pra-gmatiniussprendimus.

Koncepcinis nepotizmo, favoritizmo ir protekcionizmo trianguliacijos modelis

Taigi analizė rodo, kad vieni tyrinėtojainepotizmo,favoritizmoirprotekcionizmoreiškiniusįvardijakaipgiminingus,tačiauskirtingus,kitinaudodamišiuosterminusdeda lygybės ženklą arba skirsto į tipus,formas,atšakasirpan.Analizuojantšiuosreiškinius išryškėja tokios sąvokos, kaipdiskriminacija, korupcija, kyšininkavi-mas,interesųkonfliktas,neteisėtaslobiz-mas, grobimas. Lietuvoje viešajame dis-kurse dar vartojami tokie apibūdinimai,kaip iš sovietmečio paveldėtas „blatas“,„švogerizmas“,norstiesioginėssąsajossubuvusiaepochanėravisiškai tikslios.šiostraipsnio autorės, siekdamos atskirti irapibrėžti analizuojamas sąvokas, sufor-mavokoncepcinįsąryšiusišryškinantįtri-anguliacijosmodelį(žr.2pav.).

įvertinustyrėjųnuomones,galimateig-ti, kad korupcija ir diskriminacija (kaipišskyrimas pagal tam tikrus požymius irnelygus traktavimas) tampapagrindune-potizmui, favoritizmui irprotekcionizmuiplisti.Kaip jaubuvominėta anksčiau, šiereiškiniai glaudžiai susiję: nepotizmassiejamas su giminaičių protegavimu, fa-voritizmas – su palankumu ir iškėlimu,protekcionizmas su parama, pagalba nedėlprofesinių,dalykiniųsavybių.Kitaipta-riant,palankūsveiksmaiorientuotiį„savo“

socialiniotinkloatstovus,artimusžmones.įmodelį įtrauktosdar trys sąvokos: kyši-ninkavimas, interesųkonfliktai,neteisėtaslobizmas, kaip neatsiejamos korupcijosdalys.Tokspasiskirstymasatskleidžia,ko-kia korupcijos forma priskiriama nagri-nėjamiems reiškiniams. Pažymėtina, kadreiškinįžymidaugiauneivienaspožymis.Kaip matyti, nepotizmas, favoritizmas irprotekcionizmasyra tolygiaivertinamisukorupcija, nes tai toks pat piktnaudžiavi-massavogalia,naudojimas tarnybinepa-dėtimi, siekiant asmeninės naudos – tiekprivačiame,tiekirviešajamesektoriuose.

Diskriminavimas išryškėja kaip turi-nysirpožymisbūdingasvisiemsaptaria-miems fenomenams.Modelyje diskrimi-navimo laukas sąlygiškaipažymėtaskaiptrapecija, kadangi „kampai“ gali kisti,diskriminuojantis kontekstas gali „pasi-slinkti“ link kultūros, genetikos, emoci-nių, finansinių kriterijų ir/arba sudarytisudėtingą derinį, turintį įtakos subjekty-viems vadybiniams sprendimams. Cen-trinėnesąžiningoelgesioašisyraprotega-vimas,kurįlemiasubjektyvūsvadybiniussprendimuspriimančioasmensveiksmai.Teisiškaiapibrėžtodiskriminavimoturinįpraplečiaišskyrimosąvoka.Taiyraišsky-rimas nesivadovaujant formalizuotomisar neformalizuotomis moralinėmis nor-momis,kuriųtikslas–socialiniųinteresųdermė.Modelisišryškinafenomenųinte-gruotumąpriimantpersonalo,žmogiškų-jųištekliųvaldymosprendimus.

