Karjeros samprata - VDU

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINĖS GEROVĖS FAKULTETAS SOCIALINIO DARBO KATEDRA

Jolita Lubienė

SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ KARJEROS SPRENDIMŲ

PRIĖMIMO SAVITUMAI

Magistro baigiamasis darbas

Socialinio darbo studijų programa, valstybinis kodas 62105S206

Socialinio darbo studijų kryptis

Vadovas Doc.dr. Vilija Stanišauskienė

Apginta SGF dekanas Jonas Ruškus

Kaunas, 2008

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4 LENTELIŲ SĄRAŠAS ..................................................................................................................... 6 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS................................................................................................................... 6 ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7 PAGRINDINĖS SĄVOKOS........................................................................................................... 10 1. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMA KAIP SOCIALINIO DARBO OBJEKTAS ....................... 11

1.1. Socialinės rizikos šeimos samprata 11 1.2. Socialinės rizikos šeimų vaikai 15

2. KARJEROS SPRENDIMO PROCESAS IR ASMENYBĖS RAIDA...................................... 20 2.1. Karjeros samprata 20 2.2. Karjeros vystymas 21 2.3. Karjeros vystymasis žmogaus raidos stadijose 24 2.4. Karjeros sprendimų priėmimas 28

3. SOCIALINIO DARBUOTOJO PAGALBOS GALIMYBĖS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKAMS PRIIMANT KARJEROS SPRENDIMUS..................................................................... 32

3.1. Socialinio darbuotojo funkcijos darbui su socialinės rizikos šeimų vaikais ..................... 32 3.2. Socialinio darbuotojo pagalba ir intervencija socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus 34 3.3. Socialinio darbo pagalbos modeliai socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus 35

4. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ KARJEROS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO SAVITUMŲ TYRIMAS IR METODOLOGIJA.............................................................................. 39

4.1. Tyrimo metodologija 39 4.2. Tyrimo organizavimas 40 4.3. Tyrimo duomenų analizė 41 4.4. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas 60 4.5. Diferencinio - diagnostinio tyrimo (pagal E. Klimovą) analizė ........................................ 63

4.5.1. Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą................................................................ 63 4.5.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ............................................................................... 67

IŠVADOS ......................................................................................................................................... 68 REKOMENDACIJOS .................................................................................................................... 70 LITERATŪRA ................................................................................................................................ 71 1 priedas............................................................................................................................................. 75 2 priedas............................................................................................................................................. 79 3 priedas............................................................................................................................................. 83 4 priedas............................................................................................................................................. 87 5 priedas............................................................................................................................................. 90 6 priedas............................................................................................................................................. 95 7 priedas............................................................................................................................................. 99 8 priedas........................................................................................................................................... 103 9 priedas........................................................................................................................................... 107 10 priedas......................................................................................................................................... 112 11 priedas......................................................................................................................................... 116 12 priedas......................................................................................................................................... 117 13 priedas......................................................................................................................................... 118 14 priedas......................................................................................................................................... 119 15 priedas......................................................................................................................................... 120 16 priedas......................................................................................................................................... 121 17 priedas......................................................................................................................................... 122 18 priedas......................................................................................................................................... 123 19 priedas......................................................................................................................................... 125

2

20 priedas......................................................................................................................................... 126 21 priedas......................................................................................................................................... 127 22 priedas......................................................................................................................................... 131

3

SANTRAUKA

Tyrimas „Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo savitumai“

analizuojami tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo ypatumus.

Lyginami socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų grupei,

karjeros sprendimo argumentai, analizuojamas jų santykis per sąveikos su šeimos nariais ir

aplinkiniais prizmę. Darbe išryškinami socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo

savitumai ir problemos profesijos pasirinkime bei nurodomos socialinio darbuotojo galimybės jas

spręsti.

Tyrimo tikslas – nustatyti tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo

savitumus bei atskleisti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes, socialinės rizikos šeimų vaikams

priimant karjeros sprendimus.

Tyrimo objektas – socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai.

Tyrimo rezultatai: pastebėta tendencija, kad socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus

karjeros sprendimus. Tiriamieji socialinės rizikos šeimų vaikai polinkius sieja su profesinėmis

aspiracijomis, bet dažnai neadekvačiai ir neracionaliai vertina savo gebėjimus ir galimybes,

sunkumų mokykloje ir ribotų galimybių nesieja su numatoma profesine veikla, nežino pasirinktų

profesijų ypatumų ir kaip priimtus sprendimus įgyvendinti realiame gyvenime. Pastebėta, kad tirti

socialinės rizikos šeimų vaikai, profesijos įsigijimą ir profesinius lūkesčius sieja su materialine

gerove ir socialiniais interesais, t.y. galimybe ateityje išlaikyti šeimą, negyventi skurde ir gyventi

be skolų. Socialinės rizikos šeimų vaikų socialinis ir visuomeninis funkcionavimas sutrikęs, silpni

ryšiai su aplinka vaikams nesuteikia galimybių realizuoti save įvairiose srityse ir papildomoje

veikloje, silpnina jų pasitikėjimą savimi. Tikėtina, kad tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų sutrikę

vidiniai ryšiai su šeimos nariais, vaikams sukelia įtampą, jie jaučia didelį vidinį slėgį ir

bejėgiškumą, o tai trukdo adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje.

Tyrimo išvados: socialinės rizikos šeimų vaikams reikalingos paslaugos ir pagalba priimant

karjeros sprendimus. Paslaugų teikimo modelio sukūrimas, socialinio darbuotojo intervencija ir

pagalba yra būtini socialinės rizikos šeimų vaikams, kad pagerėtų jų socialinis funkcionavimas ir

kad jie galėtų priimti pamatuotus karjeros sprendimus.

4

THE PARTICULARIRIES OF CAREER DECISION – MAKING OF CHILDREN IN

FAMILIES SOCIAL RISK

SUMMARY This research focuses on how children in families at social risk take decisions related to

their careers and analyzes the particularities of career decision-making characteristic to children in

families at social risk. A comparison of arguments in choosing one or another career decision,

which are taken by children in families at social risk and children in families that are not included

into the social risk group, is provided and the correlation between the arguments is analyzed from

the point of view of children’s interactions with their family members and other people. The

particularities of career decision-making characteristic to children in families at social risk are

highlighted, as well as problems arising in choosing a profession. Social workers’ potential to

provide support for solving these problems is pointed out.

The aim of this research is to determine the particularities of career decision-making

characteristic to children in families at social risk and to reveal social workers’ possibilities to

provide support in career decision-making to children in families at social risk.

The object of this research is the career decisions made by children in families at social

risk.

The results of the research: there is a tendency children in families at social risk do not

take well-founded career decisions. Children in families at social risk who took part in this research

often associate their interests with aspirations related to a particular profession but make inadequate

and unreasonable evaluations of their abilities and future prospects; they do not associate their

problems at school and limited possibilities with the intended professional activities. For

respondent, that is children in families at social risk, a profession and their expectations for

profession are related to material wealth and social interests, that is the need to be a breadwinner for

the family and to avoid the poverty and debts. Their social functioning in the community is

disturbed; their weak relationships with the environment do not provide them with the chance for

the self-realization in different fields and outside activities, which weakens their self-confidence. It

is likely that the inner relationships between children in families at social risk and their family

members are also disturbed, which is the cause of tension, deep inner depression and the feeling of

being incapable. All these factors impede taking adequate decisions and actions in their social life.

Conclusions: as regards career decision-making, the need for support and social work

services for children in families at social risk has been stated out. It is necessary to create a model of

social services, to provide social workers’ intervention and support to children in families at social

risk in their career decision-making and to improve their social functioning.

5

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. A.Maslou žmogaus reikmių modelis

2 lentelė. Karjeros vystymo pakopos

3 lentelė. Karjeros vystymo uždaviniai

4 lentelė. Profesijos rinkimosi proceso ypatumai

5 lentelė. Profesijos rinkimąsi lemiantys veiksniai

6 lentelė. Pagrindinės tyrimo kategorijos

7 lentelė. Vaiko požiūris į profesijos reikalingumą

8 lentelė. Vaiko sprendimai dėl profesijos

9 lentelė. Vaiko požiūris į savirealizaciją

10 lentelė. Tarpasmeniniai santykiai

11 lentelė. Vaiko išgyvenimai

12 lentelė. Vaiko kaltinimai

13 lentelė. Pagalbos poreikio vertinimas priimant karjeros sprendimus

14 lentelė. Paslaugų ir informacijos poreikis priimant karjeros sprendimus

15 lentelė. Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą

16 lentelė. Profesijų klasifikacija pagal tiriamojo pasirinktą ir tyrimo nustatytą darbo objektą

(lyginamoji analizė)

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 paveikslas. Socialinės rizikos šeimų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2005 – 2007 m.

2 paveikslas. Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose 2005 – 2007 m.

6

ĮVADAS

Keičiantis visuomenės socialinėms, ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šiuolaikinė šeima

bei jos samprata. Šeimoje ir jos aplinkoje atsispindi bei kaupiasi visi socialinio ekonominio

gyvenimo pažangūs ir negatyvūs pokyčiai. Esminiai pokyčiai visuomenėje ir juos sąlygojantys

socialiniai veiksniai gali lemti staigius ir esminius šeimos kaip sociokultūrinio instituto pokyčius,

kuriems visuomenė dažnai nepasiruošusi ir kurių negali vienareikšmiškai priimti. Socialinės,

ekonominės permainos bei vertybinių kaita, veikia šeimą ir jos struktūrą, funkcijas, tarpasmeninius

šeimos narių santykius bei elgseną. Visuomenėje vykstantys pokyčiai neišvengiamai daro įtaką

šeimų gyvenimo sąlygų skirtumams, išryškina silpnąsias šeimos vietas. Socialinės rizikos šeima ir

joje gyvenantys vaikai, kaip būsimieji socialinio veiksmo dalyviai, turi susilaukti visuomenės

didesnio dėmesio ir paramos, sprendžiant socialinės rizikos šeimų problemas.

Dėl silpnų ar nutrūkusių ryšių su aplinka, išorinių ir vidinių veiksnių, socialinės rizikos

šeimos ir jų vaikai nedalyvauja visuomeniname gyvenime. Pabrėžiant socialinės rizikos šeimos

socialinės atskirties pavojingumą, reikšminga analizuoti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros

sprendimų priėmimo ypatumus bei problemas ir socialinio darbuotojo pagalbos galimybes

socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus.

Atlikus mokslinės literatūros analizę, galima teigti, kad karjerai bei ugdymo karjerai

klausimams skiriama gana daug dėmesio. K.Pukelis, D.Garnienė (2003) rašė apie mokinių ugdymą

karjerai ir karjeros projektavimą, analizavo ugdymo karjerai padėtį ir perspektyvas bendrojo

lavinimo mokyklose. K.Pukelis (2002) analizavo karjeros projektavimo kaip visą gyvenimą

trunkančio proceso fenomeną ir reikšmę žinių visuomenėje, aptarė svarbiausias karjeros

projektavimo funkcijas ir gebėjimus žinių visuomenės raidos etape. Dž. Valeckienė (2004),

remdamasi užsienio ir lietuvių mokslininkų patirtimi, aptarė karjeros raidos pakopas bei profesinio

pasirinkimo kaitą karjeros raidoje.

Karjeros sampratą įvairiais aspektais analizavo ir plėtojo užsienio šalių mokslininkai:

E.H..Schein (1993), J.Arnold (1997), J.Holland (1973), F.Parsons (1909), D.Super (1961, 1962 a,

1962 b), M.Shuler (1995), R.Brown ir F.Scase ( 1997). Karjeros sampratą, dažniausiai ugdymo

karjerai aspektu tyrinėjo ir Lietuvos mokslininkai: L.Jovaiša (1975, 1981, 1998), R.Kučinskienė

(2003), V.Stanišauskienė (2004), N.Petkevičiūtė (2006), J.Laužikas (1937, 1969, 1972), S.Gudelis

(1983) ir kiti.

7

Socialinės rizikos šeimų problematiką tyrė R. Brazienė, J.Guščinskienė (2004),

I.Leliūgienė (2003), L.Žalimienė (2004), G.Kvieskienė (2000),(2003), R.Žukauskienė ir

S.Ignatavičienė (1999), G.Kondrotaitė (2006), Z.Bajoriūnas (1997) ir kiti.

Visgi, analizuojant mokslinę literatūrą, nepavyko rasti išsamios analizės ir atliktų tyrimų

apie socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimą ir pagalbos jiems galimybes.

Tyrimo naujumas. Šiame tyrime analizuojami socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros

sprendimų priėmimo savitumai ir adekvatumas. Lyginami socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų,

nepriklausančių socialinės rizikos šeimų grupei, karjeros sprendimo argumentai, analizuojamas jų

santykis per sąveikos su šeimos nariais ir aplinkiniais prizmę. Darbe aprašoma tiriamųjų nuomonė

apie profesijos reikalingumą ir motyvus bei šeimos narių ir aplinkinių pagalbą priimant karjeros

sprendimus, išryškinami socialinės rizikos šeimų vaikų savitumai ir problemos profesijos

pasirinkime ir nurodomi jų sprendimo būdai.

Tyrimo objektas – socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai.

Tyrimo tikslas – nustatyti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo

savitumus bei atskleisti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes, socialinės rizikos šeimų vaikams


Tyrimo uždaviniai:

1. Išryškinti socialinės rizikos šeimų ir jų vaikų specifinius bruožus bei ypatumus.

2. Atskleisti karjeros sprendimo proceso etapus bei sąsajas su asmenybės raida..

3. Atskleisti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes socialinės rizikos šeimų vaikams


4. Pagrįsti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų tyrimo metodologiją ir

nustatyti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų savitumus.

Tyrimo hipotezės

1. Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai atspindi jų socialinius ir asmeninius

interesus.

2. Socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros sprendimus.

3. Socialinės rizikos šeimų skurdūs ir silpni tarpasmeniniai santykiai turi įtakos

socialinėsrizikos šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus.

4. Socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės rizikos šeimų vaikams


Tyrimo klausimai

1. Kokie socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų

vaikų grupei, požiūrio į profesijos reikalingumą savitumai?

8

2. Kuo skiriasi socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos

šeimų vaikų grupei, profesijos pasirinkimo motyvai?

3. Ar socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimas yra adekvatus jų

galimybėms?

4. Kaip šeimos nariai ir aplinkiniai padeda socialinės rizikos šeimų vaikams priimti

karjeros sprendimus?

5. Kokia pagalba reikalinga socialinės rizikos šeimų vaikams, priimantiems karjeros

sprendimus ?

Tyrimo metodai

1. Mokslinė literatūros ir dokumentų analizė, taikyta atskleidžiant socialinės rizikos šeimų

vaikų specifiką bei karjeros sprendimų priėmimo proceso asmenybės raidoje ypatumus.

2. Pusiau struktūruotas interviu, skirtas atskleisti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros

sprendimo priėmimo savitumus.

3. Diferencinis – diagnostinis tyrimas, skirtas atskleisti socialinės rizikos šeimų vaikų

profesinės veiklos sritį ir nustatyti profesijų klasifikaciją pagal darbo objektą.

Darbo struktūra. Darbą sudaro santrauka, summary, lentelių sąrašas, paveikslų sąrašas,

įvadas ir pagrindinės sąvokos. Taip pat yra trys teorinės dalys: pirmoje dalyje apibūdinama

socialinės rizikos šeimos samprata, apibūdinami socialinės rizikos šeimų ir jų vaikų specifiniai

bruožai bei problemos, socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis funkcijos ir pagalba.

Antroje dalyje analizuojama karjeros samprata, karjeros vystymasis asmenybės raidos stadijose ir

sprendimų priėmimo samprata, atsižvelgiant į žmogaus raidos teorinius aspektus. Trečioje darbo

dalyje analizuojamos socialinio darbuotojo pagalbos galimybės socialinės rizikos šeimų vaikams

priimant karjeros sprendimus. Ketvirtoji darbo dalis yra empirinio tyrimo metodologija, kuria,

pirmame etape, siekiama atskleisti socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimo priėmimo

savitumus, pateikiama tyrimo duomenų analizė, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Socialinės rizikos

šeimų vaikų tyrimo rezultatai lyginami su vaikų, kurie nepriskiriami socialinės rizikos vaikų grupei,

tyrimo rezultatais. Antrajame etape, diferencinio-diagnostinio tyrimo pagalba, siekiama atskleisti ir

palyginti socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų

grupei, profesinės veiklos sritis pagal pagrindinį darbo objektą, pateikiama tyrimo duomenų analizė,

tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Darbas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis socialiniams

darbuotojams kaip efektyviai spręsti socialinės rizikos šeimų vaikų problemas, kai šie priima

karjeros sprendimus.

9

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Socialinės rizikos šeima. Tai šeima , kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas

iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra

priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai

prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės

paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam,

dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui (LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr. X – 493,

2006 m. sausio 19 d.).

Rizikos grupės vaikai. Rizikos grupei priskiriami vaikai, kurių šeimos išgyvena krizę, o

daugeliu atvejų tos krizės yra dalis praeities ir dabarties gyvenimo ir pasireiškia skurdu,

nepritekliumi šeimos nesantaika, negatyvia aplinkos įtaka, psichinėmis ir fizinėmis sveikatos

problemomis, atsiskyrimu ir užsisklendimu savo pasaulyje, nutrūkusiais ryšiais su aplinka,

alkoholizmu ir nusikaltimais (Lukoševičienė,1999).

Socialinis darbas. Socialinis darbas - profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta

ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmenų ar jų bendruomenių

prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje. (Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija, Įsak. Nr. A1-92, 2006 m. balandžio 5 d.).

Socialinis darbuotojas( specializuotas darbuotojas darbui su socialinės rizikos

šeimomis). Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimoms teikiamos padedant ugdyti suaugusių

šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią aplinką, sveiką ir darnią aplinką savo

namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių

vaikų visapusį vystymąsį ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi

būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams ( LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr.X-

493, 18 str. 8 p., 2006 m. sausio 19 d.)

Karjera. Karjera yra asmens patiriamų su darbu susijusių vaidmenų ir veiklų seka

(Arnold, 1997). Karjera – tai požiūrių ir elgsenų seka, susijusi su darbine patirtimi per visą žmogaus

gyvenimą (Craig, 1987, Schuler, 1995 ),(Stanišauskienė,2004).

Karjeros sprendimų priėmimas – karjeros sprendimo procesas šiuolaikinio darbo

pasaulio kontekste negali būti baigtinis (vykstantis tam tikru laikotarpiu ir niekada po to

nepasikartojantis): žmogui jo karjeros kelyje jam nuolat iškyla profesinio (ir kitokio) apsisprendimo

uždavinys (Stanišauskienė,2004).

10

1. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMA KAIP SOCIALINIO DARBO OBJEKTAS

1.1. Socialinės rizikos šeimos samprata

Socialinės rizikos šeimų tematika ir problematika visuomenėje labiau analizuojama, kaip

socialinis reiškinys ir socialinė problema, išskiriant socialinės rizikos šeimų rizikos veiksnius ir

socialinės atskirties tendencijas, tačiau pasigendama gilesnės ir viešai analizuojamos socialinės

rizikos šeimos stiprinimo koncepcijos. Susilpnėję bendruomeniniai ryšiai silpnina šeimos socialinį

funkcionavimą visuomenėje. Šioje darbo dalyje siekiama atskleisti socialinės rizikos šeimos

ypatumus ir kokie veiksniai turi įtakos socialinės rizikos šeimos atsiradimui. Tačiau reikia pastebėti,

kad analizuotoje literatūroje aptiktos sąvokos „asocialūs vaikai“, „nesveika šeima“, „asociali šeima“

yra kategoriškos ir stigmatizuojančios, o sąvoka „socialinės rizikos šeimų vaikai“ gali asocijuotis su

rizikos faktoriumi ar žodžiu „rizika“, t.y. su „galimu pavojumi“ ar „galimu nepasisekimu“

(Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2008)1. Vadinasi, pati sąvoka sąlyginai atskiria socialinės

rizikos šeimas nuo visuomenės ir nepadeda jos nariams atsikratyti susiformavusių stereotipų šių

šeimų ir jų vaikų atžvilgiu, nes paprastai galimo pavojaus ar rizikos vengiame, o kai kuriais atvejais

- šaliname.

Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios sąlygas

socialinei asmens atskirčiai atsirasti (Pėžaitė, Brazienė, 2004).

Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas

iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis , yra

priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai

prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės

paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam,

dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui ( LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr. X – 493,

2006 m. sausio 19 d.).

Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurios socialinis funkcionavimas dėl objektyvių ar

subjektyvių priežasčių sutrikdytas (Leliūgienė 2002, p. 289).

Socialinės rizikos šeimos – tai šeimos kaip socialinio instituto ir kaip mažos pirminės

socialinės grupės tipas, kuris dėl savo ypatybių neatitinka savo paskirties ir nevisiškai vykdo savo

funkcijas, yra labiau veikiama neigiamų socialinių veiksnių ir koreliuoja su socialines rizikos

1htpp://www.autoinfa.lt

11

grupėmis, kurios kelia grėsmę normaliam visuomenės funkcionavimui (Guščinskienė, Kondrotaitė,

2006).

A.Guogis teigia, kad socialinė rizika tampa kasdienine rutina ir pavojinga visai

visuomenei.2

L.C. Johnson ( 2001, p.172 – 175) pažymi, kad šeimas, turinčias tam tikrų problemų, reikia

vadinti socialinės rizikos šeimomis arba chaotiškomis, o ne “asocialiomis”.

G. Kvieskienė (2005) pažymi, kad viena didžiausių ir, galima teigti, specifinė Lietuvos

problema – socialinės rizikos šeima. Tokiose šeimose tarpasmeniniai ryšiai ir bendravimas yra

sutrikęs.

Jam būdingas dvigubos žinutės, neišsakomi lūkesčiai, nuolatinis kaltinimas arba nuolatinis

teisinimasis. Bendravimo modelio nenuoseklumas, nuolat besikeičiančios taisyklės ar visiškas

taisyklių nebuvimas ypatingai apsunkina šeimos narių būklę. Jei šiose šeimose yra alkoholizmo

problema, šeimos nariai stengiasi sumažinti įtampą, prisiimdami būdingus alkoholiko šeimos

vaidmenis: herojaus, atpirkimo ožio, linksmuolio ar prarasto vaiko. Šie vaidmenys paslepia

tikruosius vaiko jausmus: pyktį, gėdą, beviltiškumą, skausmą, jie vaikui padeda išgyventi

(Bulotaitė, 1998, 2004).

Išskiriami keli socialinės rizikos šeimų tipai (Žin., 2004, Nr.9):

1. Vienas arba abu tėvai turi žalingų įpročių ar neįveikiamų potraukių – vartoja kvaišalus,

demonstruoja palaidą seksualinį elgesį, lošia azartinius žaidimus, serga bulimija ar anoreksija, per

daug laiko praleidžia darbe.

2. Vienas ar abu tėvai grasina ar naudoja fizines bausmes kaip pagrindinę disciplinos

priemonę. Vaikai gali būti fizinio smurto liudininkais arba priversti dalyvauti baudžiant brolius ir

seseris arba gyvena baimindamiesi galimų agresijos protrūkių.

3. Vienas arba abu tėvai vaikus naudoja kaip nuosavybę, kurios pagrindinis tikslas tenkinti

tėvų fizinius ir emocinius poreikius.

4. Vienas ar abu tėvai netenkina arba grasina netenkinti vaiko gyvybiškai svarbių poreikių

(aprūpinti valgiu, drabužiais, neleisti ilsėtis).

5. Vienas ar abu tėvai naudoja stiprią autoritarinę kontrolę kaip auklėjimo priemonę.

6. Šeima seka tam tikrais tikėjimais ar stereotipais (religiniais, finansiniais, politiniais ir pan.)

reikalauja besąlygiško vaiko paklusnumo.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių socialinės rizikos šeimos tampa socialinio darbo klientais

(Johnson, 2001, p.120-125):

• per menki materialiniai ištekliai (skurdas, nedarbas šeimoje);

2 http://www.bernardinai.lt

12

• tėvų nesugebėjimas suprasti savo vaikų poreikių (kad vaikams reikia maitintis, reikia

nuolatinės pastogės, priežiūros ir t.t.);

• išsiskyrusios šeimos, šeimos, kuriose nėra vieno iš tėvų;

• problemos auginant vaikus (mokyklos nelankymas, bendravimo problemos,

valkatavimas, įsitraukimas į nusikaltimus, girtavimą, prostituciją ir t.t.);

• asmeninių gebėjimų atlikti užduotis trūkumas, norint įveikti situacijų problemas (ne visi

šeimos nariai sugeba išlaikyti šeimą ar išmaitinti kitus šeimos narius);

• žinių trūkumas (paprasčiausias nežinojimas, kaip pasirūpinti vaiku; kur kreiptis dėl

pašalpų ir pan.);

• aplinkos ir asmeninių poreikių neatitikimo problemos (suserga vieniša mama, jos

mergaitė turi rūpintis mažesniais broliukais ir sesutėmis, bet jai reikia mokytis ir nėra

laiko bendrauti su bendraamžiais);

• smurtas, girtuokliavimas šeimoje;

• vaikų nusikalstamumas ir polinkis į savižudybes;

• teisminiu keliu šeimai paskiriami socialiniai darbuotojai;

• daugiavaikės šeimos piktnaudžiavimas pašalpomis (gimdo tik dėl pinigų, nors vaikai

taip ir lieka apleisti).

L.Kaplan (1961) išskiria keturis krizės šeimoje etapus:

1. Pirmas etapas – kai dėl sudėtingos situacijos sutrinka pusiausvyra šeimoje, padidėja

įtampa. Šeima stengiasi įveikti sunkumus tais būdais, kurie iki šiol buvo efektyvūs.

2. Antras etapas – kai šeimai nepavyksta išspręsti problemų, sudėtinga situacija tęsiasi,

įtampa šeimoje auga.

3. Trečias etapas – šeimai atsiranda didelis poreikis mobilizuoti visus išorinius ir vidinius

resursus, kad įveiktų sudėtingą situaciją. Šeima bando naujus problemų sprendimų

būdus, blaškosi, ieško pagalbos. Šeima pasiruošusi priimti pagalbą iš šalies ir noriai tai

daro.

4. Ketvirtas etapas – nepavykus išspręsti problemų ir įveikti sudėtingos situacijos, šeima

fiksuoja vadinamąją patologinę patirtį. Kad galėtų išlikti, ji naudoja disfunkcines

taisykles (nekalbėk, nejausk, nepasitikėk), disfunkcinius šeimos vaidmenis (herojaus,

atpirkimo ožio, racionaliojo, juokdario, išblaškančiojo). Šeimoje klimatas sudėtingas,

joje daug pykčio, nepasitikėjimo, baimės. Šiame etape šeima linkusi labiau į socialinę

izoliaciją, nei į pagalbos ieškojimą (Liobikienė, 2006).

Su amžiumi ir gyvenimo būdo kaita kinta vaiko vaidmenys ir jų atlikimo pobūdis. Todėl ir

jo socializavimas, vaidmenų pasirinkimas ir jų vykdymas darosi kur kas prasmingesnis. Vaikas

pradeda įsisavinti socialines vertybes, formuoti pirmuosius savo siekių pradus, skirti, kas gera ir kas

13

bloga, ima suprasti teisių ir pareigų sąvokas. Tačiau šiame amžiaus tarpsnyje jis dar visiškai

paklūsta suaugusiųjų (ypač artimųjų – tėvų, vyresniųjų šeimos narių) autoritetui, pasiduoda jų

įtakai. Todėl tėvams, šeimos nariams tenka didelė atsakomybė už šio amžiaus vaiko socialinį

ugdymą. Šiame amžiaus tarpsnyje susiformavę socialiniai vaizdiniai (pareigos, jausmo, elgsenos,

bendravimo su kitais žmonėmis pradai) išlieka visą gyvenimą. Todėl ypač opus šeimos, jos sudėties

(pilna – nepilna, gausi – negausi, jos narių santykiai, psichologinis klimatas šeimoje ir kt.)

socializuojant vaiką, dedant jo asmenybės pamatus” (Vaitkevičius, 1995, p. 22).

Anot L. Jovaišos (1995, p.41), šeima kaip socializacijos veiksnys įtakoja vaiką savo

visuma: jos ekonomine būkle, tarpusavio santykiais, kultūra, profesija, ryšiais su kaimynais ir kt.

Kaip teigia autorius, palanki atmosfera palaiko atsipalaidavimą, teigiamų emocijų būseną,

įgalinančią lengvai perimti vertingą asmenybei informaciją, o nepalanki – sukelia įtampą, didelį

vidinį slėgį, trukdantį adekvačiai mąstyti ir veikti.

J.Vaitkevičiaus (1995) teigia, kad, šeimai tenka pagrindinė atsakomybė už vaiką. Šeimoje

persipina biologiniai ir socialiniai saitai tarp gimdytojų ir vaikų. Tie ryšiai ypatingai reikšmingi,

kadangi įtakoja vaikų psichikos vystymosi bei pirminės socializacijos ypatumus jau pačiame

aukščiausiame gyvenimo etape.

V.Gečas (1981) išskiria penkis svarbius vaikos socializacijos kontekstus: šeimą, mokyklą,

bendraamžius, profesinio orientavimo rėmus ir esminės resocializacijos rėmus/institucijas.

Anot G. Chapman ir R. Campbell (2001), tėvai yra pirmieji ir svarbiausieji vaiko mokytojai,

perduodantys tai, kas jų šeimoje ir valstybėje yra vertingiausia.

Krikščioniško socialinio mokymo atstovas J. Höffner teigia, jog šeima yra iš santuokos,

“natūraliai išauganti tėvų ir jų vaikų gyvenimo bendrija ir kartu žmonių visuomenės ląstelė”

(Höffner,1996, p.99). Toliau autorius šeimą vadina svarbiausia visuomenės auklėjimo ir formavimo

bendrija, nes būtent šeimoje yra formuojamos ir diegiamos vaikui dvasinės, dorovinės bei religinės

vertybės. Autorius teigia, kad jei vaikas ir yra puikiai prižiūrimas fizine prasme, tačiau su juo niekas

“nepasikalba”, tuomet gresia dvasinis sunykimas, toks, kokį išgyvena neretas globos namų vaikas.

Lietuvių pedagogas Z. Bajoriūnas (1997, p.130) teigia, jog ką vaikas įgyja šeimoje,

“dominuoja visą likusį jo gyvenimą”.

L.Broom (1992) teigia, kad šeimoje socializacija vyksta dvejopai – slopinant ir dalyvaujant.

Slopinant yra pabrėžiamas vaiko paklusnumas tėvams, o dalyvaujant – vaiko aktyvus dalyvavimas.

Autorius teigia, kad nei viena šeima ar kitokia ugdymo institucija netaiko griežtai vieno ar kito

socializacijos modelio, tačiau vienos krypties laikosi labiau. Socializacija slopinant pabrėžia

paklusnumą, pagarbą autoritetui ir išorinę kontrolę, o socializacija dalyvaujant suteikia vaikui laisvę

– išbandyti įvairiausius dalykus ir ištirti pasaulį pačiam. Socializacijos dalyvaujant atveju tėvų

priežiūra yra bendra, įvedant vaiką į aplinką, kuri yra jam saugi ir stimuliuojanti.

14

Apibendrinant, galima teigti, kad socialinės rizikos šeimų atsiradimui didelės įtakos turi

išoriniai ir vidiniai veiksniai, dėl kurių šeimos socialinis funkcionavimas sutrikdytas. Socialinės

rizikos šeimos narių tarpasmeniniai santykiai ir bendravimas, šeimos tipologija, socialinis statusas ir

vertybės nepakeičiamai įtakoja socialinės rizikos šeimoje augančio vaiko psichosocialinę raidą ir jį

atitinkamai parengia tolesniems gyvenimo etapams – perėjimui į platesnį socialinį lauką. Socialinės

rizikos šeimoje augančio vaiko tolesnė adaptacija yra sudėtingesnė dėl šeimos socialinės izoliacijos

ir šeimoje nusistovėjusių, o visuomenei nepriimtinų normų.

1.2. Socialinės rizikos šeimų vaikai

Šioje dalyje bus nagrinėjami socialinės rizikos šeimų vaikų specifiniai bruožai ir jų

gyvenimo socialinės rizikos šeimoje ypatumai, kurie turi įtakos vaiko asmenybės raidai ir tolesniam

socialiniam funkcionavimui bei socialinei adaptacijai visuomenėje.

Remiantis statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 12 tūkstančių socialinės rizikos

šeimų (1 paveikslas), kuriose auga apie 28 tūkstančius vaikų (2 paveikslas). Pastebima tendencija,

kad socialinės rizikos šeimų skaičius mažėja, tačiau socialinės rizikos šeimose augantys vaikai

sudaro 4 proc. vaikų nuo bendro šalies vaikų skaičiaus ( 2007 m.- 695,500 tūkstančiai vaikų).

16361

13496 11958

0

5000

10000

15000

20000

2005 m. 2006 m. 2007 m.

Socialinės rizikos šeimų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2005-2007 metais

1 pav. Socialinės rizikos šeimų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2005-2007 m.m.

15

3653931351

27881

0

10000

20000

30000

40000

2005 m. 2006 m. 2007 m.

Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose 2005-2007 metais

2 pav. Vaikų skaičiaus socialinės rizikos šeimose 2005 -2007 m.m.

G.Kvieskienė (2005) teigia, kad vaikai – natūralūs gyvenimo barometrai. Jie atspindi

mūsų šeimą, visuomenę ir valstybės padėtį. Autorė teigia, kad jeigu vaikas neturi mylinčios ir

skiriančios jam pakankamai dėmesio (ne pinigų) šeimos, greičiausiai jis turės mokymosi

motyvacijos, elgesio ar psichologinių problemų, kurios gali lydėti jį visą gyvenimą.

V.Bandzienė (2008) teigia, kad skurdas šeimose neužtikrina pakankamos vaiko priežiūros

ir paveikia vaiko gyvenimo kokybę, pažeidžia jo vystymąsi. Autorė teigia, kad toks vaikas neigia

savo problemas, tampa priešiškas aplinkai, dažnai nesulaukia dėmesio, kurio jam reikia, todėl tampa

agresyvus ar užsidaręs, patiria psichologinę nejautrą, jaučiasi silpnas ir pažeidžiamas, o

psichologinėms problemoms turi reikšmės apleistumas ir nepriežiūra šeimoje. Vaiko elgesys

įvairiose situacijose gali būti neadekvatus visuomenės normų požiūriu, nes tai, ką mato šeimoje, jis

priima kaip „normalų“ elgesį ir pritaiko sau, patirdamas socialinę atskirtį ir socialinę izoliaciją.

L.Bulotaitė (2000) teigia, kad blogai elgiasi vaikai, kurie yra praradę pasitikėjimą savimi.

V.Lepeškienė (1996) pažymi, kad vaiko savosios vertės pajautimą stiprina jo poreikių gerbimas ir

paisymas, o patiriamos nesėkmės silpnina vaiko savivertę.

I.Lukoševičienė (1999) teigia, kad rizikos grupei priskiriami vaikai, kurių šeimos išgyvena

krizę, o daugeliu atvejų tos krizės yra dalis praeities ir dabarties gyvenimo ir pasireiškia skurdu,

nepritekliumi šeimos nesantaika, negatyvia aplinkos įtaka, psichinėmis ir fizinėmis sveikatos

problemomis, atsiskyrimu ir užsisklendimu savo pasaulyje, nutrūkusiais ryšiais su aplinka,

alkoholizmu ir nusikaltimais.

L.Ball (1998) teigia, kad labiau pažeidžiami yra tie vaikai, kurių tėvai yra patys patyrę

išnaudojimą ir nesirūpinimą, pirmo vaiko susilaukė būdami dvidešimties ar jaunesni, vienišas

tėvas/motina, socialiai izoliuoti, dažnai keičiantys gyvenamą vietą, neturtingi ir bedarbiai, vartoja

narkotikus ir/ar alkoholį, patyrė prievartą, po vaiko gimimo susirgo, tarp dviejų vaikų gimimo

16

mažesnis, nei aštuoniolikos mėnesių skirtumas. Autorė išskiria faktorius, kurie susiję su vaikų

pažeidžiamumu: patyrę išnaudojimą ir nepriežiūrą; patyrė išnaudojimą, būdami jaunesni, nei

penkerių metų amžiaus; gimę anksčiau laiko ar nepakankamo svorio; nepakankamai sveriantys

dabar; chroniškai sergantys ar atsilikusio vystymosi; ilgai atskirti nuo motinos, turėję maitinimo

problemų; įvaikinti ar turintys patėvį/pamotę.

Socialinės rizikos šeimų vaikai sunkiai pritampa visuomenėje dėl vaiko reikmių

netenkinimo vaikystėje, kurios yra labai svarbios tolesnėje vaiko raidoje ir jo socializacijoje

visuomenėje.

Rizikos grupės vaikai laikomi (Kvieskienė, 1999, p.73):

1. Vaikai, kuri atliko bausmę auklėjimo ir drausmės įstaigose arba kurių bausmės vykdymas

yra atidėtas teismo sprendimu.

2. Vaikai, padarę teisės pažeidimų vidaus reikalų institucijose.

3. Vaikai, turintys pedagoginių nuobaudų, fiksuotų mokyklos dokumentuose.

4. Vaikai, turintys asocialaus elgesio požymių, tėvams paprašius ar klasės vadovui pritarus.

5. Beglobiai, valkataujantys, šiukšlynų, asocialių šeimų vaikai, pripažinti vaikų teisių

apsaugos tarnybų, mokyklų vadovams.

6. Vaikai, gyvenantys ypač sunkiomis materialinėmis sąlygomis, kurios gali skatinti

delinkventiškumą, patvirtinus socialinės rūpybos skyrių, mokyklų vadovams.

7. Vaikai, turintys kriminogeninės rizikos požymių (pagalbos prevencija).

8. Vaikai, padarę nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų (socialinė – pedagoginė reabilitacija).

9. Vaikai, patyrę seksualinę prievartą ir kitą prievartą, rekomenduoti mokyklų psichologų,

psichologinių tarnybų ar vaikų psichiatrų.

Cooper (1985) išskiria pagrindines vaiko reikmes, kurios turi įtakos sėkmingai vaiko socializacijai:

• Elementari fizinė priežiūra. Tai šiluma, prieglobstis, reikiamas maistas ir poilsis, higiena

ir apsauga nuo pavojų.

• Meilumas. Tai fizinis kontaktas, laikymas rankose, glostymas, glaudimas ir bučiavimas,

guodimas, žavėjimasis, gėrėjimasis, švelnumas, kantrybė, laiko skyrimas, erzinančio

elgesio pateisinimas, apskritai draugiškumas ir pritarimas.

• Saugumas. Tai nenutrūkstama globos tąsa, viltis, kad ji nesiliaus egzistavusi patvariame

šeimos darinyje, netikėtumais negresianti aplinka, nuoseklūs rūpinimosi ir kasdienės

priežiūros metodai, paprastos taisyklės ir nuosekli kontrolė, darni šeima.

• Įgimto potencialo stimuliavimas. Tai daroma giriant, skatinant smalsumą, norą ištirti,

ieškoti atsakymo į klausimus ar dalyvauti žaidime, plėtojant sugebėjimus, sudarant

galimybes mokytis.

• Vadovavimas ir kontrolė. Tai adekvataus socialinio elgesio mokymas; čia reikia tiek

17

disciplinos, kiek jos vaikas sugeba laikytis ir suprasti, kantrybės ir pavyzdžio, kurį

vaikas galėtų kopijuoti, pavyzdžiui, kaip būti sąžiningam, rūpintis kitais ir būti geram

kitiems.

• Atsakomybė. Iš pradžių už menkus dalykus, kaip antai: susitvarkymą, žaislų sudėjimą į

vietą, indų nunešimą į virtuvę; vėliau pamažu tobulinant sprendimo priėmimo

sugebėjimus, kurių vaikas turi išmokti, kad reikiamai funkcionuotų, įgydamas patirties iš

savo klaidų ir sėkmių, giriamas ir drąsinamas stengtis ir tobulėti.

