Coins of the Classical period discovered in Lechkhumi. ლეჩხუმში...
Transcript of Coins of the Classical period discovered in Lechkhumi. ლეჩხუმში...
varlam maxarobliZis saxelobis cageris istoriuli muzeumi
Varlam Makharoblidze Tsageri History Museum
cageris municipaliteti - Tsageri Municipality
cageris istoriuli muzeumis Sromebi
I
Proceedings
of the
Tsageri History Museum
I
Tbilisi – Tbilisi
2014
122
maia patariZe
leCxumSi aRmoCenili antikuri xanis monetebi
antikuri periodis qarTuli numizma-
tikis kvleva jer kidev gasuli sauku-
nis dasawyisSi daiwyo da sakmaod kargad
Seswavlil sferos warmoadgens [ZiriTa-
di bibliografia ix.: Дундуа 1987: 3-5, 165-181].
antikur periodSi, saqarTvelosa
(iberia-kolxeTis) da gare samyaros po-
litikuri da savaWro ekonomikuri urTi-
erTobebis Seswavlis saqmeSi udidesi
roli fulad mimoqcevas, kerZod ki mo-
netebis gavrcelebis areals _ topogra-
fias eniWeba.
am etapze Cveni mizania numizmatikuri
masalis Seswavlis safuZvelze vaCvenoT,
istoriuli kolxeTis mTiani regionis,
kerZod, leCxumis savaWro-ekonomikuri
kavSirebi kolxeTis barTan da gare
samyarosTan. sakvlev masalas warmoad-
gens cageris istoriul muzeumSi dacu-
li numizmatikuri masala, da agreTve,
saqarTvelos erovnul muzeumis numizma-
tikur fondSi daculi leCxumidan Semo-
suli monetebi.
leCxumis teritoriaze aRmoCenili
uZvelesi numizmatikuri Zeglebi warmo-
adgens vercxlis monetebs, romlebic
samecniero literaturaSi ,,kolxuri
TeTris’’ saxeliTaa cnobili.
kolxuri TeTris emisiaSi rva samone-
to tipi gamoiyofa: 1 _ tetradraqma,
Av. lomis Tavi, Rv. cxenis protoma; 2 _ A I tipis didraqma, Av. mwoliare
lomi, Rv. daCoqili figura; 3 _ II tipis
didraqma, Av. adamianis profili, Rv. kvadratum inkuzumSi moTavsebuli ada-
mianis ori profili erTmaneTis sapiris-
pirod; 4 _ III tipis didraqma, Av. adamianis Tavi, Rv. ori xaris gamosa-
xuleba erTmaneTis sapirispirod; 5 _
draqma, Av. lomis skalpi, Rv. xaris Tavi kvadratum inkuzumSi; 6 _ I tipis naxevardraqma, Av. daRrenili lomis
Tavis gamosaxuleba profilSi, Rv. Zu
lomis protoma CaWdeul kvadratSi; 7 _
II tipis naxevardraqma, trioboli, Av. adamianis Tavi profilSi, Rv. xaris
Tavi; 8 _ hemitetartemorioni, Av. adamianis Tavi, Rv. frinveli [dundua,
kaxiZe 1978: 70. Дундуа 1987: 28]. monetebis am jgufidan dasavleT sa-
qarTvelos teritoriaze yvelaze didi
raodenobiT, aTasobiTaa aRmoCenili tri-
obolebi. swored am monetebs aRniSnavda
termini „kolxuri TeTri“ Tavdapirve-
lad [dundua, kaxiZe 1979: 30]. cageris
istoriul muzeumSi daculia aRniSnuli
tipis (II tipis naxevardraqma, triobo-
li) _ xuTi egzemplari.
esenia:
tab. I _ w. 1,42 gr.; z. 11/11 mm. tab. I,
# 1.
1/1 Av. marjvniv mimarTuli adamianis
Tavi wertilovan rkalSi.
1/2 Rv. xaris Tavi xazovan rkalSi.
tab. I _ w. 2,19 gr.; z. 11/11 mm tab. I,
# 2.
2/1 Av. marjvniv mimarTuli adamianis
Tavi wertilovan rkalSi.
2/2 Rv. xaris Tavi xazovan rkalSi.
tab. I _ w. 2,20 gr.; z. 11/11 mm tab. I,
# 3.
3/1 Av. marjvniv mimarTuli adamianis
Tavi xazovan rkalSi.
3/2 Rv. xaris Tavi xazovan rkalSi.
tab. I _ w. 1,90 gr.; z. 11/11 mm tab. I,
# 4.
123
4/1 Av. marjvniv mimarTuli adamianis
Tavi wertilovan rkalSi.