Nepotizmas yra toks pat diskrimina-vimaskaipiratskyrimaspagallytįarpri-klausymą etninei grupei, tik šiuo atvejudiskriminavimas suprantamas kur kasplačiau, įtraukia tokius kriterijus kaipšeima, pinigai, interesais paremta grupė,nauda. Modelyje nepotizmas ir diskri-minacija apima genetikos bei kultūrosfaktorius, nes tai labai glaudžiais ryšiais

NEPOTIZmO, fAVORITIZmO IR PROTEKcIONIZmO TRIANgUlIAcIJOS KONcEPcINIS mODElIS 145

susijęveiksniai.Diskriminacijalygiaitaippataktualikalbantirapiefavoritizmobeiprotekcionizmo reiškinius, kai išskiriamiirnuskriaudžiamisocialiniamtinkluine-priklausantysasmenys.Tokieasmenysati-tinka diskriminuojamųjų požymius: yranelygiai traktuojami, jiems daroma pro-fesinėarkitokiafinansinėžala(pvz.,kaipužkirstas kelias siekti karjeros, negautospajamosirpan.),sujaiselgiamasiblogiau,pažeidžiamas asmens orumas. Tai palie-kastiprųneigiamąpsichologinįpėdsaką,veikia diskriminuojamus organizacijos

narius,skatinastresą,įtampą,nusivylimą.Pažymėtiniirtamtikrisocialinioatskyri-mobruožai.Socialinisatskyrimassukeliapsichologinį skausmą, todėl galima teig-ti, kad nepotizmas, protekcionizmas beifavoritizmas ne tik daro žalą vadybineisistemai bei gali turėti neigiamų organi-zaciniųbeifinansiniųpasekmiųpačiaior-ganizacijai, bet yra ir sociopsichologinioskausmo, kurį patiria diskriminuojamidarbuotojai,šaltinis.

Taigi galima teigti, kad analizuojamųreiškiniųpadariniaižalingitiekorganizacijos

D I S K R I M I N A C I J A

Kultūra

Genetika

Emocijos

Finansai socialinis tinklas

Protekcionizmas

Nepotizmas Korupcija

Favoritizmas

2 pav. Koncepcinis nepotizmo, favoritizmo ir protekcionizmo trianguliacijos modelis

Šaltinis: sudaryta autorių.

Jolita VVEINhARDT, loreta PETRAUSKAITė146

veiklai,tiekorganizacijosnariams.Nepotiz-mas, favoritizmas ir protekcionizmas turiįtakos darbo kokybei, apsunkina įvairiųprocesų valdymą, daro žalą organizacijosnariųemocineibūsenai,kelianepasitenki-nimą, priešiškumą, neigiamai veikia orga-nizacijosįvaizdįklientų,visuomenėsakyse.Taiyrasavitasisteminėdisfunkcija,parazi-tavimassvetimųištekliųsąskaita.

Išvados

1. Nepotizmas dažniausiai suvokiamaskaip giminaičio, artimojo protegavimas,t.y.investuojamaneįproduktyvumą,betįgiminystės,svainystėsryšiusturintįžmo-giškąjį kapitalą, o tai trikdo tiek viešojo,tiekprivataus sektoriausorganizacijų vei-klą,kadangineužtikrinamažmogiškųjųiš-tekliųkokybė,valdymoprocesuspažeidžiasubjektyvūs kriterijai, ardomi darbuotojųtarpasmeniniai santykiai. Nepotizmas –socialinių santykių disfunkcija vertinantvisosociumoaspektu.NorsLietuvojene-potizmas dažnai siejamas su socialistinėssistemos palikimu – tai platesnis sociali-nis reiškinys, išeinantis už politinių siste-mųrėmų,grindžiamassocialinežmogausprigimtimiirkultūriniukontekstu.Visuo-menės išsivystymas sietinas su neigiamųreiškinioaspektųdaromosžalosviešojoirprivataus sektoriaus sistemoms suvokimubeivertinimuirreiškinio,kaipnetoleruo-tino, institucionalizavimu nacionaliniameteisyne.Lietuvių autoriųdarbuose galimapasigestiplatesnėsreiškinioanalizėspriva-čiojosektoriausorganizacijųvaldymokon-tekste. Tokia analizė vaidintų preventyvųvaidmenįorganizacijųvaldymopraktikoje,mažinantnesąžiningųsprendimųdaromąžaląbeigerinantorganizacijosklimatą.