• Nepriklausomumas.

A. Maslou (1979) pasiūlė poreikių klasifikaciją (1 lentelė) ir nustatė jų tarpusavio ryšius.

Jis matė galimybę sudaryti poreikių hierarchiją, kurioje aukštesnieji poreikiai nepasireiškia, kol nėra

patenkinami žemesnieji.

Žemiausias lygis - fiziologinis, kuris apima visas pagrindines žmogaus funkcionavimo ir

gyvenimo sąlygas (maistą, poilsį, gyvenamąją vietą ir pan.). Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai,

atsiranda saugumo samprata. Šiame lygyje žmogus stengiasi užtikrinti asmeninį saugumą ir

fiziologinių poreikių patenkinimo garantijas. Būdamas saugus, žmogus pereina į kitą lygį ir

patenkina atsiradusius socialinius poreikius (statuso, savirealizacijos, pripažinimo siekimą). Kai visi

prieš tai minėti poreikiai patenkinami, žmogus rūpinasi saviraiška ir potencialių galimybių

realizavimu, talento atskleidimu.

1 lentelė. A.Maslou žmogaus reikmių modelis (Sutton, 1999)

7. Saviraiškos reikmės: įgyvendinti savo potencialias galimybes

Žmonės išreiškia save tik kai būna patenkintos pagrindinės reikmės

6. Estetinės reikmės: būti kūrybingam, grožėtis ir džiaugtis puikiais reginiais, garsais ir įspūdžiais

Žmonių potencinės galimybės vystytis ir būti kūrybingiems visuomet egzistuoja, net jei dėl nepalankių aplinkybių jos metų metus glūdėjo nepažadintos

5. Kognityvinės reikmės: mėginti sužinoti, būti smalsiam, mėginti suprasti

Vaikams reikia tyrinėti ir gvildenti pasaulį, ir tai bus visą gyvenimą nenykstančio noro mokytis, eksperimentuoti ir kurti pagrindas

4. Savigarbos reikmė: justis vertinamam ir vertingam bei oriam asmeniui

Kad vaikai teigiamai save vertintų, reikia, kad kiti žmonės jiems pritartų ir teigiamai vertintų. Savigarbą didina arba mažina kitų žmonių elgesys su mumis

3. Priklausymo ir meilės reikmės: užmegzti artimus ir meilius ryšius su kitais

Kūdikiai gimsta pasirengę kurti artimus, meile pagrįstus ryšius su tais, kurie juos prižiūri. Dažnai prisilietimas būna svarbiausias dalykas. Šie ankstyvieji ryšiai labai svarbūs

2. Saugos reikmės: jaustis saugiam ir fizinės ar emocinės grėsmės neliečiamam

Kad išliktume saugūs, turime dvi sistemas: gynybos sistemą ir saugos sistemą (Gray,1987; Gilbert,1989). Jos lemia mūsų fiziologines reakcijas į grėsmę

18

1. Fiziologinės reikmės: justi šilumą, nestigti maisto, oro, vandens

Tai elementarios gyvybinės reikmės

Skirtinguose žmogaus raidos etapuose reikia tenkinti jo reikmes: fiziologines, saugos,

priklausymo ir meilės, savigarbos, kognityvines, estetines ir saviraiškos. Saviraiškos ar

saviaktualizacijos poreikiai patenkinami tik tuomet, kai nuo kūdikystės yra tenkinami fiziologiniai

ir saugumo poreikiai. Dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių dažnai socialinės rizikos šeimų vaikų

reikmės netenkinamos jau kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje. Neretai tokiose šeimose nepakanka

materialinių išteklių patenkinti elementarias vaiko gyvybines reikmes, o dėl socialinių ar tėvystės

įgūdžių stokos, socialinės rizikos šeimų vaikai yra labiau pažeidžiami, nesaugūs ir sutrikę, nes

šeimoje trūko meilės, lytėjimo, mylavimo ir emocinio ryšio su tėvais. Gyvenant nepalankioje

aplinkoje, vaikui vėliau darosi sudėtinga atskleisti savo vidines galimybes. Akivaizdu, kad

nepatenkinti žemesnieji poreikiai stabdo visapusišką asmenybės raidą ir skirtinguose amžiaus

tarpsniuose trikdo vaiko visavertį socialinį funkcionavimą ir socialinę adaptaciją bei trukdo tenkinti

aukštesniuosius poreikius.

Taigi, socialinės rizikos šeimų vaikams šeimoje nesudaroma palanki fizinė, emocinė ir

psichologinė aplinka, kuri reikalinga visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Vaikas

elgesio modelius perima iš aplinkos, o artimiausia jo aplinka – šeima, kurioje jis auga ir vystosi.

Šeimose vaikai geriau ar blogiau ugdomi, tačiau yra daug tokių šeimų, kuriose vaikai ne tik

socialiai apleisti ir neprižiūrimi, bet auga nesaugioje ir vaikui pavojingoje aplinkoje.

19

2. KARJEROS SPRENDIMO PROCESAS IR ASMENYBĖS RAIDA

2.1. Karjeros samprata

Šiandieninis darbo rinkos pasaulis ir darbo rinkos kaita bei socialiniai, technologiniai,

ekonominiai ir globaliniai pokyčiai iš esmės keičia karjeros sampratą ir asmens karjeros planavimą.

Anksčiau karjeros valdymo subjektu dažniau būdavo organizacija, o šiandien vis plačiau

kalbama apie paties individo valdomą asmeninę karjerą (Petkevičiūtė,2006). Autorė pažymi, kad

žmogaus asmeninė karjera yra labai individualu, o pažindama save, suvokdama savo norus ir

poreikius, asmenybė gali daug sėkmingiau dirbti, kurti, bendrauti ir apskritai gyventi.

Karjeros sąvoka literatūroje išskiriama skirtingomis karjeros sampratomis

(Petkevičiūtė,2006):

• Karjera – pasiekimas. Karjeros samprata daugiausiai taikoma pasiekimams darbe.

• Karjera – profesija. Karjeros samprata daugiausiai taikoma, kai vienos profesijos yra

prestižiškesnės už kitas.

• Karjera – nuolatinio darbo nuosekli tąsa. Karjeros samprata daugiausiai taikoma, kai

visi dirbantys žmonės turi darbo istoriją – karjerą.

• Karjera –viso gyvenimo įvairių vaidmenų seka .

Karjera yra asmens patiriamų su darbu susijusių vaidmenų ir veiklų seka (Arnold,1997).

Karjera – tai požiūrių ir elgsenų seka, susijusi su darbine patirtimi per visą žmogaus

gyvenimą (Craig,1987, Schuler,1995).

Karjera yra per gyvenimą besitęsianti darbų seka, susijusi su asmenybės pažiūromis ir

motyvais, kai jis ar ji veikia tuose darbuose(Beach,1985).

Karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka, susijusi su saviraiška ir

individualiu profesiniu tobulėjimu bei atspindinti asmenybės gyvenimo viziją, stilių ( Profesinio

informavimo ir konsultavimo darbo vadovas, 2008).

Šiame darbe laikomasi įvairių autorių (Arnold,1997; Schuler,1995; Beach,1985) karjeros

samprata, kuri apibūdinama taip(Stanišauskienė,2004):

Karjera – tai žmogaus vaidmenų ir darbinių veiklų seka per visą jo gyvenimą.

Paminėta karjeros samprata reikšminga dėl su ja susijusių esminių elementų (Schuler,

1995):

• karjeros proceso metu išryškinama karjeros proceso ir valdymo galimybė;

• karjeros kaip elementų seka leidžia numatyti sėkmės ir nesėkmės tikimybę ir galimybę

išvengti realių pavojų;

20

• karjeros periodas – nuo žmogaus rengimosi karjerai iki pensijos bei suskirstyti karjeros

procesą į stadijas, šį skirstymą pagrindžiant įvairiomis žmogaus raidos stadijų teorijomis;

• karjera apima įvairias individo veiklas, jo požiūrius, interesus, nuostatas, žinias ir

mokėjimus;

• karjeros procese išskiriami objektyvūs ( darbo užmokestis) ir subjektyvūs (sėkmės jausmas)

aspektai (pagal Stanišauskienė, 2004).

Apibendrinant galima teigti, kad šiuolaikinėje visuomenėje karjeros samprata

nebetapatinama su karjera organizacijoje, pabrėžiama nuoseklus karjeros planavimas ir individo

asmeninė karjera, atsižvelgiant į jo požiūrius, interesus, nuostatas, vertybes, žinias ir mokėjimus.

2.2. Karjeros vystymas

Karjeros vystymo procesas iš esmės priklauso nuo išorinių ir vidinių veiksnių, kurie įtakoja

individo karjeros vystymo sėkmę. Karjeros vystymo procesas prasideda šeimoje, t.y. nuo gimimo ir

tęsiasi visuose žmogaus amžiaus tarpsniuose, kurie reikšmingi individo karjeros vystymui.

Karjeros vystymo procesas yra iš esmės savojo “aš’ vystymo ir realizavimo procesas, kuriame

savasis “aš” yra įgimtų gabumų, fizinių savybių, galimybės atlikti įvairius vaidmenis ir tų vaidmenų

vertinimo sąveikos rezultatas. Šiame skyriuje siekta išsiaiškinti kokie veiksniai turi įtakos karjeros

vystymui ir kokie karjeros vystymo uždaviniai keliami 14 – 15 metų amžiaus tarpsnio vaikams.

R. Kučinskienė (2003) pažymi, kad kiekvieno asmens karjera yra unikali. Svarbiausias

vaidmuo ir atsakomybė už karjerą tenka pačiam individui. Neįmanoma planuoti kito žmogaus

karjeros, nes tik pats individas žino savo lūkesčius, viltis, troškimus ir siekius.

A.Sakalas, A.Šalčius (1997) išskiria pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos karjeros

vystymuisi. Pagrindiniais išoriniais karjeros veiksniais laikoma socialinių institutų – šeimos,

mokyklos, įmonės /organizacijos ir visuomenės bei ekonomikos įtaka (padėtis darbo rinkoje ir jos

kaitos tendencijos, bendras ekonominis išsivystymas ir kt.), o pagrindiniais vidiniais veiksniais

įvardijami asmenybės išsilavinimas ir kvalifikacija, tikslai, lūkesčiai ir įvairios nuostatos (statuso,

garbės ir pan. atžvilgiais).

R.Kučinskienės (2004), karjera nuo seno socialiai sąlygota, t.y. ji nėra vienodai prieinama

skirtingų socialinių sluoksnių žmonėms. Autorė pažymi, kad didžiausią įtaką karjeros vystymui turi

šie veiksniai: socialinė klasė, lytis, etninė kilmė ir gyvenamoji vieta.

Visi jie veikia vienas kitą kaip priežastinės įtakos ir stimuliuoja individo vystymąsi, tačiau

pagrindine kliūtimi renkantis karjerą, laikoma galimybių struktūra. Individai, sulaukiantys dvasinio

palaikymo ir turintys palankias materialines sąlygas, sėkmingiau įgyvendina savo tikslus negu tie,

kuriems aplinka yra priešiška. Renkantis karjerą labai svarbu įveikti įvairius barjerus. Individai,

21

kurie pradinėje karjeros stadijoje įžvelgia neįveikiamus barjerus, paprastai būna nelinkę sieti

profesinių interesų karjeros pasirinkimo procese. Todėl būtina padėti kiekvienam individui surasti

strategijas, kaip įveikti karjeros barjerus (Kučinskienė, 2004).

Reikšmingiausiais karjeros determinantais ( Herr, Cramer, 1997, 107 – 108 p.) laikoma:

1. Priklausomybė socialinei klasei ( tėvų išsilavinimas, profesija ir pajamų dydis, etninė kilmė,

gyvenamosios vietos pobūdis);

2. Namų aplinka (šeimos vertybės, tėvų gyvenimo stilius, vaikų auklėjimo metodai, brolių ir

sesrų įtaka);

3. Mokymasis ir mokykla (pažangumas, santykiai su bendraamžiais ir mokytojais, mokyklos

vertybės ir jų priimtinumas mokiniui);

4. Vaidmenų suvokimas ( individo samprata apie save kaip apie lyderį, atstumtąjį, izoliuotąjį ir

pan., savivokos ir kitų nuomonės atitikimo lygis);

5. Socialinis spaudimas vertinti tam tikras profesijas kaip tinkamas jam ir jas

rinktis(Kučinskienė, 2004).

2 lentelė. Karjeros vystymo pakopos( Zunker 1998, p.32)

Periodas Amžius Charakteristikos

Augimo Nuo gimimo iki 14-15 metų Vaikas fiziškai ir psichiškai vystosi. Tuo pagrindu susiformavęs savivaizdis (polinkiai, nuostatos, interesai, poreikiai) ateityje lems profesijos pasirinkimą.

Tyrinėjimo 14-15 metai Susipažįsta su profesijomis. Ankstyvojoje (fantazijų) fazėje pasirinkimai dar yra nerealistiški ir susiję su žaidimais. Bandomosios fazės metu pasirinkimas siaurinimas, tačiau savęs ir profesijų pažinimas dar yra nepakankamas. Šio periodo pabaigoje individas susiaurina galimų pasirinkimo alternatyvų skaičių iki realistiškesnio tikslo, atitinkančio tikslesnį savęs ir pasaulio vaizdą.

Integravimosi 25- 44 metai Individas jau veikia realiose darbo situacijose, ir yra išbandęs, kas yra tinkama ir kas ne. Pasirinkta ta profesija, kurioje veikiant pasitenkinimo tikimybė laikoma didžiausia.

Įsitvirtinimo 45-64 metai Tęstinis prisitaikymo procesas, siekiant maksimizuoti savo darbo poziciją ir pasitenkinimą teikiančius jos aspektus bei mažinti netenkinančius aspektus. Priešpensinis laikotarpis, kai individai dažniau siekia tenkinti bent minimalius darbo reikalavimus.

22

Silpnėjimo 65 ir daugiau metų

Būdingas sumažėjęs produktyvumas. Periodo pabaigoje – išėjimas į pensiją.

(Šaltinis: R.Kučinskienė, 2004)

Zunker (1998) karjeros vystymo pakopų ypatumai apibūdinami nuo individo gimimo iki

senatvės. Šioje darbo dalyje nagrinėjami 14 – 15 metų vaikų karjeros vystymo pakopos ypatumai.

Reikšminga, kad karjeros vystymo ypatumai išskiriami nuo gimimo, kai vaikas fiziškai ir psichiškai

vystosi. Vaiko polinkiai, nuostatos, interesai ir poreikiai siejami su profesijos pasirinkimu ateityje.

Pirminę socializaciją vaikas patiria šeimoje, kurioje formuojasi vaiko savivaizdis. Socialinės rizikos

šeimos specifiniai bruožai (nedarbas, konfliktai namuose, vieniša mama/tėvas, priklausomybė

alkoholiui ar narkotikams ir kt.), šeimoje įgyta negatyvi patirtis, vaiko poreikių netenkinimas bei

šeimos socialinė atskirtis, trikdo vaiko asmenybės vystymąsi ir pozityvų vaiko savivaizdžio

formavimąsi. Socialinės rizikos šeimos vaiko augimo pakopoje įgyta negatyvi patirtis turi įtakos

vaiko karjeros tyrinėjimo pakopoje. Tyrinėjimo pakopoje nuo ankstyvosios (fantazijų) fazės, 14 –

15 metų vaikas palaipsniui pereina prie bandomosios fazės, kai profesinis pasirinkimas siejamas su

realistiškesniu profesiniu siekiu, atitinkančiu tikslesnį savęs ir pasaulio vaizdą. Socialinės rizikos

šeimoje vaiko augimo pakopoje įgyta patirtis turi įtakos tyrinėjimo periodui, kai vaikas pradeda

pažinti save ir pasaulį.

Siekiant sėkmingo karjeros vystymo, iškyla tinkamų individo nuostatų ir elgsenos reikšmė.

Išskiriami penki karjeros vystymo uždavinių ypatumai (4 lentelė).

3 lentelė. Karjeros vystymo uždaviniai ( Zunker, 1998, p.32)

Uždaviniai Amžius Charakteristikos

Skaidrinimas 14-18 Pažintinis procesas, kurio metu formuluojamas profesinis tikslas, paremtas išteklių žinojimu, atsitiktinumų, interesų, vertybių reikšmės supratimu ir to įtaka pageidaujamos profesijos siekimo planavimui.

Konkretinimas 18 -21 Perėjimas prie pirmumo teikimo tam tikrai konkrečiai profesijai.

Įgyvendinimas 21 – 24 Profesinis rengimas ir įsidarbinimas. Stabilizavimasis 24 – 25 Pasirinktos karjeros tinkamumo

patvirtinimas darbe ir gabumų atsiskleidimas įsitikinant pasirinktos karjeros tinkamumu

Įsitvirtinimas 35 ir daugiau Įsitvirtinimas karjeroje (kilimas, statusas, viršenybė)


23

Zunker (1998) karjeros vystymo uždavinių ypatumai apibūdinami nuo 14 iki 35 ir daugiau

metų. Šioje darbo dalyje nagrinėjami 14 – 15 metų vaikų karjeros vystymo uždavinių ypatumai.

Nuo 14 iki 18 metų karjeros vystymo uždavinys yra skaidrinimo uždavinys. Skaidrinimo etape

vyksta individo pažintinis procesas, kurio metu keliamas profesinis tikslas. Profesinis siekis,

paremtas išteklių žinojimu, interesais ir vertybėmis bei jų įtaka pageidaujamos profesijos siekimo

planavimui.

Karjeros vystymo keliamas skaidrinimo uždavinys – turėti profesinį tikslą. Skaidrinimo

etapas yra labai svarbus kiekvieno vaiko karjeros sprendimų priėmimui, nes vaikas savo gebėjimus,

polinkius ir igūdžius modeliuoja su profesiniais siekiais. Skaidrinimo etape labai svarbus savę

pažinimas ir gebėjimas savivaizdį susieti su jam tinkama profesine sritimi bei karjeros planavimu.

Karjeros vystymo sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo to, kaip individui pavyko įgyvendinti

skaidrinimo uždavinį.

Apibendrinant galima teigti, kad karjeros vystymas prasideda nuo gimimo ir tęsiasi per

visą žmogaus gyvenimą. Pirminė vaiko socializacija ir karjeros vystymas prasideda šeimoje, kurios

vertybės, gyvenimo būdas ir šeimos narių funkcijų (ne)atlikimas turi įtakos vaiko karjeros

vystymui. Jei karjeros vystymo procese dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių individui

nepavyksta įgyvendinti karjeros vystymo uždavinių, tai gali turėti įtakos priimant neracionalius


2.3. Karjeros vystymasis žmogaus raidos stadijose

Karjeros vystymas prasideda nuo gimimo ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą, tačiau karjeros

vystymas priklauso nuo žmogaus individualios raidos ypatumų, kurie reikšmingi tolesnei žmogaus

raidai. Karjeros vystymo aspektu yra svarbios raidos psichologijos teorijos, kurios nagrinėja

skirtingus žmogaus amžiaus tarpsnius ir etapuose iškylančius uždavinius.

Šiame poskyryje aptariamos dvi žmogaus raidos teorijos – Eriksono asmenybės raidos ir

karjeros socialinio išmokimo teorija (Bandura, Krumboltz ir kiti). Šiame darbe Eriksono žmogaus

raidos teorija siejama su karjeros vystymo aspektais ir ieškoma atsakymo į klausimą: kokie

pagrindiniai uždaviniai iškyla paauglystėje (14 – 15 m.) karjeros vystymo aspektu?

Karjeros socialinio išmokimo teorijoje atkreipiamas dėmesys į vaiką kaip į potencialių

galimybių visumą ir elgesio išmokimo principus ir kontekstą, kuriame tas elgesys atsirado. Šiame

darbe socialinio išmokimo teorija siejama su karjeros vystymo aspektais ir ieškoma atsakymo į

klausimą: kaip vyksta profesijos pasirinkimas ir kokį vaidmenį jame vaidina šeima ir aplinkiniai?

E.Eriksono asmenybės raidos teorija. Paauglystės amžiuje išryškėja tapatybės ir

vaidmenų sumaišties krizė, nes šiame laikotarpyje paaugliui iškyla eilė klausimų: kas aš esu? koks

24

mano vaidmuo visuomenėje? kokią profesiją rinktis? kokia mano ateitis? Šiuo laikotarpiu paauglys

pasidaro labai pažeidžiamas, tačiau šį sudėtingą etapą jis turi įveikti ir racionaliai kurti karjeros

planus. Jei paauglystėje krizės įveikimas užsitęsia arba krizė lieka neįveikta, toks žmogus neįtvirtina

savo identiteto ir atsiranda karjeros vystymo ribotumai. Tačiau paauglio tapatumo įtvirtinimas ir

sėkmingas šios krizės įveikimas sudaro palankias sąlygas planuoti savo karjerą.

E.Eriksonas (1980) akcentavo, kad kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiąsi tam tikrą

amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizė), nuo kurių išsprendimo

priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis. Norėdamas pabrėžti socialinių ir kultūros veiksnių

įtaką žmogaus vystymuisi, Eriksonas savo teoriją pavadino psichosocialine asmenybės vystymosi

teorija, o vystymosi kiekvienoje stadijoje krizes–psichosocialinėmis krizėmis.

Krizė yra laikotarpis, kai žmogus pasidaro labiau pažeidžiamas dėl vienokių ar kitokių

psichosocialinių veiksnių. Visos krizės viena su kita susijusios, tačiau jis pažymėjo, kad kiekviena

krizė turi būti įveikta. Kiekviena iš jų egzistuoja iki lemiamo jos įveikimo momento, ir kiekviena iš

jų, jei sėkmingai įveikiama, stiprina bręstančią asmenybę, padidina jos galią (Erikson, 1963),

(Gage, Berliner, 1994, p.116).

Eriksonas išskyrė psichosocialinės raidos stadijas:

• Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 m.)

• Autonomija arba abejonė (1 – 3 m.)

• Iniciatyva arba kaltė (3 – 6 m.)

• Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6 – 11 m.)

• Tapatybė arba vaidmenų sumaištis (paauglystė:11 – 20 m.)

• Intymumas arba vienatvė (jaunystė:20 – 30 m.)

• Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius: 40 – 65 m.)

• Vientisumas arba nusivylimas (senatvė iki mirties).

Tapatybės arba vaidmenų sumaišties raidos stadijoje paauglys atranda ir apibrėžia save bei

sukuria savo identitetą (tapatybę). Sustiprėjus savęs pažinimui, svarbiausias uždavinys tampa

bendravimas su kitais, sugebėjimas bendrauti su kitu asmeniu ar grupe. Sugebėjimas bendrauti

leidžia pajusti žmogui subrendimo jausmą, o subrendęs bendravimui su kitais, žmogus gali veikti,

būti produktyvus ir kūrybingas. Jaunas žmogus dabar žino, kas jis yra. Asmuo, nepakankamai

panaudojęs savo galimybes, patiria vidinio nesubrendimo jausmą ir gyvena nesukūręs prasmingų

santykių, esti nepastovus, neturi dvasinio bendrumo su kitais asmenimis. Kokia asmenybe žmogus

tampa, priklauso nuo to, kokius vaidmenis jis pasirenka ir kiek savarankiškai jis tai pajėgia padaryti

bei sukurti savyje pastovią darną (Butkienė, .Kepalaitė 1996, p.57).

E.Eriksono teorijoje akcentuojama, kad paauglystėje labai svarbus savęs pažinimo

procesas, savojo vaidmens visuomenėje nustatymas ir artimų santykių su kitais išvystymas, o jei tai

25

padaryti nepavyksta, žmogus gali likti izoliuotas visam gyvenimui. Jis teigia, jog vaikystė nėra viso

žmogaus gyvenimo pagrindas, nes asmenybė formuojasi visą gyvenimą ir pažymi, kad vaikas auga

pagal tą pačią stadijų seką, bet kiekviena kultūra turi savo veiksmingą būdą, kaip nukreipti bet kurio

amžiaus vaiko elgesį reikiama linkme ir jį paskatinti.

Apibendrinant Eriksono (1980) teorijos analizę karjeros vystymo aspektu, galima teigti,

kad psichosocialinėje paauglystės stadijoje iškylanti krizė turi reikšmingos įtakos žmogaus karjeros

vystymui. Įveikta arba neįveikta šio laikotarpio krizė turės įtakos karjeros sprendimams priimti ir

savęs įprasminimui tolesnės karjeros procese.

Socialinio išmokimo teorija. Paauglystės laikotarpyje labai svarbūs sąveikos su aplinkiniais

ir socialinio funkcionavimo aspektai, kurie turi įtakos paauglio tapatumui ir karjeros vystymui.

Stebėdamas savo artimiausią aplinką, vaikas per įvairiapusį patyrimą, socialiniame kontekste

formuoja savo elgesį, perimdamas šeimos narių skirtingas elgesio formas ir taikydamas jas

santykiuose su kitais.

Socialinio išmokimo teorija teigia, kad žmogus tyrinėdamas aplinką mokosi tam tikrų

elgesio modelių, akcentuodama individą ir sistemas, kurioms pastarasis priklauso. Vaikas išmoksta

įgūdžių ir įgyja sugebėjimų didesnėje ryšių su tėvais ar globėjais sistemoje ir platesnės socialinės

aplinkos rėmuose.

A.Banduros socialinio išmokimo teorija svarbi trimis aspektais:

• Atkreipiamas dėmesys į vaiką kaip į potencialių galimybių visumą. Vaikas per savo

įvairiapusį patyrimą išmoksta daugybę skirtingų elgesio formų.

• Norint numatyti vaiko poelgius, pakanka žinoti elgesio išmokimo principus ir kontekstą,

kuriame tas elgesys atsirado.

• Atskleidžiami išmokimo stebint dėsningumai ir pasekmės tolesnei asmenybės raidai

(Butkienė, Kepalaitė 1996, p.127).

A.Bandura (1977) pažymi, kad tarp žmogaus ir aplinkos egzistuoja abipusis

priežastingumas, t.y. žmogus ir aplinka veikia vienas kitą. Jis teigia, kad daugelis žmogaus veiklos

aspektų yra socialinės kilmės, jo funkcionavimas tiesiogiai susijęs su tarpasmenine sąveika, todėl,

norėdami adekvačiai suprasti asmenybę karjeros vystymo aspektu, mes turime atsižvelgti į tą

socialinį kontekstą, kuriame pasireiškia konkretus jo elgesys. A.Bandura teigia, kad žmogus mokosi

stebėdamas kitų elgesį, aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba jį perima, arba atsisako, arba bando kitus

elgesio būdus. Dominuojančių elgesio būdų yra išmokstama pers socialines situacijas, kuo dažniau

elgesys kartojais, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus imituojamas. Vaiko socialinis funkcionavimas ir

socializacija formuojasi per artimiausios jam aplinkos, t.y. šeimos, socialines situacijas ir šeimos

narių elgesį. Per socialinę sąveiką ir socialines situacijas vaikas pradeda pažinti save per suvokimą,

26

vertinimą ir savęs reguliavimą. Savęs reguliavimo funkcija pasireiškia per savistabą, sprendimų

priėmimą ir savikorekciją.

Karjeros socialinio išmokimo teorija. Ši teorija remiasi Banduros (1977) socialinio

išmokimo teorija. Krumboltz, Mitchell, Gelatt (1975) išskyrė pagrindinius karjeros socialinio

išmokimo teorijos nuostatas:

1. karjeros sprendimų priėmimas yra išmokstamas;

2. asmenims, kurie teigia priėmę karjeros sprendimą, taip pat reikalinga pagalba, nes

sprendimas gali būti neracionalus (pvz., pargrįstas neteisinga informacija arba

klaidingomis alternatyvomis);

3. sprendimų priėmimo gebėjimus būtina sistemingai ugdyti, matuoti ir vertinti;

4. nė viena profesija negali būti laikoma vienintele ir pačia geriausia tam tikram individui;

5. priimdami karjeros sprendimus individai turi remtis ne tik dabartiniais savo polinkiais ir

interesais, bet ir ieškoti naujų įgūdžių, pradėti naują veiklą;

6. žmonės turi suprasti, kad profesijos dabartiniame pasaulyje nepasižymi stabilumu, todėl

reikia rengtis kaitai;

7. karjeros vystymo srityje žmonėms reikalinga ne tik diagnozė, bet ir stimuliavimas įgyti

naujų įgūdžių, pradėti naują veiklą;

8. nereikia apsiriboti tik profesijos (karjeros) pasirinkimo problemomis, bet ir teikti

pagalbą žmonėms jų karjeros perėjimo ir keitimo, bedarbystės, persikvalifikavimo ir

panašiais atvejais;

9. būtina skatinti į karjeros vystymo gebėjimų įgijimą nukreiptą mokymąsi, naudojant

trenerius ir mentorius (Kučinskienė 2003, p.140).

Šeima yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui ir karjeros vystymui. Elgesys, kuris yra

priimtinas tėvams, gali būti paauglio tiesiogiai įgyjamas arba modeliuojamas. Bandura ir kiti

socialinio išmokimo teoretikai laikėsi nuomonės, kad paauglių elgesys yra kitų asmenų elgesio

modeliavimas. Karjeros vystymo procese išskiriamos aplinkos sąlygos (šeimos ir bendruomenės

charakteristikos) bei įvykiai, kurių žmogus dažniausiai negali valdyti, tačiau jie daro didelę įtaką jo

įgūdžių įgijimui, veiklai ir karjeros prioritetams Daugelis vaidmenų, kuriuos atlieka suaugusieji,

gali būti apibūdinami kaip atsakomybė, auklėjimas, rūpinimasis, nepriklausomybė ir kt. Tačiau

modeliavimas gali veikti ir priešinga kryptimi, t.y. sąveikaujant su tėvais, gali susiformuoti tokios

reakcijos, kurios bus panaudotos bendraujant su kitais žmonėmis.

Žmogus turi jaustis atsakingas ir įsisąmoninti savo veiksmingumą, kurio įsisąmoninimas

turi įtakos vaiko mintims, emocijoms ir veiksmams, neįsisąmoninimo atveju jis negali efektyviau

elgtis. Kuo žmogus labiau įsisąmonina savo veiksmingumą, tuo geriau jis dirba ir mokosi.

27

Apibendrinant socialinio išmokimo teorijos analizę karjeros vystymo aspektu, galima

teigti, kad elgesys, kuris yra priimtinas tėvams, gali būti paauglio tiesiogiai įgyjamas arba

modeliuojamas, reikšmingas karjeros vystymo aspektu. Tarp paauglio ir jo artimiausios aplinkos

egzistuojantis abipusis priežastingumas ir tos aplinkos normos turi įtakos vaiko savęs

įsisąmoninimo veiksmingumui ir karjeros vystymo procesui, nes karjeros sprendimų priėmimas yra

išmokstamas.

2.4. Karjeros sprendimų priėmimas

Karjeros sprendimų priėmimas, tinkamai pasirinkta profesija ir asmenybės poreikius bei

galimybes atitinkanti darbinė veikla – tai svarbūs ir itin reikšmingi dalykai kiekvieno žmogaus

gyvenime. Šiame poskyryje bus nagrinėjamas karjeros sprendimų priėmimo procesas asmenybės

raidos etapuose, išskiriant 14 – 15 metų vaikų karjeros sprendimų priėmimo specifinius bruožus ir

ypatumus.

V.Lepeškienė (1996) teigia, kad viena iš esminių save aktualizuojančio žmogaus ypatybių

– mokėjimas rinktis, kuris padėtų vaikui pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią.

R.Kočiūnas (1995) pažymi, kad karjeros procese priimami sprendimai atspindi socialinius

ir asmeninius interesus.

A.Maslou (1979) nuomone, mokėjimas rinktis – labai svarbi asmenybės ypatybė,

pasireiškianti ir kasdieninėje nedidelėje veikloje, ir renkantis svarbius dalykus, pavyzdžiui,

profesiją. Jis pažymi, kad atrasti savo identiškumą yra beveik tas pats, kaip žinoti savo pašaukimą,

pasirinkti profesiją, tačiau vaikui, kuriam leidžiama rinktis buitiniuose dalykuose, vėliau pasitiki

savo paties poreikiais ir impulsais rinkdamasis gyvybiškai svarbius dalykus, esmines vertybes

(Lepeškienė,1996).

T.Tamošiūnas (1999) teigia, kad pasirinkti profesinę veiklą skatina: 1) prigimtis – gabumai

ir aktyvumas, 2) socialinė aplinka – noras užimti joje tam tikrą padėtį, 3) subjektyvūs gyvenimo

tikslai – idealai, gyvenimo prasmės, savo misijos samprata.

J.Holland (1985) teigia, kad individas, pasirinkdamas profesiją, išreiškia savo asmenybės

individualumą.

XX amžiaus antroje pusėje Ginzberg grupė (Ginzberg, Ginsburg, Axelrad, Herma) atliko

tyrimą, kuris patvirtino hipotezę, kad profesijos rinkimasis yra procesas, dažniausiai prasidedantis

apie vienuoliktus metus ir pasibaigiantis apie aštuonioliktus, ir apimantis 6 – 10 metų laikotarpį

(Kučinskienė,2004).

Profesijos rinkimosi procese išryškėja trys periodai, kuriuos pereina kiekvienas individas

prieš priimdamas pirmąjį reikšmingą karjeros sprendimą (4 lentelė):

28

4 lentelė. Profesijos rinkimosi proceso ypatumai (Zunker 1998)

Periodas Amžius Charakteristikos

Fantazijų Vaikystė ( iki 11 metų) Vaikas svajoja, kuo bus suaugęs. Jis dar nepajėgus remtis reikšmingesniais asmeninių gebėjimų ar profesijų ypatumų svarstymais. Pamažu žaidimai (ypač laikotarpio pabaigoje) tampa orientuoti į darbą ir atspindintys veiklos sritis.

Bandomasis

1. Interesų

2. Polinkių

3. Vertybių 4. Perėjimų

Ankstyvoji jaunystė ( 11 -17 metų)

Vaikas labiausiai koncentruojasi į save – vertina savo interesus, polinkius, vertybes. Gerėja darbo reikalavimų supratimas, laiko perspektyvos suvokimas. Įsisąmoninimas skirtumas tarp mėgstamų ir nemėgstamų veiklos rūšių. Polinkiai susiejami su profesinėmis aspiracijomis. Ryškėja pageidaujamų profesijų grupės kontūrai. Remdamasis tam tikromis vertybėmis, individas prisiima atsakomybę už profesijos rinkimąsi ir tam tikrą konkretų sprendimą. Individas įsisąmonina savo pasirinkimo esmę ir atsakomybę už šio sprendimo įgyvendinimą.

Realistinis

1. Tyrinėjimų

2. Apsisprendimo 3. Įgyvendinimo

Vidurinioji jaunystė ( 17 – 18 metų ir

jaunesni)

Remdamasis ankstesniais periodais pasiektu savęs pažinimu, koncentruojamasi į prieinamas profesijas, vertinant įvairių profesijų keliamus darbuotojui reikalavimus ir teikiamą naudą. Vyksta polinkių ir interesų integravimasis, vertybių hierarchijos raida ir tolesnis profesijos pasirinkimo konkretinimas Asmens profesijos rinkimosi alternatyvos susiaurėja iki 2-3, tačiau jis dar turi abejonių ir nėra galutinai apsisprendęs. Priimamas sprendimas – pasirenkama tam tikra karjeros sritis. Pasirenkama profesijos įgijimo arba darbo institucija ( organizacija).


Išgyvenęs fantazijų laikotarpį, 11 – 17 metų vaikas bandomuoju laikotarpiu labiausiai

koncentruojasi į save – vertina savo interesus, polinkius, vertybes. Vertindamas savo interesus

vaikas įsisąmonina jam patinkančias ar nepatinkančias veikos sritis, bando nustatyti skirtumus tarp

jam priimtinos ir nepriimtinos veiklos. Šiame laikotarpyje vaikas savo polinkius pradeda susieti su

profesinėmis aspiracijomis, pradeda ryškėti vaiko pageidaujamų profesijų grupės kontūrai.

29

Vadovaudamasis asmeninėmis vertybėmis, interesais ir polinkiais, vaikas įsitraukia į karjeros

sprendimų priėmimą, perėjimo periode sprendimo įgyvendinimą modeliuodamas profesinius

lūkesčiais. Karjeros sprendimo priėmimas – labai atsakingas etapas žmogaus gyvenimo kelyje.

Apsisprendimo dėl karjeros sudėtingumą atskleidžia šešios Busshoff (1984) išryškintos pakopos,

kurias turi pereiti karjeros kelią besirenkantis jaunuolis(Stanišauskienė, 2004):

1. Karjeros kelio rinkimąsi reikia suvokti kaip uždavinį, t.y. jo atžvilgiu įgyti reikiamą motyvaciją ir

nusiteikimą.

2. Karjeros kelio rinkimąsi svarbu mokėti analizuoti kaip problemą, savo supratimo lygmenyje

žinoti jos sprendimo metodiką.

3. Būtina suprasti pasirinkimo galimybių realumą, mokėti įvertinti, atmesti arba priimti įvairius

pasirinkimą įtakojančius veiksnius.

4. Būtina mokėti parengti alternatyvius sprendimo variantus bei suformuluoti sprendimo priėmimo

kriterijus. Taikant asmeninę patirtį bei papildomą informaciją, reikia įvertinti suformuluotų

alternatyvų realumą.

5. Būtina suvokti asmeninę ir socialinę atsakomybę už savo sprendimus.

6. Reikia žinoti, kaip priimtą sprendimą įgyvendinti realiame gyvenime (Stanišauskienė, 2004).

Analizuojant šias pakopas, galima pastebėti, kad karjeros apsisprendimo pakopos yra sudėtingas

kelias, kurį sėkmingai įveikti gali tik psichologiškai brandi asmenybė, pasiekusi tam amžiaus

tarpsniui būdingą sambrandą. Psichologiškai brandi asmenybė geba sąmoningai suvokti asmeninę

bei socialinę atsakomybę už savo sprendimus ir žino, kaip priimtą sprendimą įgyvendinti realiame

gyvenime. Karjeros apsisprendimo pakopas paauglys sėkmingai įveikia tik tuomet, kai jis

adekvačiai save supranta, kai jo socialinis funkcionavimas visuomenėje nepažeistas ir kai jam

palanki socialinė aplinka.

Profesinio apsisprendimo procesą nagrinėjančių autorių darbuose ( Jovaiša, 1999; Beresnevičienė,

1990; Hodkinson,1986) išskiria tris elementus, kurie svarbūs profesinio apsisprendimo procese:

1) savęs pažinimas; 2) darbo pasaulio pažinimas; 3) gebėjimas suderinti abu pažinimus

( Stanišauskienė,2004).

Karjeros sprendimo priėmimo modelis išskiria pagrindinius etapus ( Kritinio mąstymo ugdymas

sėkmingai ateities karjerai, 2006, p.97):

- apsispręsti, kad reikia nuspręsti;

- surinkti informaciją apie save;

- ištirti darbo rinką;

- numatyti pasirinkimo galimybes ir jų padarinius;

- priimti sprendimą;

- sudaryti bendrą veiksmų planą;

30

- pradėti veikti;

- įvertinti pažangą ir apmąstyti veiksmus.

A.Sakalas, A.Šalčius (1997) išskiria profesijos rinkimąsi įtakojančius veiksnius (žr. 5 lentelę):

5 lentelė. Profesijos rinkimąsi lemiantys veiksniai

IŠORINIAI VEIKSNIAI VIDINIAI VEIKSNIAI

Socialiniai veiksniai: - tėvų socialinė padėtis; - mokslo įstaigų artumas; - tėvų išsilavinimas bei darbas;

- šeimos vertybinės nuostatos.

Fiziniai veiksniai: - asmens fizinė sveikata.

Ekonominiai veiksniai: - šalies ekonominė situacija; - darbo rinkos tendencijos ir padėtis.

Psichiniai veiksniai: - patirtis; - savivoka; - interesai; - polinkiai; - intelektas; - gebėjimai; - charakteris; - temperamentas; - savęs vertinimas.

Visuomeniniai veiksniai: - požiūris į išsilavinimą; - požiūris į darbą; - visuomeninių vertybių sistema.

