Post on 07-Jan-2023
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
SOCIALINĖS GEROVĖS FAKULTETAS SOCIALINIO DARBO KATEDRA
Jolita Lubienė
SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ KARJEROS SPRENDIMŲ
PRIĖMIMO SAVITUMAI
Magistro baigiamasis darbas
Socialinio darbo studijų programa, valstybinis kodas 62105S206
Socialinio darbo studijų kryptis
Vadovas Doc.dr. Vilija Stanišauskienė
Apginta SGF dekanas Jonas Ruškus
Kaunas, 2008
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4 LENTELIŲ SĄRAŠAS ..................................................................................................................... 6 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS................................................................................................................... 6 ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7 PAGRINDINĖS SĄVOKOS........................................................................................................... 10 1. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMA KAIP SOCIALINIO DARBO OBJEKTAS ....................... 11
1.1. Socialinės rizikos šeimos samprata 11 1.2. Socialinės rizikos šeimų vaikai 15
2. KARJEROS SPRENDIMO PROCESAS IR ASMENYBĖS RAIDA...................................... 20 2.1. Karjeros samprata 20 2.2. Karjeros vystymas 21 2.3. Karjeros vystymasis žmogaus raidos stadijose 24 2.4. Karjeros sprendimų priėmimas 28
3. SOCIALINIO DARBUOTOJO PAGALBOS GALIMYBĖS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKAMS PRIIMANT KARJEROS SPRENDIMUS..................................................................... 32
3.1. Socialinio darbuotojo funkcijos darbui su socialinės rizikos šeimų vaikais ..................... 32 3.2. Socialinio darbuotojo pagalba ir intervencija socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus 34 3.3. Socialinio darbo pagalbos modeliai socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus 35
4. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ KARJEROS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO SAVITUMŲ TYRIMAS IR METODOLOGIJA.............................................................................. 39
4.1. Tyrimo metodologija 39 4.2. Tyrimo organizavimas 40 4.3. Tyrimo duomenų analizė 41 4.4. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas 60 4.5. Diferencinio - diagnostinio tyrimo (pagal E. Klimovą) analizė ........................................ 63
4.5.1. Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą................................................................ 63 4.5.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ............................................................................... 67
IŠVADOS ......................................................................................................................................... 68 REKOMENDACIJOS .................................................................................................................... 70 LITERATŪRA ................................................................................................................................ 71 1 priedas............................................................................................................................................. 75 2 priedas............................................................................................................................................. 79 3 priedas............................................................................................................................................. 83 4 priedas............................................................................................................................................. 87 5 priedas............................................................................................................................................. 90 6 priedas............................................................................................................................................. 95 7 priedas............................................................................................................................................. 99 8 priedas........................................................................................................................................... 103 9 priedas........................................................................................................................................... 107 10 priedas......................................................................................................................................... 112 11 priedas......................................................................................................................................... 116 12 priedas......................................................................................................................................... 117 13 priedas......................................................................................................................................... 118 14 priedas......................................................................................................................................... 119 15 priedas......................................................................................................................................... 120 16 priedas......................................................................................................................................... 121 17 priedas......................................................................................................................................... 122 18 priedas......................................................................................................................................... 123 19 priedas......................................................................................................................................... 125
2
20 priedas......................................................................................................................................... 126 21 priedas......................................................................................................................................... 127 22 priedas......................................................................................................................................... 131
3
SANTRAUKA
Tyrimas „Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo savitumai“
analizuojami tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo ypatumus.
Lyginami socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų grupei,
karjeros sprendimo argumentai, analizuojamas jų santykis per sąveikos su šeimos nariais ir
aplinkiniais prizmę. Darbe išryškinami socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo
savitumai ir problemos profesijos pasirinkime bei nurodomos socialinio darbuotojo galimybės jas
spręsti.
Tyrimo tikslas – nustatyti tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo
savitumus bei atskleisti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes, socialinės rizikos šeimų vaikams
priimant karjeros sprendimus.
Tyrimo objektas – socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai.
Tyrimo rezultatai: pastebėta tendencija, kad socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus
karjeros sprendimus. Tiriamieji socialinės rizikos šeimų vaikai polinkius sieja su profesinėmis
aspiracijomis, bet dažnai neadekvačiai ir neracionaliai vertina savo gebėjimus ir galimybes,
sunkumų mokykloje ir ribotų galimybių nesieja su numatoma profesine veikla, nežino pasirinktų
profesijų ypatumų ir kaip priimtus sprendimus įgyvendinti realiame gyvenime. Pastebėta, kad tirti
socialinės rizikos šeimų vaikai, profesijos įsigijimą ir profesinius lūkesčius sieja su materialine
gerove ir socialiniais interesais, t.y. galimybe ateityje išlaikyti šeimą, negyventi skurde ir gyventi
be skolų. Socialinės rizikos šeimų vaikų socialinis ir visuomeninis funkcionavimas sutrikęs, silpni
ryšiai su aplinka vaikams nesuteikia galimybių realizuoti save įvairiose srityse ir papildomoje
veikloje, silpnina jų pasitikėjimą savimi. Tikėtina, kad tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų sutrikę
vidiniai ryšiai su šeimos nariais, vaikams sukelia įtampą, jie jaučia didelį vidinį slėgį ir
bejėgiškumą, o tai trukdo adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje.
Tyrimo išvados: socialinės rizikos šeimų vaikams reikalingos paslaugos ir pagalba priimant
karjeros sprendimus. Paslaugų teikimo modelio sukūrimas, socialinio darbuotojo intervencija ir
pagalba yra būtini socialinės rizikos šeimų vaikams, kad pagerėtų jų socialinis funkcionavimas ir
kad jie galėtų priimti pamatuotus karjeros sprendimus.
4
THE PARTICULARIRIES OF CAREER DECISION – MAKING OF CHILDREN IN
FAMILIES SOCIAL RISK
SUMMARY This research focuses on how children in families at social risk take decisions related to
their careers and analyzes the particularities of career decision-making characteristic to children in
families at social risk. A comparison of arguments in choosing one or another career decision,
which are taken by children in families at social risk and children in families that are not included
into the social risk group, is provided and the correlation between the arguments is analyzed from
the point of view of children’s interactions with their family members and other people. The
particularities of career decision-making characteristic to children in families at social risk are
highlighted, as well as problems arising in choosing a profession. Social workers’ potential to
provide support for solving these problems is pointed out.
The aim of this research is to determine the particularities of career decision-making
characteristic to children in families at social risk and to reveal social workers’ possibilities to
provide support in career decision-making to children in families at social risk.
The object of this research is the career decisions made by children in families at social
risk.
The results of the research: there is a tendency children in families at social risk do not
take well-founded career decisions. Children in families at social risk who took part in this research
often associate their interests with aspirations related to a particular profession but make inadequate
and unreasonable evaluations of their abilities and future prospects; they do not associate their
problems at school and limited possibilities with the intended professional activities. For
respondent, that is children in families at social risk, a profession and their expectations for
profession are related to material wealth and social interests, that is the need to be a breadwinner for
the family and to avoid the poverty and debts. Their social functioning in the community is
disturbed; their weak relationships with the environment do not provide them with the chance for
the self-realization in different fields and outside activities, which weakens their self-confidence. It
is likely that the inner relationships between children in families at social risk and their family
members are also disturbed, which is the cause of tension, deep inner depression and the feeling of
being incapable. All these factors impede taking adequate decisions and actions in their social life.
Conclusions: as regards career decision-making, the need for support and social work
services for children in families at social risk has been stated out. It is necessary to create a model of
social services, to provide social workers’ intervention and support to children in families at social
risk in their career decision-making and to improve their social functioning.
5
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. A.Maslou žmogaus reikmių modelis
2 lentelė. Karjeros vystymo pakopos
3 lentelė. Karjeros vystymo uždaviniai
4 lentelė. Profesijos rinkimosi proceso ypatumai
5 lentelė. Profesijos rinkimąsi lemiantys veiksniai
6 lentelė. Pagrindinės tyrimo kategorijos
7 lentelė. Vaiko požiūris į profesijos reikalingumą
8 lentelė. Vaiko sprendimai dėl profesijos
9 lentelė. Vaiko požiūris į savirealizaciją
10 lentelė. Tarpasmeniniai santykiai
11 lentelė. Vaiko išgyvenimai
12 lentelė. Vaiko kaltinimai
13 lentelė. Pagalbos poreikio vertinimas priimant karjeros sprendimus
14 lentelė. Paslaugų ir informacijos poreikis priimant karjeros sprendimus
15 lentelė. Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
16 lentelė. Profesijų klasifikacija pagal tiriamojo pasirinktą ir tyrimo nustatytą darbo objektą
(lyginamoji analizė)
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 paveikslas. Socialinės rizikos šeimų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2005 – 2007 m.
2 paveikslas. Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose 2005 – 2007 m.
6
ĮVADAS
Keičiantis visuomenės socialinėms, ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šiuolaikinė šeima
bei jos samprata. Šeimoje ir jos aplinkoje atsispindi bei kaupiasi visi socialinio ekonominio
gyvenimo pažangūs ir negatyvūs pokyčiai. Esminiai pokyčiai visuomenėje ir juos sąlygojantys
socialiniai veiksniai gali lemti staigius ir esminius šeimos kaip sociokultūrinio instituto pokyčius,
kuriems visuomenė dažnai nepasiruošusi ir kurių negali vienareikšmiškai priimti. Socialinės,
ekonominės permainos bei vertybinių kaita, veikia šeimą ir jos struktūrą, funkcijas, tarpasmeninius
šeimos narių santykius bei elgseną. Visuomenėje vykstantys pokyčiai neišvengiamai daro įtaką
šeimų gyvenimo sąlygų skirtumams, išryškina silpnąsias šeimos vietas. Socialinės rizikos šeima ir
joje gyvenantys vaikai, kaip būsimieji socialinio veiksmo dalyviai, turi susilaukti visuomenės
didesnio dėmesio ir paramos, sprendžiant socialinės rizikos šeimų problemas.
Dėl silpnų ar nutrūkusių ryšių su aplinka, išorinių ir vidinių veiksnių, socialinės rizikos
šeimos ir jų vaikai nedalyvauja visuomeniname gyvenime. Pabrėžiant socialinės rizikos šeimos
socialinės atskirties pavojingumą, reikšminga analizuoti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros
sprendimų priėmimo ypatumus bei problemas ir socialinio darbuotojo pagalbos galimybes
socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus.
Atlikus mokslinės literatūros analizę, galima teigti, kad karjerai bei ugdymo karjerai
klausimams skiriama gana daug dėmesio. K.Pukelis, D.Garnienė (2003) rašė apie mokinių ugdymą
karjerai ir karjeros projektavimą, analizavo ugdymo karjerai padėtį ir perspektyvas bendrojo
lavinimo mokyklose. K.Pukelis (2002) analizavo karjeros projektavimo kaip visą gyvenimą
trunkančio proceso fenomeną ir reikšmę žinių visuomenėje, aptarė svarbiausias karjeros
projektavimo funkcijas ir gebėjimus žinių visuomenės raidos etape. Dž. Valeckienė (2004),
remdamasi užsienio ir lietuvių mokslininkų patirtimi, aptarė karjeros raidos pakopas bei profesinio
pasirinkimo kaitą karjeros raidoje.
Karjeros sampratą įvairiais aspektais analizavo ir plėtojo užsienio šalių mokslininkai:
E.H..Schein (1993), J.Arnold (1997), J.Holland (1973), F.Parsons (1909), D.Super (1961, 1962 a,
1962 b), M.Shuler (1995), R.Brown ir F.Scase ( 1997). Karjeros sampratą, dažniausiai ugdymo
karjerai aspektu tyrinėjo ir Lietuvos mokslininkai: L.Jovaiša (1975, 1981, 1998), R.Kučinskienė
(2003), V.Stanišauskienė (2004), N.Petkevičiūtė (2006), J.Laužikas (1937, 1969, 1972), S.Gudelis
(1983) ir kiti.
7
Socialinės rizikos šeimų problematiką tyrė R. Brazienė, J.Guščinskienė (2004),
I.Leliūgienė (2003), L.Žalimienė (2004), G.Kvieskienė (2000),(2003), R.Žukauskienė ir
S.Ignatavičienė (1999), G.Kondrotaitė (2006), Z.Bajoriūnas (1997) ir kiti.
Visgi, analizuojant mokslinę literatūrą, nepavyko rasti išsamios analizės ir atliktų tyrimų
apie socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimą ir pagalbos jiems galimybes.
Tyrimo naujumas. Šiame tyrime analizuojami socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros
sprendimų priėmimo savitumai ir adekvatumas. Lyginami socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų,
nepriklausančių socialinės rizikos šeimų grupei, karjeros sprendimo argumentai, analizuojamas jų
santykis per sąveikos su šeimos nariais ir aplinkiniais prizmę. Darbe aprašoma tiriamųjų nuomonė
apie profesijos reikalingumą ir motyvus bei šeimos narių ir aplinkinių pagalbą priimant karjeros
sprendimus, išryškinami socialinės rizikos šeimų vaikų savitumai ir problemos profesijos
pasirinkime ir nurodomi jų sprendimo būdai.
Tyrimo objektas – socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai.
Tyrimo tikslas – nustatyti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo
savitumus bei atskleisti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes, socialinės rizikos šeimų vaikams
priimant karjeros sprendimus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išryškinti socialinės rizikos šeimų ir jų vaikų specifinius bruožus bei ypatumus.
2. Atskleisti karjeros sprendimo proceso etapus bei sąsajas su asmenybės raida..
3. Atskleisti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes socialinės rizikos šeimų vaikams
priimant karjeros sprendimus.
4. Pagrįsti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų tyrimo metodologiją ir
nustatyti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų savitumus.
Tyrimo hipotezės
1. Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai atspindi jų socialinius ir asmeninius
interesus.
2. Socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros sprendimus.
3. Socialinės rizikos šeimų skurdūs ir silpni tarpasmeniniai santykiai turi įtakos
socialinėsrizikos šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus.
4. Socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės rizikos šeimų vaikams
priimant karjeros sprendimus.
Tyrimo klausimai
1. Kokie socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų
vaikų grupei, požiūrio į profesijos reikalingumą savitumai?
8
2. Kuo skiriasi socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos
šeimų vaikų grupei, profesijos pasirinkimo motyvai?
3. Ar socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimas yra adekvatus jų
galimybėms?
4. Kaip šeimos nariai ir aplinkiniai padeda socialinės rizikos šeimų vaikams priimti
karjeros sprendimus?
5. Kokia pagalba reikalinga socialinės rizikos šeimų vaikams, priimantiems karjeros
sprendimus ?
Tyrimo metodai
1. Mokslinė literatūros ir dokumentų analizė, taikyta atskleidžiant socialinės rizikos šeimų
vaikų specifiką bei karjeros sprendimų priėmimo proceso asmenybės raidoje ypatumus.
2. Pusiau struktūruotas interviu, skirtas atskleisti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros
sprendimo priėmimo savitumus.
3. Diferencinis – diagnostinis tyrimas, skirtas atskleisti socialinės rizikos šeimų vaikų
profesinės veiklos sritį ir nustatyti profesijų klasifikaciją pagal darbo objektą.
Darbo struktūra. Darbą sudaro santrauka, summary, lentelių sąrašas, paveikslų sąrašas,
įvadas ir pagrindinės sąvokos. Taip pat yra trys teorinės dalys: pirmoje dalyje apibūdinama
socialinės rizikos šeimos samprata, apibūdinami socialinės rizikos šeimų ir jų vaikų specifiniai
bruožai bei problemos, socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis funkcijos ir pagalba.
Antroje dalyje analizuojama karjeros samprata, karjeros vystymasis asmenybės raidos stadijose ir
sprendimų priėmimo samprata, atsižvelgiant į žmogaus raidos teorinius aspektus. Trečioje darbo
dalyje analizuojamos socialinio darbuotojo pagalbos galimybės socialinės rizikos šeimų vaikams
priimant karjeros sprendimus. Ketvirtoji darbo dalis yra empirinio tyrimo metodologija, kuria,
pirmame etape, siekiama atskleisti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimo priėmimo
savitumus, pateikiama tyrimo duomenų analizė, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Socialinės rizikos
šeimų vaikų tyrimo rezultatai lyginami su vaikų, kurie nepriskiriami socialinės rizikos vaikų grupei,
tyrimo rezultatais. Antrajame etape, diferencinio-diagnostinio tyrimo pagalba, siekiama atskleisti ir
palyginti socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų
grupei, profesinės veiklos sritis pagal pagrindinį darbo objektą, pateikiama tyrimo duomenų analizė,
tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Darbas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis socialiniams
darbuotojams kaip efektyviai spręsti socialinės rizikos šeimų vaikų problemas, kai šie priima
karjeros sprendimus.
9
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Socialinės rizikos šeima. Tai šeima , kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas
iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra
priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai
prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės
paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam,
dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui (LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr. X – 493,
2006 m. sausio 19 d.).
Rizikos grupės vaikai. Rizikos grupei priskiriami vaikai, kurių šeimos išgyvena krizę, o
daugeliu atvejų tos krizės yra dalis praeities ir dabarties gyvenimo ir pasireiškia skurdu,
nepritekliumi šeimos nesantaika, negatyvia aplinkos įtaka, psichinėmis ir fizinėmis sveikatos
problemomis, atsiskyrimu ir užsisklendimu savo pasaulyje, nutrūkusiais ryšiais su aplinka,
alkoholizmu ir nusikaltimais (Lukoševičienė,1999).
Socialinis darbas. Socialinis darbas - profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta
ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmenų ar jų bendruomenių
prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje. (Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija, Įsak. Nr. A1-92, 2006 m. balandžio 5 d.).
Socialinis darbuotojas( specializuotas darbuotojas darbui su socialinės rizikos
šeimomis). Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimoms teikiamos padedant ugdyti suaugusių
šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią aplinką, sveiką ir darnią aplinką savo
namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių
vaikų visapusį vystymąsį ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi
būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams ( LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr.X-
493, 18 str. 8 p., 2006 m. sausio 19 d.)
Karjera. Karjera yra asmens patiriamų su darbu susijusių vaidmenų ir veiklų seka
(Arnold, 1997). Karjera – tai požiūrių ir elgsenų seka, susijusi su darbine patirtimi per visą žmogaus
gyvenimą (Craig, 1987, Schuler, 1995 ),(Stanišauskienė,2004).
Karjeros sprendimų priėmimas – karjeros sprendimo procesas šiuolaikinio darbo
pasaulio kontekste negali būti baigtinis (vykstantis tam tikru laikotarpiu ir niekada po to
nepasikartojantis): žmogui jo karjeros kelyje jam nuolat iškyla profesinio (ir kitokio) apsisprendimo
uždavinys (Stanišauskienė,2004).
10
1. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMA KAIP SOCIALINIO DARBO OBJEKTAS
1.1. Socialinės rizikos šeimos samprata
Socialinės rizikos šeimų tematika ir problematika visuomenėje labiau analizuojama, kaip
socialinis reiškinys ir socialinė problema, išskiriant socialinės rizikos šeimų rizikos veiksnius ir
socialinės atskirties tendencijas, tačiau pasigendama gilesnės ir viešai analizuojamos socialinės
rizikos šeimos stiprinimo koncepcijos. Susilpnėję bendruomeniniai ryšiai silpnina šeimos socialinį
funkcionavimą visuomenėje. Šioje darbo dalyje siekiama atskleisti socialinės rizikos šeimos
ypatumus ir kokie veiksniai turi įtakos socialinės rizikos šeimos atsiradimui. Tačiau reikia pastebėti,
kad analizuotoje literatūroje aptiktos sąvokos „asocialūs vaikai“, „nesveika šeima“, „asociali šeima“
yra kategoriškos ir stigmatizuojančios, o sąvoka „socialinės rizikos šeimų vaikai“ gali asocijuotis su
rizikos faktoriumi ar žodžiu „rizika“, t.y. su „galimu pavojumi“ ar „galimu nepasisekimu“
(Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2008)1. Vadinasi, pati sąvoka sąlyginai atskiria socialinės
rizikos šeimas nuo visuomenės ir nepadeda jos nariams atsikratyti susiformavusių stereotipų šių
šeimų ir jų vaikų atžvilgiu, nes paprastai galimo pavojaus ar rizikos vengiame, o kai kuriais atvejais
- šaliname.
Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios sąlygas
socialinei asmens atskirčiai atsirasti (Pėžaitė, Brazienė, 2004).
Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas
iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis , yra
priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai
prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės
paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam,
dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui ( LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr. X – 493,
2006 m. sausio 19 d.).
Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurios socialinis funkcionavimas dėl objektyvių ar
subjektyvių priežasčių sutrikdytas (Leliūgienė 2002, p. 289).
Socialinės rizikos šeimos – tai šeimos kaip socialinio instituto ir kaip mažos pirminės
socialinės grupės tipas, kuris dėl savo ypatybių neatitinka savo paskirties ir nevisiškai vykdo savo
funkcijas, yra labiau veikiama neigiamų socialinių veiksnių ir koreliuoja su socialines rizikos
1htpp://www.autoinfa.lt
11
grupėmis, kurios kelia grėsmę normaliam visuomenės funkcionavimui (Guščinskienė, Kondrotaitė,
2006).
A.Guogis teigia, kad socialinė rizika tampa kasdienine rutina ir pavojinga visai
visuomenei.2
L.C. Johnson ( 2001, p.172 – 175) pažymi, kad šeimas, turinčias tam tikrų problemų, reikia
vadinti socialinės rizikos šeimomis arba chaotiškomis, o ne “asocialiomis”.
G. Kvieskienė (2005) pažymi, kad viena didžiausių ir, galima teigti, specifinė Lietuvos
problema – socialinės rizikos šeima. Tokiose šeimose tarpasmeniniai ryšiai ir bendravimas yra
sutrikęs.
Jam būdingas dvigubos žinutės, neišsakomi lūkesčiai, nuolatinis kaltinimas arba nuolatinis
teisinimasis. Bendravimo modelio nenuoseklumas, nuolat besikeičiančios taisyklės ar visiškas
taisyklių nebuvimas ypatingai apsunkina šeimos narių būklę. Jei šiose šeimose yra alkoholizmo
problema, šeimos nariai stengiasi sumažinti įtampą, prisiimdami būdingus alkoholiko šeimos
vaidmenis: herojaus, atpirkimo ožio, linksmuolio ar prarasto vaiko. Šie vaidmenys paslepia
tikruosius vaiko jausmus: pyktį, gėdą, beviltiškumą, skausmą, jie vaikui padeda išgyventi
(Bulotaitė, 1998, 2004).
Išskiriami keli socialinės rizikos šeimų tipai (Žin., 2004, Nr.9):
1. Vienas arba abu tėvai turi žalingų įpročių ar neįveikiamų potraukių – vartoja kvaišalus,
demonstruoja palaidą seksualinį elgesį, lošia azartinius žaidimus, serga bulimija ar anoreksija, per
daug laiko praleidžia darbe.
2. Vienas ar abu tėvai grasina ar naudoja fizines bausmes kaip pagrindinę disciplinos
priemonę. Vaikai gali būti fizinio smurto liudininkais arba priversti dalyvauti baudžiant brolius ir
seseris arba gyvena baimindamiesi galimų agresijos protrūkių.
3. Vienas arba abu tėvai vaikus naudoja kaip nuosavybę, kurios pagrindinis tikslas tenkinti
tėvų fizinius ir emocinius poreikius.
4. Vienas ar abu tėvai netenkina arba grasina netenkinti vaiko gyvybiškai svarbių poreikių
(aprūpinti valgiu, drabužiais, neleisti ilsėtis).
5. Vienas ar abu tėvai naudoja stiprią autoritarinę kontrolę kaip auklėjimo priemonę.
6. Šeima seka tam tikrais tikėjimais ar stereotipais (religiniais, finansiniais, politiniais ir pan.)
reikalauja besąlygiško vaiko paklusnumo.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių socialinės rizikos šeimos tampa socialinio darbo klientais
(Johnson, 2001, p.120-125):
• per menki materialiniai ištekliai (skurdas, nedarbas šeimoje);
2 http://www.bernardinai.lt
12
• tėvų nesugebėjimas suprasti savo vaikų poreikių (kad vaikams reikia maitintis, reikia
nuolatinės pastogės, priežiūros ir t.t.);
• išsiskyrusios šeimos, šeimos, kuriose nėra vieno iš tėvų;
• problemos auginant vaikus (mokyklos nelankymas, bendravimo problemos,
valkatavimas, įsitraukimas į nusikaltimus, girtavimą, prostituciją ir t.t.);
• asmeninių gebėjimų atlikti užduotis trūkumas, norint įveikti situacijų problemas (ne visi
šeimos nariai sugeba išlaikyti šeimą ar išmaitinti kitus šeimos narius);
• žinių trūkumas (paprasčiausias nežinojimas, kaip pasirūpinti vaiku; kur kreiptis dėl
pašalpų ir pan.);
• aplinkos ir asmeninių poreikių neatitikimo problemos (suserga vieniša mama, jos
mergaitė turi rūpintis mažesniais broliukais ir sesutėmis, bet jai reikia mokytis ir nėra
laiko bendrauti su bendraamžiais);
• smurtas, girtuokliavimas šeimoje;
• vaikų nusikalstamumas ir polinkis į savižudybes;
• teisminiu keliu šeimai paskiriami socialiniai darbuotojai;
• daugiavaikės šeimos piktnaudžiavimas pašalpomis (gimdo tik dėl pinigų, nors vaikai
taip ir lieka apleisti).
L.Kaplan (1961) išskiria keturis krizės šeimoje etapus:
1. Pirmas etapas – kai dėl sudėtingos situacijos sutrinka pusiausvyra šeimoje, padidėja
įtampa. Šeima stengiasi įveikti sunkumus tais būdais, kurie iki šiol buvo efektyvūs.
2. Antras etapas – kai šeimai nepavyksta išspręsti problemų, sudėtinga situacija tęsiasi,
įtampa šeimoje auga.
3. Trečias etapas – šeimai atsiranda didelis poreikis mobilizuoti visus išorinius ir vidinius
resursus, kad įveiktų sudėtingą situaciją. Šeima bando naujus problemų sprendimų
būdus, blaškosi, ieško pagalbos. Šeima pasiruošusi priimti pagalbą iš šalies ir noriai tai
daro.
4. Ketvirtas etapas – nepavykus išspręsti problemų ir įveikti sudėtingos situacijos, šeima
fiksuoja vadinamąją patologinę patirtį. Kad galėtų išlikti, ji naudoja disfunkcines
taisykles (nekalbėk, nejausk, nepasitikėk), disfunkcinius šeimos vaidmenis (herojaus,
atpirkimo ožio, racionaliojo, juokdario, išblaškančiojo). Šeimoje klimatas sudėtingas,
joje daug pykčio, nepasitikėjimo, baimės. Šiame etape šeima linkusi labiau į socialinę
izoliaciją, nei į pagalbos ieškojimą (Liobikienė, 2006).
Su amžiumi ir gyvenimo būdo kaita kinta vaiko vaidmenys ir jų atlikimo pobūdis. Todėl ir
jo socializavimas, vaidmenų pasirinkimas ir jų vykdymas darosi kur kas prasmingesnis. Vaikas
pradeda įsisavinti socialines vertybes, formuoti pirmuosius savo siekių pradus, skirti, kas gera ir kas
13
bloga, ima suprasti teisių ir pareigų sąvokas. Tačiau šiame amžiaus tarpsnyje jis dar visiškai
paklūsta suaugusiųjų (ypač artimųjų – tėvų, vyresniųjų šeimos narių) autoritetui, pasiduoda jų
įtakai. Todėl tėvams, šeimos nariams tenka didelė atsakomybė už šio amžiaus vaiko socialinį
ugdymą. Šiame amžiaus tarpsnyje susiformavę socialiniai vaizdiniai (pareigos, jausmo, elgsenos,
bendravimo su kitais žmonėmis pradai) išlieka visą gyvenimą. Todėl ypač opus šeimos, jos sudėties
(pilna – nepilna, gausi – negausi, jos narių santykiai, psichologinis klimatas šeimoje ir kt.)
socializuojant vaiką, dedant jo asmenybės pamatus” (Vaitkevičius, 1995, p. 22).
Anot L. Jovaišos (1995, p.41), šeima kaip socializacijos veiksnys įtakoja vaiką savo
visuma: jos ekonomine būkle, tarpusavio santykiais, kultūra, profesija, ryšiais su kaimynais ir kt.
Kaip teigia autorius, palanki atmosfera palaiko atsipalaidavimą, teigiamų emocijų būseną,
įgalinančią lengvai perimti vertingą asmenybei informaciją, o nepalanki – sukelia įtampą, didelį
vidinį slėgį, trukdantį adekvačiai mąstyti ir veikti.
J.Vaitkevičiaus (1995) teigia, kad, šeimai tenka pagrindinė atsakomybė už vaiką. Šeimoje
persipina biologiniai ir socialiniai saitai tarp gimdytojų ir vaikų. Tie ryšiai ypatingai reikšmingi,
kadangi įtakoja vaikų psichikos vystymosi bei pirminės socializacijos ypatumus jau pačiame
aukščiausiame gyvenimo etape.
V.Gečas (1981) išskiria penkis svarbius vaikos socializacijos kontekstus: šeimą, mokyklą,
bendraamžius, profesinio orientavimo rėmus ir esminės resocializacijos rėmus/institucijas.
Anot G. Chapman ir R. Campbell (2001), tėvai yra pirmieji ir svarbiausieji vaiko mokytojai,
perduodantys tai, kas jų šeimoje ir valstybėje yra vertingiausia.
Krikščioniško socialinio mokymo atstovas J. Höffner teigia, jog šeima yra iš santuokos,
“natūraliai išauganti tėvų ir jų vaikų gyvenimo bendrija ir kartu žmonių visuomenės ląstelė”
(Höffner,1996, p.99). Toliau autorius šeimą vadina svarbiausia visuomenės auklėjimo ir formavimo
bendrija, nes būtent šeimoje yra formuojamos ir diegiamos vaikui dvasinės, dorovinės bei religinės
vertybės. Autorius teigia, kad jei vaikas ir yra puikiai prižiūrimas fizine prasme, tačiau su juo niekas
“nepasikalba”, tuomet gresia dvasinis sunykimas, toks, kokį išgyvena neretas globos namų vaikas.
Lietuvių pedagogas Z. Bajoriūnas (1997, p.130) teigia, jog ką vaikas įgyja šeimoje,
“dominuoja visą likusį jo gyvenimą”.
L.Broom (1992) teigia, kad šeimoje socializacija vyksta dvejopai – slopinant ir dalyvaujant.
Slopinant yra pabrėžiamas vaiko paklusnumas tėvams, o dalyvaujant – vaiko aktyvus dalyvavimas.
Autorius teigia, kad nei viena šeima ar kitokia ugdymo institucija netaiko griežtai vieno ar kito
socializacijos modelio, tačiau vienos krypties laikosi labiau. Socializacija slopinant pabrėžia
paklusnumą, pagarbą autoritetui ir išorinę kontrolę, o socializacija dalyvaujant suteikia vaikui laisvę
– išbandyti įvairiausius dalykus ir ištirti pasaulį pačiam. Socializacijos dalyvaujant atveju tėvų
priežiūra yra bendra, įvedant vaiką į aplinką, kuri yra jam saugi ir stimuliuojanti.
14
Apibendrinant, galima teigti, kad socialinės rizikos šeimų atsiradimui didelės įtakos turi
išoriniai ir vidiniai veiksniai, dėl kurių šeimos socialinis funkcionavimas sutrikdytas. Socialinės
rizikos šeimos narių tarpasmeniniai santykiai ir bendravimas, šeimos tipologija, socialinis statusas ir
vertybės nepakeičiamai įtakoja socialinės rizikos šeimoje augančio vaiko psichosocialinę raidą ir jį
atitinkamai parengia tolesniems gyvenimo etapams – perėjimui į platesnį socialinį lauką. Socialinės
rizikos šeimoje augančio vaiko tolesnė adaptacija yra sudėtingesnė dėl šeimos socialinės izoliacijos
ir šeimoje nusistovėjusių, o visuomenei nepriimtinų normų.
1.2. Socialinės rizikos šeimų vaikai
Šioje dalyje bus nagrinėjami socialinės rizikos šeimų vaikų specifiniai bruožai ir jų
gyvenimo socialinės rizikos šeimoje ypatumai, kurie turi įtakos vaiko asmenybės raidai ir tolesniam
socialiniam funkcionavimui bei socialinei adaptacijai visuomenėje.
Remiantis statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 12 tūkstančių socialinės rizikos
šeimų (1 paveikslas), kuriose auga apie 28 tūkstančius vaikų (2 paveikslas). Pastebima tendencija,
kad socialinės rizikos šeimų skaičius mažėja, tačiau socialinės rizikos šeimose augantys vaikai
sudaro 4 proc. vaikų nuo bendro šalies vaikų skaičiaus ( 2007 m.- 695,500 tūkstančiai vaikų).
16361
13496 11958
0
5000
10000
15000
20000
2005 m. 2006 m. 2007 m.
Socialinės rizikos šeimų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2005-2007 metais
1 pav. Socialinės rizikos šeimų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2005-2007 m.m.
15
3653931351
27881
0
10000
20000
30000
40000
2005 m. 2006 m. 2007 m.
Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose 2005-2007 metais
2 pav. Vaikų skaičiaus socialinės rizikos šeimose 2005 -2007 m.m.
G.Kvieskienė (2005) teigia, kad vaikai – natūralūs gyvenimo barometrai. Jie atspindi
mūsų šeimą, visuomenę ir valstybės padėtį. Autorė teigia, kad jeigu vaikas neturi mylinčios ir
skiriančios jam pakankamai dėmesio (ne pinigų) šeimos, greičiausiai jis turės mokymosi
motyvacijos, elgesio ar psichologinių problemų, kurios gali lydėti jį visą gyvenimą.
V.Bandzienė (2008) teigia, kad skurdas šeimose neužtikrina pakankamos vaiko priežiūros
ir paveikia vaiko gyvenimo kokybę, pažeidžia jo vystymąsi. Autorė teigia, kad toks vaikas neigia
savo problemas, tampa priešiškas aplinkai, dažnai nesulaukia dėmesio, kurio jam reikia, todėl tampa
agresyvus ar užsidaręs, patiria psichologinę nejautrą, jaučiasi silpnas ir pažeidžiamas, o
psichologinėms problemoms turi reikšmės apleistumas ir nepriežiūra šeimoje. Vaiko elgesys
įvairiose situacijose gali būti neadekvatus visuomenės normų požiūriu, nes tai, ką mato šeimoje, jis
priima kaip „normalų“ elgesį ir pritaiko sau, patirdamas socialinę atskirtį ir socialinę izoliaciją.
L.Bulotaitė (2000) teigia, kad blogai elgiasi vaikai, kurie yra praradę pasitikėjimą savimi.
V.Lepeškienė (1996) pažymi, kad vaiko savosios vertės pajautimą stiprina jo poreikių gerbimas ir
paisymas, o patiriamos nesėkmės silpnina vaiko savivertę.
I.Lukoševičienė (1999) teigia, kad rizikos grupei priskiriami vaikai, kurių šeimos išgyvena
krizę, o daugeliu atvejų tos krizės yra dalis praeities ir dabarties gyvenimo ir pasireiškia skurdu,
nepritekliumi šeimos nesantaika, negatyvia aplinkos įtaka, psichinėmis ir fizinėmis sveikatos
problemomis, atsiskyrimu ir užsisklendimu savo pasaulyje, nutrūkusiais ryšiais su aplinka,
alkoholizmu ir nusikaltimais.
L.Ball (1998) teigia, kad labiau pažeidžiami yra tie vaikai, kurių tėvai yra patys patyrę
išnaudojimą ir nesirūpinimą, pirmo vaiko susilaukė būdami dvidešimties ar jaunesni, vienišas
tėvas/motina, socialiai izoliuoti, dažnai keičiantys gyvenamą vietą, neturtingi ir bedarbiai, vartoja
narkotikus ir/ar alkoholį, patyrė prievartą, po vaiko gimimo susirgo, tarp dviejų vaikų gimimo
16
mažesnis, nei aštuoniolikos mėnesių skirtumas. Autorė išskiria faktorius, kurie susiję su vaikų
pažeidžiamumu: patyrę išnaudojimą ir nepriežiūrą; patyrė išnaudojimą, būdami jaunesni, nei
penkerių metų amžiaus; gimę anksčiau laiko ar nepakankamo svorio; nepakankamai sveriantys
dabar; chroniškai sergantys ar atsilikusio vystymosi; ilgai atskirti nuo motinos, turėję maitinimo
problemų; įvaikinti ar turintys patėvį/pamotę.
Socialinės rizikos šeimų vaikai sunkiai pritampa visuomenėje dėl vaiko reikmių
netenkinimo vaikystėje, kurios yra labai svarbios tolesnėje vaiko raidoje ir jo socializacijoje
visuomenėje.
Rizikos grupės vaikai laikomi (Kvieskienė, 1999, p.73):
1. Vaikai, kuri atliko bausmę auklėjimo ir drausmės įstaigose arba kurių bausmės vykdymas
yra atidėtas teismo sprendimu.
2. Vaikai, padarę teisės pažeidimų vidaus reikalų institucijose.
3. Vaikai, turintys pedagoginių nuobaudų, fiksuotų mokyklos dokumentuose.
4. Vaikai, turintys asocialaus elgesio požymių, tėvams paprašius ar klasės vadovui pritarus.
5. Beglobiai, valkataujantys, šiukšlynų, asocialių šeimų vaikai, pripažinti vaikų teisių
apsaugos tarnybų, mokyklų vadovams.
6. Vaikai, gyvenantys ypač sunkiomis materialinėmis sąlygomis, kurios gali skatinti
delinkventiškumą, patvirtinus socialinės rūpybos skyrių, mokyklų vadovams.
7. Vaikai, turintys kriminogeninės rizikos požymių (pagalbos prevencija).
8. Vaikai, padarę nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų (socialinė – pedagoginė reabilitacija).
9. Vaikai, patyrę seksualinę prievartą ir kitą prievartą, rekomenduoti mokyklų psichologų,
psichologinių tarnybų ar vaikų psichiatrų.
Cooper (1985) išskiria pagrindines vaiko reikmes, kurios turi įtakos sėkmingai vaiko socializacijai:
• Elementari fizinė priežiūra. Tai šiluma, prieglobstis, reikiamas maistas ir poilsis, higiena
ir apsauga nuo pavojų.
• Meilumas. Tai fizinis kontaktas, laikymas rankose, glostymas, glaudimas ir bučiavimas,
guodimas, žavėjimasis, gėrėjimasis, švelnumas, kantrybė, laiko skyrimas, erzinančio
elgesio pateisinimas, apskritai draugiškumas ir pritarimas.
• Saugumas. Tai nenutrūkstama globos tąsa, viltis, kad ji nesiliaus egzistavusi patvariame
šeimos darinyje, netikėtumais negresianti aplinka, nuoseklūs rūpinimosi ir kasdienės
priežiūros metodai, paprastos taisyklės ir nuosekli kontrolė, darni šeima.
• Įgimto potencialo stimuliavimas. Tai daroma giriant, skatinant smalsumą, norą ištirti,
ieškoti atsakymo į klausimus ar dalyvauti žaidime, plėtojant sugebėjimus, sudarant
galimybes mokytis.
• Vadovavimas ir kontrolė. Tai adekvataus socialinio elgesio mokymas; čia reikia tiek
17
disciplinos, kiek jos vaikas sugeba laikytis ir suprasti, kantrybės ir pavyzdžio, kurį
vaikas galėtų kopijuoti, pavyzdžiui, kaip būti sąžiningam, rūpintis kitais ir būti geram
kitiems.
• Atsakomybė. Iš pradžių už menkus dalykus, kaip antai: susitvarkymą, žaislų sudėjimą į
vietą, indų nunešimą į virtuvę; vėliau pamažu tobulinant sprendimo priėmimo
sugebėjimus, kurių vaikas turi išmokti, kad reikiamai funkcionuotų, įgydamas patirties iš
savo klaidų ir sėkmių, giriamas ir drąsinamas stengtis ir tobulėti.
• Nepriklausomumas.
