baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #4 ... · lis meurneobasa da jandacvis...
Transcript of baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #4 ... · lis meurneobasa da jandacvis...
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #4. aprili. 2014.
C M Y K
_ batono arCil, aWaris avto-
nomiuri respublika saqarTve-
los sxva regionebTan erTad
mniSvnelovan rols asrulebs
qveynis ekonomikuri aRmavlobis
da ganviTarebis saqmeSi. rogori
sainvesticio politika aqvs ad-
gilobriv xelisuflebas ucxou-
ri investiciebis mozidvis kuT-
xiT?
_ minda giTxraT, rom sainves-
ticio mimarTuleba saerTo saxel-
mwifoebriv interesebs ar cdeba.
Cveni geografiuli mdebareobidan
gamomdinare, gvaqvs meti fufune-
ba, rom davainteresoT sxvadasxva
mimarTulebiT investorebi. am Sem-
TxvevaSi, vgulisxmob, rogorc tu-
ristul mimarTulebas, aseve sof-
lis meurneobas, transports da
sxva sferoebs. is gansakuTrebu-
loba, rac Cvens regions gaaCnia,
turistuli zonaa. qobuleTSi sa-
gadasaxado kuTxiT SeRavaTebic
gvaqvs, investors SeuZlia gadasa-
xadisgan gaTavisufldes. gvaqvs
konkretuli SeTavazebac _ Tuki
sastumro 100 stumarze meti ka-
cisgan iqneba dakompleqtebuli,
igi 5 wlis ganmavlobaSi
gadasaxadisagan gaTavi-
sufldeba. aseve priva-
tizebis dros varireba
SeiZleba imazec, rom an
konkretul pirTan mo-
laparakeba vawarmooT,
an kidev auqcionis gzas
mivmarToT. mrewvelo-
bis da biznesis ganviTa-
rebis kuTxiT getyviT,
rom gvaqvs aeroporti,
porti, rkinigza, gveqne-
ba avtobani da es yvela-
feri erTad mobilize-
buli aWaraSi, Zalian
mimzidvelia investorisTvis. vmu-
SaobT, vqmniT, gavcdiT geografi-
ul areals, vTanamSromlobT Tur-
qeTTan, ruseTTan, azerbaijanTan,
ukrainasTan, Tumca am ukanasknel-
Si arsebulma politikurma movle-
nebma, gansakuTrebiT imoqmeda in-
vestorebze. sabolood ki, CvenT-
vis prioriteti mainc turizmi da
soflis meurneobaa.
_ soflis meurneoba erT-er-
Ti mniSvnelovani dargia ara mxo-
lod regionis, aramed qveynis
masStabiTac. ra strategia aqvs
arCeuli aWaris a.r. mTavrobas
soflis meurneobis produqciis
Sesyidva, gadamuSavebasa da rea-
lizaciasTan dakavSirebiT?
_ pirvel rigSi, unda iTqvas,
rom saqarTvelos soflis meurne-
obis saministro rasac akeTebs sa-
erTo saxelmwifoebrivi progra-
mis farglebSi, Cvenzec vrcelde-
ba, Tumca gvaqvs imis saSualeba,
rom aWaris soflis meurneobis sa-
ministrom damoukideblad dageg-
mos biujeti da ganaxorcielos
sxvadasxva programa, rac mxolod
aWaraSi ganxorcieldeba.
am mxriv, 2013 wels ramdenime
mniSvnelovani programa ganvaxor-
cileT. erT-erTi iyo miwis anali-
zis sakiTxi, rac sabWoTa kavSiris
daSlis Semdeg ar auRiaT. magali-
Tad, memcenareoba rom ganaviTaro,
miwa unda Seiswavlo. nayofis moy-
vanis TvalsazrisiT sxvadasxva wi-
naaRmdegobas vawydebiT. magali-
Tad, mandarins feri ar aqvs, mcena-
re dazianebulia, ar aris kargi na-
yofi, _ swored am sirTuleebis
fonze, aucilebelia miwis anali-
zi. ramdenadac maxsovs, qobuleT-
sa da xelvaCaurSi aTasi sinji, xo-
lo maRalmTian aWaraSi sami aTasi
sinji Catarda. mivediT daskvnam-
de, rom miwa ZiriTadad kaliumis
naklebobas ganicdis. amiT imis
Tqma minda, rom Cveni mizani Tanmim-
devruli moqmedebaa. Tuki miwis
analizma gviCvena, rom kaliumi
aucilebelia, wels vgegmavT kali-
umis miwodebas da miwis ganayofie-
rebas. gasul wels xuTi korpora-
cia SevqmeniT, Semdeg es saqarTve-
los soflis meurneobis saminist-
romac gaakeTa. amiT mcire miwebis
gaerTianeba gvindoda. magaliTad,
es Cven qedaSi yofili kolmeurne-
obis bazaze gavakeTeT da ramdena-
dac maxsovs, 160 komli aris gaer-
Tianebuli. amiT ki imis Tqma minda,
rom Tuki fermeri da miwis nakve-
Tebi ar gaerTiandeba, traqtoris
Seyvana Zviri dajdeba.
mefutkreobis mimarTulebiT
SarSan skebi davamzadebineT.
moTxovnis zrdis gamo, imaves wel-
sac vagrZelebT. wels rigi danad-
garebi unda SemovitanoT, raTa mo-
saxleobam dainaxos, rom bevri ra-
mis gaadvileba SesaZlebelia. myid-
veli mxolod 30 procents gadaix-
dis, danarCens ki saxelmwifo. erT
programas meore moyveba, meores
mesame... Cven Tanmimdevrulad vmu-
SaobT.
gvinda Taflis laboratoriis
gaxsnac. marTalia, ZviradRirebu-
li danadgarebia SesaZeni, magram
biujetSi cvlilebas SevitanT,
radgan es aucileblia. es labora-
toria umniSvnelovanesi iqneba,
radgan sertifikats Tu daskvnas,
romelsac igi gascems,Taflis eqs-
portze dadebiTad aisaxeba.
_ ramdenad aris SesaZlebeli
Cvens regionSi mecxoveleobis
ganviTareba da xom ar fiqrobs
xelisufleba am mimarTulebiTac
konkretuli nabijebis gadadg-
mas?
_ Cveni regionis pirutyvi co-
tas iwveleba, amitom aucilebelia
sxvadasxva jiSTan Sejvareba. Cven
xelovnuri ganayofierebis speci-
fika davnergeT da jer kidev erTi
Tvis win, saerTo jamSi 120 xbo
gvyavda mogebuli. xorcis jiSi iq-
neba Tu wveladobis zrda, orive
unda gamoswordes. es Zalian mniSv-
nelovani proeqtia. unda vicodeT,
rom Sedegi erT welSi, mxolod
erT sezonze ver miiRweva.am mxriv
statistikur analizs vakeTebT,
raTa samomavlod investors Sev-
TavazoT, rom konkretuli mimar-
TulebiT bazari Tavisufalia.
proeqtiT dainteresebulni arian
da velodebiT momgebian investi-
cias.
mecitruseobis mxriv, momavali
sezonisTvis gvinda, rom xelvaCa-
urSi gadamamuSavebeli saamqro
gvqondes. msgavsi qobuleTSi ukve
funqcionirebs, romelmac Cveni
(gagrZeleba me-3 gverdze)
interviu arCil xabaZesTan
gazeT „baTumis universitetSi“ aWaris avtonomiuri respublikis mTav-
robis Tavmjdomaris, arCil xabaZis pirveli interviu gasuli wlis ap-
rilSi daibeWda. urTierTTanamSromlobis Sedegad Cven, baton arCils,
zustad erTi wlis Semdegac SevxvdiT, visaubreT mogvarebul Tu mougva-
rebel problemebze, davkonkretdiT ganxorcielebuli da gansaxorcie-
lebeli proeqtebis Sesaxeb. sainvesticio politika, rigi siaxleebi sof-
lis meurneobasa da jandacvis sistemaSi, ganaTleba da wigniereba, maRal-
mTian aWaraSi hesebis mSeneblobis sakiTxi _ es is sakiTxebia, romelTa Se-
saxebac gazeTi „baTumis universiteti“ baton aarrCCiill xxaabbaaZZeess esaubra.
`Cven Tanmimdevrulad vmuSaobT...~
22aapprriillii
dedamiwis dReteqnologiuri fakultetis agraruli
mimarTulebis studentebma dedamiwis dRe
tradiciulad sxvadasxva RonisZiebiT aR-
niSnes. baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetis agronomiis specia-
lobis meore kursis studentebma gamouS-
ves kedlis gazeTi `gavufrTxildeT deda-
miwas~ da gamarTes moklemetraJiani doku-
menturi filmis - „anTropogenuri zemoq-
medebis Sedegebi bunebaze“ Cveneba. saqarT-
velos erovnuli akademiis wevr-korespon-
dentma, profesorma vano papuniZem leqcia
waikiTxa Temaze: „dedamiwaze arsebuli ga-
remos dacvis globaluri problemebi“.
RonisZiebebis dasasruls, studentebma da profesor-maswavleblebma universitetis
sacdel nakveTze darges 70-ze meti mravalwlovani xis nergi.
evropis akademiuri centris gacvliTiprogramebis prezentacia gaimarTa
evropis akademiuri centris prezen-
tacia gaimarTa baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetSi. evropis
akademiuri centris damfuZneblebma
eTer sanaiam da beqa qanTariam sxvadasxva
specialobis studentebs gacvliTi
programebi, evropasa da amerikis Seer-
Tebul StatebSi mimdinare gaeros mode-
lirebis programebi, madridis, londonis, praRis sazafxulo skolebisa da staJirebis
proeqtebi warudgines. organizacia axalgazrdebs aseve sTavazobs trening-kursebis
gavlas, swavlis gagrZelebas ucxoeTis umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebSi, dis-
tanciur swavlebasa da monawileobis miRebas saerTaSoriso konferenciebSi.
festivali _
`profesiuli ganaTleba dasaqmebisTvis~
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universi-
tetma festivalSi - „profesiuli ganaTleba dasaq-
mebisTvis“ miiRo monawileoba. turizmis fakulte-
tis dekanis moadgilem merab diasamiZem, studentTa
momsaxurebisa da mxardaWeris samsaxuris ufrosma
revaz okujavam da studentma vaxtang asaTianma da-
interesebul pirebs universitetis profesiuli sa-
ganmanaTleblo programebi, swavlebis pirobebi da
partniori damsaqmebeli kompaniebi gaacnes. saqar-
Tvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros
mier organizebul festivalSi 31-mde saganmanaT-
leblo dawesebuleba monawileobda.