Dvasiniai veiksniai: - asmens vertybinės nuostatos; - asmens moralinės nuostatos.

Priimant profesijos pasirinkimo sprendimus, reikia atsižvelgti į tai, kas įmanoma, tikėtina

ir pageidautina. Įmanomas sprendimas akcentuoja sprendimo saugumą, stabilumą ir patikimumą.

Tikėtinas sprendimas individą nukreipia į sunkiau pasiekiamą, bet didesnes jo raiškos galimybes

atspindintį sprendimą. Pageidautinas sprendimas akcentuoja tai, kas, sutelkus visas asmens

pastangas, turėtų būti pasiekta (Kučinskienė, 2003).

R.Kučinskienė (2003) pažymi, kad karjeros sprendimų rezultatai dažnai priklauso ne

vienam, o keliems karjeros sprendimų priėmimui įtaką darantiems subjektams: vaikui ir jo tėvams

bei kitiems šeimos nariams, pedagogams, bendruomenei ir kt. Dalyvaudami priimant kieno nors

karjeros sprendimus visi jie dažniausiai siekia skirtingų tikslų ir vadovaujasi skirtinga patirtimi.

Kiekvienas iš jų teikia tam tikrą kapitalą (socialinį, ekonominį, kultūrinį ar simbolinį), bet vaikams

svarbiausias yra tėvų kultūrinis kapitalas, skatinantis jų karjeros galimybes per kelis mechanizmus:

per informaciją apie švietimo sistemą, per stimuliuojančią strateginę elgseną, per pagalbą

sprendžiant mokymosi problemas, per aspiracijų skatinimą, per praktinę pagalbą ieškant

informacijos ir per socialinę integraciją (Hatcher, 1998); (Hodkinson, Sparkes, 1997, p. 35).

31

Apibendrinant, galima teigti, kad priimant karjeros sprendimus labai svarbi individo

psichologinė branda ir gebėjimai numatyti, apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes, taip pat pamatyti

realų savęs vaizdą. Priimant karjeros sprendimus labai svarbu gebėti adekvačiai įvertinti savo

galimybes bei siekiamų tikslų realumą. Negebėjimas adekvačiai įvertinti savo galimybių,

informacijos stoka ir tikslų netyrėjimas, didina nepamatuotų karjeros sprendimų riziką. Taigi, vaiko

socialinės integracijos visuomenėje ir karjeros sprendimų priėmimo procese labai svarbus tėvų

vaidmuo ir jų kultūrinis – socialinis kapitalas, kaip atskaitos taškas tolesnei vaiko karjeros raidai

arba vaiko karjeros kapitalui.

3. SOCIALINIO DARBUOTOJO PAGALBOS GALIMYBĖS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKAMS PRIIMANT KARJEROS SPRENDIMUS

3.1. Socialinio darbuotojo funkcijos darbui su socialinės rizikos šeimų vaikais

Socialinės rizikos šeima yra socialinio darbo objektas. Socialinio darbuotojo profesinės

kompetencijos pagrindas – žinios, vertybės ir įgūdžiai turi būti integruoti ir naudojami kiekvienos

dienos darbe įgalinant ir veiklinant klientą. Svarbu sugebėti pasinaudoti žiniomis, įgūdžiais ir

vertybėmis dramatiškose, sunkiose ir neprognozuojamose situacijose (Liobikienė,2006). Šioje

darbo dalyje siekiama atskleisti socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis veiklos ypatumus

ir funkcijas bei išsiaiškinti ar socialinio darbuotojo pareigybėse numatytas pagalbos ir paslaugų

teikimas socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus.

Socialinio darbuotojo profesija – tai darbas, kurio tikslas padėti žmogui rasti išeitį,

susidūrus su sunkumais, problemomis, siekiant harmoningesnio gyvenimo. Šios profesinės

pagalbos objektas yra žmogus – individas, šeima, žmonių grupė institucija, turinys sunkumų

(Lukoševičienė,1999,p.8).

Socialinis darbuotojas - specializuotas darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis.

Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimoms teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių

socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią aplinką, sveiką ir darnią aplinką savo namuose,

šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį

vystymąsį ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas

socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.

D. Vilkauskaitė (2001) teigia, kad socialinio darbuotojo uždavinys yra padėti klientui tapti

savarankiškam, autonomiškam, gebančiam analizuoti savo problemas ir priimti sprendimus. Šio

modelio atžvilgiu klientas apibūdinamas kaip asmenybė, nukreipianti savo pastangas norimiems

32

pokyčiams ar tikslams pasiekti. Todėl siekiant padėti žmogui, reikia visapusiškai analizuoti

situaciją, nes būtent problemų pobūdis nulemia modelio rinkimąsi, o ne socialinio darbuotojo

kompetencija.

LR Socialinių paslaugų įstatyme numatytos socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai (

Nr. X-493, str.18) išskiriamos socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis veiklos 3:

• tirti socialinės rizikos šeimų socialinę situaciją;

• vykdyti socialinių problemų socialinės rizikos šeimoms iškilimo prevenciją;

• nustatyti socialinės rizikos šeimų socialinių paslaugų poreikį;

• planuoti ir teikti socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms;

• vertinti socialinės rizikos šeimai teikiamos socialinės priežiūros veiksmingumą ir

efektyvumą;

• telkti pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų ir kitų specialistų komandą darbui su

socialinės rizikos šeimomis;

• rinkti ir kaupti informaciją apie socialinės rizikos šeimų socialines problemas ir jų socialinę

aplinką;

• teikti išvadas ir siūlymus dėl socialinės rizikos šeimų socialinės situacijos bei jų problemų

sprendimo būdų;

• teikti siūlymus dėl socialinės rizikos šeimos įrašymo ir išbraukimo iš socialinės rizikos

šeimų apskaitos;

• socialinės rizikos šeimoms, ugdant ir palaikant suaugusių šeimos narių socialinius

įgūdžius;

• teikti siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui apriboti socialinės paramos teikimą

ar keisti ją socialinėmis paslaugomis toms socialinės rizikos šeimoms, kurios trukdo

planuoti ir vykdyti socialinę priežiūrą, naudoja gaunamą finansinę paramą neatsižvelgdamas

į šeimos interesus ir ne pagal paskirtį;

• kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų trukdoma planuoti

ir vykdyti socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoje.4

Apibendrinant galima teigti, kad analizuotame LR Socialinių paslaugų įstatyme neišskirtas

socialinio darbuotojo vaidmuo ir nenumatyta socialinė pagalba socialinės rizikos šeimų vaikams

priimant karjeros sprendimus. Dokumente aprašomos socialinio darbuotojo veikos kryptys, kuriose

nenumatytos priemonės socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus. Svarbu tai,

3 http://www.socmin.lt

4http:// www.socmin.lt

33

kad dokumente minima, jog teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti

užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams. Pastebėta, kad valstybiniame lygmenyje

nepakankamai įsigilinta į socialinio darbo ir socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis

misiją, nes dokumente penkis kartus paminėta sąvoka „priežiūra“, t.y. „saugoti“, „stebėti“,

„kontroliuoti“ socialinės rizikos šeimą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2008). 5

Vadinasi, socialinis darbuotojas iš esmės tampa ne kliento įgalintojas, kuris sprendžia

problemas kartu su klientu ir jį įgalina bei veiklina, o veikiau darbuotojas, kuris prižiūri ir

kontroliuoja socialinės rizikos šeimą. Atsižvelgiant į socialinės rizikos šeimų pažeidžiamumą ir

socialinę izoliaciją, joms labiau reikalingas profesionalus įgalintojas – pagalbininkas, o ne

institucinis prižiūrėtojas.

3.2. Socialinio darbuotojo pagalba ir intervencija socialinės rizikos šeimų

vaikams priimant karjeros sprendimus

Šiame poskyryje nagrinėjamos socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis pagalbos

ga limybės, socialinės rizikos šeimų vaikams karjeros sprendimų priėmimuose.

L.C. Johnson (2001) pažymi, kad socialinio darbuotojo pagrindinis darbas yra kompleksinė

parama šeimai. Svarbiausias klientas yra vaikas. Darbo pradžioje dirbama su socialinio bendravimo

problemas patiriančiu vaiku, o po kiek laiko įtraukiama ir jo šeima. Iš pradžių būtina padėti vaikui

išsivaduoti iš jį slegiančio gėdos ir kaltės jausmo dėl tėvų netinkamo gyvenimo būdo, išmokyti jį

nesijausti kaltam dėl to, kas vyksta šeimoje, ir priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir tik tada į darbą

įtraukti tėvus. Šie pirmi žingsniai yra itin svarbūs, norint spręsti problemą šeimoje kompleksiškai..

V.Legkauskas (2008) pažymi, kad pagalba ne visuomet yra pageidaujama, o reikalingumas

priklauso nuo kelių veiksnių: taip, kaip bus reaguojama į pagalbą, priklauso nuo padedančio asmens

savybių ir motyvų; prieš prašydamas pagalbos ir ją priimdamas žmogus bandys įvertinti pagalbos

tikslus; pagalba bus priimta, jei jos tikslas yra pagerinti žmogaus padėtį; jei padedantis asmuo

išnaudoja pagalbą kaip dominavimo ir kontrolės priemonę, tokia pagalba nebus per daug

džiaugiamasi.

Rizikos grupei priskiriamų vaikų sampratą jungia du pagrindiniai bruožai, nes rizikos

vaikų elgesys neatitinka įprastų visuomenės normų ir dėl to jie išgyvena nuolatinę riziką. Siekiant

sumažinti šių vaikų socialinę atskirtį, reikia dirbti dviem kryptimis:

1) Esamų problemų mažinimas, t.y. situacijos analizės atlikimas; 2) prevencinė veikla, t.y.

rizikos analizės atlikimas (Leliūgienė, Juodeikaitė ,2005).

5 http:// www.autoinfa.lt

34

L.Ball (1998) išskiria socialinio darbuotojo darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais

principus:

1. Vaikų gerbūvis ir vystymasis yra pagrindinis dalykas.

2. Vaikai turi būti gerbiami, o jų poreikiai patenkinami.

3. Tėvų atsakomybė už jų vaikus turi būti pripažinta ir gerbiama.

4. Tėvai yra pirmieji žmonės, lavinantys savo vaikus ir tai turi atspindėti santykiuose su kitais

asmenimis besirūpinančiais vaikais.

5. Tėvai turi gauti visą informaciją apie paslaugas, teikiamas jų gyvenamajame rajone, kad

galėtų pasirinkti.

6. Vadovautis holistiniu požiūriu, jog dirbama su visa šeima bei jos aplinka, o ne šeimai.

Socialinio darbuotojo darbo procesas susideda iš keturių etapų (L.Ball,1998):

1. Poreikio nustatymas – poreikių ir sunkumų įvertinimas.

2. Planavimas – atitinkamai situacijai įvertinti, numatomas darbo planas.

3. Įgyvendinimas – numatyto darbo plano įgyvendinimas.

4. Įvertinimas – socialinis darbuotojas įvertina savo darbą.

Šeimos poreikiams nustatyti, būtini sekantys žingsniai:

1. Surinkti pagrindinę informaciją apie šeimą ir jos socialinį kontekstą.

2. Nustatyti šeimos poreikius ir prioritetus.

3. Nustatyti, į kuriuos poreikius reikia atkreipti dėmesį.

4. Sužinoti, kokios realios galimybės šiuos poreikius patenkinti.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinis darbuotojas, kaip tarpininkas tarp šeimos ir

visuomenės, galėtų padėti socialinės rizikos šeimų vaikams priimti racionalius karjerus sprendimus

ir būti tarpininku tarp šeimos ir darbo pasaulio atstovų. Ši veikla turi prasmę, nes padėtų socialinės

rizikos šeimų vaikams socialiai funkcionuoti visuomenėje ir sėkmingai į ją integruotis, o ne

atsidurti socialinėje atskirtyje.

3.3. Socialinio darbo pagalbos modeliai socialinės rizikos šeimų vaikams

priimant karjeros sprendimus

Šiame poskyryje pateikiami socialinio darbo pagalbos modeliai socialinės rizikos šeimų

vaikams priimant karjeros sprendimus.

Sisteminis modelis (į užduotį sutelktas metodas). Sisteminį modelį sudaro keletas

tarpusavyje susijusių etapų, atspindinčių bendrą problemų sprendimo nuoseklumą ir struktūrą

(Willke, 1982). Sisteminis modelis leidžia analizuoti socialines situacijas, remiantis holistinėmis

perspektyvomis, sukoncentruojant dėmesį į žmonių tarpasmeninius santykius, t.y. šeimos santykius.

35

H. Bartlett (1970) teigia, kad sisteinis modelis leidžia pažvelgti į situaciją struktūriniu aspektu, t.y.

kliento problemą traktuoti kaip mikro ar makro sistemų dalį, kurios veikia visuomenės pokyčius.

Sisteminis modelis nukreipia klientą pokyčiams ar tikslams pasiekti, tačiau akcentuojamos kliento

pastangos. Siekiant padėti socialinės rizikos šeimai ir jų vaikams, reikia visapusiškai analizuoti

situaciją ir nustatyti šeimos poreikius, nes problemų identifikavimas nulemia modelio rinkimąsi.

Sisteminis modelis (į užduotį sutelktas metodas). Šis metodas koncentruojasi į

trumpalaikius ir kliento pasirinktus tikslus. Trumpalaikiai tikslai efektyvesni, nei tikslas be galutinio

siekio. Šio metodo problemų priežastis nėra klientas, o problemos atsiradimo priežasčių ieškoma

išoriniuose faktoriuose, socialinis darbuotojas ir klientas dirba kartu, socialinis darbuotojas labiau

veikia kaip pagalbininkas, kuris padeda spręsti iškilusias problemas. Metodas sustiprina klientų

jėgas ir pastangas, o tai labai svarbu priimant karjeros sprendimus.

Išskiriami penki pagalbos klientui etapai (Ball, 1998) :

1.Problemos tyrimas. Kliento problemos detalizuojamos, išaiškinamos, išryškinamos,

apibrėžiamos ir klasifikuojamos pagal svarbą klientui.

2.Numatomas pokyčių tikslas. Socialinis darbuotojas kartu su klientu nustato siekiamo

pokyčio tikslą, planuojami uždaviniai ir detalizuotos sutartinės užduotys. Klientas turi surasti

trokštamus ir įmanomus tikslus bei juos apibrėžti ir klasifikuoti tariantis su socialiniu darbuotoju.

Socialinis darbuotojas nustato terminą ir priemones klientui, padeda pasirinkti ir pasiekti tikslus.

Kartu nustatomos socialinio darbuotojo ir kliento pokalbio laiko ribos.

3.Tikslo formulavimas. Suformuluojamas socialinio darbuotojo ir kliento iškeltas tikslas.

Tikslas turi būti pasiekiamas, ir atsižvelgiant ir problemą, specifinis. Klientas tikslą aptaria kartu su

socialiniu darbuotoju. Socialinis darbuotojas ir klientas nustato įsipareigojimų tikslus.

4.Tikslo siekimas. Socialinis darbuotojas ir klientas vykdo nustatytus įsipareigojimus, kartu

analizuoja kliūtis ir nesėkmes. Šiame etape ryškėja esminis dalykas – mokyti klientą savarankiškai

spręsti savo problemas ateityje.

5.Įvertinimas ir užbaigimas. Pagalbos teikimo pabaigoje analizuojamas besibaigiantis

procesas, nustatomi pasiekto darbo privalumai ir trūkumai, įvertinami pasiekimai, socialinio

darbuotojo ir kliento pastangos.

Apibendrinant galima teigti, kad ši tinkamu laiku suteikta pagalba yra efektyvi, kiek ir

ilgalaikė pagalba. Situacijos kontroliavimas stiprina kliento savigarbą, savarankiškumą ir

nepriklausomybę, ribotas ir trumpas laiko tarpas dažnai skatina klientą įvykdyti įsipareigojimus.

Sisteminis socialinio darbo modelis yra apibrėžtas laiko, iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui

bei kliento pažangos vertinimui. Modelis gali būti sėkmingai taikomas karjeros sprendimų

priėmime, nes klientas įsipareigotų savarankiškai tenkinti savęs įprasminimo poreikius (pvz.

sunkumų mokykloje įveikimas – įsipareigoja lankyti pamokas ir pan., papildomos veikos atradimas

36

– įsipareigojimas ir t.t.), numatydamas jų įgyvendinimo trumpalaikius uždavinius ir juos

aptardamas su socialine darbuotoja (kas pavyko, kas nepavyko). Sisteminis modelis atveria

galimybes kliento stipriųjų pusių perspektyvai, savarankiškumui, aktyvumui, mokymuisi ir

atsakomybės prisiėmimui, t.y. kliento įgalinimui ir veiklinimui.

Krizės intervencijos modelis. Krizė yra situacija, dėl kurios sutrinka asmens, šeimos ar

grupės psichinė ar visuomeninė pusiausvyra. D.Vitkauskaitė (2001) išskiria krizės požymius, kurie

yra: sudėtinga situacija, įprastiniai sprendimo būdai jai įveikti neveiksmingi, naujų būdų sugalvoti

negali, stiprus sutrikimas ir bejėgiškumas, negebėjimas lanksčiai ir greitai pakeisti elgseną,

abejonės dėl gyvenimo prasmės, neigiamas savęs ir kitų vertinimas ir pan.

Z.Pluzek (1996) teigia, kad krizė yra situacija, kai žmogus susiduria su sunkumais

norėdamas realizuoti jam svarbius tikslus, kai negali jų įveikti kitais būdais.

D. Vitkauskaitė (2001) išskiria krizės požymius: sudėtinga situacija, įprastiniai sprendimo

būdai jai įveikti pasirodo neveiksmingi, naujų būdų sugalvoti negali, stiprus sutrikimas ir

bejėgiškumas, negebėjimas lanksčiai ir greitai pakeisti elgseną, depresyvumas, abejonės dėl

gyvenimo prasmės, neigiamas savęs vertinimas ir kiti. Autorė mano, kad per krizes išryškėja

asmens ir aplinkos disbalansas, kurio pozityvus sprendimas sąlygoja asmens augimą, jo atsparumą

išorės veiksniams.

N.Liobikienė (2006) pažymi, kad krizinėje situacijoje labai svarbūs pagalbos resursai. Kuo

platesnis ir stipresnis pagalbos resursų tinklas, tuo didesnė tikimybė greičiau gauti pagalbą, o

ankstyva intervencija sumažina neigiamas krizės pasekmes, o kitais atvejais – jų išvengiama.

Todėl darbe pateikiamas krizės intervencijos modelis, kuris remiasi individualių problemų

sprendimo metodu ir susideda iš kelių nuoseklių etapų. Pirminiame etape labai svarbu įvertinti

situaciją, kuri priverčia klientą kreiptis pagalbos: kliento dabartinę būseną, jo gebėjimus, aptariami

tolesni žingsniai, tikslai ir konsultacijų pobūdis. Reikia asmenį palaikyti, mažinti jam nerimą,

parodyti nuoširdumą ir susirūpinimą. Kitame etape darbuotojas turėtų padėti klientui suvokti

ankstesnius elgesio modelius ir pasiūlyti naujus. Čia svarbu diskutuoti, paskatinti elgtis teigiama

linkme. Svarbu, kad žmogus spręsdamas problemas, taptų vis savarankiškesnis ir aktyvesnis, o

socialinis darbuotojas turėtų užleisti klientui iniciatyvą. Baigiamajame etape reiktų aptarti pokyčius,

rezultatus, pateikti apibendrinimus, įvertinti pasikeitimus.

Šis modelis naudotinas įvairiems klientams ir įvairioms situacijoms spręsti, vadinasi, tinka

ir socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams. Naudojant krizės intervencijos modelį, vėliau pagalbą

būtų galima tęsti naudojant ir kitas strategijas bei metodus – individualiai konsultuoti, grupinį

darbą, psichoterapiją ir kitus metodus.

Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai darbuotojai socialinės rizikos šeimų vaikų

problemas galėtų spręsti naudodami sisteminį bei krizių intervencijos modelius. Modeliai gali būti

37

taikomi, atsižvelgiant į šeimos ir vaiko poreikius, ieškant socialinių partnerių ir stiprinant ryšius su

darbo rinka ( Karjeros centrai, ugdymo įstaiga ir pan.). Šių modelių taikymas gali padėti klientus

įgalinti, veiklinti ir atstatyti jų socialinį funkcionavimą.

38

4. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ KARJEROS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO SAVITUMŲ TYRIMAS IR METODOLOGIJA

4.1. Tyrimo metodologija

Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 10 tiriamųjų : 5 – socialinės rizikos šeimų vaikai ; 5 –

vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei.

Tyrimo metodai. Tyrimą sudaro du etapai:

1. Pirmas etapas. Kokybinis tyrimas – socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų

socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pusiau struktūruotas interviu apie jų požiūrį į šeimos

ir aplinkinių pagalbą priimant karjeros sprendimus. Tyrime naudojamas interpretavimo

grindžiamos fenomenologijos duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu.

2. Antras etapas.Diferencinio diagnostinio tyrimo metodu (pagal E.Klimovą) apklausti

socialinės rizikos šeimų vaikai ir vaikai, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų grupei.

Tyrimo instrumentai. 1.Pusiau struktūruotas interviu. Pirmame etape buvo pasirinktas

kokybinis tyrimas, nes „kokybinis tyrimas yra suvokimo procesas, kuris grindžiamas

individualiomis metodologinėmis žmonių socialinių problemų tyrimo tradicijomis. Tyrėjas

sukonstruoja kompleksinį, holistinį paveikslą, analizuoja žodžius, išsamiai perduoda informantų

požiūrius bei atlieka tyrimą natūralioje aplinkoje“ (Luobikienė ,2000,p.98). Kokybiniais metodais

surinkta informacija nepateikia tikslių skaičių ir priklausomybių, todėl kreipiamas dėmesys ne į

statistinius duomenų pasiskirstymus, o turininę analizę. Remiantis kokybine informacija, daromos

išvados. Tokie metodai naudojami, kai reikia nustatyti požiūrius, poreikius, suvokimą.

Interpretavimo grindžiamos fenomenologijos duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas

interviu ( .Žydžiūnaitė, 2006).

Tyrimo instrumentą sudaro 3 klausimai:

1. Kaip manai, kam žmogui reikalinga profesija ?

2. Kuo norėtum būti ir kokį darbą ateityje ketini dirbti?

3. Kaip šeimos nariai ir aplinkiniai Tau padeda priimti sprendimus dėl karjeros

(profesijos)?

2. Diferencinis-diagnostinis tyrimas. Antrajame etape - diferencinio diagnostinio tyrimo

metodu (pagal E.Klimovą) apklausti socialinės rizikos šeimų vaikai ir vaikai, kurie nepriskiriami

socialinės rizikos šeimų grupei. Diferencinio diagnostinio klausimyno pagal E. A. Klimovą pagalba

39

tiriamasis identifikuoja savo polinkius ir interesus, turi galimybę sužinoti labiausiai tinkančią

veiklos sritį ir profesijų klasifikacija pagal darbo objektą. Darbo objektas yra tai, su kuo žmogus

dirba ir į ką nukreipta jo veikla. Metodikos sudarytojas E.Klimovas profesinę veiklą suskirstė į

penkias sritis pagal pagrindinį darbo objektą.

Tyrimo instrumentą sudaro testas, kuris identifikuoja penkias tiriamųjų profesinės veiklos

sritis pagal pagrindinį darbo objektą:

• Srityje "Žmogus ir gamta" susiduriama su gyvūnais ir augalais, mikrobiologiniais procesais.

• Srityje "Žmogus ir technika" dirbama su technikos objektais: mašinomis, mechanizmais,

medžiagomis, energija.

• Srityje "Žmogus ir žmogus" dirbama su žmonėmis ar jų grupėmis, kolektyvais.

• Srityje "Žmogus ir ženklų sistema" perdirbama informacija (žinios), pateikiama ženklų,

šifrų, kodų, skaičių, dirbtinių ar natūralių kalbų forma.

• Srityje "Žmogus ir meninis vaizdas" darbo objektai - meniniai vaizdai, jų dalys, elementai ir

savybės.

Tyrimo etika. Atliekant tyrimą dviejuose etapuose buvo laikomasi tyrimo etikos principų.

Su respondentais dėl interviu buvo tartasi iš anksto, buvo numatytas laikas ir paaiškintas interviu

tikslas. Interviu pradžioje tiriamiesiems buvo pasakyta kiek numatyta laiko skirti susitikimui.

Tiriamieji buvo informuoti, kad tyrėjas duomenis panaudos tyrimui, užtikrinant respondento

konfidencialumą.

4.2. Tyrimo organizavimas

Tiriamieji. Pirmojo etapo kokybiniame tyrime dalyvavo 5 socialinės rizikos šeimų vaikai

ir 5 vaikai, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų grupei. Tyrime dalyvavusių vaikų amžius

nuo 14 iki 15 metų. Iš 5 tyrime dalyvavusių socialinės rizikos šeimų vaikų, 3 yra specialiųjų

poreikių vaikai, kurie ugdymo įstaigoje mokosi pagal modifikuotą programą. 1 socialinės rizikos

šeimoje sezoninius darbus dirba mama, tėvai išsiskyrę; 2 socialinės rizikos šeimose – tėvai

bedarbiai, tėvas girtauja; 1 socialinės rizikos šeimoje – mama dirba sezoninį darbą, tėvas ; dirba

sezoninius darbus; 1 socialinės rizikos šeimoje dirba vaikų tėvas ir pamotė, namuose nuolat

konfliktuojama su pamote, tėvas ilgai dirba.

Iš 5 tyrime dalyvavusių vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų grupei, visi mokosi

pagal bendrojo lavinimo ugdymo programas. 4 vaikai gyvena pilnose šeimose, kuriose dirba abu

tėvai, 1 vaikas gyvena nepilnoje šeimoje, t.y. su mama, mama dirba, tėvai išsiskyrę.

Tyrimo procesas. Pirmame tyrimo etape - 5 socialinės rizikos šeimų vaikų ir 5 vaikų,

kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų grupei, buvo ieškoma tarpininkaujant mokyklų

40

socialiniams pedagogams ir seniūnijų socialiniams darbuotojams. Toks respondentų paieškos būdas

buvo pasirinktas, nes manyta, kad socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai turėtų žinoti

socialinės rizikos šeimų vaikus ir vaikus, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei.

Ieškant tiriamųjų nepasitaikė jokių kliūčių. Tyrimo metu buvo atliekamas tiesioginis interviu,

pokalbiai buvo užrašyti diktofonu ir atlikta turinio analizė. Interviu trukmės vidurkis – 40 min.

Gautas verbalinis duomenų masyvas, pagal turinio analizės metodą, buvo analizuojamas 3

etapais:1)daug kartų skaitomi tekstai;2) ieškoma semantiškai artimų atsakymų ir „raktinių“ žodžių,

konstruojamos subkategorijos ir kategorijos.3) interpretuojamos ekstrahuotos subkategorijos ir

kategorijos.

Antrajame tyrimo etape, tiriamiesiems buvo pateiktas testas pagal diferencinio diagnostinio

tyrimo metodą (pagal E.Klimovą). Respondentams buvo pateiktas testas, paaiškinta testo pildymo

metodika.

Tyrimo vieta. Tyrime dalyvavę vaikai gyvena Kauno rajone.

4.3. Tyrimo duomenų analizė

Atlikus socialinės rizikos šeimų vaikų ir vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų

vaikų grupei, užrašytų interviu tekstų analizę, buvo išskirtos tokios pagrindinės

kategorijos(6lentelė):

6 lentelė. Pagrindinės tyrimo kategorijos

Socialinės rizikos šeimų vaikai Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei

Kategorija Kategorija

Profesiniai lūkesčiai Apsisprendimas dėl profesijos Neapsisprendimas dėl profesijos Bendravimas šeimoje (pozityvios ir negatyvios patirtys) Bendravimas su bendraamžiais (pozityvios ir negatyvios patirtys) Vaiko jausmai (pozityvios ir negatyvios patirtys) Pagalbos poreikis Paslaugų poreikis Informacijos poreikis Kaltinimai aplinkai Savęs ir kitų kaltinimas Įtampa namuose

Profesiniai lūkesčiai Apsisprendimas dėl profesijos Neapsisprendimas dėl profesijos Dvejoja dėl profesijos pasirinkimo Bendravimas šeimoje (pozityvios ir negatyvios patirtys) Bendravimas su aplinkiniais (pozityvi patirtis) Vaiko jausmai (pozityvios ir negatyvios patirtys) Pagalbos poreikis Paslaugų poreikis Informacijos poreikis Sėkminga vaiko savirealizacija

Tyrimo tikslinė grupė – socialinės rizikos šeimų vaikai ir tiriamųjų užrašytų interviu tekstų

analizė, kuri lyginama su kontrolinės grupės, t.y. vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų

41

vaikų grupei, užrašytų interviu tekstų analize, išskiriant pagrindines teksto analizės kategorijas ir

subkategorijas. Tyrime buvo iškeltos 4 hipotezės, kurias reikia šiuo tyrimu patvirtinti arba paneigti.

Vaiko požiūris į profesijos reikalingumą. Zunker ( 1998) pažymi, kad 14 -18 metų

paauglių karjeros vystymo uždavinys – skaidrinimo uždavinys. Šiame amžiaus tarpsnyje vyksta

karjeros vystymo pažintinis procesas, kurio metu formuluojamas profesinis tikslas, paremtas

išteklių žinojimu, atsitiktinumų, interesų, vertybių reikšmės supratimu ir to įtaka pageidaujamos

profesijos siekimo planavimui.

R.Kočiūnas (1995) pažymi, kad karjeros procese priimami sprendimai atspindi socialinius

ir asmeninius interesus.

7 lentelė. Vaiko požiūris į profesijos reikalingumą

Vaiko požiūris į profesijos reikalingumą

Subkategorija Kategorija


Užmokestis už darbą (4) Užmokestis už darbą (3) Gera savijauta (3) Padėti kitiems (3) Daiktų įsigijimas Prasminga veikla (2) Darbas turi patikti Mėgiamas darbas Noras būti vadovu Sugebėjimų pritaikymas darbe Nenori sunkiai dirbti Savęs realizavimas Atsakomybės jausmas Profesiją sieja su polinkiais

Išlaikyti šeimą Šeimos kūrimas

Negyventi skurde Geras gyvenimas

Gyventi be skolų Noras pasiturimai gyventi Mokymosi sunkumai Didesnis pasitikėjimas savimi - Turėti gerą darbą - Dirbti turi visi sveiki žmonės - Saugumo jausmas - Bendradarbiavimas su kitais

Profesiniai lūkesčiai

Iškelta pirma hipotezė yra tokia: „Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai

atspindi jų socialinius ir asmeninius interesus“. Pirmiausia reikia panagrinėti, ką šiuo klausimu

mano socialinės rizikos šeimų vaikai. Pirmas klausimas „Kaip manai, kam žmogui reikalinga

profesija ?“, nagrinėja iškeltą hipotezę, visi 5 kalbinti vaikai atsakė glaustai, nedaug pasakojo.

Tiriamųjų pasisakymai apie profesinius lūkesčius atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Tiriamųjų

profesiniai lūkesčiai ir tikslai neprieštarauja aprašytai teorinei daliai. Profesiniai lūkesčiai ir tikslai

pažintiniame procese (14 – 15 metų) formuluojami remiantis asmenine patirtimi, stebint artimiausią

jam socialinę aplinką, atsitiktinumų, interesų, vertybių reikšmės supratimu ir jų įtaka

pageidaujamiems profesiniams siekiams bei socialiniams ir asmeniniams interesams atspindėti.

42

Socialinės rizikos šeimų vaikai profesinius lūkesčius pirmiausiai sieja su materialine gerove, t.y.

užmokesčiu už darbą (4 kategorijos) ir daiktų įsigijimu. Šeimoje išgyventi ankstyvieji patyrimai ir

artimiausios socialinės aplinkos ypatumai, tiriamuosius motyvuoja profesijos įsigijimą ir

profesinius lūkesčius sieti su socialiniais interesais, t.y. galimybe ateityje išlaikyti šeimą, negyventi

skurde ir gyventi be skolų. 3 tiriamieji paminėjo, kad profesija žmogui reikalinga dėl geros

savijautos; kiti tiriamieji profesinius siekius sieja su: darbas turi patikti, noras būti vadovu, nenori

sunkiai dirbti, noras atsiskirti nuo tėvų ir mokymosi sunkumai.

Reikia paanalizuoti, ką šiuo klausimu mano vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų

vaikų grupei. Tiriamiesiems pateiktas pirmas klausimas „Kaip manai, kam žmogui reikalinga

profesija?“, visi 5 kalbinti vaikai atsakė išsamiai, pakankamai daug pasakojo. Tiriamųjų

pasisakymai apie profesinius lūkesčius atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Vaikai, nepriklausantys

socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, profesinius lūkesčius sieja su materialine gerove, t.y.

užmokesčiu už darbą (trys subkategorijos) ir noru pasiturimai bei gerai gyventi. Tačiau šie

tiriamieji, skirtingai, nei socialinės rizikos vaikai, profesinėje veikloje pirmenybę teikia pagalbą

kitiems (trys subkategorijos) ir prasmingai veiklai (dvi subkategorijos).Tiriamieji vadovaujasi

asmeninėmis vertybėmis ir jas sieja su socialiniu interesu „dirbti turi visi sveiki žmonės“ (interviu

Nr.10, p.3) bei bendradarbiavimo su kitais poreikiu. Tiriamųjų profesiniai lūkesčiai siejami su

asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą, kurti šeimą, savo sugebėjimus pritaikyti

darbe, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti didesnį pasitikėjimą savimi, turėti gerą

darbą ir saugiai jaustis.

Apibendrinant, galima teigti, kad pirma hipotezė pasitvirtina, nes tiriamų socialinės rizikos

šeimų 14 – 15 metų vaikai (skaidrinimo etapas) pažintiniame procese profesinius lūkesčius ir

tikslus formuluoja remiantis asmenine patirtimi, stebint artimiausią socialinę aplinką,

atsitiktinumų, interesų, vertybių reikšmės supratimu ir jų įtaka pageidaujamiems profesiniams

siekiams bei socialiniams ir asmeniniams interesams atspindėti. Šeimoje išgyventi ankstyvieji

patyrimai ir artimiausios socialinės aplinkos ypatumai, socialinės rizikos šeimų vaikus motyvuoja

profesijos įsigijimą ir profesinius lūkesčius sieti su materialine gerove ir socialiniais interesais, t.y.

galimybe ateityje išlaikyti šeimą, negyventi skurde ir gyventi be skolų. Profesinėje veikloje

socialinės rizikos šeimų vaikams svarbi gera savijauta, kiti tiriamieji profesijos įsigijimą ir

profesinius lūkesčius sieja su mokymosi sunkumais, patinkančiu darbu, noru būti vadovu, nenoru

sunkiai dirbti ir galimybe išeiti iš tėvų namų.

Vaikai, nepriklausantys socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, profesinius lūkesčius sieja ir

vienodą reikšmę teikia keliems aspektams: materialinei gerovei, t.y. užmokesčiui už darbą ir norui

pasiturimai bei gerai gyventi, pagalbą kitiems ir prasmingai veiklai. Tiriamieji pažymi, kad

visuomenėje turi dirbti visi sveiki žmonės, išskiriamas bendradarbiavimo su kitais poreikis.

43

Tiriamųjų profesiniai lūkesčiai siejami su asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą,

savo sugebėjimus pritaikyti darbe, kurti šeimą, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti

didesnį pasitikėjimą savimi, turėti gerą darbą ir saugiai jaustis.

Vaiko sprendimai dėl profesijos pasirinkimo. Zunker (1998) išskyrė profesijos

rinkimosi proceso ypatumus ankstyvoje jaunystėje (11 – 17 metų), t.y. bandomąjį periodą, kai

įsisąmoninimas skirtumas tarp mėgstamų ir nemėgstamų veiklos sričių, polinkiai susiejami su

profesinėmis aspiracijomis ir ryškėja pageidaujamų profesijų grupės kontūrai.

Erikson (1963) paauglystę pavadino tapatumo ir vaidmenų sumaišties krize, kada labai

svarbus tapatumo įtvirtinimas. Visos krizės viena su kita susijusios, tačiau jis pažymėjo, kad

kiekviena krizė turi būti įveikta, nes kitu atveju žmogus nebus pajėgus priimti racionalius karjeros

sprendimus. Kiekviena krizė egzistuoja iki lemiamo jos įveikimo momento, ir kiekviena iš jų, jei

sėkmingai įveikiama, stiprina bręstančią asmenybę ir įtvirtina jos gebėjimus planuoti savo

asmenines ir profesines veiklas

8 lentelė.Vaiko sprendimai dėl profesijos pasirinkimo

Vaiko sprendimai renkantis profesiją



Žino kuo nori būti (3): Kompiuterių specialistas (1) Stalius (1) Auklė (1)

Žino kuo nori būti (4): Muzikantė Žurnalistė Advokatė Informacinių technologijų specialistas

Apsisprendimas dėl profesijos

Nežino kuo nori būti (2) - Neapsisprendimas dėl profesijos

- Dvejoja dėl profesinių siekių (mokslininkas, muzikantas, gydytojas, teisininkas) (1)

Dvejoja dėl profesijos pasirinkimo

Iškelta antra hipotezė: „Socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros

sprendimus“. Pirmiausia reikia panagrinėti, ką šiuo klausimu mano socialinės rizikos šeimų vaikai.

Antras klausimas „Kuo norėtum būti ir kokį darbą ateityje ketini dirbti?“ nagrinėja iškeltą hipotezę.

Tiriamųjų pasisakymai apie profesijos pasirinkimą ir ketinimus atsirasdavo ir kitose

interviu dalyse. Tiriamųjų sprendimai dėl profesijos pasirinkimo neprieštarauja aprašytai teorinei

daliai. 3 socialinės rizikos vaikai žino kuo nori būti: kompiuterių specialistu, staliumi ir aukle. 2

socialinės rizikos vaikai nežino kuo norėtų būti.

Tiriamasis, ketinantis tapti kompiuterių specialistu, interviu metu kalbėjo apie sunkumus

mokykloje „man nesiseka mokslai“(interviu Nr.2, p.51), paauglys nežino kaip priimtą sprendimą

įgyvendinti realiame gyvenime, neadekvačiai vertina savo galimybes „kompiuteristams reikalingos

44

anglų k., matematikos ir lietuvių kalbos žinios, bet jie man nėra labai svarbūs, man ir be jų viskas

sekasi labai gerai“. Tiriamasis savo polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis „tvarkau

kompiuterius, remontuoju“, „juo būsiu, nes man sekasi, aš ir dabar tuo užsiimu“ (interviu Nr.2, p.35

-36, 34 – 35).

Tiriamasis, ketinantis tapti staliumi, polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis „patinka

drožinėti iš medžio“, „rūsyje drožinėju iš medžio“ (interviu Nr.4, p.28,31), tačiau labiau norėtų

dirbti vadovaujantį darbą „nereikia fizinio darbo dirbti“, „nereikia vargti“, „gali nieko nedirbti“

(interviu Nr.4, p.5 - 6) ir nenori dirbti sunkaus fizinio darbo.

Tiriamoji, ketinanti pasirinkti auklės profesiją, interviu metu kalbėjo apie nesėkmes

mokykloje „man labai nesiseka mokslai, visada nesisekė“, „norėjo mane palikti antramečiauti“, „aš

blogai mokinuosi ir man gali nepasisekti“ (interviu Nr.1, p.17, 18, 53), tačiau ji ketina „ pasistengti

ir pabaigti dešimtą klasę, paskui dvyliktą klasę ir įstoti į kokį nors universitetą“ (interviu Nr.1, p.73

-76). Tiriamoji priėmusi sprendimą būti aukle, tačiau motyvai dėl konkrečios profesijos labai

paviršutiniški – vaikas pažymi, kad ji „ myli mažus vaikus, patinka mažai vaikai, patinka su jais

būti“ (interviu Nr.1, p.42 -43). Interviu metu tiriamoji nepateikė racionalaus paaiškinimo apie

auklės profesiją ir šios profesijos ypatumus.