4/2 Rv. xaris Tavi xazovan rkalSi.
tab. I _ w. 1,96 gr.; z. 12/12 mm tab. I,
# 5.
5/1 Av. adamianis Tavi, marjvniv
mimarTuli, wertilovan rkalSi.
5/2 Rv. xaris Tavi xazovan rkalSi.
kolxuri TeTris es tipi uamravi va-
riantiTaa cnobili da „leCxumur‘‘ egzem-
plarebSic igive suraTia. rogorc aRwe-
rilobidan Cans, TiToeuli egzemplari
gansxvavdeba siqiT da woniTi remediumic
meryeobs - 1,42 gr-dan 2,20 gr-mde.
rac Seexeba II tipis naxevardraqmiane-
bis (triobolebis) daTariRebis sakiTxs,
am TemasTan dakavSirebiT uamravi azri
arsebobs [Wroth 1889: 64. Lang 1955: 6-7. Lang 1957: 138-139. dundua 1997: 231];
maTi kargad daTariRebul ucxour mone-
tebTan erTad aRmoCenis faqtebi saSua-
lebas iZleva, moWris TariRad Zv.w. V
saukunis meore naxevari iqnas mirebuli
[dundua 2003: 42]. emisiis Sewyvetis
mizezad miCneulia aleqsandre makedone-
lis (Zv.w. 336-323 ww.) saxeliT moWri-
li staterebis masobrivi gavrceleba
kolxeTis farglebSi [Голенко, Капа-надзе 1966: 37].
miuxedavad imisa, rom kolxuri TeTri
araerTi mecnieris kvlevis sagani iyo
wlebis ganmavlobaSi, masTan dakavSire-
buli bevri sakiTxi jer kidev Riad
rCeba. gansakuTrebiT es exeba emitentis
sakiTxs. mecnierTa erTi jgufi kolxur
TeTrs kolxeTis xelisuflebis mier
moWrilad Tvlis [Капанадзе, Голенко 1957: 88-95. Голенко, Капанадзе 1966: 35. kapanaZe 1969: 27. Лордкипанидзе 1977: 250-255], xolo meoreni Tvlian, rom
kolxuri TeTris emisia Savi zRvis aR-
mosavleT sanapiroze mdebare qalaqebis,
kerZod ki, fasisis prerogativa iyo
[dundua 1972: 66-70. Болтунова 1973: 97-103. dundua, kaxiZe 1979: 69-73. dun-
dua 2003: 43-44]. erT-erTi argumenti,
romlis mixedviTac es monetebi kolxe-
Tis samefo xelisuflebis mier moWri-
lad iTvleba, aris kolxuri TeTris
gavrcelebis farTo areali [kapanaZe
1969: 27].
es samoneto jgufi gavrcelebulia
rogorc kolxeTis Sida regionebSi _
mdinare rionis auzi [Капанадзе, Голенко 1957: 89], aseve mis sanapiro zolSi -
qobuleT-fiWvnarsa [kaxiZe, vikersi 2004:
16] da afxazeTis teritoriaze [Шамба 1987: 17-18]. radgan, rogorc Cans, „mTa-vari savaWro-ekonomikuri ZarRvi qveynisa
rionis xeobaze gadioda SesarTavidan
vidre saTaveebamde“ [miqelaZe 1974: 174,
191]. amdenad, rogorc raWaSi, ambrola-
urSi da onSi [Зограф 1945: 121], ise leCxumSi, kolxuri TeTrebis aRmoCena
logikuria.
garda zemoaRwerili monetebisa, arse-
bobs cnoba, rom 1908 wels leCxumSi1
leCxumSi, sofel dRnorisaSi (md.
rionis xeobis marcxena napiri), aRmoCn-
da 180 erTeuli kolxuri TeTri (trio-
bolebi). amJamad, mxolod 80 monetaa
daculi quTaisis istoriul-eTnogra-
fiul muzeumSi [witaiSvili 1978: 140,
142; sulava 1996: 90].
,
muris cixesTan aRmoCenila 12 cali
„kolxuri TeTri“, romelic SeuZenia
moskovis arqeologiuri sazogadoebis
kavkasiur ganyofilebas [Зограф 1945: 56].
saqarTvelos erovnuli muzeumis
numizmatikis fondSi daculia 310 cali
kolxuri TeTri leCxumidan e.w. „leCxu-
mis ganZi“ [Дундуа 1987: 16, 22. sulava
1996: 90]
1 a. zografi SecdomiT qvemo svaneTs uwodebs-m.p.