A. Maslou (1979) pasiūlė poreikių klasifikaciją (1 lentelė) ir nustatė jų tarpusavio ryšius.
Jis matė galimybę sudaryti poreikių hierarchiją, kurioje aukštesnieji poreikiai nepasireiškia, kol nėra
patenkinami žemesnieji.
Žemiausias lygis - fiziologinis, kuris apima visas pagrindines žmogaus funkcionavimo ir
gyvenimo sąlygas (maistą, poilsį, gyvenamąją vietą ir pan.). Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai,
atsiranda saugumo samprata. Šiame lygyje žmogus stengiasi užtikrinti asmeninį saugumą ir
fiziologinių poreikių patenkinimo garantijas. Būdamas saugus, žmogus pereina į kitą lygį ir
patenkina atsiradusius socialinius poreikius (statuso, savirealizacijos, pripažinimo siekimą). Kai visi
prieš tai minėti poreikiai patenkinami, žmogus rūpinasi saviraiška ir potencialių galimybių
realizavimu, talento atskleidimu.
1 lentelė. A.Maslou žmogaus reikmių modelis (Sutton, 1999)
7. Saviraiškos reikmės: įgyvendinti savo potencialias galimybes
Žmonės išreiškia save tik kai būna patenkintos pagrindinės reikmės
6. Estetinės reikmės: būti kūrybingam, grožėtis ir džiaugtis puikiais reginiais, garsais ir įspūdžiais
Žmonių potencinės galimybės vystytis ir būti kūrybingiems visuomet egzistuoja, net jei dėl nepalankių aplinkybių jos metų metus glūdėjo nepažadintos
5. Kognityvinės reikmės: mėginti sužinoti, būti smalsiam, mėginti suprasti
Vaikams reikia tyrinėti ir gvildenti pasaulį, ir tai bus visą gyvenimą nenykstančio noro mokytis, eksperimentuoti ir kurti pagrindas
4. Savigarbos reikmė: justis vertinamam ir vertingam bei oriam asmeniui
Kad vaikai teigiamai save vertintų, reikia, kad kiti žmonės jiems pritartų ir teigiamai vertintų. Savigarbą didina arba mažina kitų žmonių elgesys su mumis
3. Priklausymo ir meilės reikmės: užmegzti artimus ir meilius ryšius su kitais
Kūdikiai gimsta pasirengę kurti artimus, meile pagrįstus ryšius su tais, kurie juos prižiūri. Dažnai prisilietimas būna svarbiausias dalykas. Šie ankstyvieji ryšiai labai svarbūs
2. Saugos reikmės: jaustis saugiam ir fizinės ar emocinės grėsmės neliečiamam
Kad išliktume saugūs, turime dvi sistemas: gynybos sistemą ir saugos sistemą (Gray,1987; Gilbert,1989). Jos lemia mūsų fiziologines reakcijas į grėsmę
18
1. Fiziologinės reikmės: justi šilumą, nestigti maisto, oro, vandens
Tai elementarios gyvybinės reikmės
Skirtinguose žmogaus raidos etapuose reikia tenkinti jo reikmes: fiziologines, saugos,
priklausymo ir meilės, savigarbos, kognityvines, estetines ir saviraiškos. Saviraiškos ar
saviaktualizacijos poreikiai patenkinami tik tuomet, kai nuo kūdikystės yra tenkinami fiziologiniai
ir saugumo poreikiai. Dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių dažnai socialinės rizikos šeimų vaikų
reikmės netenkinamos jau kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje. Neretai tokiose šeimose nepakanka
materialinių išteklių patenkinti elementarias vaiko gyvybines reikmes, o dėl socialinių ar tėvystės
įgūdžių stokos, socialinės rizikos šeimų vaikai yra labiau pažeidžiami, nesaugūs ir sutrikę, nes
šeimoje trūko meilės, lytėjimo, mylavimo ir emocinio ryšio su tėvais. Gyvenant nepalankioje
aplinkoje, vaikui vėliau darosi sudėtinga atskleisti savo vidines galimybes. Akivaizdu, kad
nepatenkinti žemesnieji poreikiai stabdo visapusišką asmenybės raidą ir skirtinguose amžiaus
tarpsniuose trikdo vaiko visavertį socialinį funkcionavimą ir socialinę adaptaciją bei trukdo tenkinti
aukštesniuosius poreikius.
Taigi, socialinės rizikos šeimų vaikams šeimoje nesudaroma palanki fizinė, emocinė ir
psichologinė aplinka, kuri reikalinga visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Vaikas
elgesio modelius perima iš aplinkos, o artimiausia jo aplinka – šeima, kurioje jis auga ir vystosi.
Šeimose vaikai geriau ar blogiau ugdomi, tačiau yra daug tokių šeimų, kuriose vaikai ne tik
socialiai apleisti ir neprižiūrimi, bet auga nesaugioje ir vaikui pavojingoje aplinkoje.
19
2. KARJEROS SPRENDIMO PROCESAS IR ASMENYBĖS RAIDA
2.1. Karjeros samprata
Šiandieninis darbo rinkos pasaulis ir darbo rinkos kaita bei socialiniai, technologiniai,
ekonominiai ir globaliniai pokyčiai iš esmės keičia karjeros sampratą ir asmens karjeros planavimą.
Anksčiau karjeros valdymo subjektu dažniau būdavo organizacija, o šiandien vis plačiau
kalbama apie paties individo valdomą asmeninę karjerą (Petkevičiūtė,2006). Autorė pažymi, kad
žmogaus asmeninė karjera yra labai individualu, o pažindama save, suvokdama savo norus ir
poreikius, asmenybė gali daug sėkmingiau dirbti, kurti, bendrauti ir apskritai gyventi.
Karjeros sąvoka literatūroje išskiriama skirtingomis karjeros sampratomis
(Petkevičiūtė,2006):
• Karjera – pasiekimas. Karjeros samprata daugiausiai taikoma pasiekimams darbe.
• Karjera – profesija. Karjeros samprata daugiausiai taikoma, kai vienos profesijos yra
prestižiškesnės už kitas.
• Karjera – nuolatinio darbo nuosekli tąsa. Karjeros samprata daugiausiai taikoma, kai
visi dirbantys žmonės turi darbo istoriją – karjerą.
• Karjera –viso gyvenimo įvairių vaidmenų seka .
Karjera yra asmens patiriamų su darbu susijusių vaidmenų ir veiklų seka (Arnold,1997).
Karjera – tai požiūrių ir elgsenų seka, susijusi su darbine patirtimi per visą žmogaus
gyvenimą (Craig,1987, Schuler,1995).
Karjera yra per gyvenimą besitęsianti darbų seka, susijusi su asmenybės pažiūromis ir
motyvais, kai jis ar ji veikia tuose darbuose(Beach,1985).
Karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka, susijusi su saviraiška ir
individualiu profesiniu tobulėjimu bei atspindinti asmenybės gyvenimo viziją, stilių ( Profesinio
informavimo ir konsultavimo darbo vadovas, 2008).
Šiame darbe laikomasi įvairių autorių (Arnold,1997; Schuler,1995; Beach,1985) karjeros
samprata, kuri apibūdinama taip(Stanišauskienė,2004):
Karjera – tai žmogaus vaidmenų ir darbinių veiklų seka per visą jo gyvenimą.
Paminėta karjeros samprata reikšminga dėl su ja susijusių esminių elementų (Schuler,
1995):
• karjeros proceso metu išryškinama karjeros proceso ir valdymo galimybė;
• karjeros kaip elementų seka leidžia numatyti sėkmės ir nesėkmės tikimybę ir galimybę
išvengti realių pavojų;
20
• karjeros periodas – nuo žmogaus rengimosi karjerai iki pensijos bei suskirstyti karjeros
procesą į stadijas, šį skirstymą pagrindžiant įvairiomis žmogaus raidos stadijų teorijomis;
• karjera apima įvairias individo veiklas, jo požiūrius, interesus, nuostatas, žinias ir
mokėjimus;
• karjeros procese išskiriami objektyvūs ( darbo užmokestis) ir subjektyvūs (sėkmės jausmas)
aspektai (pagal Stanišauskienė, 2004).
Apibendrinant galima teigti, kad šiuolaikinėje visuomenėje karjeros samprata
nebetapatinama su karjera organizacijoje, pabrėžiama nuoseklus karjeros planavimas ir individo
asmeninė karjera, atsižvelgiant į jo požiūrius, interesus, nuostatas, vertybes, žinias ir mokėjimus.
2.2. Karjeros vystymas
Karjeros vystymo procesas iš esmės priklauso nuo išorinių ir vidinių veiksnių, kurie įtakoja
individo karjeros vystymo sėkmę. Karjeros vystymo procesas prasideda šeimoje, t.y. nuo gimimo ir
tęsiasi visuose žmogaus amžiaus tarpsniuose, kurie reikšmingi individo karjeros vystymui.
Karjeros vystymo procesas yra iš esmės savojo “aš’ vystymo ir realizavimo procesas, kuriame
savasis “aš” yra įgimtų gabumų, fizinių savybių, galimybės atlikti įvairius vaidmenis ir tų vaidmenų
vertinimo sąveikos rezultatas. Šiame skyriuje siekta išsiaiškinti kokie veiksniai turi įtakos karjeros
vystymui ir kokie karjeros vystymo uždaviniai keliami 14 – 15 metų amžiaus tarpsnio vaikams.
R. Kučinskienė (2003) pažymi, kad kiekvieno asmens karjera yra unikali. Svarbiausias
vaidmuo ir atsakomybė už karjerą tenka pačiam individui. Neįmanoma planuoti kito žmogaus
karjeros, nes tik pats individas žino savo lūkesčius, viltis, troškimus ir siekius.
A.Sakalas, A.Šalčius (1997) išskiria pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos karjeros
vystymuisi. Pagrindiniais išoriniais karjeros veiksniais laikoma socialinių institutų – šeimos,
mokyklos, įmonės /organizacijos ir visuomenės bei ekonomikos įtaka (padėtis darbo rinkoje ir jos
kaitos tendencijos, bendras ekonominis išsivystymas ir kt.), o pagrindiniais vidiniais veiksniais
įvardijami asmenybės išsilavinimas ir kvalifikacija, tikslai, lūkesčiai ir įvairios nuostatos (statuso,
garbės ir pan. atžvilgiais).
R.Kučinskienės (2004), karjera nuo seno socialiai sąlygota, t.y. ji nėra vienodai prieinama
skirtingų socialinių sluoksnių žmonėms. Autorė pažymi, kad didžiausią įtaką karjeros vystymui turi
šie veiksniai: socialinė klasė, lytis, etninė kilmė ir gyvenamoji vieta.
Visi jie veikia vienas kitą kaip priežastinės įtakos ir stimuliuoja individo vystymąsi, tačiau
pagrindine kliūtimi renkantis karjerą, laikoma galimybių struktūra. Individai, sulaukiantys dvasinio
palaikymo ir turintys palankias materialines sąlygas, sėkmingiau įgyvendina savo tikslus negu tie,
kuriems aplinka yra priešiška. Renkantis karjerą labai svarbu įveikti įvairius barjerus. Individai,
21
kurie pradinėje karjeros stadijoje įžvelgia neįveikiamus barjerus, paprastai būna nelinkę sieti
profesinių interesų karjeros pasirinkimo procese. Todėl būtina padėti kiekvienam individui surasti
strategijas, kaip įveikti karjeros barjerus (Kučinskienė, 2004).
Reikšmingiausiais karjeros determinantais ( Herr, Cramer, 1997, 107 – 108 p.) laikoma:
1. Priklausomybė socialinei klasei ( tėvų išsilavinimas, profesija ir pajamų dydis, etninė kilmė,
gyvenamosios vietos pobūdis);
2. Namų aplinka (šeimos vertybės, tėvų gyvenimo stilius, vaikų auklėjimo metodai, brolių ir
sesrų įtaka);
3. Mokymasis ir mokykla (pažangumas, santykiai su bendraamžiais ir mokytojais, mokyklos
vertybės ir jų priimtinumas mokiniui);
4. Vaidmenų suvokimas ( individo samprata apie save kaip apie lyderį, atstumtąjį, izoliuotąjį ir
pan., savivokos ir kitų nuomonės atitikimo lygis);
5. Socialinis spaudimas vertinti tam tikras profesijas kaip tinkamas jam ir jas
rinktis(Kučinskienė, 2004).
2 lentelė. Karjeros vystymo pakopos( Zunker 1998, p.32)
Periodas Amžius Charakteristikos
Augimo Nuo gimimo iki 14-15 metų Vaikas fiziškai ir psichiškai vystosi. Tuo pagrindu susiformavęs savivaizdis (polinkiai, nuostatos, interesai, poreikiai) ateityje lems profesijos pasirinkimą.
Tyrinėjimo 14-15 metai Susipažįsta su profesijomis. Ankstyvojoje (fantazijų) fazėje pasirinkimai dar yra nerealistiški ir susiję su žaidimais. Bandomosios fazės metu pasirinkimas siaurinimas, tačiau savęs ir profesijų pažinimas dar yra nepakankamas. Šio periodo pabaigoje individas susiaurina galimų pasirinkimo alternatyvų skaičių iki realistiškesnio tikslo, atitinkančio tikslesnį savęs ir pasaulio vaizdą.
Integravimosi 25- 44 metai Individas jau veikia realiose darbo situacijose, ir yra išbandęs, kas yra tinkama ir kas ne. Pasirinkta ta profesija, kurioje veikiant pasitenkinimo tikimybė laikoma didžiausia.
Įsitvirtinimo 45-64 metai Tęstinis prisitaikymo procesas, siekiant maksimizuoti savo darbo poziciją ir pasitenkinimą teikiančius jos aspektus bei mažinti netenkinančius aspektus. Priešpensinis laikotarpis, kai individai dažniau siekia tenkinti bent minimalius darbo reikalavimus.
22
Silpnėjimo 65 ir daugiau metų
Būdingas sumažėjęs produktyvumas. Periodo pabaigoje – išėjimas į pensiją.
(Šaltinis: R.Kučinskienė, 2004)
Zunker (1998) karjeros vystymo pakopų ypatumai apibūdinami nuo individo gimimo iki
senatvės. Šioje darbo dalyje nagrinėjami 14 – 15 metų vaikų karjeros vystymo pakopos ypatumai.
Reikšminga, kad karjeros vystymo ypatumai išskiriami nuo gimimo, kai vaikas fiziškai ir psichiškai
vystosi. Vaiko polinkiai, nuostatos, interesai ir poreikiai siejami su profesijos pasirinkimu ateityje.
Pirminę socializaciją vaikas patiria šeimoje, kurioje formuojasi vaiko savivaizdis. Socialinės rizikos
šeimos specifiniai bruožai (nedarbas, konfliktai namuose, vieniša mama/tėvas, priklausomybė
alkoholiui ar narkotikams ir kt.), šeimoje įgyta negatyvi patirtis, vaiko poreikių netenkinimas bei
šeimos socialinė atskirtis, trikdo vaiko asmenybės vystymąsi ir pozityvų vaiko savivaizdžio
formavimąsi. Socialinės rizikos šeimos vaiko augimo pakopoje įgyta negatyvi patirtis turi įtakos
vaiko karjeros tyrinėjimo pakopoje. Tyrinėjimo pakopoje nuo ankstyvosios (fantazijų) fazės, 14 –
15 metų vaikas palaipsniui pereina prie bandomosios fazės, kai profesinis pasirinkimas siejamas su
realistiškesniu profesiniu siekiu, atitinkančiu tikslesnį savęs ir pasaulio vaizdą. Socialinės rizikos
šeimoje vaiko augimo pakopoje įgyta patirtis turi įtakos tyrinėjimo periodui, kai vaikas pradeda
pažinti save ir pasaulį.
Siekiant sėkmingo karjeros vystymo, iškyla tinkamų individo nuostatų ir elgsenos reikšmė.
Išskiriami penki karjeros vystymo uždavinių ypatumai (4 lentelė).
3 lentelė. Karjeros vystymo uždaviniai ( Zunker, 1998, p.32)
Uždaviniai Amžius Charakteristikos
Skaidrinimas 14-18 Pažintinis procesas, kurio metu formuluojamas profesinis tikslas, paremtas išteklių žinojimu, atsitiktinumų, interesų, vertybių reikšmės supratimu ir to įtaka pageidaujamos profesijos siekimo planavimui.
Konkretinimas 18 -21 Perėjimas prie pirmumo teikimo tam tikrai konkrečiai profesijai.
Įgyvendinimas 21 – 24 Profesinis rengimas ir įsidarbinimas. Stabilizavimasis 24 – 25 Pasirinktos karjeros tinkamumo
patvirtinimas darbe ir gabumų atsiskleidimas įsitikinant pasirinktos karjeros tinkamumu
Įsitvirtinimas 35 ir daugiau Įsitvirtinimas karjeroje (kilimas, statusas, viršenybė)
(Šaltinis: R.Kučinskienė, 2004)
23
Zunker (1998) karjeros vystymo uždavinių ypatumai apibūdinami nuo 14 iki 35 ir daugiau
metų. Šioje darbo dalyje nagrinėjami 14 – 15 metų vaikų karjeros vystymo uždavinių ypatumai.
Nuo 14 iki 18 metų karjeros vystymo uždavinys yra skaidrinimo uždavinys. Skaidrinimo etape
vyksta individo pažintinis procesas, kurio metu keliamas profesinis tikslas. Profesinis siekis,
paremtas išteklių žinojimu, interesais ir vertybėmis bei jų įtaka pageidaujamos profesijos siekimo
planavimui.
Karjeros vystymo keliamas skaidrinimo uždavinys – turėti profesinį tikslą. Skaidrinimo
etapas yra labai svarbus kiekvieno vaiko karjeros sprendimų priėmimui, nes vaikas savo gebėjimus,
polinkius ir igūdžius modeliuoja su profesiniais siekiais. Skaidrinimo etape labai svarbus savę
pažinimas ir gebėjimas savivaizdį susieti su jam tinkama profesine sritimi bei karjeros planavimu.
Karjeros vystymo sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo to, kaip individui pavyko įgyvendinti
skaidrinimo uždavinį.
Apibendrinant galima teigti, kad karjeros vystymas prasideda nuo gimimo ir tęsiasi per
visą žmogaus gyvenimą. Pirminė vaiko socializacija ir karjeros vystymas prasideda šeimoje, kurios
vertybės, gyvenimo būdas ir šeimos narių funkcijų (ne)atlikimas turi įtakos vaiko karjeros
vystymui. Jei karjeros vystymo procese dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių individui
nepavyksta įgyvendinti karjeros vystymo uždavinių, tai gali turėti įtakos priimant neracionalius
karjeros sprendimus.
2.3. Karjeros vystymasis žmogaus raidos stadijose
Karjeros vystymas prasideda nuo gimimo ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą, tačiau karjeros
vystymas priklauso nuo žmogaus individualios raidos ypatumų, kurie reikšmingi tolesnei žmogaus
raidai. Karjeros vystymo aspektu yra svarbios raidos psichologijos teorijos, kurios nagrinėja
skirtingus žmogaus amžiaus tarpsnius ir etapuose iškylančius uždavinius.
Šiame poskyryje aptariamos dvi žmogaus raidos teorijos – Eriksono asmenybės raidos ir
karjeros socialinio išmokimo teorija (Bandura, Krumboltz ir kiti). Šiame darbe Eriksono žmogaus
raidos teorija siejama su karjeros vystymo aspektais ir ieškoma atsakymo į klausimą: kokie
pagrindiniai uždaviniai iškyla paauglystėje (14 – 15 m.) karjeros vystymo aspektu?
Karjeros socialinio išmokimo teorijoje atkreipiamas dėmesys į vaiką kaip į potencialių
galimybių visumą ir elgesio išmokimo principus ir kontekstą, kuriame tas elgesys atsirado. Šiame
darbe socialinio išmokimo teorija siejama su karjeros vystymo aspektais ir ieškoma atsakymo į
klausimą: kaip vyksta profesijos pasirinkimas ir kokį vaidmenį jame vaidina šeima ir aplinkiniai?
E.Eriksono asmenybės raidos teorija. Paauglystės amžiuje išryškėja tapatybės ir
vaidmenų sumaišties krizė, nes šiame laikotarpyje paaugliui iškyla eilė klausimų: kas aš esu? koks
24
mano vaidmuo visuomenėje? kokią profesiją rinktis? kokia mano ateitis? Šiuo laikotarpiu paauglys
pasidaro labai pažeidžiamas, tačiau šį sudėtingą etapą jis turi įveikti ir racionaliai kurti karjeros
planus. Jei paauglystėje krizės įveikimas užsitęsia arba krizė lieka neįveikta, toks žmogus neįtvirtina
savo identiteto ir atsiranda karjeros vystymo ribotumai. Tačiau paauglio tapatumo įtvirtinimas ir
sėkmingas šios krizės įveikimas sudaro palankias sąlygas planuoti savo karjerą.
E.Eriksonas (1980) akcentavo, kad kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiąsi tam tikrą
amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizė), nuo kurių išsprendimo
priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis. Norėdamas pabrėžti socialinių ir kultūros veiksnių
įtaką žmogaus vystymuisi, Eriksonas savo teoriją pavadino psichosocialine asmenybės vystymosi
teorija, o vystymosi kiekvienoje stadijoje krizes–psichosocialinėmis krizėmis.
Krizė yra laikotarpis, kai žmogus pasidaro labiau pažeidžiamas dėl vienokių ar kitokių
psichosocialinių veiksnių. Visos krizės viena su kita susijusios, tačiau jis pažymėjo, kad kiekviena
krizė turi būti įveikta. Kiekviena iš jų egzistuoja iki lemiamo jos įveikimo momento, ir kiekviena iš
jų, jei sėkmingai įveikiama, stiprina bręstančią asmenybę, padidina jos galią (Erikson, 1963),
(Gage, Berliner, 1994, p.116).
Eriksonas išskyrė psichosocialinės raidos stadijas:
• Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 m.)
• Autonomija arba abejonė (1 – 3 m.)
• Iniciatyva arba kaltė (3 – 6 m.)
• Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6 – 11 m.)
• Tapatybė arba vaidmenų sumaištis (paauglystė:11 – 20 m.)
• Intymumas arba vienatvė (jaunystė:20 – 30 m.)
• Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius: 40 – 65 m.)
• Vientisumas arba nusivylimas (senatvė iki mirties).
Tapatybės arba vaidmenų sumaišties raidos stadijoje paauglys atranda ir apibrėžia save bei
sukuria savo identitetą (tapatybę). Sustiprėjus savęs pažinimui, svarbiausias uždavinys tampa
bendravimas su kitais, sugebėjimas bendrauti su kitu asmeniu ar grupe. Sugebėjimas bendrauti
leidžia pajusti žmogui subrendimo jausmą, o subrendęs bendravimui su kitais, žmogus gali veikti,
būti produktyvus ir kūrybingas. Jaunas žmogus dabar žino, kas jis yra. Asmuo, nepakankamai
panaudojęs savo galimybes, patiria vidinio nesubrendimo jausmą ir gyvena nesukūręs prasmingų
santykių, esti nepastovus, neturi dvasinio bendrumo su kitais asmenimis. Kokia asmenybe žmogus
tampa, priklauso nuo to, kokius vaidmenis jis pasirenka ir kiek savarankiškai jis tai pajėgia padaryti
bei sukurti savyje pastovią darną (Butkienė, .Kepalaitė 1996, p.57).
E.Eriksono teorijoje akcentuojama, kad paauglystėje labai svarbus savęs pažinimo
procesas, savojo vaidmens visuomenėje nustatymas ir artimų santykių su kitais išvystymas, o jei tai
25
padaryti nepavyksta, žmogus gali likti izoliuotas visam gyvenimui. Jis teigia, jog vaikystė nėra viso
žmogaus gyvenimo pagrindas, nes asmenybė formuojasi visą gyvenimą ir pažymi, kad vaikas auga
pagal tą pačią stadijų seką, bet kiekviena kultūra turi savo veiksmingą būdą, kaip nukreipti bet kurio
amžiaus vaiko elgesį reikiama linkme ir jį paskatinti.
Apibendrinant Eriksono (1980) teorijos analizę karjeros vystymo aspektu, galima teigti,
kad psichosocialinėje paauglystės stadijoje iškylanti krizė turi reikšmingos įtakos žmogaus karjeros
vystymui. Įveikta arba neįveikta šio laikotarpio krizė turės įtakos karjeros sprendimams priimti ir
savęs įprasminimui tolesnės karjeros procese.
Socialinio išmokimo teorija. Paauglystės laikotarpyje labai svarbūs sąveikos su aplinkiniais
ir socialinio funkcionavimo aspektai, kurie turi įtakos paauglio tapatumui ir karjeros vystymui.
Stebėdamas savo artimiausią aplinką, vaikas per įvairiapusį patyrimą, socialiniame kontekste
formuoja savo elgesį, perimdamas šeimos narių skirtingas elgesio formas ir taikydamas jas
santykiuose su kitais.
Socialinio išmokimo teorija teigia, kad žmogus tyrinėdamas aplinką mokosi tam tikrų
elgesio modelių, akcentuodama individą ir sistemas, kurioms pastarasis priklauso. Vaikas išmoksta
įgūdžių ir įgyja sugebėjimų didesnėje ryšių su tėvais ar globėjais sistemoje ir platesnės socialinės
aplinkos rėmuose.
A.Banduros socialinio išmokimo teorija svarbi trimis aspektais:
• Atkreipiamas dėmesys į vaiką kaip į potencialių galimybių visumą. Vaikas per savo
įvairiapusį patyrimą išmoksta daugybę skirtingų elgesio formų.
• Norint numatyti vaiko poelgius, pakanka žinoti elgesio išmokimo principus ir kontekstą,
kuriame tas elgesys atsirado.
• Atskleidžiami išmokimo stebint dėsningumai ir pasekmės tolesnei asmenybės raidai
(Butkienė, Kepalaitė 1996, p.127).
A.Bandura (1977) pažymi, kad tarp žmogaus ir aplinkos egzistuoja abipusis
priežastingumas, t.y. žmogus ir aplinka veikia vienas kitą. Jis teigia, kad daugelis žmogaus veiklos
aspektų yra socialinės kilmės, jo funkcionavimas tiesiogiai susijęs su tarpasmenine sąveika, todėl,
norėdami adekvačiai suprasti asmenybę karjeros vystymo aspektu, mes turime atsižvelgti į tą
socialinį kontekstą, kuriame pasireiškia konkretus jo elgesys. A.Bandura teigia, kad žmogus mokosi
stebėdamas kitų elgesį, aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba jį perima, arba atsisako, arba bando kitus
elgesio būdus. Dominuojančių elgesio būdų yra išmokstama pers socialines situacijas, kuo dažniau
elgesys kartojais, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus imituojamas. Vaiko socialinis funkcionavimas ir
socializacija formuojasi per artimiausios jam aplinkos, t.y. šeimos, socialines situacijas ir šeimos
narių elgesį. Per socialinę sąveiką ir socialines situacijas vaikas pradeda pažinti save per suvokimą,
26
vertinimą ir savęs reguliavimą. Savęs reguliavimo funkcija pasireiškia per savistabą, sprendimų
priėmimą ir savikorekciją.
Karjeros socialinio išmokimo teorija. Ši teorija remiasi Banduros (1977) socialinio
išmokimo teorija. Krumboltz, Mitchell, Gelatt (1975) išskyrė pagrindinius karjeros socialinio
išmokimo teorijos nuostatas:
1. karjeros sprendimų priėmimas yra išmokstamas;
2. asmenims, kurie teigia priėmę karjeros sprendimą, taip pat reikalinga pagalba, nes
sprendimas gali būti neracionalus (pvz., pargrįstas neteisinga informacija arba
klaidingomis alternatyvomis);
3. sprendimų priėmimo gebėjimus būtina sistemingai ugdyti, matuoti ir vertinti;
4. nė viena profesija negali būti laikoma vienintele ir pačia geriausia tam tikram individui;
5. priimdami karjeros sprendimus individai turi remtis ne tik dabartiniais savo polinkiais ir
interesais, bet ir ieškoti naujų įgūdžių, pradėti naują veiklą;
6. žmonės turi suprasti, kad profesijos dabartiniame pasaulyje nepasižymi stabilumu, todėl
reikia rengtis kaitai;
7. karjeros vystymo srityje žmonėms reikalinga ne tik diagnozė, bet ir stimuliavimas įgyti
naujų įgūdžių, pradėti naują veiklą;
8. nereikia apsiriboti tik profesijos (karjeros) pasirinkimo problemomis, bet ir teikti
pagalbą žmonėms jų karjeros perėjimo ir keitimo, bedarbystės, persikvalifikavimo ir
panašiais atvejais;
9. būtina skatinti į karjeros vystymo gebėjimų įgijimą nukreiptą mokymąsi, naudojant
trenerius ir mentorius (Kučinskienė 2003, p.140).
Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui ir karjeros vystymui. Elgesys, kuris yra
priimtinas tėvams, gali būti paauglio tiesiogiai įgyjamas arba modeliuojamas. Bandura ir kiti
socialinio išmokimo teoretikai laikėsi nuomonės, kad paauglių elgesys yra kitų asmenų elgesio
modeliavimas. Karjeros vystymo procese išskiriamos aplinkos sąlygos (šeimos ir bendruomenės
charakteristikos) bei įvykiai, kurių žmogus dažniausiai negali valdyti, tačiau jie daro didelę įtaką jo
įgūdžių įgijimui, veiklai ir karjeros prioritetams Daugelis vaidmenų, kuriuos atlieka suaugusieji,
gali būti apibūdinami kaip atsakomybė, auklėjimas, rūpinimasis, nepriklausomybė ir kt. Tačiau
modeliavimas gali veikti ir priešinga kryptimi, t.y. sąveikaujant su tėvais, gali susiformuoti tokios
reakcijos, kurios bus panaudotos bendraujant su kitais žmonėmis.
Žmogus turi jaustis atsakingas ir įsisąmoninti savo veiksmingumą, kurio įsisąmoninimas
turi įtakos vaiko mintims, emocijoms ir veiksmams, neįsisąmoninimo atveju jis negali efektyviau
elgtis. Kuo žmogus labiau įsisąmonina savo veiksmingumą, tuo geriau jis dirba ir mokosi.
27
Apibendrinant socialinio išmokimo teorijos analizę karjeros vystymo aspektu, galima
teigti, kad elgesys, kuris yra priimtinas tėvams, gali būti paauglio tiesiogiai įgyjamas arba
modeliuojamas, reikšmingas karjeros vystymo aspektu. Tarp paauglio ir jo artimiausios aplinkos
egzistuojantis abipusis priežastingumas ir tos aplinkos normos turi įtakos vaiko savęs
įsisąmoninimo veiksmingumui ir karjeros vystymo procesui, nes karjeros sprendimų priėmimas yra
išmokstamas.
2.4. Karjeros sprendimų priėmimas
Karjeros sprendimų priėmimas, tinkamai pasirinkta profesija ir asmenybės poreikius bei
galimybes atitinkanti darbinė veikla – tai svarbūs ir itin reikšmingi dalykai kiekvieno žmogaus
gyvenime. Šiame poskyryje bus nagrinėjamas karjeros sprendimų priėmimo procesas asmenybės
raidos etapuose, išskiriant 14 – 15 metų vaikų karjeros sprendimų priėmimo specifinius bruožus ir
ypatumus.
V.Lepeškienė (1996) teigia, kad viena iš esminių save aktualizuojančio žmogaus ypatybių
– mokėjimas rinktis, kuris padėtų vaikui pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią.
R.Kočiūnas (1995) pažymi, kad karjeros procese priimami sprendimai atspindi socialinius
ir asmeninius interesus.
A.Maslou (1979) nuomone, mokėjimas rinktis – labai svarbi asmenybės ypatybė,
pasireiškianti ir kasdieninėje nedidelėje veikloje, ir renkantis svarbius dalykus, pavyzdžiui,
profesiją. Jis pažymi, kad atrasti savo identiškumą yra beveik tas pats, kaip žinoti savo pašaukimą,
pasirinkti profesiją, tačiau vaikui, kuriam leidžiama rinktis buitiniuose dalykuose, vėliau pasitiki
savo paties poreikiais ir impulsais rinkdamasis gyvybiškai svarbius dalykus, esmines vertybes
(Lepeškienė,1996).
T.Tamošiūnas (1999) teigia, kad pasirinkti profesinę veiklą skatina: 1) prigimtis – gabumai
ir aktyvumas, 2) socialinė aplinka – noras užimti joje tam tikrą padėtį, 3) subjektyvūs gyvenimo
tikslai – idealai, gyvenimo prasmės, savo misijos samprata.
J.Holland (1985) teigia, kad individas, pasirinkdamas profesiją, išreiškia savo asmenybės
individualumą.
XX amžiaus antroje pusėje Ginzberg grupė (Ginzberg, Ginsburg, Axelrad, Herma) atliko
tyrimą, kuris patvirtino hipotezę, kad profesijos rinkimasis yra procesas, dažniausiai prasidedantis
apie vienuoliktus metus ir pasibaigiantis apie aštuonioliktus, ir apimantis 6 – 10 metų laikotarpį
(Kučinskienė,2004).
Profesijos rinkimosi procese išryškėja trys periodai, kuriuos pereina kiekvienas individas
prieš priimdamas pirmąjį reikšmingą karjeros sprendimą (4 lentelė):
28
4 lentelė. Profesijos rinkimosi proceso ypatumai (Zunker 1998)
Periodas Amžius Charakteristikos
Fantazijų Vaikystė ( iki 11 metų) Vaikas svajoja, kuo bus suaugęs. Jis dar nepajėgus remtis reikšmingesniais asmeninių gebėjimų ar profesijų ypatumų svarstymais. Pamažu žaidimai (ypač laikotarpio pabaigoje) tampa orientuoti į darbą ir atspindintys veiklos sritis.
Bandomasis
1. Interesų
2. Polinkių
3. Vertybių 4. Perėjimų
Ankstyvoji jaunystė ( 11 -17 metų)
Vaikas labiausiai koncentruojasi į save – vertina savo interesus, polinkius, vertybes. Gerėja darbo reikalavimų supratimas, laiko perspektyvos suvokimas. Įsisąmoninimas skirtumas tarp mėgstamų ir nemėgstamų veiklos rūšių. Polinkiai susiejami su profesinėmis aspiracijomis. Ryškėja pageidaujamų profesijų grupės kontūrai. Remdamasis tam tikromis vertybėmis, individas prisiima atsakomybę už profesijos rinkimąsi ir tam tikrą konkretų sprendimą. Individas įsisąmonina savo pasirinkimo esmę ir atsakomybę už šio sprendimo įgyvendinimą.
Realistinis
1. Tyrinėjimų
2. Apsisprendimo 3. Įgyvendinimo
Vidurinioji jaunystė ( 17 – 18 metų ir
jaunesni)
Remdamasis ankstesniais periodais pasiektu savęs pažinimu, koncentruojamasi į prieinamas profesijas, vertinant įvairių profesijų keliamus darbuotojui reikalavimus ir teikiamą naudą. Vyksta polinkių ir interesų integravimasis, vertybių hierarchijos raida ir tolesnis profesijos pasirinkimo konkretinimas Asmens profesijos rinkimosi alternatyvos susiaurėja iki 2-3, tačiau jis dar turi abejonių ir nėra galutinai apsisprendęs. Priimamas sprendimas – pasirenkama tam tikra karjeros sritis. Pasirenkama profesijos įgijimo arba darbo institucija ( organizacija).
(Šaltinis: R.Kučinskienė, 2004)
Išgyvenęs fantazijų laikotarpį, 11 – 17 metų vaikas bandomuoju laikotarpiu labiausiai
koncentruojasi į save – vertina savo interesus, polinkius, vertybes. Vertindamas savo interesus
vaikas įsisąmonina jam patinkančias ar nepatinkančias veikos sritis, bando nustatyti skirtumus tarp
jam priimtinos ir nepriimtinos veiklos. Šiame laikotarpyje vaikas savo polinkius pradeda susieti su
profesinėmis aspiracijomis, pradeda ryškėti vaiko pageidaujamų profesijų grupės kontūrai.
29
Vadovaudamasis asmeninėmis vertybėmis, interesais ir polinkiais, vaikas įsitraukia į karjeros
sprendimų priėmimą, perėjimo periode sprendimo įgyvendinimą modeliuodamas profesinius
lūkesčiais. Karjeros sprendimo priėmimas – labai atsakingas etapas žmogaus gyvenimo kelyje.
Apsisprendimo dėl karjeros sudėtingumą atskleidžia šešios Busshoff (1984) išryškintos pakopos,
kurias turi pereiti karjeros kelią besirenkantis jaunuolis(Stanišauskienė, 2004):
1. Karjeros kelio rinkimąsi reikia suvokti kaip uždavinį, t.y. jo atžvilgiu įgyti reikiamą motyvaciją ir
nusiteikimą.
2. Karjeros kelio rinkimąsi svarbu mokėti analizuoti kaip problemą, savo supratimo lygmenyje
žinoti jos sprendimo metodiką.
3. Būtina suprasti pasirinkimo galimybių realumą, mokėti įvertinti, atmesti arba priimti įvairius
pasirinkimą įtakojančius veiksnius.
4. Būtina mokėti parengti alternatyvius sprendimo variantus bei suformuluoti sprendimo priėmimo
kriterijus. Taikant asmeninę patirtį bei papildomą informaciją, reikia įvertinti suformuluotų
alternatyvų realumą.
5. Būtina suvokti asmeninę ir socialinę atsakomybę už savo sprendimus.
6. Reikia žinoti, kaip priimtą sprendimą įgyvendinti realiame gyvenime (Stanišauskienė, 2004).
Analizuojant šias pakopas, galima pastebėti, kad karjeros apsisprendimo pakopos yra sudėtingas
kelias, kurį sėkmingai įveikti gali tik psichologiškai brandi asmenybė, pasiekusi tam amžiaus
tarpsniui būdingą sambrandą. Psichologiškai brandi asmenybė geba sąmoningai suvokti asmeninę
bei socialinę atsakomybę už savo sprendimus ir žino, kaip priimtą sprendimą įgyvendinti realiame
gyvenime. Karjeros apsisprendimo pakopas paauglys sėkmingai įveikia tik tuomet, kai jis
adekvačiai save supranta, kai jo socialinis funkcionavimas visuomenėje nepažeistas ir kai jam
palanki socialinė aplinka.
Profesinio apsisprendimo procesą nagrinėjančių autorių darbuose ( Jovaiša, 1999; Beresnevičienė,
1990; Hodkinson,1986) išskiria tris elementus, kurie svarbūs profesinio apsisprendimo procese:
1) savęs pažinimas; 2) darbo pasaulio pažinimas; 3) gebėjimas suderinti abu pažinimus
( Stanišauskienė,2004).
Karjeros sprendimo priėmimo modelis išskiria pagrindinius etapus ( Kritinio mąstymo ugdymas
sėkmingai ateities karjerai, 2006, p.97):
- apsispręsti, kad reikia nuspręsti;
- surinkti informaciją apie save;
- ištirti darbo rinką;
- numatyti pasirinkimo galimybes ir jų padarinius;
- priimti sprendimą;
- sudaryti bendrą veiksmų planą;
30
- pradėti veikti;
- įvertinti pažangą ir apmąstyti veiksmus.
A.Sakalas, A.Šalčius (1997) išskiria profesijos rinkimąsi įtakojančius veiksnius (žr. 5 lentelę):
5 lentelė. Profesijos rinkimąsi lemiantys veiksniai
IŠORINIAI VEIKSNIAI VIDINIAI VEIKSNIAI
Socialiniai veiksniai: - tėvų socialinė padėtis; - mokslo įstaigų artumas; - tėvų išsilavinimas bei darbas;
- šeimos vertybinės nuostatos.
Fiziniai veiksniai: - asmens fizinė sveikata.
Ekonominiai veiksniai: - šalies ekonominė situacija; - darbo rinkos tendencijos ir padėtis.
Psichiniai veiksniai: - patirtis; - savivoka; - interesai; - polinkiai; - intelektas; - gebėjimai; - charakteris; - temperamentas; - savęs vertinimas.
Visuomeniniai veiksniai: - požiūris į išsilavinimą; - požiūris į darbą; - visuomeninių vertybių sistema.
Dvasiniai veiksniai: - asmens vertybinės nuostatos; - asmens moralinės nuostatos.
Priimant profesijos pasirinkimo sprendimus, reikia atsižvelgti į tai, kas įmanoma, tikėtina
ir pageidautina. Įmanomas sprendimas akcentuoja sprendimo saugumą, stabilumą ir patikimumą.