Kiti du tiriamieji nežino kuo nori būti: 1 tiriamasis nežino kokią jis profesiją norėtų rinktis,

tačiau interviu metu kalbėjo apie mechaniko profesiją „ gal galėčiau būti kokiu nors mechaniku,

apie mechaniką kažką suprantu“ (interviu Nr.3, p.20) ir apie galimybę dirbti vairuotoju „jei

nepavyktų būti mechaniku, galėčiau būti vairuotoju“ (interviu Nr.3, p.27).

Kita tiriamoji taip pat nežino kokią profesiją norėtų rinktis, tačiau svarsto įvairias

galimybes: „norėčiau būti psichologe“, „svajonė susijusi su menais”,„ tai galėtų būti architektūra,

dailės istorija, interjeras“ (interviu Nr. 5, p. 22 – 23), „rinkčiausi ekonomiką ar buhalteriją“

(interviu Nr. 5, p. 41).

Reikia paanalizuoti, ką šiuo klausimu mano vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų

vaikų grupei. Tiriamiesiems pateiktas antras klausimas „Kuo norėtum būti ir kokį darbą ateityje

ketini dirbti?“. Tiriamųjų pasisakymai apie profesijos pasirinkimą ir ketinimus atsirasdavo ir kitose

interviu dalyse. Keturi vaikai, nepriklausantys socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, žino kuo nori

būti: muzikantė, žurnalistė, advokatė ir informacinių technologijų specialistas. Vienas tiriamasis

dvejoja dėl profesijos pasirinkimo.

Tiriamoji, ketinanti tapti muzikante „ noriu būti muzikantė ir groti pianinu“ (interviu Nr.6,

p.44), polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis „muzikos mokykla man padeda galvoti apie

ateitį“ (interviu Nr.6, p.53), tačiau kaip alternatyvą tiriamoji paminėjo psichologijos studijas „arba

psichologijos studijos“, „galėčiau būti psichologe, nes esu supratinga“ (interviu Nr.6, p.53 - 54).

45

Tiriamoji, ketinanti tapti žurnaliste „noriu būti žurnaliste“ (interviu Nr.7, p.61), išskiria

asmenines savybes kodėl ji renkasi žurnalistės profesiją: „turiu gerą balsą“ „jaučiu, kad šis darbas

man tiktų“, „mane traukia nauji įspūdžiai, bendravimas su žmonėmis“ (interviu Nr.7, p.62 - 63),

kitų alternatyvų tiriamoji nėra numačiusi.

Kitas tiriamasis dvejoja dėl profesinių siekių „tvirtos nuomonės neturiu“ (interviu Nr.8,

p.112), vaikas galvoja apie keturias profesines sritis: mokslininkas - „galėčiau būti mokslininkas,

man būtų visai įdomu atlikti įvairius mokslo tyrimus chemijos ar fizikos srityje“ (interviu Nr.8,

p.34), muzikantas - „muzikantu, nes turiu gerą klausą ir esu gabus muzikai ir muzikalus“ (interviu

Nr.8, p.83 - 84), gydytojas - „visai nieko būtų dirbti gydytoju“ (interviu Nr.8, p.85), teisininkas

„viliotų teisininko profesija“ (interviu Nr.8, p.86). Tiriamajam dar sunku pasirinkti konkrečią

profesijos sritį, tačiau bandomuoju laikotarpiu ryškėja vaiko pageidaujamų profesijų grupės

kontūrai.

Tiriamoji, ketinanti tapti muzikante „ noriu būti muzikantė ir groti pianinu“ (interviu Nr.6,

p.44), polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis „muzikos mokykla man padeda galvoti apie

ateitį“ (interviu Nr.6, p.53), tačiau kaip alternatyvą, tiriamoji paminėjo psichologijos studijas “ arba

psichologijos studijos“, „galėčiau būti psichologe, nes esu supratinga“ (interviu Nr.6, p.53 - 54).

Tiriamoji, pasirinkusi advokatės profesiją „noriu dirbti teisėsaugos srityje“, „dabar ir pati

labiau norėčiau būti advokate“ (interviu Nr.9, p.12,17), išskiria asmenines savybes kodėl ji tinka

šiai profesijai „mano iškalba gera“ (interviu Nr.9, p.23), tiriamoji kaip alternatyvą pasirinkusi

policininkės profesiją.

Tiriamasis, ketinantis tapti informacinių technologijų specialistu, polinkius sieja su

profesinėmis aspiracijomis:„mane labai domina viskas, kas susiję su informatika“, „manau, kad jau

esu pasiruošęs šitai profesijai – kompiuteriu dirbu gerai, žinau paskirtis, naudoju ir valdau

įvairiausias programas, keletą programų esu pats patobulinęs, galiu jas kurti“ (interviu Nr.10, p.18,

22 - 23), tačiau informacinių technologijų profesijai yra numatęs alternatyvas: „jei nepavyktų

galėčiau būti elektriku“, „galėčiau būti virėju“, „galėčiau dirbti informatikos mokytoju“ (interviu

Nr.10, p.43,49, 52).

Apibendrinant, galima teigti, kad antra hipotezė pasitvirtina, nes tiriami socialinės rizikos

šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros sprendimus. Tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai

polinkius sieja su profesinėmis aspiracijomis, bet neadekvačiai ir neracionaliai vertina savo

gebėjimus ir galimybes, sunkumų mokykloje ir ribotų galimybių nesieja su numatoma profesine

veikla, nežino pasirinktų profesijų ypatumų ir kaip priimtus sprendimus įgyvendinti realiame

gyvenime. Du tiriami socialinės rizikos vaikai nežino kokią profesiją norėtų rinktis, tačiau

profesijos rinkimosi procese tiriamieji (bandomasis periodas) išskyrė mėgstamas veiklos sritis.

46

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pasirinktoms profesijoms

išskyrė daugiau alternatyvių profesijų, nei socialinės rizikos šeimų vaikai. Vaikai, nepriskiriami

socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pomėgius, interesus ir papildomą veiklą sieja su profesinėmis

aspiracijomis, įvardija savo stiprybes, pasirinktą profesiją sieja su komunikaciniais, analitiniais,

moksliniais (išradimų), meniniais gebėjimais ir gebėjimais informacinių technologijų srityje.

Vaiko požiūris į savirealizaciją. A.Sakalas, A.Šalčius (1997) išskiria profesijos rinkimąsi

įtakojančius vidinius (psichinius) veiksnius: patirtį, savivoką, polinkius, intelektą, gebėjimus,

charakterį, temperamentą ir savęs vertinimą.

9 lentelė. Vaiko požiūris į savirealizaciją

Vaiko požiūris į savirealizaciją



Pozityvus požiūris - Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje (3) - Papildoma veikla (5) - Polinkiai padeda pažinti save - Sėkmė visose srityse - Pastangos dėl profesinių siekių - Pasitikėjimas savimi - Pagalba kitiems

Vaiko savirealizacija

Antras klausimas „Kuo norėtum būti ir kokį darbą ateityje ketini dirbti?“ toliau nagrinėja

iškeltą hipotezę, tačiau vaiko savirealizacijos aspektu, nes interviu analizuotame tekste buvo išskirta

kategorija „Vaiko savirealizacija“. Ši kategorija reikšminga dėl pastebėjimo, kad socialinės rizikos

vaikai mažai kalbėjo apie savo privalumus, nepaminėjo asmeninių laimėjimų mokykloje ar kitoje

veikloje, taip pat neužsiminė apie papildomą veiklą.

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, daug ir išsamiai pasakojo apie

savo laimėjimus mokykloje „mokausi devintukais ir dešimtukais“ (interviu Nr.6, p. 97), „aš gerai

mokausi“ (interviu Nr.7, p.64), „mokausi dešimtukais“, „visur sekasi – muzikoje, moksluose“

(interviu Nr.8, p.32, 31) ir kitoje veikloje „dalyvauju tarptautiniuose konkursuose“, „esu konkursų

nugalėtoja ir laureatė” (interviu Nr.6, p.60), „skaitovų konkurse užėmiau pirmą vietą“ (interviu

Nr.7, p.43), „ užsienio konkursuose atstovauju Lietuvą“, „dalyvavau priėmime pas Prezidentą,

Vyriausybės rūmuose“ (interviu Nr.8, p. 94) bei pasakojo apie papildomą veiklą „aš lankau muzikos

mokyklą, groju pianinu“(interviu Nr.9, p. 40-41), „dabar susidomėjau japonų kalba“, „lankau regbį,

reikia į treniruotes važiuoti (interviu Nr.10, p.62, 48). Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų

vaikų grupei, teigia, kad polinkiai „muzika“, knygų skaitymas“, „renginių organizavimas“, „labai

47

patinka bendrauti“ (interviu Nr.6, p.13-14) padeda pažinti save ir įgyti didesnio pasitikėjimo savimi

ir savo galimybėmis. Kiti tiriamieji išskyrė stiprią motyvaciją „mokausi labiau dėl savęs“, „viską

noriu pasiekti pati“ (interviu Nr.9, p. 25, 52) ir asmenines pastangas „dabar labai stengiuosi

mokytis“, „per pamokas net arčiau mokytojų atsisėdau, kad viską geriau suprasčiau“ (interviu Nr.9,

p.25,39) dėl profesinių siekių bei pagalbos suteikimą aplinkiniams „kai reikia klasiokams visada

padedu įveikti sunkumus“, „jie pasitiki manimi, nes visada prašo patarimo, padedu jiems“ (interviu

Nr.10, p. 24,25).

Apibendrinant, galima teigti, kad toliau nagrinėta antra hipotezė vaiko savirealizacijos

aspektu, pasitvirtina, nes tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų socialinis ir visuomeninis

funkcionavimas sutrikęs, jie išgyvena tapatumo ir vaidmenų sumaišties krizę, o dėl socialinės

aplinkos jiems sunkiau yra įtvirtinti savo tapatumą. Tikėtina, kad silpni ryšiai su aplinka,

tiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikams nesuteikia galimybių realizuoti save įvairiose srityse ir

papildomoje veikloje, silpnina jų pasitikėjimą savimi. Galima teigti, kad užsitęsus paauglystės

laikotarpio krizei ir neįtvirtinus tapatumo, tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai priims

neracionalius karjeros sprendimus.

Skirtingai, nei socialinės rizikos šeimų vaikai, vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos

šeimų vaikų grupei, save realizuoja skirtingose papildomose veiklose, akcentuoja savo asmeninius

laimėjimus bei sėkmes mokykloje ir kitoje veikloje, kurie padeda pažinti save ir priimti racionalius


Tarpasmeniniai santykiai. L. Jovaiša (1995) teigia, kad šeima kaip socializacijos

veiksnys įtakoja vaiką savo visuma: jos ekonomine būkle, tarpusavio santykiais, kultūra, profesija,

ryšiais su kaimynais ir kt. Šeimoje palanki atmosfera palaiko atsipalaidavimą, teigiamų emocijų

būseną, įgalinančią lengvai perimti vertingą asmenybei informaciją, o nepalanki – sukelia įtampą,

didelį vidinį slėgį, trukdantį adekvačiai mąstyti ir veikti

Herr, Cramer (1997) reikšmingiausiais karjeros determinantais išskyrė: priklausomybę

socialinei klasei ( tėvų išsilavinimas, profesija ir pajamų dydis, etninė kilmė, gyvenamosios vietos

pobūdis); namų aplinką (šeimos vertybės, tėvų gyvenimo stilius, vaikų auklėjimo metodai, brolių ir

sesrų įtaka); mokymąsi ir mokyklą (pažangumas, santykiai su bendraamžiais ir mokytojais,

mokyklos vertybės ir jų priimtinumas mokiniui); vaidmenų suvokimą ( individo samprata apie save

kaip apie lyderį, atstumtąjį, izoliuotąjį ir pan., savivokos ir kitų nuomonės atitikimo lygis); socialinį

spaudimą vertinti tam tikras profesijas kaip tinkamas ir jas rinktis.

A.Sakalas, A.Šalčius (1997) išskiria profesijos rinkimąsi įtakojančius vidinius (psichinius)

veiksnius: patirtį, savivoką, polinkius, intelektą, gebėjimus, charakterį, temperamentą ir savęs

vertinimą.

48

10 lentelė. Tarpasmeniniai santykiai

Tarpasmeniniai santykiai



Pozityvios patirtys Bendrauja su tėvu Teigiamas mamos pavyzdys

- Teigiamas tėvo pavyzdys (2)

- Mamos skatinimas

- Tvirti ir šilti santykiai šeimoje

- Sutaria su mama

- Stiprus ryšys su tėvu

Mama savo jėgomis stengiasi dėl vaiko

Šeimos narių palaikymas

Bendravimas šeimoje

- Geri santykiai su artimais giminaičiais

Bendravimas su aplinkiniais

Sutaria su draugais - Bendravimas su bendraamžiais

Negatyvios patirtys

Nenoras bendrauti su tėvu Nebendrauja su tėvu

Mama mažai bendrauja su vaiku (2)

Įtempti santykiai su mama

Tėvas nebendrauja su vaiku -

Su savo vaikais bendraus

Bendravimas šeimoje

Nenoras bendrauti su bendraamžiais

- Bendravimas su bendraamžiais

Pastovūs konfliktai su pamote -

Tėvas nepadeda spręsti konfliktų šeimoje

-

Įtampa namuose

Iškelta trečia hipotezė yra tokia: „Socialinės rizikos šeimų silpni vidiniai ir išoriniai ryšiai

turi įtakos socialinės rizikos šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus“.

Pirmiausia reikia panagrinėti, ką šiuo klausimu mano socialinės rizikos šeimų vaikai. Trečias

klausimas „ Kaip šeimos nariai ir aplinkiniai Tau padeda priimti sprendimus dėl karjeros

(profesijos)?“ nagrinėja iškeltą hipotezę. Tiriamųjų pasisakymai apie šeimos narių ir aplinkinių

pagalbą priimant karjeros sprendimus atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Tiriamųjų šeimos narių

ir aplinkinių pagalbos poreikis, priimant karjeros sprendimus bei išryškėję skurdūs tarpasmeniniai

santykiai su šeimos nariais ir aplinkiniais, neprieštarauja aprašytai teorinei daliai. Interviu metu

49

tiriamieji kalbėjo ne tik apie šeimos narių ir aplinkinių (ne)pagalbą priimant karjeros sprendimus,

bet ir savo išgyvenimus bei negatyvias patirtis, kaltino save ir kitus dėl nesėkmių. Iškeltai hipotezei

pateiktos keturios temos: „Tarpasmeniniai santykiai“, „Vaiko išgyvenimai“, „Vaiko nesaugumo

jausmas“ ir „Vaiko kaltinimai“.

Tema „Tarpasmeniniai santykiai“ išskiria socialinės rizikos šeimų vaikų tarpasmeninių

santykių šeimoje ir su aplinkiniais pozityvias ir negatyvias patirtis. Tiriami socialinės rizikos šeimų

vaikai apie bendravimą šeimoje atskleidė tik vieną pozityvią patirtį, t.y. vienas tiriamasis pažymėjo,

kad šeimoje jis bendrauja su tėvu „su tėvu labiau sutariu“, „taip jau nuo mažens“, „kartu su juo

eidavau į darbą“ (interviu Nr.3, p. 50 – 51). Apie negatyvias patirtis bendravime su šeimos nariais,

vaikai kalbėjo išsamiau: vienas tiriamasis kalbėjo apie nenorą bendrauti su savo tėvu „su tėvu

nesutariu, nepatinka jis man“, „jo vis nėra namuose, dingsta kažkur arba geria“, „tėvas nelabai

domisi manimi ...ir domėjosi“(interviu Nr.2, p.42,45,86), vaikas pasižymi ypatingu uždarumu,

nebendrauja si bendraamžiais „iš pamokų nebėgu – neturiu su kuo“, „su klasiokais mažai

bendrauju, nes jie man neįdomūs“ (interviu Nr.2p, 82,83). Du tiriamieji paminėjo (mergaitė ir

berniukas), kad mamos mažai bendrauja su vaikais ir jie dėl to labai blogai jaučiasi: “mama neturi

kantrybės su vaikais - ji vis kur nors išlekia“, „su savo vaikais aš visada sėdėčiau prie pamokų, kad

jie ko nors išmoktų ir blogai nesijaustų, „su mama nelabai dažnai matausi, ji dabar dirba, kartais su

draugėmis kur nors susitinka“ (interviu Nr.1, p. 47 – 48,68 – 69,105); kitas tiriamasis taip pat

pažymi, kad mažai bendrauja su mama: „su motina nelabai bendrauju, nėra apie ką“, „su ja beveik

nebendrauju“, „tik kartais pasišnekam, pavyzdžiui, kai grįžtu iš kokios ekskursijos“, „susitinku

virtuvėje, kai užsimanau pavalgyti“ (interviu Nr.3, p. 40 – 41, 42), vaikas bendravimo su mama

trūkumą svajoja realizuoti savo šeimoje „savo vaikams ką nors duosiu“, „jiems aiškinsiu viską“

(interviu Nr.3, p. 48,49), vaiko bendravimo šeimoje trūkumą kompensuoja draugai „su draugais

man geriausia“, „man svarbus jų palaikymas“, „susitinku su draugais, einame į lauką

parūkyti“(interviu Nr.3, p. 55,56,65). Kitas tiriamasis labai išgyvena dėl įtampos namuose ir

pastovių konfliktų su pamote: „ji rėkė – duok dar jam“, „nekenčiu jos“, „savo dukrą lepina ir

gina“, „su ja niekada normaliai nepasikalbu, nebendrauju“, „visada apkaltina mus“, „jai visokius

keiksmažodžius galiu pasakyti – man tas pats“, „jūs jos nepažįstat...“ (interviu Nr.4, p. 71,101, 103,

111). Vaikas labai išgyvena dėl pasyvios tėvo pozicijos, jis nepadeda spręsti šeimoje iškilusių

problemų „iš vis, tėtis nemato kas namuose darosi“ (interviu Nr.4, p.66). Vaikas pasakoja, kad tėvas

„ilgai dirba ir būna pavargęs“ (interviu Nr.4, p.76), jis jo laukia vėlai grįžtančio iš darbo „jo

sulaukiame, papasakojame kas namuose darosi“, tačiau situacija namuose nesikeičia „jis vis sako –

susitvarkykit, nesipykit“ (interviu Nr.4, p.77,78), jis savo problemų neturi kam išsakyti, todėl vaiko

elgesys dažnai pasireiškia impulsyviu ir agresyviu elgesiu su kitais šeimos nariais ir aplinkiniais.

50

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, skirtingai nei socialinės rizikos

šeimų vaikai, daugiausiai kalbėjo apie palankią atmosferą šeimoje, pasakojo apie pozityvias patirtis

šeimoje ir šeimos narių glaudžius santykius, bendravimą tarp vaikų ir tėvų. Interviu metu tiriamieji

akcentavo gerų santykių tarp tėvų ir vaikų svarbą.

Reikšminga tai, kad trys tiriamieji išskyrė tėvo vaidmens jų gyvenime svarbą ir teigiamą

tėvo pavyzdį. Viena tiriamoji kalbėjo apie stiprų ryšį su tėvu, jo pagalbą kritiniu paauglystės

laikotarpiu ir palaikymą „su tėčiu visada labiau sutardavau“, „nežinau, ką be tėčio daryčiau, jeigu

ne jis, neaišku kas iš manęs būtų“, „ jis man padėjo visiškai nenusivažiuoti“ bei domėjimąsi vaiko

gyvenimu „dažniausiai manimi domisi tėtis“, „jis visada klausia kaip man sekasi“, „jis ir mokyklą

eina, su auklėtoja, mokytojais ir socialine pedagoge šnekasi jis...man taip geriau“, „auklėtoja visada

klausia, skambinti mamai ar tėčiui, visada sakau, kad tėčiui“(interviu Nr. 9, p. 31, 35-36, 53,54-55,

56-57) . Tėvo pagalba, palaikymas ir stiprus emocinis ryšys motyvuoja vaiką keistis „jis mato ir

džiaugiasi, kad aš pasikeičiau“ ir neskaudinti jai artimo žmogaus „nenoriu, kad pergyventų dėl

manęs – jis ir taip prisikentėjo dėl manęs“ “(interviu Nr. 9, p.70-71, 71 -72). Apie įtemptus

santykius su mama tiriamoji kalbėjo daug ir išsamiai, nes ji nesutaria su mama ir mažai su ja

bendrauja „su mama ne taip gerai, kaip su tėčiu“, „su mama kalbu mažai, apie kažką...dėl valgio, ką

valgysime ir panašiai“, vaikas paminėjo apie mamos pykčio protrūkius „nes mama visada šaukia“,

„žinau, kai užeis pykčio protrūkiai, viską visiems gali pasakyti“ “(interviu Nr. 9, p.32, 63-64).

Įtampą tarp mamos ir vaiko kompensuoja stiprus ryšys su tėvu ir artimais giminaičiais „jie man taip

pat padeda, kai sunku“, „man su jais labai gera – apie nieką nebijau su jais kalbėtis, jie viską žino

apie mane“ (interviu Nr. 9, p.66, 68-69).

Kita tiriamoji kalbėjo apie teigiamą mamos ir tėvo pavyzdį: „mano mama yra labai

darbšti“, „ji visada viską gerai apgalvoja“, „mama vis sako, kad nesijaudinčiau ir tikėčiau savimi“,

„tėtis yra protingas“, „labai darbštus“, „nepasimeta situacijose, tai padeda jam gerai sutarti su

bendradarbiais, jis su jais niekada nesipyksta“ (interviu Nr.6, p.76,79, 80,81,82-83), pokalbio metu

atsispindėjo vaiko ir tėvų darnūs tarpasmeniniai santykiai, kurių dėka vaikas gerai jaučiasi šeimoje

ir ją supančioje aplinkoje.

Dar vienas tiriamasis paminėjo tėvo vaidmens svarbą jo gyvenime „tėtis – aš su juo

daugiau apie viską pasikalbu, mes dažniau būname kartu“ (interviu Nr.10, p.64-65), tačiau

paminėjo, kad su mama mažiau bendrauja.

Apie tvirtus ir šiltus santykius šeimoje kalbėjo ir kiti tiriamieji, kurie vertina tėvų dėmesį

vaiko savijautai ir šeimos narių tarpusavio santykių darną: „jiems rūpi kaip aš jaučiuosi“, „kaip man

sekasi, domisi manimi“, „kalbamės apie namus ir tariamės ką pakeisti, apie viską“, o tai skatina ir

motyvuoja vaiką pateisinti tėvų lūkesčius „jie stengiasi dėl mūsų, todėl nesinori jų nuvilti ir

stengiesi mokytis dar geriau“(interviu Nr.7, p.74,75,76,77). Vaikui labai svarbus šeimos narių

51

palaikymas ir pasitikėjimas juo: „tėvai visada pasitiki manimi“, „jie bus laimingi, kai laiminga

būsiu aš“, „jie man leidžia pačiai rinktis“ (interviu Nr.7, p.71, 80).

Kitas tiriamasis pabrėžia, kad jo mama nemoka prašyti kitų pagalbos „ji nemoka kitų

prašyti“ ir stengiasi dėl vaiko gerovės ir jo labui „ji dirba dėl manęs“ ( interviu Nr.10, p.57), nes

vaikas auga be tėvo „tėvo neturiu“, „buvau dviejų metų, kai jis paliko mamą“ (interviu Nr.10, p.79,

80 ) ir jis su juo nepalaiko jokio ryšio „mačiau jo nuotrauką“, „su juo dar nė karto nesu bendravęs“

(p.80), tačiau užsimena, kad apie tėvą yra galvojęs „anksčiau dažniau apie jį pagalvodavau“ (

interviu Nr.10, p.8).

Apžvelgus pateiktus rezultatus, galima teigti, kad nagrinėta trečia hipotezė pasitvirtina,

nes tiriamų socialinės rizikos šeimų silpni vidiniai ir išoriniai ryšiai bei skurdūs tarpasmeniniai

santykiai su šeimos nariais ir aplinkiniais turi įtakos socialinės rizikos šeimų vaikams priimant

nepamatuotus karjeros sprendimus. Du tiriamieji paminėjo, mamos mažai bendrauja su vaikais ir jie

dėl to labai blogai jaučiasi, kad Socialinės rizikos šeimų vaikų silpni ryšiai su šeimos nariais sukelia

vaikams įtampą, jie jaučia didelį vidinį slėgį ir bejėgiškumą, kurie trukdo adekvačiai mąstyti ir

veikti socialinėje erdvėje.


šeimų vaikų grupei, akcentuoja vaikų ir tėvų gerus tarpusavio santykius, kurie paremti tėvų

autoritetu, palaikymu, poreikių tenkinimu, skatinimu ir meile vaikams. Reikšminga tai, kad trys

tiriamieji išskyrė tėvo vaidmens jų gyvenime svarbą ir teigiamą jo pavyzdį. Palankus mikroklimatas

šeimoje, saugi ir stimuliuojanti aplinka bei teigiamos emocijos stiprina vaiko savivertę, įgalina jį

adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje bei priimti pamatuotus karjeros sprendimus.

Vaiko išgyvenimai. V.Bandzienė (2008) teigia, kad skurdas šeimose neužtikrina

pakankamos vaiko priežiūros ir paveikia vaiko gyvenimo kokybę, pažeidžia jo vystymąsi,

apleistumas ir nepriežiūra šeimoje turi reikšmės vaiko psichologinėms problemoms. Autorė teigia,

kad toks vaikas neigia savo problemas, tampa priešiškas aplinkai, dažnai nesulaukia dėmesio, kurio

jam reikia, todėl tampa agresyvus ar užsidaręs, patiria psichologinę nejautrą, jaučiasi silpnas ir

pažeidžiamas.

A. Maslou (1979) pasiūlė poreikių hierarchiją, kurioje aukštesnieji poreikiai nepasireiškia,

kol nėra patenkinami žemesnieji. Žemiausias lygis - fiziologinis, kuris apima visas pagrindines

žmogaus funkcionavimo ir gyvenimo sąlygas (maistą, poilsį, gyvenamąją vietą ir pan.). Kai

patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo samprata. Šiame lygyje žmogus stengiasi

užtikrinti asmeninį saugumą ir fiziologinių poreikių patenkinimo garantijas. Būdamas saugus,

žmogus pereina į kitą lygį ir patenkina atsiradusius socialinius poreikius (statuso, savirealizacijos,

pripažinimo siekimą). Kai visi prieš tai minėti poreikiai patenkinami, žmogus rūpinasi saviraiška ir

potencialių galimybių realizavimu, gebėjimų atskleidimu.

52

11 lentelė. Vaiko išgyvenimai

Vaiko išgyvenimai



Pozityvūs išgyvenimai

Didžiuojasi mama Jaučiasi laiminga

Tikėjimas, kad užsienyje pasiseks -

Negatyvūs išgyvenimai

Baimė dėl profesijos pasirinkimo Sunku kalbėti apie ateitį

Baimė dėl ateities Jaučiasi sutrikęs dėl profesijos pasirinkimo

Baimė nerasti norimo darbo -

Egzaminų baimė Egzaminų baimė

Baimė būti išjuoktai -

Nereikalingumo jausmas -

Nepasitenkinimas turtingų tėvų vaikais

-

Sunku būti neturtingų tėvų vaiku -

Išgyvenimai dėl aplinkinių kritikos -

Vaiko jausmai

Išgyvenimai dėl brolio kritikos -

Išgyvenimai dėl sunkumų mokykloje

-

Mirusios mamos ilgesys -

Vaiko jausmai

Iškelta trečia hipotezė yra tokia: „Socialinės rizikos šeimų silpni vidiniai ir išoriniai ryšiai

turi įtakos socialinės rizikos šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus“, tačiau ji

nagrinėjama vaiko išgyvenamų jausmų aspektu, nes sutrikę vidiniai ir išoriniai ryšiai turi įtakos

vaiko išgyvenimams ir emocinei būsenai.

Socialinės rizikos šeimų vaikai išgyvena baimes dėl egzaminų:„mane dažnai apima

baimė“, „bijojimas nežinoti“, „jei per egzaminus suklupčiau ir nepavyktų“ ( interviu Nr. 5, p.36,

39, 40) ir ateities „aš kartais pergyvenu dėl ateities ir yra šiek tiek jaudulio“, „net neįsivaizduoju,

kas manęs laukia“ (interviu Nr. 1, p. 67, 29); išgyvena dėl sunkumų mokykloje:„ aš kiekvienais

metais galvoju, kaip man seksis mokykloje ir kad man sunku“, „man labai nesiseka mokslai, visada

nesisekė“ (interviu Nr. 1, p. 15-16, 17); išgyvena baimę dėl profesijos pasirinkimo:„aš bijau, kad

53

galiu nepasiekti, tai ko noriu, „bijau, kad man gali nepavykti, nes galiu nepasiekti apie ką svajoju“

(interviu Nr. 1, p.7-8, 52-53) ir aplinkinių kritikos „brolis sako, kad man niekada niekas nesiseka ir,

kad nepasiseks“, „mamos sesuo sako, kad man nepasiseks“, „ji visaip sako – tu nemoki, tau neišeis,

visokius negražius žodžius vartoja“ ( interviu Nr.1, p.81,88, 89-90); išgyvena baimę, kad neras

norimo darbo „čia, jei nebaigsi dvylikos klasių, bus labai sunku susirasti darbą tokį, kokį nori“

(interviu Nr.2, p.12-13); išgyvena mirusios mamos ilgesį „mano mama yra mirusi, ji labai daug

gėrė“, „jei ji būtų gyva“, „apie daug ką su ja šnekėčiausi“ (interviu Nr.4, p. 55, 59); išgyvena dėl

baimės būti išjuoktai „baimė būti išjuoktai“, „labai jautriai reaguoju į kitų pasišaipymus ir kalbas

apie mane“, „stengiuosi niekam neužkliūti“ (interviu Nr. 5, p.111,112 -113). Viena tiriamoji

kalbėjo, kad sunku būti nepasiturinčių tėvų vaiku „tie, kurie skaičiuoja pinigus, jie iš karto būna

antri, kad suspėtų apgalvoti ir pasakyti“, „kad galėtų išvengti jam nepalankių sąlygų“, „jie daugiau

svarsto kokį jiems žingsnį žengti“, „jie dažniau prisitaiko“, „tave nužemina, jautiesi nesaugus“

(interviu Nr.5, p. 104, 105-106, 107, 135), tačiau ji didžiuojasi savo mama ir vertina jos rūpinimąsi

vaikais „ji kabinasi į gyvenimą“, „randa kažkokių būdų mus su broliu išlaikyti“, „mama verstųsi per

galvą“ (interviu Nr.5, p. 79-80, 117). Vienas tiriamasis jaučiasi nereikalingas savo šalyje „aš

nelabai matau save Lietuvoje“ ir savo ateitį bei viltis sieja su užsieniu „galvoju važiuoti į užsienį“,

„neužilgo mes gal išvažiuosim“, „Londone nėra jokių problemų, ypač jei tu mokaisi, nesvarbu,

gerai ar blogai“ (interviu Nr. 2, p.11, 70-71, 18).

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų grupei taip pat nedaug kalbėjo apie

pozityvius išgyvenimus, tik viena tiriamoji paminėjo, kad jaučiasi laiminga „dažniausiai aš

jaučiuosi gerai“, „aš esu laiminga“, „džiaugiuosi savimi“ ( interviu Nr.7, p. 21, 86). Kiti vaikai

pasakojo apie negatyvius išgyvenimus: sunku kalbėti apie ateitį „kažkaip dar sunku kalbėti apie

ateitį ir savo planus“, „atrodo, kad viskas dar per anksti“ (interviu Nr. 8, p. 18,19) , jaučiasi sutrikęs

dėl profesijos pasirinkimo „jaučiuosi kažkaip neaiškiai“ (interviu Nr. 8, p. 17); jaučia baimę

egzaminams „kartais jaučiu baimę“, „ypač, kai pagalvoju apie egzaminus“ (interviu Nr. 7, p. 19,

20).

Apibendrinant, galima teigti, kad nagrinėta trečia hipotezė pasitvirtina, nes socialinės

rizikos šeimų vaikų jausmai atskleidžia jų pažeidžiamumą, vidinės pusiausvyros nebuvimą ir

socialinės adaptacijos problemas, kurios atsispindi vaikų išgyvenimuose pasakojant apie skaudžią

patirtį ir sunkumus būnant nepasiturinčių tėvų vaiku, įvairias baimes, nereikalingumo jausmą ir

tikėjimą, kad užsienyje pasiseks, nepasitenkinimą pasiturinčių tėvų vaikais ir jų elgsena,

išgyvenimus dėl aplinkinių kritikos, sunkumų mokykloje ir artimųjų netekties. Tikėtina, kad šios

patirtys, vidinė sumaištis ir pagalbos stoka, gali įtakoti socialinės rizikos šeimų vaikų socialinę

izoliaciją ir neadekvatų karjeros sprendimą.

54

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, patiria sunkumus planuojant

savo ateitį, jaučiasi sutrikę dėl profesijos pasirinkimo ir išgyvena baimę dėl egzaminų, tačiau

kiekybiškai negatyvių jausmų jie patiria gerokai mažiau, nei socialinės rizikos vaikai, jiems yra

mažiau kliūčių priimant racionalius karjeros sprendimus.

Vaiko kaltinimai. Cooper (1985) vieną iš pagrindinių vaiko reikmių įvardijo saugumo

jausmą, kuris turi įtakos sėkmingai vaiko socializacijai, kaip nenutrūkstama globos tąsa, viltis, kad

ji nesiliaus egzistavusi patvariame šeimos darinyje, netikėtumais negresianti aplinka, nuoseklūs

rūpinimosi ir kasdienės priežiūros metodai, paprastos taisyklės ir nuosekli kontrolė, darni šeima.

12 lentelė. Vaiko kaltinimai

Vaiko kaltinimai



Kaltinimai dėl vaikui keliamų reikalavimų

-

Kaltinimai dėl kitiems keliamų reikalavimų

-

Vaiko kaltinimai aplinkai

Savęs kaltinimas dėl nesėkmių - Aplinkinių kaltinimas - Tėvo kaltinimas -

Savęs ir kitų kaltinimas

Socialinės rizikos šeimų vaikai kaltina aplinkinius dėl vaikui keliamų reikalavimų, kuriuos

jiems sunku įvykdyti „iš manęs visi visko reikalauja“, „čia turi būti geriausias“, „visi, kas netingi

visko reikalauja“ (interviu Nr. 2, p. 15,20,24), kaltina dėl kitiems keliamų reikalavimų „čia per daug

reikalauja iš žmonių, per daug spaudžia“, „visi visko reikalauja iš visų“ (interviu Nr.2, 14, 15,16).

Kita tiriamoji kaltina aplinkinius dėl dėmesio stokos jai ir kitiems vaikams: „aplinkiniai nemato ne

tik manęs, bet ir kitų“, „visi mato tuos „lyderius“, kurie trukdo per pamokas, keikiasi, mušasi“,

„niekas per daug vaikais nesidomi, neskatina tobulėti“ ( interviu Nr. 5, 56, 59, 109), ji kaltina save

dėl nesėkmių „atrodo per mažai ruošiausi, per mažai stengiausi ir dirbau“, „vis mąstau, kas buvo

negerai, ką ne taip parašiau“(p.36, 33) ir kaltina savo tėvą „jis niekada nesirūpino mumis“, „jis

mūsų gyvenime nedalyvauja“ ( p.81,82).

Apibendrinant galima teigti, kad toliau nagrinėta trečia hipotezė pasitvirtina, nes tiriami

socialinės rizikos šeimų vaikai jaučiasi nesaugūs ir pažeidžiami. Tikėtina, kad šie veiksniai siejasi

su vaiko kaltinimais sau ir aplinkiniams. Atrodo, kad vaikai jaučia didelę įtampą dėl jiems keliamų

reikalavimų, kurių jie nepajėgūs įvykdyti, o aplinkiniai neįvertina vaiko pasiekimų ir ribotų

galimybių, neatsižvelgia į individualius kiekvieno vaiko poreikius. Vaiko savęs ir kitų kaltinimas

atspindi jo savijautą, nuoseklaus rūpinimosi ir saugumo stoka trikdo jo vidinę pusiausvyrą, jis

tampa priešiškas aplinkai, kurią kaltina dėl savo nesėkmių.

55

Pagalbos poreikio vertinimas priimant karjeros sprendimus. Zunker (1998) profesijos

rinkimosi procese išskiria bandomojo laikotarpio vertybių ir perėjimų periodus, kai remdamasis tam

tikromis vertybėmis, individas prisiima atsakomybę už profesijos rinkimąsi ir tam tikrą konkretų

sprendimą. Individas įsisąmonina savo pasirinkimo esmę ir atsakomybę už šio sprendimo

įgyvendinimą.

Krumboltz, Mitchell, Gelatt (1975) išskyrė pagrindinius karjeros socialinio išmokimo

teorijos nuostatas, kuriose teigiama: 1) asmenims, kurie teigia priėmę karjeros sprendimą, taip pat

reikalinga pagalba, nes sprendimas gali būti neracionalus (pvz., pagrįstas neteisinga informacija

arba klaidingomis alternatyvomis; 2) sprendimų priėmimo gebėjimus būtina sistemingai ugdyti,

matuoti ir vertinti; 3) karjeros vystymo srityje žmonėms reikalinga ne tik diagnozė, bet ir

stimuliavimas įgyti naujų įgūdžių, pradėti naują veiklą.

13 lentelė. Pagalbos poreikio vertinimas priimant karjeros sprendimus

Pagalbos poreikio vertinimas priimant karjeros sprendimus



Pozityvus vertinimas Aplinkinių pastangos padėti Šeimos nariai padeda priimti

sprendimus (3) - Mamos palaikymas

- Tėvo palaikymas (2)

- Reikia anksti priimti sprendimus dėl profesijos

- Reikės tėvų ar mokytojų pagalbos

Kalbasi su tėvais apie profesijas

Reikalingas paskatinimas

Pagalbos poreikis

Pusiau pozityvus vertinimas

Šeimos nariai šiek tiek pataria -

Pagalbos poreikis

Negatyvus vertinimas

Trūksta šeimos narių paramos (2)

Kitiems vaikams trūksta palaikymo

Trūksta aplinkinių paramos Trūksta aplinkinių paramos - Niekas nekalbėjo apie profesijos

pasirinkimą

Pagalbos poreikis

Iškelta ketvirta hipotezė: „Socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina

socialinės rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus“. Trečias klausimas „ Kaip šeimos

nariai ir aplinkiniai Tau padeda priimti sprendimus dėl karjeros (profesijos)?“ nagrinėja iškeltą

56

hipotezę. Tiriamųjų pasisakymai apie šeimos narių ir aplinkinių pagalbą priimant karjeros

sprendimus atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Tiriamųjų šeimos narių ir aplinkinių pagalbos

poreikis neprieštarauja aprašytai teorinei daliai.

Tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai pagalbos poreikį, priimant karjeros sprendimus,

vertina daugiau negatyviai, nei pozityviai. Tyrimo metu išryškėjo tik vienas pozityvus vaiko

nusiteikimas aplinkinių pastangoms jam padėti: „su auklėtoja važiavom į darbo biržą“, „auklėtoja

man stengiasi padėti, socialinė pedagogė“, „su auklėtoja kalbėjomės apie profesijas“ (interviu Nr.1,

p. 39, 78 – 79, 125), tačiau ši pagalba labiau fragmentiška, neturinti reikšmingos įtakos karjeros

sprendimų priėmimui. Kita tiriamoji pusiau pozityviai vertina šeimos narių pagalbą, tačiau jie

neadekvatūs vaiko gebėjimams ir galimybėms: „mama sako, kad man palengvino programą, o aš

vis tiek nieko nesugebu“, „mama man pataria pabaigti dešimt klasių, o paskui dar galėsi ir dvyliktą

klasę pabaigti“, „močiutė yra kalbėjusi, kad turiu pasistengti ir pabaigti dešimtą klasę, paskui

dvyliktą klasę ir įstoti į kokį nors universitetą“ (interviu Nr.1, p.25, 70-71, 73-76). Du tiriamieji

pažymėjo, kad jiems trūksta artimųjų paramos priimant karjeros sprendimus „su tėvais nesu

kalbėjęs apie profesiją“, „su tėvais apie tai nesišnekam, niekam čia neįdomu“ (interviu Nr. 3, p.35,

74-75); „apie profesiją su tėčiu nekalbėjau“, „kai reikės, pakalbėsiu“, „su ja (pamote) niekada

normaliai nepasikalbu, nebendrauju“ (interviu Nr.4, p. 79,102).