124
kolxuri TeTris aRmoCenis SemTxve-
vebi svaneTSic aris cnobili [patariZe
2011: 18]; da vinaidan, muris cixe svane-
Tis da leCxumis sazRvaria, SesaZlebe-
lia vifiqroT, rom svaneTSi fuli leC-
xumisa da raWis Sida saxmeleTo gziTac
moxvda, radgan garda fasis-yvirilis sa-
vaWro magistralisa, aSkaraa, rom es mo-
netebi saxmeleTo gzebiTac vrceldeboda.
svaneTSi da leCxumSi kolxuri TeT-
ris povna, zrdis am jgufis monetebis
areals da kidev erTi argumentia imisa,
rom Zv.w. V s-Si fuladi-sasaqonlo ur-
TierToba bevrad vrcel ekonomikur
sivrces, erTmaneTisgan daSorebul regi-
onebs, moicavda. faqtia, rom TiTqmis
mTel dasavleT saqarTveloSi, mis yvela
regionSi gvxvdeba kolxuri TeTri,
gansakuTrebiT ki II tipis naxevardraqmi-
anebi. mecnierTa erTi nawili Tvlis, rom
maTi mimoqcevis arealma ar SeiZleba
kolxuri TeTris genezisis problema
gadaWras [dundua 1972: 70]. genezisis
sakiTxi metad aqtualuria da dResac
ar aris sabolood gadaWrili, magram
aranakleb sainteresoa da mniSvnelovanic
is sakiTxi, rom es monetebi iWreboda
Sida kolxuri aucileblobiT, da
maSasadame, socialur-ekonomikuri done
kolxeTisa amisaTvis mzad iyo [sulava
1996: 90].
kolxuri TeTri erTdroulad asru-
lebda saqalaqo monetis funqciasa da
kolxeTis Sida raionebTan savaWro
eqvivalentis rolsac [dundua, kaxiZe
1979: 72].
kolxuri TeTris aRmoCenis faqtebi
da leCxumis teritoriaze mopovebuli
arqeologiuri masala (aRsaniSnavia, cxe-
Tis samarovani, da agreTve, leCxumis
sxvadasxva soflebSi SemTxveviT aRmoCe-
nili samarxeuli warmoSobis masala
[sulava 1996: 46]2
yovelive es gvaZlevs saSualebas da-
vaskvnaT, rom mTis mosaxleoba karCa-
ketilad ar cxovrobda. leCxumis da sva-
neTis mosaxleobas savaWro-ekonomikuri
urTierToba akavSirebda kolxeTis bar-
Tan da baris saSualebiT _ antikuri
samyaros qveynebTan. kolxuri TeTris
gamoCena mTaSi, raWaSi, kerZod, brilsa
[Зограф 1951: 58-59] da lixeTSi Zv.w V-
IV saukunis samarxSi [saqarTvelos ar-
qeologia 1959: 199], leCxumSi [sulava
1996: 90] da rasakvirvelia, svaneTSi,
imis maniSnebelia, rom aq, ara iseTi
intensivobiT, rogorc kolxeTis Sida
regionebSi, magram fuladi sasaqonlo
urTierToba dawyebulia.
), uflebas gvaZlevs
davaskvnaT, rom antikuri xanis savaWro-
ekonomikur procesebSi kolxeTis barTan
da mTasTan, svaneTTan [patariZe m. 2011:
23] erTad, mTiswina zolis mosaxleobac
monawileobda. [sulava 1996: 98].
kolxuri TeTris emisiis Sewyveta
aleqsandre makedonelis da lisimaqes
oqros staterebis masobriv Semosvla-
sTanaa dakavSirebuli [Голенко, Капа-надзе 1966: 37]. „kolxurma TeTrma ver
gauZlo srulfasovani oqros monetebis
eqspansias bazarze“ [dundua, dundua
2006: 61]. msoflio procesebis parale-
lurad, kolxeTSi axali, elinizmis xana
daiwyo, rasac ekonomikuri cxovrebis
gamococxleba moyva [inaZe 2009: 244].
sagareo vaWrobam „msoflio“ xasiaTi
miiRo. kolxeTi aqtiurad urTierTobs
xmelTaSua zRvisa da mcire aziis berZ-
nul qalaqebTan [lorTqifaniZe 1966:
118-119].
2 masalebi daculia cageris istoriul muzeumSi,
quTaisis n. berZeniSvilis saxelobis istoriul-
eTnografiul muzeumSi, saqarTvelos erovnul
muzeumsa da sankt-peterburgis saxelmwifo
ermitaJSi.