Tikėtinas sprendimas individą nukreipia į sunkiau pasiekiamą, bet didesnes jo raiškos galimybes
atspindintį sprendimą. Pageidautinas sprendimas akcentuoja tai, kas, sutelkus visas asmens
pastangas, turėtų būti pasiekta (Kučinskienė, 2003).
R.Kučinskienė (2003) pažymi, kad karjeros sprendimų rezultatai dažnai priklauso ne
vienam, o keliems karjeros sprendimų priėmimui įtaką darantiems subjektams: vaikui ir jo tėvams
bei kitiems šeimos nariams, pedagogams, bendruomenei ir kt. Dalyvaudami priimant kieno nors
karjeros sprendimus visi jie dažniausiai siekia skirtingų tikslų ir vadovaujasi skirtinga patirtimi.
Kiekvienas iš jų teikia tam tikrą kapitalą (socialinį, ekonominį, kultūrinį ar simbolinį), bet vaikams
svarbiausias yra tėvų kultūrinis kapitalas, skatinantis jų karjeros galimybes per kelis mechanizmus:
per informaciją apie švietimo sistemą, per stimuliuojančią strateginę elgseną, per pagalbą
sprendžiant mokymosi problemas, per aspiracijų skatinimą, per praktinę pagalbą ieškant
informacijos ir per socialinę integraciją (Hatcher, 1998); (Hodkinson, Sparkes, 1997, p. 35).
31
Apibendrinant, galima teigti, kad priimant karjeros sprendimus labai svarbi individo
psichologinė branda ir gebėjimai numatyti, apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes, taip pat pamatyti
realų savęs vaizdą. Priimant karjeros sprendimus labai svarbu gebėti adekvačiai įvertinti savo
galimybes bei siekiamų tikslų realumą. Negebėjimas adekvačiai įvertinti savo galimybių,
informacijos stoka ir tikslų netyrėjimas, didina nepamatuotų karjeros sprendimų riziką. Taigi, vaiko
socialinės integracijos visuomenėje ir karjeros sprendimų priėmimo procese labai svarbus tėvų
vaidmuo ir jų kultūrinis – socialinis kapitalas, kaip atskaitos taškas tolesnei vaiko karjeros raidai
arba vaiko karjeros kapitalui.
3. SOCIALINIO DARBUOTOJO PAGALBOS GALIMYBĖS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKAMS PRIIMANT KARJEROS SPRENDIMUS
3.1. Socialinio darbuotojo funkcijos darbui su socialinės rizikos šeimų vaikais
Socialinės rizikos šeima yra socialinio darbo objektas. Socialinio darbuotojo profesinės
kompetencijos pagrindas – žinios, vertybės ir įgūdžiai turi būti integruoti ir naudojami kiekvienos
dienos darbe įgalinant ir veiklinant klientą. Svarbu sugebėti pasinaudoti žiniomis, įgūdžiais ir
vertybėmis dramatiškose, sunkiose ir neprognozuojamose situacijose (Liobikienė,2006). Šioje
darbo dalyje siekiama atskleisti socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis veiklos ypatumus
ir funkcijas bei išsiaiškinti ar socialinio darbuotojo pareigybėse numatytas pagalbos ir paslaugų
teikimas socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus.
Socialinio darbuotojo profesija – tai darbas, kurio tikslas padėti žmogui rasti išeitį,
susidūrus su sunkumais, problemomis, siekiant harmoningesnio gyvenimo. Šios profesinės
pagalbos objektas yra žmogus – individas, šeima, žmonių grupė institucija, turinys sunkumų
(Lukoševičienė,1999,p.8).
Socialinis darbuotojas - specializuotas darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis.
Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimoms teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių
socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią aplinką, sveiką ir darnią aplinką savo namuose,
šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį
vystymąsį ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas
socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.
D. Vilkauskaitė (2001) teigia, kad socialinio darbuotojo uždavinys yra padėti klientui tapti
savarankiškam, autonomiškam, gebančiam analizuoti savo problemas ir priimti sprendimus. Šio
modelio atžvilgiu klientas apibūdinamas kaip asmenybė, nukreipianti savo pastangas norimiems
32
pokyčiams ar tikslams pasiekti. Todėl siekiant padėti žmogui, reikia visapusiškai analizuoti
situaciją, nes būtent problemų pobūdis nulemia modelio rinkimąsi, o ne socialinio darbuotojo
kompetencija.
LR Socialinių paslaugų įstatyme numatytos socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai (
Nr. X-493, str.18) išskiriamos socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis veiklos 3:
• tirti socialinės rizikos šeimų socialinę situaciją;
• vykdyti socialinių problemų socialinės rizikos šeimoms iškilimo prevenciją;
• nustatyti socialinės rizikos šeimų socialinių paslaugų poreikį;
• planuoti ir teikti socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms;
• vertinti socialinės rizikos šeimai teikiamos socialinės priežiūros veiksmingumą ir
efektyvumą;
• telkti pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų ir kitų specialistų komandą darbui su
socialinės rizikos šeimomis;
• rinkti ir kaupti informaciją apie socialinės rizikos šeimų socialines problemas ir jų socialinę
aplinką;
• teikti išvadas ir siūlymus dėl socialinės rizikos šeimų socialinės situacijos bei jų problemų
sprendimo būdų;
• teikti siūlymus dėl socialinės rizikos šeimos įrašymo ir išbraukimo iš socialinės rizikos
šeimų apskaitos;
• socialinės rizikos šeimoms, ugdant ir palaikant suaugusių šeimos narių socialinius
įgūdžius;
• teikti siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui apriboti socialinės paramos teikimą
ar keisti ją socialinėmis paslaugomis toms socialinės rizikos šeimoms, kurios trukdo
planuoti ir vykdyti socialinę priežiūrą, naudoja gaunamą finansinę paramą neatsižvelgdamas
į šeimos interesus ir ne pagal paskirtį;
• kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų trukdoma planuoti
ir vykdyti socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoje.4
Apibendrinant galima teigti, kad analizuotame LR Socialinių paslaugų įstatyme neišskirtas
socialinio darbuotojo vaidmuo ir nenumatyta socialinė pagalba socialinės rizikos šeimų vaikams
priimant karjeros sprendimus. Dokumente aprašomos socialinio darbuotojo veikos kryptys, kuriose
nenumatytos priemonės socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus. Svarbu tai,
3 http://www.socmin.lt
4http:// www.socmin.lt
33
kad dokumente minima, jog teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti
užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams. Pastebėta, kad valstybiniame lygmenyje
nepakankamai įsigilinta į socialinio darbo ir socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis
misiją, nes dokumente penkis kartus paminėta sąvoka „priežiūra“, t.y. „saugoti“, „stebėti“,
„kontroliuoti“ socialinės rizikos šeimą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2008). 5
Vadinasi, socialinis darbuotojas iš esmės tampa ne kliento įgalintojas, kuris sprendžia
problemas kartu su klientu ir jį įgalina bei veiklina, o veikiau darbuotojas, kuris prižiūri ir
kontroliuoja socialinės rizikos šeimą. Atsižvelgiant į socialinės rizikos šeimų pažeidžiamumą ir
socialinę izoliaciją, joms labiau reikalingas profesionalus įgalintojas – pagalbininkas, o ne
institucinis prižiūrėtojas.
3.2. Socialinio darbuotojo pagalba ir intervencija socialinės rizikos šeimų
vaikams priimant karjeros sprendimus
Šiame poskyryje nagrinėjamos socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis pagalbos
ga limybės, socialinės rizikos šeimų vaikams karjeros sprendimų priėmimuose.
L.C. Johnson (2001) pažymi, kad socialinio darbuotojo pagrindinis darbas yra kompleksinė
parama šeimai. Svarbiausias klientas yra vaikas. Darbo pradžioje dirbama su socialinio bendravimo
problemas patiriančiu vaiku, o po kiek laiko įtraukiama ir jo šeima. Iš pradžių būtina padėti vaikui
išsivaduoti iš jį slegiančio gėdos ir kaltės jausmo dėl tėvų netinkamo gyvenimo būdo, išmokyti jį
nesijausti kaltam dėl to, kas vyksta šeimoje, ir priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir tik tada į darbą
įtraukti tėvus. Šie pirmi žingsniai yra itin svarbūs, norint spręsti problemą šeimoje kompleksiškai..
V.Legkauskas (2008) pažymi, kad pagalba ne visuomet yra pageidaujama, o reikalingumas
priklauso nuo kelių veiksnių: taip, kaip bus reaguojama į pagalbą, priklauso nuo padedančio asmens
savybių ir motyvų; prieš prašydamas pagalbos ir ją priimdamas žmogus bandys įvertinti pagalbos
tikslus; pagalba bus priimta, jei jos tikslas yra pagerinti žmogaus padėtį; jei padedantis asmuo
išnaudoja pagalbą kaip dominavimo ir kontrolės priemonę, tokia pagalba nebus per daug
džiaugiamasi.
Rizikos grupei priskiriamų vaikų sampratą jungia du pagrindiniai bruožai, nes rizikos
vaikų elgesys neatitinka įprastų visuomenės normų ir dėl to jie išgyvena nuolatinę riziką. Siekiant
sumažinti šių vaikų socialinę atskirtį, reikia dirbti dviem kryptimis:
1) Esamų problemų mažinimas, t.y. situacijos analizės atlikimas; 2) prevencinė veikla, t.y.
rizikos analizės atlikimas (Leliūgienė, Juodeikaitė ,2005).
5 http:// www.autoinfa.lt
34
L.Ball (1998) išskiria socialinio darbuotojo darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais
principus:
1. Vaikų gerbūvis ir vystymasis yra pagrindinis dalykas.
2. Vaikai turi būti gerbiami, o jų poreikiai patenkinami.
3. Tėvų atsakomybė už jų vaikus turi būti pripažinta ir gerbiama.
4. Tėvai yra pirmieji žmonės, lavinantys savo vaikus ir tai turi atspindėti santykiuose su kitais
asmenimis besirūpinančiais vaikais.
5. Tėvai turi gauti visą informaciją apie paslaugas, teikiamas jų gyvenamajame rajone, kad
galėtų pasirinkti.
6. Vadovautis holistiniu požiūriu, jog dirbama su visa šeima bei jos aplinka, o ne šeimai.
Socialinio darbuotojo darbo procesas susideda iš keturių etapų (L.Ball,1998):
1. Poreikio nustatymas – poreikių ir sunkumų įvertinimas.
2. Planavimas – atitinkamai situacijai įvertinti, numatomas darbo planas.
3. Įgyvendinimas – numatyto darbo plano įgyvendinimas.
4. Įvertinimas – socialinis darbuotojas įvertina savo darbą.
Šeimos poreikiams nustatyti, būtini sekantys žingsniai:
1. Surinkti pagrindinę informaciją apie šeimą ir jos socialinį kontekstą.
2. Nustatyti šeimos poreikius ir prioritetus.
3. Nustatyti, į kuriuos poreikius reikia atkreipti dėmesį.
4. Sužinoti, kokios realios galimybės šiuos poreikius patenkinti.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinis darbuotojas, kaip tarpininkas tarp šeimos ir
visuomenės, galėtų padėti socialinės rizikos šeimų vaikams priimti racionalius karjerus sprendimus
ir būti tarpininku tarp šeimos ir darbo pasaulio atstovų. Ši veikla turi prasmę, nes padėtų socialinės
rizikos šeimų vaikams socialiai funkcionuoti visuomenėje ir sėkmingai į ją integruotis, o ne
atsidurti socialinėje atskirtyje.
3.3. Socialinio darbo pagalbos modeliai socialinės rizikos šeimų vaikams
priimant karjeros sprendimus
Šiame poskyryje pateikiami socialinio darbo pagalbos modeliai socialinės rizikos šeimų
vaikams priimant karjeros sprendimus.
Sisteminis modelis (į užduotį sutelktas metodas). Sisteminį modelį sudaro keletas
tarpusavyje susijusių etapų, atspindinčių bendrą problemų sprendimo nuoseklumą ir struktūrą
(Willke, 1982). Sisteminis modelis leidžia analizuoti socialines situacijas, remiantis holistinėmis
perspektyvomis, sukoncentruojant dėmesį į žmonių tarpasmeninius santykius, t.y. šeimos santykius.
35
H. Bartlett (1970) teigia, kad sisteinis modelis leidžia pažvelgti į situaciją struktūriniu aspektu, t.y.
kliento problemą traktuoti kaip mikro ar makro sistemų dalį, kurios veikia visuomenės pokyčius.
Sisteminis modelis nukreipia klientą pokyčiams ar tikslams pasiekti, tačiau akcentuojamos kliento
pastangos. Siekiant padėti socialinės rizikos šeimai ir jų vaikams, reikia visapusiškai analizuoti
situaciją ir nustatyti šeimos poreikius, nes problemų identifikavimas nulemia modelio rinkimąsi.
Sisteminis modelis (į užduotį sutelktas metodas). Šis metodas koncentruojasi į
trumpalaikius ir kliento pasirinktus tikslus. Trumpalaikiai tikslai efektyvesni, nei tikslas be galutinio
siekio. Šio metodo problemų priežastis nėra klientas, o problemos atsiradimo priežasčių ieškoma
išoriniuose faktoriuose, socialinis darbuotojas ir klientas dirba kartu, socialinis darbuotojas labiau
veikia kaip pagalbininkas, kuris padeda spręsti iškilusias problemas. Metodas sustiprina klientų
jėgas ir pastangas, o tai labai svarbu priimant karjeros sprendimus.
Išskiriami penki pagalbos klientui etapai (Ball, 1998) :
1.Problemos tyrimas. Kliento problemos detalizuojamos, išaiškinamos, išryškinamos,
apibrėžiamos ir klasifikuojamos pagal svarbą klientui.
2.Numatomas pokyčių tikslas. Socialinis darbuotojas kartu su klientu nustato siekiamo
pokyčio tikslą, planuojami uždaviniai ir detalizuotos sutartinės užduotys. Klientas turi surasti
trokštamus ir įmanomus tikslus bei juos apibrėžti ir klasifikuoti tariantis su socialiniu darbuotoju.
Socialinis darbuotojas nustato terminą ir priemones klientui, padeda pasirinkti ir pasiekti tikslus.
Kartu nustatomos socialinio darbuotojo ir kliento pokalbio laiko ribos.
3.Tikslo formulavimas. Suformuluojamas socialinio darbuotojo ir kliento iškeltas tikslas.
Tikslas turi būti pasiekiamas, ir atsižvelgiant ir problemą, specifinis. Klientas tikslą aptaria kartu su
socialiniu darbuotoju. Socialinis darbuotojas ir klientas nustato įsipareigojimų tikslus.
4.Tikslo siekimas. Socialinis darbuotojas ir klientas vykdo nustatytus įsipareigojimus, kartu
analizuoja kliūtis ir nesėkmes. Šiame etape ryškėja esminis dalykas – mokyti klientą savarankiškai
spręsti savo problemas ateityje.
5.Įvertinimas ir užbaigimas. Pagalbos teikimo pabaigoje analizuojamas besibaigiantis
procesas, nustatomi pasiekto darbo privalumai ir trūkumai, įvertinami pasiekimai, socialinio
darbuotojo ir kliento pastangos.
Apibendrinant galima teigti, kad ši tinkamu laiku suteikta pagalba yra efektyvi, kiek ir
ilgalaikė pagalba. Situacijos kontroliavimas stiprina kliento savigarbą, savarankiškumą ir
nepriklausomybę, ribotas ir trumpas laiko tarpas dažnai skatina klientą įvykdyti įsipareigojimus.
Sisteminis socialinio darbo modelis yra apibrėžtas laiko, iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui
bei kliento pažangos vertinimui. Modelis gali būti sėkmingai taikomas karjeros sprendimų
priėmime, nes klientas įsipareigotų savarankiškai tenkinti savęs įprasminimo poreikius (pvz.
sunkumų mokykloje įveikimas – įsipareigoja lankyti pamokas ir pan., papildomos veikos atradimas
36
– įsipareigojimas ir t.t.), numatydamas jų įgyvendinimo trumpalaikius uždavinius ir juos
aptardamas su socialine darbuotoja (kas pavyko, kas nepavyko). Sisteminis modelis atveria
galimybes kliento stipriųjų pusių perspektyvai, savarankiškumui, aktyvumui, mokymuisi ir
atsakomybės prisiėmimui, t.y. kliento įgalinimui ir veiklinimui.
Krizės intervencijos modelis. Krizė yra situacija, dėl kurios sutrinka asmens, šeimos ar
grupės psichinė ar visuomeninė pusiausvyra. D.Vitkauskaitė (2001) išskiria krizės požymius, kurie
yra: sudėtinga situacija, įprastiniai sprendimo būdai jai įveikti neveiksmingi, naujų būdų sugalvoti
negali, stiprus sutrikimas ir bejėgiškumas, negebėjimas lanksčiai ir greitai pakeisti elgseną,
abejonės dėl gyvenimo prasmės, neigiamas savęs ir kitų vertinimas ir pan.
Z.Pluzek (1996) teigia, kad krizė yra situacija, kai žmogus susiduria su sunkumais
norėdamas realizuoti jam svarbius tikslus, kai negali jų įveikti kitais būdais.
D. Vitkauskaitė (2001) išskiria krizės požymius: sudėtinga situacija, įprastiniai sprendimo
būdai jai įveikti pasirodo neveiksmingi, naujų būdų sugalvoti negali, stiprus sutrikimas ir
bejėgiškumas, negebėjimas lanksčiai ir greitai pakeisti elgseną, depresyvumas, abejonės dėl
gyvenimo prasmės, neigiamas savęs vertinimas ir kiti. Autorė mano, kad per krizes išryškėja
asmens ir aplinkos disbalansas, kurio pozityvus sprendimas sąlygoja asmens augimą, jo atsparumą
išorės veiksniams.
N.Liobikienė (2006) pažymi, kad krizinėje situacijoje labai svarbūs pagalbos resursai. Kuo
platesnis ir stipresnis pagalbos resursų tinklas, tuo didesnė tikimybė greičiau gauti pagalbą, o
ankstyva intervencija sumažina neigiamas krizės pasekmes, o kitais atvejais – jų išvengiama.
Todėl darbe pateikiamas krizės intervencijos modelis, kuris remiasi individualių problemų
sprendimo metodu ir susideda iš kelių nuoseklių etapų. Pirminiame etape labai svarbu įvertinti
situaciją, kuri priverčia klientą kreiptis pagalbos: kliento dabartinę būseną, jo gebėjimus, aptariami
tolesni žingsniai, tikslai ir konsultacijų pobūdis. Reikia asmenį palaikyti, mažinti jam nerimą,
parodyti nuoširdumą ir susirūpinimą. Kitame etape darbuotojas turėtų padėti klientui suvokti
ankstesnius elgesio modelius ir pasiūlyti naujus. Čia svarbu diskutuoti, paskatinti elgtis teigiama
linkme. Svarbu, kad žmogus spręsdamas problemas, taptų vis savarankiškesnis ir aktyvesnis, o
socialinis darbuotojas turėtų užleisti klientui iniciatyvą. Baigiamajame etape reiktų aptarti pokyčius,
rezultatus, pateikti apibendrinimus, įvertinti pasikeitimus.
Šis modelis naudotinas įvairiems klientams ir įvairioms situacijoms spręsti, vadinasi, tinka
ir socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams. Naudojant krizės intervencijos modelį, vėliau pagalbą
būtų galima tęsti naudojant ir kitas strategijas bei metodus – individualiai konsultuoti, grupinį
darbą, psichoterapiją ir kitus metodus.
Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai darbuotojai socialinės rizikos šeimų vaikų
problemas galėtų spręsti naudodami sisteminį bei krizių intervencijos modelius. Modeliai gali būti
37
taikomi, atsižvelgiant į šeimos ir vaiko poreikius, ieškant socialinių partnerių ir stiprinant ryšius su
darbo rinka ( Karjeros centrai, ugdymo įstaiga ir pan.). Šių modelių taikymas gali padėti klientus
įgalinti, veiklinti ir atstatyti jų socialinį funkcionavimą.
38
4. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ KARJEROS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO SAVITUMŲ TYRIMAS IR METODOLOGIJA
4.1. Tyrimo metodologija
Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 10 tiriamųjų : 5 – socialinės rizikos šeimų vaikai ; 5 –
vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei.
Tyrimo metodai. Tyrimą sudaro du etapai:
1. Pirmas etapas. Kokybinis tyrimas – socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų
socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pusiau struktūruotas interviu apie jų požiūrį į šeimos
ir aplinkinių pagalbą priimant karjeros sprendimus. Tyrime naudojamas interpretavimo
grindžiamos fenomenologijos duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu.
2. Antras etapas.Diferencinio diagnostinio tyrimo metodu (pagal E.Klimovą) apklausti
socialinės rizikos šeimų vaikai ir vaikai, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų grupei.
Tyrimo instrumentai. 1.Pusiau struktūruotas interviu. Pirmame etape buvo pasirinktas
kokybinis tyrimas, nes „kokybinis tyrimas yra suvokimo procesas, kuris grindžiamas
individualiomis metodologinėmis žmonių socialinių problemų tyrimo tradicijomis. Tyrėjas
sukonstruoja kompleksinį, holistinį paveikslą, analizuoja žodžius, išsamiai perduoda informantų
požiūrius bei atlieka tyrimą natūralioje aplinkoje“ (Luobikienė ,2000,p.98). Kokybiniais metodais
surinkta informacija nepateikia tikslių skaičių ir priklausomybių, todėl kreipiamas dėmesys ne į
statistinius duomenų pasiskirstymus, o turininę analizę. Remiantis kokybine informacija, daromos
išvados. Tokie metodai naudojami, kai reikia nustatyti požiūrius, poreikius, suvokimą.
Interpretavimo grindžiamos fenomenologijos duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas
interviu ( .Žydžiūnaitė, 2006).
Tyrimo instrumentą sudaro 3 klausimai:
1. Kaip manai, kam žmogui reikalinga profesija ?
2. Kuo norėtum būti ir kokį darbą ateityje ketini dirbti?
3. Kaip šeimos nariai ir aplinkiniai Tau padeda priimti sprendimus dėl karjeros
(profesijos)?
2. Diferencinis-diagnostinis tyrimas. Antrajame etape - diferencinio diagnostinio tyrimo
metodu (pagal E.Klimovą) apklausti socialinės rizikos šeimų vaikai ir vaikai, kurie nepriskiriami
socialinės rizikos šeimų grupei. Diferencinio diagnostinio klausimyno pagal E. A. Klimovą pagalba
39
tiriamasis identifikuoja savo polinkius ir interesus, turi galimybę sužinoti labiausiai tinkančią
veiklos sritį ir profesijų klasifikacija pagal darbo objektą. Darbo objektas yra tai, su kuo žmogus
dirba ir į ką nukreipta jo veikla. Metodikos sudarytojas E.Klimovas profesinę veiklą suskirstė į
penkias sritis pagal pagrindinį darbo objektą.
Tyrimo instrumentą sudaro testas, kuris identifikuoja penkias tiriamųjų profesinės veiklos
sritis pagal pagrindinį darbo objektą:
• Srityje "Žmogus ir gamta" susiduriama su gyvūnais ir augalais, mikrobiologiniais procesais.
• Srityje "Žmogus ir technika" dirbama su technikos objektais: mašinomis, mechanizmais,
medžiagomis, energija.
• Srityje "Žmogus ir žmogus" dirbama su žmonėmis ar jų grupėmis, kolektyvais.
• Srityje "Žmogus ir ženklų sistema" perdirbama informacija (žinios), pateikiama ženklų,
šifrų, kodų, skaičių, dirbtinių ar natūralių kalbų forma.
• Srityje "Žmogus ir meninis vaizdas" darbo objektai - meniniai vaizdai, jų dalys, elementai ir
savybės.
Tyrimo etika. Atliekant tyrimą dviejuose etapuose buvo laikomasi tyrimo etikos principų.
Su respondentais dėl interviu buvo tartasi iš anksto, buvo numatytas laikas ir paaiškintas interviu
tikslas. Interviu pradžioje tiriamiesiems buvo pasakyta kiek numatyta laiko skirti susitikimui.
Tiriamieji buvo informuoti, kad tyrėjas duomenis panaudos tyrimui, užtikrinant respondento
konfidencialumą.
4.2. Tyrimo organizavimas
Tiriamieji. Pirmojo etapo kokybiniame tyrime dalyvavo 5 socialinės rizikos šeimų vaikai
ir 5 vaikai, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų grupei. Tyrime dalyvavusių vaikų amžius
nuo 14 iki 15 metų. Iš 5 tyrime dalyvavusių socialinės rizikos šeimų vaikų, 3 yra specialiųjų
poreikių vaikai, kurie ugdymo įstaigoje mokosi pagal modifikuotą programą. 1 socialinės rizikos
šeimoje sezoninius darbus dirba mama, tėvai išsiskyrę; 2 socialinės rizikos šeimose – tėvai
bedarbiai, tėvas girtauja; 1 socialinės rizikos šeimoje – mama dirba sezoninį darbą, tėvas ; dirba
sezoninius darbus; 1 socialinės rizikos šeimoje dirba vaikų tėvas ir pamotė, namuose nuolat
konfliktuojama su pamote, tėvas ilgai dirba.
Iš 5 tyrime dalyvavusių vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų grupei, visi mokosi
pagal bendrojo lavinimo ugdymo programas. 4 vaikai gyvena pilnose šeimose, kuriose dirba abu
tėvai, 1 vaikas gyvena nepilnoje šeimoje, t.y. su mama, mama dirba, tėvai išsiskyrę.
Tyrimo procesas. Pirmame tyrimo etape - 5 socialinės rizikos šeimų vaikų ir 5 vaikų,
kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų grupei, buvo ieškoma tarpininkaujant mokyklų
40
socialiniams pedagogams ir seniūnijų socialiniams darbuotojams. Toks respondentų paieškos būdas
buvo pasirinktas, nes manyta, kad socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai turėtų žinoti
socialinės rizikos šeimų vaikus ir vaikus, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei.
Ieškant tiriamųjų nepasitaikė jokių kliūčių. Tyrimo metu buvo atliekamas tiesioginis interviu,
pokalbiai buvo užrašyti diktofonu ir atlikta turinio analizė. Interviu trukmės vidurkis – 40 min.
Gautas verbalinis duomenų masyvas, pagal turinio analizės metodą, buvo analizuojamas 3
etapais:1)daug kartų skaitomi tekstai;2) ieškoma semantiškai artimų atsakymų ir „raktinių“ žodžių,
konstruojamos subkategorijos ir kategorijos.3) interpretuojamos ekstrahuotos subkategorijos ir
kategorijos.
Antrajame tyrimo etape, tiriamiesiems buvo pateiktas testas pagal diferencinio diagnostinio
tyrimo metodą (pagal E.Klimovą). Respondentams buvo pateiktas testas, paaiškinta testo pildymo
metodika.
Tyrimo vieta. Tyrime dalyvavę vaikai gyvena Kauno rajone.
4.3. Tyrimo duomenų analizė
Atlikus socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų
vaikų grupei, užrašytų interviu tekstų analizę, buvo išskirtos tokios pagrindinės
kategorijos(6lentelė):
6 lentelė. Pagrindinės tyrimo kategorijos
Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei
Kategorija Kategorija
Profesiniai lūkesčiai Apsisprendimas dėl profesijos Neapsisprendimas dėl profesijos Bendravimas šeimoje (pozityvios ir negatyvios patirtys) Bendravimas su bendraamžiais (pozityvios ir negatyvios patirtys) Vaiko jausmai (pozityvios ir negatyvios patirtys) Pagalbos poreikis Paslaugų poreikis Informacijos poreikis Kaltinimai aplinkai Savęs ir kitų kaltinimas Įtampa namuose
Profesiniai lūkesčiai Apsisprendimas dėl profesijos Neapsisprendimas dėl profesijos Dvejoja dėl profesijos pasirinkimo Bendravimas šeimoje (pozityvios ir negatyvios patirtys) Bendravimas su aplinkiniais (pozityvi patirtis) Vaiko jausmai (pozityvios ir negatyvios patirtys) Pagalbos poreikis Paslaugų poreikis Informacijos poreikis Sėkminga vaiko savirealizacija
Tyrimo tikslinė grupė – socialinės rizikos šeimų vaikai ir tiriamųjų užrašytų interviu tekstų
analizė, kuri lyginama su kontrolinės grupės, t.y. vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų
41
vaikų grupei, užrašytų interviu tekstų analize, išskiriant pagrindines teksto analizės kategorijas ir
subkategorijas. Tyrime buvo iškeltos 4 hipotezės, kurias reikia šiuo tyrimu patvirtinti arba paneigti.
Vaiko požiūris į profesijos reikalingumą. Zunker ( 1998) pažymi, kad 14 -18 metų
paauglių karjeros vystymo uždavinys – skaidrinimo uždavinys. Šiame amžiaus tarpsnyje vyksta
karjeros vystymo pažintinis procesas, kurio metu formuluojamas profesinis tikslas, paremtas
išteklių žinojimu, atsitiktinumų, interesų, vertybių reikšmės supratimu ir to įtaka pageidaujamos
profesijos siekimo planavimui.
R.Kočiūnas (1995) pažymi, kad karjeros procese priimami sprendimai atspindi socialinius
ir asmeninius interesus.
7 lentelė. Vaiko požiūris į profesijos reikalingumą
Vaiko požiūris į profesijos reikalingumą
Subkategorija Kategorija
Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei
Užmokestis už darbą (4) Užmokestis už darbą (3) Gera savijauta (3) Padėti kitiems (3) Daiktų įsigijimas Prasminga veikla (2) Darbas turi patikti Mėgiamas darbas Noras būti vadovu Sugebėjimų pritaikymas darbe Nenori sunkiai dirbti Savęs realizavimas Atsakomybės jausmas Profesiją sieja su polinkiais
Išlaikyti šeimą Šeimos kūrimas
Negyventi skurde Geras gyvenimas
Gyventi be skolų Noras pasiturimai gyventi Mokymosi sunkumai Didesnis pasitikėjimas savimi - Turėti gerą darbą - Dirbti turi visi sveiki žmonės - Saugumo jausmas - Bendradarbiavimas su kitais
Profesiniai lūkesčiai
Iškelta pirma hipotezė yra tokia: „Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai
atspindi jų socialinius ir asmeninius interesus“. Pirmiausia reikia panagrinėti, ką šiuo klausimu
mano socialinės rizikos šeimų vaikai. Pirmas klausimas „Kaip manai, kam žmogui reikalinga
profesija ?“, nagrinėja iškeltą hipotezę, visi 5 kalbinti vaikai atsakė glaustai, nedaug pasakojo.
Tiriamųjų pasisakymai apie profesinius lūkesčius atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Tiriamųjų
profesiniai lūkesčiai ir tikslai neprieštarauja aprašytai teorinei daliai. Profesiniai lūkesčiai ir tikslai
pažintiniame procese (14 – 15 metų) formuluojami remiantis asmenine patirtimi, stebint artimiausią
jam socialinę aplinką, atsitiktinumų, interesų, vertybių reikšmės supratimu ir jų įtaka
pageidaujamiems profesiniams siekiams bei socialiniams ir asmeniniams interesams atspindėti.
42
Socialinės rizikos šeimų vaikai profesinius lūkesčius pirmiausiai sieja su materialine gerove, t.y.
užmokesčiu už darbą (4 kategorijos) ir daiktų įsigijimu. Šeimoje išgyventi ankstyvieji patyrimai ir
artimiausios socialinės aplinkos ypatumai, tiriamuosius motyvuoja profesijos įsigijimą ir
profesinius lūkesčius sieti su socialiniais interesais, t.y. galimybe ateityje išlaikyti šeimą, negyventi
skurde ir gyventi be skolų. 3 tiriamieji paminėjo, kad profesija žmogui reikalinga dėl geros
savijautos; kiti tiriamieji profesinius siekius sieja su: darbas turi patikti, noras būti vadovu, nenori
sunkiai dirbti, noras atsiskirti nuo tėvų ir mokymosi sunkumai.
Reikia paanalizuoti, ką šiuo klausimu mano vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų
vaikų grupei. Tiriamiesiems pateiktas pirmas klausimas „Kaip manai, kam žmogui reikalinga
profesija?“, visi 5 kalbinti vaikai atsakė išsamiai, pakankamai daug pasakojo. Tiriamųjų
pasisakymai apie profesinius lūkesčius atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Vaikai, nepriklausantys
socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, profesinius lūkesčius sieja su materialine gerove, t.y.
užmokesčiu už darbą (trys subkategorijos) ir noru pasiturimai bei gerai gyventi. Tačiau šie
tiriamieji, skirtingai, nei socialinės rizikos vaikai, profesinėje veikloje pirmenybę teikia pagalbą
kitiems (trys subkategorijos) ir prasmingai veiklai (dvi subkategorijos).Tiriamieji vadovaujasi
asmeninėmis vertybėmis ir jas sieja su socialiniu interesu „dirbti turi visi sveiki žmonės“ (interviu
Nr.10, p.3) bei bendradarbiavimo su kitais poreikiu. Tiriamųjų profesiniai lūkesčiai siejami su
asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą, kurti šeimą, savo sugebėjimus pritaikyti
darbe, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti didesnį pasitikėjimą savimi, turėti gerą
darbą ir saugiai jaustis.
Apibendrinant, galima teigti, kad pirma hipotezė pasitvirtina, nes tiriamų socialinės rizikos
šeimų 14 – 15 metų vaikai (skaidrinimo etapas) pažintiniame procese profesinius lūkesčius ir
tikslus formuluoja remiantis asmenine patirtimi, stebint artimiausią socialinę aplinką,
atsitiktinumų, interesų, vertybių reikšmės supratimu ir jų įtaka pageidaujamiems profesiniams
siekiams bei socialiniams ir asmeniniams interesams atspindėti. Šeimoje išgyventi ankstyvieji
patyrimai ir artimiausios socialinės aplinkos ypatumai, socialinės rizikos šeimų vaikus motyvuoja
profesijos įsigijimą ir profesinius lūkesčius sieti su materialine gerove ir socialiniais interesais, t.y.
galimybe ateityje išlaikyti šeimą, negyventi skurde ir gyventi be skolų. Profesinėje veikloje
socialinės rizikos šeimų vaikams svarbi gera savijauta, kiti tiriamieji profesijos įsigijimą ir
profesinius lūkesčius sieja su mokymosi sunkumais, patinkančiu darbu, noru būti vadovu, nenoru
sunkiai dirbti ir galimybe išeiti iš tėvų namų.
Vaikai, nepriklausantys socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, profesinius lūkesčius sieja ir
vienodą reikšmę teikia keliems aspektams: materialinei gerovei, t.y. užmokesčiui už darbą ir norui
pasiturimai bei gerai gyventi, pagalbą kitiems ir prasmingai veiklai. Tiriamieji pažymi, kad
visuomenėje turi dirbti visi sveiki žmonės, išskiriamas bendradarbiavimo su kitais poreikis.
43
Tiriamųjų profesiniai lūkesčiai siejami su asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą,
savo sugebėjimus pritaikyti darbe, kurti šeimą, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti
didesnį pasitikėjimą savimi, turėti gerą darbą ir saugiai jaustis.
Vaiko sprendimai dėl profesijos pasirinkimo. Zunker (1998) išskyrė profesijos
rinkimosi proceso ypatumus ankstyvoje jaunystėje (11 – 17 metų), t.y. bandomąjį periodą, kai
įsisąmoninimas skirtumas tarp mėgstamų ir nemėgstamų veiklos sričių, polinkiai susiejami su
profesinėmis aspiracijomis ir ryškėja pageidaujamų profesijų grupės kontūrai.
Erikson (1963) paauglystę pavadino tapatumo ir vaidmenų sumaišties krize, kada labai
svarbus tapatumo įtvirtinimas. Visos krizės viena su kita susijusios, tačiau jis pažymėjo, kad
kiekviena krizė turi būti įveikta, nes kitu atveju žmogus nebus pajėgus priimti racionalius karjeros
sprendimus. Kiekviena krizė egzistuoja iki lemiamo jos įveikimo momento, ir kiekviena iš jų, jei
sėkmingai įveikiama, stiprina bręstančią asmenybę ir įtvirtina jos gebėjimus planuoti savo
asmenines ir profesines veiklas
8 lentelė.Vaiko sprendimai dėl profesijos pasirinkimo
Vaiko sprendimai renkantis profesiją
Subkategorija Kategorija
Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei
Žino kuo nori būti (3): Kompiuterių specialistas (1) Stalius (1) Auklė (1)
Žino kuo nori būti (4): Muzikantė Žurnalistė Advokatė Informacinių technologijų specialistas
Apsisprendimas dėl profesijos
Nežino kuo nori būti (2) - Neapsisprendimas dėl profesijos
- Dvejoja dėl profesinių siekių (mokslininkas, muzikantas, gydytojas, teisininkas) (1)
Dvejoja dėl profesijos pasirinkimo
Iškelta antra hipotezė: „Socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros
sprendimus“. Pirmiausia reikia panagrinėti, ką šiuo klausimu mano socialinės rizikos šeimų vaikai.
Antras klausimas „Kuo norėtum būti ir kokį darbą ateityje ketini dirbti?“ nagrinėja iškeltą hipotezę.
Tiriamųjų pasisakymai apie profesijos pasirinkimą ir ketinimus atsirasdavo ir kitose
interviu dalyse. Tiriamųjų sprendimai dėl profesijos pasirinkimo neprieštarauja aprašytai teorinei
daliai. 3 socialinės rizikos vaikai žino kuo nori būti: kompiuterių specialistu, staliumi ir aukle. 2
socialinės rizikos vaikai nežino kuo norėtų būti.
Tiriamasis, ketinantis tapti kompiuterių specialistu, interviu metu kalbėjo apie sunkumus
mokykloje „man nesiseka mokslai“(interviu Nr.2, p.51), paauglys nežino kaip priimtą sprendimą
įgyvendinti realiame gyvenime, neadekvačiai vertina savo galimybes „kompiuteristams reikalingos
44
anglų k., matematikos ir lietuvių kalbos žinios, bet jie man nėra labai svarbūs, man ir be jų viskas
sekasi labai gerai“. Tiriamasis savo polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis „tvarkau
kompiuterius, remontuoju“, „juo būsiu, nes man sekasi, aš ir dabar tuo užsiimu“ (interviu Nr.2, p.35
-36, 34 – 35).
Tiriamasis, ketinantis tapti staliumi, polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis „patinka
drožinėti iš medžio“, „rūsyje drožinėju iš medžio“ (interviu Nr.4, p.28,31), tačiau labiau norėtų
dirbti vadovaujantį darbą „nereikia fizinio darbo dirbti“, „nereikia vargti“, „gali nieko nedirbti“
(interviu Nr.4, p.5 - 6) ir nenori dirbti sunkaus fizinio darbo.
Tiriamoji, ketinanti pasirinkti auklės profesiją, interviu metu kalbėjo apie nesėkmes
mokykloje „man labai nesiseka mokslai, visada nesisekė“, „norėjo mane palikti antramečiauti“, „aš
blogai mokinuosi ir man gali nepasisekti“ (interviu Nr.1, p.17, 18, 53), tačiau ji ketina „ pasistengti
ir pabaigti dešimtą klasę, paskui dvyliktą klasę ir įstoti į kokį nors universitetą“ (interviu Nr.1, p.73
-76). Tiriamoji priėmusi sprendimą būti aukle, tačiau motyvai dėl konkrečios profesijos labai
paviršutiniški – vaikas pažymi, kad ji „ myli mažus vaikus, patinka mažai vaikai, patinka su jais
būti“ (interviu Nr.1, p.42 -43). Interviu metu tiriamoji nepateikė racionalaus paaiškinimo apie
auklės profesiją ir šios profesijos ypatumus.
Kiti du tiriamieji nežino kuo nori būti: 1 tiriamasis nežino kokią jis profesiją norėtų rinktis,
tačiau interviu metu kalbėjo apie mechaniko profesiją „ gal galėčiau būti kokiu nors mechaniku,
apie mechaniką kažką suprantu“ (interviu Nr.3, p.20) ir apie galimybę dirbti vairuotoju „jei
nepavyktų būti mechaniku, galėčiau būti vairuotoju“ (interviu Nr.3, p.27).