2. Nepotizmas, favoritizmas ir pro-tekcionizmas apibūdinami ganėtinai

skirtingai, tačiau jų bendruoju vardikliutampaprotegavimas,išskirtinaipalankes-niųsąlygųsudarymastamtikrosocialiniotinklo atstovams: šeimos nariams, gimi-naičiams,draugams,finansiniamspartne-riams.Socialiniaitinklaigalibūtiformalūs(šeima) irneformalūs (panašigeografinėkilmė, etninė grupė, tarnyba kariuome-nėje,draugystė ir t. t.).Neformalaus tin-kloribossunkiauapibrėžiamos,ovienasasmuo gali priklausyti keliems tinklams,todėl tinklai persipina ir susiformuojametatinklas.Siekiantgerintiorganizacijųvaldymą būtinas tiek formalizuotas, tiekneformalizuotasetinisfenomenųįvertini-mas,vertybiųišgryninimasbeinesąžinin-giemssprendimamsnepalankioskultūrosformavimas ir vystymas. Reikia įvertintipavojų, kurį kelia nacionalinė kultūra,palankiaitraktuojantinaudojimąsiryšiaisbei aiškių, griežtų vertinimų stygius pri-vatausversloaspektu.

3. Nepotizmo,favoritizmoirprotekci-onizmofenomenaiyragiminingi,galintysegzistuoti greta, drauge lemti nesąžinin-gusvadybiniussprendimus.Nagrinėjamųreiškiniųdedamosiosturibendrybių–taikorupcijairdiskriminacija,tačiauskiriasiprotegavimoobjektubeikorupcijospasi-reiškimoformomis.Nepotizmuibūdingasgenetinis / giminystės kontekstas, kuriogalineturėtifavoritizmasirprotekcioniz-mas. Favoritizmui priskirtinas emocinisturinys, gali pasireikšti kaip palankumasnebūtinaiturinttiesioginėsarnetiesiogi-nėsapčiuopiamosnaudos,oprotekcioniz-mui–sisteminisveikimassiekiantnaudosir nelegaliai socialinei sistemai, besiplė-tojančiai tinkliniuprincipu.Suformuotaskoncepcinis trianguliacijosmodelis rodonepotizmo, favoritizmo ir protekcioniz-mo sąryšius per tokių kertinių reiškiniųprizmę, kaip korupcija, diskriminavimasirinteresųprotegavimas.

NEPOTIZmO, fAVORITIZmO IR PROTEKcIONIZmO TRIANgUlIAcIJOS KONcEPcINIS mODElIS 147

1. Abdalla, H. F.,Maghrabi, A. S., Raggad, B. G.(1998). Assessing the perceptions of humanresource managers toward nepotism: A cross-cultural study // International JournalofMan-power.Vol.19, Issue8,p.554–570.doi:http://dx.doi.org/10.1108/01437729810242235.

2. Adly, A. I. (2009). Politically-Embedded Cro-nyism:TheCaseofPost-LiberalizationEgypt//Business and Politics. Vol. 11, Issue 4. doi:10.2202/1469-3569.1268.

3. Arasli,H.,Tumer,M.(2008).Nepotism,Favori-tismandCronyism:Astudyof theireffectsonjob stress and job satisfaction in the bankingindustryofnorthCyprus//Socialbehaviorandpersonality.No.36(9),p.1237–1250.

4. Begley,T.M.,Khatri,N.,Tsang,E.W.K.(2009).Networksandcronyism:Asocialexchangeana-lysis//SpringerScience+BusinessMedia.doi:10.1007/s10490-009-9137-4.

5. Bellow,A. (2003). In praise of nepotism // Newyork:Doubleday.

6. Büte,M.(2011a).Perceivednepotismanditsre-lationtojobsatisfaction,negativewordofmouthandintentiontoquit//ElectronicJournalofSo-cialSciences.Vol.10,Issue36,p.187–203.ISSN1304-0278.