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, kitaip nei socialinės rizikos

vaikai išsamiai papasakojo apie šeimos narių pagalbą priimant karjeros sprendimus. Trys tiriamieji

paminėjo, kad šeimos nariai padeda priimti karjeros sprendimus: „su tėvais kalbėjomės, kad stosiu į

konservatoriją“, „žinau, kad jie man visada protingai patars ir padės“, „bet kada galiu kreiptis

pagalbos“, „priimti sprendimus gali padėti tėvai“ ( interviu Nr.6, p.116, 71, 72,79); „manęs dažnai

tėvai klausia kuo aš norėčiau būti“, „jis(tėtis) palaiko mano sprendimą būti advokate“, „tėtis sakė,

kad turiu labai stengtis“ (interviu Nr.9, p. 11, 59-60), ši tiriamoji pabrėžia tėvo svarbą priimant

karjeros sprendimus; „man labai padeda tėtis“, „jis žino mano pasirinkimą ir tam pritaria, mama taip

pat“, „tėtis ir mama labiausiai man ir padeda“ (interviu Nr.10, p.58-59,72-73),šis tiriamasis

akcentuoja tėvo pagalbą priimant karjeros sprendimus. Kiti tiriamieji paminėjo, kad kalbasi su

tėvais apie profesijas, išsakė savo nuomonę, kad reikia anksti priimti sprendimus dėl profesijos,

akcentavo aplinkinių paskatinimo svarbą „jei nepadėtų tada man sunkiau būtų siekti tikslo“(interviu

Nr.10,p. 67–68), paminėjo, kad reikės tėvų ar mokytojų pagalbos. Analizuojant tiriamųjų

negatyvius vertinimus, išryškėjo, jog kitiems vaikams pastebimai trūksta palaikymo ir pagalbos

„jeigu iš jų dar ir tėvai tyčiojasi ir jų neskatina?“, „jei nepasidžiaugia jų laimėjimais?“, „kai

neskatina – pasidaro pasyvūs“, „niekuo nesidomi, nieko nelanko ir nieko nenori“ (interviu Nr.6,

p.33,34,35); trūksta aplinkinių paramos „aš pasikeičiau, bet kiti to nemato“, „mokykloje palaiko tik

geografijos mokytoja, ji visus vaikus palaiko“ (interviu Nr.9, p.72, 78). Dar vienas tiriamasis

57

paminėjo, kad su juo „niekas nekalbėjo apie profesijos pasirinkimą“, „dar neteko kalbėtis su kitais

kokia mano bus ateitis ir kaip aš ją įsivaizduoju“, „rimtai dar nieko negalvojau ir su kitais nesu

nieko aptaręs, nes dar yra daug laiko“ (interviu Nr.8, p. 19-20, 21,22-23).

Apibendrinant, galima teigti, kad ketvirta hipotezė pasitvirtina, nes nustatytas pagalbos

poreikis tiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikams, priimant karjeros sprendimus. Tyrėja mano,

kad socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės rizikos šeimų vaikams

priimant karjeros sprendimus, jam įsitraukiant į sprendimų priėmimo procesą, nes jame nedalyvauja

šeimos nariai ir aplinkiniai. Pastebėta, kad tiriamieji socialinės rizikos šeimų vaikai, profesijos

rinkimosi procese patiria sunkumų prisiimant atsakomybę už profesijos rinkimąsi ir tam tikrą

konkretų sprendimą bei sprendimo įsisąmoninimo esmę, todėl jiems reikalinga socialinio

darbuotojo intervencija ir pagalba. Galima teigti, kad tiriami socialinės rizikos vaikai stokoja

sprendimų priėmimo gebėjimų, kurie turėtų būti įgyjami palaipsniui ir sistemingai, nustatant

kiekvieno individualius poreikius ir galimybes.

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akivaizdžiai daugiau sulaukia

pagalbos ir stimuliavimo iš šeimos narių ir aplinkinių, nei socialinės rizikos šeimų vaikai. Tačiau

galima teigti, kad šie veiksniai labiau tenkina vaiko pripažinimo ir saviraiškos poreikį, o ne

karjeros sprendimų priėmimo sistemingą ugdymą (įgalinimą), matavimą ir vertinimą pagalbos

teikimo procese.

Paslaugų ir informacijos poreikis. Krumboltz, Mitchell, Gelatt (1975) teigia, kad

nereikia apsiriboti tik profesijos (karjeros) pasirinkimo problemomis, bet ir teikti pagalbą žmonėms

jų karjeros perėjimo ir keitimo, bedarbystės, persikvalifikavimo ir panašiais atvejais.

V.Lepeškienė (1996) teigia, kad viena iš esminių save aktualizuojančio žmogaus ypatybių

– mokėjimas rinktis, kuris padėtų vaikui pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią.

14 lentelė. Paslaugų ir informacijos poreikis

Paslaugų ir informacijos poreikis



Pripažinimas, kad reikės ieškoti pagalbos (2)

Pripažinimas, kad reikės ieškoti pagalbos (3)

Reikia supažindinti su profesijomis

-

Paslaugų poreikis

Informacijos trūkumas (3) Informacija padeda apsispręsti Informacijos poreikis

Iškelta ketvirta hipotezė: „Socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės rizikos

šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus“ toliau nagrinėja socialinio darbuotojo pagalbos

58

būtinybę socialinės rizikos šeimų vaikams, tačiau paslaugų ir informacijos poreikio aspektu. Trečias

klausimas „ Kaip šeimos nariai ir aplinkiniai Tau padeda priimti sprendimus dėl karjeros

(profesijos)?“ toliau nagrinėja iškeltą hipotezę. Tiriamųjų pasisakymai apie paslaugų ir

informacijos poreikį priimant karjeros sprendimus, atsirasdavo ir kitose interviu dalyse. Tiriamųjų

paslaugų ir pagalbos poreikis neprieštarauja aprašytai teorinei daliai.

Socialinės rizikos šeimų vaikų profesijos (karjeros) pasirinkimo problemomis spręsti

nustatytas paslaugų poreikis. Du tiriamieji pripažino, kad reikės ieškoti pagalbos priimant karjeros

sprendimus: „aš sutikčiau, kad man kas nors padėtų“ (interviu Nr.3, p.81); kita tiriamoji kalbėjo

apie pagalbos poreikį, tačiau ji jos tikisi gauti ne mokyklinėje aplinkoje „pagalvoju, kad reikia

ieškoti pagalbos“, „vis atidėlioju“, „kitoje aplinkoje“(ne mokykloje), „mokytojas nelabai man

padėtų rinktis profesiją“ (interviu Nr.5, p.132, 134, 137) ir paminėjo, kad reikalinga supažindinti su

profesijomis „reikia parodyti kaip profesija realiai atrodo“, „man lengviau būtų, jeigu konkrečios

profesijos atstovą matyčiau jo kasdieniniame gyvenime“ (interviu Nr.5, p.70, 124).

Trys tiriamieji paminėjo informacijos trūkumą ir jos poreikį: „nežinau kokią profesiją

rinktis“, „draugai nežino ką daryti“, „nežinau kur mechanikos mokykla“ (interviu Nr.3, p. 4 – 5, 79,

80); „nežinau kiek klasių reikia pabaigti, norint būti staliumi“, „gal dešimt, o gal dvylika?“, „kas

nors galėtų papasakoti kur galėčiau mokytis“, „pasakyti kokios nors informacijos“ (interviu Nr.4, p.

22, 23, 121,122); „mama nedaug žino“, „nėra informacijos“ (interviu Nr.5, p. 128).

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, taip pat pripažino ir įvardino

paslaugų poreikį: vienas tiriamasis kalbėjo, kad jam reikalinga specialisto pagalba „pasikalbėti su

specialistu – profesionalu, nes jis turėtų atsakymus į mano klausimus“, „nežinau kas galėtų padėti,

nes neturiu informacijos“, „pas bet ką neklausčiau, nes ne visi turi informacijos, kiek jos turi

profesionalai savo srities“(interviu Nr.10, 78,79, 80-81) ir teigia, kad informacija padeda apsispręsti

„Mano apsisprendimą sustiprino gimnazijoje paskelbta informacija apie studijų programas

ir ko reikia, kad įsigytum norimą profesiją“, „internete susiradau informaciją ir apie nieką kitą

nebegalvoju“ (interviu Nr.10, p.27-28,29-30). ). Kitas tiriamasis taip pat pripažino, kad pasirengęs

ieškoti pagalbos, nes jam labai sunku, kai sekasi visose srityse:„ kai viskas sekasi, sunkiau su

pagalba“, „reikės ieškoti profesionalų, kurie man suteiktų informacijos“, „padėtų man viską labiau

suprasti“ (interviu Nr.8, p. 107, 108). Kita tiriamoji pripažįsta, kad reikės ieškoti pagalbos

„mokytojų pabandyčiau, nemanau, kad jie nepalaikytų, jei aš tikrai to norėsiu“, „žinau, kad dėl

tokio svarbaus sprendimo tikrai neklausiu draugių nuomonės, draugėms tikrai nepatikėčiau“

(interviu Nr.9, p.81,82-83).

Apibendrinant, galima teigti, kad ketvirta hipotezė pasitvirtina, nes nustatytas paslaugų ir

informacijos poreikis tiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikams, priimant karjeros sprendimus

Tiriamieji pripažino, kad jiems reikalinga pagalba ir trūksta informacijos. Tiriamiems socialinės

59

rizikos vaikams stinga informacijos apie profesijų pasaulį, jie turi profesijos pasirinkimo ir karjeros

sprendimų priėmimo sunkumų. Analizuojant tyrimo duomenis, nustatytas paslaugų ir pagalbos

poreikis, kurį tenkinti galėtų sukurtas sistemingas ir nuoseklus paslaugų teikimo modelis.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikams, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų

grupei, nustatytas paslaugų, pagalbos ir informacijos poreikis, kurį tenkinti galėtų sukurtas

sistemingas ir nuoseklus paslaugų teikimo modelis. Analizuojant tyrimo duomenis, pastebėta, kad

socialinės rizikos vaikai ir vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akcentuoja

patarimų, palaikymo, pokalbių ir informacijos svarbą, tačiau jie sunkiai įsisąmonina karjeros

sprendimų priėmimo esmę, kaip sistemingo ir nuoseklaus proceso.

4.4. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

Prieš tai buvo pateikta tyrimo duomenų analizė, kuri atskleidė socialinės rizikos šeimų

vaikų karjeros sprendimų savitumus pagal iškeltas hipotezes.

1.Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimai atspindi jų socialinius ir

asmeninius interesus. Tiriami socialinės rizikos šeimų 14 – 15 metų vaikai (skaidrinimo etapas)

pažintiniame procese profesinius lūkesčius ir tikslus formuluoja remiantis asmenine patirtimi,

stebint artimiausią socialinę aplinką ir jų įtaka pageidaujamiems profesiniams siekiams bei

socialiniams ir asmeniniams interesams atspindėti. Šeimoje išgyventi ankstyvieji patyrimai ir

artimiausios socialinės aplinkos ypatumai, tiriamus socialinės rizikos šeimų vaikus motyvuoja

profesijos įsigijimą ir profesinius lūkesčius sieti su materialine gerove ir socialiniais interesais, t.y.

galimybe ateityje išlaikyti šeimą, negyventi skurde ir gyventi be skolų. Profesinėje veikloje

socialinės rizikos šeimų vaikams svarbi gera savijauta, kiti tiriamieji profesijos įsigijimą ir

profesinius lūkesčius sieja su mokymosi sunkumais, patinkančiu darbu, noru būti vadovu, nenoru

sunkiai dirbti ir galimybe išeiti iš tėvų namų.

Vaikai, nepriklausantys socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, profesinius lūkesčius sieja ir

vienodą reikšmę teikia keliems aspektams: materialinei gerovei, t.y. užmokesčiui už darbą ir norui

pasiturimai bei gerai gyventi, pagalbą kitiems ir prasmingai veiklai. Tiriamieji pažymi, kad

visuomenėje turi dirbti visi sveiki žmonės, išskiriamas bendradarbiavimo su kitais poreikis.

Tiriamųjų profesiniai lūkesčiai siejami su asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą,

savo sugebėjimus pritaikyti darbe, kurti šeimą, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti

didesnį pasitikėjimą savimi, turėti gerą darbą ir saugiai jaustis.

2.Socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros sprendimus.

Pastebėta, kad tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai priima nepamatuotus karjeros sprendimus.

Tiriamieji polinkius ir interesus sieja su profesinėmis aspiracijomis, bet neadekvačiai ir

60

neracionaliai vertina savo gebėjimus ir galimybes, sunkumų mokykloje ir ribotų galimybių nesieja

su numatoma profesine veikla, nežino pasirinktų profesijų ypatumų ir kaip priimtus sprendimus

įgyvendinti realiame gyvenime. Kiti tiriami socialinės rizikos vaikai nežino kokią profesiją norėtų

rinktis, tačiau profesijos rinkimosi procese tiriamieji (bandomasis periodas) išskyrė mėgstamas

veiklos sritis. Pastebima tendencija, kad tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų socialinis ir

visuomeninis funkcionavimas sutrikęs, dėl juos supančios socialinės aplinkos yra sunkiau įtvirtinti

savo tapatumą. Silpni ir trapūs ryšiai su aplinkiniais, riboja vaikų galimybes realizuoti save

įvairiose srityse ir papildomoje veikloje, silpnina jų pasitikėjimą savimi. Tikėtina, kad užsitęsus

paauglystės laikotarpio krizei ir neįtvirtinus tapatumo, tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai priims

neracionalius karjeros sprendimus.

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pasirinktoms profesijoms

išskyrė daugiau alternatyvių profesijų, nei socialinės rizikos šeimų vaikai. Vaikai, nepriskiriami

socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, pomėgius, interesus ir papildomą veiklą sieja su profesinėmis

aspiracijomis, įvardija savo stiprybes, pasirinktą profesiją sieja su komunikaciniais, analitiniais,

moksliniais (išradimų), meniniais gebėjimais ir gebėjimais informacinių technologijų srityje.


šeimų vaikų grupei, save realizuoja skirtingose papildomose veiklose, akcentuoja savo asmeninius

laimėjimus bei sėkmes mokykloje ir kitoje veikloje, kurie padeda pažinti save ir priimti racionalius


3.Socialinės rizikos šeimų skurdūs ir silpni tarpasmeniniai santykiai turi įtakos

socialinės rizikos šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus. Socialinės

rizikos šeimų vertybių devalvacija, tėvų gyvenimo stilius, silpni vidiniai ir išoriniai ryšiai bei

skurdūs tarpasmeniniai santykiai su šeimos nariais ir aplinkiniais, turi įtakos socialinės rizikos

šeimų vaikams priimant nepamatuotus karjeros sprendimus. Tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų

silpni ryšiai su šeimos nariais sukelia vaikams įtampą, jie jaučia didelį vidinį slėgį ir bejėgiškumą,

kurie trukdo adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje.Tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų

išgyvenimai ir išsakytos nuoskaudos atskleidžia jų pažeidžiamumą, vidinės pusiausvyros nebuvimą

ir socialinės adaptacijos problemas. Jų emocinė būsesna atsispindi pasakojimuose apie skaudžią

patirtį ir sunkumus būnant nepasiturinčių tėvų vaiku, įvairias baimes, nereikalingumo jausmą ir

tikėjimą, kad užsienyje pasiseks, nepasitenkinimą pasiturinčių tėvų vaikais ir jų elgsena,

išgyvenimus dėl aplinkinių kritikos ir sunkumų mokykloje bei artimųjų netekties. Šios patirtys,

vidinė sumaištis ir pagalbos stoka, gali turėti įtakos tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų

socialinei izoliacijai ir neracionalių karjeros sprendimų priėmimui. Atrodo, kad tiriamų socialinės

rizikos šeimų vaikų nesaugumo jausmas ir pažeidžiamumas, turi įtakos vaiko kaltinimams sau ir

aplinkiniams. Vaikas jaučia įtampą dėl jam keliamų reikalavimų, kuriuos sunku įvykdyti, o

61

aplinkiniai neįvertina vaiko ribotų galimybių bei neatsižvelgia į individualius poreikius. Vaiko

savęs ir kitų kaltinimas atspindi jo savijautą, o nuoseklaus rūpinimosi ir saugumo stoka trikdo jo

vidinę pusiausvyrą, jis tampa priešiškas aplinkai, kurią kaltina dėl savo nesėkmių.


šeimų vaikų grupei, akcentuoja vaikų ir tėvų gerus tarpusavio santykius, kurie paremti tėvų

autoritetu, palaikymu, poreikių tenkinimu, skatinimu ir meile vaikams. Reikšminga tai, kad trys

tiriamieji išskyrė tėvo vaidmens jų gyvenime svarbą ir teigiamą tėvo pavyzdį vaikui. Palankus

mikroklimatas šeimoje, saugi ir stimuliuojanti aplinka bei teigiamos emocijos stiprina vaiko

savivertę, įgalina jį adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje bei priimti pamatuotus karjeros

sprendimus. Pastebėta, kad kontrolinės grupės vaikai patiria sunkumus galvojant apie ateitį, jaučiasi

sutrikę dėl profesijos pasirinkimo ir išgyvena baimę dėl egzaminų, tačiau kiekybiškai negatyvių

jausmų jie patiria gerokai mažiau, nei tiriami socialinės rizikos vaikai, jiems yra mažiau kliūčių

priimant racionalius karjeros sprendimus.

4.Socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės rizikos šeimų

vaikams priimant karjeros sprendimus. Tikėtina, kad tiriamiems socialinės rizikos šeimų

vaikams, priimant karjeros sprendimus, reikalinga pagalba. Tyrimo duomenimis, socialinis

darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis, vaiko karjeros sprendimų priėmimo procese

nedalyvauja. Galima teigti, kad socialinio darbuotojo intervencija ir pagalba yra būtina socialinės

rizikos šeimų vaikams priimant karjeros sprendimus, jam dalyvaujant sprendimų priėmimo procese,

kuriame nedalyvauja šeimos nariai ir aplinkiniai.

Tiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikams, priimant karjeros sprendimus, nustatytas

paslaugų ir informacijos poreikis. Apžvelgus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad tiriamiems

socialinės rizikos vaikams stinga informacijos apie profesijų pasaulį, jie turi profesijos pasirinkimo

ir karjeros sprendimų priėmimo sunkumų.

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akivaizdžiai daugiau sulaukia

pagalbos ir stimuliavimo iš šeimos narių ir aplinkinių, nei socialinės rizikos šeimų vaikai. Tačiau

galima teigti, kad šie veiksniai labiau tenkina vaiko pripažinimo ir saviraiškos poreikį, o ne

karjeros sprendimų priėmimo sistemingą ugdymą (įgalinimą), matavimą ir vertinimą pagalbos

teikimo procese.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikams, kurie nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų

grupei, nustatytas paslaugų, pagalbos ir informacijos poreikis, kurį tenkinti galėtų sukurtas

sistemingas ir nuoseklus paslaugų teikimo modelis.

Apibendrinant galima teigti , kad socialinės rizikos vaikai ir vaikai, nepriskiriami

socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akcentuoja patarimų, palaikymo, pokalbių ir informacijos

62

svarbą, tačiau neįžvelgia ir neįsisąmonina karjeros sprendimų priėmimo esmės, kaip sistemingo ir

nuoseklaus proceso.

4.5. Diferencinio - diagnostinio tyrimo (pagal E. Klimovą) analizė

4.5.1. Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą

Renkantis profesiją, svarbu atsižvelgti į žmogaus interesus ir polinkius. Polinkį apibūdina

teigiama vidinė motyvacija veiklai. Psichologinį polinkių pagrindą sudaro pastovūs asmens veiklos

poreikiai, t.y. būsena, kai žmogų domina ne tik rezultatas, bet pats veiklos procesas, darbo objektas.

Darbo objektas yra tai, su kuo žmogus dirba ir į ką nukreipta jo veikla. Plačiąja prasme

darbo objektas yra gyvoji ir negyvoji gamta. Metodikos sudarytojas E. Klimovas suskirstė profesinę

veiklą į penkias sritis pagal pagrindinį darbo objektą.6

Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą.

15 lentelė. Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą

Socialinės rizikos šeimų vaikai

Profesijų tipas (G) Žmogus-Gamta

(T) Žmogus-Technika

(Ž) Žmogus-Žmogus

(ŽS) Žmogus-Ženklų

sistema

(MV) Žmogus-

Meninis vaizdas Darbo objektai -gyvi

organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai

-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos energija

-žmonės, -žmonių grupės, kolektyvai

-sąlyginiai ženklai, -šifrai, kodai, - natūralios ir dirbtinės kalbos

-meniniai vaizdai, - meno kūriniai, -meninės veiklos produktai

Tiriamasis Nr.1 22 21 18 9 16 Tiriamasis Nr.2 15 14 14 17 14 Tiriamasis Nr.3 21 17 15 18 18 Tiriamasis Nr.4 20 14 13 10 14 Tiriamasis Nr.5 20 18 18 19 23 Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų, grupei Tiriamasis Nr.6 8 16 11 12 17 Tiriamasis Nr.7 17 11 17 10 17 Tiriamasis Nr.8 12 12 9 9 12 Tiriamasis Nr.9 14 15 17 11 14 Tiriamasis Nr.10 11 11 12 18 12

Diferencinis – diagnostinis tyrimo metu socialinės rizikos šeimų vaikai turėjo galimybę

profesinę veiklą skirstyti į 5-ias sritis pagal pagrindinį darbo objektą ir iš pateiktų galimybių teikti

pirmenybę pageidaujam veiklos sričiai pagal pagrindinį darbo objektą. Tyrimo rezultatai parodė,

6 http://www.euroguidance.lt

63

kad socialinės rizikos šeimų vaikams labiausiai tinkantis ir labiausiai netinkantis profesijų tipas

yra: tinkantis profesijų tipas - „Žmogus-Gamta“ (22), netinkantis profesijų tipas – „Žmogus –

Ženklų sistema“ (9), (tiriamasis Nr.1); tinkantis profesijų tipas – „Žmogus – Ženklų sistema“ (17),

netinkantis profesijų tipas – „Žmogus-Technika“, „Žmogus-Žmogus“, „Žmogus-Meninis

vaizdas“(14), (tiriamasis Nr.2); tinkantis profesijų tipas – „Žmogus-Gamta“ (18), netinkantis

profesijų tipas – „Žmogus – Žmogus“ (15), ( tiriamasis Nr.3); tinkantis profesijų tipas – „Žmogus-

Gamta“(20), netinkantis profesijų tipas – „Žmogus–Ženklų sistema“ (10), ( tiriamasis Nr.4);

tinkantis profesijų tipas – „Žmogus-Meninis vaizdas“ (23), netinkantis profesijų tipas – „Žmogus–

Žmogus“, „Žmogus-Technika“ (18),( tiriamasis Nr.5).

Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad 3 socialinės rizikos šeimų vaikams labiausiai

tinkantis profesijų tipas yra „Žmogus–Gamta“, 1 tiriamajam – „Žmogus–Ženklų sistema“ ir 1

tiriamajam – „Žmogus-Meninis vaizdas“. Analizuojant gautus rezultatus, nustatyta, kad socialinės

rizikos vaikams labiausiai netinkantys profesijų tipai yra: „Žmogus-Žmogus“ (3), „Žmogus-

Technika“(2), „Žmogus – Ženklų sistema“(2), „Žmogus-Meninis vaizdas“(1). Trims tiriamiesiems

labiausiai netinkantis profesijų tipas yra „Žmogus-Žmogus“ ir tai galima sieti su bendravimo

sunkumais su šeimos nariais ir aplinkiniais bei saugumo poreikio netenkinimas. Pastebėta, kad

socialinės rizikos vaikai labiau orientuojasi į vieną profesinę sritį ir darbo objektą, vadinasi,

socialinės rizikos vaikai turi interesą ir teigiamą vidinę motyvaciją konkrečiai veiklai, o tai gali

sąlygoti juos supanti socialinė aplinka ir vaiko viltis ateityje gyventi kitaip, t.y. darniai sąveikaujant

su vidine ir išorine aplinka.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikams nepriskiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikų

grupei, labiausiai tinkantis ir labiausiai netinkantis profesijų tipas yra: tinkantis profesijų tipas -

„Žmogus-Gamta“ (22), netinkantis profesijų tipas – „Žmogus – Ženklų sistema“ (9), (tiriamasis

Nr.6); tinkantis profesijų tipas – „Žmogus – Ženklų sistema“, „Žmogus–Gamta“, „Žmogus-Meninis

vaizdas“ (17), netinkantis - „Žmogus – Ženklų sistema“(10), (tiriamasis Nr.7); tinkantis profesijų

tipas – „Žmogus – Technika“, „Žmogus–Gamta“, „Žmogus-Meninis vaizdas“ (17), netinkantis -

„Žmogus – Ženklų sistema“, „Žmogus-Žmogus“ (10), (tiriamasis Nr.8); tinkantis profesijų tipas –

„Žmogus – Žmogus“ (17), netinkantis - „Žmogus – Ženklų sistema“ (11), (tiriamasis Nr.9);

tinkantis profesijų tipas – „Žmogus – Ženklų sistema“(18), netinkantis - „Žmogus – Ženklų

sistema“, „Žmogus-Gamta“ (11), (tiriamasis Nr.10).

Trims vaikams, nepriskiriamiems socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, labiausiai

tinkantis profesijų tipas yra „Žmogus-Meninis vaizdas“ ir tai galima sieti su jų papildoma menine

veikla bei laimėjimais šioje srityje. Šiems vaikams labiausiai netinkantis profesijų tipas yra

„Žmogus – Ženklų sistema“. Atliekant tyrimo analizę, pastebėta, kad kontrolinė tiriamųjų grupė

orientuojasi ne į vieną profesinę sritį ir darbo objektą, bet į kelias profesines sritis. Pastebėtas

64

neryškus balų skirtumas tarp labiausiai tinkančio profesijos tipo ir labiausiai netinkančio profesijos

tipo. Galima daryti išvadą, kad, vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, blaškosi

profesinės veiklos sprendimuose ir dar nėra įsisąmoninę konkretaus profesinio sprendimo ir visa tai

galima sieti su jų pasiekimais ir laimėjimais įvairiose srityse bei dar nepakankama vidine

motyvacija profesinei veiklai, kai karjeros sprendimų priėmimo proceso bandomajame laikotarpyje

juos lydi sėkmė.

Apibendrinant galima teigti, kad tiriami socialinės rizikos šeimų vaikai, besirenkantys

vieną labiausiai tinkantį profesijos tipą, turi didesnę vidinę motyvaciją, didesnį interesą ir polinkį

vienai konkrečiai profesinei veiklai. Socialinės rizikos šeimų vaikai surinko daugiau balų vienai

pageidaujamai veiklos sričiai pagal pagrindinį darbo objektą, nei vaikai, nepriskiriami socialinės

rizikos šeimų vaikų grupei.

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, skirtingai nei socialinės rizikos

šeimų vaikai, orientuojasi ne į vieną profesinę sritį ir darbo objektą, bet į kelias profesines sritis ir

darbo objektus. Galima daryti išvadą, kad, vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų

grupei, blaškosi profesinės veiklos sprendimuose ir visa tai galima sieti su jų sėkminga

savirealizacija, pasiekimais ir laimėjimais įvairiose srityse (moksluose, papildomoje veikloje), kai

karjeros sprendimų priėmimo proceso bandomajame laikotarpyje juos lydi sėkmė.

Profesijų klasifikacija pagal tiriamojo pasirinktą ir tyrimo nustatytą darbo objektą

(lyginamoji analizė)

16 lentelė. Profesijų klasifikacija pagal tiriamojo pasirinktą ir tyrimo nustatytą darbo objektą

Socialinės rizikos šeimų vaikai Tiriamasis

Nr. Tiriamojo sprendimo priėmimas

Labiausiai tinkantis profesijų tipas

Suma Labiausiai netinkantis

profesijų tipas

Suma

Tiriamasis Nr.1

Žmogus – Žmogus (auklė) Alternatyva - nėra

Žmogus – Gamta

22 Žmogus – Ženklų sistema

9

Tiriamasis Nr.2

Žmogus – Ženklų sistema (IT specialistas) Alternatyva- mechanikas

Žmogus – Ženklų sistema

17 Žmogus – Meninis vaizdas Žmogus – Technika Žmogus – Žmogus

14 14 14

Tiriamasis Nr.3

Nežino kuo nori būti Alternatyva – mechanikas, vairuotojas

Žmogus – Gamta

21 Žmogus – Žmogus

15

Tiriamasis Nr.4

Žmogus – Technika (stalius) Alternatyva - statybininkas

Žmogus – Gamta

20 Žmogus - Žmogus 18

Tiriamasis Nr.5

Nežino kuo nori būti Alternatyvos –

Žmogus – Meninis vaizdas

23 Žmogus – Technika Žmogus - Žmogus

18 18

65

psichologė, menai, architektūra, dailės istorija, interjeras, ekonomika, buhalterija

Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei Tiriamasis Nr.6

Žmogus – Meninis vaizdas (muzikantė). Alternatyva - psichologė


17 Žmogus – Gamta

8

Tiriamasis Nr.7

Žmogus – Žmogus (žurnalistė). Alternatyva - nėra

Žmogus – Gamta Žmogus – Žmogus Žmogus – Meninis vaizdas

17 17 17


10

Tiriamasis Nr.8

Dvejoja dėl profesinių siekių. Alternatyvos - mokslininkas, muzikantas, gydytojas, teisininkas

Žmogus – Gamta Žmogus – Technika Žmogus – Meninis vaizdas

12 12 12

Žmogus – Ženklų sistema Žmogus – Žmogus

9 9

Tiriamasis Nr.9

Žmogus – Žmogus (advokatė). Alternatyva – policininkė

Žmogus – Žmogus

17 Žmogus – Ženklų sistema

11

Tiriamasis Nr.10

Žmogus – Ženklų sistema (IT specialistas). Alternatyvos – elektrikas, virėjas, informatikos mokytojas


18 Žmogus – Gamta Žmogus – Technika

11 11

Analizuojant socialinės rizikos šeimų vaikų profesijų klasifikaciją pagal pasirinktą ir

diferencinio–diagnostinio tyrimo nustatytą profesijų tipą ir darbo objektą, pastebėta, kad tiriamų

socialinės rizikos šeimų vaikų pasirinktų profesijų tipai neatitinka diferencinio – diagnostinio

tyrimo metodikos nustatytų ir labiausiai jiems tinkančių profesijų tipų pagal darbo objektus. Vieno

tiriamojo pasirinkta profesija atitinka diferencinio – diagnostinio tyrimo metodikos nustatytą ir

labiausiai jam tinkantį profesijos tipą pagal darbo objektą, tačiau tiriamojo neadekvatus savęs ir

galimybių įvertinimas (mokymosi sunkumai) galėtų būti svarstomas, ieškant alternatyvių

sprendimų.

Analizuojant vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, profesijų

klasifikaciją pagal pasirinktą ir diferencinio–diagnostinio tyrimo nustatytą profesijų tipą ir darbo

objektą, nustatyta, kad kontrolinės grupės tiriamųjų pasirinkti profesijų tipai atitinka diferencinio –

diagnostinio tyrimo metodikos nustatytiems ir labiausiai tinkantiems profesijų tipams pagal darbo

66

objektą. Tiriamųjų tikėtini lūkesčiai ir sprendimai sutampa su diferencinio–diagnostinio tyrimo

gautais rezultatais.

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų pasirinkti profesijų

tipai pagal darbo objektą neatitinka tyrimo nustatytiems ir labiausiai jiems tinkantiems profesijų

tipams pagal darbo objektą. Socialinės rizikos šeimų vaikai sunkiai įsisąmonina savo pasirinkimo

esmę ir atsakomybę už sprendimo įgyvendinimą, todėl jiems reikalinga socialinio darbuotojo

intervencija ir nuoseklus pagalbos teikimo modelis.

Tyrimo analizė atskleidė, kad vaikų, nepriskiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų grupei,

pasirinkti profesijų tipai pagal darbo objektą, atitinka tyrimo nustatytiems ir labiausiai jiems

tinkantiems profesijų tipams pagal darbo objektą. Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų

vaikų grupei, lengviau įsisąmonina savo pasirinkimo esmę ir pasižymi teigiama vidine motyvacija

veiklai.

4.5.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

Profesijų klasifikacija pagal pasirinktą ir tyrimo nustatytą darbo objektą (lyginamoji

analizė) Apibendrinant galima teigti, kad socialinės rizikos šeimų vaikai, besirenkantys vieną

labiausiai tinkantį profesijos tipą, turi didesnę vidinę motyvaciją, didesnį interesą ir polinkį vienai

konkrečiai profesinei veiklai. Socialinės rizikos šeimų vaikai surinko daugiau balų vienai

pageidaujamai veiklos sričiai pagal pagrindinį darbo objektą, nei vaikai, nepriskiriami socialinės

rizikos šeimų vaikų grupei.

Socialinės rizikos šeimų vaikų pasirinkti profesijų tipai pagal darbo objektą neatitinka

tyrimo nustatytiems ir labiausiai jiems tinkantiems profesijų tipams pagal darbo objektą. Socialinės

rizikos šeimų vaikai sunkiai įsisąmonina savo pasirinkimo esmę ir atsakomybę už sprendimo

įgyvendinimą, todėl jiems reikalinga socialinio darbuotojo intervencija ir nuoseklus pagalbos

teikimo modelis.

Apibendrinant galima teigti, kad vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų

grupei, skirtingai nei socialinės rizikos šeimų vaikai, orientuojasi ne į vieną profesinę sritį ir darbo

objektą, bet į kelias profesines sritis ir darbo objektus. Galima daryti išvadą, kad, kontrolinės grupės

vaikai blaškosi profesinės veiklos sprendimuose ir visa tai galima sieti su jų sėkminga

savirealizacija, pasiekimais ir laimėjimais įvairiose srityse (moksluose, papildomoje veikloje), kai

karjeros sprendimų priėmimo proceso bandomajame laikotarpyje juos lydi sėkmė.

Tyrimo analizė atskleidė, kad kontrolinės grupės vaikų pasirinkti profesijų tipai pagal

darbo objektą, atitinka tyrimo nustatytiems ir labiausiai jiems tinkantiems profesijų tipams pagal

darbo objektą. Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, lengviau įsisąmonina

savo pasirinkimo esmę ir pasižymi teigiama vidine motyvacija veiklai.

67

IŠVADOS

1. Socialinės rizikos šeimų vaikų požiūrio į profesijos reikalingumą savitumai. Tyrimo

duomenys leidžia teigti, kad socialinės rizikos šeimų vaikai profesijos įsigijimą ir profesinius

lūkesčius sieja su materialine gerove ir socialiniais interesais, t.y. galimybe ateityje gauti užmokestį

už darbą, išlaikyti šeimą, negyventi skurde ir gyventi be skolų. Tiriami socialinės rizikos šeimų

vaikai turi didesnę vidinę motyvaciją, interesą ir polinkį vienai konkrečiai profesinei veiklai, nes

išskyrė po vieną labiausiai jiems tinkantį profesijos tipą.

Šio tyrimo duomenys leidžia teigti, kad kontrolinės grupės vaikai, profesinius lūkesčius

sieja ir vienodą reikšmę teikia keliems aspektams: materialinei gerovei, t.y. užmokesčiui už darbą ir

norui pasiturimai bei gerai gyventi ir socialiniams interesams, t.y. pagalbos teikimą kitiems,

prasmingai veiklai, išskiriamas bendradarbiavimo su kitais poreikis. Tiriamųjų profesiniai lūkesčiai

siejami su asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą, savo sugebėjimus pritaikyti

darbe, kurti šeimą, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti didesnį pasitikėjimą savimi,

turėti gerą darbą ir saugiai jaustis.

2. Socialinės rizikos šeimų vaikų profesijos pasirinkimo motyvai. Tyrimo duomenys rodo,

kad profesinėje veikloje socialinės rizikos šeimų vaikams svarbi gera savijauta, kiti tiriamieji

profesijos įsigijimą ir profesinius lūkesčius sieja su mokymosi sunkumais, patinkančiu darbu, noru

būti vadovu, nenoru sunkiai dirbti ir galimybe išeiti iš tėvų namų.

Nustatyti faktai leidžia teigti, kad kontrolinė tiriamųjų grupė profesinius lūkesčius sieja su

asmeniniais interesais ir motyvais: dirbti mėgiamą darbą, galimybe savo sugebėjimus pritaikyti

darbe, kurti šeimą, save realizuoti, profesiją sieti su polinkiais, įgyti didesnį pasitikėjimą savimi,

turėti gerą darbą ir saugiai jaustis.

3. Socialinės rizikos šeimų vaikų karjeros sprendimų priėmimo savitumai. Šio tyrimo

duomenys rodo, kad tiriami socialinės rizikos vaikai polinkius ir interesus sieja su profesinėmis

aspiracijomis, bet neadekvačiai vertina savo gebėjimus ir galimybes, sunkumų mokykloje ir jau

ribotų galimybių nesieja su numatoma profesine veikla, sunkiai paaiškina pasirinktų profesijų

ypatumus ir kaip priimtus sprendimus įgyvendinti realiame gyvenime.

Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad kontrolinės grupės tiriamieji savo pomėgius, interesus

ir papildomą veiklą sieja su profesinėmis aspiracijomis, įvardija savo stiprybes, pasirinktą profesiją

sieja su komunikaciniais, analitiniais, moksliniais (išradimų), meniniais gebėjimais ir gebėjimais

informacinių technologijų srityje, pasirinktoms profesijoms išskyrė daugiau alternatyvių profesijų.

68

Tiriamieji save realizuoja skirtingose papildomose veiklose, akcentuoja savo asmeninius

laimėjimus bei sėkmes mokykloje ir kitoje veikloje, kurie padeda pažinti save.

4. Šeimos narių ir aplinkinių pagalbos savitumai karjeros sprendimų priėmime. Tyrimo

duomenys leidžia teigti, jog tiriamų socialinės rizikos šeimų vaikų silpni ryšiai su šeimos nariais

sukelia vaikams įtampą, kuri trukdo adekvačiai mąstyti ir veikti socialinėje erdvėje. Tiriamieji

kaltina save ir kitus dėl nesėkmių, įvardija sunkumus, būnant nepasiturinčių tėvų vaiku, įvairias

baimes, nereikalingumo jausmą ir tikėjimą, kad užsienyje pasiseks, nepasitenkinimą pasiturinčių

tėvų vaikais ir jų elgsena, išgyvenimus dėl aplinkinių kritikos, įtampą dėl jiems keliamų

reikalavimų ir sunkumų mokykloje, o aplinkiniai neįvertina vaiko ribotų galimybių bei

neatsižvelgia į individualius kiekvieno poreikius.

Šio tyrimo duomenys rodo, kad kontrolinės grupės vaikai akcentuoja vaikų ir tėvų gerus

tarpusavio santykius, kurie paremti tėvų autoritetu, palaikymu, poreikių tenkinimu, skatinimu ir

meile vaikams. Kokybiškai reikšminga tai, kad trys tiriamieji išskyrė tėvo vaidmens jų gyvenime

svarbą ir teigiamą tėvo pavyzdį vaikui. Palankus mikroklimatas šeimoje, saugi ir stimuliuojanti

aplinka bei teigiamos emocijos stiprina vaiko savivertę, įgalina jį adekvačiai mąstyti ir veikti

socialinėje erdvėje. Pastebėta, kad kontrolinės grupės vaikai patiria sunkumus galvojant apie ateitį,

jaučiasi sutrikę dėl profesijos pasirinkimo ir išgyvena baimę dėl egzaminų, tačiau kiekybiškai

negatyvių jausmų jie patiria gerokai mažiau, nei tiriami socialinės rizikos vaikai, jiems yra mažiau

kliūčių priimant racionalius karjeros sprendimus.