125
Zv.w. IV-III saukuneSi kolxeTSi, mis
barSi da mTis regionSi, leCxumSi, gan-
sakuTrebiT ki, svaneTSi cxovrebis gaaq-
tiureba SeiniSneba. gare samyarosTan
aqtiuri ekonomikuri urTierTobis erT-
erTi utyuari sabuTi, garda berZnul-
romauli wyaroebSi asaxuli cnobebisa,
kolxeTis teritoriaze aRmoCenili ar-
qeologiuri da numizmatikuri masalaa.
gansakuTrebiT mniSvnelovania aleqsandre
makedonelis da lisimaqes oqros sta-
teris minabaZis aRmoCenac [Лордкипа-нидзе 1979: 195. Дундуа 1987: 85].
cageris istoriul muzeumSi daculia
aleqsandre makedonelis stateri (aRmo-
Cenis zusti adgili ucnobia).
Cveulebriv, aleqsandre makedonelis
staterebze moTavsebulia warwera
„ΒΑΣΙΛΕΩΣ ΑΛΕΞΑΝΔΡΟΥ“ (aleqsandre
mefe), an mxolod _ „ΑΛΕΞΑΝΔΡΟΥ“ (aleqsandre). samecniero literaturis
mixedviT, aleqsandre makedonelis oqros
monetebi, romlebzec monarqi moxsenie-
bulia mefis titulis gareSe, Zv.w. 329
welze ufro adreulia [dundua 1973:
61]. am jgufs miekuTvneba cageris isto-
riuli muzeumis egzemplaric:
tab. I aleqsandre makedonelis
stateri _ w. 8,47. z. 19/18
6/1 Av. qalRmerT aTenas grZelTmiani
Tavis gamosaxuleba korinTul muza-
radSi, marjvena profiliT, muzaradze
daklaknili gvelia gamosaxuli.
6/2 Rv. frTosan nikes gamosaxuleba
mTeli taniT grZel qitonSi, marcxniv
mimavali. marjvena xelSi gvirgvini uWi-
ravs, marcxenaSi _ stilida. marjvena
xels qvemoT amotvifrulia monograma.
qalRmerTis marcxena mxares zedwerili:
„ΑΛΕΞΑΝΔΡΟ[Υ]“ (aleqsandre).
elinistur xanaSi kolxeTis mTian
raionebSi fulis intensiuri brunvis
aSkara magaliTia zemo svaneTSi sof.
mulaxSi Zv.w. IV s-is ukanaskneli meo-
Txedis pantikapeionis oqros staterebi,
romlebic aq ganZis saxiT (30-mde mone-
ta) iqna aRmoCenili [Зограф 1935: 187. CarTolani 1976: 53. Дундуа 1987: 53]. maTgan mxolod erTi egzemplari SemorCa
da daculia mestiis muzeumSi [patariZe
2011: gv. 26].
Zv.w. III saukunis bolodan SavzRvispi-
reTSi savaWro monetis rols asruleb-
da lisimaqes saxeliT moWrili state-
rebi. saqarTvelos, kerZod, dasavleT sa-
qarTvelos farglebSi lisimaqes oqros
monetebis aRmoCenis eqvsi SemTxvevaa
aRricxuli [dundua 1973: 59], aqedan ori
egzemplari svaneTis teritoriazea aRmo-
Cenili. erTi saqarTvelos erovnuli mu-
zeumis s. janaSias saxelobis muzeumSia
daculi [Дундуа 1987: 48], xolo meore,
S. amiranaSvilis saxelobis xelovnebis
muzeumSi [Дундуа 1987: 49]. Zv.w. II saukunidan Zv.w. I saukunis
ukanasknel meoTxedamde samoneto cirku-
laciaSi Semodis aleqsandre makedone-
lis da lisimaqes staterebis minabaZebi.
samecniero literaturaSi erTxmadaa
aRiarebuli, rom rodesac ama Tu im
qveynis bazarze klebulobs popularuli
monetebis Semosvla, moTxovnis Sevseba
xdeba minabaZebis saSualebiT [dundua g.,
dundua T. 2006: 72]. minabaZebs srulfa-
sovani fulis funqcia aqvs. amaze miuTi-
Tebs, is garemoeba, rom sqematurgamo-
saxulebiani calebis garda, gvxvdeba
SedarebiT srulyofili egzemplarebic,
romelTac aqvT sakmaod maRali wona,
sinji da aRmoCenilia kanonier moneteb-
Tan erTad [Дундуа 1987: 55]. tab. I lisimaqes tipis stateris
minabaZi. w. 4,75 gr.; z. 19/20 mm.
7/1 Av. aleqsandre makedonelis
marjvniv mimarTuli, ukiduresad sqema-
126
turi portreti mkveTrad gamoxatuli
kuTxovani cxviriT.