Kita tiriamoji taip pat nežino kokią profesiją norėtų rinktis, tačiau svarsto įvairias
galimybes: „norėčiau būti psichologe“, „svajonė susijusi su menais”,„ tai galėtų būti architektūra,
dailės istorija, interjeras“ (interviu Nr. 5, p. 22 – 23), „rinkčiausi ekonomiką ar buhalteriją“
(interviu Nr. 5, p. 41).
Reikia paanalizuoti, ką šiuo klausimu mano vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų
vaikų grupei. Tiriamiesiems pateiktas antras klausimas „Kuo norėtum būti ir kokį darbą ateityje
ketini dirbti?“. Tiriamųjų pasisakymai apie profesijos pasirinkimą ir ketinimus atsirasdavo ir kitose
interviu dalyse. Keturi vaikai, nepriklausantys socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, žino kuo nori
būti: muzikantė, žurnalistė, advokatė ir informacinių technologijų specialistas. Vienas tiriamasis
dvejoja dėl profesijos pasirinkimo.
Tiriamoji, ketinanti tapti muzikante „ noriu būti muzikantė ir groti pianinu“ (interviu Nr.6,
p.44), polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis „muzikos mokykla man padeda galvoti apie
ateitį“ (interviu Nr.6, p.53), tačiau kaip alternatyvą tiriamoji paminėjo psichologijos studijas „arba
psichologijos studijos“, „galėčiau būti psichologe, nes esu supratinga“ (interviu Nr.6, p.53 - 54).
45
Tiriamoji, ketinanti tapti žurnaliste „noriu būti žurnaliste“ (interviu Nr.7, p.61), išskiria
asmenines savybes kodėl ji renkasi žurnalistės profesiją: „turiu gerą balsą“ „jaučiu, kad šis darbas
man tiktų“, „mane traukia nauji įspūdžiai, bendravimas su žmonėmis“ (interviu Nr.7, p.62 - 63),
kitų alternatyvų tiriamoji nėra numačiusi.
Kitas tiriamasis dvejoja dėl profesinių siekių „tvirtos nuomonės neturiu“ (interviu Nr.8,
p.112), vaikas galvoja apie keturias profesines sritis: mokslininkas - „galėčiau būti mokslininkas,
man būtų visai įdomu atlikti įvairius mokslo tyrimus chemijos ar fizikos srityje“ (interviu Nr.8,
p.34), muzikantas - „muzikantu, nes turiu gerą klausą ir esu gabus muzikai ir muzikalus“ (interviu
Nr.8, p.83 - 84), gydytojas - „visai nieko būtų dirbti gydytoju“ (interviu Nr.8, p.85), teisininkas
„viliotų teisininko profesija“ (interviu Nr.8, p.86). Tiriamajam dar sunku pasirinkti konkrečią
profesijos sritį, tačiau bandomuoju laikotarpiu ryškėja vaiko pageidaujamų profesijų grupės
kontūrai.
Tiriamoji, ketinanti tapti muzikante „ noriu būti muzikantė ir groti pianinu“ (interviu Nr.6,
p.44), polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis „muzikos mokykla man padeda galvoti apie
ateitį“ (interviu Nr.6, p.53), tačiau kaip alternatyvą, tiriamoji paminėjo psichologijos studijas “ arba
psichologijos studijos“, „galėčiau būti psichologe, nes esu supratinga“ (interviu Nr.6, p.53 - 54).
Tiriamoji, pasirinkusi advokatės profesiją „noriu dirbti teisėsaugos srityje“, „dabar ir pati
labiau norėčiau būti advokate“ (interviu Nr.9, p.12,17), išskiria asmenines savybes kodėl ji tinka
šiai profesijai „mano iškalba gera“ (interviu Nr.9, p.23), tiriamoji kaip alternatyvą pasirinkusi
policininkės profesiją.
Tiriamasis, ketinantis tapti informacinių technologijų specialistu, polinkius sieja su
profesinėmis aspiracijomis:„mane labai domina viskas, kas susiję su informatika“, „manau, kad jau
esu pasiruošęs šitai profesijai – kompiuteriu dirbu gerai, žinau paskirtis, naudoju ir valdau
įvairiausias programas, keletą programų esu pats patobulinęs, galiu jas kurti“ (interviu Nr.10, p.18,
22 - 23), tačiau informacinių technologijų profesijai yra numatęs alternatyvas: „jei nepavyktų
galėčiau būti elektriku“, „galėčiau būti virėju“, „galėčiau dirbti informatikos mokytoju“ (interviu
Nr.10, p.43,49, 52).
Apibendrinant, galima teigti, kad antra hipotezė pasitvirtina, nes tiriami socialinės rizikos
šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros sprendimus. Tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai
polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis, bet neadekvačiai ir neracionaliai vertina savo
gebėjimus ir galimybes, sunkumų mokykloje ir ribotų galimybių nesieja su numatoma profesine
veikla, nežino pasirinktų profesijų ypatumų ir kaip priimtus sprendimus įgyvendinti realiame
gyvenime. Du tiriami socialinės rizikos vaikai nežino kokią profesiją norėtų rinktis, tačiau
profesijos rinkimosi procese tiriamieji (bandomasis periodas) išskyrė mėgstamas veiklos sritis.
46
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pasirinktoms profesijoms
išskyrė daugiau alternatyvių profesijų, nei socialinės rizikos šeimų vaikai. Vaikai, nepriskiriami
socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pomėgius, interesus ir papildomą veiklą sieja su profesinėmis
aspiracijomis, įvardija savo stiprybes, pasirinktą profesiją sieja su komunikaciniais, analitiniais,
moksliniais (išradimų), meniniais gebėjimais ir gebėjimais informacinių technologijų srityje.
Vaiko požiūris į savirealizaciją. A.Sakalas, A.Šalčius (1997) išskiria profesijos rinkimąsi
įtakojančius vidinius (psichinius) veiksnius: patirtį, savivoką, polinkius, intelektą, gebėjimus,
charakterį, temperamentą ir savęs vertinimą.
9 lentelė. Vaiko požiūris į savirealizaciją
Vaiko požiūris į savirealizaciją
Subkategorija Kategorija
Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei
Pozityvus požiūris - Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje (3) - Papildoma veikla (5) - Polinkiai padeda pažinti save - Sėkmė visose srityse - Pastangos dėl profesinių siekių - Pasitikėjimas savimi - Pagalba kitiems
Vaiko savirealizacija
Antras klausimas „Kuo norėtum būti ir kokį darbą ateityje ketini dirbti?“ toliau nagrinėja
iškeltą hipotezę, tačiau vaiko savirealizacijos aspektu, nes interviu analizuotame tekste buvo išskirta
kategorija „Vaiko savirealizacija“. Ši kategorija reikšminga dėl pastebėjimo, kad socialinės rizikos
vaikai mažai kalbėjo apie savo privalumus, nepaminėjo asmeninių laimėjimų mokykloje ar kitoje
veikloje, taip pat neužsiminė apie papildomą veiklą.
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, daug ir išsamiai pasakojo apie
savo laimėjimus mokykloje „mokausi devintukais ir dešimtukais“ (interviu Nr.6, p. 97), „aš gerai
mokausi“ (interviu Nr.7, p.64), „mokausi dešimtukais“, „visur sekasi – muzikoje, moksluose“
(interviu Nr.8, p.32, 31) ir kitoje veikloje „dalyvauju tarptautiniuose konkursuose“, „esu konkursų
nugalėtoja ir laureatė” (interviu Nr.6, p.60), „skaitovų konkurse užėmiau pirmą vietą“ (interviu
Nr.7, p.43), „ užsienio konkursuose atstovauju Lietuvą“, „dalyvavau priėmime pas Prezidentą,
Vyriausybės rūmuose“ (interviu Nr.8, p. 94) bei pasakojo apie papildomą veiklą „aš lankau muzikos
mokyklą, groju pianinu“(interviu Nr.9, p. 40-41), „dabar susidomėjau japonų kalba“, „lankau regbį,
reikia į treniruotes važiuoti (interviu Nr.10, p.62, 48). Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų
vaikų grupei, teigia, kad polinkiai „muzika“, knygų skaitymas“, „renginių organizavimas“, „labai
47
patinka bendrauti“ (interviu Nr.6, p.13-14) padeda pažinti save ir įgyti didesnio pasitikėjimo savimi
ir savo galimybėmis. Kiti tiriamieji išskyrė stiprią motyvaciją „mokausi labiau dėl savęs“, „viską
noriu pasiekti pati“ (interviu Nr.9, p. 25, 52) ir asmenines pastangas „dabar labai stengiuosi
mokytis“, „per pamokas net arčiau mokytojų atsisėdau, kad viską geriau suprasčiau“ (interviu Nr.9,
p.25,39) dėl profesinių siekių bei pagalbos suteikimą aplinkiniams „kai reikia klasiokams visada
padedu įveikti sunkumus“, „jie pasitiki manimi, nes visada prašo patarimo, padedu jiems“ (interviu
Nr.10, p. 24,25).
Apibendrinant, galima teigti, kad toliau nagrinėta antra hipotezė vaiko savirealizacijos
aspektu, pasitvirtina, nes tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų socialinis ir visuomeninis
funkcionavimas sutrikęs, jie išgyvena tapatumo ir vaidmenų sumaišties krizę, o dėl socialinės
aplinkos jiems sunkiau yra įtvirtinti savo tapatumą. Tikėtina, kad silpni ryšiai su aplinka,
tiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikams nesuteikia galimybių realizuoti save įvairiose srityse ir
papildomoje veikloje, silpnina jų pasitikėjimą savimi. Galima teigti, kad užsitęsus paauglystės
laikotarpio krizei ir neįtvirtinus tapatumo, tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai priims
neracionalius karjeros sprendimus.
Skirtingai, nei socialinės rizikos šeimų vaikai, vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos
šeimų vaikų grupei, save realizuoja skirtingose papildomose veiklose, akcentuoja savo asmeninius
laimėjimus bei sėkmes mokykloje ir kitoje veikloje, kurie padeda pažinti save ir priimti racionalius
karjeros sprendimus.
Tarpasmeniniai santykiai. L. Jovaiša (1995) teigia, kad šeima kaip socializacijos
veiksnys įtakoja vaiką savo visuma: jos ekonomine būkle, tarpusavio santykiais, kultūra, profesija,
ryšiais su kaimynais ir kt. Šeimoje palanki atmosfera palaiko atsipalaidavimą, teigiamų emocijų
būseną, įgalinančią lengvai perimti vertingą asmenybei informaciją, o nepalanki – sukelia įtampą,
didelį vidinį slėgį, trukdantį adekvačiai mąstyti ir veikti
Herr, Cramer (1997) reikšmingiausiais karjeros determinantais išskyrė: priklausomybę
socialinei klasei ( tėvų išsilavinimas, profesija ir pajamų dydis, etninė kilmė, gyvenamosios vietos
pobūdis); namų aplinką (šeimos vertybės, tėvų gyvenimo stilius, vaikų auklėjimo metodai, brolių ir
sesrų įtaka); mokymąsi ir mokyklą (pažangumas, santykiai su bendraamžiais ir mokytojais,
mokyklos vertybės ir jų priimtinumas mokiniui); vaidmenų suvokimą ( individo samprata apie save
kaip apie lyderį, atstumtąjį, izoliuotąjį ir pan., savivokos ir kitų nuomonės atitikimo lygis); socialinį
spaudimą vertinti tam tikras profesijas kaip tinkamas ir jas rinktis.
A.Sakalas, A.Šalčius (1997) išskiria profesijos rinkimąsi įtakojančius vidinius (psichinius)
veiksnius: patirtį, savivoką, polinkius, intelektą, gebėjimus, charakterį, temperamentą ir savęs
vertinimą.
48
10 lentelė. Tarpasmeniniai santykiai
Tarpasmeniniai santykiai
Subkategorija Kategorija
Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei
Pozityvios patirtys Bendrauja su tėvu Teigiamas mamos pavyzdys
- Teigiamas tėvo pavyzdys (2)
- Mamos skatinimas
- Tvirti ir šilti santykiai šeimoje
- Sutaria su mama
- Stiprus ryšys su tėvu
Mama savo jėgomis stengiasi dėl vaiko
Šeimos narių palaikymas
Bendravimas šeimoje
- Geri santykiai su artimais giminaičiais
Bendravimas su aplinkiniais
Sutaria su draugais - Bendravimas su bendraamžiais
Negatyvios patirtys
Nenoras bendrauti su tėvu Nebendrauja su tėvu
Mama mažai bendrauja su vaiku (2)
Įtempti santykiai su mama
Tėvas nebendrauja su vaiku -
Su savo vaikais bendraus
Bendravimas šeimoje
Nenoras bendrauti su bendraamžiais
- Bendravimas su bendraamžiais
Pastovūs konfliktai su pamote -
Tėvas nepadeda spręsti konfliktų šeimoje
-
Įtampa namuose
Iškelta trečia hipotezė yra tokia: „Socialinės rizikos šeimų silpni vidiniai ir išoriniai ryšiai
turi įtakos socialinės rizikos šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus“.
Pirmiausia reikia panagrinėti, ką šiuo klausimu mano socialinės rizikos šeimų vaikai. Trečias
klausimas „ Kaip šeimos nariai ir aplinkiniai Tau padeda priimti sprendimus dėl karjeros
(profesijos)?“ nagrinėja iškeltą hipotezę. Tiriamųjų pasisakymai apie šeimos narių ir aplinkinių
pagalbą priimant karjeros sprendimus atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Tiriamųjų šeimos narių
ir aplinkinių pagalbos poreikis, priimant karjeros sprendimus bei išryškėję skurdūs tarpasmeniniai
santykiai su šeimos nariais ir aplinkiniais, neprieštarauja aprašytai teorinei daliai. Interviu metu
49
tiriamieji kalbėjo ne tik apie šeimos narių ir aplinkinių (ne)pagalbą priimant karjeros sprendimus,
bet ir savo išgyvenimus bei negatyvias patirtis, kaltino save ir kitus dėl nesėkmių. Iškeltai hipotezei
pateiktos keturios temos: „Tarpasmeniniai santykiai“, „Vaiko išgyvenimai“, „Vaiko nesaugumo
jausmas“ ir „Vaiko kaltinimai“.
Tema „Tarpasmeniniai santykiai“ išskiria socialinės rizikos šeimų vaikų tarpasmeninių
santykių šeimoje ir su aplinkiniais pozityvias ir negatyvias patirtis. Tiriami socialinės rizikos šeimų
vaikai apie bendravimą šeimoje atskleidė tik vieną pozityvią patirtį, t.y. vienas tiriamasis pažymėjo,
kad šeimoje jis bendrauja su tėvu „su tėvu labiau sutariu“, „taip jau nuo mažens“, „kartu su juo
eidavau į darbą“ (interviu Nr.3, p. 50 – 51). Apie negatyvias patirtis bendravime su šeimos nariais,
vaikai kalbėjo išsamiau: vienas tiriamasis kalbėjo apie nenorą bendrauti su savo tėvu „su tėvu
nesutariu, nepatinka jis man“, „jo vis nėra namuose, dingsta kažkur arba geria“, „tėvas nelabai
domisi manimi ...ir domėjosi“(interviu Nr.2, p.42,45,86), vaikas pasižymi ypatingu uždarumu,
nebendrauja si bendraamžiais „iš pamokų nebėgu – neturiu su kuo“, „su klasiokais mažai
bendrauju, nes jie man neįdomūs“ (interviu Nr.2p, 82,83). Du tiriamieji paminėjo (mergaitė ir
berniukas), kad mamos mažai bendrauja su vaikais ir jie dėl to labai blogai jaučiasi: “mama neturi
kantrybės su vaikais - ji vis kur nors išlekia“, „su savo vaikais aš visada sėdėčiau prie pamokų, kad
jie ko nors išmoktų ir blogai nesijaustų, „su mama nelabai dažnai matausi, ji dabar dirba, kartais su
draugėmis kur nors susitinka“ (interviu Nr.1, p. 47 – 48,68 – 69,105); kitas tiriamasis taip pat
pažymi, kad mažai bendrauja su mama: „su motina nelabai bendrauju, nėra apie ką“, „su ja beveik
nebendrauju“, „tik kartais pasišnekam, pavyzdžiui, kai grįžtu iš kokios ekskursijos“, „susitinku
virtuvėje, kai užsimanau pavalgyti“ (interviu Nr.3, p. 40 – 41, 42), vaikas bendravimo su mama
trūkumą svajoja realizuoti savo šeimoje „savo vaikams ką nors duosiu“, „jiems aiškinsiu viską“
(interviu Nr.3, p. 48,49), vaiko bendravimo šeimoje trūkumą kompensuoja draugai „su draugais
man geriausia“, „man svarbus jų palaikymas“, „susitinku su draugais, einame į lauką
parūkyti“(interviu Nr.3, p. 55,56,65). Kitas tiriamasis labai išgyvena dėl įtampos namuose ir
pastovių konfliktų su pamote: „ji rėkė – duok dar jam“, „nekenčiu jos“, „savo dukrą lepina ir
gina“, „su ja niekada normaliai nepasikalbu, nebendrauju“, „visada apkaltina mus“, „jai visokius
keiksmažodžius galiu pasakyti – man tas pats“, „jūs jos nepažįstat...“ (interviu Nr.4, p. 71,101, 103,
111). Vaikas labai išgyvena dėl pasyvios tėvo pozicijos, jis nepadeda spręsti šeimoje iškilusių
problemų „iš vis, tėtis nemato kas namuose darosi“ (interviu Nr.4, p.66). Vaikas pasakoja, kad tėvas
„ilgai dirba ir būna pavargęs“ (interviu Nr.4, p.76), jis jo laukia vėlai grįžtančio iš darbo „jo
sulaukiame, papasakojame kas namuose darosi“, tačiau situacija namuose nesikeičia „jis vis sako –
susitvarkykit, nesipykit“ (interviu Nr.4, p.77,78), jis savo problemų neturi kam išsakyti, todėl vaiko
elgesys dažnai pasireiškia impulsyviu ir agresyviu elgesiu su kitais šeimos nariais ir aplinkiniais.
50
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, skirtingai nei socialinės rizikos
šeimų vaikai, daugiausiai kalbėjo apie palankią atmosferą šeimoje, pasakojo apie pozityvias patirtis
šeimoje ir šeimos narių glaudžius santykius, bendravimą tarp vaikų ir tėvų. Interviu metu tiriamieji
akcentavo gerų santykių tarp tėvų ir vaikų svarbą.
Reikšminga tai, kad trys tiriamieji išskyrė tėvo vaidmens jų gyvenime svarbą ir teigiamą
tėvo pavyzdį. Viena tiriamoji kalbėjo apie stiprų ryšį su tėvu, jo pagalbą kritiniu paauglystės
laikotarpiu ir palaikymą „su tėčiu visada labiau sutardavau“, „nežinau, ką be tėčio daryčiau, jeigu
ne jis, neaišku kas iš manęs būtų“, „ jis man padėjo visiškai nenusivažiuoti“ bei domėjimąsi vaiko
gyvenimu „dažniausiai manimi domisi tėtis“, „jis visada klausia kaip man sekasi“, „jis ir mokyklą
eina, su auklėtoja, mokytojais ir socialine pedagoge šnekasi jis...man taip geriau“, „auklėtoja visada
klausia, skambinti mamai ar tėčiui, visada sakau, kad tėčiui“(interviu Nr. 9, p. 31, 35-36, 53,54-55,
56-57) . Tėvo pagalba, palaikymas ir stiprus emocinis ryšys motyvuoja vaiką keistis „jis mato ir
džiaugiasi, kad aš pasikeičiau“ ir neskaudinti jai artimo žmogaus „nenoriu, kad pergyventų dėl
manęs – jis ir taip prisikentėjo dėl manęs“ “(interviu Nr. 9, p.70-71, 71 -72). Apie įtemptus
santykius su mama tiriamoji kalbėjo daug ir išsamiai, nes ji nesutaria su mama ir mažai su ja
bendrauja „su mama ne taip gerai, kaip su tėčiu“, „su mama kalbu mažai, apie kažką...dėl valgio, ką
valgysime ir panašiai“, vaikas paminėjo apie mamos pykčio protrūkius „nes mama visada šaukia“,
„žinau, kai užeis pykčio protrūkiai, viską visiems gali pasakyti“ “(interviu Nr. 9, p.32, 63-64).
Įtampą tarp mamos ir vaiko kompensuoja stiprus ryšys su tėvu ir artimais giminaičiais „jie man taip
pat padeda, kai sunku“, „man su jais labai gera – apie nieką nebijau su jais kalbėtis, jie viską žino
apie mane“ (interviu Nr. 9, p.66, 68-69).
Kita tiriamoji kalbėjo apie teigiamą mamos ir tėvo pavyzdį: „mano mama yra labai
darbšti“, „ji visada viską gerai apgalvoja“, „mama vis sako, kad nesijaudinčiau ir tikėčiau savimi“,
„tėtis yra protingas“, „labai darbštus“, „nepasimeta situacijose, tai padeda jam gerai sutarti su
bendradarbiais, jis su jais niekada nesipyksta“ (interviu Nr.6, p.76,79, 80,81,82-83), pokalbio metu
atsispindėjo vaiko ir tėvų darnūs tarpasmeniniai santykiai, kurių dėka vaikas gerai jaučiasi šeimoje
ir ją supančioje aplinkoje.
Dar vienas tiriamasis paminėjo tėvo vaidmens svarbą jo gyvenime „tėtis – aš su juo
daugiau apie viską pasikalbu, mes dažniau būname kartu“ (interviu Nr.10, p.64-65), tačiau
paminėjo, kad su mama mažiau bendrauja.
Apie tvirtus ir šiltus santykius šeimoje kalbėjo ir kiti tiriamieji, kurie vertina tėvų dėmesį
vaiko savijautai ir šeimos narių tarpusavio santykių darną: „jiems rūpi kaip aš jaučiuosi“, „kaip man
sekasi, domisi manimi“, „kalbamės apie namus ir tariamės ką pakeisti, apie viską“, o tai skatina ir
motyvuoja vaiką pateisinti tėvų lūkesčius „jie stengiasi dėl mūsų, todėl nesinori jų nuvilti ir
stengiesi mokytis dar geriau“(interviu Nr.7, p.74,75,76,77). Vaikui labai svarbus šeimos narių
51
palaikymas ir pasitikėjimas juo: „tėvai visada pasitiki manimi“, „jie bus laimingi, kai laiminga
būsiu aš“, „jie man leidžia pačiai rinktis“ (interviu Nr.7, p.71, 80).
Kitas tiriamasis pabrėžia, kad jo mama nemoka prašyti kitų pagalbos „ji nemoka kitų
prašyti“ ir stengiasi dėl vaiko gerovės ir jo labui „ji dirba dėl manęs“ ( interviu Nr.10, p.57), nes
vaikas auga be tėvo „tėvo neturiu“, „buvau dviejų metų, kai jis paliko mamą“ (interviu Nr.10, p.79,
80 ) ir jis su juo nepalaiko jokio ryšio „mačiau jo nuotrauką“, „su juo dar nė karto nesu bendravęs“
(p.80), tačiau užsimena, kad apie tėvą yra galvojęs „anksčiau dažniau apie jį pagalvodavau“ (
interviu Nr.10, p.8).
Apžvelgus pateiktus rezultatus, galima teigti, kad nagrinėta trečia hipotezė pasitvirtina,
nes tiriamų socialinės rizikos šeimų silpni vidiniai ir išoriniai ryšiai bei skurdūs tarpasmeniniai
santykiai su šeimos nariais ir aplinkiniais turi įtakos socialinės rizikos šeimų vaikams priimant
nepamatuotus karjeros sprendimus. Du tiriamieji paminėjo, mamos mažai bendrauja su vaikais ir jie
dėl to labai blogai jaučiasi, kad Socialinės rizikos šeimų vaikų silpni ryšiai su šeimos nariais sukelia
vaikams įtampą, jie jaučia didelį vidinį slėgį ir bejėgiškumą, kurie trukdo adekvačiai mąstyti ir
veikti socialinėje erdvėje.
Skirtingai, nei socialinės rizikos šeimų vaikai, vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos
šeimų vaikų grupei, akcentuoja vaikų ir tėvų gerus tarpusavio santykius, kurie paremti tėvų
autoritetu, palaikymu, poreikių tenkinimu, skatinimu ir meile vaikams. Reikšminga tai, kad trys
tiriamieji išskyrė tėvo vaidmens jų gyvenime svarbą ir teigiamą jo pavyzdį. Palankus mikroklimatas
šeimoje, saugi ir stimuliuojanti aplinka bei teigiamos emocijos stiprina vaiko savivertę, įgalina jį
adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje bei priimti pamatuotus karjeros sprendimus.
Vaiko išgyvenimai. V.Bandzienė (2008) teigia, kad skurdas šeimose neužtikrina
pakankamos vaiko priežiūros ir paveikia vaiko gyvenimo kokybę, pažeidžia jo vystymąsi,
apleistumas ir nepriežiūra šeimoje turi reikšmės vaiko psichologinėms problemoms. Autorė teigia,
kad toks vaikas neigia savo problemas, tampa priešiškas aplinkai, dažnai nesulaukia dėmesio, kurio
jam reikia, todėl tampa agresyvus ar užsidaręs, patiria psichologinę nejautrą, jaučiasi silpnas ir
pažeidžiamas.
A. Maslou (1979) pasiūlė poreikių hierarchiją, kurioje aukštesnieji poreikiai nepasireiškia,
kol nėra patenkinami žemesnieji. Žemiausias lygis - fiziologinis, kuris apima visas pagrindines
žmogaus funkcionavimo ir gyvenimo sąlygas (maistą, poilsį, gyvenamąją vietą ir pan.). Kai
patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo samprata. Šiame lygyje žmogus stengiasi
užtikrinti asmeninį saugumą ir fiziologinių poreikių patenkinimo garantijas. Būdamas saugus,
žmogus pereina į kitą lygį ir patenkina atsiradusius socialinius poreikius (statuso, savirealizacijos,
pripažinimo siekimą). Kai visi prieš tai minėti poreikiai patenkinami, žmogus rūpinasi saviraiška ir
potencialių galimybių realizavimu, gebėjimų atskleidimu.
52
11 lentelė. Vaiko išgyvenimai
Vaiko išgyvenimai
Subkategorija Kategorija
Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei
Pozityvūs išgyvenimai
Didžiuojasi mama Jaučiasi laiminga
Tikėjimas, kad užsienyje pasiseks -
Negatyvūs išgyvenimai
Baimė dėl profesijos pasirinkimo Sunku kalbėti apie ateitį
Baimė dėl ateities Jaučiasi sutrikęs dėl profesijos pasirinkimo
Baimė nerasti norimo darbo -
Egzaminų baimė Egzaminų baimė
Baimė būti išjuoktai -
Nereikalingumo jausmas -
Nepasitenkinimas turtingų tėvų vaikais
-
Sunku būti neturtingų tėvų vaiku -
Išgyvenimai dėl aplinkinių kritikos -
Vaiko jausmai
Išgyvenimai dėl brolio kritikos -
Išgyvenimai dėl sunkumų mokykloje
-
Mirusios mamos ilgesys -
Vaiko jausmai
Iškelta trečia hipotezė yra tokia: „Socialinės rizikos šeimų silpni vidiniai ir išoriniai ryšiai
turi įtakos socialinės rizikos šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus“, tačiau ji
nagrinėjama vaiko išgyvenamų jausmų aspektu, nes sutrikę vidiniai ir išoriniai ryšiai turi įtakos
vaiko išgyvenimams ir emocinei būsenai.
Socialinės rizikos šeimų vaikai išgyvena baimes dėl egzaminų:„mane dažnai apima
baimė“, „bijojimas nežinoti“, „jei per egzaminus suklupčiau ir nepavyktų“ ( interviu Nr. 5, p.36,
39, 40) ir ateities „aš kartais pergyvenu dėl ateities ir yra šiek tiek jaudulio“, „net neįsivaizduoju,
kas manęs laukia“ (interviu Nr. 1, p. 67, 29); išgyvena dėl sunkumų mokykloje:„ aš kiekvienais
metais galvoju, kaip man seksis mokykloje ir kad man sunku“, „man labai nesiseka mokslai, visada
nesisekė“ (interviu Nr. 1, p. 15-16, 17); išgyvena baimę dėl profesijos pasirinkimo:„aš bijau, kad
53
galiu nepasiekti, tai ko noriu, „bijau, kad man gali nepavykti, nes galiu nepasiekti apie ką svajoju“
(interviu Nr. 1, p.7-8, 52-53) ir aplinkinių kritikos „brolis sako, kad man niekada niekas nesiseka ir,
kad nepasiseks“, „mamos sesuo sako, kad man nepasiseks“, „ji visaip sako – tu nemoki, tau neišeis,
visokius negražius žodžius vartoja“ ( interviu Nr.1, p.81,88, 89-90); išgyvena baimę, kad neras
norimo darbo „čia, jei nebaigsi dvylikos klasių, bus labai sunku susirasti darbą tokį, kokį nori“
(interviu Nr.2, p.12-13); išgyvena mirusios mamos ilgesį „mano mama yra mirusi, ji labai daug
gėrė“, „jei ji būtų gyva“, „apie daug ką su ja šnekėčiausi“ (interviu Nr.4, p. 55, 59); išgyvena dėl
baimės būti išjuoktai „baimė būti išjuoktai“, „labai jautriai reaguoju į kitų pasišaipymus ir kalbas
apie mane“, „stengiuosi niekam neužkliūti“ (interviu Nr. 5, p.111,112 -113). Viena tiriamoji
kalbėjo, kad sunku būti nepasiturinčių tėvų vaiku „tie, kurie skaičiuoja pinigus, jie iš karto būna
antri, kad suspėtų apgalvoti ir pasakyti“, „kad galėtų išvengti jam nepalankių sąlygų“, „jie daugiau
svarsto kokį jiems žingsnį žengti“, „jie dažniau prisitaiko“, „tave nužemina, jautiesi nesaugus“
(interviu Nr.5, p. 104, 105-106, 107, 135), tačiau ji didžiuojasi savo mama ir vertina jos rūpinimąsi
vaikais „ji kabinasi į gyvenimą“, „randa kažkokių būdų mus su broliu išlaikyti“, „mama verstųsi per
galvą“ (interviu Nr.5, p. 79-80, 117). Vienas tiriamasis jaučiasi nereikalingas savo šalyje „aš
nelabai matau save Lietuvoje“ ir savo ateitį bei viltis sieja su užsieniu „galvoju važiuoti į užsienį“,
„neužilgo mes gal išvažiuosim“, „Londone nėra jokių problemų, ypač jei tu mokaisi, nesvarbu,
gerai ar blogai“ (interviu Nr. 2, p.11, 70-71, 18).
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų grupei taip pat nedaug kalbėjo apie
pozityvius išgyvenimus, tik viena tiriamoji paminėjo, kad jaučiasi laiminga „dažniausiai aš
jaučiuosi gerai“, „aš esu laiminga“, „džiaugiuosi savimi“ ( interviu Nr.7, p. 21, 86). Kiti vaikai
pasakojo apie negatyvius išgyvenimus: sunku kalbėti apie ateitį „kažkaip dar sunku kalbėti apie
ateitį ir savo planus“, „atrodo, kad viskas dar per anksti“ (interviu Nr. 8, p. 18,19) , jaučiasi sutrikęs
dėl profesijos pasirinkimo „jaučiuosi kažkaip neaiškiai“ (interviu Nr. 8, p. 17); jaučia baimę
egzaminams „kartais jaučiu baimę“, „ypač, kai pagalvoju apie egzaminus“ (interviu Nr. 7, p. 19,
20).
Apibendrinant, galima teigti, kad nagrinėta trečia hipotezė pasitvirtina, nes socialinės
rizikos šeimų vaikų jausmai atskleidžia jų pažeidžiamumą, vidinės pusiausvyros nebuvimą ir
socialinės adaptacijos problemas, kurios atsispindi vaikų išgyvenimuose pasakojant apie skaudžią
patirtį ir sunkumus būnant nepasiturinčių tėvų vaiku, įvairias baimes, nereikalingumo jausmą ir
tikėjimą, kad užsienyje pasiseks, nepasitenkinimą pasiturinčių tėvų vaikais ir jų elgsena,
išgyvenimus dėl aplinkinių kritikos, sunkumų mokykloje ir artimųjų netekties. Tikėtina, kad šios
patirtys, vidinė sumaištis ir pagalbos stoka, gali įtakoti socialinės rizikos šeimų vaikų socialinę
izoliaciją ir neadekvatų karjeros sprendimą.
54
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, patiria sunkumus planuojant
savo ateitį, jaučiasi sutrikę dėl profesijos pasirinkimo ir išgyvena baimę dėl egzaminų, tačiau
kiekybiškai negatyvių jausmų jie patiria gerokai mažiau, nei socialinės rizikos vaikai, jiems yra
mažiau kliūčių priimant racionalius karjeros sprendimus.
Vaiko kaltinimai. Cooper (1985) vieną iš pagrindinių vaiko reikmių įvardijo saugumo
jausmą, kuris turi įtakos sėkmingai vaiko socializacijai, kaip nenutrūkstama globos tąsa, viltis, kad
ji nesiliaus egzistavusi patvariame šeimos darinyje, netikėtumais negresianti aplinka, nuoseklūs
rūpinimosi ir kasdienės priežiūros metodai, paprastos taisyklės ir nuosekli kontrolė, darni šeima.
12 lentelė. Vaiko kaltinimai
Vaiko kaltinimai
Subkategorija Kategorija
Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei
Kaltinimai dėl vaikui keliamų reikalavimų
-
Kaltinimai dėl kitiems keliamų reikalavimų
-
Vaiko kaltinimai aplinkai
Savęs kaltinimas dėl nesėkmių - Aplinkinių kaltinimas - Tėvo kaltinimas -
Savęs ir kitų kaltinimas
Socialinės rizikos šeimų vaikai kaltina aplinkinius dėl vaikui keliamų reikalavimų, kuriuos
jiems sunku įvykdyti „iš manęs visi visko reikalauja“, „čia turi būti geriausias“, „visi, kas netingi
visko reikalauja“ (interviu Nr. 2, p. 15,20,24), kaltina dėl kitiems keliamų reikalavimų „čia per daug
reikalauja iš žmonių, per daug spaudžia“, „visi visko reikalauja iš visų“ (interviu Nr.2, 14, 15,16).
Kita tiriamoji kaltina aplinkinius dėl dėmesio stokos jai ir kitiems vaikams: „aplinkiniai nemato ne
tik manęs, bet ir kitų“, „visi mato tuos „lyderius“, kurie trukdo per pamokas, keikiasi, mušasi“,
„niekas per daug vaikais nesidomi, neskatina tobulėti“ ( interviu Nr. 5, 56, 59, 109), ji kaltina save
dėl nesėkmių „atrodo per mažai ruošiausi, per mažai stengiausi ir dirbau“, „vis mąstau, kas buvo
negerai, ką ne taip parašiau“(p.36, 33) ir kaltina savo tėvą „jis niekada nesirūpino mumis“, „jis
mūsų gyvenime nedalyvauja“ ( p.81,82).
Apibendrinant galima teigti, kad toliau nagrinėta trečia hipotezė pasitvirtina, nes tiriami
socialinės rizikos šeimų vaikai jaučiasi nesaugūs ir pažeidžiami. Tikėtina, kad šie veiksniai siejasi
su vaiko kaltinimais sau ir aplinkiniams. Atrodo, kad vaikai jaučia didelę įtampą dėl jiems keliamų
reikalavimų, kurių jie nepajėgūs įvykdyti, o aplinkiniai neįvertina vaiko pasiekimų ir ribotų
galimybių, neatsižvelgia į individualius kiekvieno vaiko poreikius. Vaiko savęs ir kitų kaltinimas
atspindi jo savijautą, nuoseklaus rūpinimosi ir saugumo stoka trikdo jo vidinę pusiausvyrą, jis
tampa priešiškas aplinkai, kurią kaltina dėl savo nesėkmių.
55
Pagalbos poreikio vertinimas priimant karjeros sprendimus. Zunker (1998) profesijos
rinkimosi procese išskiria bandomojo laikotarpio vertybių ir perėjimų periodus, kai remdamasis tam
tikromis vertybėmis, individas prisiima atsakomybę už profesijos rinkimąsi ir tam tikrą konkretų
sprendimą. Individas įsisąmonina savo pasirinkimo esmę ir atsakomybę už šio sprendimo
įgyvendinimą.
Krumboltz, Mitchell, Gelatt (1975) išskyrė pagrindinius karjeros socialinio išmokimo
teorijos nuostatas, kuriose teigiama: 1) asmenims, kurie teigia priėmę karjeros sprendimą, taip pat
reikalinga pagalba, nes sprendimas gali būti neracionalus (pvz., pagrįstas neteisinga informacija
arba klaidingomis alternatyvomis; 2) sprendimų priėmimo gebėjimus būtina sistemingai ugdyti,
matuoti ir vertinti; 3) karjeros vystymo srityje žmonėms reikalinga ne tik diagnozė, bet ir
stimuliavimas įgyti naujų įgūdžių, pradėti naują veiklą.
13 lentelė. Pagalbos poreikio vertinimas priimant karjeros sprendimus
Pagalbos poreikio vertinimas priimant karjeros sprendimus
Subkategorija Kategorija
Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei
Pozityvus vertinimas Aplinkinių pastangos padėti Šeimos nariai padeda priimti
sprendimus (3) - Mamos palaikymas
- Tėvo palaikymas (2)
- Reikia anksti priimti sprendimus dėl profesijos
- Reikės tėvų ar mokytojų pagalbos
Kalbasi su tėvais apie profesijas
Reikalingas paskatinimas
Pagalbos poreikis
Pusiau pozityvus vertinimas
Šeimos nariai šiek tiek pataria -
Pagalbos poreikis
Negatyvus vertinimas
Trūksta šeimos narių paramos (2)
Kitiems vaikams trūksta palaikymo
Trūksta aplinkinių paramos Trūksta aplinkinių paramos - Niekas nekalbėjo apie profesijos
pasirinkimą
Pagalbos poreikis
Iškelta ketvirta hipotezė: „Socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina
socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus“. Trečias klausimas „ Kaip šeimos
nariai ir aplinkiniai Tau padeda priimti sprendimus dėl karjeros (profesijos)?“ nagrinėja iškeltą
56
hipotezę. Tiriamųjų pasisakymai apie šeimos narių ir aplinkinių pagalbą priimant karjeros
sprendimus atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Tiriamųjų šeimos narių ir aplinkinių pagalbos
poreikis neprieštarauja aprašytai teorinei daliai.
Tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai pagalbos poreikį, priimant karjeros sprendimus,
vertina daugiau negatyviai, nei pozityviai. Tyrimo metu išryškėjo tik vienas pozityvus vaiko
nusiteikimas aplinkinių pastangoms jam padėti: „su auklėtoja važiavom į darbo biržą“, „auklėtoja
man stengiasi padėti, socialinė pedagogė“, „su auklėtoja kalbėjomės apie profesijas“ (interviu Nr.1,
p. 39, 78 – 79, 125), tačiau ši pagalba labiau fragmentiška, neturinti reikšmingos įtakos karjeros
sprendimų priėmimui. Kita tiriamoji pusiau pozityviai vertina šeimos narių pagalbą, tačiau jie
neadekvatūs vaiko gebėjimams ir galimybėms: „mama sako, kad man palengvino programą, o aš
vis tiek nieko nesugebu“, „mama man pataria pabaigti dešimt klasių, o paskui dar galėsi ir dvyliktą
klasę pabaigti“, „močiutė yra kalbėjusi, kad turiu pasistengti ir pabaigti dešimtą klasę, paskui
dvyliktą klasę ir įstoti į kokį nors universitetą“ (interviu Nr.1, p.25, 70-71, 73-76). Du tiriamieji
pažymėjo, kad jiems trūksta artimųjų paramos priimant karjeros sprendimus „su tėvais nesu
kalbėjęs apie profesiją“, „su tėvais apie tai nesišnekam, niekam čia neįdomu“ (interviu Nr. 3, p.35,
74-75); „apie profesiją su tėčiu nekalbėjau“, „kai reikės, pakalbėsiu“, „su ja (pamote) niekada
normaliai nepasikalbu, nebendrauju“ (interviu Nr.4, p. 79,102).