7. Büte,M.(2011b).TheRelationshipBetweentheEffectsofNepotismontheEmployeesandHu-manResourcePractices:AResearchonTurkishPublic Banks // Journal ofGraduate School ofSocialSciences.Vol.15,Issue1,p.383–404.

8. Chervenak,F.A.,McCullough,L.B.(2007).IsEt-hicallyJustifiedNepotisminHiringandAdmis-sions in Academic Health Centers an Oxymo-ron?//ThePhysicianExecutive.No.33(5).

9. Christodoulou,I.(2008).NepotisminMedicineandtheconceptoffranchising//Archives.TheInternationalJournalofMedicine.Vol.1(2).

10.EncyclopediaofManagement.Prieigaperinter-netą: <http://www.encyclopedia.com/doc/1G2-3273100197.html>,[žiūrėta20121030].

11.Ewing,D.W.(1965).Isnepotismsobad?//Har-vardBusinessReview.

12.Galvanauskaitė,E.,Juralevičienė,J.(2007).Teo-riniaiirpraktiniaiviešojoadministravimopoli-tizacijosaspektai //Viešojipolitika iradminis-travimas.Nr.19,p.99–108.ISSN1648-2603.

13.Indvik,J.,Johnson,P.R.(2012).Theelephantinthelivingroom:favoritismintheworkplace//Procee-dingsofAcademyofOrganizationalCulture,Com-municationsandConflict.No.17(1),p.13–16.

14.Keleç,H.N.,Özkan,T.K.andBezirci,M.(2011).AStudyOnTheEffectsOfNepotism,FavoritismAndCronyismOnOrganizationalTrustInTheAuditingProcess In FamilyBusinesses InTur-key // International Business Economics Rese-archJournal.Vol.10,No.9,p.9–16.

15.Leung, T. K. P., Heung, V.C. S., Wong, y. H.(2008). Cronyism: One possible consequen-ce of guanxi for an insider: how to obtainandmaintain it? //EuropeanJournalofMarketing.Vol. 42, Issue 1, p. 23–34. doi: http://dx.doi.org/10.1108/03090560810840899.

16.Mujtaba, B. G., Sims, R. L. (2010). GenderDifferences in Managerial Attitudes TowardsUnearned Privilege and Favoritism in the Re-tail Sector // Employ Respons Rights. No. 23,p.205–217.doi:10.1007/s10672-010-9162-y.

17.Padgett, M. y., Morris, K. A. (2005). Kee-ping it „All in the Family:“DoesNepotism inthe Hiring Process Really Benefit the Benefi-ciary? // Journal of Leadership & Organiza-tional Studies. Vol. 11, No. 2, p. 34–44. doi:10.1177/107179190501100205.

18.Pajo, K.,McGregor, J., Cleland, J. (1997). Pro-filing the pioneers: women directors on NewZealand’scorporateboards//WomenInMana-gementReview.Vol.12,Issue5,p.174–181.doi:http://dx.doi.org/10.1108/09649429710182341.

19.Palidauskaitė,J.(2005).Korupcijosiratsakomy-bės problema viešojo administravimo sistemo-je//Viešojipolitikairadministravimas. Nr.13,p.25–36.

20.Piliponytė,J.(2004).Korupcija:teoriniaibandy-maiapibrėžtiirpaaiškinti//Sociologija. Mintisirveiksmas. Nr.2.Prieigaperinternetą:<http://www.pasauliolietuviai.lt/var/uploads/editor/ko-rupcija.pdf>,[žiūrėta20130105].

21.Pruskus,V.(2003).Versloetika.–Vilnius:Enci-klopedija.

22.Riha,T.J.F.(1996).Theoriginsofprivatepro-perty andwealth inpost-communist society //International Journal of Social Economics.Vol. 23, Issue 4, p. 245–268. doi: http://dx.doi.org/10.1108/03068299610121831.