7/2 Rv. taxtze mjdomi aTena palada
nikeTi. qvemoT _ samTiTa, romelic
marcxnivaa mimarTuli. warweris nacvlad
horizontuli xazebi.
tab. I aleqsandre makedonelis
stateris minabaZi _ oqro, w. 3,10 gr.;
z. 16 mm.
8/1 Av. marjvniv mimarTuli adamianis
Tavis gauxeSebuli, sqematuri gamosa-
xuleba. gamosaxulebis win sami, xolo
ukan ori reliefuri wertili.
8/2 Rv. frTosani arseba pirdapir
(gamarjvebis qalRmerT nikes gamosaxu-
lebis sqematuri asli), gamosaxulebis
orive mxares TiTo wyvili reliefuri
wertili.
tab. I aleqsandre makedonelis
stateris minabaZi _ oqro, w. 3,09 gr.;
z. 17/11 mm.
9/1 Av. marjvniv mimarTuli adamianis
Tavis gauxeSebuli, sqematuri gamosa-
xuleba. win oTxi reliefuri wertili.
9/2 Rv. frTosani arseba (gamarjvebis qalRmerT nikes gamosaxulebis sqematu-
ri asli)
moneta gatexilia da or fragmentadaa
warmodgenili.
tab. I aleqsandre makedonelis state-
ris minabaZi _ oqro, w. 3,20gr.; z. 16 mm.
10/1 Av. marjvniv mimarTuli adamianis
Tavis gauxeSebuli, sqematuri gamosa-
xuleba. gamosaxulebis win oTxi
wertilia, erT-erT wertilze sqematuri
Citi zis, xolo ukan ori reliefuri
wertili.
10/2 Rv. frTosani arseba pirdapir
(gamarjvebis qalRmerT nikes gamosaxu-
lebis sqematuri asli) gamosaxulebis
orive mxares ramodenime wyvili reli-
efuri wertili.
aleqsandre makedonelis stateris
minabaZebi daTariRebulia Zv.w. I _ ax.w.
I saukuneebiT, vinaidan isini umetes Sem-
TxvevaSi aRmoCenila samarxebSi kargad
daTariRebul monetebTan erTad [Дундуа 1987: 93. dundua, dundua 2006: 72].
ax.w. I saukunis meore naxevridan,
rodesac qreba aleqsandre makedonelisa
da lisimaqes minabaZebi mimoqcevidan, da-
savleT saqarTvelos teritoriaze Cndeba
romauli monetebi. leCxumSi aRmoCenilia
imperator traianesa (98-117 ww) da
imperator adrianes (117-138 ww) mier
moWrili provinciuli monetebi. isini
moWrilia kesariaSi:
tab. II - romi. denari. imperatori
traiane (98-117 ww.) provinciuli
moneta. moWrili kesariaSi. w. 1,90 gr.;
z. 17/16 mm.
11/1 Av. traianes drapirebuli bius-
ti dafnis gvirgviniT, marjvena profi-
liT. irgvliv sakmaod sqematuri
warwerebi.
11/2 Rv. marjvniv mimarTuli SiSveli
apoloni, marjvena xelSi dafnis
totiTa da marcxenaSi _ mSvildisriT.
irgvliv warwerebi.
tab. II - romi. didraqma. imperatori.
adriane (117-138 ww.), provinciuli
moneta. moWrili kesariaSi. w. 6,00 gr.;
z. 21/21 mm.
12/1 Av. adrianes Tavis dafnisgvir-
gviniani gamosaxuleba marjvniv mimarTu-
li profiliT. garSemo laTinurad -
adrianos sevastos.
12/2 Rv. argeis mTa mwvervalze gaur-
kveveli figuriT, gamosaxulebis marcx-
niv da marjvniv varskvlavebi. irgvliv
warwera da wertilovani rkali.
adrianes monetebi didi raodenobiTaa
dasavleT saqarTveloSi aRmoCenili,
kerZod or did ganZSi - ekis da
sefieTis [dundua 1979].
127
maT aRmoCenas leCxumSi didi mniSvne-
loba aqvs, radgan am monetebis gavrce-
lebis aqamde arsebul topografiaSi
kolxeTis mTiani regioni ar figurirebs
da amdenad mosazrebas, rom es monetebi
dasavleT saqarTveloSi mxolod Savi
zRvis saSualebiT Semodioda da ara
Savi zRvis gaswvrivi saxmeleTo gziT,
eWvis qveS dgeba [Голенко 1964: 32.
dundua 1979: 10]. Tumca monetebis mcire
raodenobis gamo, am mosazrebis dabeji-
TebiT mtkicebas am etapze ver SevZlebT.
ax.w. I s-is meore naxevridan iberiaSi
Semodis e.w. gotarzesis, dReisaTvis mi-
Rebuli atribuciiT artaban II-is (ax.w.