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, kitaip nei socialinės rizikos
vaikai išsamiai papasakojo apie šeimos narių pagalbą priimant karjeros sprendimus. Trys tiriamieji
paminėjo, kad šeimos nariai padeda priimti karjeros sprendimus: „su tėvais kalbėjomės, kad stosiu į
konservatoriją“, „žinau, kad jie man visada protingai patars ir padės“, „bet kada galiu kreiptis
pagalbos“, „priimti sprendimus gali padėti tėvai“ ( interviu Nr.6, p.116, 71, 72,79); „manęs dažnai
tėvai klausia kuo aš norėčiau būti“, „jis(tėtis) palaiko mano sprendimą būti advokate“, „tėtis sakė,
kad turiu labai stengtis“ (interviu Nr.9, p. 11, 59-60), ši tiriamoji pabrėžia tėvo svarbą priimant
karjeros sprendimus; „man labai padeda tėtis“, „jis žino mano pasirinkimą ir tam pritaria, mama taip
pat“, „tėtis ir mama labiausiai man ir padeda“ (interviu Nr.10, p.58-59,72-73),šis tiriamasis
akcentuoja tėvo pagalbą priimant karjeros sprendimus. Kiti tiriamieji paminėjo, kad kalbasi su
tėvais apie profesijas, išsakė savo nuomonę, kad reikia anksti priimti sprendimus dėl profesijos,
akcentavo aplinkinių paskatinimo svarbą „jei nepadėtų tada man sunkiau būtų siekti tikslo“(interviu
Nr.10,p. 67–68), paminėjo, kad reikės tėvų ar mokytojų pagalbos. Analizuojant tiriamųjų
negatyvius vertinimus, išryškėjo, jog kitiems vaikams pastebimai trūksta palaikymo ir pagalbos
„jeigu iš jų dar ir tėvai tyčiojasi ir jų neskatina?“, „jei nepasidžiaugia jų laimėjimais?“, „kai
neskatina – pasidaro pasyvūs“, „niekuo nesidomi, nieko nelanko ir nieko nenori“ (interviu Nr.6,
p.33,34,35); trūksta aplinkinių paramos „aš pasikeičiau, bet kiti to nemato“, „mokykloje palaiko tik
geografijos mokytoja, ji visus vaikus palaiko“ (interviu Nr.9, p.72, 78). Dar vienas tiriamasis
57
paminėjo, kad su juo „niekas nekalbėjo apie profesijos pasirinkimą“, „dar neteko kalbėtis su kitais
kokia mano bus ateitis ir kaip aš ją įsivaizduoju“, „rimtai dar nieko negalvojau ir su kitais nesu
nieko aptaręs, nes dar yra daug laiko“ (interviu Nr.8, p. 19-20, 21,22-23).
Apibendrinant, galima teigti, kad ketvirta hipotezė pasitvirtina, nes nustatytas pagalbos
poreikis tiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikams, priimant karjeros sprendimus. Tyrėja mano,
kad socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės rizikos šeimų vaikams
priimant karjeros sprendimus, jam įsitraukiant į sprendimų priėmimo procesą, nes jame nedalyvauja
šeimos nariai ir aplinkiniai. Pastebėta, kad tiriamieji socialinės rizikos šeimų vaikai, profesijos
rinkimosi procese patiria sunkumų prisiimant atsakomybę už profesijos rinkimąsi ir tam tikrą
konkretų sprendimą bei sprendimo įsisąmoninimo esmę, todėl jiems reikalinga socialinio
darbuotojo intervencija ir pagalba. Galima teigti, kad tiriami socialinės rizikos vaikai stokoja
sprendimų priėmimo gebėjimų, kurie turėtų būti įgyjami palaipsniui ir sistemingai, nustatant
kiekvieno individualius poreikius ir galimybes.
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akivaizdžiai daugiau sulaukia
pagalbos ir stimuliavimo iš šeimos narių ir aplinkinių, nei socialinės rizikos šeimų vaikai. Tačiau
galima teigti, kad šie veiksniai labiau tenkina vaiko pripažinimo ir saviraiškos poreikį, o ne
karjeros sprendimų priėmimo sistemingą ugdymą (įgalinimą), matavimą ir vertinimą pagalbos
teikimo procese.
Paslaugų ir informacijos poreikis. Krumboltz, Mitchell, Gelatt (1975) teigia, kad
nereikia apsiriboti tik profesijos (karjeros) pasirinkimo problemomis, bet ir teikti pagalbą žmonėms
jų karjeros perėjimo ir keitimo, bedarbystės, persikvalifikavimo ir panašiais atvejais.
V.Lepeškienė (1996) teigia, kad viena iš esminių save aktualizuojančio žmogaus ypatybių
– mokėjimas rinktis, kuris padėtų vaikui pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią.
14 lentelė. Paslaugų ir informacijos poreikis
Paslaugų ir informacijos poreikis
Subkategorija Kategorija
Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei
Pripažinimas, kad reikės ieškoti pagalbos (2)
Pripažinimas, kad reikės ieškoti pagalbos (3)
Reikia supažindinti su profesijomis
-
Paslaugų poreikis
Informacijos trūkumas (3) Informacija padeda apsispręsti Informacijos poreikis
Iškelta ketvirta hipotezė: „Socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės rizikos
šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus“ toliau nagrinėja socialinio darbuotojo pagalbos
58
būtinybę socialinės rizikos šeimų vaikams, tačiau paslaugų ir informacijos poreikio aspektu. Trečias
klausimas „ Kaip šeimos nariai ir aplinkiniai Tau padeda priimti sprendimus dėl karjeros
(profesijos)?“ toliau nagrinėja iškeltą hipotezę. Tiriamųjų pasisakymai apie paslaugų ir
informacijos poreikį priimant karjeros sprendimus, atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Tiriamųjų
paslaugų ir pagalbos poreikis neprieštarauja aprašytai teorinei daliai.
Socialinės rizikos šeimų vaikų profesijos (karjeros) pasirinkimo problemomis spręsti
nustatytas paslaugų poreikis. Du tiriamieji pripažino, kad reikės ieškoti pagalbos priimant karjeros
sprendimus: „aš sutikčiau, kad man kas nors padėtų“ (interviu Nr.3, p.81); kita tiriamoji kalbėjo
apie pagalbos poreikį, tačiau ji jos tikisi gauti ne mokyklinėje aplinkoje „pagalvoju, kad reikia
ieškoti pagalbos“, „vis atidėlioju“, „kitoje aplinkoje“(ne mokykloje), „mokytojas nelabai man
padėtų rinktis profesiją“ (interviu Nr.5, p.132, 134, 137) ir paminėjo, kad reikalinga supažindinti su
profesijomis „reikia parodyti kaip profesija realiai atrodo“, „man lengviau būtų, jeigu konkrečios
profesijos atstovą matyčiau jo kasdieniniame gyvenime“ (interviu Nr.5, p.70, 124).
Trys tiriamieji paminėjo informacijos trūkumą ir jos poreikį: „nežinau kokią profesiją
rinktis“, „draugai nežino ką daryti“, „nežinau kur mechanikos mokykla“ (interviu Nr.3, p. 4 – 5, 79,
80); „nežinau kiek klasių reikia pabaigti, norint būti staliumi“, „gal dešimt, o gal dvylika?“, „kas
nors galėtų papasakoti kur galėčiau mokytis“, „pasakyti kokios nors informacijos“ (interviu Nr.4, p.
22, 23, 121,122); „mama nedaug žino“, „nėra informacijos“ (interviu Nr.5, p. 128).
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, taip pat pripažino ir įvardino
paslaugų poreikį: vienas tiriamasis kalbėjo, kad jam reikalinga specialisto pagalba „pasikalbėti su
specialistu – profesionalu, nes jis turėtų atsakymus į mano klausimus“, „nežinau kas galėtų padėti,
nes neturiu informacijos“, „pas bet ką neklausčiau, nes ne visi turi informacijos, kiek jos turi
profesionalai savo srities“(interviu Nr.10, 78,79, 80-81) ir teigia, kad informacija padeda apsispręsti
„Mano apsisprendimą sustiprino gimnazijoje paskelbta informacija apie studijų programas
ir ko reikia, kad įsigytum norimą profesiją“, „internete susiradau informaciją ir apie nieką kitą
nebegalvoju“ (interviu Nr.10, p.27-28,29-30). ). Kitas tiriamasis taip pat pripažino, kad pasirengęs
ieškoti pagalbos, nes jam labai sunku, kai sekasi visose srityse:„ kai viskas sekasi, sunkiau su
pagalba“, „reikės ieškoti profesionalų, kurie man suteiktų informacijos“, „padėtų man viską labiau
suprasti“ (interviu Nr.8, p. 107, 108). Kita tiriamoji pripažįsta, kad reikės ieškoti pagalbos
„mokytojų pabandyčiau, nemanau, kad jie nepalaikytų, jei aš tikrai to norėsiu“, „žinau, kad dėl
tokio svarbaus sprendimo tikrai neklausiu draugių nuomonės, draugėms tikrai nepatikėčiau“
(interviu Nr.9, p.81,82-83).
Apibendrinant, galima teigti, kad ketvirta hipotezė pasitvirtina, nes nustatytas paslaugų ir
informacijos poreikis tiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikams, priimant karjeros sprendimus
Tiriamieji pripažino, kad jiems reikalinga pagalba ir trūksta informacijos. Tiriamiems socialinės
59
rizikos vaikams stinga informacijos apie profesijų pasaulį, jie turi profesijos pasirinkimo ir karjeros
sprendimų priėmimo sunkumų. Analizuojant tyrimo duomenis, nustatytas paslaugų ir pagalbos
poreikis, kurį tenkinti galėtų sukurtas sistemingas ir nuoseklus paslaugų teikimo modelis.
Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikams, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų
grupei, nustatytas paslaugų, pagalbos ir informacijos poreikis, kurį tenkinti galėtų sukurtas
sistemingas ir nuoseklus paslaugų teikimo modelis. Analizuojant tyrimo duomenis, pastebėta, kad
socialinės rizikos vaikai ir vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akcentuoja
patarimų, palaikymo, pokalbių ir informacijos svarbą, tačiau jie sunkiai įsisąmonina karjeros
sprendimų priėmimo esmę, kaip sistemingo ir nuoseklaus proceso.
4.4. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
Prieš tai buvo pateikta tyrimo duomenų analizė, kuri atskleidė socialinės rizikos šeimų
vaikų karjeros sprendimų savitumus pagal iškeltas hipotezes.
1.Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai atspindi jų socialinius ir
asmeninius interesus. Tiriami socialinės rizikos šeimų 14 – 15 metų vaikai (skaidrinimo etapas)
pažintiniame procese profesinius lūkesčius ir tikslus formuluoja remiantis asmenine patirtimi,
stebint artimiausią socialinę aplinką ir jų įtaka pageidaujamiems profesiniams siekiams bei
socialiniams ir asmeniniams interesams atspindėti. Šeimoje išgyventi ankstyvieji patyrimai ir
artimiausios socialinės aplinkos ypatumai, tiriamus socialinės rizikos šeimų vaikus motyvuoja
profesijos įsigijimą ir profesinius lūkesčius sieti su materialine gerove ir socialiniais interesais, t.y.
galimybe ateityje išlaikyti šeimą, negyventi skurde ir gyventi be skolų. Profesinėje veikloje
socialinės rizikos šeimų vaikams svarbi gera savijauta, kiti tiriamieji profesijos įsigijimą ir
profesinius lūkesčius sieja su mokymosi sunkumais, patinkančiu darbu, noru būti vadovu, nenoru
sunkiai dirbti ir galimybe išeiti iš tėvų namų.
Vaikai, nepriklausantys socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, profesinius lūkesčius sieja ir
vienodą reikšmę teikia keliems aspektams: materialinei gerovei, t.y. užmokesčiui už darbą ir norui
pasiturimai bei gerai gyventi, pagalbą kitiems ir prasmingai veiklai. Tiriamieji pažymi, kad
visuomenėje turi dirbti visi sveiki žmonės, išskiriamas bendradarbiavimo su kitais poreikis.
Tiriamųjų profesiniai lūkesčiai siejami su asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą,
savo sugebėjimus pritaikyti darbe, kurti šeimą, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti
didesnį pasitikėjimą savimi, turėti gerą darbą ir saugiai jaustis.
2.Socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros sprendimus.
Pastebėta, kad tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros sprendimus.
Tiriamieji polinkius ir interesus sieja su profesinėmis aspiracijomis, bet neadekvačiai ir
60
neracionaliai vertina savo gebėjimus ir galimybes, sunkumų mokykloje ir ribotų galimybių nesieja
su numatoma profesine veikla, nežino pasirinktų profesijų ypatumų ir kaip priimtus sprendimus
įgyvendinti realiame gyvenime. Kiti tiriami socialinės rizikos vaikai nežino kokią profesiją norėtų
rinktis, tačiau profesijos rinkimosi procese tiriamieji (bandomasis periodas) išskyrė mėgstamas
veiklos sritis. Pastebima tendencija, kad tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų socialinis ir
visuomeninis funkcionavimas sutrikęs, dėl juos supančios socialinės aplinkos yra sunkiau įtvirtinti
savo tapatumą. Silpni ir trapūs ryšiai su aplinkiniais, riboja vaikų galimybes realizuoti save
įvairiose srityse ir papildomoje veikloje, silpnina jų pasitikėjimą savimi. Tikėtina, kad užsitęsus
paauglystės laikotarpio krizei ir neįtvirtinus tapatumo, tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai priims
neracionalius karjeros sprendimus.
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pasirinktoms profesijoms
išskyrė daugiau alternatyvių profesijų, nei socialinės rizikos šeimų vaikai. Vaikai, nepriskiriami
socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pomėgius, interesus ir papildomą veiklą sieja su profesinėmis
aspiracijomis, įvardija savo stiprybes, pasirinktą profesiją sieja su komunikaciniais, analitiniais,
moksliniais (išradimų), meniniais gebėjimais ir gebėjimais informacinių technologijų srityje.
Skirtingai, nei socialinės rizikos šeimų vaikai, vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos
šeimų vaikų grupei, save realizuoja skirtingose papildomose veiklose, akcentuoja savo asmeninius
laimėjimus bei sėkmes mokykloje ir kitoje veikloje, kurie padeda pažinti save ir priimti racionalius
karjeros sprendimus.
3.Socialinės rizikos šeimų skurdūs ir silpni tarpasmeniniai santykiai turi įtakos
socialinės rizikos šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus. Socialinės
rizikos šeimų vertybių devalvacija, tėvų gyvenimo stilius, silpni vidiniai ir išoriniai ryšiai bei
skurdūs tarpasmeniniai santykiai su šeimos nariais ir aplinkiniais, turi įtakos socialinės rizikos
šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus. Tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų
silpni ryšiai su šeimos nariais sukelia vaikams įtampą, jie jaučia didelį vidinį slėgį ir bejėgiškumą,
kurie trukdo adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje.Tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų
išgyvenimai ir išsakytos nuoskaudos atskleidžia jų pažeidžiamumą, vidinės pusiausvyros nebuvimą
ir socialinės adaptacijos problemas. Jų emocinė būsesna atsispindi pasakojimuose apie skaudžią
patirtį ir sunkumus būnant nepasiturinčių tėvų vaiku, įvairias baimes, nereikalingumo jausmą ir
tikėjimą, kad užsienyje pasiseks, nepasitenkinimą pasiturinčių tėvų vaikais ir jų elgsena,
išgyvenimus dėl aplinkinių kritikos ir sunkumų mokykloje bei artimųjų netekties. Šios patirtys,
vidinė sumaištis ir pagalbos stoka, gali turėti įtakos tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų
socialinei izoliacijai ir neracionalių karjeros sprendimų priėmimui. Atrodo, kad tiriamų socialinės
rizikos šeimų vaikų nesaugumo jausmas ir pažeidžiamumas, turi įtakos vaiko kaltinimams sau ir
aplinkiniams. Vaikas jaučia įtampą dėl jam keliamų reikalavimų, kuriuos sunku įvykdyti, o
61
aplinkiniai neįvertina vaiko ribotų galimybių bei neatsižvelgia į individualius poreikius. Vaiko
savęs ir kitų kaltinimas atspindi jo savijautą, o nuoseklaus rūpinimosi ir saugumo stoka trikdo jo
vidinę pusiausvyrą, jis tampa priešiškas aplinkai, kurią kaltina dėl savo nesėkmių.
Skirtingai, nei socialinės rizikos šeimų vaikai, vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos
šeimų vaikų grupei, akcentuoja vaikų ir tėvų gerus tarpusavio santykius, kurie paremti tėvų
autoritetu, palaikymu, poreikių tenkinimu, skatinimu ir meile vaikams. Reikšminga tai, kad trys
tiriamieji išskyrė tėvo vaidmens jų gyvenime svarbą ir teigiamą tėvo pavyzdį vaikui. Palankus
mikroklimatas šeimoje, saugi ir stimuliuojanti aplinka bei teigiamos emocijos stiprina vaiko
savivertę, įgalina jį adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje bei priimti pamatuotus karjeros
sprendimus. Pastebėta, kad kontrolinės grupės vaikai patiria sunkumus galvojant apie ateitį, jaučiasi
sutrikę dėl profesijos pasirinkimo ir išgyvena baimę dėl egzaminų, tačiau kiekybiškai negatyvių
jausmų jie patiria gerokai mažiau, nei tiriami socialinės rizikos vaikai, jiems yra mažiau kliūčių
priimant racionalius karjeros sprendimus.
4.Socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės rizikos šeimų
vaikams priimant karjeros sprendimus. Tikėtina, kad tiriamiems socialinės rizikos šeimų
vaikams, priimant karjeros sprendimus, reikalinga pagalba. Tyrimo duomenimis, socialinis
darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis, vaiko karjeros sprendimų priėmimo procese
nedalyvauja. Galima teigti, kad socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės
rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus, jam dalyvaujant sprendimų priėmimo procese,
kuriame nedalyvauja šeimos nariai ir aplinkiniai.
Tiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikams, priimant karjeros sprendimus, nustatytas
paslaugų ir informacijos poreikis. Apžvelgus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad tiriamiems
socialinės rizikos vaikams stinga informacijos apie profesijų pasaulį, jie turi profesijos pasirinkimo
ir karjeros sprendimų priėmimo sunkumų.
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akivaizdžiai daugiau sulaukia
pagalbos ir stimuliavimo iš šeimos narių ir aplinkinių, nei socialinės rizikos šeimų vaikai. Tačiau
galima teigti, kad šie veiksniai labiau tenkina vaiko pripažinimo ir saviraiškos poreikį, o ne
karjeros sprendimų priėmimo sistemingą ugdymą (įgalinimą), matavimą ir vertinimą pagalbos
teikimo procese.
Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikams, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų
grupei, nustatytas paslaugų, pagalbos ir informacijos poreikis, kurį tenkinti galėtų sukurtas
sistemingas ir nuoseklus paslaugų teikimo modelis.
Apibendrinant galima teigti , kad socialinės rizikos vaikai ir vaikai, nepriskiriami
socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akcentuoja patarimų, palaikymo, pokalbių ir informacijos
62
svarbą, tačiau neįžvelgia ir neįsisąmonina karjeros sprendimų priėmimo esmės, kaip sistemingo ir
nuoseklaus proceso.
4.5. Diferencinio - diagnostinio tyrimo (pagal E. Klimovą) analizė
4.5.1. Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
Renkantis profesiją, svarbu atsižvelgti į žmogaus interesus ir polinkius. Polinkį apibūdina
teigiama vidinė motyvacija veiklai. Psichologinį polinkių pagrindą sudaro pastovūs asmens veiklos
poreikiai, t.y. būsena, kai žmogų domina ne tik rezultatas, bet pats veiklos procesas, darbo objektas.
Darbo objektas yra tai, su kuo žmogus dirba ir į ką nukreipta jo veikla. Plačiąja prasme
darbo objektas yra gyvoji ir negyvoji gamta. Metodikos sudarytojas E. Klimovas suskirstė profesinę
veiklą į penkias sritis pagal pagrindinį darbo objektą.6
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą.
15 lentelė. Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
Socialinės rizikos šeimų vaikai
Profesijų tipas (G) Žmogus-Gamta
(T) Žmogus-Technika
(Ž) Žmogus-Žmogus
(ŽS) Žmogus-Ženklų
sistema
(MV) Žmogus-
Meninis vaizdas Darbo objektai -gyvi
organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Tiriamasis Nr.1 22 21 18 9 16 Tiriamasis Nr.2 15 14 14 17 14 Tiriamasis Nr.3 21 17 15 18 18 Tiriamasis Nr.4 20 14 13 10 14 Tiriamasis Nr.5 20 18 18 19 23 Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų, grupei Tiriamasis Nr.6 8 16 11 12 17 Tiriamasis Nr.7 17 11 17 10 17 Tiriamasis Nr.8 12 12 9 9 12 Tiriamasis Nr.9 14 15 17 11 14 Tiriamasis Nr.10 11 11 12 18 12
Diferencinis – diagnostinis tyrimo metu socialinės rizikos šeimų vaikai turėjo galimybę
profesinę veiklą skirstyti į 5-ias sritis pagal pagrindinį darbo objektą ir iš pateiktų galimybių teikti
pirmenybę pageidaujam veiklos sričiai pagal pagrindinį darbo objektą. Tyrimo rezultatai parodė,
6 http://www.euroguidance.lt
63
kad socialinės rizikos šeimų vaikams labiausiai tinkantis ir labiausiai netinkantis profesijų tipas
yra: tinkantis profesijų tipas - „Žmogus-Gamta“ (22), netinkantis profesijų tipas – „Žmogus –
Ženklų sistema“ (9), (tiriamasis Nr.1); tinkantis profesijų tipas – „Žmogus – Ženklų sistema“ (17),
netinkantis profesijų tipas – „Žmogus-Technika“, „Žmogus-Žmogus“, „Žmogus-Meninis
vaizdas“(14), (tiriamasis Nr.2); tinkantis profesijų tipas – „Žmogus-Gamta“ (18), netinkantis
profesijų tipas – „Žmogus – Žmogus“ (15), ( tiriamasis Nr.3); tinkantis profesijų tipas – „Žmogus-
Gamta“(20), netinkantis profesijų tipas – „Žmogus–Ženklų sistema“ (10), ( tiriamasis Nr.4);
tinkantis profesijų tipas – „Žmogus-Meninis vaizdas“ (23), netinkantis profesijų tipas – „Žmogus–
Žmogus“, „Žmogus-Technika“ (18),( tiriamasis Nr.5).
Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad 3 socialinės rizikos šeimų vaikams labiausiai
tinkantis profesijų tipas yra „Žmogus–Gamta“, 1 tiriamajam – „Žmogus–Ženklų sistema“ ir 1
tiriamajam – „Žmogus-Meninis vaizdas“. Analizuojant gautus rezultatus, nustatyta, kad socialinės
rizikos vaikams labiausiai netinkantys profesijų tipai yra: „Žmogus-Žmogus“ (3), „Žmogus-
Technika“(2), „Žmogus – Ženklų sistema“(2), „Žmogus-Meninis vaizdas“(1). Trims tiriamiesiems
labiausiai netinkantis profesijų tipas yra „Žmogus-Žmogus“ ir tai galima sieti su bendravimo
sunkumais su šeimos nariais ir aplinkiniais bei saugumo poreikio netenkinimas. Pastebėta, kad
socialinės rizikos vaikai labiau orientuojasi į vieną profesinę sritį ir darbo objektą, vadinasi,
socialinės rizikos vaikai turi interesą ir teigiamą vidinę motyvaciją konkrečiai veiklai, o tai gali
sąlygoti juos supanti socialinė aplinka ir vaiko viltis ateityje gyventi kitaip, t.y. darniai sąveikaujant
su vidine ir išorine aplinka.
Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikams nepriskiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikų
grupei, labiausiai tinkantis ir labiausiai netinkantis profesijų tipas yra: tinkantis profesijų tipas -
„Žmogus-Gamta“ (22), netinkantis profesijų tipas – „Žmogus – Ženklų sistema“ (9), (tiriamasis
Nr.6); tinkantis profesijų tipas – „Žmogus – Ženklų sistema“, „Žmogus–Gamta“, „Žmogus-Meninis
vaizdas“ (17), netinkantis - „Žmogus – Ženklų sistema“(10), (tiriamasis Nr.7); tinkantis profesijų
tipas – „Žmogus – Technika“, „Žmogus–Gamta“, „Žmogus-Meninis vaizdas“ (17), netinkantis -
„Žmogus – Ženklų sistema“, „Žmogus-Žmogus“ (10), (tiriamasis Nr.8); tinkantis profesijų tipas –
„Žmogus – Žmogus“ (17), netinkantis - „Žmogus – Ženklų sistema“ (11), (tiriamasis Nr.9);
tinkantis profesijų tipas – „Žmogus – Ženklų sistema“(18), netinkantis - „Žmogus – Ženklų
sistema“, „Žmogus-Gamta“ (11), (tiriamasis Nr.10).
Trims vaikams, nepriskiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, labiausiai
tinkantis profesijų tipas yra „Žmogus-Meninis vaizdas“ ir tai galima sieti su jų papildoma menine
veikla bei laimėjimais šioje srityje. Šiems vaikams labiausiai netinkantis profesijų tipas yra
„Žmogus – Ženklų sistema“. Atliekant tyrimo analizę, pastebėta, kad kontrolinė tiriamųjų grupė
orientuojasi ne į vieną profesinę sritį ir darbo objektą, bet į kelias profesines sritis. Pastebėtas
64
neryškus balų skirtumas tarp labiausiai tinkančio profesijos tipo ir labiausiai netinkančio profesijos
tipo. Galima daryti išvadą, kad, vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, blaškosi
profesinės veiklos sprendimuose ir dar nėra įsisąmoninę konkretaus profesinio sprendimo ir visa tai
galima sieti su jų pasiekimais ir laimėjimais įvairiose srityse bei dar nepakankama vidine
motyvacija profesinei veiklai, kai karjeros sprendimų priėmimo proceso bandomajame laikotarpyje
juos lydi sėkmė.
Apibendrinant galima teigti, kad tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai, besirenkantys
vieną labiausiai tinkantį profesijos tipą, turi didesnę vidinę motyvaciją, didesnį interesą ir polinkį
vienai konkrečiai profesinei veiklai. Socialinės rizikos šeimų vaikai surinko daugiau balų vienai
pageidaujamai veiklos sričiai pagal pagrindinį darbo objektą, nei vaikai, nepriskiriami socialinės
rizikos šeimų vaikų grupei.
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, skirtingai nei socialinės rizikos
šeimų vaikai, orientuojasi ne į vieną profesinę sritį ir darbo objektą, bet į kelias profesines sritis ir
darbo objektus. Galima daryti išvadą, kad, vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų
grupei, blaškosi profesinės veiklos sprendimuose ir visa tai galima sieti su jų sėkminga
savirealizacija, pasiekimais ir laimėjimais įvairiose srityse (moksluose, papildomoje veikloje), kai
karjeros sprendimų priėmimo proceso bandomajame laikotarpyje juos lydi sėkmė.
Profesijų klasifikacija pagal tiriamojo pasirinktą ir tyrimo nustatytą darbo objektą
(lyginamoji analizė)
16 lentelė. Profesijų klasifikacija pagal tiriamojo pasirinktą ir tyrimo nustatytą darbo objektą
Socialinės rizikos šeimų vaikai Tiriamasis
Nr. Tiriamojo sprendimo priėmimas
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Suma Labiausiai netinkantis
profesijų tipas
Suma
Tiriamasis Nr.1
Žmogus – Žmogus (auklė) Alternatyva - nėra
Žmogus – Gamta
22 Žmogus – Ženklų sistema
9
Tiriamasis Nr.2
Žmogus – Ženklų sistema (IT specialistas) Alternatyva- mechanikas
Žmogus – Ženklų sistema
17 Žmogus – Meninis vaizdas Žmogus – Technika Žmogus – Žmogus
14 14 14
Tiriamasis Nr.3
Nežino kuo nori būti Alternatyva – mechanikas, vairuotojas
Žmogus – Gamta
21 Žmogus – Žmogus
15
Tiriamasis Nr.4
Žmogus – Technika (stalius) Alternatyva - statybininkas
Žmogus – Gamta
20 Žmogus - Žmogus 18
Tiriamasis Nr.5
Nežino kuo nori būti Alternatyvos –
Žmogus – Meninis vaizdas
23 Žmogus – Technika Žmogus - Žmogus
18 18
65
psichologė, menai, architektūra, dailės istorija, interjeras, ekonomika, buhalterija
Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei Tiriamasis Nr.6
Žmogus – Meninis vaizdas (muzikantė). Alternatyva - psichologė
Žmogus – Meninis vaizdas
17 Žmogus – Gamta
8
Tiriamasis Nr.7
Žmogus – Žmogus (žurnalistė). Alternatyva - nėra
Žmogus – Gamta Žmogus – Žmogus Žmogus – Meninis vaizdas
17 17 17
Žmogus – Ženklų sistema
10
Tiriamasis Nr.8
Dvejoja dėl profesinių siekių. Alternatyvos - mokslininkas, muzikantas, gydytojas, teisininkas
Žmogus – Gamta Žmogus – Technika Žmogus – Meninis vaizdas
12 12 12
Žmogus – Ženklų sistema Žmogus – Žmogus
9 9
Tiriamasis Nr.9
Žmogus – Žmogus (advokatė). Alternatyva – policininkė
Žmogus – Žmogus
17 Žmogus – Ženklų sistema
11
Tiriamasis Nr.10
Žmogus – Ženklų sistema (IT specialistas). Alternatyvos – elektrikas, virėjas, informatikos mokytojas
Žmogus – Ženklų sistema
18 Žmogus – Gamta Žmogus – Technika
11 11
Analizuojant socialinės rizikos šeimų vaikų profesijų klasifikaciją pagal pasirinktą ir
diferencinio–diagnostinio tyrimo nustatytą profesijų tipą ir darbo objektą, pastebėta, kad tiriamų
socialinės rizikos šeimų vaikų pasirinktų profesijų tipai neatitinka diferencinio – diagnostinio
tyrimo metodikos nustatytų ir labiausiai jiems tinkančių profesijų tipų pagal darbo objektus. Vieno
tiriamojo pasirinkta profesija atitinka diferencinio – diagnostinio tyrimo metodikos nustatytą ir
labiausiai jam tinkantį profesijos tipą pagal darbo objektą, tačiau tiriamojo neadekvatus savęs ir
galimybių įvertinimas (mokymosi sunkumai) galėtų būti svarstomas, ieškant alternatyvių
sprendimų.
Analizuojant vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, profesijų
klasifikaciją pagal pasirinktą ir diferencinio–diagnostinio tyrimo nustatytą profesijų tipą ir darbo
objektą, nustatyta, kad kontrolinės grupės tiriamųjų pasirinkti profesijų tipai atitinka diferencinio –
diagnostinio tyrimo metodikos nustatytiems ir labiausiai tinkantiems profesijų tipams pagal darbo
66
objektą. Tiriamųjų tikėtini lūkesčiai ir sprendimai sutampa su diferencinio–diagnostinio tyrimo
gautais rezultatais.
Apibendrinant galima teigti, kad tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų pasirinkti profesijų
tipai pagal darbo objektą neatitinka tyrimo nustatytiems ir labiausiai jiems tinkantiems profesijų
tipams pagal darbo objektą. Socialinės rizikos šeimų vaikai sunkiai įsisąmonina savo pasirinkimo
esmę ir atsakomybę už sprendimo įgyvendinimą, todėl jiems reikalinga socialinio darbuotojo
intervencija ir nuoseklus pagalbos teikimo modelis.
Tyrimo analizė atskleidė, kad vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų grupei,
pasirinkti profesijų tipai pagal darbo objektą, atitinka tyrimo nustatytiems ir labiausiai jiems
tinkantiems profesijų tipams pagal darbo objektą. Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų
vaikų grupei, lengviau įsisąmonina savo pasirinkimo esmę ir pasižymi teigiama vidine motyvacija
veiklai.
4.5.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
Profesijų klasifikacija pagal pasirinktą ir tyrimo nustatytą darbo objektą (lyginamoji
analizė) Apibendrinant galima teigti, kad socialinės rizikos šeimų vaikai, besirenkantys vieną
labiausiai tinkantį profesijos tipą, turi didesnę vidinę motyvaciją, didesnį interesą ir polinkį vienai
konkrečiai profesinei veiklai. Socialinės rizikos šeimų vaikai surinko daugiau balų vienai
pageidaujamai veiklos sričiai pagal pagrindinį darbo objektą, nei vaikai, nepriskiriami socialinės
rizikos šeimų vaikų grupei.
Socialinės rizikos šeimų vaikų pasirinkti profesijų tipai pagal darbo objektą neatitinka
tyrimo nustatytiems ir labiausiai jiems tinkantiems profesijų tipams pagal darbo objektą. Socialinės
rizikos šeimų vaikai sunkiai įsisąmonina savo pasirinkimo esmę ir atsakomybę už sprendimo
įgyvendinimą, todėl jiems reikalinga socialinio darbuotojo intervencija ir nuoseklus pagalbos
teikimo modelis.
Apibendrinant galima teigti, kad vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų
grupei, skirtingai nei socialinės rizikos šeimų vaikai, orientuojasi ne į vieną profesinę sritį ir darbo
objektą, bet į kelias profesines sritis ir darbo objektus. Galima daryti išvadą, kad, kontrolinės grupės
vaikai blaškosi profesinės veiklos sprendimuose ir visa tai galima sieti su jų sėkminga
savirealizacija, pasiekimais ir laimėjimais įvairiose srityse (moksluose, papildomoje veikloje), kai
karjeros sprendimų priėmimo proceso bandomajame laikotarpyje juos lydi sėkmė.
Tyrimo analizė atskleidė, kad kontrolinės grupės vaikų pasirinkti profesijų tipai pagal
darbo objektą, atitinka tyrimo nustatytiems ir labiausiai jiems tinkantiems profesijų tipams pagal
darbo objektą. Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, lengviau įsisąmonina
savo pasirinkimo esmę ir pasižymi teigiama vidine motyvacija veiklai.
67
IŠVADOS
1. Socialinės rizikos šeimų vaikų požiūrio į profesijos reikalingumą savitumai. Tyrimo
duomenys leidžia teigti, kad socialinės rizikos šeimų vaikai profesijos įsigijimą ir profesinius
lūkesčius sieja su materialine gerove ir socialiniais interesais, t.y. galimybe ateityje gauti užmokestį
už darbą, išlaikyti šeimą, negyventi skurde ir gyventi be skolų. Tiriami socialinės rizikos šeimų
vaikai turi didesnę vidinę motyvaciją, interesą ir polinkį vienai konkrečiai profesinei veiklai, nes
išskyrė po vieną labiausiai jiems tinkantį profesijos tipą.
Šio tyrimo duomenys leidžia teigti, kad kontrolinės grupės vaikai, profesinius lūkesčius
sieja ir vienodą reikšmę teikia keliems aspektams: materialinei gerovei, t.y. užmokesčiui už darbą ir
norui pasiturimai bei gerai gyventi ir socialiniams interesams, t.y. pagalbos teikimą kitiems,
prasmingai veiklai, išskiriamas bendradarbiavimo su kitais poreikis. Tiriamųjų profesiniai lūkesčiai
siejami su asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą, savo sugebėjimus pritaikyti
darbe, kurti šeimą, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti didesnį pasitikėjimą savimi,
turėti gerą darbą ir saugiai jaustis.
2. Socialinės rizikos šeimų vaikų profesijos pasirinkimo motyvai. Tyrimo duomenys rodo,
kad profesinėje veikloje socialinės rizikos šeimų vaikams svarbi gera savijauta, kiti tiriamieji
profesijos įsigijimą ir profesinius lūkesčius sieja su mokymosi sunkumais, patinkančiu darbu, noru
būti vadovu, nenoru sunkiai dirbti ir galimybe išeiti iš tėvų namų.
Nustatyti faktai leidžia teigti, kad kontrolinė tiriamųjų grupė profesinius lūkesčius sieja su
asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą, galimybe savo sugebėjimus pritaikyti
darbe, kurti šeimą, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti didesnį pasitikėjimą savimi,
turėti gerą darbą ir saugiai jaustis.
3. Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo savitumai. Šio tyrimo
duomenys rodo, kad tiriami socialinės rizikos vaikai polinkius ir interesus sieja su profesinėmis
aspiracijomis, bet neadekvačiai vertina savo gebėjimus ir galimybes, sunkumų mokykloje ir jau
ribotų galimybių nesieja su numatoma profesine veikla, sunkiai paaiškina pasirinktų profesijų
ypatumus ir kaip priimtus sprendimus įgyvendinti realiame gyvenime.
Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad kontrolinės grupės tiriamieji savo pomėgius, interesus
ir papildomą veiklą sieja su profesinėmis aspiracijomis, įvardija savo stiprybes, pasirinktą profesiją
sieja su komunikaciniais, analitiniais, moksliniais (išradimų), meniniais gebėjimais ir gebėjimais
informacinių technologijų srityje, pasirinktoms profesijoms išskyrė daugiau alternatyvių profesijų.
68
Tiriamieji save realizuoja skirtingose papildomose veiklose, akcentuoja savo asmeninius
laimėjimus bei sėkmes mokykloje ir kitoje veikloje, kurie padeda pažinti save.
4. Šeimos narių ir aplinkinių pagalbos savitumai karjeros sprendimų priėmime. Tyrimo
duomenys leidžia teigti, jog tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų silpni ryšiai su šeimos nariais
sukelia vaikams įtampą, kuri trukdo adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje. Tiriamieji
kaltina save ir kitus dėl nesėkmių, įvardija sunkumus, būnant nepasiturinčių tėvų vaiku, įvairias
baimes, nereikalingumo jausmą ir tikėjimą, kad užsienyje pasiseks, nepasitenkinimą pasiturinčių
tėvų vaikais ir jų elgsena, išgyvenimus dėl aplinkinių kritikos, įtampą dėl jiems keliamų
reikalavimų ir sunkumų mokykloje, o aplinkiniai neįvertina vaiko ribotų galimybių bei
neatsižvelgia į individualius kiekvieno poreikius.
Šio tyrimo duomenys rodo, kad kontrolinės grupės vaikai akcentuoja vaikų ir tėvų gerus
tarpusavio santykius, kurie paremti tėvų autoritetu, palaikymu, poreikių tenkinimu, skatinimu ir
meile vaikams. Kokybiškai reikšminga tai, kad trys tiriamieji išskyrė tėvo vaidmens jų gyvenime
svarbą ir teigiamą tėvo pavyzdį vaikui. Palankus mikroklimatas šeimoje, saugi ir stimuliuojanti
aplinka bei teigiamos emocijos stiprina vaiko savivertę, įgalina jį adekvačiai mąstyti ir veikti
socialinėje erdvėje. Pastebėta, kad kontrolinės grupės vaikai patiria sunkumus galvojant apie ateitį,
jaučiasi sutrikę dėl profesijos pasirinkimo ir išgyvena baimę dėl egzaminų, tačiau kiekybiškai
negatyvių jausmų jie patiria gerokai mažiau, nei tiriami socialinės rizikos vaikai, jiems yra mažiau
kliūčių priimant racionalius karjeros sprendimus.
5. Socialinio darbuotojo pagalba reikalinga socialinės rizikos šeimų vaikams, priimant
karjeros sprendimus. Tyrimo duomenys rodo, jog socialinės rizikos šeimų vaikams tikslinga būtų
teikti pagalbą ir paslaugas karjeros sprendimų priėmime, nes tiriamieji patiria sunkumų prisiimant
atsakomybę už profesijos rinkimąsi, tam tikrą konkretų sprendimą ir sprendimo įsisąmoninimo
esmę. Pagalbą, paslaugas ir informaciją galėtų teikti socialinis darbuotojas, taikydamas sisteminį ir
krizių intervencijos modelius.
Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad kontrolinės grupės vaikams reikalinga pagalba,
paslaugų ir informacijos teikimas. Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei,
akivaizdžiai daugiau sulaukia pagalbos ir stimuliavimo iš šeimos narių ir aplinkinių, nei socialinės
rizikos šeimų vaikai. Tačiau galima teigti, kad šie veiksniai labiau tenkina vaiko pripažinimo ir
saviraiškos poreikį, o ne karjeros sprendimų priėmimo sistemingą ugdymą (įgalinimą), matavimą ir
vertinimą pagalbos teikimo procese.
Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad socialinės rizikos vaikai ir vaikai, nepriskiriami
socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akcentuoja patarimų, palaikymo, pokalbių ir informacijos
svarbą, tačiau neįžvelgia ir neįsisąmonina karjeros sprendimų priėmimo esmės, kaip sistemingo ir
nuoseklaus proceso.
69
REKOMENDACIJOS
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: 1. Svarstyti ir lanksčiai peržiūrėti socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis funkcijas,
numatant paslaugų teikimą socialinės rizikos šeimų vaikams, jų karjeros planavime.
2. Atsisakyti socialinio darbuotojo, kaip institucinio socialinės rizikos šeimos prižiūrėtojo
vaidmens, kuris „vykdo priežiūrą“. Priežiūros vykdymas ir kontrolė nepadeda kliento
veiklinimui ir įgalinimui.
Savivaldybių administracijoms:
1. Institucijos, atsakingos už paslaugų steigimą ir organizavimą, turėtų rasti galimybę pasiūlyti
didesnę paslaugų įvairovę socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams.
2. Teikiamas paslaugas priartinti prie paslaugų gavėjo ir užtikrinti jų prieinamumą kiekvienam.
Seniūnijoms:
1. Nustatyti teritorinėje bendruomenėje gyvenančių socialinės rizikos šeimų ir jų vaikų
poreikius.
2. Inicijuoti paslaugų įvairovę socialinės rizikos šeimų vaikams.
Socialiniams darbuotojams:
1. Darbui su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais, taikyti sisteminį ir krizių intervencijos
modelį, atsižvelgiant į atskiros šeimos specifinius bruožus ir kiekvieno vaiko poreikius.
2. Teikti pagalbą socialinės rizikos šeimų vaikams karjeros sprendimų priėmime.
70
LITERATŪRA
1. Almonaitienė J. Bendravimo psichologija. Kaunas: Technologija, 2001.
2. Antinienė D., Ausmanienė N., Jakštys J. ir kiti. Psichologija studentui. Kaunas: Technologija,
2000.
3. Baltrėnienė Z., Volbekienė V. Profesinės karjeros vadovas. Vilnius: Solertija, 1998. 4. Bajoriūnas Z. Šeimos edukologija. Vilnius:Jošara 1997.
5. Barlett. H.M.The Comon Base of Social Work Practice. New York: NASW, 1970.
6. Brazienė R., Guščinskienė J. Socialinės atskirties modeliai Lietuvoje. Filosofija//Sociologija.
Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2004, Nr.4.
7. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius: Margi raštai, 1996. 8. Bulotaitė L. Drauge su vaiku. Vilnius:Efrata, 2000.
9. Broom L. Sociologija. Kaunas: Littera Universitatis Vytauti Magni, 1992.
10. Chomentauskas G. Praktinės psichologijos pagrindai. Vilnius: Žmogaus studijų centras,
1996.
11. Furst M. Psichologija. Vilnius: Lumen, 1988.
12. Johnson L.C. Socialinio darbo praktika: bendrasis požiūris. Vilnius: VU Specialiosios
psichologijos laboratorija, 2001.
13. Jovaiša L. Profesinio konsultavimo psichologija. Vilnius :Agora, 1999.
14. Guščinskienė J., Kondrotaitė G. Socialinės rizikos šeimų problemos: Pagėgių savivaldybės
atvejo studija. Vilnius : Socialinis darbas. Mokslo darbai Nr.5(2), 2006.
15. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. Asmenybės ir bendravimo psichologija. Vilnius: Tyto
alba, 2002.
16. Giddens A. Modernybė ir asmens tapatumas. Vilnius: Pradai, 2000.
17. Grigas R. Socialinių įtampų Lietuvoje laukai. Vilnius: VPU, 1998.
18. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas: Šviesa, 1990.
19. Jacikevičius A. Siela. Mokslas. Gyvensena.Vilnius : Žodynas, 1994.
20. Höffner J. Krikščioniškasis socialinis mokymas. Vilnius: Aidai, 1996.
21. Kučinskienė R. Ugdymo karjerai metodologija.Klaipėda: KU leidykla, 2003.
22. Kviekienė G. Pozityvioji socializacija.Vilnius:VPU leidykla,2005.
23. Legkauskas V. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga, 2008.
24. Leliūgienė I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija, 1997.
71
25. Leliūgienė I. Juodeikaitė A. Socialinės aprėpties, kaip socialinės atskirties, alternatyvos
metodologiniai aspektai. Vilnius : Socialinis darbas. Mokslo darbai Nr.4(2), 2005.
24 Lietuvos Filosofijos ir Sociologijos Institutas. Lietuvos šeima. Vilnius, 1994-1995.
26. Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas. Pedagoginės psichologijos etiudai (2). Vilnius:
Eugrimas,1997.
27. Liobikienė T.N. Krizių intervencija. Kaunas: VDU Socialinio darbo institutas, 2006.
28. Luobikienė J. Sociologija : bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika : mokomoji knyga. -
Kaunas : Technologija, 2000.
29. Petkevičiūtė N. Karjeros valdymas: asmeninė individualioji perspektyva. Kaunas: VDU
leidykla, 2006.
30. Pluzek Z. Pastoracinė psichologija. Vilnius: Amžius, 1996.
31. Pociūtė B. Teoriniai profesinio pasirinkimo aspektai//Psichologija.Vilnius, 1997.
32. Pukelis K. Karjeros projektavimo gebėjimai žinių visuomenėje: nauji iššūkiai profesiniam
konsultavimui ir karjeros planavimui//Profesinis rengimas. Tyrimai ir realijos, Nr.6.
33. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis anglų – lietuvių kalbų žodynėlis praktikams. Vilnius,
1998.
34. Socialinis darbas: patirtis ir metodai 1(1). Kaunas: VDU leidykla, 2008.
35. Socialinis ugdymas (I). Vilnius: Baltijos kopija,1999.
36. StanišauskienėV.Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai. Kaunas:Technologija, 2004.
37. Suslavičius A. Socialinė psichologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 2006.
38. Sutton C. Socialinis darbas: bendruomenės veikla ir psichologija.Vilnius:VU,1999.
39. Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius: Elgada, 1995.
40. Vitkauskaitė D. Teoriniai socialinio darbo metodai. Šiauliai: Všį Šiaulių universiteto leidykla,
2001.
41. Willke H. Systemtheory. Stuttgart: Fisher, 1982.
42. Žalimienė L. Socialinės paslaugos.Vilnius: VU, 2003.
43. Žydžiūnaitė V. Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos. Vilnius: UAB Ciklonas,
2006.
44. Žmogaus socialinė raida. Vilnius: Homo liber, 2001.
45. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius: Margi Raštai, 2007.
46. Энциклопедия социальной работы. Москва: Центр общественных ценностей, 1994.
47. Prieiga per internetą 2008-08-10
:<http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/content.php?content=testas1>
48. Prieiga per internetą 2008-09-10: <http://www.autoinfa.lt/webdic/>
72
49. Prieiga per internetą 2008-09-20: <http://www.profesijupasaulis.lt>
50. Prieiga per internetą 2008-09-20: <http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/67741>
51. Prieiga per internetą 2008-09-20: <
<http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/1_Demogr_0811.doc?PHPSESSID=52237609c8317>
52. Prieiga per internetą 2008-09-20: <http://www.socmin.lt/index.php?-1700459252>
73
1 priedas 1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR.1
Klasteris Tema Įrodymas Eil .Nr.
Žino kuo nori būti (auklė) Alternatyva - nėra
„ norėčiau dirbti aukle” „ aukle galėčiau dirbti, nes myliu mažus vaikus, man patinka su jais būti, saugoti juos“ „aš su vaikai galiu būti ilgai, jie man netrukdo klauso manęs, aš turiu kantrybės su jais būti“ „jei pasistengsiu ir gerai mokysiuos– pabaigti dvyliktą ir gal būti aukle“ „man patinka maži vaikai, aš moku su jais elgtis“ „ mama žino, kad man patinka vaikai ir, kad noriu būti aukle“
38 p. 42 – 43 p. 46 – 47 p. 58 – 59 p. 60 p. 103 p.
Negyventi skurde „kad jis galėtų išgyventi ir neskursti“ „kad turėtų pinigų vaikams nupirkti drabužių, pavalgyti“
1 – 2 p. 3 – 4p.
Gyventi be skolų „kai pinigų namuose nėra, tada reikia skolintis iš pažįstamų, giminių“ „jei dirbtum, tada nereikėtų skolintis ir skolų atidavinėti“ „ dirbti tokį darbą, kad nereikėtų iš kitų skolintis, kad jų liktų, o ne truktų“
3 – 4 p. 4 – 5 p. 5 -6 p.
1.Profesiniai lūkesčiai
Darbas turi patikti „profesija turi patikti, o ne, kad ją turėtum priverstinai“
12 p.
Tema. Žino kuo nori būti (auklė). Tiriamoji priėmusi sprendimą būti aukle, tačiau motyvai dėl
konkrečios profesijos labai paviršutiniški – vaikas pažymi, kad ji „ myli mažus vaikus, patinka
mažai vaikai, patinka su jais būti“. Interviu metu tiriamoji nepateikė racionalaus paaiškinimo apie
auklės profesiją ir šios profesijos ypatumus, neturi kitų pasirinkimo alternatyvų. Tiriamoji nežino
kaip priimtą sprendimą įgyvendinti realiame gyvenime, išryškėja savęs pažinimo stoka.
Tema. Negyventi skurde. Vieną iš motyvų, kodėl žmogui reikalinga profesija, tiriamoji paminėjo
„išgyventi ir neskursti“. Galima teigti, kad turėti profesiją – tai susikurti gerbūvį, kas leistų žmogui
gyventi pilnavertį gyvenimą ne socialinėje atskirtyje.
Tema. Gyventi be skolų. Tema „Gyventi be skolų“ atskleidžia tiriamosios šeimos gyvenimo modelį
ir šeimos materialinius sunkumus, kurių, turėdama profesiją, tiriamoji tikisi išvengti.
Tema. Darbas turi patikti. Tiriamajai buvo labai sunku paaiškinti kam žmogui reikalinga profesija,
ji paminėjo, kad pagrindinis motyvas renkantis profesiją – profesija turi patikti.
75
Apibendrinimas. Tiriamoji sunkiai galėjo paaiškinti profesijos reikšmę žmogaus gyvenime, tačiau
interviu metu išryškėjo tiriamosios noras dirbti patinkantį darbą ir siekį negyventi skurde ir gyventi
be skolų.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Išgyvenimai dėl sunkumų mokykloje
„ aš kiekvienais metais galvoju, kaip man seksis mokykloje ir kad man sunku“ „man labai nesiseka mokslai, visada nesisekė“ „norėjo mane palikti antramečiauti“ „matematikoje visai nesigaudau, žaliuoju“ „ kiti dalykai irgi ne kas“ „ per pamokas nuobodžiauju“ „man nepatinka prie pamokų sėdėti“ „aš blogai mokinuosi ir man gali nepasisekti“
15 – 16 p. 17 p. 18 p. 20 p. 21 p. 22 p. 26 p. 53 p.
Baimė dėl profesijos pasirinkimo
„ aš bijau, kad galiu nepasiekti, tai ko noriu“ „bijau, kad man gali nepavykti, nes galiu nepasiekti apie ką svajoju “ „nepavyks niekur įsidarbinti“ „norėjau būti psichologe, reikia daug mokytis, nieko nepavyks“
7 – 8 p. 52 – 53 p. 28 p.
2.Vaiko jausmai
Baimė dėl ateities
„aš kartais pergyvenu dėl ateities ir yra šiek tiek jaudulio“ „net neįsivaizduoju, kas manęs laukia“ „nežinau, nelabai galvoju apie savo ateitį“
67 p. 29 p. 55 p.
Tema. Išgyvenimai dėl sunkumų mokykloje. Mokykloje mokinė mokosi pagal modifikuotą
programą, kuri leidžia paauglei ugdytis pagal jos gebėjimus ir galias. Nepaisant to, kad tiriamoji
įvardijama, kaip specialiųjų poreikių vaikas, ji mokykloje patiria nuolatinę baimę dėl nesėkmių
moksluose. Mergina jaučia įtampą, konfliktuoja pamokose, neatlieka namų darbų, praradusi
mokymosi ir pažinimo motyvaciją. Mergina pripažįsta, kad jai mokytis nuobodu ir neįdomu.
Tema. Baimė dėl profesijos pasirinkimo. Patirdama nesėkmes mokykloje, mergina jaučiasi nesaugi,
jaučia baimę dėl profesijos pasirinkimo „ aš bijau, kad galiu nepasiekti, tai ko noriu“.
Tema. Baimė dėl ateities. Išgyvendama baimę dėl nesėkmių mokykloje ir dvejodama savo
galimybėmis įsigyti norimą profesiją, mergina išgyvena baimę dėl ateities. Mergina jaučiasi nesaugi
ir sutrikusi dėl nežinomybės ir ribotų savo galimybių, išryškėja paauglės nepasitikėjimas savimi ir
savo jėgomis.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Vaiko jausmai“ galima teigti, kad vaiko nuolatinis
baimės išgyvenimas (dėl sunkumų mokykloje, dėl profesijos pasirinkimo ir ateities) silpnina, o ne
stiprina bręstančią asmenybę.
76
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Šeimos nariai šiek tiek pataria (patarimai neadekvatūs vaiko gebėjimams)
„ padeda mama“ „mama man pataria pabaigti dešimt klasių, o paskui dar galėsi ir dvyliktą klasę pabaigti“ „močiutė yra kalbėjusi, kad turiu pasistengti ir pabaigti dešimtą klasę, paskui dvyliktą klasę ir įstoti į kokį nors universitetą“ „mama sako, kad man palengvino programą, o aš vis tiek nieko nesugebu“
70 p. 70 -71 p. 73 – 76 p. 25 p.
3. Pagalbos poreikis
Aplinkinių pastangos padėti
„su auklėtoja važiavom į darbo biržą“ „draugė sako, kad man tiktų dirbti aukle“ „auklėtoja man stengiasi padėti, socialinė pedagogė“ „galėčiau pasitarti su savo drauge“ „su auklėtoja kalbėjomės apie profesijas“
39 p. 64 – 65 p. 78 – 79 p. 113 p. 125 p.
Tema. Šeimos nariai šiek tiek pataria (patarimai neadekvatūs vaiko gebėjimams). Šeimos nariai
nepakankamai objektyviai vertina paauglės gebėjimus (pabaigti dvylika klasių ir stoti į kokį nors
universitetą), patarimai neadekvatūs vaiko gebėjimams. Šeimoje apie profesijos pasirinkimą mažai
kalbama. Tai gali turėti įtakos vaikui priimant neadekvačius karjeros sprendimus.
Tema. Aplinkinių pastangos padėti. Interviu metu išryškėjo, kad su paaugle apie profesijos
pasirinkimą kalbasi klasės auklėtoja, socialinė pedagogė, tačiau šie pokalbiai daugiau momentiniai,
o ne sisteminiai, kurie galėtų padėti merginai priimti pamatuotus karjeros sprendimus.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad išryškėjo pagalbos
poreikis paauglei priimant karjeros sprendimus ir stiprinti savęs pažinimo bei planavimo
gebėjimus, informuotumą apie profesijas.
Klasteris Tema Įrodymas Eil. Nr.
4. Bendravimas
šeimoje ir su
aplinkiniais
Mama mažai bendrauja
su vaiku
“ mama neturi kantrybės su vaikais - ji vis kur nors išlekia” „su savo vaikais aš visada sėdėčiau prie pamokų, kad jie ko nors išmoktų ir blogai nesijaustų“ „su mama nelabai dažnai matausi, ji dabar dirba, kartais su draugėmis kur nors susitinka“
47 – 48 p. 68 – 69 p. 105 p.
77
Tėvas nebendrauja su
vaiku
„su tėvu nebendrauju, jis turi kitą šeimą“ „jis niekada mumis nesirūpino, dabar alimentų nemoka“
93 p. 94 p.
Išgyvenimai dėl brolio
kritikos
„brolis sako, kad aš nieko nemoku“ „brolis sako, kad man niekada niekas nesiseka ir, kad nepasiseks“
81 p. 82 p.
Išgyvenimai dėl
aplinkinių kritikos
„visiems aš užkliūnu, net ir mokykloje“ „ nesutariu su rusų k. mokytoja, ji nenori manęs priimti į pamokas“ „ji visada mato tik mane ir rėkia“ „mane skundžia“ „mamos sesuo sako, kad man nepasiseks“ „ji visaip sako – tu nemoki, tau neišeis, visokius negražius žodžius vartoja“ „visi prie manęs lenda, visiems aš užkliūnu“ „klasiokai sakė, kad aš daug kam nepatinku, nesuprantu- kodėl “
82 p. 83 -84 p. 85 p. 86 p. 88 p. 89 – 90 p. 121 p. 123 p.
Tema. Mama mažai bendrauja su vaiku. Vaikas išgyvena dėl nepakankamo bendravimo su mama,
dėl to blogai jaučiasi. Vaikui trūksta bendravimo su mama ir palaikymo. Skurdūs tarpasmeniniai
santykiai nepadeda vaikui jaustis reikalingu ir įvertintu.
Tema. Tėvas nebendrauja su vaiku. Vaikas išgyvena ir jaučia nuoskaudą, kad tėvas sukūrė kitą
šeimą, nebendrauja ir nesirūpina vaikais.
Tema. Išgyvenimai dėl brolio kritikos. Interviu metu išryškėjo, kad mergina išgyvena dėl vyresnio
brolio kritikos jos atžvilgiu. Jos santykiai su broliu komplikuoti ir paremti sesers ignoravimu,
kritika ir negatyviomis nuostatomis.
Tema. Išgyvenimai dėl aplinkinių kritikos. Interviu metu išryškėjo, kad mergina išgyvena dėl
aplinkinių (mamos sesers, mokytojos, klasiokų) priešiškumo jos atžvilgiu. Jos santykiai su
aplinkiniais paremti įtampa ir tai įtakoja paauglės menkavertiškumo jausmą, kuris neretai
pasireiškia agresija prieš aplinkinius.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais“, kad šeimos
narių skurdūs tarpasmeniniai santykiai turi įtakos žemai savivertei. Netvirti emociniai ir socialiniai
ryšiai su aplinka įtakoja nesėkmingą integravimąsi į visuomenę.
78
2 priedas 1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR.2
Klasteris Tema Įrodymas Eil..Nr.
Žino kuo nori būti (kompiuterių specialistas) Alternatyva - mechanikas
„norėčiau būti kompiuteristu, žadu juo būti“ “ juo būsiu, nes man sekasi, aš ir dabar tuo užsiimu” „ tvarkau kompiuterius, remontuoju“ „atsiranda žmonių, kuriems taisau kompiuterius“ „kompiuteristams reikalingos anglų k., matematikos ir lietuvių kalbos žinios, bet jie man nėra labai svarbūs, man ir be jų viskas sekasi labai gerai“ „jei nepavyktų – kurčiau ką nors savo“ „galėčiau būti koks mechanikas“ „būsiu programuotojas, turėsiu šeimą, gal ir vaikų“
34 p. 34 - 35 p. 35 – 36 p. 42 – 43 p. 51 p. 54 p. 55 p. 99 p.
Gera savijauta
„ reikalinga, kad gerai jaustumeisi“ „žinotum, kad esi naudingas“ „kad tavo darbas reikalingas“ „darbą dirbti koks tau labiau patinka“
1 p. 2 p. 2 p. 5 p.
Užmokestis už darbą
„ labai svarbu, kad galėčiau uždirbti daug pinigų“ „sesuo dirbo nuo ryti ligi vakaro, o uždirbo tik septynis šimtus litų“ „jei pasamdytų kokia firma, pabandyčiau pas juos dirbti, jei tik gerai mokėtų“ „paskui aš uždirbsiu daug pinigų“
3 p. 3 - 4 p. 52 – 53 p. 103 p.
1.Profesiniai lūkesčiai
Daiktų įsigijimas „nusipirkti gerą mašiną „ „nusipirkti gerą aparatūrą “
3 p. 4 p.
Tema. Žino kuo nori būti (kompiuterių specialistas. Vaikinas mokosi pagal modifikuotą programą,
jis įtrauktas į specialiųjų poreikių vaikų sąrašą. Interviu metu vaikinas ne kartą kalbėjo apie
sunkumus mokykloje, tačiau yra priėmęs sprendimą būti kompiuterių specialistu („kompiuteristu“),
kaip alternatyvą rinktųsi mechaniko profesiją. Paauglys nežino kaip priimtą sprendimą įgyvendinti
realiame gyvenime, nežino kur galėtų įsigyti profesiją ir kokie reikalavimai keliami kompiuterių
specialistams.
Kaip alternatyvą, jei nepavyktų tapti kompiuterių specialistu, pasirinko mechaniko specialybę arba
galimybę ateityje kurti savo verslą.
79
Tema. Gera savijauta. Vaikinas paminėjo, kad profesiją svarbu įsigyti ir dirbti tai, kas patinka.
Darbe labai svarbu gera savijauta ir galimybė dirbti pagal gebėjimus, žmogui savo darbe svarbu
jaustis naudingam ir reikalingam.
Tema. Užmokestis už darbą. Vienas iš pagrindinių motyvų renkantis profesiją – užmokestis už
darbą. Vaikinas darbo užmokestį įvardina, kaip vieną iš pagrindinių veiksnių renkantis profesiją.
Tema. Daiktų įsigijimas. Tiriamajam profesijos įsigijimas reikalingas dėl daiktų ( gera mašina,
gera aparatūra) įsigijimo ir turėjimo.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad profesijos
pasirinkimo motyvai ir pažinimo procesas paremtas vertybinėmis nuostatomis (materialinė nauda,
daiktų įsigijimas) bei asmeninėmis aspiracijomis (būti naudingu, reikalingu, gerai jaustis). Išryškėja
pageidaujamų profesijų grupės kontūrai ir pagalbos poreikis priimant karjeros sprendimus.
Tiriamasis neatsirenka ir tinkamai nepasinaudoja informacija, nerealistiškas darbo pasaulio
suvokimas trukdo mokymosi pasiekimus sieti su profesinėmis galimybėmis.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Kaltinimai dėl vaikui keliamų reikalavimų
„man nesiseka mokslai“ „iš manęs visi visko reikalauja“ „ten irgi reikalauja, bet ne taip, kaip čia“ „čia turi būti geriausias“ „ visi, kas netingi visko reikalauja“ „man čia sunku bus pabaigti, todėl planuoju išvykti“
15 p. 15 p. 20 p. 20 p. 24 p. 68 p.
2. Kaltinimai aplinkai
Kaltinimai dėl kitiems keliamų reikalavimų
„čia per daug reikalauja iš žmonių, per daug spaudžia“ „visi visko reikalauja iš visų“
14 - 15 p. 16 p
Tema. Kaltinimai dėl vaikui keliamų reikalavimų. Tiriamasis kalbėjo apie aplinkinių vaikui
keliamus per didelius reikalavimus „iš manęs visi visko reikalauja“, kuriuos jam per sunku pakelti,
nesiseka mokslai. Vaikas jaučia įtampą ir nerimą „nes čia turi būti geriausias“, o jam geriausiu
nepavyksta būti.
Tema. Kaltinimai dėl kitiems keliamų reikalavimų. Tiriamasis kalbėjo apie keliamus reikalavimus
ne tik jam. Vaikas mato , kad ir aplinkiniams keliami per dideli reikalavimai „čia per daug
reikalauja iš žmonių, per daug spaudžia“
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Kaltinimai aplinkai“ galima teigti, kad aplinkoje, kurioje
jis gyvena, vaikas išgyvena įtampą ir vidinę sumaištį dėl jam ir aplinkiniams keliamų reikalavimų.
paauglys ketina išvykti iš šalies, nemato kitų pasirinkimo alternatyvų
80
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Nereikalingumo jausmas
„aš nelabai matau save Lietuvoje“ „čia ne taip kaip užsienyje“
11 p. 14 p.
Baimė nerasti norimo darbo
„čia, jei nebaigsi dvylikos klasių, bus labai sunku susirasti darbą tokį, kokį nori“
12 - 13 p.
3. Vaiko jausmai
Tikėjimas, kad užsienyje pasiseks
„galvoju važiuoti į užsienį“ „neužilgo mes gal išvažiuosim“ „kai atvažiuoji, tenai iš karto gali mokytis“ „Londone nėra jokių problemų, ypač jei tu mokaisi, nesvarbu, gerai ar blogai“ „Londone pabaigčiau mokslus, susirasčiau darbą“ „Anglijoje planuoju mokytis“ „vyksiu į Ameriką, ten pasiliksiu gyventi ir dirbti“
11 p. 70 -71 p. 19 - 20 p. 18 p. 28 p. 70 -71 p. 101 p.
Tema. Nereikalingumo jausmas. Vaikas savo šalyje jaučiasi nereikalingas ir nesaugus, savo ateities
nesieja su Lietuva, vildamasis, kad kitur jis jausis reikalingas.
Tema. Baimė nerasti norimo darbo. Vaikas vadovaujasi neobjektyvia informacija manydamas, kad
norint įsigyti kompiuterių specialisto profesiją, jam būtinai reikia pabaigti dvyliktą klasę ‚jei
nebaigsi dvylikos klasių, bus labai sunku susirasti darbą tokį, kokį nori“. Informacijos stoka įtakoja
nepamatuotą sprendimą išvykti.
Tema. Tikėjimas, kad užsienyje pasiseks. Jausdamasis nereikalingas savo šalyje, vaikas tiki ir turi
viltį, kad kitur jam pavyks mokytis ir dirbti mėgiamą darbą. Vaikas vadovaudamasis neobjektyvia,
vienpusiška informacija (sakė pusbrolis, skaičiau internete ir kt.) ir neįvertinęs savo galimybių
priima neracionalius ateities sprendimus
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Vaiko jausmai“ ir 3 temas galima teigti, kad išryškėja
pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikas ketina emigruoti iš šalies: jaučiasi nereikalingas Lietuvoje,
baimė nerasti norimo darbo ir tikėjimas,kad užsienyje jam labiau seksis.Tiriamasis neatsirenka ir
tinkamai nepasinaudoja informacija, nerealistiškas darbo pasaulio suvokimas trukdo mokymosi
pasiekimus sieti su profesinėmis galimybėmis. Dėl įtampos, vidinės sumaišties ir jam keliamų
reikalavimų vaikas ketina išvykti iš šalies, nemato kitų pasirinkimo alternatyvų.
81
Klasteris Tema Įrodymas Eil. Nr.
Nenoras bendrauti su
bendraamžiais
“ nieko nenoriu, nežinau net kaip paaiškinti“ „iš pamokų nebėgu – neturiu su kuo“ „su klasiokais mažai bendrauju, nes jie man neįdomūs“
25 p. 82 p. 83 p.
4. Bendravimas
šeimoje ir su
aplinkiniais
Nenoras bendrauti su
tėvu
„su tėvu nesutariu, nepatinka jis man“ „jo vis nėra namuose, dingsta kažkur arba geria“ „tėvas nelabai domisi manimi ...ir domėjosi”
42 p. 45 p. 86 p.
Tema. Nenoras bendrauti su bendraamžiais. Tiriamasis pažymėjo, kad jis nebendrauja su
bendraamžiais, nes jie jam neįdomūs, klasės gyvenime jis nedalyvauja, po pamokų bėga į namus ir
bendrauja virtualiame pasaulyje.
Tema. Nenoras bendrauti su tėvu. Interviu metu išryškėjo, kad vaikinas namuose bendrauja tik su
mama, su tėvu vaikinas nebendrauja dėl jo nebuvimo namuose, girtavimo ir nesirūpinimo šeima.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais “, kad skurdūs
tarpasmeniniai santykiai su tėvu ir aplinkiniais turi įtakos priimant nepamatuotus karjeros
sprendimus ir žemai vaiko savivertei.
82
3 priedas
1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR.3
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Užmokestis už darbą „ kad normaliai uždirbtum pinigų“ „uždirbčiau daug pinigų “ „be pinigų nieko nenusipirksi“ iš pašalpų nelabai ką vaikams gali nupirkti“ „pinigų vis neužtenka“ „neblogai uždirba“
1 p. 15 p. 16 p. 17 p. 18 p. 28 p.
Noras atsiskirti nuo tėvų
„užsidirbęs galėčiau atsiskirti nuo tėvų ir gyventi“ „be jų būtų smagiau“ „“kuo greičiau kur nors išeiti“
1 p. 2 p. 7 p.
1.Profesiniai lūkesčiai
Mokymosi sunkumai „man labai sunku mokytis, aš nieko nesuprantu“ „užduotys visokios, nieko nesuprantu“ „pamokose pasėdžiu ir viskas“ „įdomiausios man būna pertraukos“
8 p. 9 p. 63 p. 64 p.
Tema. Užmokestis už darbą. Vienas iš pagrindinių motyvų renkantis profesiją – užmokestis už
darbą. Vaikinas darbo užmokestį įvardina, kaip vieną iš pagrindinių veiksnių renkantis profesiją.
Šeimą dažnai kamuoja materialiniai nepritekliai , todėl materialinė gerovė yra paauglio siekiamybė,
nes „be pinigų nieko nenusipirksi“.
Tema. Noras atsiskirti nuo tėvų . Vieną iš pagrindinių motyvų įgyjant profesiją, tiriamasis įvardija,
kad užsidirbęs pinigų, jis galėtų išeiti iš tėvų namų, „nes be jų būtų smagiau“. Palikęs tėvų namus,
vaikinas viliasi gyventi geriau nei jo tėvai.
Tema. Mokymosi sunkumai. Tiriamasis akcentuoja, kad jam labai sunku mokytis ir įvardija
problemas „ nieko nesuprantu“, todėl ketina kuo greičiau įgyti profesiją, kuri jo manymu, išvaduos
nuo mokymosi problemų.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad užmokestis už
darbą, noras atsiskirti nuo tėvų ir mokymosi sunkumai – tai pagrindiniai motyvai, kodėl tiriamasis
nori kuo greičiau įsigyti profesiją. Tiriamojo profesijos pasirinkimo motyvai ir pažinimo procesas
paremtas vertybinėmis nuostatomis (materialiniai ištekliai), išgyventa negatyvia patirtimi šeimoje
bei tikėtina galimybe, įgijus profesiją, keisti savo gyvenimą.
83
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Nežino kuo nori būti (alternatyva – mechanikas, vairuotojas)
„profesija reikalinga“ „konkrečios specialybės nepasakysiu, aš dar nieko nežinau...“ „ gal galėčiau būti kokiu nors mechaniku, apie mechaniką kažką suprantu“ „nuo mažens domiuosi mašinomis“ „jei nepavyktų būti mechaniku, galėčiau būti vairuotoju“
1 p. 14 p. 20 p. 22 - 23 p. 27 p.
Trūksta šeimos paramos
„ su tėvais nesu kalbėjęs apie profesiją“ „ su tėvais dar nesu kalbėjęs apie ateitį, nebuvo dar tos temos“ „jie nežino ką aš galvoju ir ką noriu daryti, to dar nėra buvę...“ „aš dar nenoriu ir nematau reikalo su jais apie tai kalbėti“ „aišku reikės kada nors pašnekėti, ką jie galvoja...“ „reikės paklausinėti jų kur man stoti“ „gal su broliu galėčiau pasikalbėti“ „su tėvais apie tai nesišnekam, niekam čia neįdomu“ „gal net tėvai galėtų padėti apsispręsti“ „gal patartų ką nors“
35 p. 36 p. 37 p. 38 p. 39 p. 58 p. 58 p. 74 – 75 p. 82 p. 82 p.
Trūksta aplinkinių paramos
„nežinau kas man padeda“ „pamokose mokytojai visai nekreipia į mane dėmesio“ „mokykloje visi mane labiau nuvertina“ „aš jiems neįdomus ir jie man neįdomūs“ „mokytoja sakė, kad man reikia eiti į mokyklą, kur visiems nesiseka mokslai“
56 p. 67 p. 78 – 79 p. 61 – 62 p. 68 p. 70 – 71 p.
Informacijos trūkumas
„nežinau kokią profesiją rinktis” „reikia kokį nors darbą dirbti“ „draugai nežino ką daryti“ „nežinau kur mechanikos mokykla“
4 – 5 p. 18 p. 79 p. 80 p.
2. Pagalbos poreikis
Pripažinimas, kad reikia pagalbos
„aš sutikčiau, kad man kas nors padėtų“ 81 p.
Tema. Nežino kuo nori būti. Tiriamasis abejoja dėl profesijos pasirinkimo ir nežino kokią profesiją
jam pasirinkti.
Tema. Trūksta šeimos paramos. Šeimos nariai tarpusavyje mažai bendrauja, vaikas beveik
nebendrauja su mama, retai kalbasi su ja, tarp vaiko ir mamos nėra emocinio ryšio. Pokalbio metu
vaikas paminėjo, kad su tėvais jis nenori kalbėtis apie profesijos pasirinkimą, nes „niekam čia
neįdomu“, tačiau numatęs galimybę apie tai su jais pradėti kalbėti.
84
Tema. Trūksta aplinkinių paramos. Interviu metu išryškėjo, kad vaikas jaučiasi aplinkinių
neįvertintas „visi nuvertina“ ir dėmesio stoką jo asmeniui „nekreipia į mane dėmesio“, vaikas
susiduria su aplinkinių negatyviomis nuostatomis jo atžvilgiu.
Tema. Informacijos trūkumas. Interviu metu išryškėjo, kad tiriamajam trūksta informacijos apie
profesines mokyklas „nežinau kur mechanikos mokykla“, jis nežino kur galėtų įgyti profesiją.
Tema. Pripažinimas, kad reikia pagalbos. Interviu metu išryškėjo, kad tiriamajam reikalinga
pagalba profesijos paieškoje, vaikas sutinka, kad jam būtų suteikiama informacija „nežinau kokią
profesiją rinktis”
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad pagalbos poreikis
vaikui reikalingas dėl nežinojimo kuo nori būti, šeimos narių ir aplinkinių paramos bei palaikymo
stokos, informacijos trūkumo ir vaiko pripažinimo, kad jam reikalinga pagalba priimant karjeros
sprendimus.
Klasteris Tema Įrodymas Eil..Nr.
Mažai bendrauja su mama
„su motina nelabai bendrauju, nėra apie ką“ „su ja beveik nebendrauju“ „tik kartais pasišnekam, pavyzdžiui, kai grįžtu iš kokios ekskursijos“ „susitinku virtuvėje, kai užsimanau pavalgyti“
40 – 41 p. 41 p. 42 p.
Su savo vaikais bendraus
„savo vaikams ką nors duosiu“ „jiems aiškinsiu viską“
48 p. 49 p.
Bendrauja su tėvu „su tėvu labiau sutariu“ „taip jau nuo mažens“ „kartu su juo eidavau į darbą“
50 p. 50 p. 51 p.
3.Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais
Sutaria su draugais „su draugais man geriausia“ „man svarbus jų palaikymas“ „susitinku su draugais, einame į lauką parūkyti“
54 p. 55 p. 65 p.
Tema. Mažai bendrauja su mama. Interviu metu išryškėjo silpni tarpasmeniniai ryšiai tarp vaiko ir
mamos. Šeimoje vaikas su mama mažai bendrauja „beveik nebendrauju“ ir kalbasi „nėra apie ką“.
Tema. Su savo vaikais bendraus. Interviu metu vaikas kalbėjo, kad turėdamas šeimą ir savo vaikus,
daugiau dėmesio skirs bendravimui „jiems aiškinsiu viską“.
Tema. Bendrauja su tėvu. Tiriamasis kalbėjo, kad su tėvu bendrauti jam sekasi kur kas geriau, nei
su motina. Pasak vaiko, toks bendravimo stilius šeimoje vyrauja nuo jo vaikystės.
85
Tema. Sutaria su draugais. Tiriamasis pažymi, kad jis geriausiai jaučiasi savo draugų tarpe, jų
draugijoje jis jaučiasi geriausiai, vaikui labai svarbus jų palaikymas „man svarbus jų palaikymas“.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais“ išryškėja
tiriamojo silpni tarpasmeniniai santykiai su mama ir nuo vaiko vaikystės susiformavęs šeimos
bendravimo stilius, kai vaikas beveik nebendrauja su mama, bet bendrauja su tėvu. Skurdūs
tarpasmeniniai santykiai su mama įtakoja vaiko sprendimą savo šeimoje su vaikais šnekėtis „jiems
aiškinsiu viską“. Bendravimo stoką šeimoje vaikas kompensuoja bendravimu su draugais, iš kurių
jis gauna palaikymą, kuris vaikui yra labai svarbus „man svarbus jų palaikymas“.
86
4 priedas
1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR. 4
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Žino kuo nori būti (stalius) Alternatyva - statybininkas
„reikia įgyti vidurinį išsilavinimą, kad galėtum įstoti“ „su diplomu lengviau darbą susirasti“ „darbas, susijęs su staliaus profesija“ “ stalius turi būti darbštus, pareigingas, netingėtų” „ staliaus darbas labai pelningas“ „patinka drožinėti iš medžio“ „rūsyje drožinėtu iš medžio“ „patinka dirbti su siaurapjūkliu“ „dėžutę drožinėti“ „gal galėčiau būti statybininku?“
1p. 2p. 15 p. 17 – 18 p. 19 p. 24 p. 28 p. 31 p. 29 p. 47 p. 52 – 53 p
Gera savijauta
„ geras darbas, kai gerai jautiesi“ „nereikia vargti labai“ „jei darbas sekasi, jis būna prie širdies“ „darbą dirbti koks tau labiau patinka“
3 p. 3 p. 13 - 14 p. 5 p.
Užmokestis už darbą
„ svarbiausia yra pinigai“ „noriu jų daug uždirbti“ „uždirbti pinigai padėtų išlaikyti šeimą“
8 p. 8 p. 9 p.
Noras būti vadovu „įsteigi kokią nors įmonę“ „turėti savo brigadą“ „būni vadovas“ „vadovauji kitiems“
4 p. 4 p. 5p. 6 p.
1. Profesiniai lūkesčiai
Nenori sunkiai dirbti
„nereikia fizinio darbo dirbti“ „nereikia vargti“ „gali nieko nedirbti“ „bet tai labai sunkus darbas, pavalgai, nieko daugiau nenori“
5 p. 6 p. 6 p. 52 – 53 p.
Tema. Žino kuo nori būti (stalius/statybininkas).Interviu metu tiriamasis paminėjo, kad norėtų būti
staliumi, nes jam patinka drožinėti iš medžio ir jo nuomone, staliaus darbas yra pelningas. Vaikas
būsimą staliaus profesiją sieja su pomėgiu drožinėti medžio dirbinius, kaip alternatyvą, rinktųsi
statybininko profesiją.
Tema. Gera savijauta. Vaikinas paminėjo, kad darbas, kurį dirbi, neturėtų būti labai sunkus, jam
svarbi gera savijauta ir sėkmė „ geras darbas, kai gerai jautiesi“.
Tema. Užmokestis už darbą. Vienas iš pagrindinių motyvų renkantis profesiją – užmokestis už
darbą. Tiriamojo nuomone, pinigai padėtų išlaikyti šeimą, rūpintis ja.
87
Tema. Noras būti vadovu. Vienas iš pagrindinių motyvų renkantis profesiją – noras būti vadovu
„būni vadovas“ ir vadovauti kitiems „vadovauji kitiems“.
Tema. Nenori sunkiai dirbti. Vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl žmogui reikalinga profesija –
nedirbti sunkaus „nereikia fizinio darbo dirbti“ ir fizinio „nereikia fizinio darbo dirbti“ darbo.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad vaiko profesijos
pasirinkimo motyvai ir pažinimo procesas paremtas vertybinėmis nuostatomis (uždirbti daug
pinigų) bei asmeninėmis aspiracijomis ( noras būti vadovu, vadovauti kitiems).
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Informacijos trūkumas
„ nežinau kiek klasių reikia pabaigti, norint būti staliumi“ „gal dešimt, o gal dvylika?“ „kas nors galėtų papasakoti kur galėčiau mokytis“ „pasakyti kokios nors informacijos“
22 p. 23 p. 121 p. 122 p.
2.Pagalbos poreikis
Trūksta šeimos paramos
„apie profesiją su tėčiu nekalbėjau“ „kai reikės, pakalbėsiu“ „nieko nepakeisi“ „su ja (pamote) normaliai nepašnekėsi“ „su ja (pamote) niekada normaliai nepasikalbu, nebendrauju“
79 p. 79 p. 73 p. 101 p. 102 p.