1989 wlis 9 aprilibaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis studentebma da profesor-
maswavleblebma 1989 wlis 9 aprils mTavro-
bis sasaxlesTan saqarTvelos damoukideb-
lobisaTvis daRupuli gmirebis xsovnas pa-
tivi miages. 25 wlis win ganviTarebul mov-
lenebs mieZRvna studentTa konferencia
Temaze: „9 aprili - sisxliT damZimebuli Ta-
visufleba“. tragikuli movlenebis amsaxve-
li fotoqronikis Cvenebis Semdeg studen-
tebma da profesor-maswavleblebma kidev erTxel gaixsenes tragikul Rames daRupuli
gmirebi, maTi xsovnis ukvdavsayofad sanTlebi daanTes, zRvispira parkSi manaTobeli
franebi gauSves da memoriali titebiT Seamkes.
samecniero-popularuli da sazogadoebriviJurnal `maWaxlis~ wardgineba
SoTa rusTavelis darbazSi samecnie-
ro-popularuli da sazogadoebrivi
Jurnal „maWaxlis“ axali nomris prezen-
tacia da Jurnalist goderZi SaraSias
dokumenturi filmis “maWaxlis akvani”
Cveneba Sedga. Jurnali baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetis
niko berZeniSvilis institutma gamosca
da „maWaxlobis“ saxalxo dResaswauls
eZRvneba. „maWaxeli“ mkiTxvels siaxliT gamorCeul sxvadasxva Tematikis statiebs, in-
terviuebsa da xeobis cxovrebis amsaxvel masalebs sTavazobs. JurnalSi gamoqveynebulia
maWaxlis, kirnaTis, axalsoflis soflebis sameurneo da kulturuli cxovrebis amsaxve-
li werilebi, zemo maWaxlis metyvelebis nimuSebi, maWaxlel muhajirTa dasaxlebebisa da
gansaxlebis istoria, xelvaCauris municipalitetis siaxleebi. wardgineba umaRlesi sa-
ganmanaTleblo dawesebulebisa da xelvaCauris muncipalitetis organizebiT gaimarTa.
mTavrobis administraciis ufrosis moadgilem nino kobaxiZem
studentebs premier-ministris saganmanaTlebo iniciativebi gaacno
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi mTavrobis administraciis uf-
rosis moadgilem nino kobaxiZem bsu-s studentebisaTvis saqarTvelos premier-minist-
ris irakli RaribaSvilis saganmanaTleblo iniciativebis wardgineba gamarTa. saganma-
naTleblo iniciativebi saerTaSoriso ganaTlebis centris Seqmnas, sajaro samsaxurSi
warCinebuli studentebis staJirebasa da socialurad daucveli studentebisTvis saer-
To sacxovreblis aSenebas iTva-
liswinebs. nino kobaxiZem ward-
ginebisas yuradReba gaamaxvila
aseve saqarTvelos mTavrobis
erT-erT umTavres prioritet-
ze - ganaTlebaze da misi ganvi-
Tarebis perspeqtivebze. sagan-
manaTleblo iniciativebis war-
dginebis Semdeg Sexvedra kiTx-
va-pasuxis reJimSi warimarTa da
mTavrobis administraciis uf-
rosis moadgilem studentebis
kiTxvebs upasuxa.
bsu-s turizmis fakultetis 6 studenti saswavleblad norvegiaSi gaemgzavrebaturizmis fakultetma erToblivi proeqtis `norvegiaSi, saqarTvelosa da yirgizeT-
Si turizmis mdgradi ganviTarebisa da inovaciebis sferoSi ganaTleba“ ganxorcielebis
mesame etapi daiwyo. proeqtiT gaTvaliswinebulia turizmis fakultetis 6 studentis
swavleba (erTi semestri) norvegiis telemarkis universitetSi `turizmis menejmentis“
specialobaze. konkursi gaimarTa Semdegi pirobebiT: inglisur enaSi testireba, komuni-
kaciis unari, kulturaTaSorisi komunikaciis unari da saSualo akademiuri moswrebis
maCvenebeli. konkursSi monawileoba 62 studentma miiRo, maTgan pirvel etapze 16 stu-
denti gadavida. jgufTan 7 aprilidan 12 aprilamde norvegiis telemarkis universitetis
profesorebma Temur abesaZem da frude liengim treningebi Caatares da 6 saukeTeso kon-
kursanti SearCies. studentebi: mindia kurcxaliZe, ana jafariZe, ana sanikiZe, vaxtang
gvenetaZe, irma doliZe da giorgi gelaZe swavlas norvegiaSi 20 agvistodan ganagrZoben.
universitetis reqtorma, profesorma alioSa bakuriZem da turizmis fakultetis dekan-
ma rostom beriZem studentebs gamarjveba miuloces da warmatebebi usurves.
saerTaSoriso savaWro palatis proeqtis wardgineba
baTumis SoTa rusTaveli saxelmwifo universitetSi axalgazrduli umaRlesi sabWos
organizebiT saerTaSoriso savaWro palatis proeqt ICC Youth Georgia-s prezentacia Ca-
tarda. programa miznad isaxavs warmatebuli, aqtiuri studentebis CarTvas biznes pro-
eqtebSi, axalgazrdebisaTvis gamocdilebis gaziarebas, profesiuli unar-Cvevebis ganvi-
Tarebis xelSewyobas, dasaqmebasa da axalgazrduli iniciativebis mxardaWeras. saukeTe-
so studenturi proeqtebi kompaniis mxardaWeriT ganxorcieldeba. saerTaSoriso savaW-
ro palatis axalgazrdul proeqtSi qveynis Svidi umaRlesi saganmanaTleblo dawesebu-
lebis studentebi arian CarTuli.
konsultacia Ria da monawileobiTi sajaro mmarTvelobis sakiTxebze
iusticiis saxlis aRmas-
rulebeli direqtoris moad-
gilem irakli lomiZem, ius-
ticiis saministros analiti-
kuri departamentis warmo-
madgenelma laSa morgoSiam,
informaciis Tavisufali
ganviTarebis institutis
(IDFI) Tavmjdomarem levan
avaliSvilma da axalgazrda
iuristTa asociaciis warmo-
madgenelma sulxan salaZem
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis
studentebisa da profesor-
maswavleblebisaTvis kon-
sultacia gamarTes Ria da monawileobiTi sajaro mmarTvelobis sakiTxebze. sa-
qarTvelos iusticiis saministros mier organizebuli Sexvedra miznad isaxavda
sazogadoebis informirebulobasa da mis CarTvas mTavrobis orwliani erTiani
samoqmedo gegmis SemuSavebaSi. konsultaciis monawileebma wina wlebSi ganxor-
cielebuli proeqtebi Seajames da gamWvirvale, Ria mmarTvelobis xelSemwyobi
prioritetebi ganixiles.
33aapprriillii
molodini gaamarTla. aR-
niSnuli saamqro mxolod
citrusze ar iqneba orien-
tirebuli, radgan misi se-
zoni mxolod 2-3 Tves moi-
cavs. mTeli wlis ganmavlo-
baSi SesaZlebeli iqneba xi-
lis sxvadasxva saxeobis ga-
damuSaveba.
gvsurs, qedis raionSi,
meTambaqoeobis aRorZine-
ba. vgegmavT, Tambaqos eqs-
ports. am mxriv, aris dain-
tereseba da vfiqrobT, uax-
loes momavalSi bevri ram
SesaZlebeli iqneba.
aseve vgegmavT, wvenebis
gadamamuSavebeli qarxnis
gaxsnasac. vfiqrobT, xel-
vaCauris saamqro amas ver
SeiTavsebs, amitom mas al-
baT SuaxevSi gavxsniT. ram-
denadac vici, igi adre qe-
daSi, sofel zvares mimde-
bare teritoriaze warma-
tebiT funqcionirebda. xe-
li unda SevuwyoT, mevena-
xeobis ganviTarebasac. qe-
daSi Rvinis qarxnis mSeneb-
lobac igegmeba.
_ gadavinacvloT iseT
mniSvnelovan sakiTxze,
rogoricaa jandacva. ro-
goria Cvens regionSi am
mimarTulebiT gadadgmu-
li nabijebi da raime siax-
leebi xom ar igegmeba?
_ Cveni survilia, im 7
milioniani biujetiT, ro-
melic aqvs jandacvas, sxva
mimarTulebebic uzrun-
velvyoT. sayovelTao jan-
dacva, marTlac umniSvne-
lovanesi movlena iyo Cven-
Tvis. aucilebelia gadau-
debeli SemTxvevebis dros
daxmareba. wels pirvelad
daviwyeT im programaze mu-
Saoba, romelic diabetiT
daavadebulTa mkurnalo-
bas iTvaliswinebs. jandac-
vis saministro erTader-
Tia, romlis misamarTiTac
mosaxleobis mxridan pre-
tenzia ar msmenia. amaze
verc opozicia iRebs xmas.