10-38 ww) draqma da oqtaviane avgus-
tusis (Zv.w. 27 ax.w. 14) romauli
denari.
dasavleT saqarTvelos baris region-
Si es monetebi praqtikulad ar gvxvde-
ba, garda sofel borSi (xaragaulis
raioni) aRmoCenis erTi SemTxvevisa. [ab-
ramiSvili 1974: 60-61]. amitom gaCnda
mosazreba, rom avgustusis denarebi
amierkavkasiaSi Semodioda ara sazRvao
gziT da, Sesabamisad, ara uSualod
imperiis farglebidan, aramed periferi-
idan, samxreTidan, evfratis zemo weli-
dan, mesopotamiis sazRvrebidan [Голенко 1964: 43]3
avgustusis denarebi xangrZlivad mi-
moiqceoda iberiis teritoriaze, I sau-
kunidan III saukunis Suaxanebamde iberiis
.
3 saqarTvelos erovnuli muzeumis numizmatikur
kabinetSi daculia informacia, romlis mixedviT
2001 w. agvistoSi, saqarTvelos erovnul
muzeumSi, moqalaqe lipartelianma warmoadgina
mestiis teritoriaze aRmoCernili 18 moneta,
maTgan cxra _ avgustusis denari (romi) da
cxra _ gotarzesis draqma. samwuxarod monetebi
muzeumma ver SeiZina. amdenad, avgustusis
denaris gavrcelebis topografiaSi mxolod am
cnobiT koreqtivs ver SevitanT, magram infor-
macia, vfiqrobT, angariSgasawevia.
ekonomikaSi am samoneto jgufis roli
aSkaraa [dundua, dundua 2006: 125].
SemdgomSi aRniSnuli monetebis ricxvis
Semcirebam gamoiwvia III saukunis Sua
xanebidan adgilobrivi imitaciebis gene-
zisi [kapanaZe 1969: 44. dundua, dundua
2006: 125].
saqarTvelos erovnuli muzeumis numi-
zmatikur koleqciebSi, ganZebis fondSi
avgustusis denaris minabaZis 15 egzempla-
ria daculi, aqedan erTi aRmoCenilia sva-
neTSi, sofel cxumurSi (g. f. # 51034
cageris muzeumSi avgustusis denaris
minabaZis xuTi erTeulia daculi. yvela
adgilobriv, leCxumSia aRmoCenili; maT
Soris erTi samarxeulia
);
xolo leCxumSi (cagerSi) aRmoCenilia
agreTve erTi cali (g. f. # 9446).
5, (aRmoCenilia
gonaze), savaraudod, is ,,qaronis obols”
warmoadgens, vinaidan, micvalebuli sa-
marxSi # 7 Tavis qalis areSi, piris
RruSi, kbilebs Soris iyo moTavsebu-
li6
cageris muzeumSi daculi avgustusis
minabaZis aRweriloba :
. monetis mixedviT samarxi III sau-
kunes ganekuTvneba.
tab. II oqtaviane avgustusis denaris
barbarosuli minabaZi _ vercxli. w.
2,63 gr. ; z. 19/19mm.
13/1 Av. imperatoris naklebad
sqematuri profili marjvniv. Tmebze Ci-
tebis sqematuri gamosaxulebebi, win
warwera (?), monetis irgvliv werti-
lovani rkali.
13/2 Rv. gaiusisa da luciusis erT-
maneTis sapirispirod mdgari sqematuri
gamosaxuleba. isini eyrdnobian maxvi-
4 g. f. - saqarTvelos erovnuli muzeumis numiz-
matikuri koleqcia, ganZebis fondi. 5 2007 wlis leCxumis arqeologiuri eqspe-
dicia. eqspediciis xelmZRvaneli guram gabiZa-
Svili. 6 masala gamoqveynebuli ar aris.
128
lebs, SuaSi faria. gamosaxulebis gar-
Semo wertilovani rkali.
tab. II oqtaviane avgustusis denaris
barbarosuli minabaZi _ vercxli. w.
3,00 gr. ; z. 18/18 mm.
14/1 Av. imperatoris uaRresad
damaxinjebuli profili marcxniv. Mone-
tis irgvliv wertilovani rkali.
14/2 Rv. gaiusisa da luciusis erT-
maneTis sapirispirod mdgari sqematuri
gamosaxuleba. isini eyrdnobian maxvi-
lebs, SuaSi faria. gamosaxulebis gar-
Semo wertilovani rkali.
tab. II oqtaviane avgustusis denaris
barbarosuli minabaZi _ vercxli. w.
1,60 gr. ; z. 17/18 mm.