Tema. Informacijos trūkumas. Tiriamasis priėmęs sprendimą dėl ateities profesijos, tačiau nežino
kur profesiją gali įsigyti „kas nors galėtų papasakoti kur galėčiau mokytis“, jam trūksta informacijos
„pasakyti kokios nors informacijos“.
Tema. Trūksta šeimos paramos. Tiriamojo profesijos pasirinkimo sprendimų priėmime nedalyvauja
šeimos nariai „apie profesiją su tėčiu nekalbėjau“, vaikui trūksta šeimos narių palaikymo.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad paauglystėje
išryškėja pageidaujamų profesijų grupės kontūrai, paauglys savo polinkius sieja su profesinėmis
aspiracijomis. Tiriamajam trūksta informacijos apie darbo pasaulį, nerealistiškas darbo pasaulio
suvokimas ir šeimos narių paramos stoka trukdo vaikui mokymosi pasiekimus sieti su profesinėmis
galimybėmis.
88
Klasteris Tema Įrodymas Eil. Nr.
Pastovūs konfliktai su
pamote
“ neaišku kur ji pinigus deda, ji vis tėčio reikalauja“ „ji rėkė – duok dar jam“ „pasiunčiau ją toliau, nes jau viskas atsibodo“ „nekenčiu jos“ „su ja niekada normaliai nepasikalbu, nebendrauju“ „savo dukrą lepina ir gina“ „visada apkaltina mus“ „jai visokius keiksmažodžius galiu pasakyti – man tas pats“ „jūs jos nepažįstat...“
64 p. 71 p. 72 p. 73 p. 101 p. 103 p. 103 p. 111p. 112 p.
Tėvas nepadeda spęsti
konfliktų šeimoje
„iš vis, tėtis nemato kas namuose darosi“ „grįžta vėlai, būna pavargęs“ „jo sulaukiame, papasakojame kas namuose darosi” „jis vis sako – susitvarkykit, nesipykit“
66 p. 76 p. 77 p. 78 p.
3.Įtampa namuose
Mirusios mamos ilgesys „viskas buvo gerai, kol mama nepradėjo gerti“ „mano mama yra mirusi, ji labai daug gėrė“ „smarkiai nusigėrė“ „jei ji būtų gyva“ „apie daug ką su ja šnekėčiausi“
43 p. 55 p. 56 p. 59 p. 59 p.
Tema. Pastovūs konfliktai su pamote. Interviu metu išryškėjo tiriamojo konfliktai su pamote. Dėl
nuolatinės įtampos ir konfliktų namuose, vaikas jaučiasi bejėgiškai „nieko nepakeisi“, jis išgyvena
dėl įtemptų santykių su pamote „su ja (pamote) normaliai nepašnekėsi“. Konfliktai namuose įtakoja
vaiko agresyvų ir nenuspėjamą elgesį.
Tema. Tėvas nepadeda spęsti konfliktų šeimoje. Interviu metu išryškėjo, kad tėvas vengia kalbėti
apie sudėtingą situaciją ir konfliktus namuose, stengiasi išlikti neutralus, daug dirba ir nepadeda
šeimos nariams spręsti iškilusias problemas.
Tema. Mirusios mamos ilgesys. Tiriamasis sunkiai išgyvena mamos netektį, jis mano, kad
bendravimo poreikį galėtų patenkinti mama „apie daug ką su ja šnekėčiausi“. Vaikas jaučiasi
vienišas, trūksta bendravimo su šeimos nariais.
Apibendrinimas. Interviu metu išryškėjo, kad įtampa namuose ir konfliktai su pamote iššaukia
paauglio agresyvų elgesį. Tėvo atsitraukimas ir vengimas spręsti šeimos problemas, didina įtampą
namuos ir stabdo vaiko asmenybės vystymąsi bei neadekvatų savęs vertinimą.
89
5 priedas 1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR.5
Klasteris Tema Įrodymas Eil..Nr.
Atsakomybės jausmas
„ žinoti savo pareigas“ „žinoti tikslą“ „išmanytų daugiau, nei žmogus be jokio tikslo“ „reikia pasirinkti labai apgalvotai“
2 p. 2 p. 3 p. 7p.
Gera savijauta „ man patiktų, kurį aš suprasčiau“ „nemielas darbas gali sugadinti gyvenimą“ „kad patiktų“
5 p. 7 - 8 p. 123 p.
Išlaikyti šeimą „uždirbti pinigai padėtų išlaikyti šeimą“
9 p.
1.Profesiniai lūkesčiai
Užmokestis už darbą
„kad uždarbis geras būtų“ „geras atlyginimas“
123 p. 142 p.
Tema. Atsakomybės jausmas. Vaikas paminėjo, kad įsigyjant profesiją svarbus yra pareigos
jausmas, tikslo žinojimas „žinoti tikslą“, profesiją reikia rinktis apgalvotai.
Tema. Gera savijauta. Tiriamoji paminėjo, kad svarbu atsakingai ir apgalvotai priimti sprendimus,
svarbus profesijos išmanymas.
Tema. Išlaikyti šeimą. Tiriamoji paminėjo, kad uždirbti pinigai padėtų išlaikyti šeimą.
Tema. Užmokestis už darbą. Tiriamoji paminėjo, kad uždirbti pinigai padėtų išlaikyti šeimą.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad pagrindiniai
tiriamosios profesijos lūkesčiai susiję su atsakomybės jausmu, gera savijauta, užmokesčiu už darbą
ir gebėjimu ateityje išlaikyti šeimą.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
2.Pagalbos poreikis
Nežino kuo nori būti (alternatyvos – psichologė, menai, architektūra, dailės istorija, interjeras, ekonomika, buhalterija)
„svajonė, norėčiau būti psichologe“ “ svajonė susijusi su menais” „ tai galėtų būti architektūra, dailės istorija, interjeras“ „dar neapsisprendžiau kuo norėčiau būti“ „rinkčiausi ekonomiką ar buhalteriją“ „kartais nenoriu galvoti ir planuoti“
20 p. 22 p. 22 – 23 p. 19 p. 25 p. 41 p. 145 p.
90
Egzaminų baimė „ viskas priklausys nuo egzaminų rezultatų“ „svarbiausi bus egzaminų rezultatai“ „ką čia priplanuosi, kai rezultatai gali visus planus sujaukti“ „mane dažnai apima baimė“ „o jei neparašysiu šito dalyko per egzaminus, kai man to labiausiai reikės?“ „bijojimas nežinoti“ „jei per egzaminus suklupčiau ir nepavyktų“
26 p. 29 p. 30 p. 36 p. 38 p. 39 p. 40 p.
Tema. Nežino kuo nori būti. Tiriamoji neapsisprendusi dėl konkrečios specialybės, abejoja savo
sprendimais: svajoja būti psichologe, architektūra, dailės istorija, interjeras, o nesėkmės atveju –
ekonomika ar buhalterija. Tiriamoji neturi tvirtos nuomonės dėl profesijos pasirinkimo, tačiau
būsimą profesiją sieja su pomėgiais dailei, bet profesijos pasirinkimą įtakos egzaminų rezultatai.
Tema. Egzaminų baimė. Tiriamoji išgyvena baimę dėl egzaminų, kuri pasireiškia gilia savianalize
ir savigrauža. Tiriamoji sutrikusi ir gyvena nežinomybėje dėl ateities.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad paauglystėje
išryškėja pageidaujamų profesijų grupės kontūrai, paauglė savo polinkius sieja su profesinėmis
aspiracijomis. Paauglės neapsisprendimą dėl profesijos įtakoja egzaminų baimė ir savęs pažinimo
stoka.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Pripažinimas, kad reikės ieškoti pagalbos
„pagalvoju, kad reikia ieškoti pagalbos“ „vis atidėlioju“ „kitoje aplinkoje“(ne mokykloje) „mokytojas nelabai man padėtų rinktis profesiją“
132 p. 132 p. 134 p. 137 p.
Reikia supažindinti su profesijomis
„reikia atsižvelgti į kiekvieno vaiko sugebėjimus“ „ reikia parodyti kaip profesija realiai atrodo“ „tada jie pasirenka vieną ar kitą sritį“ „man lengviau būtų, jeigu konkrečios profesijos atstovą matyčiau jo kasdieniniame gyvenime“
69 p. 70 p. 70 p. 124 p.
2.Paslaugų poreikis
Informacijos trūkumas
„mama nedaug žino“ „nėra informacijos“
128 p. 128 p.
Tema. Galvoja apie pagalbą. Interviu metu išaiškėjo, kad tiriamoji jau yra galvojusi apie specialistų
pagalbą, tačiau pripažįsta, kad pagalbos ieškotų „kitoje aplinkoje“, t.y. ne mokykloje.
Tema. Reikia supažindinti su profesijomis. Tiriamoji teigia, kad jai svarbu susipažinti su profesijų
pasauliu ir žinoti kokioje srityje gali save realizuoti.
91
Tema. Informacijos trūkumas. Tiriamoji teigia, kad jai ir jos šeimai(mamai) trūksta informacijos
priimant karjeros sprendimus.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Paslaugų poreikis“ išryškėja, kad tiriamoji galvoja apie
pagalbą, tačiau jos tikisi ne mokyklos aplinkoje, o “kitoje aplinkoje“, ji pastebi, kad svarbu vaiko
gebėjimus pritaikyti pagal sritis ir jam reikalinga informacija.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Savęs kaltinimas dėl nesėkmių
„atrodo viską gerai padarai, o gauni ne tai, ko tikėjaisi“ „vis mąstau, kas buvo negerai, ką ne taip parašiau?“ „kažkas neįtikėtina, atrodo viskas buvo gerai“ „gauni ne tai, ko tikėjaisi“ „atrodo per mažai ruošiausi, per mažai stengiausi ir dirbau“
33 p. 79 p. 33 p. 34 p. 35 p. 36 p.
Aplinkinių kaltinimas „aplinkiniai nemato ne tik manęs, bet ir kitų“ „visi mato tuos „lyderius“, kurie trukdo per pamokas, keikiasi, mušasi“ „visi juos mato, padeda, kviečia tėvus“ „su jais bendrauja psichologė, socialinė pedagogė“ „niekas tavęs nejudins, nepastebės“ „niekas per daug vaikais nesidomi, neskatina tobulėti“
58 p. 59 p. 60 p. 60 – 61 p. 61 – 62 p. 108 p. 109 p.
3. Savęs ir kitų kaltinimas
Tėvo kaltinimas „ tėtis – jis mums yra kaip blogasis pavyzdys“ „jis niekada nesirūpino mumis“ „jis mūsų gyvenime nedalyvauja” „jam su protu negerai“ „gydytis jis niekada nesutiks“ „jei pradeda kokį darbą, po kiek laiko jį meta“ „jis alimentų mums nemoka“
81 p. 81 p. 82 p. 83 p. 86 p. 87 p. 89 p.
Tema. Savęs kaltinimas dėl nesėkmių. Tiriamoji save kaltina dėl nesėkmių ir neadekvačiai vertina
savo gebėjimas, nes tikėti rezultatai neatitinka lūkesčių.
Tema. Aplinkinių kaltinimas. Tiriamoji aplinkinius kaltina dėl to, kad aplinkiniai jos nepastebi. Ji
Tema. Tėvo kaltinimas. Interviu metu išryškėjo, kad tėvas nesirūpina šeima ir šeimos gyvenime
nedalyvauja. Tiriamoji vertina tėvą, kaip blogąjį pavyzdį, kuris niekada nesirūpino ir nesirūpina
šeima ir vaikais.
92
Apibendrinimas. Tiriamoji dėl nesėkmių kaltina save ir aplinkinius, kurie jos manymu, jos
nepastebi, vaikas jaučia aplinkinių dėmesio poreikį. Vaikas atskleidė nuoskaudas dėl tėvo
nesirūpinimo šeima ir vaikais, ji kaltina jį dėl atsiribojimo nuo šeimos.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Baimė būti išjuoktai „baimė būti išjuoktai“ „labai jautriai reaguoju į kitų pasišaipymus ir kalbas apie mane“ „stengiuosi niekam neužkliūti“ „galvodavau, ką kiti galvoja apie mane“
111 p. 112 p. 112 -113 p. 97 p.
Nepasitenkinimas turtingų tėvų vaikais
„turtingų tėvų vaikai save iškelia“ „jie yra grupės valdovai“ „jie yra lyderiai“ „valdovai prikurtų visokių nesąmonių apie mane“ „lyderiai daro nesąmoningas išvadas ir jau viskas“
103 p. 103 p. 104 p. 130 p. 135 p.
Sunku būti neturtingų tėvų vaiku
„tie, kurie skaičiuoja pinigus, jie iš karto būna antri, kad suspėtų apgalvoti ir pasakyti“ „kad galėtų išvengti jam nepalankių sąlygų“ „jie daugiau svarsto kokį jiems žingsnį žengti“ „jie dažniau prisitaiko“ „jei mamai nepavyks man uždirbti pinigų“ „tave nužemina, jautiesi nesaugus“
104 p. 105 - 106 p. 106 p. 107 p. 119 p. 135 p.
4. Vaiko jausmai
Didžiuojasi mama “ mamai seselės darbas labai patiko“ „dažnai pasakoja apie darbą“ „ji kabinasi į gyvenimą“ „randa kažkokių būdų mus su broliu išlaikyti“ „viskas ant mamos pečių“ „mama verstųsi per galvą“ „svarbiausias žmogus man yra mama“ „savo mama rūpinčiausi“
78 p. 79 p. 79 - 80p. 80 p. 82 p. 117 p. 127 p. 143 p.
Tema. Baimė būti išjuoktai. Tiriamoji labai jautriai reaguoja į aplinkinių pastabas ir pasišaipymus,
stengiasi niekam neužkliūti ir bijo būti aplinkinių išjuoktai.
Tema. Nepasitenkinimas turtingų tėvų vaikais. Interviu metu tiriamoji išreiškė nepasitenkinimą
pasiturinčių tėvų vaikais, kurie dominuoja ir lyderiauja jos aplinkoje „yra grupės valdovai“,
„lyderiai daro nesąmoningas išvadas ir jau viskas“.
Tema. Sunku būti neturtingų tėvų vaiku. Interviu metu tiriamoji kalbėjo, kad yra labai sunku būti
nepasiturinčių tėvų vaiku, nes toks vaikas jaučiasi nepilnavertis ir autsaideris „tie, kurie skaičiuoja
93
pinigus, jie iš karto būna antri, kad suspėtų apgalvoti ir pasakyti“ ir stengiasi likti nuošalyje „ kad
galėtų išvengti jam nepalankių sąlygų“.
Tema. Didžiuojasi mama. Interviu metu išryškėjo merginos stiprus emocinis ryšys su mama.
Dukrai mama yra svarbiausias žmogus, kuris pagal galimybes rūpinasi šeima.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Vaiko jausmai“ išryškėjo, kad tiriamoji jaučia baimę
būti aplinkinių išjuoktai, išreiškė nepasitenkinimą pasiturinčių tėvų vaikų elgsena, kalbėjo, kad
sunku būti nepasiturinčių tėvų vaiku. Tiriamoji didžiuojasi savo mama ir jos pastangomis išlaikyti
šeimą ir nuolatinį rūpestį savo vaikais.
94
6 priedas
1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR.6
Klasteris Tema Įrodymas Eil..Nr.
Šeimos kūrimas
„ galėtų kurti šeimą“ „turėti šeimą yra labai svarbu“
2 p. 2 p.
Savęs realizavimas „išmanytų daugiau, nei žmogus be jokio tikslo“ „pasitikėti savimi“ „siekti savo tikslų“ „jis tobulėja“ „gali išreikšti save“ „ žmonės dirba smagioje atmosferoje“ „daug gerų emocijų“ „būna labai geras jausmas“ „tai, ką tu darai, turi patikti“ „žinoti, ko nori tu pats“ „lengviau ir geriau jautiesi“
3 p. 8 p. 9 p. 11 p. 11 p. 5 p. 6p. 7 p. 17 p. 20 p. 21 p.
1. Profesiniai lūkesčiai
Profesiją sieja su polinkiais
„darbą atrasti pagal pomėgius“ „kad galėtų mylėti savo darbą“ „kad turėtų tinkamą užsiėmimą“ „rinktis profesiją, kuri būtų susijusi su mano interesais ir pomėgiais“
9 – 10 p. 10 p. 11 p. 12 – 13 p.
Tema. Šeimos kūrimas. Tiriamoji paminėjo, kad profesiją įsigyti svarbus dėl galimybės kurti
šeimą.
Tema. Savęs realizavimas. Tiriamoji paminėjo, kad profesija reikalinga dėl asmeninių tikslų
įgyvendinimo, savęs realizavimo ir įprasminimo profesinėje veikloje bei galimybe tobulėti.
Tema. Profesiją sieja su polinkiais. Paauglė profesiją rinktis ketina pagal pomėgius ir interesus, t.y.
savo polinkius ir gebėjimus sieja su profesinėmis aspiracijomis.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad žmogui profesija
reikalinga dėl galimybės kurti šeimą, savęs realizavimą per polinkius ir gebėjimus profesinėje
veikloje.
95
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Žino kuo nori būti (muzikantė) Alternatyva - psichologė
„profesijos pasirinkimas yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime“ „reikia pasirinkti labai apgalvotai“ „ noriu būti muzikantė ir groti pianinu“ „muzikos mokykla man padeda galvoti apie ateitį“ “ arba psichologijos studijos” „ galėčiau būti psichologe, nes esu supratinga“ „galiu įsijausti į kitą“ „norčiau padėti žmonėms ir suteikti jiems reikalingą pagalbą“ „visi mane mato kaip muzikantę, nes man sekasi“
18 – 19 p. 7 p. 44 p. 53 p. 59 p. 53 p. 54 p. 55 p. 56 p. 94 p.
Svarbus aplinkinių palaikymas
„ svarbu, kad aplinkiniai nenumenkintų tavęs“ „tada dingsta noras stengtis“ „gali atrodyti, kad negali pasikeisti“ „kai taip jautiesi, nesinori nieko daryti“ „atrodo, kad niekada nepasiseks ir jautiesi blogai“ „mokytojos tiki, kad mes daug gyvenime pasieksime“ „muzikos mokykloje pasikalbame apie kiekvieno ateitį ir svajones“
22 p. 23 p. 23 p. 24 p. 25 p. 50 – 51p. 91 p.
Kitiems vaikams trūksta palaikymo
„jeigu iš jų dar ir tėvai tyčiojasi ir jų neskatina?“ „jei nepasidžiaugia jų laimėjimais?“ „kai neskatina – pasidaro pasyvūs“ „niekuo nesidomi, nieko nelanko ir nieko nenori“
33 p. 34 p. 34 p. 35 p.
2.Pagalbos poreikis
Šeimos nariai padeda priimti sprendimus
„tėvai žino, kad savo ateitį sieju su muzika“ „su tėvais kalbėjomės, kad stosiu į konservatoriją“ „žinau, kad jie man visada protingai patars ir padės“ „bet kada galiu kreiptis pagalbos“ „su tėvais sutariu, jiems viską galiu pasakyti, išsipasakoti“ „jie niekada nepasijuokia iš manęs, viskas būna gerai“ „tėvai mane visada palaiko, nieko nereikalauja“ „tėvai man yra pavyzdys“ „priimti sprendimus gali padėti tėvai“
115 p. 116 p. 71 p. 72 p. 73 p. 73 p. 75 p. 79 p.
96
Tema. Žino kuo nori būti. Tiriamoji apsisprendusi dėl konkrečios specialybės, sprendimo
priėmimą sieja su pomėgiais ir papildoma veikla. Kaip alternatyvą, paauglė yra pasirinkusi
psichologijos studijas.
Tema. Svarbus aplinkinių palaikymas. Paauglė akcentuoja, kad vaiko sėkmei labai svarbus yra
aplinkinių ir šeimos palaikymas ir pozityvus įvertinimas, o ne nuvertinimas.
Tema. Kitiems vaikams trūksta palaikymo. Tiriamoji pastebi, kad kitiems vaikams trūksta
palaikymo ir paskatinimo, kas įtakoja vaikų pasyvumą ir nenorą tobulėti.
Tema. Šeimos nariai padeda priimti sprendimus. Tiriamoji akcentuoja, kad vaiko sėkmei labai
svarbus yra šeimos narių palaikymas ir palankus emocinis klimatas namuose.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad sėkmingai vaiko
raidai ir pamatuotiems karjeros sprendimų priėmimams priimti reikšmingas ir labai svarbus yra
šeimos narių bei aplinkinių palaikymas ir skatinimas, teigiamas tėvų pavyzdys vaikui.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.
Nr.
Teigiamas mamos pavyzdys
„mama vis sako, kad nesijaudinčiau ir tikėčiau savimi“ „mano mama yra labai darbšti“ „ji visada viską gerai apgalvoja“
76 p. 79 p. 79 p.
3.Bendravimas šeimoje
Teigiamas tėvo pavyzdys
„tėtis yra protingas“ „labai darbštus“ „daug dirba“ „nepasimeta situacijose, tai padeda jam gerai sutarti su bendradarbiais, jis su jais niekada nesipyksta“
80 p. 81 p. 81 p. 82 - 83 p.
Tema. Teigiamas mamos pavyzdys. Tiriamoji akcentuoja, kad jai labai svarbus stiprus ryšys su
mama ir jos palaikymas, ji labai didžiuojasi savo mama.
Tema. Teigiamas tėvo pavyzdys. Interviu metu tiriamoji išskyrė teigiamas tėvo savybes, kurios jai
atrodo labai svarbios kiekvienam žmogui ir jai pačiai.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „ Bendravimas šeimoje“ galima teigti, kad sėkmingai
vaiko socializacijai ir raidai labai svarbūs vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai bei palanki emocinė
aplinka šeimoje.
97
Klasteris Tema Įrodymas Eil.
Nr.
Laimėjimai mokykloje/muzikos mokykloje
„mokausi devintukais ir dešimtukais“ „dalyvauju tarptautiniuose konkursuose“ „esu konkursų nugalėtoja ir laureatė”
97 p. 60 p. 60 p.
Papildoma veikla „muzikos mokyklą lankai aštuonerius metus“ „lankau muziką ir man sekasi“ „groju pianinu“ “laiko draugėms neturiu”
58 p. 58 p. 59 p. 60 p.
4. Sėkminga vaiko
savirealizacija
Polinkiai padeda pažinti save
„muzika“ „knygų skaitymas“ „renginių organizavimas“ „labai patinka bendrauti“
13 p. 13 p. 13 p. 14 p.
Tema. Laimėjimai mokykloje/muzikos mokykloje. Interviu metu išaiškėjo, kad paauglės aukštai
savivertei didelės įtakos turi mokymosi ir muzikiniai pasiekimai bei laimėjimai.
Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad užimtumas ir papildoma veikla padeda
padeda paauglei priimti racionalius ir pamatuotus sprendimus renkantis profesiją.
Tema. Polinkiai padeda pažinti save. Interviu metu išryškėjo, kad polinkiai ir interesai padeda savęs
pažinimui.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Sėkminga vaiko savirealizacija“ galima teigti, kad
paaugliui pamatuotiems karjeros sprendimų priėmimams priimti reikšmingi ir labai svarbūs yra
laimėjimai ir pasiekimai, papildoma veikla ir polinkių pritaikymas savęs pažinimo bei
savirealizacijos link.
98
7 priedas 1. DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR.7
Klasteris Tema Įrodymas Eil..Nr.
Užmokestis už darbą
„ uždirbtum pinigų“ „gausi gerus pinigus“
2 p. 2 p.
Mėgiamas darbas „jei mėgsti savo darbą, mielai atliksi tau pavestas užduotis“ „profesija turi būti prie širdies“
3 p. 4 p.
1. Profesiniai lūkesčiai
Sugebėjimų pritaikymas darbe
„savo sugebėjimus galėtum pritaikyti darbe“
5 p.
Tema. Užmokestis už darbą. Tiriamoji paminėjo, kad profesija jai reikalinga dėl materialinės
naudos.
Tema. Mėgiamas darbas. Tiriamoji paminėjo, kad žmogus turi dirbti mėgiamą ir patinkantį darbą,
kas įtakos atliekamo darbo kokybei.
Tema. Sugebėjimų pritaikymas darbe. Tiriamoji paminėjo, kad profesiją ir darbą reikia rinktis
pagal sugebėjimus, kuriuos gali sėkmingai pritaikyti darbinėje veikloje.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad žmogui profesija
reikalinga dėl užmokesčio už darbą, galimybės dirbti mėgiamą darbą ir savo sugebėjimus
pritaikyti darbinėje veikloje.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
2.Pagalbos poreikis
Žino kuo nori būti (žurnalistė) Alternatyvos - nėra
„noriu būti žurnaliste“ „turiu gerą balsą“ „ mane traukia nauji įspūdžiai bendravimas su žmonėmis“ „jaučiu, kad šis darbas man tiktų“
61 p. 62 p. 62 – 63 p. 63 p.
99
Reikia anksti priimti sprendimus dėl profesijos
„galvoti apie profesiją reikia pradėti kuo anksčiau“ „jau gimnazijos klasėse žinotum ko tu nori ir ką žadi gyvenime pasiekti“ „nes turi žinoti kokius dalykus reikės mokintis vienuoliktoje klasėje, kur stoti“ „vėliau atsiranda visokių sunkumų, pavyzdžiui, mano sesuo jau dvyliktokė, bet dar nežino kokia bus jos profesija“ „jau turiu rimtai pradėti mąstyti dėl savo profesijos, nes nuo jos tinkamo pasirinkimo labai daug kas priklauso“
6 p. 7 p. 8 – 9 p. 10 p. 13 p.
Sunku apsispręsti „dabar labai sunku apsispręsti“ „augant keičiasi pomėgiai, mąstymas“
14 p. 16 p.
Reikės tėvų ar mokytojų pagalbos
„jei kiltų kokių nors abejonių, man visada padės tėvai“ „ kitokios pagalbos man nereikia“ „nebent dar galėčiau su mokytojais pasitarti“
89 p. 90 p. 90 p.
Tema. Žino kuo nori būti (žurnalistė). Tiriamoji apsisprendusi dėl konkrečios specialybės,
sprendimo priėmimą sieja su pomėgiais. Nesėkmės atveju, tiriamoji kitų alternatyvų nėra
numačiusi.
Tema. Reikia anksti priimti sprendimus dėl profesijos. Tiriamoji akcentuoja, kad svarbu kuo
anksčiau žinoti ko tu nori ir priimti sprendimus dėl profesijos pasirinkimo, nes vėliau atsiranda
įvairiausių kliūčių pasirenkant profesiją.
Tema. Sunku apsispręsti. Tiriamoji pastebi, kad augant keičiasi interesai ir mąstymas, tuomet
atsiranda sunkumų priimant sprendimus.
Tema. Reikės tėvų ar mokytojų pagalbos. Tiriamoji teigia, kad karjeros sprendimų priėmime
geriausiai jai padės tėvai, neatmena galimybės kreiptis į mokytojus.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad pamatuotiems
karjeros sprendimų priėmimui reikšmingiausia yra tėvų pagalba. Tiriamoji pažymi, kad reikia
anksti priimti sprendimus dėl profesijos, tačiau pripažįsta, kad patiria sunkumų profesijos
apsisprendime.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.
Nr.
3.Vaiko jausmai Egzaminų baimė „kartais jaučiu baimę“ „ypač, kai pagalvoju apie egzaminus“ „daug kas jų bijo“
19 p. 20 p. 20 p.
100
Jaučiasi laiminga „dažniausiai aš jaučiuosi gerai“ „mano paauglystė nebuvo sudėtinga , kaip kitiems...“ „dabar esu žiauriai laiminga“ „aš esu laiminga“ „džiaugiuosi savimi“
21 p. 22 p. 27 p. 86 p. 86 p.
Tema. Egzaminų baimė. Interviu metu tiriamoji paminėjo, kad labai bijo egzaminų, kurių rezultatai
gali sutrukdyti pasiekti norimo tikslo, t.y. gali atsirasti kliūčių įgyti norimą žurnalistės profesiją.
Tema. Jaučiasi laiminga. Interviu metu tiriamoji paminėjo, kad jaučiasi laiminga ir džiaugiasi
savimi.
Apibendrinimas. Vaiko išgyvenimai dvejopi: bijo egzaminų, tačiau dažniausiai ji jaučiasi gerai ir
laiminga, džiaugiasi savimi ir savo pasiekimais.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.
Nr.
Mamos skatinimas „mama koreguoja kalbą, skatina tobulėti“ „mano mama yra labai darbšti“ „ji visada viską gerai apgalvoja“
48 p. 79 p. 79 p.
Tvirti ir šilti santykiai šeimoje
„jiems rūpi kaip aš jaučiuosi“ „ kaip man sekasi, domisi manimi“ „ daug kalbamės apie jų darbą, kaip jiems sekasi“ „ kalbamės apie namus ir tariamės ką pakeisti, apie viską“ „jie stengiasi dėl mūsų, todėl nesinori jų nuvilti ir stengiesi mokytis dar geriau“ „labai gerai sutariu su savo sese, ji mano geriausia draugė ir moka išklausyti“ „ji man visada pritaria“
74 p. 75 p. 75 – 76 p. 76 p. 77 p. 81 p. 82 p.
4.Bendravimas šeimoje
Šeimos narių palaikymas „tėvai visada pasitiki manimi“ „jie bus laimingi, kai laiminga būsiu aš“ „su jais visada galiu tartis“ „džiaugiuosi, kad juos turiu“ „jie man leidžia pačiai rinktis“ užsirašiau į jaunųjų žurnalistų būrelį“
71 p. 71 p. 73 p. 74 p. 80 p.
Tema. Mamos skatinimas. Tiriamoji pažymi, kad mama ją skatina tobulėti, išskiria jos jos
darbštumą.
101
Tema. Tvirti ir šilti santykiai šeimoje. Tiriamoji akcentuoja, kad šeimoje geri tarpasmeniniai
santykiai, kurie turi įtakos jų bendravimui. Tėvų rūpinimasis vaikais, motyvuoja vaikus pateisinti
tėvų lūkesčius ir sėkmingai jų socializacijai.
Tema. Šeimos narių palaikymas. Tiriamoji išskiria tėvų pasitikėjimą vaikais ir galimybe tartis su
jais bei save realizuoti įvairiose srityse.
Apibendrinimas. Mamos skatinimas, tvirti ir šilti santykiai šeimoje bei šeimos narių palaikymas
stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir savivertę.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.
Nr.
Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje
„aš gerai mokausi“ „man gerai sekasi, patinka“ „kai laimi varžybas, apima didelis džiaugsmas, man tai labai daug ką reiškia” „skaitovų konkurse užėmiau pirmą vietą“ „buvau laiminga, kad mokytoja mane pasirinko“
64 p. 29 p. 33 – 34 p. 43 p. 54 p.
4. Sėkminga vaiko
savirealizacija
Papildoma veikla „pradėjau žaisti krepšinį“ „užsirašiau į jaunųjų žurnalistų būrelį“
58 p. 80 p.
Tema. Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje. Interviu metu išaiškėjo, kad tiriamosios aukštai
savivertei didelės įtakos turi mokymosi ir kiti pasiekimai bei laimėjimai.
Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad užimtumas ir papildoma veikla padeda vaiko
socializacijai ir savęs pažinimui.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Sėkminga vaiko savirealizacija“ galima teigti, kad
paaugliui pamatuotiems karjeros sprendimų priėmimams priimti reikšmingi ir labai svarbūs yra
asmeniniai laimėjimai ir pasiekimai, papildoma veikla ir polinkių pritaikymas savęs pažinimo ir
savirealizacijos link.
102
8 priedas
1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR. 8
Klasteris Tema Įrodymas Eil..Nr.
Užmokestis už darbą
„ uždirbtų pinigų“
2 p.
Geras gyvenimas „žmoniškai gyventų“ „gyvenimas būtų geras“ „nekankintų nepritekliai ji ir šeimos“
1 p. 2 p. 3 p.
Prasmingas ir reikalingas darbas
„labai reikalingas ir prasmingas“ „atrodė labai reikalingas“ „jautiesi reikalingas“
9 p. 29 p. 30 p.
1. Profesiniai lūkesčiai
Padėti kitiems „profesija žmogui reikalinga, kad jis galėtų padėti kitiems“ „miškininkas padeda saugoti gamtą, jis rūpinasi mišku, prižiūri jį“ „daktarai rūpinasi žmonėmis, gydo juos, gelbėja gyvybes, rūpinasi jų sveikata“ „gaisrininkas gelbėja žmones, gesina gaisrus, važiuoja į avarijos vietą“ „padedi žmonėms“
4 p. 5 p. 6 – 7 p. 7 – 8 p. 30 p.
Tema. Užmokestis už darbą. Tiriamasis paminėjo, kad profesiją svarbu turėti dėl materialinio
atlygio.
Tema. Geras gyvenimas. Tiriamojo supratimu, “geras gyvenimas“ įsivaizduojamas, kai jo ir šeimos
narių nekankina nepritekliai.
Tema. Prasmingas ir reikalingas darbas. Tiriamasis akcentuoja, kad dirbant savo darbą labai svarbu
jaustis reikalingu ir matyti prasmę savo darbinėje veikloje.
Tema. Padėti kitiems. Tiriamasis akcentuoja pagalbos kitiems svarbą, išryškindamas atskirų
profesijų (miškininko, daktaro, gaisrininko) ypatumus ir pagalbą aplinkai bei žmogui.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad žmogui profesija
reikalinga dėl užmokesčio už darbą, gero gyvenimo, prasmingo darbo ir pagalbos žmogui teikimo.
103
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Dvejoja dėl profesinių siekių (mokslininkas, muzikantas, gydytojas, teisininkas)
„galėčiau būti mokslininkas, man būtų visai įdomu atlikti įvairius mokslo tyrimus chemijos ar fizikos srityje“ „galėčiau juo būti, nes esu atkaklus, siekiantis tikslo“ „ man viskas labai įdomu, kas nauja ir niekam dar neatrasta“ „gal sunku būtų būti mokslininku?“ „tvirtos nuomonės neturiu“
34 p. 35 p. 36 p. 39 p. 112 p.
Nežinomybė dėl ateities
„nežinau kas manęs laukia ateityje“ „dabar nieko nežinau“ „nežinau ką labiausiai norėčiau daryti“
26 p. 31 p. 109 p.
Niekas nekalbėjo apie profesijos pasirinkimą
„niekas manęs nėra klausęs ką aš galvoju apie savo profesiją ir jos pasirinkimą“ „dar neteko kalbėtis su kitais kokia mano bus ateitis ir kaip aš ją įsivaizduoju“ „rimtai dar nieko negalvojau ir su kitais nesu nieko aptaręs, nes dar yra daug laiko“
19 p.– 20 p. 21 p. 22 - 23 p.
2.Pagalbos poreikis
Pripažinimas, kad ieškos pagalbos
„kreipčiausi į mamą, fortepijono mokytoją“ „kai viskas sekasi, sunkiau su pagalba“ „reikės ieškoti profesionalų, kurie man suteiktų informacijos“ „padėtų man viską labiau suprasti“
104 p. 105 p. 107 p. 108p. 108 – 109 p.
Tema. Dvejoja dėl profesinių siekių (mokslininkas, muzikantas, gydytojas, teisininkas). Tiriamasis
dvejoja dėl profesinių siekių ir tvirtos nuomonės apie sprendimo priėmimą neturi.
Tema. Nežinomybė dėl ateities. Tiriamasis nežino kas jo laukia ateityje ir nežino ką labiausiai
norėtų ateityje daryti.
Tema. Niekas nekalbėjo apie profesijos pasirinkimą. Tiriamasis paminėjo, kad su juo dar niekas
nėra kalbėjęs apie profesijos pasirinkimą ir jis pats apie profesijos pasirinkimą dar nėra rimtai
galvojęs.
Tema. Pripažinimas, kad ieškos pagalbos. Interviu metu tiriamasis kalbėjo, kad pagalbos kreiptųsi
į mamą ar mokytoją. Tačiau pripažįsta, kad jam reikalinga profesionali pagalba savęs pažinimui ir
informacijos suteikimui.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad vaikas dvejoja dėl
profesijos pasirinkimo, nežino kas jo laukia ateityje ir niekas su juo dar nėra kalbėjęs apie karjeros
sprendimus. Tiriamasis pripažįsta, kad jam reikalinga profesionali pagalba priimant karjeros
sprendimus, nes dėl gabumų įvairioms sritims jam labai sunku priimti racionalius karjeros
sprendimus.
104
Klasteris Tema Įrodymas Eil.
Nr.
Jaučiasi sutrikęs dėl profesijos pasirinkimo
„jaučiuosi kažkaip neaiškiai“
17 p.
3.Vaiko jausmai
Sunku kalbėti apie ateitį „kažkaip dar sunku kalbėti apie ateitį ir savo planus“ „atrodo, kad viskas dar per anksti“
18 p. 19 p.
Tema. Jaučiasi sutrikęs. Interviu metu tiriamasis paminėjo, kad apie profesijos pasirinkimą su juo
dar niekas nėra kalbėjęs. Tiriamasis jaučiasi sutrikęs, nes jam sekasi visose srityse, o profesiją reikia
pasirinkti vieną.
Tema. Sunku kalbėti apie ateitį. Tiriamajam sunku kalbėti ir apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo,
jo manymu dar „per anksti“ apie tai kalbėti ir galvoti.
Apibendrinimas. Tiriamojo jausmai pasireiškia sutrikimu ir nežinomybe, kas jo laukia ateityje,
kokį teisingiausią kelią pasirinkti, vaikui sunku kalbėti apie profesijos pasirinkimą ir jį atideda
vėlesniam laikui.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.
Nr.
Sutaria su mama “su ja gerai sutariu” 89 p.
Mama savo jėgomis stengiasi dėl vaiko
„ji nemoka kitų prašyti“ „ji viską daro pati ir savo jėgomis“ „ji daug dirba dėl manęs“ „ji labai užsiėmusi, nes reikia nemažai pinigų“
61 p. 61 p. 57 p. 58 p.
Šeimos narių palaikymas
„bet kokiu atveju galiu kreiptis į mamą“ „kartais su močiute galiu pasitarti“ „mama ir močiutė manimi didžiuojasi“ „joms labai smagu, kad man sekasi“ „giminės domisi kaip man sekasi, visada paskambina“
91 p. 91 p. 96 p. 96 p. 98 p.
4.Bendravimas
šeimoje ir su
aplinkiniais
Nebendrauja su tėvu „tėvo neturiu“ „buvau dviejų metų, kai jis paliko mamą“ „mačiau jo nuotrauką“ „su juo dar nė karto nesu bendravęs“ „bet man ir nebereikia“ „anksčiau dažniau apie jį pagalvodavau“
79 p. 80 p. 81 p. 82 p. 82 p.
105
Tema. Sutaria su mama. Tiriamasis pažymi, kad jis su mama jis sutaria.
Tema. Mama savo jėgomis stengiasi dėl vaiko. Tiriamasis pabrėžė, kad jo mama nemoka prašyti
kitų pagalbos, ji viską daro pati ir savo jėgomis. Vaikas įvertina mamos pastangas, pažymėdamas,
kad „ji dirba dėl manęs“.
Tema. Šeimos narių palaikymas. Tiriamasis išskiria mamos, močiutės ir artimų giminaičių
palaikymą. Jie domisi ir didžiuojasi jo laimėjimais.
Tema. Nebendrauja su tėvu. Tiriamasis pažymi, kad jis „tėvo neturi“, niekada nebendravo su juo
„mačiau jo nuotrauką“. Vaiko pasakymas, kad tėvo jam nebereikia gali pasirodyti ne visai teisingas,
nes jis teigia, kad „anksčiau dažniau apie jį pagalvodavau“.
Apibendrinimas. Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais
Klasteris Tema Įrodymas Eil. Nr.
Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje
„mokausi dešimtukais“ „ užsienio konkursuose atstovauti Lietuvą“ „dalyvavau priėmime pas Prezidentą, Vyriausybės rūmuose“
32 p. 94 p. 94 p.
Papildoma veikla „nuo mažens esu labai užsiėmęs“ „gyvenu muzika ir mokslais“ „visai neturiu laisvo laiko“ „pabaigiau akordeono specialybę“ „dabar pasirinkau solinį dainavimą ir grojimą fortepijonu“
24 p. 26 p. 26 p. 43 p. 73 – 74 p.