5. Socialinio darbuotojo pagalba reikalinga socialinės rizikos šeimų vaikams, priimant

karjeros sprendimus. Tyrimo duomenys rodo, jog socialinės rizikos šeimų vaikams tikslinga būtų

teikti pagalbą ir paslaugas karjeros sprendimų priėmime, nes tiriamieji patiria sunkumų prisiimant

atsakomybę už profesijos rinkimąsi, tam tikrą konkretų sprendimą ir sprendimo įsisąmoninimo

esmę. Pagalbą, paslaugas ir informaciją galėtų teikti socialinis darbuotojas, taikydamas sisteminį ir

krizių intervencijos modelius.

Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad kontrolinės grupės vaikams reikalinga pagalba,

paslaugų ir informacijos teikimas. Vaikai, nepriskiriami socialinės rizikos šeimų vaikų grupei,

akivaizdžiai daugiau sulaukia pagalbos ir stimuliavimo iš šeimos narių ir aplinkinių, nei socialinės

rizikos šeimų vaikai. Tačiau galima teigti, kad šie veiksniai labiau tenkina vaiko pripažinimo ir

saviraiškos poreikį, o ne karjeros sprendimų priėmimo sistemingą ugdymą (įgalinimą), matavimą ir

vertinimą pagalbos teikimo procese.

Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad socialinės rizikos vaikai ir vaikai, nepriskiriami

socialinės rizikos šeimų vaikų grupei, akcentuoja patarimų, palaikymo, pokalbių ir informacijos

svarbą, tačiau neįžvelgia ir neįsisąmonina karjeros sprendimų priėmimo esmės, kaip sistemingo ir

nuoseklaus proceso.

69

REKOMENDACIJOS

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: 1. Svarstyti ir lanksčiai peržiūrėti socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis funkcijas,

numatant paslaugų teikimą socialinės rizikos šeimų vaikams, jų karjeros planavime.

2. Atsisakyti socialinio darbuotojo, kaip institucinio socialinės rizikos šeimos prižiūrėtojo

vaidmens, kuris „vykdo priežiūrą“. Priežiūros vykdymas ir kontrolė nepadeda kliento

veiklinimui ir įgalinimui.

Savivaldybių administracijoms:

1. Institucijos, atsakingos už paslaugų steigimą ir organizavimą, turėtų rasti galimybę pasiūlyti

didesnę paslaugų įvairovę socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams.

2. Teikiamas paslaugas priartinti prie paslaugų gavėjo ir užtikrinti jų prieinamumą kiekvienam.

Seniūnijoms:

1. Nustatyti teritorinėje bendruomenėje gyvenančių socialinės rizikos šeimų ir jų vaikų

poreikius.

2. Inicijuoti paslaugų įvairovę socialinės rizikos šeimų vaikams.

Socialiniams darbuotojams:

1. Darbui su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais, taikyti sisteminį ir krizių intervencijos

modelį, atsižvelgiant į atskiros šeimos specifinius bruožus ir kiekvieno vaiko poreikius.

2. Teikti pagalbą socialinės rizikos šeimų vaikams karjeros sprendimų priėmime.

70

LITERATŪRA

1. Almonaitienė J. Bendravimo psichologija. Kaunas: Technologija, 2001.

2. Antinienė D., Ausmanienė N., Jakštys J. ir kiti. Psichologija studentui. Kaunas: Technologija,

2000.

3. Baltrėnienė Z., Volbekienė V. Profesinės karjeros vadovas. Vilnius: Solertija, 1998. 4. Bajoriūnas Z. Šeimos edukologija. Vilnius:Jošara 1997.

5. Barlett. H.M.The Comon Base of Social Work Practice. New York: NASW, 1970.

6. Brazienė R., Guščinskienė J. Socialinės atskirties modeliai Lietuvoje. Filosofija//Sociologija.

Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2004, Nr.4.

7. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius: Margi raštai, 1996. 8. Bulotaitė L. Drauge su vaiku. Vilnius:Efrata, 2000.

9. Broom L. Sociologija. Kaunas: Littera Universitatis Vytauti Magni, 1992.

10. Chomentauskas G. Praktinės psichologijos pagrindai. Vilnius: Žmogaus studijų centras,

1996.

11. Furst M. Psichologija. Vilnius: Lumen, 1988.

12. Johnson L.C. Socialinio darbo praktika: bendrasis požiūris. Vilnius: VU Specialiosios

psichologijos laboratorija, 2001.

13. Jovaiša L. Profesinio konsultavimo psichologija. Vilnius :Agora, 1999.

14. Guščinskienė J., Kondrotaitė G. Socialinės rizikos šeimų problemos: Pagėgių savivaldybės

atvejo studija. Vilnius : Socialinis darbas. Mokslo darbai Nr.5(2), 2006.

15. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. Asmenybės ir bendravimo psichologija. Vilnius: Tyto

alba, 2002.

16. Giddens A. Modernybė ir asmens tapatumas. Vilnius: Pradai, 2000.

17. Grigas R. Socialinių įtampų Lietuvoje laukai. Vilnius: VPU, 1998.

18. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas: Šviesa, 1990.

19. Jacikevičius A. Siela. Mokslas. Gyvensena.Vilnius : Žodynas, 1994.

20. Höffner J. Krikščioniškasis socialinis mokymas. Vilnius: Aidai, 1996.

21. Kučinskienė R. Ugdymo karjerai metodologija.Klaipėda: KU leidykla, 2003.

22. Kviekienė G. Pozityvioji socializacija.Vilnius:VPU leidykla,2005.

23. Legkauskas V. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga, 2008.

24. Leliūgienė I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija, 1997.

71

25. Leliūgienė I. Juodeikaitė A. Socialinės aprėpties, kaip socialinės atskirties, alternatyvos

metodologiniai aspektai. Vilnius : Socialinis darbas. Mokslo darbai Nr.4(2), 2005.

24 Lietuvos Filosofijos ir Sociologijos Institutas. Lietuvos šeima. Vilnius, 1994-1995.

26. Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas. Pedagoginės psichologijos etiudai (2). Vilnius:

Eugrimas,1997.

27. Liobikienė T.N. Krizių intervencija. Kaunas: VDU Socialinio darbo institutas, 2006.

28. Luobikienė J. Sociologija : bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika : mokomoji knyga. -

Kaunas : Technologija, 2000.

29. Petkevičiūtė N. Karjeros valdymas: asmeninė individualioji perspektyva. Kaunas: VDU

leidykla, 2006.

30. Pluzek Z. Pastoracinė psichologija. Vilnius: Amžius, 1996.

31. Pociūtė B. Teoriniai profesinio pasirinkimo aspektai//Psichologija.Vilnius, 1997.

32. Pukelis K. Karjeros projektavimo gebėjimai žinių visuomenėje: nauji iššūkiai profesiniam

konsultavimui ir karjeros planavimui//Profesinis rengimas. Tyrimai ir realijos, Nr.6.

33. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis anglų – lietuvių kalbų žodynėlis praktikams. Vilnius,

1998.

34. Socialinis darbas: patirtis ir metodai 1(1). Kaunas: VDU leidykla, 2008.

35. Socialinis ugdymas (I). Vilnius: Baltijos kopija,1999.

36. StanišauskienėV.Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai. Kaunas:Technologija, 2004.

37. Suslavičius A. Socialinė psichologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 2006.

38. Sutton C. Socialinis darbas: bendruomenės veikla ir psichologija.Vilnius:VU,1999.

39. Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius: Elgada, 1995.

40. Vitkauskaitė D. Teoriniai socialinio darbo metodai. Šiauliai: Všį Šiaulių universiteto leidykla,

2001.

41. Willke H. Systemtheory. Stuttgart: Fisher, 1982.

42. Žalimienė L. Socialinės paslaugos.Vilnius: VU, 2003.

43. Žydžiūnaitė V. Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos. Vilnius: UAB Ciklonas,

2006.

44. Žmogaus socialinė raida. Vilnius: Homo liber, 2001.

45. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius: Margi Raštai, 2007.

46. Энциклопедия социальной работы. Москва: Центр общественных ценностей, 1994.

47. Prieiga per internetą 2008-08-10

:<http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/content.php?content=testas1>

48. Prieiga per internetą 2008-09-10: <http://www.autoinfa.lt/webdic/>

72

49. Prieiga per internetą 2008-09-20: <http://www.profesijupasaulis.lt>

50. Prieiga per internetą 2008-09-20: <http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/67741>

51. Prieiga per internetą 2008-09-20: <

<http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/1_Demogr_0811.doc?PHPSESSID=52237609c8317>

52. Prieiga per internetą 2008-09-20: <http://www.socmin.lt/index.php?-1700459252>

73

PRIEDAI

74

1 priedas 1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS

INTERVIU NR.1

Klasteris Tema Įrodymas Eil .Nr.

Žino kuo nori būti (auklė) Alternatyva - nėra

„ norėčiau dirbti aukle” „ aukle galėčiau dirbti, nes myliu mažus vaikus, man patinka su jais būti, saugoti juos“ „aš su vaikai galiu būti ilgai, jie man netrukdo klauso manęs, aš turiu kantrybės su jais būti“ „jei pasistengsiu ir gerai mokysiuos– pabaigti dvyliktą ir gal būti aukle“ „man patinka maži vaikai, aš moku su jais elgtis“ „ mama žino, kad man patinka vaikai ir, kad noriu būti aukle“

38 p. 42 – 43 p. 46 – 47 p. 58 – 59 p. 60 p. 103 p.

Negyventi skurde „kad jis galėtų išgyventi ir neskursti“ „kad turėtų pinigų vaikams nupirkti drabužių, pavalgyti“

1 – 2 p. 3 – 4p.

Gyventi be skolų „kai pinigų namuose nėra, tada reikia skolintis iš pažįstamų, giminių“ „jei dirbtum, tada nereikėtų skolintis ir skolų atidavinėti“ „ dirbti tokį darbą, kad nereikėtų iš kitų skolintis, kad jų liktų, o ne truktų“

3 – 4 p. 4 – 5 p. 5 -6 p.

1.Profesiniai lūkesčiai

Darbas turi patikti „profesija turi patikti, o ne, kad ją turėtum priverstinai“

12 p.

Tema. Žino kuo nori būti (auklė). Tiriamoji priėmusi sprendimą būti aukle, tačiau motyvai dėl

konkrečios profesijos labai paviršutiniški – vaikas pažymi, kad ji „ myli mažus vaikus, patinka

mažai vaikai, patinka su jais būti“. Interviu metu tiriamoji nepateikė racionalaus paaiškinimo apie

auklės profesiją ir šios profesijos ypatumus, neturi kitų pasirinkimo alternatyvų. Tiriamoji nežino

kaip priimtą sprendimą įgyvendinti realiame gyvenime, išryškėja savęs pažinimo stoka.

Tema. Negyventi skurde. Vieną iš motyvų, kodėl žmogui reikalinga profesija, tiriamoji paminėjo

„išgyventi ir neskursti“. Galima teigti, kad turėti profesiją – tai susikurti gerbūvį, kas leistų žmogui

gyventi pilnavertį gyvenimą ne socialinėje atskirtyje.

Tema. Gyventi be skolų. Tema „Gyventi be skolų“ atskleidžia tiriamosios šeimos gyvenimo modelį

ir šeimos materialinius sunkumus, kurių, turėdama profesiją, tiriamoji tikisi išvengti.

Tema. Darbas turi patikti. Tiriamajai buvo labai sunku paaiškinti kam žmogui reikalinga profesija,

ji paminėjo, kad pagrindinis motyvas renkantis profesiją – profesija turi patikti.

75

Apibendrinimas. Tiriamoji sunkiai galėjo paaiškinti profesijos reikšmę žmogaus gyvenime, tačiau

interviu metu išryškėjo tiriamosios noras dirbti patinkantį darbą ir siekį negyventi skurde ir gyventi

be skolų.

Klasteris Tema Įrodymas Eil.Nr.

Išgyvenimai dėl sunkumų mokykloje

„ aš kiekvienais metais galvoju, kaip man seksis mokykloje ir kad man sunku“ „man labai nesiseka mokslai, visada nesisekė“ „norėjo mane palikti antramečiauti“ „matematikoje visai nesigaudau, žaliuoju“ „ kiti dalykai irgi ne kas“ „ per pamokas nuobodžiauju“ „man nepatinka prie pamokų sėdėti“ „aš blogai mokinuosi ir man gali nepasisekti“

15 – 16 p. 17 p. 18 p. 20 p. 21 p. 22 p. 26 p. 53 p.

Baimė dėl profesijos pasirinkimo

„ aš bijau, kad galiu nepasiekti, tai ko noriu“ „bijau, kad man gali nepavykti, nes galiu nepasiekti apie ką svajoju “ „nepavyks niekur įsidarbinti“ „norėjau būti psichologe, reikia daug mokytis, nieko nepavyks“

7 – 8 p. 52 – 53 p. 28 p.

2.Vaiko jausmai

Baimė dėl ateities

„aš kartais pergyvenu dėl ateities ir yra šiek tiek jaudulio“ „net neįsivaizduoju, kas manęs laukia“ „nežinau, nelabai galvoju apie savo ateitį“

67 p. 29 p. 55 p.

Tema. Išgyvenimai dėl sunkumų mokykloje. Mokykloje mokinė mokosi pagal modifikuotą

programą, kuri leidžia paauglei ugdytis pagal jos gebėjimus ir galias. Nepaisant to, kad tiriamoji

įvardijama, kaip specialiųjų poreikių vaikas, ji mokykloje patiria nuolatinę baimę dėl nesėkmių

moksluose. Mergina jaučia įtampą, konfliktuoja pamokose, neatlieka namų darbų, praradusi

mokymosi ir pažinimo motyvaciją. Mergina pripažįsta, kad jai mokytis nuobodu ir neįdomu.

Tema. Baimė dėl profesijos pasirinkimo. Patirdama nesėkmes mokykloje, mergina jaučiasi nesaugi,

jaučia baimę dėl profesijos pasirinkimo „ aš bijau, kad galiu nepasiekti, tai ko noriu“.

Tema. Baimė dėl ateities. Išgyvendama baimę dėl nesėkmių mokykloje ir dvejodama savo

galimybėmis įsigyti norimą profesiją, mergina išgyvena baimę dėl ateities. Mergina jaučiasi nesaugi

ir sutrikusi dėl nežinomybės ir ribotų savo galimybių, išryškėja paauglės nepasitikėjimas savimi ir

savo jėgomis.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Vaiko jausmai“ galima teigti, kad vaiko nuolatinis

baimės išgyvenimas (dėl sunkumų mokykloje, dėl profesijos pasirinkimo ir ateities) silpnina, o ne

stiprina bręstančią asmenybę.

76


Šeimos nariai šiek tiek pataria (patarimai neadekvatūs vaiko gebėjimams)

„ padeda mama“ „mama man pataria pabaigti dešimt klasių, o paskui dar galėsi ir dvyliktą klasę pabaigti“ „močiutė yra kalbėjusi, kad turiu pasistengti ir pabaigti dešimtą klasę, paskui dvyliktą klasę ir įstoti į kokį nors universitetą“ „mama sako, kad man palengvino programą, o aš vis tiek nieko nesugebu“

70 p. 70 -71 p. 73 – 76 p. 25 p.

3. Pagalbos poreikis

Aplinkinių pastangos padėti

„su auklėtoja važiavom į darbo biržą“ „draugė sako, kad man tiktų dirbti aukle“ „auklėtoja man stengiasi padėti, socialinė pedagogė“ „galėčiau pasitarti su savo drauge“ „su auklėtoja kalbėjomės apie profesijas“

39 p. 64 – 65 p. 78 – 79 p. 113 p. 125 p.

Tema. Šeimos nariai šiek tiek pataria (patarimai neadekvatūs vaiko gebėjimams). Šeimos nariai

nepakankamai objektyviai vertina paauglės gebėjimus (pabaigti dvylika klasių ir stoti į kokį nors

universitetą), patarimai neadekvatūs vaiko gebėjimams. Šeimoje apie profesijos pasirinkimą mažai

kalbama. Tai gali turėti įtakos vaikui priimant neadekvačius karjeros sprendimus.

Tema. Aplinkinių pastangos padėti. Interviu metu išryškėjo, kad su paaugle apie profesijos

pasirinkimą kalbasi klasės auklėtoja, socialinė pedagogė, tačiau šie pokalbiai daugiau momentiniai,

o ne sisteminiai, kurie galėtų padėti merginai priimti pamatuotus karjeros sprendimus.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad išryškėjo pagalbos

poreikis paauglei priimant karjeros sprendimus ir stiprinti savęs pažinimo bei planavimo

gebėjimus, informuotumą apie profesijas.

Klasteris Tema Įrodymas Eil. Nr.

4. Bendravimas

šeimoje ir su

aplinkiniais

Mama mažai bendrauja

su vaiku

“ mama neturi kantrybės su vaikais - ji vis kur nors išlekia” „su savo vaikais aš visada sėdėčiau prie pamokų, kad jie ko nors išmoktų ir blogai nesijaustų“ „su mama nelabai dažnai matausi, ji dabar dirba, kartais su draugėmis kur nors susitinka“

47 – 48 p. 68 – 69 p. 105 p.

77

Tėvas nebendrauja su

vaiku

„su tėvu nebendrauju, jis turi kitą šeimą“ „jis niekada mumis nesirūpino, dabar alimentų nemoka“

93 p. 94 p.

Išgyvenimai dėl brolio

kritikos

„brolis sako, kad aš nieko nemoku“ „brolis sako, kad man niekada niekas nesiseka ir, kad nepasiseks“

81 p. 82 p.

Išgyvenimai dėl

aplinkinių kritikos

„visiems aš užkliūnu, net ir mokykloje“ „ nesutariu su rusų k. mokytoja, ji nenori manęs priimti į pamokas“ „ji visada mato tik mane ir rėkia“ „mane skundžia“ „mamos sesuo sako, kad man nepasiseks“ „ji visaip sako – tu nemoki, tau neišeis, visokius negražius žodžius vartoja“ „visi prie manęs lenda, visiems aš užkliūnu“ „klasiokai sakė, kad aš daug kam nepatinku, nesuprantu- kodėl “

82 p. 83 -84 p. 85 p. 86 p. 88 p. 89 – 90 p. 121 p. 123 p.

Tema. Mama mažai bendrauja su vaiku. Vaikas išgyvena dėl nepakankamo bendravimo su mama,

dėl to blogai jaučiasi. Vaikui trūksta bendravimo su mama ir palaikymo. Skurdūs tarpasmeniniai

santykiai nepadeda vaikui jaustis reikalingu ir įvertintu.

Tema. Tėvas nebendrauja su vaiku. Vaikas išgyvena ir jaučia nuoskaudą, kad tėvas sukūrė kitą

šeimą, nebendrauja ir nesirūpina vaikais.

Tema. Išgyvenimai dėl brolio kritikos. Interviu metu išryškėjo, kad mergina išgyvena dėl vyresnio

brolio kritikos jos atžvilgiu. Jos santykiai su broliu komplikuoti ir paremti sesers ignoravimu,

kritika ir negatyviomis nuostatomis.

Tema. Išgyvenimai dėl aplinkinių kritikos. Interviu metu išryškėjo, kad mergina išgyvena dėl

aplinkinių (mamos sesers, mokytojos, klasiokų) priešiškumo jos atžvilgiu. Jos santykiai su

aplinkiniais paremti įtampa ir tai įtakoja paauglės menkavertiškumo jausmą, kuris neretai

pasireiškia agresija prieš aplinkinius.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais“, kad šeimos

narių skurdūs tarpasmeniniai santykiai turi įtakos žemai savivertei. Netvirti emociniai ir socialiniai

ryšiai su aplinka įtakoja nesėkmingą integravimąsi į visuomenę.

78


INTERVIU NR.2

Klasteris Tema Įrodymas Eil..Nr.

Žino kuo nori būti (kompiuterių specialistas) Alternatyva - mechanikas

„norėčiau būti kompiuteristu, žadu juo būti“ “ juo būsiu, nes man sekasi, aš ir dabar tuo užsiimu” „ tvarkau kompiuterius, remontuoju“ „atsiranda žmonių, kuriems taisau kompiuterius“ „kompiuteristams reikalingos anglų k., matematikos ir lietuvių kalbos žinios, bet jie man nėra labai svarbūs, man ir be jų viskas sekasi labai gerai“ „jei nepavyktų – kurčiau ką nors savo“ „galėčiau būti koks mechanikas“ „būsiu programuotojas, turėsiu šeimą, gal ir vaikų“

34 p. 34 - 35 p. 35 – 36 p. 42 – 43 p. 51 p. 54 p. 55 p. 99 p.

Gera savijauta

„ reikalinga, kad gerai jaustumeisi“ „žinotum, kad esi naudingas“ „kad tavo darbas reikalingas“ „darbą dirbti koks tau labiau patinka“

1 p. 2 p. 2 p. 5 p.

Užmokestis už darbą

„ labai svarbu, kad galėčiau uždirbti daug pinigų“ „sesuo dirbo nuo ryti ligi vakaro, o uždirbo tik septynis šimtus litų“ „jei pasamdytų kokia firma, pabandyčiau pas juos dirbti, jei tik gerai mokėtų“ „paskui aš uždirbsiu daug pinigų“

3 p. 3 - 4 p. 52 – 53 p. 103 p.


Daiktų įsigijimas „nusipirkti gerą mašiną „ „nusipirkti gerą aparatūrą “

3 p. 4 p.

Tema. Žino kuo nori būti (kompiuterių specialistas. Vaikinas mokosi pagal modifikuotą programą,

jis įtrauktas į specialiųjų poreikių vaikų sąrašą. Interviu metu vaikinas ne kartą kalbėjo apie

sunkumus mokykloje, tačiau yra priėmęs sprendimą būti kompiuterių specialistu („kompiuteristu“),

kaip alternatyvą rinktųsi mechaniko profesiją. Paauglys nežino kaip priimtą sprendimą įgyvendinti

realiame gyvenime, nežino kur galėtų įsigyti profesiją ir kokie reikalavimai keliami kompiuterių

specialistams.

Kaip alternatyvą, jei nepavyktų tapti kompiuterių specialistu, pasirinko mechaniko specialybę arba

galimybę ateityje kurti savo verslą.

79

Tema. Gera savijauta. Vaikinas paminėjo, kad profesiją svarbu įsigyti ir dirbti tai, kas patinka.

Darbe labai svarbu gera savijauta ir galimybė dirbti pagal gebėjimus, žmogui savo darbe svarbu

jaustis naudingam ir reikalingam.

Tema. Užmokestis už darbą. Vienas iš pagrindinių motyvų renkantis profesiją – užmokestis už

darbą. Vaikinas darbo užmokestį įvardina, kaip vieną iš pagrindinių veiksnių renkantis profesiją.

Tema. Daiktų įsigijimas. Tiriamajam profesijos įsigijimas reikalingas dėl daiktų ( gera mašina,

gera aparatūra) įsigijimo ir turėjimo.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad profesijos

pasirinkimo motyvai ir pažinimo procesas paremtas vertybinėmis nuostatomis (materialinė nauda,

daiktų įsigijimas) bei asmeninėmis aspiracijomis (būti naudingu, reikalingu, gerai jaustis). Išryškėja

pageidaujamų profesijų grupės kontūrai ir pagalbos poreikis priimant karjeros sprendimus.

Tiriamasis neatsirenka ir tinkamai nepasinaudoja informacija, nerealistiškas darbo pasaulio

suvokimas trukdo mokymosi pasiekimus sieti su profesinėmis galimybėmis.


Kaltinimai dėl vaikui keliamų reikalavimų

„man nesiseka mokslai“ „iš manęs visi visko reikalauja“ „ten irgi reikalauja, bet ne taip, kaip čia“ „čia turi būti geriausias“ „ visi, kas netingi visko reikalauja“ „man čia sunku bus pabaigti, todėl planuoju išvykti“

15 p. 15 p. 20 p. 20 p. 24 p. 68 p.

2. Kaltinimai aplinkai

Kaltinimai dėl kitiems keliamų reikalavimų

„čia per daug reikalauja iš žmonių, per daug spaudžia“ „visi visko reikalauja iš visų“

14 - 15 p. 16 p

Tema. Kaltinimai dėl vaikui keliamų reikalavimų. Tiriamasis kalbėjo apie aplinkinių vaikui

keliamus per didelius reikalavimus „iš manęs visi visko reikalauja“, kuriuos jam per sunku pakelti,

nesiseka mokslai. Vaikas jaučia įtampą ir nerimą „nes čia turi būti geriausias“, o jam geriausiu

nepavyksta būti.

Tema. Kaltinimai dėl kitiems keliamų reikalavimų. Tiriamasis kalbėjo apie keliamus reikalavimus

ne tik jam. Vaikas mato , kad ir aplinkiniams keliami per dideli reikalavimai „čia per daug

reikalauja iš žmonių, per daug spaudžia“

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Kaltinimai aplinkai“ galima teigti, kad aplinkoje, kurioje

jis gyvena, vaikas išgyvena įtampą ir vidinę sumaištį dėl jam ir aplinkiniams keliamų reikalavimų.

paauglys ketina išvykti iš šalies, nemato kitų pasirinkimo alternatyvų

80


Nereikalingumo jausmas

„aš nelabai matau save Lietuvoje“ „čia ne taip kaip užsienyje“

11 p. 14 p.

Baimė nerasti norimo darbo

„čia, jei nebaigsi dvylikos klasių, bus labai sunku susirasti darbą tokį, kokį nori“

12 - 13 p.

3. Vaiko jausmai

Tikėjimas, kad užsienyje pasiseks

„galvoju važiuoti į užsienį“ „neužilgo mes gal išvažiuosim“ „kai atvažiuoji, tenai iš karto gali mokytis“ „Londone nėra jokių problemų, ypač jei tu mokaisi, nesvarbu, gerai ar blogai“ „Londone pabaigčiau mokslus, susirasčiau darbą“ „Anglijoje planuoju mokytis“ „vyksiu į Ameriką, ten pasiliksiu gyventi ir dirbti“

11 p. 70 -71 p. 19 - 20 p. 18 p. 28 p. 70 -71 p. 101 p.

Tema. Nereikalingumo jausmas. Vaikas savo šalyje jaučiasi nereikalingas ir nesaugus, savo ateities

nesieja su Lietuva, vildamasis, kad kitur jis jausis reikalingas.

Tema. Baimė nerasti norimo darbo. Vaikas vadovaujasi neobjektyvia informacija manydamas, kad

norint įsigyti kompiuterių specialisto profesiją, jam būtinai reikia pabaigti dvyliktą klasę ‚jei

nebaigsi dvylikos klasių, bus labai sunku susirasti darbą tokį, kokį nori“. Informacijos stoka įtakoja

nepamatuotą sprendimą išvykti.

Tema. Tikėjimas, kad užsienyje pasiseks. Jausdamasis nereikalingas savo šalyje, vaikas tiki ir turi

viltį, kad kitur jam pavyks mokytis ir dirbti mėgiamą darbą. Vaikas vadovaudamasis neobjektyvia,

vienpusiška informacija (sakė pusbrolis, skaičiau internete ir kt.) ir neįvertinęs savo galimybių

priima neracionalius ateities sprendimus

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Vaiko jausmai“ ir 3 temas galima teigti, kad išryškėja

pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikas ketina emigruoti iš šalies: jaučiasi nereikalingas Lietuvoje,

baimė nerasti norimo darbo ir tikėjimas,kad užsienyje jam labiau seksis.Tiriamasis neatsirenka ir

tinkamai nepasinaudoja informacija, nerealistiškas darbo pasaulio suvokimas trukdo mokymosi

pasiekimus sieti su profesinėmis galimybėmis. Dėl įtampos, vidinės sumaišties ir jam keliamų

reikalavimų vaikas ketina išvykti iš šalies, nemato kitų pasirinkimo alternatyvų.

81


Nenoras bendrauti su

bendraamžiais

“ nieko nenoriu, nežinau net kaip paaiškinti“ „iš pamokų nebėgu – neturiu su kuo“ „su klasiokais mažai bendrauju, nes jie man neįdomūs“

25 p. 82 p. 83 p.

4. Bendravimas

šeimoje ir su

aplinkiniais

Nenoras bendrauti su

tėvu

„su tėvu nesutariu, nepatinka jis man“ „jo vis nėra namuose, dingsta kažkur arba geria“ „tėvas nelabai domisi manimi ...ir domėjosi”

42 p. 45 p. 86 p.

Tema. Nenoras bendrauti su bendraamžiais. Tiriamasis pažymėjo, kad jis nebendrauja su

bendraamžiais, nes jie jam neįdomūs, klasės gyvenime jis nedalyvauja, po pamokų bėga į namus ir

bendrauja virtualiame pasaulyje.

Tema. Nenoras bendrauti su tėvu. Interviu metu išryškėjo, kad vaikinas namuose bendrauja tik su

mama, su tėvu vaikinas nebendrauja dėl jo nebuvimo namuose, girtavimo ir nesirūpinimo šeima.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais “, kad skurdūs

tarpasmeniniai santykiai su tėvu ir aplinkiniais turi įtakos priimant nepamatuotus karjeros

sprendimus ir žemai vaiko savivertei.

82

3 priedas

1.DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS

INTERVIU NR.3


Užmokestis už darbą „ kad normaliai uždirbtum pinigų“ „uždirbčiau daug pinigų “ „be pinigų nieko nenusipirksi“ iš pašalpų nelabai ką vaikams gali nupirkti“ „pinigų vis neužtenka“ „neblogai uždirba“

1 p. 15 p. 16 p. 17 p. 18 p. 28 p.

Noras atsiskirti nuo tėvų

„užsidirbęs galėčiau atsiskirti nuo tėvų ir gyventi“ „be jų būtų smagiau“ „“kuo greičiau kur nors išeiti“

1 p. 2 p. 7 p.


Mokymosi sunkumai „man labai sunku mokytis, aš nieko nesuprantu“ „užduotys visokios, nieko nesuprantu“ „pamokose pasėdžiu ir viskas“ „įdomiausios man būna pertraukos“

8 p. 9 p. 63 p. 64 p.


darbą. Vaikinas darbo užmokestį įvardina, kaip vieną iš pagrindinių veiksnių renkantis profesiją.

Šeimą dažnai kamuoja materialiniai nepritekliai , todėl materialinė gerovė yra paauglio siekiamybė,

nes „be pinigų nieko nenusipirksi“.

Tema. Noras atsiskirti nuo tėvų . Vieną iš pagrindinių motyvų įgyjant profesiją, tiriamasis įvardija,

kad užsidirbęs pinigų, jis galėtų išeiti iš tėvų namų, „nes be jų būtų smagiau“. Palikęs tėvų namus,

vaikinas viliasi gyventi geriau nei jo tėvai.

Tema. Mokymosi sunkumai. Tiriamasis akcentuoja, kad jam labai sunku mokytis ir įvardija

problemas „ nieko nesuprantu“, todėl ketina kuo greičiau įgyti profesiją, kuri jo manymu, išvaduos

nuo mokymosi problemų.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad užmokestis už

darbą, noras atsiskirti nuo tėvų ir mokymosi sunkumai – tai pagrindiniai motyvai, kodėl tiriamasis

nori kuo greičiau įsigyti profesiją. Tiriamojo profesijos pasirinkimo motyvai ir pažinimo procesas

paremtas vertybinėmis nuostatomis (materialiniai ištekliai), išgyventa negatyvia patirtimi šeimoje

bei tikėtina galimybe, įgijus profesiją, keisti savo gyvenimą.

83


Nežino kuo nori būti (alternatyva – mechanikas, vairuotojas)

„profesija reikalinga“ „konkrečios specialybės nepasakysiu, aš dar nieko nežinau...“ „ gal galėčiau būti kokiu nors mechaniku, apie mechaniką kažką suprantu“ „nuo mažens domiuosi mašinomis“ „jei nepavyktų būti mechaniku, galėčiau būti vairuotoju“

1 p. 14 p. 20 p. 22 - 23 p. 27 p.

Trūksta šeimos paramos

„ su tėvais nesu kalbėjęs apie profesiją“ „ su tėvais dar nesu kalbėjęs apie ateitį, nebuvo dar tos temos“ „jie nežino ką aš galvoju ir ką noriu daryti, to dar nėra buvę...“ „aš dar nenoriu ir nematau reikalo su jais apie tai kalbėti“ „aišku reikės kada nors pašnekėti, ką jie galvoja...“ „reikės paklausinėti jų kur man stoti“ „gal su broliu galėčiau pasikalbėti“ „su tėvais apie tai nesišnekam, niekam čia neįdomu“ „gal net tėvai galėtų padėti apsispręsti“ „gal patartų ką nors“

35 p. 36 p. 37 p. 38 p. 39 p. 58 p. 58 p. 74 – 75 p. 82 p. 82 p.

Trūksta aplinkinių paramos

„nežinau kas man padeda“ „pamokose mokytojai visai nekreipia į mane dėmesio“ „mokykloje visi mane labiau nuvertina“ „aš jiems neįdomus ir jie man neįdomūs“ „mokytoja sakė, kad man reikia eiti į mokyklą, kur visiems nesiseka mokslai“

56 p. 67 p. 78 – 79 p. 61 – 62 p. 68 p. 70 – 71 p.

Informacijos trūkumas

„nežinau kokią profesiją rinktis” „reikia kokį nors darbą dirbti“ „draugai nežino ką daryti“ „nežinau kur mechanikos mokykla“

4 – 5 p. 18 p. 79 p. 80 p.

2. Pagalbos poreikis

Pripažinimas, kad reikia pagalbos

„aš sutikčiau, kad man kas nors padėtų“ 81 p.

Tema. Nežino kuo nori būti. Tiriamasis abejoja dėl profesijos pasirinkimo ir nežino kokią profesiją

jam pasirinkti.

Tema. Trūksta šeimos paramos. Šeimos nariai tarpusavyje mažai bendrauja, vaikas beveik

nebendrauja su mama, retai kalbasi su ja, tarp vaiko ir mamos nėra emocinio ryšio. Pokalbio metu

vaikas paminėjo, kad su tėvais jis nenori kalbėtis apie profesijos pasirinkimą, nes „niekam čia

neįdomu“, tačiau numatęs galimybę apie tai su jais pradėti kalbėti.

84

Tema. Trūksta aplinkinių paramos. Interviu metu išryškėjo, kad vaikas jaučiasi aplinkinių

neįvertintas „visi nuvertina“ ir dėmesio stoką jo asmeniui „nekreipia į mane dėmesio“, vaikas

susiduria su aplinkinių negatyviomis nuostatomis jo atžvilgiu.

Tema. Informacijos trūkumas. Interviu metu išryškėjo, kad tiriamajam trūksta informacijos apie

profesines mokyklas „nežinau kur mechanikos mokykla“, jis nežino kur galėtų įgyti profesiją.

Tema. Pripažinimas, kad reikia pagalbos. Interviu metu išryškėjo, kad tiriamajam reikalinga

pagalba profesijos paieškoje, vaikas sutinka, kad jam būtų suteikiama informacija „nežinau kokią

profesiją rinktis”

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad pagalbos poreikis

vaikui reikalingas dėl nežinojimo kuo nori būti, šeimos narių ir aplinkinių paramos bei palaikymo

stokos, informacijos trūkumo ir vaiko pripažinimo, kad jam reikalinga pagalba priimant karjeros

sprendimus.


Mažai bendrauja su mama

„su motina nelabai bendrauju, nėra apie ką“ „su ja beveik nebendrauju“ „tik kartais pasišnekam, pavyzdžiui, kai grįžtu iš kokios ekskursijos“ „susitinku virtuvėje, kai užsimanau pavalgyti“

40 – 41 p. 41 p. 42 p.

Su savo vaikais bendraus

„savo vaikams ką nors duosiu“ „jiems aiškinsiu viską“

48 p. 49 p.

Bendrauja su tėvu „su tėvu labiau sutariu“ „taip jau nuo mažens“ „kartu su juo eidavau į darbą“

50 p. 50 p. 51 p.

3.Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais

Sutaria su draugais „su draugais man geriausia“ „man svarbus jų palaikymas“ „susitinku su draugais, einame į lauką parūkyti“

54 p. 55 p. 65 p.

Tema. Mažai bendrauja su mama. Interviu metu išryškėjo silpni tarpasmeniniai ryšiai tarp vaiko ir

mamos. Šeimoje vaikas su mama mažai bendrauja „beveik nebendrauju“ ir kalbasi „nėra apie ką“.

Tema. Su savo vaikais bendraus. Interviu metu vaikas kalbėjo, kad turėdamas šeimą ir savo vaikus,

daugiau dėmesio skirs bendravimui „jiems aiškinsiu viską“.

Tema. Bendrauja su tėvu. Tiriamasis kalbėjo, kad su tėvu bendrauti jam sekasi kur kas geriau, nei

su motina. Pasak vaiko, toks bendravimo stilius šeimoje vyrauja nuo jo vaikystės.

85

Tema. Sutaria su draugais. Tiriamasis pažymi, kad jis geriausiai jaučiasi savo draugų tarpe, jų

draugijoje jis jaučiasi geriausiai, vaikui labai svarbus jų palaikymas „man svarbus jų palaikymas“.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais“ išryškėja

tiriamojo silpni tarpasmeniniai santykiai su mama ir nuo vaiko vaikystės susiformavęs šeimos

bendravimo stilius, kai vaikas beveik nebendrauja su mama, bet bendrauja su tėvu. Skurdūs

tarpasmeniniai santykiai su mama įtakoja vaiko sprendimą savo šeimoje su vaikais šnekėtis „jiems

aiškinsiu viską“. Bendravimo stoką šeimoje vaikas kompensuoja bendravimu su draugais, iš kurių

jis gauna palaikymą, kuris vaikui yra labai svarbus „man svarbus jų palaikymas“.

86

4 priedas


INTERVIU NR. 4


Žino kuo nori būti (stalius) Alternatyva - statybininkas

„reikia įgyti vidurinį išsilavinimą, kad galėtum įstoti“ „su diplomu lengviau darbą susirasti“ „darbas, susijęs su staliaus profesija“ “ stalius turi būti darbštus, pareigingas, netingėtų” „ staliaus darbas labai pelningas“ „patinka drožinėti iš medžio“ „rūsyje drožinėtu iš medžio“ „patinka dirbti su siaurapjūkliu“ „dėžutę drožinėti“ „gal galėčiau būti statybininku?“

1p. 2p. 15 p. 17 – 18 p. 19 p. 24 p. 28 p. 31 p. 29 p. 47 p. 52 – 53 p

Gera savijauta

„ geras darbas, kai gerai jautiesi“ „nereikia vargti labai“ „jei darbas sekasi, jis būna prie širdies“ „darbą dirbti koks tau labiau patinka“

3 p. 3 p. 13 - 14 p. 5 p.


„ svarbiausia yra pinigai“ „noriu jų daug uždirbti“ „uždirbti pinigai padėtų išlaikyti šeimą“

8 p. 8 p. 9 p.

Noras būti vadovu „įsteigi kokią nors įmonę“ „turėti savo brigadą“ „būni vadovas“ „vadovauji kitiems“

4 p. 4 p. 5p. 6 p.

1. Profesiniai lūkesčiai

Nenori sunkiai dirbti

„nereikia fizinio darbo dirbti“ „nereikia vargti“ „gali nieko nedirbti“ „bet tai labai sunkus darbas, pavalgai, nieko daugiau nenori“

5 p. 6 p. 6 p. 52 – 53 p.

Tema. Žino kuo nori būti (stalius/statybininkas).Interviu metu tiriamasis paminėjo, kad norėtų būti

staliumi, nes jam patinka drožinėti iš medžio ir jo nuomone, staliaus darbas yra pelningas. Vaikas

būsimą staliaus profesiją sieja su pomėgiu drožinėti medžio dirbinius, kaip alternatyvą, rinktųsi

statybininko profesiją.

Tema. Gera savijauta. Vaikinas paminėjo, kad darbas, kurį dirbi, neturėtų būti labai sunkus, jam

svarbi gera savijauta ir sėkmė „ geras darbas, kai gerai jautiesi“.


darbą. Tiriamojo nuomone, pinigai padėtų išlaikyti šeimą, rūpintis ja.