23.Scoppa,V.(2009).Intergenerationaltransfersofpublicsectorjobs:ashredofevidenceonnepo-tism//PublicChoice,No.141,p.167–188.doi:10.1007/s11127-009-9444-9.

24.Tarptautiniųžodžiųžodynas.Prieigaperinternetą:<http://www.tzz.lt/search?searchword=nepotizmas>,[žiūrėta20121027].

Literatūra

Jolita VVEINhARDT, loreta PETRAUSKAITė148

25.Vinton,K.L.(1998).Nepotism:aninterdiscipli-narymodel // FamilyBusinessReview.Prieigaper internetą: <http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-59175448/nepotism-interdis-ciplinary-model.html>,[žiūrėta20130105].

26.Vveinhardt,J.(2012a).NepotismVariations:Pu-blicandPrivateSectors//VIІIМеждународнаянаучная-практическая конференция«Достижения высшей школы – 2012».Болгария,г.София:БялГРАД-БГ,p.28–34.

27.Vveinhardt, J. (2012b). Nepotizmo vertini-mo dichotomija: socialinės ir etinės dimensi-jos //Organizacijųvadyba: sisteminiai tyrimai.Nr. 64. p. 123–132. doi: 10.7720/MOSR.1392-1142.2012.64.8.

28.Wong, L. C., Kleiner, B. (1994). Nepotism //WorkStudy.Vol.43,Issue5,p.10–12.doi:http://dx.doi.org/10.1108/EUM0000000004002.

Straipsnisįteiktas:20130119Parengtaspublikuoti:20130218

OfLithuanianandforeignscientistsarticlesanaly-sis, is determined that thephenomenonof nepo-tism is presented as protection of relatives, i.e.,investmentinhumancapital–family,relationshipbymarriage,nottoproductivity.Thiswaydoesnotguaranteethequalityofhumanresourcesanddam-ageworkers’interpersonalrelationships,disturbingboth the public and private sector organizations’work. In a broad sense, nepotism is dysfunctionofsocialrelationship,inassessingaspectsofallso-cium.AlthoughnepotismisoftenassociatedwiththelegacyofthesocialistsysteminLithuania–itisabroadersocialphenomenon,beyondthepoliticalsystemsofframes,wellgroundedofthehumanna-tureandtheculturalcontext.Societydevelopmentisrelatedwiththenegativeaspectsofthephenom-enonharmtothepublicandprivatesectorsystemsand understanding of the phenomenon as unac-ceptable, the institutionalization of the nationalacquis.Analysis ofnepotism, favoritismandpro-tectionism specificity showed that thesephenom-

ena are described quite differently, the commondenominatorisbecomingprotection,exceptionallycreating favorableconditions fora socialnetworkof representatives: the family members, relatives,friends,financialpartners.Socialnetworkscanbeformal (family) and informal (similar geographicorigin,ethnicity,militaryservice,friendship,etc.).Informalnetworkboundariesaredifficulttodefine,andoneperson canbelong tomultiplenetworks,so networks can overlap and formmetanetwork.Ofthegeneraldenominatorsofnepotism,favorit-ismandprotectionism,itisprovedthatthesephe-nomena are closely related, and they can not becompletely separated. Analyzed phenomena havethesamecore–corruptionanddiscrimination,butdiffersprotectionobjectsandformsofcorruption.Thepresentarticleauthorsformedaconceptualtri-angulationmodelwhichrevealsrelationsofnepo-tism, favoritism and protectionism through theprismofthecoreofsuchphenomenaofcorruptionanddiscrimination.

Jolita VVeInHarDT, Loreta PeTrauskaITė

A CONCEPTUAL MODEL OF NEPOTIsM, FAVOrITIsM AND PrOTECTIONIsM TrIANGULATIONs u m m a r y

Copyright of Management of Organizations: Systematic Research is the property of Management of

Organizations: Systematic Research and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a

listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or

email articles for individual use.