TiToeuli aqauri pacienti
saerTo saxelmwifoebrivi
dazRveviT sargeblobs.
amis garda, funqcionirebs
mTavrobis Tavmjdomaris
fondi, SarSan 300 000 lari
davxarjeT. 2013 wels jan-
dacvis sferoSi saukeTeso
Sedegi gvqonda. wels pir-
velad CavatareT baTumis
masStabiT bavSvebisTvis
sqoliozis ufaso gamokv-
levebi. ase rom ar gavake-
ToT, es 10-15 wlis Semdeg
biujetidan did xarjs mo-
iTxovs. aseTi windaxeduli
programebi xorcieldeba
CvenTan.
socialuri programebis
Sesaxebac mogaxsenebT. Tu-
ki adre 100 wels gadacile-
bul adamianebs 500 lars
Cuqnidnen, wels es Tanxa
1000 laramde aviyvaneT.
aseve daxmarebas gavcemT
yovel mesame da Semdgom
Svilze, tyupebze...
gavxseniT sisx-
lis banki, aSendeba
kerZo saavadmyo-
foebi. bagratio-
nis quCaze ucxoe-
li investorebis
mier sauniversi-
teto klinikis
ageba igegmeba, sa-
dac sxvadasxva mi-
marTulebiT ga-
damzadeba iqneba
SesaZlebeli. bev-
ri ram igegmeba da
ramdenime wlis
Semdeg, Cven Tana-
medrove aparatu-
riT aRWurvili
klinikebis prob-
lema aRar gveqne-
ba. Cveni amocanaa
respublikuri saa-
vadmyofos mowes-
rigeba, romelic iqneba
mravalfunqciuri, regio-
naluri da SegveZleba kon-
kurenciis gaweva. es yvela-
feri 16 milioni dolari
jdeba, aqedan naxevari _
aparaturis SesaZenad aris
saWiro.
_ udidesia ganaTlebi-
sa da wignierebis roli
qveynis ganviTarebis saq-
meSi. bevr profesias ukve
saxelmwifo afinansebs da
sauniversiteto ganaTle-
ba faqtiurad calkeuli
dargebis mixedviT, ufa-
soa. rogor udgas gver-
diT am mxriv aWaris a.r.
mTavroba Cvens regionSi
arsebul umaRles saswav-
leblebs?
_ mogexsenebaT, univer-
sitetebi centralizebu-
lia da saqarTvelos ganaT-
lebis saministros mier
imarTeba. Cven ar gvaqvs ma-
Ti marTvis ufleba, ro-
gorc kanonSi weria, SegviZ-
lia xelSemwyobi RonisZie-
bebis dafinanseba. gvqonda
saubari socialurad dauc-
vel da warCinebul studen-
tTa dafinansebis Sesaxeb,
magram Tuki mxolod socia-
lurad daucvelia da kar-
gad ar swavlobs, mas ar va-
finansebT. Cven ganaTlebis
sistemas namdvilad vexma-
rebiT da wels milion naxe-
vari lari SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universi-
tets gamovuyaviT. rac See-
xeba sazRvao akademias, Cven
misi Senobis movlas uzrun-
velvyofT. igi arqiteqtu-
ruli nagebobaa, magram
radganac is ekonomikisa da
mdgradi ganviTarebis sami-
nistros eqvemdebareba, maT
2 milion naxevari lariT
daafinanses. aseve, Tamaris
dasaxlebaSi arsebuli Se-
noba universitets Cven ga-
daveciT. aRniSnuli obieq-
ti da qobuleTSi mdebare
laboratoria manamde eko-
nomikis saministros eqvem-
debareboda. es maSin wina
xelisuflebis moTxovna
iyo, romelsac universite-
tis menejmenti emorCile-
boda. es arasworia da Cven
gamosworebas vcdilobT.
univeristeti damouki-
debeli unda iyos da sul
xelgamowvdili ver iqneba.
Cven ar gvaqvs iq auditis
Seyvanis ufleba, radgan
igi Cven ar gveqvemdebareba.
Tumca, iq kadrebs nacnobo-
biT da megobrobiT ar unda
asaqmebdnen da arc politi-
zirebuli unda iyos. maqsi-
malurad vcdilob, rom ar
CaverTo, magram es xom unda
dasruldes? erTia, rom
students da leqtors ga-
aCnia individualuri Sexe-
duleba ama Tu im movlenis
mimarT, magram zogadad, mi-
si politizireba unda das-
ruldes. iq ar unda arse-
bobdes dajgufebebi da po-
litikurad aqtiuri pirebi.
maTi mTavari movaleobaa
saswavlo procesis warmar-
Tva da ganaTlebis miReba,
politikuri gancxadebe-
bisTvis ki, dro ar unda
hqondeT. Zalian did pativs
vcem yvelas, mec mand mivi-
Re ganaTleba. Cven socia-
lurad daucvel da warma-
tebul studentTa daxma-
rebiT ormag saqmes vake-
TebT _ erTi, rom univer-
sitets studenti ar akl-
deba da meore
mxriv, Cven
vuwyobT xels ni-
Wier studentebs,
radgan maT poten-
cials samomavl-
od gamoviyenebT.
238 studenti fi-
nansdeba am semes-
trSi 1125 lariT.
d a r w m u n e b u l i
var, es fondi rom
ara, maTi 30-50%
mainc universi-
tetSi swavlas
ver gaagrZeleb-
da. universitet-
ma kargad unda ga-
acnobieros, rom
Cven am kuTxiT
maT vexmarebiT da
es Zalian mniSvne-
lovania.
_ maRalmTian aWaraSi
hesebis mSeneblobis sa-
kiTxi sakmaod xmaurian
Temad iqca. Tqveni mosaz-
reba amis Taobaze...
_ Zalian mniSvnelovania
igi Cveni regionisTvis da
mTlianad saqarTvelosT-
vis. Cven vviTardebiT, ener-
gomomsaxureba izrdeba da
Sesabamisad, qveyanam unda
upasuxos am gamowvevas. un-
da SevqmnaT axali hesebi,
rom gvqondes eleqtroe-
nergia, amisTvis yvelaze
iafi, praqtikuli da erTa-
derTi wyaro aris hesebis
arseboba. gvinda gavxsnaT
fabrika-qarxnebi da movi-
zidoT ucxoeli investici-
ebi, amas ki aucileblad
sWirdeba eleqtroenergia.
es aramarto sadReiso, ara-
med samomavlo gaTvlaa.
aseve mniSvnelovania is,
rom TviTmmarTvelobis ar-
Cevnebis Semdeg TiToeul
Tems da sofels hqondes
Tavisi biujeti. Cveni vara-
udiT, yovelwliurad sa-
xelmwifo am hesidan 20 000
000 laris odenobiT sarge-
bels miiRebs. Turqul kom-
panias Tavisi interesebi
aqvs, unda rom proeqti mom-
gebiani iyos da es bunebri-
vicaa. misi mxridan Cadebu-
lia 600 000 000 lari. Cven
ki, amdeni Sexvedris Semdeg
mivediT im daskvnamde, rom
is rac bunebrivad mimdina-
reobs, win veraferi aRud-
geba, es procesi arafers ar
daaCqarebs, piriqiT... amiT
SeiZleba bevr movlenas xe-
li SevuSaloT. investori
xom Tavisi qonebis ganadgu-
rebas ar dauSvebs?!
mokled, molaparakebebi
kvlav mimdinareobs. pro-
cesSi sami mxarea CarTuli:
mosaxleoba, kompania da sa-
xelmwifo. Sesabamisad, yve-
la mis wil valdebulebazea
pasuxismgebeli. yvelaferi
samarTlebrivad mogvarde-
ba.
(dasawyisi pirvel gverdze)
`Cven Tanmimdevrulad vmuSaobT...~
44aapprriillii
qarTuli enis swavleba isev aqtualuria. moswav-
leTa, maswavlebelTa da zogadad moqalaqeTa sina-
nuls iwvevs is, rom skolebSi qarTuli enis gramati-
ka calke sagnad aRar iswavleba. aRniSnul proble-
masTan dakavSirebiT swored pedagogebisa da moswav-
leebis mosazrebebs gTavazobT:
ddaaTToo aabbuullaaZZee (moswavle):
„Cemi azriT, ufro kargi iqneba
Tu calk-calke sagnad viswavliT
qarTul enasa da literaturas,
radgan gramatikis codnis done
bavSvebSi Zalian dabalia. Tu
gvinda rom gamoswordes qarTu-
li enis arcodna, unda gatardes
Sesabamisi RonisZiebebi“.
qqeeTTeevvaann qqeeddeelliiZZee (studen-
ti): „me im Taobis warmomadgeneli
var, romelic Seeswro enisa da li-
teraturis cal-calke swavlebas,
rac Zalian momwonda, radgan gra-
matikis swavlas namdvilad sWir-
deba gansakuTrebuli midgoma da
yuradReba. miT umetes, qarTuli
mSobliuri enaa da praqtikuli
gramatikis codna TiToeuli Cven-
ganis movaleobaa. Seveswari enisa
da literaturis gaerTianebis
processac, rac uaryofiTad aisa-
xa moswavleebze“.
xxaaTTuunnaa ssoolloommoonniiZZee (st-
udenti): „qarTuli enis swavle-
basTan dakavSirebiT Zalian uk-
mayofilo var, radgan TiTqmis
ar iswavleba. mimaCnia, rom gra-
matikis swavlebas Taviseburi
midgoma sWirdeba. is meTodebi,
romlebsac literaturuli na-
warmoebis axsnisas iyenebs mas-
wavlebeli, ar aris gamarTlebu-
li enis swavlebis dros. grama-
tika damoukidebeli discipli-
naa, romelsac sWirdeba gansazR-
vruli dro. literaturasTan gaerTianebam ki, gramati-
kis ugulebelyofamde migviyvana. samwuxaroa, radgan
mSobliuri enis arcodna uwignurobis maCvenebelia“.