87

Tema. Noras būti vadovu. Vienas iš pagrindinių motyvų renkantis profesiją – noras būti vadovu

„būni vadovas“ ir vadovauti kitiems „vadovauji kitiems“.

Tema. Nenori sunkiai dirbti. Vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl žmogui reikalinga profesija –

nedirbti sunkaus „nereikia fizinio darbo dirbti“ ir fizinio „nereikia fizinio darbo dirbti“ darbo.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad vaiko profesijos

pasirinkimo motyvai ir pažinimo procesas paremtas vertybinėmis nuostatomis (uždirbti daug

pinigų) bei asmeninėmis aspiracijomis ( noras būti vadovu, vadovauti kitiems).



„ nežinau kiek klasių reikia pabaigti, norint būti staliumi“ „gal dešimt, o gal dvylika?“ „kas nors galėtų papasakoti kur galėčiau mokytis“ „pasakyti kokios nors informacijos“

22 p. 23 p. 121 p. 122 p.

2.Pagalbos poreikis

Trūksta šeimos paramos

„apie profesiją su tėčiu nekalbėjau“ „kai reikės, pakalbėsiu“ „nieko nepakeisi“ „su ja (pamote) normaliai nepašnekėsi“ „su ja (pamote) niekada normaliai nepasikalbu, nebendrauju“

79 p. 79 p. 73 p. 101 p. 102 p.

Tema. Informacijos trūkumas. Tiriamasis priėmęs sprendimą dėl ateities profesijos, tačiau nežino

kur profesiją gali įsigyti „kas nors galėtų papasakoti kur galėčiau mokytis“, jam trūksta informacijos

„pasakyti kokios nors informacijos“.

Tema. Trūksta šeimos paramos. Tiriamojo profesijos pasirinkimo sprendimų priėmime nedalyvauja

šeimos nariai „apie profesiją su tėčiu nekalbėjau“, vaikui trūksta šeimos narių palaikymo.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad paauglystėje

išryškėja pageidaujamų profesijų grupės kontūrai, paauglys savo polinkius sieja su profesinėmis

aspiracijomis. Tiriamajam trūksta informacijos apie darbo pasaulį, nerealistiškas darbo pasaulio

suvokimas ir šeimos narių paramos stoka trukdo vaikui mokymosi pasiekimus sieti su profesinėmis

galimybėmis.

88


Pastovūs konfliktai su

pamote

“ neaišku kur ji pinigus deda, ji vis tėčio reikalauja“ „ji rėkė – duok dar jam“ „pasiunčiau ją toliau, nes jau viskas atsibodo“ „nekenčiu jos“ „su ja niekada normaliai nepasikalbu, nebendrauju“ „savo dukrą lepina ir gina“ „visada apkaltina mus“ „jai visokius keiksmažodžius galiu pasakyti – man tas pats“ „jūs jos nepažįstat...“

64 p. 71 p. 72 p. 73 p. 101 p. 103 p. 103 p. 111p. 112 p.

Tėvas nepadeda spęsti

konfliktų šeimoje

„iš vis, tėtis nemato kas namuose darosi“ „grįžta vėlai, būna pavargęs“ „jo sulaukiame, papasakojame kas namuose darosi” „jis vis sako – susitvarkykit, nesipykit“

66 p. 76 p. 77 p. 78 p.

3.Įtampa namuose

Mirusios mamos ilgesys „viskas buvo gerai, kol mama nepradėjo gerti“ „mano mama yra mirusi, ji labai daug gėrė“ „smarkiai nusigėrė“ „jei ji būtų gyva“ „apie daug ką su ja šnekėčiausi“

43 p. 55 p. 56 p. 59 p. 59 p.

Tema. Pastovūs konfliktai su pamote. Interviu metu išryškėjo tiriamojo konfliktai su pamote. Dėl

nuolatinės įtampos ir konfliktų namuose, vaikas jaučiasi bejėgiškai „nieko nepakeisi“, jis išgyvena

dėl įtemptų santykių su pamote „su ja (pamote) normaliai nepašnekėsi“. Konfliktai namuose įtakoja

vaiko agresyvų ir nenuspėjamą elgesį.

Tema. Tėvas nepadeda spęsti konfliktų šeimoje. Interviu metu išryškėjo, kad tėvas vengia kalbėti

apie sudėtingą situaciją ir konfliktus namuose, stengiasi išlikti neutralus, daug dirba ir nepadeda

šeimos nariams spręsti iškilusias problemas.

Tema. Mirusios mamos ilgesys. Tiriamasis sunkiai išgyvena mamos netektį, jis mano, kad

bendravimo poreikį galėtų patenkinti mama „apie daug ką su ja šnekėčiausi“. Vaikas jaučiasi

vienišas, trūksta bendravimo su šeimos nariais.

Apibendrinimas. Interviu metu išryškėjo, kad įtampa namuose ir konfliktai su pamote iššaukia

paauglio agresyvų elgesį. Tėvo atsitraukimas ir vengimas spręsti šeimos problemas, didina įtampą

namuos ir stabdo vaiko asmenybės vystymąsi bei neadekvatų savęs vertinimą.

89


INTERVIU NR.5


Atsakomybės jausmas

„ žinoti savo pareigas“ „žinoti tikslą“ „išmanytų daugiau, nei žmogus be jokio tikslo“ „reikia pasirinkti labai apgalvotai“

2 p. 2 p. 3 p. 7p.

Gera savijauta „ man patiktų, kurį aš suprasčiau“ „nemielas darbas gali sugadinti gyvenimą“ „kad patiktų“

5 p. 7 - 8 p. 123 p.

Išlaikyti šeimą „uždirbti pinigai padėtų išlaikyti šeimą“

9 p.



„kad uždarbis geras būtų“ „geras atlyginimas“

123 p. 142 p.

Tema. Atsakomybės jausmas. Vaikas paminėjo, kad įsigyjant profesiją svarbus yra pareigos

jausmas, tikslo žinojimas „žinoti tikslą“, profesiją reikia rinktis apgalvotai.

Tema. Gera savijauta. Tiriamoji paminėjo, kad svarbu atsakingai ir apgalvotai priimti sprendimus,

svarbus profesijos išmanymas.

Tema. Išlaikyti šeimą. Tiriamoji paminėjo, kad uždirbti pinigai padėtų išlaikyti šeimą.

Tema. Užmokestis už darbą. Tiriamoji paminėjo, kad uždirbti pinigai padėtų išlaikyti šeimą.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad pagrindiniai

tiriamosios profesijos lūkesčiai susiję su atsakomybės jausmu, gera savijauta, užmokesčiu už darbą

ir gebėjimu ateityje išlaikyti šeimą.


2.Pagalbos poreikis

Nežino kuo nori būti (alternatyvos – psichologė, menai, architektūra, dailės istorija, interjeras, ekonomika, buhalterija)

„svajonė, norėčiau būti psichologe“ “ svajonė susijusi su menais” „ tai galėtų būti architektūra, dailės istorija, interjeras“ „dar neapsisprendžiau kuo norėčiau būti“ „rinkčiausi ekonomiką ar buhalteriją“ „kartais nenoriu galvoti ir planuoti“

20 p. 22 p. 22 – 23 p. 19 p. 25 p. 41 p. 145 p.

90

Egzaminų baimė „ viskas priklausys nuo egzaminų rezultatų“ „svarbiausi bus egzaminų rezultatai“ „ką čia priplanuosi, kai rezultatai gali visus planus sujaukti“ „mane dažnai apima baimė“ „o jei neparašysiu šito dalyko per egzaminus, kai man to labiausiai reikės?“ „bijojimas nežinoti“ „jei per egzaminus suklupčiau ir nepavyktų“

26 p. 29 p. 30 p. 36 p. 38 p. 39 p. 40 p.

Tema. Nežino kuo nori būti. Tiriamoji neapsisprendusi dėl konkrečios specialybės, abejoja savo

sprendimais: svajoja būti psichologe, architektūra, dailės istorija, interjeras, o nesėkmės atveju –

ekonomika ar buhalterija. Tiriamoji neturi tvirtos nuomonės dėl profesijos pasirinkimo, tačiau

būsimą profesiją sieja su pomėgiais dailei, bet profesijos pasirinkimą įtakos egzaminų rezultatai.

Tema. Egzaminų baimė. Tiriamoji išgyvena baimę dėl egzaminų, kuri pasireiškia gilia savianalize

ir savigrauža. Tiriamoji sutrikusi ir gyvena nežinomybėje dėl ateities.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad paauglystėje

išryškėja pageidaujamų profesijų grupės kontūrai, paauglė savo polinkius sieja su profesinėmis

aspiracijomis. Paauglės neapsisprendimą dėl profesijos įtakoja egzaminų baimė ir savęs pažinimo

stoka.


Pripažinimas, kad reikės ieškoti pagalbos

„pagalvoju, kad reikia ieškoti pagalbos“ „vis atidėlioju“ „kitoje aplinkoje“(ne mokykloje) „mokytojas nelabai man padėtų rinktis profesiją“

132 p. 132 p. 134 p. 137 p.

Reikia supažindinti su profesijomis

„reikia atsižvelgti į kiekvieno vaiko sugebėjimus“ „ reikia parodyti kaip profesija realiai atrodo“ „tada jie pasirenka vieną ar kitą sritį“ „man lengviau būtų, jeigu konkrečios profesijos atstovą matyčiau jo kasdieniniame gyvenime“

69 p. 70 p. 70 p. 124 p.

2.Paslaugų poreikis


„mama nedaug žino“ „nėra informacijos“

128 p. 128 p.

Tema. Galvoja apie pagalbą. Interviu metu išaiškėjo, kad tiriamoji jau yra galvojusi apie specialistų

pagalbą, tačiau pripažįsta, kad pagalbos ieškotų „kitoje aplinkoje“, t.y. ne mokykloje.

Tema. Reikia supažindinti su profesijomis. Tiriamoji teigia, kad jai svarbu susipažinti su profesijų

pasauliu ir žinoti kokioje srityje gali save realizuoti.

91

Tema. Informacijos trūkumas. Tiriamoji teigia, kad jai ir jos šeimai(mamai) trūksta informacijos


Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Paslaugų poreikis“ išryškėja, kad tiriamoji galvoja apie

pagalbą, tačiau jos tikisi ne mokyklos aplinkoje, o “kitoje aplinkoje“, ji pastebi, kad svarbu vaiko

gebėjimus pritaikyti pagal sritis ir jam reikalinga informacija.


Savęs kaltinimas dėl nesėkmių

„atrodo viską gerai padarai, o gauni ne tai, ko tikėjaisi“ „vis mąstau, kas buvo negerai, ką ne taip parašiau?“ „kažkas neįtikėtina, atrodo viskas buvo gerai“ „gauni ne tai, ko tikėjaisi“ „atrodo per mažai ruošiausi, per mažai stengiausi ir dirbau“

33 p. 79 p. 33 p. 34 p. 35 p. 36 p.

Aplinkinių kaltinimas „aplinkiniai nemato ne tik manęs, bet ir kitų“ „visi mato tuos „lyderius“, kurie trukdo per pamokas, keikiasi, mušasi“ „visi juos mato, padeda, kviečia tėvus“ „su jais bendrauja psichologė, socialinė pedagogė“ „niekas tavęs nejudins, nepastebės“ „niekas per daug vaikais nesidomi, neskatina tobulėti“

58 p. 59 p. 60 p. 60 – 61 p. 61 – 62 p. 108 p. 109 p.

3. Savęs ir kitų kaltinimas

Tėvo kaltinimas „ tėtis – jis mums yra kaip blogasis pavyzdys“ „jis niekada nesirūpino mumis“ „jis mūsų gyvenime nedalyvauja” „jam su protu negerai“ „gydytis jis niekada nesutiks“ „jei pradeda kokį darbą, po kiek laiko jį meta“ „jis alimentų mums nemoka“

81 p. 81 p. 82 p. 83 p. 86 p. 87 p. 89 p.

Tema. Savęs kaltinimas dėl nesėkmių. Tiriamoji save kaltina dėl nesėkmių ir neadekvačiai vertina

savo gebėjimas, nes tikėti rezultatai neatitinka lūkesčių.

Tema. Aplinkinių kaltinimas. Tiriamoji aplinkinius kaltina dėl to, kad aplinkiniai jos nepastebi. Ji

Tema. Tėvo kaltinimas. Interviu metu išryškėjo, kad tėvas nesirūpina šeima ir šeimos gyvenime

nedalyvauja. Tiriamoji vertina tėvą, kaip blogąjį pavyzdį, kuris niekada nesirūpino ir nesirūpina

šeima ir vaikais.

92

Apibendrinimas. Tiriamoji dėl nesėkmių kaltina save ir aplinkinius, kurie jos manymu, jos

nepastebi, vaikas jaučia aplinkinių dėmesio poreikį. Vaikas atskleidė nuoskaudas dėl tėvo

nesirūpinimo šeima ir vaikais, ji kaltina jį dėl atsiribojimo nuo šeimos.


Baimė būti išjuoktai „baimė būti išjuoktai“ „labai jautriai reaguoju į kitų pasišaipymus ir kalbas apie mane“ „stengiuosi niekam neužkliūti“ „galvodavau, ką kiti galvoja apie mane“

111 p. 112 p. 112 -113 p. 97 p.

Nepasitenkinimas turtingų tėvų vaikais

„turtingų tėvų vaikai save iškelia“ „jie yra grupės valdovai“ „jie yra lyderiai“ „valdovai prikurtų visokių nesąmonių apie mane“ „lyderiai daro nesąmoningas išvadas ir jau viskas“

103 p. 103 p. 104 p. 130 p. 135 p.

Sunku būti neturtingų tėvų vaiku

„tie, kurie skaičiuoja pinigus, jie iš karto būna antri, kad suspėtų apgalvoti ir pasakyti“ „kad galėtų išvengti jam nepalankių sąlygų“ „jie daugiau svarsto kokį jiems žingsnį žengti“ „jie dažniau prisitaiko“ „jei mamai nepavyks man uždirbti pinigų“ „tave nužemina, jautiesi nesaugus“

104 p. 105 - 106 p. 106 p. 107 p. 119 p. 135 p.

4. Vaiko jausmai

Didžiuojasi mama “ mamai seselės darbas labai patiko“ „dažnai pasakoja apie darbą“ „ji kabinasi į gyvenimą“ „randa kažkokių būdų mus su broliu išlaikyti“ „viskas ant mamos pečių“ „mama verstųsi per galvą“ „svarbiausias žmogus man yra mama“ „savo mama rūpinčiausi“

78 p. 79 p. 79 - 80p. 80 p. 82 p. 117 p. 127 p. 143 p.

Tema. Baimė būti išjuoktai. Tiriamoji labai jautriai reaguoja į aplinkinių pastabas ir pasišaipymus,

stengiasi niekam neužkliūti ir bijo būti aplinkinių išjuoktai.

Tema. Nepasitenkinimas turtingų tėvų vaikais. Interviu metu tiriamoji išreiškė nepasitenkinimą

pasiturinčių tėvų vaikais, kurie dominuoja ir lyderiauja jos aplinkoje „yra grupės valdovai“,

„lyderiai daro nesąmoningas išvadas ir jau viskas“.

Tema. Sunku būti neturtingų tėvų vaiku. Interviu metu tiriamoji kalbėjo, kad yra labai sunku būti

nepasiturinčių tėvų vaiku, nes toks vaikas jaučiasi nepilnavertis ir autsaideris „tie, kurie skaičiuoja

93

pinigus, jie iš karto būna antri, kad suspėtų apgalvoti ir pasakyti“ ir stengiasi likti nuošalyje „ kad

galėtų išvengti jam nepalankių sąlygų“.

Tema. Didžiuojasi mama. Interviu metu išryškėjo merginos stiprus emocinis ryšys su mama.

Dukrai mama yra svarbiausias žmogus, kuris pagal galimybes rūpinasi šeima.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Vaiko jausmai“ išryškėjo, kad tiriamoji jaučia baimę

būti aplinkinių išjuoktai, išreiškė nepasitenkinimą pasiturinčių tėvų vaikų elgsena, kalbėjo, kad

sunku būti nepasiturinčių tėvų vaiku. Tiriamoji didžiuojasi savo mama ir jos pastangomis išlaikyti

šeimą ir nuolatinį rūpestį savo vaikais.

94

6 priedas


INTERVIU NR.6


Šeimos kūrimas

„ galėtų kurti šeimą“ „turėti šeimą yra labai svarbu“

2 p. 2 p.

Savęs realizavimas „išmanytų daugiau, nei žmogus be jokio tikslo“ „pasitikėti savimi“ „siekti savo tikslų“ „jis tobulėja“ „gali išreikšti save“ „ žmonės dirba smagioje atmosferoje“ „daug gerų emocijų“ „būna labai geras jausmas“ „tai, ką tu darai, turi patikti“ „žinoti, ko nori tu pats“ „lengviau ir geriau jautiesi“

3 p. 8 p. 9 p. 11 p. 11 p. 5 p. 6p. 7 p. 17 p. 20 p. 21 p.


Profesiją sieja su polinkiais

„darbą atrasti pagal pomėgius“ „kad galėtų mylėti savo darbą“ „kad turėtų tinkamą užsiėmimą“ „rinktis profesiją, kuri būtų susijusi su mano interesais ir pomėgiais“

9 – 10 p. 10 p. 11 p. 12 – 13 p.

Tema. Šeimos kūrimas. Tiriamoji paminėjo, kad profesiją įsigyti svarbus dėl galimybės kurti

šeimą.

Tema. Savęs realizavimas. Tiriamoji paminėjo, kad profesija reikalinga dėl asmeninių tikslų

įgyvendinimo, savęs realizavimo ir įprasminimo profesinėje veikloje bei galimybe tobulėti.

Tema. Profesiją sieja su polinkiais. Paauglė profesiją rinktis ketina pagal pomėgius ir interesus, t.y.

savo polinkius ir gebėjimus sieja su profesinėmis aspiracijomis.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad žmogui profesija

reikalinga dėl galimybės kurti šeimą, savęs realizavimą per polinkius ir gebėjimus profesinėje

veikloje.

95


Žino kuo nori būti (muzikantė) Alternatyva - psichologė

„profesijos pasirinkimas yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime“ „reikia pasirinkti labai apgalvotai“ „ noriu būti muzikantė ir groti pianinu“ „muzikos mokykla man padeda galvoti apie ateitį“ “ arba psichologijos studijos” „ galėčiau būti psichologe, nes esu supratinga“ „galiu įsijausti į kitą“ „norčiau padėti žmonėms ir suteikti jiems reikalingą pagalbą“ „visi mane mato kaip muzikantę, nes man sekasi“

18 – 19 p. 7 p. 44 p. 53 p. 59 p. 53 p. 54 p. 55 p. 56 p. 94 p.

Svarbus aplinkinių palaikymas

„ svarbu, kad aplinkiniai nenumenkintų tavęs“ „tada dingsta noras stengtis“ „gali atrodyti, kad negali pasikeisti“ „kai taip jautiesi, nesinori nieko daryti“ „atrodo, kad niekada nepasiseks ir jautiesi blogai“ „mokytojos tiki, kad mes daug gyvenime pasieksime“ „muzikos mokykloje pasikalbame apie kiekvieno ateitį ir svajones“

22 p. 23 p. 23 p. 24 p. 25 p. 50 – 51p. 91 p.

Kitiems vaikams trūksta palaikymo

„jeigu iš jų dar ir tėvai tyčiojasi ir jų neskatina?“ „jei nepasidžiaugia jų laimėjimais?“ „kai neskatina – pasidaro pasyvūs“ „niekuo nesidomi, nieko nelanko ir nieko nenori“

33 p. 34 p. 34 p. 35 p.

2.Pagalbos poreikis

Šeimos nariai padeda priimti sprendimus

„tėvai žino, kad savo ateitį sieju su muzika“ „su tėvais kalbėjomės, kad stosiu į konservatoriją“ „žinau, kad jie man visada protingai patars ir padės“ „bet kada galiu kreiptis pagalbos“ „su tėvais sutariu, jiems viską galiu pasakyti, išsipasakoti“ „jie niekada nepasijuokia iš manęs, viskas būna gerai“ „tėvai mane visada palaiko, nieko nereikalauja“ „tėvai man yra pavyzdys“ „priimti sprendimus gali padėti tėvai“

115 p. 116 p. 71 p. 72 p. 73 p. 73 p. 75 p. 79 p.

96

Tema. Žino kuo nori būti. Tiriamoji apsisprendusi dėl konkrečios specialybės, sprendimo

priėmimą sieja su pomėgiais ir papildoma veikla. Kaip alternatyvą, paauglė yra pasirinkusi

psichologijos studijas.

Tema. Svarbus aplinkinių palaikymas. Paauglė akcentuoja, kad vaiko sėkmei labai svarbus yra

aplinkinių ir šeimos palaikymas ir pozityvus įvertinimas, o ne nuvertinimas.

Tema. Kitiems vaikams trūksta palaikymo. Tiriamoji pastebi, kad kitiems vaikams trūksta

palaikymo ir paskatinimo, kas įtakoja vaikų pasyvumą ir nenorą tobulėti.

Tema. Šeimos nariai padeda priimti sprendimus. Tiriamoji akcentuoja, kad vaiko sėkmei labai

svarbus yra šeimos narių palaikymas ir palankus emocinis klimatas namuose.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad sėkmingai vaiko

raidai ir pamatuotiems karjeros sprendimų priėmimams priimti reikšmingas ir labai svarbus yra

šeimos narių bei aplinkinių palaikymas ir skatinimas, teigiamas tėvų pavyzdys vaikui.

Klasteris Tema Įrodymas Eil.

Nr.

Teigiamas mamos pavyzdys

„mama vis sako, kad nesijaudinčiau ir tikėčiau savimi“ „mano mama yra labai darbšti“ „ji visada viską gerai apgalvoja“

76 p. 79 p. 79 p.

3.Bendravimas šeimoje

Teigiamas tėvo pavyzdys

„tėtis yra protingas“ „labai darbštus“ „daug dirba“ „nepasimeta situacijose, tai padeda jam gerai sutarti su bendradarbiais, jis su jais niekada nesipyksta“

80 p. 81 p. 81 p. 82 - 83 p.

Tema. Teigiamas mamos pavyzdys. Tiriamoji akcentuoja, kad jai labai svarbus stiprus ryšys su

mama ir jos palaikymas, ji labai didžiuojasi savo mama.

Tema. Teigiamas tėvo pavyzdys. Interviu metu tiriamoji išskyrė teigiamas tėvo savybes, kurios jai

atrodo labai svarbios kiekvienam žmogui ir jai pačiai.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „ Bendravimas šeimoje“ galima teigti, kad sėkmingai

vaiko socializacijai ir raidai labai svarbūs vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai bei palanki emocinė

aplinka šeimoje.

97


Nr.

Laimėjimai mokykloje/muzikos mokykloje

„mokausi devintukais ir dešimtukais“ „dalyvauju tarptautiniuose konkursuose“ „esu konkursų nugalėtoja ir laureatė”

97 p. 60 p. 60 p.

Papildoma veikla „muzikos mokyklą lankai aštuonerius metus“ „lankau muziką ir man sekasi“ „groju pianinu“ “laiko draugėms neturiu”

58 p. 58 p. 59 p. 60 p.

4. Sėkminga vaiko

savirealizacija

Polinkiai padeda pažinti save

„muzika“ „knygų skaitymas“ „renginių organizavimas“ „labai patinka bendrauti“

13 p. 13 p. 13 p. 14 p.

Tema. Laimėjimai mokykloje/muzikos mokykloje. Interviu metu išaiškėjo, kad paauglės aukštai

savivertei didelės įtakos turi mokymosi ir muzikiniai pasiekimai bei laimėjimai.

Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad užimtumas ir papildoma veikla padeda

padeda paauglei priimti racionalius ir pamatuotus sprendimus renkantis profesiją.

Tema. Polinkiai padeda pažinti save. Interviu metu išryškėjo, kad polinkiai ir interesai padeda savęs

pažinimui.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Sėkminga vaiko savirealizacija“ galima teigti, kad

paaugliui pamatuotiems karjeros sprendimų priėmimams priimti reikšmingi ir labai svarbūs yra

laimėjimai ir pasiekimai, papildoma veikla ir polinkių pritaikymas savęs pažinimo bei

savirealizacijos link.

98

7 priedas 1. DUOMENŲ RINKIMO IR ANALIZĖS METODAS

INTERVIU NR.7



„ uždirbtum pinigų“ „gausi gerus pinigus“

2 p. 2 p.

Mėgiamas darbas „jei mėgsti savo darbą, mielai atliksi tau pavestas užduotis“ „profesija turi būti prie širdies“

3 p. 4 p.


Sugebėjimų pritaikymas darbe

„savo sugebėjimus galėtum pritaikyti darbe“

5 p.

Tema. Užmokestis už darbą. Tiriamoji paminėjo, kad profesija jai reikalinga dėl materialinės

naudos.

Tema. Mėgiamas darbas. Tiriamoji paminėjo, kad žmogus turi dirbti mėgiamą ir patinkantį darbą,

kas įtakos atliekamo darbo kokybei.

Tema. Sugebėjimų pritaikymas darbe. Tiriamoji paminėjo, kad profesiją ir darbą reikia rinktis

pagal sugebėjimus, kuriuos gali sėkmingai pritaikyti darbinėje veikloje.


reikalinga dėl užmokesčio už darbą, galimybės dirbti mėgiamą darbą ir savo sugebėjimus

pritaikyti darbinėje veikloje.


2.Pagalbos poreikis

Žino kuo nori būti (žurnalistė) Alternatyvos - nėra

„noriu būti žurnaliste“ „turiu gerą balsą“ „ mane traukia nauji įspūdžiai bendravimas su žmonėmis“ „jaučiu, kad šis darbas man tiktų“

61 p. 62 p. 62 – 63 p. 63 p.

99

Reikia anksti priimti sprendimus dėl profesijos

„galvoti apie profesiją reikia pradėti kuo anksčiau“ „jau gimnazijos klasėse žinotum ko tu nori ir ką žadi gyvenime pasiekti“ „nes turi žinoti kokius dalykus reikės mokintis vienuoliktoje klasėje, kur stoti“ „vėliau atsiranda visokių sunkumų, pavyzdžiui, mano sesuo jau dvyliktokė, bet dar nežino kokia bus jos profesija“ „jau turiu rimtai pradėti mąstyti dėl savo profesijos, nes nuo jos tinkamo pasirinkimo labai daug kas priklauso“

6 p. 7 p. 8 – 9 p. 10 p. 13 p.

Sunku apsispręsti „dabar labai sunku apsispręsti“ „augant keičiasi pomėgiai, mąstymas“

14 p. 16 p.

Reikės tėvų ar mokytojų pagalbos

„jei kiltų kokių nors abejonių, man visada padės tėvai“ „ kitokios pagalbos man nereikia“ „nebent dar galėčiau su mokytojais pasitarti“

89 p. 90 p. 90 p.

Tema. Žino kuo nori būti (žurnalistė). Tiriamoji apsisprendusi dėl konkrečios specialybės,

sprendimo priėmimą sieja su pomėgiais. Nesėkmės atveju, tiriamoji kitų alternatyvų nėra

numačiusi.

Tema. Reikia anksti priimti sprendimus dėl profesijos. Tiriamoji akcentuoja, kad svarbu kuo

anksčiau žinoti ko tu nori ir priimti sprendimus dėl profesijos pasirinkimo, nes vėliau atsiranda

įvairiausių kliūčių pasirenkant profesiją.

Tema. Sunku apsispręsti. Tiriamoji pastebi, kad augant keičiasi interesai ir mąstymas, tuomet

atsiranda sunkumų priimant sprendimus.

Tema. Reikės tėvų ar mokytojų pagalbos. Tiriamoji teigia, kad karjeros sprendimų priėmime

geriausiai jai padės tėvai, neatmena galimybės kreiptis į mokytojus.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad pamatuotiems

karjeros sprendimų priėmimui reikšmingiausia yra tėvų pagalba. Tiriamoji pažymi, kad reikia

anksti priimti sprendimus dėl profesijos, tačiau pripažįsta, kad patiria sunkumų profesijos

apsisprendime.


Nr.

3.Vaiko jausmai Egzaminų baimė „kartais jaučiu baimę“ „ypač, kai pagalvoju apie egzaminus“ „daug kas jų bijo“

19 p. 20 p. 20 p.

100

Jaučiasi laiminga „dažniausiai aš jaučiuosi gerai“ „mano paauglystė nebuvo sudėtinga , kaip kitiems...“ „dabar esu žiauriai laiminga“ „aš esu laiminga“ „džiaugiuosi savimi“

21 p. 22 p. 27 p. 86 p. 86 p.

Tema. Egzaminų baimė. Interviu metu tiriamoji paminėjo, kad labai bijo egzaminų, kurių rezultatai

gali sutrukdyti pasiekti norimo tikslo, t.y. gali atsirasti kliūčių įgyti norimą žurnalistės profesiją.

Tema. Jaučiasi laiminga. Interviu metu tiriamoji paminėjo, kad jaučiasi laiminga ir džiaugiasi

savimi.

Apibendrinimas. Vaiko išgyvenimai dvejopi: bijo egzaminų, tačiau dažniausiai ji jaučiasi gerai ir

laiminga, džiaugiasi savimi ir savo pasiekimais.


Nr.

Mamos skatinimas „mama koreguoja kalbą, skatina tobulėti“ „mano mama yra labai darbšti“ „ji visada viską gerai apgalvoja“

48 p. 79 p. 79 p.

Tvirti ir šilti santykiai šeimoje

„jiems rūpi kaip aš jaučiuosi“ „ kaip man sekasi, domisi manimi“ „ daug kalbamės apie jų darbą, kaip jiems sekasi“ „ kalbamės apie namus ir tariamės ką pakeisti, apie viską“ „jie stengiasi dėl mūsų, todėl nesinori jų nuvilti ir stengiesi mokytis dar geriau“ „labai gerai sutariu su savo sese, ji mano geriausia draugė ir moka išklausyti“ „ji man visada pritaria“

74 p. 75 p. 75 – 76 p. 76 p. 77 p. 81 p. 82 p.

4.Bendravimas šeimoje

Šeimos narių palaikymas „tėvai visada pasitiki manimi“ „jie bus laimingi, kai laiminga būsiu aš“ „su jais visada galiu tartis“ „džiaugiuosi, kad juos turiu“ „jie man leidžia pačiai rinktis“ užsirašiau į jaunųjų žurnalistų būrelį“

71 p. 71 p. 73 p. 74 p. 80 p.

Tema. Mamos skatinimas. Tiriamoji pažymi, kad mama ją skatina tobulėti, išskiria jos jos

darbštumą.

101

Tema. Tvirti ir šilti santykiai šeimoje. Tiriamoji akcentuoja, kad šeimoje geri tarpasmeniniai

santykiai, kurie turi įtakos jų bendravimui. Tėvų rūpinimasis vaikais, motyvuoja vaikus pateisinti

tėvų lūkesčius ir sėkmingai jų socializacijai.

Tema. Šeimos narių palaikymas. Tiriamoji išskiria tėvų pasitikėjimą vaikais ir galimybe tartis su

jais bei save realizuoti įvairiose srityse.

Apibendrinimas. Mamos skatinimas, tvirti ir šilti santykiai šeimoje bei šeimos narių palaikymas

stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir savivertę.


Nr.

Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje

„aš gerai mokausi“ „man gerai sekasi, patinka“ „kai laimi varžybas, apima didelis džiaugsmas, man tai labai daug ką reiškia” „skaitovų konkurse užėmiau pirmą vietą“ „buvau laiminga, kad mokytoja mane pasirinko“

64 p. 29 p. 33 – 34 p. 43 p. 54 p.

4. Sėkminga vaiko

savirealizacija

Papildoma veikla „pradėjau žaisti krepšinį“ „užsirašiau į jaunųjų žurnalistų būrelį“

58 p. 80 p.

Tema. Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje. Interviu metu išaiškėjo, kad tiriamosios aukštai

savivertei didelės įtakos turi mokymosi ir kiti pasiekimai bei laimėjimai.

Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad užimtumas ir papildoma veikla padeda vaiko

socializacijai ir savęs pažinimui.


paaugliui pamatuotiems karjeros sprendimų priėmimams priimti reikšmingi ir labai svarbūs yra

asmeniniai laimėjimai ir pasiekimai, papildoma veikla ir polinkių pritaikymas savęs pažinimo ir

savirealizacijos link.

102

8 priedas


INTERVIU NR. 8



„ uždirbtų pinigų“

2 p.

Geras gyvenimas „žmoniškai gyventų“ „gyvenimas būtų geras“ „nekankintų nepritekliai ji ir šeimos“

1 p. 2 p. 3 p.

Prasmingas ir reikalingas darbas

„labai reikalingas ir prasmingas“ „atrodė labai reikalingas“ „jautiesi reikalingas“

9 p. 29 p. 30 p.


Padėti kitiems „profesija žmogui reikalinga, kad jis galėtų padėti kitiems“ „miškininkas padeda saugoti gamtą, jis rūpinasi mišku, prižiūri jį“ „daktarai rūpinasi žmonėmis, gydo juos, gelbėja gyvybes, rūpinasi jų sveikata“ „gaisrininkas gelbėja žmones, gesina gaisrus, važiuoja į avarijos vietą“ „padedi žmonėms“

4 p. 5 p. 6 – 7 p. 7 – 8 p. 30 p.

Tema. Užmokestis už darbą. Tiriamasis paminėjo, kad profesiją svarbu turėti dėl materialinio

atlygio.

Tema. Geras gyvenimas. Tiriamojo supratimu, “geras gyvenimas“ įsivaizduojamas, kai jo ir šeimos

narių nekankina nepritekliai.

Tema. Prasmingas ir reikalingas darbas. Tiriamasis akcentuoja, kad dirbant savo darbą labai svarbu

jaustis reikalingu ir matyti prasmę savo darbinėje veikloje.

Tema. Padėti kitiems. Tiriamasis akcentuoja pagalbos kitiems svarbą, išryškindamas atskirų

profesijų (miškininko, daktaro, gaisrininko) ypatumus ir pagalbą aplinkai bei žmogui.


reikalinga dėl užmokesčio už darbą, gero gyvenimo, prasmingo darbo ir pagalbos žmogui teikimo.

103


Dvejoja dėl profesinių siekių (mokslininkas, muzikantas, gydytojas, teisininkas)

„galėčiau būti mokslininkas, man būtų visai įdomu atlikti įvairius mokslo tyrimus chemijos ar fizikos srityje“ „galėčiau juo būti, nes esu atkaklus, siekiantis tikslo“ „ man viskas labai įdomu, kas nauja ir niekam dar neatrasta“ „gal sunku būtų būti mokslininku?“ „tvirtos nuomonės neturiu“

34 p. 35 p. 36 p. 39 p. 112 p.

Nežinomybė dėl ateities

„nežinau kas manęs laukia ateityje“ „dabar nieko nežinau“ „nežinau ką labiausiai norėčiau daryti“

26 p. 31 p. 109 p.

Niekas nekalbėjo apie profesijos pasirinkimą

„niekas manęs nėra klausęs ką aš galvoju apie savo profesiją ir jos pasirinkimą“ „dar neteko kalbėtis su kitais kokia mano bus ateitis ir kaip aš ją įsivaizduoju“ „rimtai dar nieko negalvojau ir su kitais nesu nieko aptaręs, nes dar yra daug laiko“

19 p.– 20 p. 21 p. 22 - 23 p.

2.Pagalbos poreikis

Pripažinimas, kad ieškos pagalbos

„kreipčiausi į mamą, fortepijono mokytoją“ „kai viskas sekasi, sunkiau su pagalba“ „reikės ieškoti profesionalų, kurie man suteiktų informacijos“ „padėtų man viską labiau suprasti“

104 p. 105 p. 107 p. 108p. 108 – 109 p.

Tema. Dvejoja dėl profesinių siekių (mokslininkas, muzikantas, gydytojas, teisininkas). Tiriamasis

dvejoja dėl profesinių siekių ir tvirtos nuomonės apie sprendimo priėmimą neturi.

Tema. Nežinomybė dėl ateities. Tiriamasis nežino kas jo laukia ateityje ir nežino ką labiausiai

norėtų ateityje daryti.

Tema. Niekas nekalbėjo apie profesijos pasirinkimą. Tiriamasis paminėjo, kad su juo dar niekas

nėra kalbėjęs apie profesijos pasirinkimą ir jis pats apie profesijos pasirinkimą dar nėra rimtai

galvojęs.

Tema. Pripažinimas, kad ieškos pagalbos. Interviu metu tiriamasis kalbėjo, kad pagalbos kreiptųsi

į mamą ar mokytoją. Tačiau pripažįsta, kad jam reikalinga profesionali pagalba savęs pažinimui ir

informacijos suteikimui.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ galima teigti, kad vaikas dvejoja dėl

profesijos pasirinkimo, nežino kas jo laukia ateityje ir niekas su juo dar nėra kalbėjęs apie karjeros

sprendimus. Tiriamasis pripažįsta, kad jam reikalinga profesionali pagalba priimant karjeros

sprendimus, nes dėl gabumų įvairioms sritims jam labai sunku priimti racionalius karjeros

sprendimus.

104


Nr.

Jaučiasi sutrikęs dėl profesijos pasirinkimo

„jaučiuosi kažkaip neaiškiai“

17 p.

3.Vaiko jausmai

Sunku kalbėti apie ateitį „kažkaip dar sunku kalbėti apie ateitį ir savo planus“ „atrodo, kad viskas dar per anksti“

18 p. 19 p.

Tema. Jaučiasi sutrikęs. Interviu metu tiriamasis paminėjo, kad apie profesijos pasirinkimą su juo

dar niekas nėra kalbėjęs. Tiriamasis jaučiasi sutrikęs, nes jam sekasi visose srityse, o profesiją reikia

pasirinkti vieną.

Tema. Sunku kalbėti apie ateitį. Tiriamajam sunku kalbėti ir apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo,

jo manymu dar „per anksti“ apie tai kalbėti ir galvoti.

Apibendrinimas. Tiriamojo jausmai pasireiškia sutrikimu ir nežinomybe, kas jo laukia ateityje,

kokį teisingiausią kelią pasirinkti, vaikui sunku kalbėti apie profesijos pasirinkimą ir jį atideda

vėlesniam laikui.


Nr.

Sutaria su mama “su ja gerai sutariu” 89 p.

Mama savo jėgomis stengiasi dėl vaiko

„ji nemoka kitų prašyti“ „ji viską daro pati ir savo jėgomis“ „ji daug dirba dėl manęs“ „ji labai užsiėmusi, nes reikia nemažai pinigų“

61 p. 61 p. 57 p. 58 p.

Šeimos narių palaikymas

„bet kokiu atveju galiu kreiptis į mamą“ „kartais su močiute galiu pasitarti“ „mama ir močiutė manimi didžiuojasi“ „joms labai smagu, kad man sekasi“ „giminės domisi kaip man sekasi, visada paskambina“

91 p. 91 p. 96 p. 96 p. 98 p.

4.Bendravimas

šeimoje ir su

aplinkiniais

Nebendrauja su tėvu „tėvo neturiu“ „buvau dviejų metų, kai jis paliko mamą“ „mačiau jo nuotrauką“ „su juo dar nė karto nesu bendravęs“ „bet man ir nebereikia“ „anksčiau dažniau apie jį pagalvodavau“

79 p. 80 p. 81 p. 82 p. 82 p.

105

Tema. Sutaria su mama. Tiriamasis pažymi, kad jis su mama jis sutaria.

Tema. Mama savo jėgomis stengiasi dėl vaiko. Tiriamasis pabrėžė, kad jo mama nemoka prašyti

kitų pagalbos, ji viską daro pati ir savo jėgomis. Vaikas įvertina mamos pastangas, pažymėdamas,

kad „ji dirba dėl manęs“.

Tema. Šeimos narių palaikymas. Tiriamasis išskiria mamos, močiutės ir artimų giminaičių

palaikymą. Jie domisi ir didžiuojasi jo laimėjimais.