15/1 Av. savaraudod imperatoris ua-Rresad damaxinjebuli profili unda
iyos. monetis irgvliv wertilovani
rkalis fragmentebi.
15/2 Rv. fragmentulad da bundovnad
SeiZleba amovikiTxoT gaiusisa da lu-
ciusis gamosaxulebebi.
tab. II oqtaviane avgustusis denaris
barbarosuli minabaZi _ vercxli. w. 1,21
gr.; z. 14/17 mm.
16/1 Av. imperatoris uaRresad da-
maxinjebuli profili marcxniv. monetis
irgvliv wertilovani rkali.
16/2 Rv. gaiusisa da luciusis erTma-
neTis sapirispirod mdgari sqematuri
gamosaxuleba. isini eyrdnobian maxvilebs,
SuaSi faria. gamosaxulebis garSemo
wertilovani rkali.
tab. II oqtaviane avgustusis denaris
barbarosuli minabaZi _ vercxli. w. 3,01
gr.; z. 19/20 mm. Mmoneta aRmoCenilia
cageris municipalitetSi. adgil gonaze,
samarxSi. ,,qaronis oboli’’
17/1 Av. imperatoris uaRresad
damaxinjebuli profili marcxniv. mone-
tis irgvliv wertilovani rkali.
17/2 Rv. gaiusisa da luciusis erTma-
neTis sapirispirod mdgari sqematuri
gamosaxuleba. isini eyrdnobian maxvilebs,
SuaSi faria. gamosaxulebis garSemo
wertilovani rkali.
rogorc svaneTis, aseve, leCxumis
egzemplarebi, damzadebulia dabali sin-
jis vercxlisagan. savaraudod, isini
yvelaze gviandel nimuSebs unda warmo-
adgendnen. maTi TariRia III saukune.
[dundua g., dundua T. 2006: 125;] aS-
karaa, rom leCxumi, svaneTTan erTad III
saukuneSic monawileobs qveynis saerTo
fulad mimoqcevaSi. rasakvirvelia, ise-
Tive intensivobiT ara, rogorc es
procesi barSi xdeba, magram am regionis
CarTuloba sayovelTao fulad cirku-
laciaSi aSkaraa.
amgvarad, leCxumis teritoriaze aR-
moCenili antikuri xanis monetebi
aSkarad gviCveneben, rom es regioni Zv.w.
V saukunidan – ax.w. III saukenis CaTv-
liT, aqtiuradaa CarTuli fulad mimo-
qcevaSi rogorc kolxeTis samefos Sig-
niT, aseve arqeologiuri masalis gaTva-
liswinebiT aSkaraa misi gare sam-
yarosTan kavSir-urTierTobebic.
129
Maia Pataridze Coins of the Classical period discovered in Lechkhumi
Summary
The numismatic materials discovered in Lechkhumi, play a tremendous role in the study of coins of the Classical period of Georgia. Majority of the Colchian silver coins – the so-called Colchian tetri - discovered in mountainous Colchis are from this region.
Coins of the Classical period, discovered on the territory of Lechkhumi - golden staters of Alexander the Great and Lysimachus (originals and imitations), barbarian imitation of denar of Octavian Augustus - attest to the fact that, according to coin of the Roman period, from the 5th century BC up to the 3rd Century AD Lechkhumi (together with Svaneti) was actively engaged in the money circulation not only within the Colchian kingdom. The engagement of the region in the universal money circulation is obvious. This fact is testified by the rich archaeological material discovered in Lechkhumi, too.
literatura
abramiSvili T. 1974: saqarTvelos saxelmwifo muzeumis parTuli monetebis katalogi.
Tbilisi.
dundua g. 1979: saqarTvelos samoneto ganZebi (romauli xanis monetebi sof. ekidan da
sefieTidan). Tbilisi.
dundua g. 1972: lomis gamosaxulebiani kolxuri TeTris genezisisaTvis, macne,
istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis istoriis seria, # 1, Tbilisi.
dundua g. 1973: saqarTveloSi gavrcelebuli aleqsandre makedonelisa da lisimaqes
saxeliT moWrili monetebi. macne, istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis
istoriis seria, # 1, Tbilisi.
dundua g., kaxiZe a. 1979: kolxuri TeTris genezisis sakiTxebi. kolxuri TeTris
genezisis sakiTxebi, macne, istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis
istoriis seria, # 2, Tbilisi.
dundua g. 2003: kolxuri TeTri (zogadi mimoxilva) kr. iberia-kolxeTi, # 1 Tbilisi.
dundua g., dundua T. 2006: qarTuli numizmatika. Tbilisi.
dundua T. 1997: qarTuli eTnokulturuli evolucia da dasavleTi numizmatikuri
masalebis mixedviT. Tbilisi.