TTaammTTaa bboollqqvvaaZZee (mos-
wavle): `ar momwons, radgan me-
ti yuradReba eqceva litera-
turis swavlebas. saxelmZRva-
neloSi TiTqmis araa Setanili
gramatikuli masala. amiT Cven,
moswavleebi, vzaraldebiT. es
Zalian cudia, radgan litera-
turasac akldeba dro. vfiq-
rob, ena da literatura calk-
calke unda iswavlebodes“.
xxaaTTuunnaa TTaavvaarrTTqqiillaaZZee (maswavlebeli):
„sasurvelia, saxelmZRvanelos Seqmnisas gaiTvalis-
winon moswavleTa asaki. amasTanave, igi gaTvlili unda
iyos yvela donis moswavlisTvis. kargi iqneba, Tu sa-
xelmZRvaneloebi meti praqtikuli davalebiT dait-
virTeba“.
lleerrii qqeeddeelliiZZee (moswav-
le): „gramatika Zalian Zneli
sagania. calke sagnad roca is-
wavleboda maSin uWirdaT bavS-
vebs gageba. mimaCnia, rom qar-
Tuli ena da literatura calk-
calke unda iswavlebodes, enis
codnis done Zalian dabalia“.
nnaaTTiiaa vvaassaaZZee,
qarTuli filologiis
specialobis meoTxe kur-
sis studenti
qarTuli enis swavleba sajaro
skolebSi
qarTuli ena aris Rrma, unapiro, brZeni, Tavmdaba-
li da miuwvdomeli, viTarca goneba da siyvaruli.
misi saTave iseve ucnobia, rogorc melqisedek ma-
mamTavrisa. masSia mTeli saqarTvelo. gazafxulze
gaSlili vardiviT mSvenieria igi da axlad-amosuli
mzis cxovelsmyofeli sxiviviT saamo, cisferia misi
samosi, zecaa misi sawyisi, ufalia misi mSobeli da
mfarveli. sityva misi mWrelia, viTarca daviT aRma-
Seneblis xmali, Zlieria, rogorc sveti cxoveli da
nazi, viT yvavilze margalitad dakiduli dilis nami.
iilliiaa II,
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqi
mSobliur enaze zrunvis, misdami
Seunelebeli yuradRebis suliskve-
TebiTaa gamsWvaluli wigni, romelic
qarTuli filologiis departamen-
tis emeritus profesoris, qalbato-
ni meri cincaZis mravalwliani Sro-
mis nayofia. qarTulad xsnilad ub-
nobdi! ase hqvia am wigns... SesavalSi
moTxrobilia epizodi giorgi mTaw-
midlis `ioanes da efTvimes“ cxovre-
bidan, rom efTvime yrmobaSi metad
mZimed gamxdara avad. mama, iovane,
RvTismSobels Svilis gadarCenas Ses-
Txovda. avadmyofs vinme dedofali
dasdgomia Tavs da uTqvams: `ararai
ars vnebai qarTulad xsnilad ub-
nobdi! Sen Tana, aRdeg, nu geSinin da
qarTulad xsnilad ubnobdi. efTvime,
romelsac bizantiaSi cxovrebis gamo
qarTuli aRar axsovda, dedaenaze
alaparakebula da gadarCenila ki-
dec. avtoris saTqmelic esaa - qar-
Tuli enis codnas saswaulis moxdena,
eris gadarCena SeuZlia, SeuZlia ga-
uZlos globalizaciis gamowvevebs
da Rirseulad dadges sxva civilize-
bul erTa gverdiT.
modiT, Cvenc qarTulad xsni-
lad, sworad, Tavisuflad viubnoT,
- mogviwodebs avtori da Zalumad
cdilobs wminda, faqizi, Seureveli
enobrivi samyaros Seqmnas.
wigni yuradRebas iqcevs mwvave,
saWirboroto sakiTxebis dasmiT da
originaluri gadaWriT. SesavalSi
mocemulia qarTuli enis mdgomareo-
bis Sesaxeb avtoritetul pirTa,
mSobliuri enis moamageTa mosazreba-
ni. zogierTi maTgani metad mtkice
argumentia. maTi wakiTxva ucilob-
lad aRaSfoTebs yvelanairi rangis
mkiTxvels. sailustraciod mxolod
ramdenimes moviyvanT: `samwuxarod,
dRes sayvelpuro inglisuris codna
ufro fasobs, vidre darbaisluri
qarTulisa, gangaSis zarebis daris-
xebis droa“, - wuxs prof. g. gogolaS-
vili.
wignis Sedgenis principi aseTia:
avtori qarTuli presis enaSi SemCne-
ul tipobriv masalas wyaros miuTi-
Teblad imowmebs da mkiTxvels awvdis
swor formas, qarTuli enisTvis bu-
nebriv, swor konstruqcias mokle ko-
mentariTurT. avtori itovebs imeds,
rom Jurnalistebi icnoben maT mier
Sedgenil frazebs, waikiTxaven komen-
tarebsac da uTuod izruneben Sec-
domebis gamosasworeblad.
gansakuTrebiT SemaSfoTebelia
masmediis ena. ai, komentarebi, moxmo-
bili wignis SesavalSi: spartak qobu-
lia wers, Tu rogori, ucxo sityvebiT
gajerebuli, mWle qarTuliT metyve-
leben Cveni Jurnalistebi, ra ajaf-
sandalia yviTel presaSi.
`usmen dRevandel telewamyvanebs
da iSviaTi gamonaklisis garda ver ga-
igeb, aqauri qarTveli gelaparakeba,
Tu ucxoeli, romelsac axlaxan us-
wavlia qarTuli“, _ wers ioseb Wum-
buriZe.
dResac bevri laparakobs qar-
Tuls ucxoeliviT, gegoneba, mivli-
nebiT Camosuli ucxoelia, romelsac
sayvelpuro qarTuli uswavlia
sadRac.
sayvelpuro qarTuli da sayvel-
puro inglisuri... es ukanaskneli
drois sazogado Wiria, romelic
aferxebs Cveni qveynis ekonomikur,
politikur da kulturul aRmavlo-
bas.
wigni popularuli stiliTaa dawe-
rili. pirvel TavSi saubaria sityvis
mniSvnelobisa da konteqstSi misi swo-
rad gamoyenebis sakiTxis Sesaxeb.
mkiTxvelis yuradRebas ipyrobs e. w.
`CamZirav sityvaTa“ jgufi. es is sity-
vebia, romlebmac gaifarToves mniSv-
neloba sxva sityvaTa semantikis Seviw-
roebis xarjze. mag.: rTulma CaZira,
Caylapa Zneli da misi antonimebi - ad-
vili, iolic Caayola; sityva saubar-
ma TiTqmis yvela teqstSi CaZira `la-
paraki“, `metyveleba“, `gamoTqma“.
aqve ganxilulia pleonasturi
frazebi: kargi SeRavaTi, winaswari
prognozi, samomavlo perspeqtiva,
mTavari prioriteti, mcdari ilu-
zia, xelisSemSleli barieri, cru
iluzia. iyenebs mavani werasa da sau-
barSi aseT frazebs da arasdros
ufiqrdeba imas, rom maSin unda arse-
bobdes cudi SeRavaTi, swori ilu-
zia, xelis Semwyobi barieri, warsu-
lis perspeqtiva an kidev prognozis
gakeTeba movlenis dasrulebis Sem-
deg SeiZlebodes.
aqve unda davasaxeloT zmnizede-
bis zedmetad gamoyenebac: proble-
mebs kargad vagvareb, kargad auRo
alRo, gadawyvetileba Zalian mya-
rad miviRe.
zmna Seuferebelia Semdeg sintag-
mebSi: principis Seferxeba, xarve-
zis mogvareba, problemis aRmofxv-
ra, Tanxebis gaweva, ndobis CamoSla,
raodenobis momravleba, faqtis
gaxsna, zarebis gakeTeba. Seuferebe-
lia saxeli: uflebis akrZalva, sur-
vilis gamoTqma, danaSaulis gana-
xevreba.
sagangebo yuradReba eTmoba pre-
saSi momravlebul uCveulo zmnebsa
da saxelzmnebs, romelTac avtori
`neologizmebSi“ aerTianebs: daanon-
seba, debatoba, dietoba, gainterna-
cionaleba, mRviZareba, polemiko-
ba... gansakuTrebiT sainteresoa
Stampebisa da aRweriTi konstruqci-
ebis nusxa, romelic Sromas damate-
bis saxiT ukomentarod daerTvis:
xdeba, axorcielebs, awarmoebs, ewe-
va, akeTebs, awyobs. danarTis saxiT
Sromas erTvis winadadebebi, romel-
Tac sizuste akliaT, orazrovani an
saerTod gaugebaria.
naSromis bolos vkiTxulobT: Ti-
To-orola Secdoma, wakiTxuli Tu
mosmenili, TiTqos ise SemaSfoTebe-
li ar aris. avtori imowmebs manana gi-
gineiSvilis citatas: `roca Cvenma Ca-
nawerebma erTad moiyara Tavi, sakma-
od mZime viTareba aRmoCnda. arapro-
fesionalis, arahumanitaris Secdo-
mebs vin Civis, enis normebs arRveven
mecnierebic, filologebic, xelov-
nebis kulturis muSakebic“. am mZime
viTarebis warmosaCenad, kidev er-
Txel gasaxseneblad, gasaazreblad,
dasafiqreblad naSroms erTvis did-
Zali masalis nawili.
wigni mniSvnelovani, Rirebuli
SenaZenia qarTveli sazogadoebis-
Tvis, romlisTvisac enis siwmindis
dacva saxelmwifoebrivi daniSnul-
ebis sakiTxia.
qqaarrTTuullii ffiilloollooggiiiiss
ddeeppaarrttaammeennttii
qarTulad xsnilad ubnobdi!
deda-enis dRededa-enis dRisadmi miZRvnili RonisZiebebi baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis stu-
dentebma da profesor-maswavleblebma msvlelobiT
daiwyes da erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis
lideris ilia WavWavaZis Zegli gvirgviniT Seamkes. Ro-
nisZiebis farglebSi SoTa rusTavelis darbazSi kon-
ferencia gaimarTa Temaze: „14 aprili – deda-enis
dRea“. monawileebma 1978 wlis 14 aprils ganviTarebu-
li movlenebi gaixsenes da Seafases. enaTmecnierebma
da studentebma moxsenebebi warmoadgines qarTuli
enis problematikaze, misi swavlebisa da uflebebis
dacvis sakiTxebze. aseve Sedga emeritus-profesor me-
ri cincaZis monografiis „qarTulad xsnilad ubnobdi“
da nana cecxlaZisa da mzia xaxutaiSvilis wignis „sti-
listikis“ ganxilva. Sexvedris dasasruls studentebi-
saTvis gaimarTa viqtorina „ra ena waxdes...“.