5. Sėkminga vaiko
savirealizacija
Visur sekasi „visur sekasi – muzikoje, moksluose“ „visi dalykai sekasi vienodai gerai“ „konkursuose labai tobulėji“ „man visi dalykai sekasi“
31 p. 33 p. 65 p. 106 p.
Tema. Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje. Interviu metu išaiškėjo, kad tiriamojo pasiekimai
bei laimėjimai turi priežastinį ryšį su adekvačiu savęs vertinimu, pasitikėjimu savo jėgomis.
Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad užimtumas nuo mažų dienų ir intensyvi
papildoma veikla padeda sėkmingai vaiko socializacijai ir vaiko gebėjimų atskleidimui.
Tema. Visur sekasi. Tiriamasis pažymi, kad jam visose srityse vienodai sekasi, visose išbandytose
veiklose jis lyderiauja, tačiau sunku atrasti pagrindinę sritį, kurią jis galėtų stiprinti.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Sėkminga vaiko savirealizacija“ galima teigti, kad
tiriamajam labai reikšmingi ir svarbūs laimėjimai bei pasiekimai moksluose, muzikinėje srityje.
Pasiekimai ir laimėjimai padeda tiriamajam tobulėti ir realizuoti save
106
9 priedas
1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR. 9
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Prasminga veikla
„kad turėtum ką veikti“ „negyvensi gi nieko neveikdamas“ „padės gyventi įdomų ir nenuobodų gyvenimą“ „daugiau gali nuveikti“
1 p. 2 p. 4 p. 7 p.
Užmokestis už darbą
„užsidirbti pinigų“ „labai svarbūs kiekvieno žmogaus gyvenime“ „neturint profesijos, sunkiau bus užsidirbti pinigų“ „dirbdama darbą noriu gerai uždirbti“ „policininkai daug neuždirba“ „ tokiame darbe aš neuždirbsiu, mokytojų algos nedidelės“ „sakiau, kad man svarbu pinigai“
3 p. 4 p. 5 p. 14 p. 14 p. 43 – 44 p. 44 p.
Noras pasiturimai gyventi
„aš jau tokia..., visko noriu – gražiai gyventi, gražiai atrodyti“ „ svarbu, kad man nieko netruktų“ „mama su tėčiu pasakojo apie pinigų stygių“ „nenoriu, kad man taip nutiktų“
45 p. 46 p. 46 p. 50 p.
Didesnis pasitikėjimas savimi
„žmogus jaučiasi stipresnis“ „žinai, kad gali daug ką planuoti“
6 p. 7 p.
1. Profesiniai lūkesčiai
Atstovauti/ginti silpnesniuosius
„dalyvauti teismuose ir ginti žmogų“ „visur kovoju už tiesą“ „nemėgstu melo ir neteisybės“ „visada ginu silpnesnio pusę“ „ galiu už jį kalbėti ir įrodyti jo tiesas, jeigu jis pats nesugeba savęs apginti“ „atstovauti kitą žmogų, man sekasi“ „visada ginsiu“
18 - 19 p. 20 p. 21 p. 22 p. 22 – 23 p. 24 p. 74 p.
Tema. Prasminga veikla. Tiriamoji paminėjo, kad profesiją įsigyti svarbu dėl prasmingos veiklos,
kada žmogus „gali daugiau nuveikti“ ir dėl profesinių siekių „negyvensi gi nieko neveikdamas“.
Tema. Užmokestis už darbą. Tiriamoji paminėjo, kad profesija reikalinga dėl užmokesčio už darbą,
nes „neturint profesijos, sunkiau bus užsidirbti pinigų“, jos profesiniai lūkesčiai susiję su geru
atlyginimu už atliktą darbą „dirbdama darbą noriu gerai uždirbti“, nes tiriamoji pažymi pinigų
107
svarbą „ man svarbu pinigai“. Tiriamoji nebesvarsto galimybės būti policininke ar mokytoja, nes
šių profesijų atstovai „daug neuždirba“.
Tema. Noras pasiturimai gyventi. Tiriamoji profesiją ketina rinktis tokią, kuri būtų kaip priemonė
jai gyventi pasiturimai, nes tiriamajai „ svarbu, kad man nieko netruktų“. Tiriamoji paminėjo tėvų
patirtį, kai šeima išgyveno finansinius sunkumus „mama su tėčiu pasakojo apie pinigų stygių“,
todėl pabrėžia, kad ji nenori tokios patirties „nenoriu, kad man taip nutiktų“.
Tema. Didesnis pasitikėjimas savimi. Pasak tiriamosios, profesijos įsigijimas padeda pasitikėti savo
jėgomis ir galimybe pasijausti tvirčiau, nes „žmogus jaučiasi stipresnis“ ir gali planuoti ateities
perspektyvą „žinai, kad gali daug ką planuoti“.
Tema. Atstovauti/ginti silpnesniuosius. Tiriamoji išskiria savo norą padėti silpnesniems ir ginti
žmogaus interesus, t.y. „ginti žmogų“. Tiriamoji išsako savo asmeninį požiūrį į melą, neteisybę ir
silpnesnio palaikymą „visada ginu silpnesnio pusę“.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad tiriamoji
profesijos reikalingumą suvokia, kaip galimybę vykdyti prasmingą veiklą, gauti solidų užmokestį ir
gyventi pasiturimai. Tiriamosios nuomone, profesija reikalinga, nes padeda žmogui įgauti didesnį
pasitikėjimą savimi bei suteikia galimybę atstovauti/ginti silpnesniuosius.
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Žino kuo nori būti (advokatė) Alternatyva – policininkė
„noriu dirbti teisėsaugos srityje“ „policininke arba advokate“ „policininke nebe taip noriu būti“ „dabar ir pati labiau norėčiau būti advokate“ „man patiktų žmonių bylas tyrinėti ” „mano iškalba gera“ „noriu studijuoti teisę“
12 p. 12 p. 13 p. 17 p. 18 p. 23 p. 24 p.
Kalbasi su tėvais apie profesijas
„manęs dažnai tėvai klausia kuo aš norėčiau būti“
11 p.
2.Pagalbos poreikis
Tėtis pataria ir palaiko
„tėtis mano, kad policininkais...tampa tie, kurie vaikystėje buvo skriaudžiami“ „ jis nelabai nori, kad aš būčiau policininke“ „jis man ir išsakė savo nuomonę apie policininko profesiją“ „jis palaiko mano sprendimą būti advokate“ „sakė, kad turiu labai stengtis“
15 p. 16 p. 58 p. 59 – 60 p. 60 p.
108
Trūksta aplinkinių paramos
„aš pasikeičiau, bet kiti to nemato“ „mokykloje į mane daug kas žiūri neigiamai“ „daug kas mane vertina neigiamai“ „galvoja, kad aš ir dabar rūkau, bet to jau seniai nebedarau, bet niekas tuo netiki“ „ mokykloje palaiko tik geografijos mokytoja, ji visus vaikus palaiko“
72 p. 72 p. 76 p. 77 p. 78 p.
Pripažinimas, kad ieškos pagalbos
„tėčiui, paklausčiau mamos, gal...“ „muzikos mokytojos nuomonė man svarbi“ „mokytojų pabandyčiau, nemanau, kad jie nepalaikytų, jei aš tikrai to norėsiu…“ „žinau, kad dėl tokio svarbaus sprendimo tikrai neklausiu draugių nuomonės, draugėms tikrai nepatikėčiau…“
79 p. 80 p. 81 p. 82 – 83 p.
Tema. Žino kuo nori būti. Tiriamoji apsisprendusi dėl konkrečios specialybės, priėmusi sprendimą
tapti advokate. Tiriamoji sprendimo priėmimą sieja su noru studijuoti teisę ir „dirbti teisėsaugos
srityje“, galimybę tapti advokate pagrindžia komunikaciniais gebėjimais „mano iškalba gera“ bei
analitiniais gebėjimais „man patiktų žmonių bylas tyrinėti ”.
Tema. Kalbasi su tėvais apie profesijas. Tiriamoji paminėjo, kad tėvai teiraujasi kuo ji norėtų būti
„manęs dažnai tėvai klausia kuo aš norėčiau būti“.
Tema. Tėtis pataria ir palaiko. Interviu metu išryškėjo tėčio vaidmuo dukros gyvenime, nes apie
profesijos pasirinkimo sprendimus šeimoje ji kalbasi su tėvu, kuris jai pataria ir palaiko sprendimų
priėmime „jis palaiko mano sprendimą būti advokate“, „sakė, kad turiu labai stengtis“.
Tema. Trūksta aplinkinių paramos Tiriamoji kalbėjo, kad aplinkiniai nemato jos pastangų keistis
„aš pasikeičiau, bet kiti to nemato“ ir toliau ją vertina neigiamai „daug kas mane vertina neigiamai“.
Tema. Pripažinimas, kad ieškos pagalbos. Tiriamoji pripažino, kad jai svarbi kitų nuomonė
priimant karjeros sprendimus. Tiriamoji paminėjo, kad jai svarbu būtų kalbėtis su tėčiu, paklaustų
mamos, mokytojų nuomonės. Ji atmeta draugių pagalbą, nes suvokia sprendimo svarbą.
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ išryškėjo tiriamosios tvirtas
sprendimo priėmimas tapti advokate. Jos ketinimus palaiko tėvas, tačiau pastebima negatyvi
aplinkinių reakcija vaiko atžvilgiu ir jų palaikymo stoka. Interviu metu tiriamoji pripažino, kad
ieškotų pagalbos, tačiau ji kalbėjo tik apie jų nuomonę.
109
Klasteris Tema Įrodymas Eil. Nr.
Stiprus ryšys su tėvu „su tėčiu visada labiau sutardavau“ „nežinau, ką be tėčio daryčiau, jeigu ne jis, neaišku kas iš manęs būtų“ „ jis man padėjo visiškai nenusivažiuoti“ „dažniausiai manimi domisi tėtis“ „jis visada klausia kaip man sekasi“ „jis ir mokyklą eina, su auklėtoja, mokytojais ir socialine pedagoge šnekasi jis...man taip geriau“ „auklėtoja visada klausia, skambinti mamai ar tėčiui, visada sakau, kad tėčiui“ „nenoriu, kad pergyventų dėl manęs – jis ir taip prisikentėjo dėl manęs“ „jis mato ir džiaugiasi, kad aš pasikeičiau“
31 p. 35 – 36 p. 36 p. 53 p. 54 p. 54 - 55 p. 56 – 57 p. 70 – 71 p. 71 – 72 p.
Įtempti santykiai su mama
„su mama ne taip gerai, kaip su tėčiu“ „nes mama visada šaukia“ „ji sako, kad pasikeitė, bet niekada neklausia mano nuomonės ar iš tikrųjų taip yra“ „jai atrodo, kad ji dabar su manimi geriau elgiasi, bet aš nepasakyčiau“ „šnekasi jis, o ne mama…“ „su mama kalbu mažai, apie kažką...dėl valgio, ką valgysime ir panašiai“ „neturiu su ja apie ką kalbėtis“ „ji nežino mano paslapčių“ „žinau, kai užeis pykčio protrūkiai, viską visiems gali pasakyti“
31 p. 32 p. 33 p. 34 p. 55 p. 60 - 61 p. 62 p. 62 -63 p. 63 p. 63 – 64 p.
3.Bendravimas šeimoje ir su artimaisiais
Geri santykiai su artimais giminaičiais
„man kaip mama yra tėčio sesuo“ „labai sutariu su jos vyru, kartais išvažiuoju pas juos pabūti ramiai“ „su teta sutariu geriau, nei su mama“ „jie man taip pat padeda, kai sunku“ „jei reikia, paskambinu, tai iš karto atvažiuoja“ „aš pas juos važiuoju, jie nieko mano tėvams nepasakoja“ „man su jais labai gera – apie nieką nebijau su jais kalbėtis, jie viską žino apie mane“ „per tas muštynes ir skambinau savo dėdei – jis iš karto atvažiavo“
64 p. 64 – 65 p. 65 p. 66 p. 67 p. 67 – 68 p. 68 – 69 p. 75 p.
Tema. Stiprus ryšys su tėvu. Interviu metu išryškėjo vaiko ir tėvo stiprus ryšys:„nežinau, ką be
tėčio daryčiau“ bei nuolatinis tėvo rūpinimasis dukra „jis visada klausia kaip man sekasi“,
110
domėjimasis jos gyvenimu „dažniausiai manimi domisi tėtis“ ir palaikymu „jis mato ir džiaugiasi,
kad aš pasikeičiau“. Tiriamoji tėvą išskiria, kaip svarbiausią žmogų jos gyvenime. Tėvo meilė
vaikui ir palaikymas tapo motyvu vaikui keisti savo elgesį ir priimti racionalius karjeros
sprendimus.
Tema. Įtempti santykiai su mama. Interviu metu išryškėjo dukros ir mamos įtempti santykiai, jos
mažai tarpusavyje bendrauja „neturiu su ja apie ką kalbėtis“. Tiriamoji paminėjo, kad jos mama „
visada šaukia“ ir nevaldo savo negatyvių emocijų „žinau, kai užeis pykčio protrūkiai“. Tiriamoji
pabrėžia, kad su mama ne taip gerai sutaria, kaip su tėčiu „su mama ne taip gerai, kaip su tėčiu“.
Tema. Geri santykiai su artimais giminaičiais. Interviu metu išryškėjo, kad vaikas gerai sutaria su
giminaičiais iš tėvo pusės „man kaip mama yra tėčio sesuo“. Jos šeimoje tiriamoji jaučiasi saugiai
„išvažiuoju pas juos pabūti ramiai“, ji atvirai su jais kalbasi ir padeda vaikui sunkiais momentais
„jie man taip pat padeda, kai sunku“.
Apibendrinimas. Vaiko asmenybės raidai didelę įtaką turi santykiai šeimoje ir bendravimas su
tėvais. Interviu metu išryškėjo tiriamosios stiprus ryšys su tėvu, ji tai labai vertina. Tiriamoji kalba
apie įtemptus savo santykius su mama dėl ūmaus jos būdo ir nepakankamo dėmesio jos asmeniui.
Dėl silpnų tarpasmeninių santykių su mama, vaikas visus savo jausmus „perkėlė“ tėvui ir artimiems
giminaičiams, su kuriais ji jaučiasi saugiau.
Klasteris Tema Įrodymas Eil. Nr.
Papildoma veikla
„aš lankau muzikos mokyklą“ „ groju fortepijonu“
40 p. 40 – 41 p.
4. Vaiko
savirealizacija
Pastangos dėl profesinių siekių
„dabar labai stengiuosi mokytis“ „mokausi labiau dėl savęs“ „man mokytis reikia dėl savęs, ne tik dėl jų (tėvų)“ „labai stengiuosi“ „per pamokas net arčiau mokytojų atsisėdau, kad viską geriau suprasčiau....“ „viską noriu pasiekti pati“
25 p. 25 p. 37 p. 38 p. 39 p. 52 p.
Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad užimtumas ir muzikos mokytojos asmenybė
padeda vaiko savęs pažinimui.
Tema. Pastangos dėl profesinių siekių. Interviu metu tiriamoji kalbėjo apie savo pastangas „dabar
labai stengiuosi mokytis“ įgyvendinti profesinius siekius tapti advokate. Stiprus motyvas pasiekti
tikslą, padėjo vaikui persvarstyti savo gyvenimo prioritetus ir numatyti žingsnius savirealizacijos
Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Vaiko savirealizacija“ galima teigti, kad vaikui karjeros
sprendimo priėmimui reikšmingi ir labai svarbūs tapo profesiniai siekiai bei pastangos siekti
numatytų tikslų.
111
10 priedas 1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS
INTERVIU NR. 10
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Turėti gerą darbą „turėtų darbą ir su kuo dirbti“ „man svarbu, kad turėčiau gerą darbą“ „ geras darbas, kai nereikia lauke dirbti“ „ kai gauni gerą apmokėjimą“
1 p. 11 p. 12 p. 12 p.
Dirbti turi visi sveiki žmonės
„kuris gali – turi dirbti“ „jei žmonės nedirbs – gausis chaosas, grius pasaulis“ „dirbti reikia visiems sveikiems žmonėms“
1 p. 2 p. 3 p.
Saugumo jausmas „jautiesi saugus“ „ir esi užtikrintas tuo, ką tu darai“ „ nesi pasimetęs“
12 p. 13 p. 13 p.
1. Profesiniai lūkesčiai
Bendradarbiavimas su kitais
„svarbu, kad šalia būtų bendradarbiai, kad padėtų, jei ko nors nežinosi“ „ir aš jiems galėčiau padėti, jei ko nors jie nesupras“
15 p. 16 p.
Tema. Turėti gerą darbą. Tiriamasis paminėjo, kad profesiją svarbu turėti, kad galėtum rasti „gerą
darbą“, nes geras darbas „kai nereikia lauke būti“ ir gauti gerą atlygį už atliktą darbą.
Tema. Dirbti turi visi sveiki žmonės. Tiriamasis mano, kad dirbti turi visi sveiki žmonės ir tie, kurie
gali dirbti turi dalyvauti darbo pasaulyje.
Tema. Saugumo jausmas. Tiriamasis akcentuoja, kad savo darbe žmogus turi jaustis saugus ir
nebūti „pasimetęs“. Jam svarbu būti užtikrintam savo vykdoma veikla ir joje matyti prasmę.
Tema. Bendradarbiavimas su kitais. Tiriamasis paminėjo bendradarbiavimo su kitais svarbą,
tikėdamasis sulaukti kitų pagalbos ir geranoriškai nusiteikęs pagalbą teikti kitiems.
Apibendrinimas. Keturi aspektai „Turėti gerą darbą“, „Dirbti turi visi sveiki žmonės“, „Saugumo
jausmas“ ir „Bendradarbiavimas su kitais“ apjungiami į klasterį „Profesiniai lūkesčiai“, nes
tiriamasis profesinius lūkesčius sieja su geru darbu ir geru atlygiu už atliktą darbą, saugumo jausmu
darbe ir bendradarbiavimo poreikiu bei asmenine nuostata, kad kiekvienas sveikas visuomenės
narys turi dirbti ir būti jai naudingas.
112
Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.
Žino kuo nori būti (IT specialistas) Alternatyvos – elektrikas, virėjas, informatikos mokytojas
„mane labai domina viskas, kas susiję su informatika“ „nuo mažens dirbu su kompiuteriais“ „manau, kad jau esu pasiruošęs šitai profesijai – kompiuteriu dirbu gerai, žinau paskirtis, naudoja ir valdau įvairiausias programas, keletą programų esu pats patobulinęs, galiu jas kurti“ „norėčiau įstoti Vilniaus universitetą, ten stipriai paruošia informatikus“ „man geriausia būtų dirbti įmonėje informacinių technologijų specialistu“ „jei nepavyktų galėčiau būti elektriku“ „galėčiau būti virėju“ „galėčiau dirbti informatikos mokytoju“
18 p. 20 p. 22 – 23 p. 30 – 31p. 53 -54 p. 43 p. 49 p. 52 p.
Informacija padeda apsispręsti
„mano apsisprendimą sustiprino gimnazijoje paskelbta informacija apie studijų programas ir ko reikia, kad įsigytum norimą profesiją“ „internete susiradau informaciją ir apie nieką kitą nebegalvoju“
27 - 28 p. 29 – 30 p.
Šeimos nariai padeda priimti sprendimus
„man labai padeda tėtis“ „jis žino mano pasirinkimą ir tam pritaria, mama taip pat“ „mama irgi padeda, bet ne tiek, kiek tėtis“ „tėtis ir mama labiausiai man ir padeda“
57 p. 58 – 59 p. 64 p. 72 – 73 p.
Reikalingas paskatinimas
„.kai kas nors padeda, tada paskatina labiau imtis to darbo“ „jei nepadėtų tada man sunkiau būtų siekti tikslo“
66 - 67p. 67 – 68 p. .
2.Pagalbos poreikis
Reikalinga pagalba „pirmiausia tėvams, gal dar giminėms, su kuriais mes bendraujame“ „su draugais galėčiau pasikalbėti“ „specialistu – profesionalu, nes jis turėtų atsakymus į mano klausimus“ „tai nežinau kas galėtų padėti, nes neturiu informacijos“ „pas bet ką neklausčiau, nes ne visi turi informacijos, kiek jos turi profesionalai savo srities“
69 – 70 p. 77 p. 78 p. 79 p. 80 – 81 p.
Tema. Žino kuo nori būti (IT specialistas). Tiriamasis apsisprendęs pasirinkti informacinių
technologijų specialisto profesiją, savo ateities profesiją sieja su pomėgiais ir interesais, įvardija
savo stiprybes. Nesėkmės atveju tiriamasis kaip alternatyvą IT specialisto profesijai tiriamasis
pasirinko elektriko, virėjo ir informatikos mokytojo profesijas.
113
Tema. Informacija padeda apsispręsti. Interviu metu išaiškėjo, kad tiriamajam priimti karjeros
sprendimą padėjo informacija apie studijų programas ir profesijas, jis žino ko reikia, kad galėtum
įsigyti norimą profesiją.
Tema. Šeimos nariai padeda priimti sprendimus. Interviu metu tiriamasis akcentavo, kad jam labai
svarbus tėvų pagalba ir pritarimas jo profesiniams apsisprendimui.
Tema. Reikalingas paskatinimas. Tiriamasis paminėjo, kad tikslui pasiekti jam labai svarbus kitų
paskatinimas, kaip motyvacija gerai atlikti užduotis ir siekti savų tikslų. Kai trūksta aplinkinių
palaikymo ir paskatinimo, žmogui sunkiaus sekasi siekti savų tikslų.
Tema. Reikalinga pagalba. Tiriamasis pripažįsta, kad jam reikalinga pagalba profesijos
pasirinkime, jis mano, kad jam padėti galėtų tėvai, giminaičiai, draugai arba savo srities specialistas.
Apibendrinimas. Penki aspektai „Žino kuo nori būti (IT specialistas)“, „Informacija padeda
apsispręsti“, „Šeimos nariai padeda priimti sprendimus“, „Reikalingas paskatinimas“ ir „Reikalinga
pagalba“ apjungiami į klasterį „Pagalbos poreikis“, nes tiriamasis pasirinkęs informacinių
technologijų specialisto profesiją, o jo karjeros sprendimo priėmimui įtakos turėjo pomėgiai ir
interesai bei informacija apie profesijas ir studijų programas, tačiau vaiko paminėtos karjeros
sprendimų alternatyvos leidžia daryti prielaidą, kad jam reikalinga profesionali pagalba priimant
racionalius karjeros sprendimus; vaikui karjeros sprendimus priimti padeda tėvų palaikymas bei
aplinkinių paskatinimas; tiriamasis pripažįsta, kad karjeros sprendimų priėmime pagalbos jis tikisi
iš šeimos narių, giminaičių, draugų ir profesijos specialisto.
Klasteris Tema Įrodymas Eil. Nr.
3.Bendravimas
šeimoje ir su
aplinkiniais
Teigiamas tėvo
pavyzdys
„mano tėtis ..., jis gero proto“ „man jis galėtų daug ką paaiškinti, nes savo darbe yra asas ir labai gerai nusimano“ „jam tenka padėti savaitgaliais“ „tėtis, jis labiau išsilavinęs už mamą“ „aš su juo labiau sutariu“ „tėtis – aš su juo daugiau apie viską pasikalbu, mes dažniau būname kartu“
44 p. 45 p.
47 p.
57 p.
58 p.
64 -65 p.
Tema. Teigiamas tėvo pavyzdys. Tiriamasis akcentavo, kad šeimoje jis labiau sutaria su tėvu,
kalbasi su juo, padeda darbe, dažniau laiko praleidžia kartu, nei su mama.
Apibendrinimas. Tėvo autoritetas vaikui labai svarbus, jis išskiria tėvo profesinius gebėjimus ir
džiaugiasi bendravimu su juo.
114
Klasteris Tema Įrodymas Eil. Nr.
Pasitikėjimas savimi „daug kas sako, kad esu gabus informatikai“ „man irgi atrodo, kad esu gabus informatikai“ „tėtis turi draugą, kuris dirba su kompiuteriais, tai jis irgi sakė, kad aš gerai pasirinkau, norėdamas būti kompiuteristu“ „svarbu, kad aš labai gerai kalbu angliškai“
19 p. 20 p. 59 – 60 p. 61 p.
Papildoma veikla „antroje klasėje...aš jau tada laisvai kalbėjau angliškai, o dabar susidomėjau japonų kalba“ „prisigalvoju kokių nors įdomių receptų“ „lankau regbį, reikia į treniruotes važiuoti“
61 – 62 p. 50 p. 48 p.
4. Vaiko
savirealizacija
Pagalba kitiems „kai reikia klasiokams visada padedu įveikti sunkumus“ „ jie pasitiki manimi, nes visada prašo patarimo, padedu jiems“
24 p. 25 p.
Tema. Pasitikėjimas savimi. Interviu metu kalbėjo, kad kiti pastebėjo jo išskirtinius gabumus
informacinių technologijų srityje, o tai skatina vaiką pozityviai vertinti savo gabumus ir įvardyti
savo stiprybes. Tiriamasis anglų kalbos mokėjimą sieja su pasirinkta profesine sritimi, kurijoje
kalbų mokėjimus įvardijamas kaip privalumas.
Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad tiriamasis domisi įvairia veikla: lanko regbį,
susidomėjo japonų kalba ir kulinarija.
Tema. Pagalba kitiems. Tiriamasis pažymi, kad jam svarbus bendraamžių pasitikėjimas juo, kuris
Apibendrinimas. Trys aspektai „Pasitikėjimas savimi“, „Papildoma veikla“ ir „Pagalba kitiems“
sujungiami į klasterį „Vaiko savirealizacija“ ir galima teigti, kad tiriamasis save išreiškia per
pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, stiprindamas savo gebėjimus informacinių technologijų srityje;
per įvairią papildomą veiklą (regbis, japonų kalba ir kulinarija) ir pagalbos teikimą bendraamžiams.
115
11 priedas 2. DIFERENCINIO - DIAGNOSTINIO TYRIMO ( PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr.1
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
Profesijų tipas
(G) Žmogus-Gamta
(T) Žmogus-Technika
(Ž) Žmogus-Žmogus
(ŽS) Žmogus-Ženklų
sistema
(MV) Žmogus-
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 22 21 18 9 16 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)
Tyrimo rezultatai Nr.1
Tiriamojo pasirinktas profesijos tipas
Žmogus – Žmogus ( auklė)
-
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Gamta
22
Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus – Ženklų sistema 9
Apibendrinimas. Tiriamoji galvoja apie profesiją, kuri priklauso profesijų tipui: Žmogus –
Žmogus (auklė).
Tiriamosios diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jai labiausiai tinka profesijos
tipas Žmogus – Gamta (22), pastebimas nedidelis atotrūkis nuo kitų profesijų tipų: Žmogus –
Technika (21), Žmogus – Žmogus(18)) ir tai rodo, kad tiriamoji dar nėra galutinai apsisprendusi
dėl profesijos pasirinkimo. Tiriamosios pasirinktas profesijos tipas Žmogus – Žmogus (auklė) pagal
testo rezultatus surinko mažiau balų (18), nei daugiausiai balų pasirinktas profesijų tipas Žmogus –
Gamta (22) ir profesijų tipas Žmogus – Technika (21). Rezultatai parodė, kad labiausiai
netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Ženklų sistema (9).
Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji neadekvačiai vertina savo norus ir galimybes, išryškėja
nepakankamai realus savęs vaizdas ir savęs pažinimo stoka.
116
12 priedas
2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 2
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą Profesijų
tipas (G)
Žmogus-Gamta (T)
Žmogus-Technika
(Ž) Žmogus-Žmogus
(ŽS) Žmogus-Ženklų
sistema
(MV) Žmogus-
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 15 14 14 17 14 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)
Tyrimo rezultatai Nr.2
Tiriamojo pasirinktas profesijos tipas
Žmogus – Ženklų sistema ( kompiuterių specialistas)
-
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Ženklų sistema
17
Žmogus – Meninis vaizdas 14
Žmogus – Technika
14
Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus – Žmogus
14
Apibendrinimas. Tiriamasis galvoja apie profesiją, kuri priklauso profesijų tipui: Žmogus –
Ženklų sistema (kompiuterių specialistas).
Tiriamojo diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jam labiausiai tinka 2 profesijų
tipai (( Žmogus – Ženklų sistema(17), Žmogus – Gamta(15)). Reikia pastebėti, kad interviu metu
tiriamasis kalbėjo, kad norėtų įgyti kompiuterių specialisto profesiją, t. y. pasirinko profesijų tipą
Žmogus – Ženklų sistema. Tyrimo duomenys rodo, kad tiriamojo profesiniai lūkesčiai sutampa su
tyrimo duomenų rezultatais, nes profesijų tipas Žmogus – Ženklų sistema surinko daugiausiai balų
– 17. Rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Meninis vaizdas (14),
Žmogus – Technika (14) ir Žmogus – Žmogus (14).Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti,
kad tiriamojo norai sutampa su gautais tyrimo rezultatais, tačiau išryškėja norų ir galimybių
suderinamumo problema, nes vaikas neturi mokymosi motyvacijos ir turi mokymosi sunkumų.
117
13 priedas
2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 3
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
Profesijų tipas
(G) Žmogus-Gamta
(T) Žmogus-Technika
(Ž) Žmogus-Žmogus
(ŽS) Žmogus-Ženklų
sistema
(MV) Žmogus-
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 21 17 15 18 18 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)
Tyrimo rezultatai Nr.3
Tiriamasis neapsisprendęs dėl profesijos
Alternatyva – mechanikas, vairuotojas
-
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Gamta
21
Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus – Žmogus
15
Apibendrinimas. Tiriamasis nežino kokią profesiją jam rinktis, tačiau pokalbio metu išryškėjo, kad
jis galėtų būti mechaniku ar vairuotoju, nes tokią galimybę sieja su pomėgiu technikai, tačiau
tiriamojo diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jam labiausiai tinkantis profesijų
tipas - Žmogus – Gamta (21). Labiausiai netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Žmogus (15).
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tiriamojo pomėgis technikai nesutampa su
gautais tyrimo rezultatais, nes profesijų tipas Žmogus – Technika surinko 17 taškų ir pastebimas
atotrūkis tarp daugiausiai taškų surinkusiam Žmogus – Gamta (21) profesijų tipui. Labiausiai
netinkantis profesijų tipas Žmogus – Žmogus (15).
Tyrimo rezultatai atskleidė tiriamojo pomėgių ir racionalaus sprendimo priėmimo problemą bei
savęs pažinimo stoką.
118
14 priedas
2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 4
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
Profesijų
tipas (G)
Žmogus-Gamta (T)
Žmogus-Technika
(Ž) Žmogus-Žmogus
(ŽS) Žmogus-Ženklų
sistema
(MV) Žmogus-
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos, energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 20 14 13 10 14 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)
Tyrimo rezultatai Nr.4
Tiriamojo pasirinktas profesijos tipas
Žmogus – Technika (stalius) Alternatyva – statybininkas
-
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Gamta
20
Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus – Ženklų sistema
10
Apibendrinimas. Tiriamasis žino įvardijo kokią profesiją norėtų rinktis, profesinės aspiracijos
(stalius) siejasi su pomėgiu drožinėti iš medžio, tačiau diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad
tiriamajam labiausiai tinkantis profesijų tipas yra Žmogus – Gamta (20), tuo tarpu vaiko pasirinkta
staliaus profesija surinko sąlyginai nedaug taškų, t. y. Žmogus – Technika (14). Labiausiai
netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Ženklų sistema (10).
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tiriamojo pomėgis medžio drožybai nesutampa
su gautais tyrimo rezultatais, nes profesijų tipas Žmogus – Technika surinko 14 taškų ir pastebimas
atotrūkis tarp daugiausiai taškų surinkusiam Žmogus – Gamta (20) profesijų tipui. Išryškėja
pomėgių ir racionalaus sprendimo priėmimo problema bei tiriamojo savęs pažinimo stoka.
119
15 priedas
2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr.5
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą Profesijų
tipas (G)
Žmogus-Gamta (T)
Žmogus-Technika
(Ž) Žmogus-Žmogus
(ŽS) Žmogus-Ženklų
sistema
(MV) Žmogus-
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 20 18 18 19 23 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)
Tyrimo rezultatai Nr.5
Tiriamojo pasirinktas profesijos tipas
Žmogus – Žmogus ( auklė)
-
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Meninis vaizdas
23
Žmogus – Technika
18 Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus - Žmogus 18
Apibendrinimas. Tiriamoji nežino kokią profesiją pasirinkti, tačiau svajoja apie profesijas, kurios
priklauso profesijų tipui: Žmogus – Žmogus (psichologė) ir Žmogus – Meninis vaizdas
(architektūra, dailės istorija, interjeras).
Tiriamosios diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jai labiausiai tinka profesijos
tipas Žmogus – Meninis vaizdas (23), tačiau pastebimas atotrūkis nuo kito pageidaujamo profesijos
tipo - Žmogus – Žmogus (18), kuris priskiriamas prie dviejų labiausiai netinkančių profesijos tipų.
Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji profesinius siekius sąlyginai sieja su pomėgiais (dailė),
tačiau abejoja savo sprendimais ir savo galimybėmis, stinga pasitikėjimo savimi ir gilesnio savęs
pažinimo.
120
16 priedas
2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 6
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą Profesijų tipas
(G) Žmogus – Gamta
(T) Žmogus – Technika
(Ž) Žmogus – Žmogus
(ŽS) Žmogus –
Ženklų sistema
(MV) Žmogus –
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 8 16 11 12 17
Tyrimo rezultatai Nr.6
Tiriamojo pasirinktas profesijos tipas
Žmogus – Žmogus (psichologė) Žmogus – Meninis vaizdas (muzikantė)
-
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Meninis vaizdas
17
Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus – Gamta
8
Apibendrinimas. Tiriamoji galvoja apie profesijas, kurios priklauso profesijų tipui Žmogus –
Meninis vaizdas (muzikantė-17) ir Žmogus – žmogus (psichologė-11). Diferencinio – diagnostinio
tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamajai labiausiai tinkantis profesijų tipas Žmogus – Meninis
vaizdas (17). Kaip alternatyvą, tiriamoji pasirinko Žmogus – Žmogus profesijos tipą, tačiau
pastebimas žymus atotrūkis nuo pagrindinio jos pasirinkto Žmogus – Meninis vaizdas profesijų
tipo. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantis yra Žmogus – Gamta (8) profesijų tipas.
Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji profesinius siekius sieja su pomėgiu muzikai bei aukštais
pasiekimais muzikos srityje.
121
17 priedas
2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 7
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
Profesijų tipas
(G) Žmogus – Gamta
(T) Žmogus – Technika
(Ž) Žmogus – Žmogus
(ŽS) Žmogus –
Ženklų sistema
(MV) Žmogus –
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 17 11 17 10 17
Tyrimo rezultatai Nr.7
Tiriamojo pasirinktas profesijos tipas
Žmogus – Žmogus ( žurnalistė) -
Žmogus – Gamta
17
Žmogus – Žmogus
17
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Meninis vaizdas
17
Žmogus – Technika
11
Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus – Ženklų sistema 10
Apibendrinimas. Tiriamoji galvoja apie žurnalistės profesiją, kuri priklauso profesijų tipui
„Žmogus – Žmogus“. Diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamąjai labiausiai
tinka 3 profesijų tipai ((Žmogus – Žmogus(17), Žmogus – Gamta(17), Žmogus – Meninis
vaizdas(17)) ir tai rodo, kad tiriamoji dar nėra galutinai apsisprendusi profesijos pasirinkime, kad ją
domina ir kiti profesijų tipai.
Tiriamosios rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantys yra Žmogus – Technika (11) ir Žmogus -
Ženklų sistema (10) profesijų tipai.
Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji nėra tvirtai apsisprendusi profesijos pasirinkime,
išryškėja nepakankamai realus savęs vaizdas ir racionalių karjeros sprendimų stoka.
122
18 priedas
2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 8
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
Profesijų tipas
(G) Žmogus-Gamta
(T) Žmogus-Technika
(Ž) Žmogus-Žmogus
(ŽS) Žmogus-Ženklų
sistema
(MV) Žmogus-
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 12 12 9 9 12 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)
Tyrimo rezultatai Nr.8
Tiriamasis dvejoja dėl profesinių siekių
Mokslininkas Muzikantas Gydytojas, Teisininkas
-
Žmogus – Gamta
12
Žmogus – Technika
12
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Meninis vaizdas
12
Žmogus – Ženklų sistema 9
Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus – Žmogus 9
Apibendrinimas. Tiriamasis galvoja apie profesijas, kurios priklauso profesijų tipui: Žmogus –
Ženklų sistema (mokslininkas), Žmogus – Žmogus (gydytojas, teisininkas), Žmogus - Meninis
vaizdas (muzikantas) .
Tiriamojo diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jam labiausiai tinka 3 profesijų
tipai (( Žmogus – Gamta (12), Žmogus – Technika(12), Žmogus – Meninis vaizdas(12)) ir tai rodo,
kad tiriamasis vienodus prioritetus teikia 3 profesijų tipui. Tiriamasis dar nėra galutinai
apsisprendęs profesijos pasirinkime, nes jį domina 3 profesijų tipai.
Rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Ženklų sistema (9) ir
Žmogus – Žmogus (9), tačiau interviu metu tiriamasis susidomėjęs kalbėjo apie šių profesijų tipus.
Apibendrinant galima teigti, kad tiriamajam sunku įvardinti konkrečius profesinius siekius,
123
išryškėja nepakankamai realus savęs vaizdas ir savęs pažinimo stoka. Apibendrinant galima teigti,
kad tiriamasis neadekvačiai vertina savo norus ir galimybes, išryškėja nepakankamai realus savęs
vaizdas.
124
19 priedas
2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 9
2.1.Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
Profesijų tipas
(G) Žmogus – Gamta
(T) Žmogus – Technika
(Ž) Žmogus – Žmogus
(ŽS) Žmogus –
Ženklų sistema
(MV) Žmogus –
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 14 15 17 11 14
Tyrimo rezultatai Nr.9
Tiriamojo pasirinktas profesijos tipas
Žmogus – Žmogus (advokatė) Taškai
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Žmogus
17
Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus – Ženklų sistema
11
Apibendrinimas. Tiriamoji galvoja apie profesiją, kuri priklauso profesijų tipui Žmogus –
Žmogus (advokatė-17). Diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamajai
labiausiai tinkantis profesijų tipas Žmogus – Žmogus (17). Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai
netinkantis tipas yra Žmogus – Ženklų sistema (11) profesijų tipas.
Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji profesinius siekius sieja su žmonėmis, žmonių grupėmis
ir kolektyvais. Tiriamosios norai tapti advokate, sutampa su diferencinio – diagnostinio tyrimo
gautais rezultatais. Vadinasi, vaiko norai atitinka su galimybėmis.
125
20 priedas 2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 10
Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą
Profesijų
tipas (G)
Žmogus-Gamta (T)
Žmogus-Technika
(Ž) Žmogus-Žmogus
(ŽS) Žmogus-Ženklų
sistema
(MV) Žmogus-
Meninis vaizdas Darbo objektai
-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai
-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija
-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai
-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos
-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai
Suma 11 11 12 18 12 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)
Tyrimo rezultatai Nr.10
Tiriamojo pasirinktas profesijos tipas
Žmogus–Ženklų sistema (informacinių technologijų specialistas) Alternatyvos– elektrikas, virėjas, informatikos mokytojas
Taškai
Labiausiai tinkantis profesijų tipas
Žmogus – Ženklų sistema 18
Žmogus – Gamta 11
Labiausiai netinkantis profesijų tipas
Žmogus – Technika 11
Apibendrinimas. Tiriamasis galvoja apie profesiją, kuri priklauso profesijų tipui: Žmogus –
Ženklų sistema (informacinių technologijų specialistas). Tiriamojo norai sutampa diferencinio –
diagnostinio tyrimo rezultatais, kurie parodė, kad norai sutampa su galimybėmis, pastebimas ryškus
atotrūkis tarp labiausiai tinkančio profesijos tipo ir labiausiai netinkančių profesijų tipų.
Tiriamojo diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jam labiausiai tinka 1 profesijos
tipas, t.y. Žmogus – Ženklų sistema (18).
Rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Gamta (11) ir Žmogus –
Technika (11).
Apibendrinant galima teigti, kad tiriamasis žino kokią ateityje profesiją ketina rinktis ir geba
priimti racionalius karjeros sprendimus, išryškėja vaiko realus savęs vaizdas ir pakankamas savęs
pažinimas.
126