Tema. Nebendrauja su tėvu. Tiriamasis pažymi, kad jis „tėvo neturi“, niekada nebendravo su juo

„mačiau jo nuotrauką“. Vaiko pasakymas, kad tėvo jam nebereikia gali pasirodyti ne visai teisingas,

nes jis teigia, kad „anksčiau dažniau apie jį pagalvodavau“.

Apibendrinimas. Bendravimas šeimoje ir su aplinkiniais


Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje

„mokausi dešimtukais“ „ užsienio konkursuose atstovauti Lietuvą“ „dalyvavau priėmime pas Prezidentą, Vyriausybės rūmuose“

32 p. 94 p. 94 p.

Papildoma veikla „nuo mažens esu labai užsiėmęs“ „gyvenu muzika ir mokslais“ „visai neturiu laisvo laiko“ „pabaigiau akordeono specialybę“ „dabar pasirinkau solinį dainavimą ir grojimą fortepijonu“

24 p. 26 p. 26 p. 43 p. 73 – 74 p.

5. Sėkminga vaiko

savirealizacija

Visur sekasi „visur sekasi – muzikoje, moksluose“ „visi dalykai sekasi vienodai gerai“ „konkursuose labai tobulėji“ „man visi dalykai sekasi“

31 p. 33 p. 65 p. 106 p.

Tema. Laimėjimai mokykloje ir kitoje veikloje. Interviu metu išaiškėjo, kad tiriamojo pasiekimai

bei laimėjimai turi priežastinį ryšį su adekvačiu savęs vertinimu, pasitikėjimu savo jėgomis.

Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad užimtumas nuo mažų dienų ir intensyvi

papildoma veikla padeda sėkmingai vaiko socializacijai ir vaiko gebėjimų atskleidimui.

Tema. Visur sekasi. Tiriamasis pažymi, kad jam visose srityse vienodai sekasi, visose išbandytose

veiklose jis lyderiauja, tačiau sunku atrasti pagrindinę sritį, kurią jis galėtų stiprinti.


tiriamajam labai reikšmingi ir svarbūs laimėjimai bei pasiekimai moksluose, muzikinėje srityje.

Pasiekimai ir laimėjimai padeda tiriamajam tobulėti ir realizuoti save

106

9 priedas


INTERVIU NR. 9


Prasminga veikla

„kad turėtum ką veikti“ „negyvensi gi nieko neveikdamas“ „padės gyventi įdomų ir nenuobodų gyvenimą“ „daugiau gali nuveikti“

1 p. 2 p. 4 p. 7 p.


„užsidirbti pinigų“ „labai svarbūs kiekvieno žmogaus gyvenime“ „neturint profesijos, sunkiau bus užsidirbti pinigų“ „dirbdama darbą noriu gerai uždirbti“ „policininkai daug neuždirba“ „ tokiame darbe aš neuždirbsiu, mokytojų algos nedidelės“ „sakiau, kad man svarbu pinigai“

3 p. 4 p. 5 p. 14 p. 14 p. 43 – 44 p. 44 p.

Noras pasiturimai gyventi

„aš jau tokia..., visko noriu – gražiai gyventi, gražiai atrodyti“ „ svarbu, kad man nieko netruktų“ „mama su tėčiu pasakojo apie pinigų stygių“ „nenoriu, kad man taip nutiktų“

45 p. 46 p. 46 p. 50 p.

Didesnis pasitikėjimas savimi

„žmogus jaučiasi stipresnis“ „žinai, kad gali daug ką planuoti“

6 p. 7 p.


Atstovauti/ginti silpnesniuosius

„dalyvauti teismuose ir ginti žmogų“ „visur kovoju už tiesą“ „nemėgstu melo ir neteisybės“ „visada ginu silpnesnio pusę“ „ galiu už jį kalbėti ir įrodyti jo tiesas, jeigu jis pats nesugeba savęs apginti“ „atstovauti kitą žmogų, man sekasi“ „visada ginsiu“

18 - 19 p. 20 p. 21 p. 22 p. 22 – 23 p. 24 p. 74 p.

Tema. Prasminga veikla. Tiriamoji paminėjo, kad profesiją įsigyti svarbu dėl prasmingos veiklos,

kada žmogus „gali daugiau nuveikti“ ir dėl profesinių siekių „negyvensi gi nieko neveikdamas“.

Tema. Užmokestis už darbą. Tiriamoji paminėjo, kad profesija reikalinga dėl užmokesčio už darbą,

nes „neturint profesijos, sunkiau bus užsidirbti pinigų“, jos profesiniai lūkesčiai susiję su geru

atlyginimu už atliktą darbą „dirbdama darbą noriu gerai uždirbti“, nes tiriamoji pažymi pinigų

107

svarbą „ man svarbu pinigai“. Tiriamoji nebesvarsto galimybės būti policininke ar mokytoja, nes

šių profesijų atstovai „daug neuždirba“.

Tema. Noras pasiturimai gyventi. Tiriamoji profesiją ketina rinktis tokią, kuri būtų kaip priemonė

jai gyventi pasiturimai, nes tiriamajai „ svarbu, kad man nieko netruktų“. Tiriamoji paminėjo tėvų

patirtį, kai šeima išgyveno finansinius sunkumus „mama su tėčiu pasakojo apie pinigų stygių“,

todėl pabrėžia, kad ji nenori tokios patirties „nenoriu, kad man taip nutiktų“.

Tema. Didesnis pasitikėjimas savimi. Pasak tiriamosios, profesijos įsigijimas padeda pasitikėti savo

jėgomis ir galimybe pasijausti tvirčiau, nes „žmogus jaučiasi stipresnis“ ir gali planuoti ateities

perspektyvą „žinai, kad gali daug ką planuoti“.

Tema. Atstovauti/ginti silpnesniuosius. Tiriamoji išskiria savo norą padėti silpnesniems ir ginti

žmogaus interesus, t.y. „ginti žmogų“. Tiriamoji išsako savo asmeninį požiūrį į melą, neteisybę ir

silpnesnio palaikymą „visada ginu silpnesnio pusę“.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Profesiniai lūkesčiai“ galima teigti, kad tiriamoji

profesijos reikalingumą suvokia, kaip galimybę vykdyti prasmingą veiklą, gauti solidų užmokestį ir

gyventi pasiturimai. Tiriamosios nuomone, profesija reikalinga, nes padeda žmogui įgauti didesnį

pasitikėjimą savimi bei suteikia galimybę atstovauti/ginti silpnesniuosius.


Žino kuo nori būti (advokatė) Alternatyva – policininkė

„noriu dirbti teisėsaugos srityje“ „policininke arba advokate“ „policininke nebe taip noriu būti“ „dabar ir pati labiau norėčiau būti advokate“ „man patiktų žmonių bylas tyrinėti ” „mano iškalba gera“ „noriu studijuoti teisę“

12 p. 12 p. 13 p. 17 p. 18 p. 23 p. 24 p.

Kalbasi su tėvais apie profesijas

„manęs dažnai tėvai klausia kuo aš norėčiau būti“

11 p.

2.Pagalbos poreikis

Tėtis pataria ir palaiko

„tėtis mano, kad policininkais...tampa tie, kurie vaikystėje buvo skriaudžiami“ „ jis nelabai nori, kad aš būčiau policininke“ „jis man ir išsakė savo nuomonę apie policininko profesiją“ „jis palaiko mano sprendimą būti advokate“ „sakė, kad turiu labai stengtis“

15 p. 16 p. 58 p. 59 – 60 p. 60 p.

108

Trūksta aplinkinių paramos

„aš pasikeičiau, bet kiti to nemato“ „mokykloje į mane daug kas žiūri neigiamai“ „daug kas mane vertina neigiamai“ „galvoja, kad aš ir dabar rūkau, bet to jau seniai nebedarau, bet niekas tuo netiki“ „ mokykloje palaiko tik geografijos mokytoja, ji visus vaikus palaiko“

72 p. 72 p. 76 p. 77 p. 78 p.

Pripažinimas, kad ieškos pagalbos

„tėčiui, paklausčiau mamos, gal...“ „muzikos mokytojos nuomonė man svarbi“ „mokytojų pabandyčiau, nemanau, kad jie nepalaikytų, jei aš tikrai to norėsiu…“ „žinau, kad dėl tokio svarbaus sprendimo tikrai neklausiu draugių nuomonės, draugėms tikrai nepatikėčiau…“

79 p. 80 p. 81 p. 82 – 83 p.

Tema. Žino kuo nori būti. Tiriamoji apsisprendusi dėl konkrečios specialybės, priėmusi sprendimą

tapti advokate. Tiriamoji sprendimo priėmimą sieja su noru studijuoti teisę ir „dirbti teisėsaugos

srityje“, galimybę tapti advokate pagrindžia komunikaciniais gebėjimais „mano iškalba gera“ bei

analitiniais gebėjimais „man patiktų žmonių bylas tyrinėti ”.

Tema. Kalbasi su tėvais apie profesijas. Tiriamoji paminėjo, kad tėvai teiraujasi kuo ji norėtų būti

„manęs dažnai tėvai klausia kuo aš norėčiau būti“.

Tema. Tėtis pataria ir palaiko. Interviu metu išryškėjo tėčio vaidmuo dukros gyvenime, nes apie

profesijos pasirinkimo sprendimus šeimoje ji kalbasi su tėvu, kuris jai pataria ir palaiko sprendimų

priėmime „jis palaiko mano sprendimą būti advokate“, „sakė, kad turiu labai stengtis“.

Tema. Trūksta aplinkinių paramos Tiriamoji kalbėjo, kad aplinkiniai nemato jos pastangų keistis

„aš pasikeičiau, bet kiti to nemato“ ir toliau ją vertina neigiamai „daug kas mane vertina neigiamai“.

Tema. Pripažinimas, kad ieškos pagalbos. Tiriamoji pripažino, kad jai svarbi kitų nuomonė

priimant karjeros sprendimus. Tiriamoji paminėjo, kad jai svarbu būtų kalbėtis su tėčiu, paklaustų

mamos, mokytojų nuomonės. Ji atmeta draugių pagalbą, nes suvokia sprendimo svarbą.

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Pagalbos poreikis“ išryškėjo tiriamosios tvirtas

sprendimo priėmimas tapti advokate. Jos ketinimus palaiko tėvas, tačiau pastebima negatyvi

aplinkinių reakcija vaiko atžvilgiu ir jų palaikymo stoka. Interviu metu tiriamoji pripažino, kad

ieškotų pagalbos, tačiau ji kalbėjo tik apie jų nuomonę.

109


Stiprus ryšys su tėvu „su tėčiu visada labiau sutardavau“ „nežinau, ką be tėčio daryčiau, jeigu ne jis, neaišku kas iš manęs būtų“ „ jis man padėjo visiškai nenusivažiuoti“ „dažniausiai manimi domisi tėtis“ „jis visada klausia kaip man sekasi“ „jis ir mokyklą eina, su auklėtoja, mokytojais ir socialine pedagoge šnekasi jis...man taip geriau“ „auklėtoja visada klausia, skambinti mamai ar tėčiui, visada sakau, kad tėčiui“ „nenoriu, kad pergyventų dėl manęs – jis ir taip prisikentėjo dėl manęs“ „jis mato ir džiaugiasi, kad aš pasikeičiau“

31 p. 35 – 36 p. 36 p. 53 p. 54 p. 54 - 55 p. 56 – 57 p. 70 – 71 p. 71 – 72 p.

Įtempti santykiai su mama

„su mama ne taip gerai, kaip su tėčiu“ „nes mama visada šaukia“ „ji sako, kad pasikeitė, bet niekada neklausia mano nuomonės ar iš tikrųjų taip yra“ „jai atrodo, kad ji dabar su manimi geriau elgiasi, bet aš nepasakyčiau“ „šnekasi jis, o ne mama…“ „su mama kalbu mažai, apie kažką...dėl valgio, ką valgysime ir panašiai“ „neturiu su ja apie ką kalbėtis“ „ji nežino mano paslapčių“ „žinau, kai užeis pykčio protrūkiai, viską visiems gali pasakyti“

31 p. 32 p. 33 p. 34 p. 55 p. 60 - 61 p. 62 p. 62 -63 p. 63 p. 63 – 64 p.

3.Bendravimas šeimoje ir su artimaisiais

Geri santykiai su artimais giminaičiais

„man kaip mama yra tėčio sesuo“ „labai sutariu su jos vyru, kartais išvažiuoju pas juos pabūti ramiai“ „su teta sutariu geriau, nei su mama“ „jie man taip pat padeda, kai sunku“ „jei reikia, paskambinu, tai iš karto atvažiuoja“ „aš pas juos važiuoju, jie nieko mano tėvams nepasakoja“ „man su jais labai gera – apie nieką nebijau su jais kalbėtis, jie viską žino apie mane“ „per tas muštynes ir skambinau savo dėdei – jis iš karto atvažiavo“

64 p. 64 – 65 p. 65 p. 66 p. 67 p. 67 – 68 p. 68 – 69 p. 75 p.

Tema. Stiprus ryšys su tėvu. Interviu metu išryškėjo vaiko ir tėvo stiprus ryšys:„nežinau, ką be

tėčio daryčiau“ bei nuolatinis tėvo rūpinimasis dukra „jis visada klausia kaip man sekasi“,

110

domėjimasis jos gyvenimu „dažniausiai manimi domisi tėtis“ ir palaikymu „jis mato ir džiaugiasi,

kad aš pasikeičiau“. Tiriamoji tėvą išskiria, kaip svarbiausią žmogų jos gyvenime. Tėvo meilė

vaikui ir palaikymas tapo motyvu vaikui keisti savo elgesį ir priimti racionalius karjeros

sprendimus.

Tema. Įtempti santykiai su mama. Interviu metu išryškėjo dukros ir mamos įtempti santykiai, jos

mažai tarpusavyje bendrauja „neturiu su ja apie ką kalbėtis“. Tiriamoji paminėjo, kad jos mama „

visada šaukia“ ir nevaldo savo negatyvių emocijų „žinau, kai užeis pykčio protrūkiai“. Tiriamoji

pabrėžia, kad su mama ne taip gerai sutaria, kaip su tėčiu „su mama ne taip gerai, kaip su tėčiu“.

Tema. Geri santykiai su artimais giminaičiais. Interviu metu išryškėjo, kad vaikas gerai sutaria su

giminaičiais iš tėvo pusės „man kaip mama yra tėčio sesuo“. Jos šeimoje tiriamoji jaučiasi saugiai

„išvažiuoju pas juos pabūti ramiai“, ji atvirai su jais kalbasi ir padeda vaikui sunkiais momentais

„jie man taip pat padeda, kai sunku“.

Apibendrinimas. Vaiko asmenybės raidai didelę įtaką turi santykiai šeimoje ir bendravimas su

tėvais. Interviu metu išryškėjo tiriamosios stiprus ryšys su tėvu, ji tai labai vertina. Tiriamoji kalba

apie įtemptus savo santykius su mama dėl ūmaus jos būdo ir nepakankamo dėmesio jos asmeniui.

Dėl silpnų tarpasmeninių santykių su mama, vaikas visus savo jausmus „perkėlė“ tėvui ir artimiems

giminaičiams, su kuriais ji jaučiasi saugiau.


Papildoma veikla

„aš lankau muzikos mokyklą“ „ groju fortepijonu“

40 p. 40 – 41 p.

4. Vaiko

savirealizacija

Pastangos dėl profesinių siekių

„dabar labai stengiuosi mokytis“ „mokausi labiau dėl savęs“ „man mokytis reikia dėl savęs, ne tik dėl jų (tėvų)“ „labai stengiuosi“ „per pamokas net arčiau mokytojų atsisėdau, kad viską geriau suprasčiau....“ „viską noriu pasiekti pati“

25 p. 25 p. 37 p. 38 p. 39 p. 52 p.

Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad užimtumas ir muzikos mokytojos asmenybė

padeda vaiko savęs pažinimui.

Tema. Pastangos dėl profesinių siekių. Interviu metu tiriamoji kalbėjo apie savo pastangas „dabar

labai stengiuosi mokytis“ įgyvendinti profesinius siekius tapti advokate. Stiprus motyvas pasiekti

tikslą, padėjo vaikui persvarstyti savo gyvenimo prioritetus ir numatyti žingsnius savirealizacijos

Apibendrinimas. Apibendrinant klasterį „Vaiko savirealizacija“ galima teigti, kad vaikui karjeros

sprendimo priėmimui reikšmingi ir labai svarbūs tapo profesiniai siekiai bei pastangos siekti

numatytų tikslų.

111


INTERVIU NR. 10


Turėti gerą darbą „turėtų darbą ir su kuo dirbti“ „man svarbu, kad turėčiau gerą darbą“ „ geras darbas, kai nereikia lauke dirbti“ „ kai gauni gerą apmokėjimą“

1 p. 11 p. 12 p. 12 p.

Dirbti turi visi sveiki žmonės

„kuris gali – turi dirbti“ „jei žmonės nedirbs – gausis chaosas, grius pasaulis“ „dirbti reikia visiems sveikiems žmonėms“

1 p. 2 p. 3 p.

Saugumo jausmas „jautiesi saugus“ „ir esi užtikrintas tuo, ką tu darai“ „ nesi pasimetęs“

12 p. 13 p. 13 p.


Bendradarbiavimas su kitais

„svarbu, kad šalia būtų bendradarbiai, kad padėtų, jei ko nors nežinosi“ „ir aš jiems galėčiau padėti, jei ko nors jie nesupras“

15 p. 16 p.

Tema. Turėti gerą darbą. Tiriamasis paminėjo, kad profesiją svarbu turėti, kad galėtum rasti „gerą

darbą“, nes geras darbas „kai nereikia lauke būti“ ir gauti gerą atlygį už atliktą darbą.

Tema. Dirbti turi visi sveiki žmonės. Tiriamasis mano, kad dirbti turi visi sveiki žmonės ir tie, kurie

gali dirbti turi dalyvauti darbo pasaulyje.

Tema. Saugumo jausmas. Tiriamasis akcentuoja, kad savo darbe žmogus turi jaustis saugus ir

nebūti „pasimetęs“. Jam svarbu būti užtikrintam savo vykdoma veikla ir joje matyti prasmę.

Tema. Bendradarbiavimas su kitais. Tiriamasis paminėjo bendradarbiavimo su kitais svarbą,

tikėdamasis sulaukti kitų pagalbos ir geranoriškai nusiteikęs pagalbą teikti kitiems.

Apibendrinimas. Keturi aspektai „Turėti gerą darbą“, „Dirbti turi visi sveiki žmonės“, „Saugumo

jausmas“ ir „Bendradarbiavimas su kitais“ apjungiami į klasterį „Profesiniai lūkesčiai“, nes

tiriamasis profesinius lūkesčius sieja su geru darbu ir geru atlygiu už atliktą darbą, saugumo jausmu

darbe ir bendradarbiavimo poreikiu bei asmenine nuostata, kad kiekvienas sveikas visuomenės

narys turi dirbti ir būti jai naudingas.

112


Žino kuo nori būti (IT specialistas) Alternatyvos – elektrikas, virėjas, informatikos mokytojas

„mane labai domina viskas, kas susiję su informatika“ „nuo mažens dirbu su kompiuteriais“ „manau, kad jau esu pasiruošęs šitai profesijai – kompiuteriu dirbu gerai, žinau paskirtis, naudoja ir valdau įvairiausias programas, keletą programų esu pats patobulinęs, galiu jas kurti“ „norėčiau įstoti Vilniaus universitetą, ten stipriai paruošia informatikus“ „man geriausia būtų dirbti įmonėje informacinių technologijų specialistu“ „jei nepavyktų galėčiau būti elektriku“ „galėčiau būti virėju“ „galėčiau dirbti informatikos mokytoju“

18 p. 20 p. 22 – 23 p. 30 – 31p. 53 -54 p. 43 p. 49 p. 52 p.

Informacija padeda apsispręsti

„mano apsisprendimą sustiprino gimnazijoje paskelbta informacija apie studijų programas ir ko reikia, kad įsigytum norimą profesiją“ „internete susiradau informaciją ir apie nieką kitą nebegalvoju“

27 - 28 p. 29 – 30 p.

Šeimos nariai padeda priimti sprendimus

„man labai padeda tėtis“ „jis žino mano pasirinkimą ir tam pritaria, mama taip pat“ „mama irgi padeda, bet ne tiek, kiek tėtis“ „tėtis ir mama labiausiai man ir padeda“

57 p. 58 – 59 p. 64 p. 72 – 73 p.

Reikalingas paskatinimas

„.kai kas nors padeda, tada paskatina labiau imtis to darbo“ „jei nepadėtų tada man sunkiau būtų siekti tikslo“

66 - 67p. 67 – 68 p. .

2.Pagalbos poreikis

Reikalinga pagalba „pirmiausia tėvams, gal dar giminėms, su kuriais mes bendraujame“ „su draugais galėčiau pasikalbėti“ „specialistu – profesionalu, nes jis turėtų atsakymus į mano klausimus“ „tai nežinau kas galėtų padėti, nes neturiu informacijos“ „pas bet ką neklausčiau, nes ne visi turi informacijos, kiek jos turi profesionalai savo srities“

69 – 70 p. 77 p. 78 p. 79 p. 80 – 81 p.

Tema. Žino kuo nori būti (IT specialistas). Tiriamasis apsisprendęs pasirinkti informacinių

technologijų specialisto profesiją, savo ateities profesiją sieja su pomėgiais ir interesais, įvardija

savo stiprybes. Nesėkmės atveju tiriamasis kaip alternatyvą IT specialisto profesijai tiriamasis

pasirinko elektriko, virėjo ir informatikos mokytojo profesijas.

113

Tema. Informacija padeda apsispręsti. Interviu metu išaiškėjo, kad tiriamajam priimti karjeros

sprendimą padėjo informacija apie studijų programas ir profesijas, jis žino ko reikia, kad galėtum

įsigyti norimą profesiją.

Tema. Šeimos nariai padeda priimti sprendimus. Interviu metu tiriamasis akcentavo, kad jam labai

svarbus tėvų pagalba ir pritarimas jo profesiniams apsisprendimui.

Tema. Reikalingas paskatinimas. Tiriamasis paminėjo, kad tikslui pasiekti jam labai svarbus kitų

paskatinimas, kaip motyvacija gerai atlikti užduotis ir siekti savų tikslų. Kai trūksta aplinkinių

palaikymo ir paskatinimo, žmogui sunkiaus sekasi siekti savų tikslų.

Tema. Reikalinga pagalba. Tiriamasis pripažįsta, kad jam reikalinga pagalba profesijos

pasirinkime, jis mano, kad jam padėti galėtų tėvai, giminaičiai, draugai arba savo srities specialistas.

Apibendrinimas. Penki aspektai „Žino kuo nori būti (IT specialistas)“, „Informacija padeda

apsispręsti“, „Šeimos nariai padeda priimti sprendimus“, „Reikalingas paskatinimas“ ir „Reikalinga

pagalba“ apjungiami į klasterį „Pagalbos poreikis“, nes tiriamasis pasirinkęs informacinių

technologijų specialisto profesiją, o jo karjeros sprendimo priėmimui įtakos turėjo pomėgiai ir

interesai bei informacija apie profesijas ir studijų programas, tačiau vaiko paminėtos karjeros

sprendimų alternatyvos leidžia daryti prielaidą, kad jam reikalinga profesionali pagalba priimant

racionalius karjeros sprendimus; vaikui karjeros sprendimus priimti padeda tėvų palaikymas bei

aplinkinių paskatinimas; tiriamasis pripažįsta, kad karjeros sprendimų priėmime pagalbos jis tikisi

iš šeimos narių, giminaičių, draugų ir profesijos specialisto.


3.Bendravimas

šeimoje ir su

aplinkiniais

Teigiamas tėvo

pavyzdys

„mano tėtis ..., jis gero proto“ „man jis galėtų daug ką paaiškinti, nes savo darbe yra asas ir labai gerai nusimano“ „jam tenka padėti savaitgaliais“ „tėtis, jis labiau išsilavinęs už mamą“ „aš su juo labiau sutariu“ „tėtis – aš su juo daugiau apie viską pasikalbu, mes dažniau būname kartu“

44 p. 45 p.

47 p.

57 p.

58 p.

64 -65 p.

Tema. Teigiamas tėvo pavyzdys. Tiriamasis akcentavo, kad šeimoje jis labiau sutaria su tėvu,

kalbasi su juo, padeda darbe, dažniau laiko praleidžia kartu, nei su mama.

Apibendrinimas. Tėvo autoritetas vaikui labai svarbus, jis išskiria tėvo profesinius gebėjimus ir

džiaugiasi bendravimu su juo.

114


Pasitikėjimas savimi „daug kas sako, kad esu gabus informatikai“ „man irgi atrodo, kad esu gabus informatikai“ „tėtis turi draugą, kuris dirba su kompiuteriais, tai jis irgi sakė, kad aš gerai pasirinkau, norėdamas būti kompiuteristu“ „svarbu, kad aš labai gerai kalbu angliškai“

19 p. 20 p. 59 – 60 p. 61 p.

Papildoma veikla „antroje klasėje...aš jau tada laisvai kalbėjau angliškai, o dabar susidomėjau japonų kalba“ „prisigalvoju kokių nors įdomių receptų“ „lankau regbį, reikia į treniruotes važiuoti“

61 – 62 p. 50 p. 48 p.

4. Vaiko

savirealizacija

Pagalba kitiems „kai reikia klasiokams visada padedu įveikti sunkumus“ „ jie pasitiki manimi, nes visada prašo patarimo, padedu jiems“

24 p. 25 p.

Tema. Pasitikėjimas savimi. Interviu metu kalbėjo, kad kiti pastebėjo jo išskirtinius gabumus

informacinių technologijų srityje, o tai skatina vaiką pozityviai vertinti savo gabumus ir įvardyti

savo stiprybes. Tiriamasis anglų kalbos mokėjimą sieja su pasirinkta profesine sritimi, kurijoje

kalbų mokėjimus įvardijamas kaip privalumas.

Tema. Papildoma veikla. Interviu metu išryškėjo, kad tiriamasis domisi įvairia veikla: lanko regbį,

susidomėjo japonų kalba ir kulinarija.

Tema. Pagalba kitiems. Tiriamasis pažymi, kad jam svarbus bendraamžių pasitikėjimas juo, kuris

Apibendrinimas. Trys aspektai „Pasitikėjimas savimi“, „Papildoma veikla“ ir „Pagalba kitiems“

sujungiami į klasterį „Vaiko savirealizacija“ ir galima teigti, kad tiriamasis save išreiškia per

pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, stiprindamas savo gebėjimus informacinių technologijų srityje;

per įvairią papildomą veiklą (regbis, japonų kalba ir kulinarija) ir pagalbos teikimą bendraamžiams.

115

11 priedas 2. DIFERENCINIO - DIAGNOSTINIO TYRIMO ( PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr.1

Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą

Profesijų tipas

(G) Žmogus-Gamta




sistema

(MV) Žmogus-

Meninis vaizdas Darbo objektai

-gyvi organizmai, -biologiniai ir mikrobiologiniai procesai





Suma 22 21 18 9 16 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)

Tyrimo rezultatai Nr.1

Tiriamojo pasirinktas profesijos tipas

Žmogus – Žmogus ( auklė)

-


Žmogus – Gamta

22

Labiausiai netinkantis profesijų tipas

Žmogus – Ženklų sistema 9

Apibendrinimas. Tiriamoji galvoja apie profesiją, kuri priklauso profesijų tipui: Žmogus –

Žmogus (auklė).

Tiriamosios diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jai labiausiai tinka profesijos

tipas Žmogus – Gamta (22), pastebimas nedidelis atotrūkis nuo kitų profesijų tipų: Žmogus –

Technika (21), Žmogus – Žmogus(18)) ir tai rodo, kad tiriamoji dar nėra galutinai apsisprendusi

dėl profesijos pasirinkimo. Tiriamosios pasirinktas profesijos tipas Žmogus – Žmogus (auklė) pagal

testo rezultatus surinko mažiau balų (18), nei daugiausiai balų pasirinktas profesijų tipas Žmogus –

Gamta (22) ir profesijų tipas Žmogus – Technika (21). Rezultatai parodė, kad labiausiai

netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Ženklų sistema (9).

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji neadekvačiai vertina savo norus ir galimybes, išryškėja

nepakankamai realus savęs vaizdas ir savęs pažinimo stoka.

116

12 priedas

2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 2

Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą Profesijų

tipas (G)

Žmogus-Gamta (T)

Žmogus-Technika



sistema

(MV) Žmogus-







Suma 15 14 14 17 14 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)



Žmogus – Ženklų sistema ( kompiuterių specialistas)

-



17

Žmogus – Meninis vaizdas 14

Žmogus – Technika

14


Žmogus – Žmogus

14

Apibendrinimas. Tiriamasis galvoja apie profesiją, kuri priklauso profesijų tipui: Žmogus –

Ženklų sistema (kompiuterių specialistas).

Tiriamojo diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jam labiausiai tinka 2 profesijų

tipai (( Žmogus – Ženklų sistema(17), Žmogus – Gamta(15)). Reikia pastebėti, kad interviu metu

tiriamasis kalbėjo, kad norėtų įgyti kompiuterių specialisto profesiją, t. y. pasirinko profesijų tipą

Žmogus – Ženklų sistema. Tyrimo duomenys rodo, kad tiriamojo profesiniai lūkesčiai sutampa su

tyrimo duomenų rezultatais, nes profesijų tipas Žmogus – Ženklų sistema surinko daugiausiai balų

– 17. Rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Meninis vaizdas (14),

Žmogus – Technika (14) ir Žmogus – Žmogus (14).Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti,

kad tiriamojo norai sutampa su gautais tyrimo rezultatais, tačiau išryškėja norų ir galimybių

suderinamumo problema, nes vaikas neturi mokymosi motyvacijos ir turi mokymosi sunkumų.

117

13 priedas



Profesijų tipas

(G) Žmogus-Gamta




sistema

(MV) Žmogus-







Suma 21 17 15 18 18 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)


Tiriamasis neapsisprendęs dėl profesijos

Alternatyva – mechanikas, vairuotojas

-


Žmogus – Gamta

21


Žmogus – Žmogus

15

Apibendrinimas. Tiriamasis nežino kokią profesiją jam rinktis, tačiau pokalbio metu išryškėjo, kad

jis galėtų būti mechaniku ar vairuotoju, nes tokią galimybę sieja su pomėgiu technikai, tačiau

tiriamojo diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jam labiausiai tinkantis profesijų

tipas - Žmogus – Gamta (21). Labiausiai netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Žmogus (15).

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tiriamojo pomėgis technikai nesutampa su

gautais tyrimo rezultatais, nes profesijų tipas Žmogus – Technika surinko 17 taškų ir pastebimas

atotrūkis tarp daugiausiai taškų surinkusiam Žmogus – Gamta (21) profesijų tipui. Labiausiai

netinkantis profesijų tipas Žmogus – Žmogus (15).

Tyrimo rezultatai atskleidė tiriamojo pomėgių ir racionalaus sprendimo priėmimo problemą bei

savęs pažinimo stoką.

118

14 priedas



Profesijų

tipas (G)

Žmogus-Gamta (T)

Žmogus-Technika



sistema

(MV) Žmogus-



-techninės ir technologinės sistemos, -materialūs daiktai, -medžiagos, energija




Suma 20 14 13 10 14 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)



Žmogus – Technika (stalius) Alternatyva – statybininkas

-


Žmogus – Gamta

20



10

Apibendrinimas. Tiriamasis žino įvardijo kokią profesiją norėtų rinktis, profesinės aspiracijos

(stalius) siejasi su pomėgiu drožinėti iš medžio, tačiau diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad

tiriamajam labiausiai tinkantis profesijų tipas yra Žmogus – Gamta (20), tuo tarpu vaiko pasirinkta

staliaus profesija surinko sąlyginai nedaug taškų, t. y. Žmogus – Technika (14). Labiausiai

netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Ženklų sistema (10).

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tiriamojo pomėgis medžio drožybai nesutampa

su gautais tyrimo rezultatais, nes profesijų tipas Žmogus – Technika surinko 14 taškų ir pastebimas

atotrūkis tarp daugiausiai taškų surinkusiam Žmogus – Gamta (20) profesijų tipui. Išryškėja

pomėgių ir racionalaus sprendimo priėmimo problema bei tiriamojo savęs pažinimo stoka.

119

15 priedas

2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr.5

Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą Profesijų

tipas (G)

Žmogus-Gamta (T)

Žmogus-Technika



sistema

(MV) Žmogus-







Suma 20 18 18 19 23 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)



Žmogus – Žmogus ( auklė)

-



23


18 Labiausiai netinkantis profesijų tipas

Žmogus - Žmogus 18

Apibendrinimas. Tiriamoji nežino kokią profesiją pasirinkti, tačiau svajoja apie profesijas, kurios

priklauso profesijų tipui: Žmogus – Žmogus (psichologė) ir Žmogus – Meninis vaizdas

(architektūra, dailės istorija, interjeras).

Tiriamosios diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jai labiausiai tinka profesijos

tipas Žmogus – Meninis vaizdas (23), tačiau pastebimas atotrūkis nuo kito pageidaujamo profesijos

tipo - Žmogus – Žmogus (18), kuris priskiriamas prie dviejų labiausiai netinkančių profesijos tipų.

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji profesinius siekius sąlyginai sieja su pomėgiais (dailė),

tačiau abejoja savo sprendimais ir savo galimybėmis, stinga pasitikėjimo savimi ir gilesnio savęs

pažinimo.

120

16 priedas


Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą Profesijų tipas

(G) Žmogus – Gamta

(T) Žmogus – Technika

(Ž) Žmogus – Žmogus

(ŽS) Žmogus –

Ženklų sistema

(MV) Žmogus –







Suma 8 16 11 12 17



Žmogus – Žmogus (psichologė) Žmogus – Meninis vaizdas (muzikantė)

-



17


Žmogus – Gamta

8

Apibendrinimas. Tiriamoji galvoja apie profesijas, kurios priklauso profesijų tipui Žmogus –

Meninis vaizdas (muzikantė-17) ir Žmogus – žmogus (psichologė-11). Diferencinio – diagnostinio

tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamajai labiausiai tinkantis profesijų tipas Žmogus – Meninis

vaizdas (17). Kaip alternatyvą, tiriamoji pasirinko Žmogus – Žmogus profesijos tipą, tačiau

pastebimas žymus atotrūkis nuo pagrindinio jos pasirinkto Žmogus – Meninis vaizdas profesijų

tipo. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantis yra Žmogus – Gamta (8) profesijų tipas.

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji profesinius siekius sieja su pomėgiu muzikai bei aukštais

pasiekimais muzikos srityje.

121

17 priedas



Profesijų tipas




(ŽS) Žmogus –

Ženklų sistema

(MV) Žmogus –







Suma 17 11 17 10 17



Žmogus – Žmogus ( žurnalistė) -

Žmogus – Gamta

17

Žmogus – Žmogus

17



17


11



Apibendrinimas. Tiriamoji galvoja apie žurnalistės profesiją, kuri priklauso profesijų tipui

„Žmogus – Žmogus“. Diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamąjai labiausiai

tinka 3 profesijų tipai ((Žmogus – Žmogus(17), Žmogus – Gamta(17), Žmogus – Meninis

vaizdas(17)) ir tai rodo, kad tiriamoji dar nėra galutinai apsisprendusi profesijos pasirinkime, kad ją

domina ir kiti profesijų tipai.

Tiriamosios rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantys yra Žmogus – Technika (11) ir Žmogus -

Ženklų sistema (10) profesijų tipai.

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji nėra tvirtai apsisprendusi profesijos pasirinkime,

išryškėja nepakankamai realus savęs vaizdas ir racionalių karjeros sprendimų stoka.

122

18 priedas



Profesijų tipas

(G) Žmogus-Gamta




sistema

(MV) Žmogus-







Suma 12 12 9 9 12 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)


Tiriamasis dvejoja dėl profesinių siekių

Mokslininkas Muzikantas Gydytojas, Teisininkas

-

Žmogus – Gamta

12


12



12



Žmogus – Žmogus 9

Apibendrinimas. Tiriamasis galvoja apie profesijas, kurios priklauso profesijų tipui: Žmogus –

Ženklų sistema (mokslininkas), Žmogus – Žmogus (gydytojas, teisininkas), Žmogus - Meninis

vaizdas (muzikantas) .

Tiriamojo diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jam labiausiai tinka 3 profesijų

tipai (( Žmogus – Gamta (12), Žmogus – Technika(12), Žmogus – Meninis vaizdas(12)) ir tai rodo,

kad tiriamasis vienodus prioritetus teikia 3 profesijų tipui. Tiriamasis dar nėra galutinai

apsisprendęs profesijos pasirinkime, nes jį domina 3 profesijų tipai.

Rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Ženklų sistema (9) ir

Žmogus – Žmogus (9), tačiau interviu metu tiriamasis susidomėjęs kalbėjo apie šių profesijų tipus.

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamajam sunku įvardinti konkrečius profesinius siekius,

123

išryškėja nepakankamai realus savęs vaizdas ir savęs pažinimo stoka. Apibendrinant galima teigti,

kad tiriamasis neadekvačiai vertina savo norus ir galimybes, išryškėja nepakankamai realus savęs

vaizdas.

124

19 priedas


2.1.Profesijų klasifikacija pagal darbo objektą

Profesijų tipas




(ŽS) Žmogus –

Ženklų sistema

(MV) Žmogus –







Suma 14 15 17 11 14



Žmogus – Žmogus (advokatė) Taškai


Žmogus – Žmogus

17



11

Apibendrinimas. Tiriamoji galvoja apie profesiją, kuri priklauso profesijų tipui Žmogus –

Žmogus (advokatė-17). Diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamajai

labiausiai tinkantis profesijų tipas Žmogus – Žmogus (17). Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai

netinkantis tipas yra Žmogus – Ženklų sistema (11) profesijų tipas.

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamoji profesinius siekius sieja su žmonėmis, žmonių grupėmis

ir kolektyvais. Tiriamosios norai tapti advokate, sutampa su diferencinio – diagnostinio tyrimo

gautais rezultatais. Vadinasi, vaiko norai atitinka su galimybėmis.

125

20 priedas 2. DIFERENCINIO DIAGNOSTINIO TYRIMO (PAGAL E. KLIMOVĄ) ANALIZĖ Nr. 10


Profesijų

tipas (G)

Žmogus-Gamta (T)

Žmogus-Technika



sistema

(MV) Žmogus-







Suma 11 11 12 18 12 (G) (T) (Ž) (ŽS) (MV)



Žmogus–Ženklų sistema (informacinių technologijų specialistas) Alternatyvos– elektrikas, virėjas, informatikos mokytojas

Taškai



Žmogus – Gamta 11


Žmogus – Technika 11

Apibendrinimas. Tiriamasis galvoja apie profesiją, kuri priklauso profesijų tipui: Žmogus –

Ženklų sistema (informacinių technologijų specialistas). Tiriamojo norai sutampa diferencinio –

diagnostinio tyrimo rezultatais, kurie parodė, kad norai sutampa su galimybėmis, pastebimas ryškus

atotrūkis tarp labiausiai tinkančio profesijos tipo ir labiausiai netinkančių profesijų tipų.

Tiriamojo diferencinio – diagnostinio tyrimo rezultatai parodė, kad jam labiausiai tinka 1 profesijos

tipas, t.y. Žmogus – Ženklų sistema (18).

Rezultatai parodė, kad labiausiai netinkantis profesijų tipas: Žmogus – Gamta (11) ir Žmogus –

Technika (11).

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamasis žino kokią ateityje profesiją ketina rinktis ir geba

priimti racionalius karjeros sprendimus, išryškėja vaiko realus savęs vaizdas ir pakankamas savęs

pažinimas.

126

21 priedas

127

22 priedas

Interviu klausimai:

1. Kaip manai, kam žmogui reikalinga profesija ?

2. Kuo norėtum būti ir kokį darbą ateityje ketini dirbti?

3. Kaip šeimos nariai ir aplinkiniai Tau padeda priimti sprendimus dėl karjeros

(profesijos)?

131

Karjeros samprata - VDU

Documents

Transcript of Karjeros samprata - VDU