55aapprriillii
ssiiyyvvaarruullii — Zlieri
erTgulebisa da pirovnu-
li mignebis emociaa. fi-
losofiur konteqstSi,
siyvaruli aris saTnoeba,
romelic warmoadgens yve-
la adamianur sikeTes, Ta-
nagrZnobasa da erTgule-
bas. religiur konteqst-
Si, siyvaruli ara mxolod
saTnoeba, aramed yoveli
arsebis safuZveli da yo-
veli RvTiuri kanonis ar-
sia.
saqarTveloSi siyvaru-
lis dRes aRniSnaven 15 ap-
rils. es dResaswauli
wlebis win, Cvenma Taname-
mamulem, beso CubiniZem
daaarsa. 1993 wels, man
pirvelad SesTavaza sazo-
gadoebas siyvarulis dRis
daarsebis idea da erTi
wlis Semdeg maradiul
tradicias safuZveli Cau-
yara. man es dRe Tavis me-
uRles miuZRvna da Tan
koncertiT aRniSna varsk-
vlavebTan erTad. sazoga-
doebis umetesobisaTvis
es informacia ucnobia,
Tumca kiTxvaze, ratom ma-
inc da mainc 15 aprili? pa-
suxoben Semdegnairad: es
dRe gazafxulis centria,
irgvliv yvavis buneba, rac
adamianSi iwvevs dadebiT
emociebsa da romantiku-
li grZnobis gamZafrebas.
siyvarulic xom sxva ara-
feria, Tu ara bunebis
umaRlesi poezia. am dRes
quCaSi gavlisas dainaxav
SeyvarebulTa bednier sa-
xeebs, wiTeli vardebiT
xeldamSvenebul gogo-
nebs. miuxedavad amisa, zo-
gi ambobs, rom es iseTi
grZnobaa, romelic ar sa-
Wiroebs konkretuli dro-
is, TariRis gamoyofas. sa-
mas samocdaxuTive dRe un-
da iyos siyvarulis da
adamianebi am Tbili
grZnobiT unda iyvnen gam-
sWvalulni.
15 aprili aris zoga-
dad yovelgvari siyvaru-
lis dRe, Tumca is zogi-
erT adamianSi mxolod
qal-vaJur siyvarulTan
asocirdeba. Cvenc am sa-
kiTxze visaubrebT. mijnu-
roba RvTisgan boZebuli
niWia. mijnurobaze werd-
nen da weren. maradiuli
Temaa. magram, raoden sam-
wuxaroc ar unda iyos, un-
da iTqvas, rom radikalu-
radaa Secvlili siyvaru-
lis gamoxatva. Tu Zvelad
iyo „SoriT kvdoma, SoriT
dagva“, dRes sul sxvagva-
ri viTarebaa, Tu ki Zvelad
Seyvarebulebi iTvaliswi-
nebdnen ojaxis wevrebis
azrs, amJamad axalgazrde-
bi TavianT arCevanSi Tavi-
sufalni arian da moqmede-
ben sakuTari survilisa-
mebr. kargia, roca adami-
ans gaaCnia Tavisufali ne-
ba, magram es uzneobaSi ar
unda gadaizardos. sul
sxva Taoba modis, energiu-
li, mizandasaxuli, Tama-
mi, zogjer siTamame
zRvargadasulia, rac sa-
valaloa. siyvaruls mal-
va, gafrTxileba esaWiroe-
ba. dRes ki piriqiTaa. so-
cialuri qselebis popu-
larobam saSualeba misca
adamianebs piradi cxov-
reba saaSkaraoze gamoita-
non. samwuxarod, dRes-
dReobiT Cveni Tanatole-
bi, rogorc ki Seyvare-
buls gaiCenen im wamsve fa-
cebook-sa Tu sxva vebsa-
itze midis statusebis,
sasiyvarulo fotoebis da
Semdegi frazebis: „miy-
varxar“ , „uSenod ar SemiZ-
lia“ andac uaresi: „ver
gitan araraobav“ _ atvir-
Tva. dRes upiratesoba
virtualur urTierTobas
eniWeba, adamianebs urCev-
niaT erTmaneTs interne-
tis saSualebiT gaumxi-
lon grZnobebi, vidre pi-
rispir. es ki savalaloa,
radgan xSirad yofila
iseTi SemTxvevebi, rom so-
cialuri qseliT daaxloe-
bul adamianebs Sexvedri-
sas uWirT saubari. ufro
metic, axalgazrdebi mobi-
luri telefonis saSua-
lebiT gacnobil, sruliad
ucxo adamianTan qmnian
ojaxs. cxadia, amgvari
qorwineba, umetes SemTx-
vevaSi, kraxiT sruldeba,
radgan rom erTad cxov-
rebisas wyvilebi ver pou-
loben saerTo enas, rac
iwvevs urTierTobis gamw-
vavebas da sabolood gan-
Sorebas.
Cven davinteresdiT Tu
ras fiqroben axalgazrde-
bi siyvarulis Sesaxeb da
rogoria maTi mosazrebebi
am sakiTxTan dakavSire-
biT. mivmarTeT maT Semde-
gi kiTxvebiT: rogor ges-
miT siyvarulis cneba? ga-
ufasurda is Tu ara? da-
karga Tavisi Rirebuleba?
aris Tu ara siyvaruli
agebuli angarebaze? aqvs
Tu ara siyvaruls asaki?
aannaa iirreemmaaZZee _ baTu-
mis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis
socialur mecnierebaTa,
biznesisa da samarTalm-
codneobis fakulttis me-
4 kursis studenti:
„Cemi azriT, siyvaruli
aris samyaros udidesi Za-
la, romelic akeTilSobi-
lebs adamianTa modgmas.
igi CemTvis umTavresi da
upirvelesi grZnobaa. ar
meguleba adamiani, romel-
sac uyvars da bednieri ar
aris, magram dRes yvelafe-
ri Secvlilia. Znelia namd-
vili siyvarulis da im ada-
mianis povna, romelic mTe-
li arsebiT Segiyvarebs
uangarod. adamianebs Seec-
valaT azrovneba, siyva-
rulma fasi dakarga, magram
miuxedavad yvelafrisa, me
mainc mjera, rom Tu adami-
anebi moindomeben yovelT-
vis SeZleben ipovon siyva-
ruli, romelic maT Secv-
lis ukeTesobisken. simar-
Tle giTxraT, xSirad mak-
virvebs iseTi adamianebi,
romelTac xSirad uyvarde-
ba. albaT, bolomde ver
wvdebian imaSi, Tu ras SeiZ-
leba niSnavdes siyvaruli.
arc maT gakritikebas vapi-
reb, radgan yvela Tavisebu-
rad gamoxatavs yovelives.
Tumca yovelTvis SemiZlia
vTqva, Tan xmamaRla, rom Tu
namdvilad giyvars, ubra-
lod SeuZlebelia giyvar-
des mxolod dRes, xval an
ramdenime TviT. es mudmivi
unda iyos da arasodes
sruldebodes yovelgvari
winaaRmdegobis miuxeda-
vad“.
bbeessoo CCxxiikkvvaaZZee _ ba-
Tumis sazRvao akademiis 1-
li kursis studenti:
„Cemi azriT, siyvaru-
lisTvis erTi gamorCeuli
dRe ar unda iyos. vfiqrob,
yoveli dRe siyvarulisaa
da roca vinme miyvars, Riad
gamovxatav. bednieri var,
sul sxvagvari xedva maqvs
yvelafrisadmi da sulac ar
maxsovs dro, TariRi. miT
umetes, am grZnobis raRac
farglebSi `moqceva~ da mi-
si wyalobiT vinmesTan er-
Tad molxena. akviatebul
ideasaviTaa dRes azri siy-
varulis gaufasurebis Se-
saxeb. piriqiT, yovel dro-
Si da dResac siyvaruls
Rirseuli adgili uWiravs
yoveli saRad moazrovne
adamianis gulSi da mjera,
rom ase iqneba mudam“.
nnaaTTiiaa vvaassaaZZee _ baTu-
mis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis
humanitarul mecniereba-
Ta fakultetis me-4 kur-
sis studenti:
„CemTvis siyvaruli Za-
lian spetaki da wminda
grZnobaa. mimaCnia, rom ada-
mians roca Seuyvardeba, es
misTvis pirveli da ukanask-
neli unda iyos. 15 aprils
albaT imitom aRiniSneba,
rom swored am dRes dgeba
namdvili gazafxuli da siy-
varulic xom sicocxles-
Tan da yovelive sasiamov-
nosTan asocirdeba. aba ga-
zafxulze gadiT bunebaSi
da naxavT ramdeni bulbuli
umReris Tavis satrfos da
ramdeni Seyvarebuli wyvi-
li Sescqeris erTmaneTs
siyvaruliT aRsavse Tvale-
biT... am dros yvelaferi
iRviZebs. siyvaruli xom ga-
zafxuliviT lamazi da ga-
safrTxilebelia. siyva-
ruls ar aqvs asaki, radgan
is asakze amaRlebulia“.