patariZe m. 2011: svaneTSi aRmoCenili antikuri xanis monetebi. Tbilisis ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi, III. Tbilisi.
kapanaZe daviT. 1969: qarTuli numizmatika, Tbilisi.
kaxiZe a., vikersi m. 2004: fiWvnari I, baTumi-oqsfordi.
lorTqifaniZe o. 1966: antikuri samyaro da Zveli kolxeTi, Tbilisi.
miqelaZe T. 1974: Ziebani kolxeTisa da samxreT aRmosavleTi SavizRvispireTis
uZvelesi mosaxleobis istoriidan, Tbilisi.
saqarTvelos arqeologia 1959: Tbilisi.
sulava n. 1996: mTiani kolxeTi antikur xanaSi (leCxumi), Tbilisi.
130
CarTolani m. 1976: 1973 w. svaneTis samecniero kompleqsuri eqspediciis Sedegebi, akad.
s. janaSias saxelobis saqarTvelos saxemwifo muzeumis moambe XXXII- B, Tbilisi.
witaiSvili z. 1978: quTaisis muzeumis numizmatikis fondi, quTaisis n. berZeniSvilis
sax. istoriul-eTnografiuli muzeumis masalebi. III, Tbilisi.
Болтунова А. И. 1973: Колхидки – ВДИ, № 4. Дундуа Г. Ф. 1987: Нумизматика античной грузии. Тбилиси Голенко К. В. 1961: Клад синопских и колхидских монет из кобулети (1948 г.), ВДИ, № 1. Голенко К. В. 1964: Денежное обращение Колхиды в римское время. Ленинград. Голенко К. В, Капанадзе Д. Г. 1966: Четыре клада колхидок. – НЭ (нумизматика и эриграфика), VI. Зограф А. Н. 1935: Антычные золотые монеты Кавказа., Известия ГАИМК, Вып. № 110. Зограф А. Н. 1951: Античные монеты, МИА. ( Материалы и исследования по археологии СССР. ) М-Л. Капанадзе Д. Г., Голенко К. В. 1957: Л вопросу о происхождении колхидок. – ВДИ, № 4. Лордкипанидзе О. Д. 1977: К проблеме греческой колонизации Восточного Причерноморъя (Колхиды). – Материалы симпозиума в Цхалтубо. Лордкипанидзе О. Д. 1979: Древняя Колхида, Тбилиси. Шамба С. М. 1987: Монетное обращение на територии абхазии (Vв. до н.э. – XIII в. н.э.), Тбилиси. Lang D. M. 1955: Studies in the numismatic History of Georgia in Transcaucasia, New- York. Lang D. M. 1957: Notes on Caucasian Numismatics. The Numismatic Chronicle, vol. XVII. Wroth W. 1889: Catalogue of Greek Coins. Pontus, Paphlagonia, Bithynia and the Kingdom of Bosporus.
131
tabulebis aRwera
tab. I
1/1-1/2; 2/1-2/2; 3/1-3/2; 4/1-4/2; 5/1-5/2 _ naxevardraqma. kolxeTi. vercxli
6/1-6/2 _ aleqsandre makedonelis stateri. oqro
7/1-7/2 _ lisimaqes tipis stateris minabaZi. oqro
8/1-8/2: 9/1-9/2; 10/1-10/2 _ aleqsandre makedonelis stateris minabaZi. oqro
11/1-11/2 _ romi. denari. imperatori traiane. provinciuli moneta. vercxli
12/1-12/2 _ romi. didraqma. imperatori Aadriane. Pprovinciuli moneta. vercxli
tab. II
13/1-13/2; 14/1-14/2; 15/1-15/2; 16/1-16/2; 17/1-17/2 _ oqtaviane avgustusis denaris
adgilobrivi minabaZi. vercxli.
Descrion Of The Plates
Tab. I 1/1-1/2; 2/1-2/2; 3/1-3/2; 4/1-4/2; 5/1-5/2 _ Hemidrachm. Colchis.5th-3rd.Silver 6/1-6/2 _Stater Alexander the Great. Gold 7/1-7/2 _ Georgian imitation of the stater of Lisimachus. Gold 8/1-8/2: 9/1-9/2; 10/1-10/2 _ Georgian imitation of the stater of Alexander the great. Gold Tab. II 11/1-11/2 _ Denarius. Rome.Emperor Trajan. Provincial coin.Silver. 12/1-12/2 _ Didrachm Rome. Emperoe Adrjan. Provincial coin. Silver. 13/1-13/2; 14/1-14/2; 15/1-15/2; 16/1-16/2; 17/1-17/2 _ Imitation of the Denarius of the Emperor Octavianus Augustus. Silver