mmaaggddaa qqaarrcciivvaaZZee _
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universite-
tis humanitarul mecnie-
rebaTa fakultetis me-4
kursis studenti:
„Tanamedrove Seyvare-
bulebi ufro Tavisuflebi
arian. Tu paralels gavav-
lebT Zvel drosTan, davi-
naxavT rom isini ufro Ta-
mamebi arian da arc ise tra-
diciulebi, rogorc adre
iyvnen, Tumca adrindelTan
SedarebiT metad progre-
sulni. gaqvs Tavisufali
neba sakuTar arCevanSi, mag-
ram amas aqvs raRac uaryo-
fiTic. Znelia, Tanamedro-
veobaSi gulwrfeli grZno-
bis, siyvarulis povna“.
nnaaTTiiaa jjaabbnniiZZee _ ba-
Tumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universite-
tis turizmis fakuletis
me-2 kursis studenti:
„vfiqrob, rom Tanamed-
rove siyvaruli ar aris nam-
dvili da dafuZnebulia
mxolod fulze, gataceba-
ze, garTobaze. is rac adre
siyvarulis axsnis saSuale-
bad iTvleboda, dRes amgva-
ri raRacebi xumrobis saga-
ni xdeba. yvelas gansxvave-
bulad esmis es grZnoba.
erTi ki danmdvilebiT vici,
rom imas, rasac dRes siyva-
ruls eZaxian, realurad
Seyvarebulis yolis survi-
lia, radgan dRes modadaa
qceuli, rom Tu gyavs Sey-
varebuli, ese igi „magari“
xar. rac Seexeba 15 aprils,
es dRe imito uyvarT, rom
saCuqrebs elodebian, mag-
ram aviwydebaT, rom aq mxo-
lod qal-vaJuri siyvaru-
li ar igulisxmeba da yvela
valdebulia, erTmaneTis
mimarT iyos siyvaruliT
ganwyobili“.
TTaammuunnaa mmiiqqeellaaZZee _
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universite-
tis humanitarul mecnie-
rebaTa fakultetis me-4
kursis studenti:
„siyvaruls sWirdeba
gafrTxileba da malva.
dRes ki „mijnurebSi xvev-
nis, kocnis da mtlaSa-
mtluSis garda verafers
dainaxav, rac, Cemi azriT,
umsgavsoba da yovlad miu-
Rebelia“.
TTeeoonnaa mmiiqqeellaaZZee _
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universite-
tis humanitarul mecni-
rebaTa fakultetis me-4
kursis studenti:
„siyvaruli CemTvis yve-
laze Zlieri grZnobaa, mi-
siT iwyeba cxovrebis anic
da hoec. vinc am grZnobis
gancdis gareSe wava am qvey-
nidan, e.i. mas arc ucxovria,
radgan siyvaruli RmerTia
Tavad. is imdenad mniSvne-
lovania CeTvis, rom minda
yvelaze maRal mTaze avide
da viyviro: giyvardeT xal-
xno erTmaneTi“.
nniinnoo WWuurrkkvveeiiZZee _ ba-
Tumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universite-
tis humanitarul mecni-
rebaTa fakultetis me-4
kursis studenti:
„aqvs Tu ara siyvaruls
asaki? eg kiTxva cota sxva-
nairad mesmis. 40 wlis qali
da 20 wlis biWi rom gagiJ-
debian da gadairevian, am
SemTxvevaSi unda hqondes.
yvelas rom Tavisi toli da
swori yavs, mag SemTxvevaSi
ara“.
TTiikkoo ppaappiiZZee _ baTu-
mis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis
humanitarul mecnirebaTa
fakultetis me-4 kursis
studenti:
„vfiqrob, siyvaruls
asaki aqvs. yovel asakSi siy-
varuls sxvadasxvanairad
ganicdi. roca Tineijeri
xar, giyvars TavdaviwyebiT,
SegiZlia Caidino bevri si-
giJe. asakis matebasTan er-
Tad siyvarulSic dinjdebi
da TavSekavebuli xdebi“.
amrigad, aseTia axal-
gazrdebis Sexedulebebi.
rogorc davinaxeT, ZiriTa-
dad pesimisturi ganwyoba
Warbobs, magram yvela „erT
qvabSi ar moixarSeba“, ar
unda dagvaviwydes isic,
rom arsebobs gulwrfeli,
WeSmariti siyvaruli, rome-
lic ra Tqma unda, arc anga-
rebazea agebuli da arc sa-
Cuqrebze. igi sicocxlis
bolomde mtkicea. arsebobs
gamoTqma: „dedamiwas siyva-
ruli atrialebs“, rom ara
is, cxovrebac erTferova-
ni, mosawyeni iqneboda. dRes
ki cxovrebas aqvs xalisi,
rac siyvarulis wyaloba da
damsaxurebaa.
nnaaTTiiaa mmaaxxaarraaZZee
nnaaTTiiaa ttaarriieellaaZZee
ssiiyyvvaarruullii __
RRvvTTiissggaann bbooZZeebbuullii nniiWWii
66aapprriillii
ppaattiivvcceemmuulloo
aabbiittuurriieenntteebboo!!
yoveli adamianis cxovreba
gansazRvrul etapebs moicavs.
asakobrivi zrdis mixedviT
Tqven Tqveni cxovrebis im sawyis
etapze imyofebiT, rodesac me-
tad mniSvnelovani da sapasuxis-
mgeblo gadawyvetileba unda mi-
iRoT, romelic dakavSirebulia
profesiis arCevasTan. profesi-
is arCevani rTuli sakiTxia. swo-
rad arCeuli profesia da am
profesiis daufleba reitingul
universitetSi Tqveni samomav-
lo cxovrebis warmatebis gasa-
Rebia. antikuri xanis filoso-
foss uTqvams, rom kargi daswyi-
si naxevaria saqmisao. amitomac,
Cven SevecdebiT Tqveni cxovre-
bis am metad sapasuxismgeblo
etapze profesiis arCevasTan da-
kavSirebuli gadawyvetilebis
miRebaSi dagexmaroT.
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitets saswav-
lo da samecniero kvlevis saqmi-
anobis 80 wliani gamocdileba
gaaCnia. gamocdileba, rogorc
socialuri fenomeni mniSvnelo-
vani faqtoria imisaTvis, rom
universitetma swori orienta-
cia gaakeTos sazogadoebisa da
saxelmwifos moTxovnebze. Ses-
Tavazos abiturientebs maRali
xarisxis ganaTleba da misces
profesiis farTo arCevani. Cveni
universiteti iyo da dResac rCe-
ba ganaTlebis sferoSi erT-erT
flagmanad. mas zogadad qveynis
da gansakuTrebiT samxreT–da-
savleT saqarTvelos ganaTle-
bis, kulturuli aRorZinebisa
da ekonomikur–politikur win-
svlis saqmeSi didi wvlili mi-
uZRvis.
universitetSi aqtiur da
warmatebul saswavlo da samec-
niero-kvleviT saqmianobas ax-
orcielebs socialur mecniere-
baTa, biznesisa da samarTalm-
codneobis fakulteti. es fa-
kulteti Tavisi masStabebiT
yvelaze didia da igi 1800-mde
students aerTianebs. fakulte-
ti maRali reitingiT da moTxov-
nadobiT gamoirCeva, rasac gana-
pirobebs saganmanaTleblo pr-
ogramebi, romelic am fakul-
tetze xorcieldeba da aseve,
leqtor-maswavlebelTa profe-
sionalizmi, maTi dauRalavi
Sroma da fiqri warsulze da mo-
mavalze.
socialur mecnierebaTa, biz-
nesisa da samarTalmcodneobis
fakultetze amJamad funqcioni-
rebs 9 sabakalvro, 4 samagistro
da 3 sadoqtoro programa. pativ-
cemulo abiturientebo, baka-
lavriatis safexurze ganacxa-
dis gakeTebisas, momavali war-
matebisaTvis sakmaod Tavbru-
damxvevi da metad sarfiani ar-
Cevani gelodebaT. Tqven SegiZ-
liaT iswavloT samarTalmcod-
neobis, finansebis, menejmentis,
sabuRaltro da sagadasaxado
saqmis, marketingis, ekonomikis,
saerTaSoriso urTierTobis, ev-
ropismcodneobis da fsiqolo-
giis sabakalavro saganmanaT-
leblo programaze. kvlevebis
safuZvelze dadgenilia, rom
Cveni fakultetis kursdamTav-
rebulTagan ukve 4-5 wlis Semdeg
dasaqmebis procenti 80 %–mde
meryeobs, amasTan xSir SemTxve-
vaSi dasqmeba aris Zalian kargi
anazRaurebiT. CamoTvlili saba-
kalavro programebi sakmaod ma-
Rali reitingis pirobebSi komp-
leqtdeba. magaliTad, samarTal-
mcodneobis saganmanaTleblo
programaze bolo ori welia
pirveli adgilis ganacxadiT
erT adgilze modis 5,6 studen-
ti, finansebze -3,3 studenti,
fsiqologiaze 3,8- studenti da
a. S.
sagangebod unda aRiniSnos,
rom samarTalmcodneobis sagan-
manaTleblo programa abituri-
antTa pirvel adgiliani ga-
nacxadebis mixedviT baTumis
universitetis masStabiT pir-
vel adgils ikavebs da is am rei-
tingSi tols ar udebs saqarTve-
los mowinave universitetebs,
maT Soris Tbilisis iv. javaxiS-
vilis saxelobis universitet-
sac ki.
fakulteti swavlebis pro-
cesSi akademiuri ganaTlebis
garda did yuradRebas uTmobs
praqtikuli unar-Cvevebis SeZe-
nas studentebisaTvis. am mizniT
fakultetze funqcionirebs sa-
samarTlo saimitacio darbazi,
iuridiuli klinika, fsiqologi-
is laboratoria, kompiuteruli
klasi, igegmeba da male gaixsneba
kriminalistikis kabineti, biz-
nes administrirebis konsaltin-
guri centri. fakultetis cxov-
rebaSi aqtiur monawileobas
iReben studentebi, romlebic
xSirad CarTulni arian kvleviT,
kulturul, dasaqmebis, inte-
leqtualur, SemoqmedebiT Tu
sportul RonisZiebebSi.
fakulteti maqsimalurad
cdilobs SeinarCunos Zveli
tradiciebi da amasTan, upasu-
xos im urTules gamowvevebs, ro-
melic civiluri sazogadoebis
swrafi ganviTarebisa da globa-
lizaciis urTulesi procesiT
aris ganpirobebuli. ganaTle-
buli sazogadoeba aris myari ga-
ranti mSvidobis SenarCunebis,
demokratiis, humanurobis da sa-
marTlianobis principebis ga-
nuxreli gatarebisaTvis. imi-
saTvis, rom iyoT warmatebulebi
da gaiTavisoT es metad mniSvne-
lovani Rirebulebebi, romelic
ganaTlebis gareSe miuRwevelia,
am ganaTlebis saukeTeso arCeva-
ni namdvilad aris baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo univer-
siteti da misi erT-erTi fakul-
teti - socialur-mecnierebaTa,
biznesisa da samarTalmcodneo-
bis saxiT, amitom gelodebiT!
tradiciuli `damgrovebeli“
ganaTleba `problemis dasmis“
ganaTlebiT Seicvala.
bednieri anu srulfasovani
da nayofieri cxovrebisaTvis
adamians sWirdeba ara marto
damoukidebeli nabijebis ga-
dadgma, aramed mis mier arCeul
sferoSi daostateba, sakuTar
TavSi patiosnebis, erTgule-
bis, simamacisa da samarTliani
gansjis unaris gamomuSavebi-
saken swrafva.
- ganaTleba codnis miRebisa
da unar-Cvevebis Camoyalibebis
Sedegia;
- aRzrda pirovnebis mizanda-
saxuli formirebaa;
pedagogis movaleobaa swav-
leba-swavlis procesis organi-
zeba da masSi moswavlis aqtiuri
CarTva.
mmaaxxaassiiaaTTeebblleebbii:
- demokratiuli sazogadoe-
bisaTvis saWiro, aqtiuri samo-
qalaqo cnobierebis mqone pi-
rovnebis Camoyalibeba;
- gonebagaxsnili mamuliS-
vilebis aRzrda;
- mzadyofna mravalgvari pa-
suxismgeblobisaTvis;
- aqtiuri mdgomareoba;
- garemomcveli samyaros
garkveuli xedva;
- uwyveti TviTganaTlebis
survili.
ddaawwyyeebbiiTTii sskkoollaa - pi-
rovnebis CamoyalibebisaTvis
mniSvnelovani safexuria. mas-
wavlebeli am dros Tixis mke-
Tebel meTuned moiazreba. swo-
red maszea damokidebuli, ro-
gori gaizrdeba moswavle:
gulqva, ugulo, mrisxane, bo-
roti, rogorc uxeSi qoTani Tu
ibrwyinebs, rogorc xelmarjve
ostatis mier gamoZerwili
koxta sura.
ZZvviirrffaassoo
aabbiittuurriieenntteebboo,,
dadga dRe, roca Tqven um-
niSvnelovanesi gadawyvetileba
unda miiRoT. momavali profesi-
is sworad arCeva Tqveni warmate-
buli cxovrebis sawindaria. ar-
Cevanis gakeTeba rTulia, radgan
saqarTvelos umaRlesi saswav-
leblebi saganmanaTleblo
programebis mravalferovnebiT
gamoirCevian. am mxriv arc baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetia gamonaklisi.
ganaTlebis fakulteti
axorcielebs dawyebiTi ganaT-
lebis, sportis, maswavleblis
momzadebis sabakalavro sagan-
manaTleblo programebs, ganaT-
lebis administrirebis, umaRle-
si ganaTlebis menejmentis da
sabazo da saSualo skolis sag-
nis/saganTa jgufis maswavleb-
lis samagistro saganmanaTleb-
lo programebs, agreTve, ganaT-
lebis sadoqtoro programas.
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universiteti erTa-
derTi regionuli universite-
tia, romelic dafuZnebulia pe-
dagogiuri institutis bazaze
da aqvs 80 wliani gamocdileba.
am da sxva mravali mizezidan ga-
momdinare, bsu saqarTvelos mas-
StabiT erT-erTi moTxovnadi
universitetia.
mxolod bolo wlis monace-
mebiT rom vimsjeloT, 2013 wlis
erTian erovnul gamocdebSi mo-
nawileobis misaRebad dawyebiTi
ganaTlebis specialobaze ga-
mocxadebul 60 adgilze sul da-
registrirda 1410 abiturienti,
maT Soris pirveladi arCevani
gaakeTa 122 abiturientma. speci-
alobis istorias Tu gadavxe-
davT, faqtobrivad arc erT pe-
riodSi ar dafiqsirebula vakan-
sia gamocxadebul adgilebze.
gasaTvaliswinebelia is faq-
tic, rom mimdinare wlisgan gans-
xvavebiT, 2013 wels aRniSnuli
specialoba Cvens universitetSi
ar finansdeboda saxelmwifos
mier. 2013 wlidan bsu-Si amoq-
medda ganaTlebis sadoqtoro
saganmanaTleblo programa, ris
Sedegadac dawyebiTi ganaTle-
bis specialobaze 2014 wlidan
swavla ufaso iqneba.
Tu Tvals gadavavlebT bsu-s
kursdamTavrebulTa dasaqmebis
bolo wlebis maCvenebels, SeiZ-
leba iTqvas, rom dawyebiTi kla-
sebis maswavleblis profesia
erT-erTi yvelaze moTxovnadia
Sromis regionul bazarze. ga-
saTvaliswinebelia isic, rom
Cveni kursdamTavrebulebi da-
saqmebulni arian ara mxolod
aWaris, aramed mTlianad dasav-
leT saqarTvelos masStabiT,
rasac xels uwyobs sajaro da
kerZo skolebTan universitetis
aqtiuri TanamSromloba da pe-
dagogiuri praqtikis mniSvne-
lovani wili saganmanaTleblo
programaSi.
XIX saukunis meore naxevris
didi politikuri moRvawe, ger-
maniis imperiis pirveli kancle-
ri oto fon bismarki ambobda
,,oms igebs ara mxedarTmTavari,
aramed skolis maswavlebeli“.
genialuri politikosi ar gu-
lisxmobda pirdapiri mniSvne-
lobiT saomar moqmedebebs. Tuki
Cven seriozulad Cavufiqrde-
biT Cvens momavals, davrwmunde-
biT, rom cxovreba brZolaa da
imisaTvis, rom Tanamedrove
globalizaciis epoqaSi gavuZ-
loT axal gamowvevebs, ar Camov-
rCeT progress da amasTan Sevi-
narCunoT Cveni TviTmyofadoba,
brZola gvesaWiroeba da am brZo-
laSi wamyvani Zala skolis peda-
gogebia. pedagogi ki umaRlesma
saswavlebelma unda moamzados.
warmatebuli nabiji Tqveni momavlisTvis
ganaTlebis fakultetiwwaarrmmaatteebbuulliiaa qqvveeyyaannaa -- wwaarrmmaatteebbuulliiaa
oojjaaxxii -- wwaarrmmaatteebbuulliiaa sskkoollaa
gonivruli arCevanicxovrebaSi dgeba periodi, roca arCevanis winaSe dgaxar, ra-
zec aris Seni momavali damokidebuli. swored arCevanis wina-
Se davdeqi maSin, roca virCevdi profesias. arCevani gavakeTe
dawyebiT ganaTlebaze, radgan maswavleblobis survili Cemi
piradi iniciativisa da Cemi pirveli maswavleblis siyvaruliT
iyo ganpirobebuli. minda, rom me TviTon aRvzardo bavSvebi da
gadavce codna-gamocdileba, rac me SeviZine. es profesia imde-
nad Zlieri mxareebiT warmomedgina da aris kidec, rom Cveni
qveynis momavali swored am profesiazea damokidebuli.
Cemi molodini pirveli kursidanve gamarTlda. velodebodi
bevr muSaobas, axlis Seswavlas, samecniero kvlevebs. velode-
bodi, rom profesorebi, leqtorebi siaxles Seitandnen Cems fi-
zikur, gonebriv ganviTarebaSi da faqti saxezea. dRes me var me-
same kursis studenti da vgrZnob, rogor vizrdebi Cemi profe-
siis SeswavliT. vRebulob sxvadasxva samecniero konferenci-
ebSi monawileobas, rac miyalibebs azrovnebas, Temis warmoCe-
nisa da prezentaciis unarebs, rac mniSvnelovania pedagogi-
saTvis.
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti maZ-
levs imis saSualebas, rom viyo profesionali, aseve maZlevs sa-
Sualebas Seviswavlo swavlebis Tanamedrove meTodebi, rac
gansxvavdeba skolaSi adre arsebuli tradiciuli swavlebisa-
gan. universitetSi miRebuli codna ar Semoifargleba TeoriiT
da mas praqtikuli ganxorcielebac axlavs. dawyebiTi ganaTle-
bis studentebs gvaqvs sxvadasxva skolaSi Ria gakveTilis Ca-
tarebis saSualeba. miRebuli codna momcems imis saSualebas,
rom davsaqmde da viyo warmatebuli pedagogi warmatebul sko-
laSi.
Cemma arCevanma vTvli, rom sakmaod gaamarTla da mivaRwev
dasaxul miznebsac. es profesia maZlevs saSualebas viyo xelo-
vani, romelsac sakuTari saqmis keTeba arasdros mowyindeba.
eelliissoo bboollqqvvaaZZee
dawyebiTi ganaTlebis III kursis studenti
77aapprriillii
kidev erTi 14 aprili movida da
kvlav SevikribeT qarTuli enis dRis
aRsaniSnavad. simboluria, rom dRevan-
del RonisZiebas vuZRvniT qalbatoni
meri cincaZis mSvenieri wignis ,,qarTu-
lad xsnilad ubnobdi!” ganxilvas. wig-
nis mTeli Sinaarsi xom dRevandeli
dRiTaa gajerebuli.
winaswarve vityvi, rom aseTi wigni
,,erTi xelis dakvriT” ar iwereba, igi
xangrZliv dakvirvebasa da kompeten-
cias moiTxovs. wignis avtori, q-ni meri
namdvilad aris im kompetenciis mata-
rebeli, aseTi wignis daweras rom sWir-
deba. amis Tqmis uflebas maZlevs Ta-
vad wigni da xangrZlivi SemoqmedebiTi
Tu kolegialuri urTierToba avtor-
Tan.
,,qarTulad xsnilad ubnobdi!” av-
torisagan Tanamedrove qarTuli sa-
literaturo enis ganviTarebis ten-
denciebze xangrZlivi dakvirvebis Se-
degia. qarTuli enis mdgomareobam
Cvens droSi mkvlevars gaameorebina
Sua saukuneebis didi moRvawis giorgi
aTonelis sityvebi _ ,,qarTulad xsni-
lad ubnobdi!” netav, ar yofiliyo amis
saWiroeba, Tundac aseTi wignis dawe-
risa. Tavad wignis saTauri Txovnaa,
amave dros _ gafrTxilebac, Cveni Ta-
namedroveebisa Tu momavali Taobebi-
sa. Sinaarsi ki _ Seqmnili viTarebis
realuri suraTi.
problema axali ar aris. istoriis
yvela monakveTze Cans igi da ara marto
saqarTveloSi. problema idga Zvel sa-
qarTveloSic, maSinac xedavdnen da
awuxebdaT mSobliuri qarTulis mdgo-
mareoba, idga XIX saukuneSic, qarTvel-
ma samocianelebma, cota ufro adrec
(gavixsenoT giorgi erisTavis komedie-
bi), dainaxes da daiwyes fiqri salite-
raturo qarTulis normalizaciis sa-
kiTxebze (gavixsenoT mcdelobani 60-
70-ian wlebSi qarTuli saliteraturo
enis calkeuli sakiTxis mosagvareb-
lad).
SevTanxmdeT: enis siwmindeze fiqri
maradiuli problemaa, yvela epoqa Ta-
vis problemebs ayenebs, Taobebs ki eva-
lebaT am saWirboroto sakiTxebis mog-
vareba, zrunva mSobliur enaze, erov-
nuli meobis/identobis upirveles ni-
Sanze.
modiT, amovideT erTi lingvistu-
ri debulebidan: ena samyaros sura-
Tia/xatia am enis matarebeli eris mier
Seqmnili. qarTuli enac samyaros xa-
tia, qarTveli kacis aRqmuli samyaros
xati. xangrZlivi istoriis manZilze
qarTvelma kacma yvelafers Tavisi sa-
xeli uwoda, ase gaiazra samyaro. Tu
davakvrdebiT qarTuli enis gramati-
kul da leqsikur SesaZleblobebs,
davrwmundebiT, rom qarTvelurma to-
mebma Seqmnes ena, romliTac SeiZleba
gamoiTqvas yovelgvari azri (es niko
maria), yvelaferi is, rac kacobriobas
Seuqmnia. da kidev erTi niuansi, rome-
lic unda gvaxsovdes: qarTveli kaci
qarTuli eniT aRiqvams samyaros, sxva
enis/enebis codna exmareba mxolod
samyaros gaazrebaSi da ara priqiT. ami-
tomac, Cveni rwmeniT, qarTvelisaTvis
upiratesia qarTuli enis Rrma codna,
,,xsnilad ubnoba” qarTulad.
saubari gagvigrZelda.
Cveni Taobac aRmoCnda mudmivi
problemis winaSe, kvlav gaaqtiurda
,,qarTulad xsnilad ubnobis” proble-
ma.
sad veZioT problemis mizezebi?
vityviT, mizezi bevria, bevrze bevri.
SevexebiT zogierT maTgans:
skola!
jer kidev akaki SaniZe aRniSnavda:
,,zogjer gaismis xmebi, gramatikis
swavleba skolaSi saWiro ar ariso, ena
da literatura cal-calke, damouki-
debel sagnebad ki ara, erTad unda is-
wavlebodeso. aseTi msjeloba ar aris
swori, radganac literaturas Tavisi
specifika aqvs, gramatikas _ Tavisi”.
ar movusmineT did moZRvars (sxvaTa
Soris mousmines komunistur epoqaSi,
rodesac saSualo skolebSi qarTuli
ena calke sagani iyo da iswavleboda
V_VIII klasebSi, umetesad ak. SaniZisa
da misi Tanaavtorebis mecnierulad da
meTodologiurad gamarTuli saxelm-
ZRvaneloebiT). Cvens droSi moxda ise,
rom skolebSi qarTuli ena calke sag-
nad aRar iswavleba, arc misaReb gamoc-
debze moeTxoveba abiturients enis ka-
nonebis codna, moTxovna minimumamdea
dayvanili. daskvnas me ar gavakeTeb, gi-
orgi axvledians davesesxebi: ,,grama-
tikis avtoritetis SebRalvas mosdevs
uwignurobis gavrceleba”. faqti saxe-
zea...
ucxo enis moZaleba!
,,dRes ,,sayvelpuro” inglisuris
codna ufro fasobs, vidre darbais-
luri qarTulisa” _ es giorgi gogo-
laSvilia, Cveni Tanamedrove enaTmec-
nieri, araerTi monografiis avtori,
maT Soris ,,qarTuli zmna” da ,,Tana-
medro qarTuli enis morfologia”, sa-
literaturo ena (sxva avtorebTan er-
Tad).
aravin uaryofs ucxo enis/kultu-
ris codnis saWiroebas, magram es ar
niSnavs qarTulis/mSobliuris arcod-
nas. saqarTveloSi qarTuli enis codna
unda fasobdes upirvelesad.
ukontroloba qarTuli enis funq-
cionirebaze!
qarTuli enis funqcionireba ukon-
trolodaa mitovebuli yvela doneze:
_ gamomcmlobebi stambaven redaq-
ciulad daumuSavebel wignebs, gaze-
Tis redaqciebi _ statiebs/publicis-
tur werilebs. redaqciebSi aRar saqmi-
anoben gamomcemlobis redaqtorebi,
stilistebi, koreqtorebi. Sesabamisad
vRebulobT mdare produqcias.
es problemaa da Svelas moiTxovs.
_ televiziebsa da radioSi ,,modu-
ri” gaxda prdapiri CarTvebi, e.w. ,,Ria
eTeri”. yvelaze metad aq iCens Tavs
Cveni wigniereba, ufro uwignuroba.
uWirs pirdapir eTerSi respondents
azris gamoTqma, ismis gaumarTavi wina-
dadebebi, moWarbebuli barbarizmebi
Tu provincializmebi...
meorecaa da mavans karg tonad miaC-
nia, Tu saubarSi ucxo sityvas, ter-
mins, gansakuTrebiT inglisurs gamou-
revs. ase mogveZala kastingi/qastingi,
kreatiuli da bevri sxva. gana qarTu-
lad ar SeiZleba vTqvaT SerCeva, Semoq-
medebiTi? anda riTaa ukeTesi prezen-
tacia – wardginebaze.
aRarafers vambob zogierTi Cveni
Jurnalistis qarTul gamoTqmaze. Cemi
mosazrebiT arc aq SegawyenT Tavs, ba-
ton zurab WumburiZes davesexebi: ,,us-
men Cvens telewamyvanebs da iSviaTi ga-
monaklisis garda, ver gaigeb, aqauri
qarTveli gelaparakeba, Tu ucxoeli,
romelsac axlaxan uswavlia qarTuli:
sad svamen maxvils, sad akeTeben pau-
zas, ra sityvebsa da terminebs iyenebsn
eSmaki ver gaigebs. qarTuli xom ar ici-
an da ar ician”.
problemebi sxvac bevria, qarTul
enas gaWirvebiaa mSobliur WerqveS, sa-
qarTveloSi...
qalbatoni meris wigni swored pro-
fesiulad mogviTxrobs enis saWirbo-
roto sakiTxebze, mogviTxrobs, ro-
gor davZlioT arsebuli siZneleebi,
rogor ,,viubnoT xsnilad’’.
,,gveSveleba rame?” (es kaxi kavsaZea)
_ ifiqrebT Tqven. me getyviT, gveSve-
leba, magram ara garjis gareSe...
yvela epoqaSi idga qarTuli sali-
teraturo/samwerlobo enis winaSe
problemebi, warmoSobili Siga Tu gare
faqtorebiT, xan ucxouri moeZalebo-
da, xanac _ dialeqturi, cocxali
metyvelebis nakadis moWarbeba igrZ-
noboda...
yvela epoqaSi mimdinareobda kul-
turaTa dialogi, ucxouri elementis
moWarbebac am dialogis Sedegi iyo. Tu
qarTuli samwerlobo enis istorias
davakvirdebiT, amis danaxva ar gagvi-
Wirdeba...
miuxedavad yvelafrisa, qarTulma
ena Cvenamde moaRwia Seuryvnelma da
mTlianma, normis farglebSi ucxiuri
leqsikiT.
dRes, Cvens epoqaSi, rodesac Zalian
dapataravda msoflio eleqtronuli
sainformacio saSualebebiT, kultu-
raTa dialogic intensiuri gaxda, Se-
sabamisad intensiuria enaTa kontaqte-
bic, enaSi Semodis ucxouri leqsika,
zogjer usargeblo. Cven vcxarobT,
,,gangaSis zarebs varisxebT”(sworadac
viqceviT), dagvibinZurdao ena. Zalia-
nac kargia, rom problemas vxedavT da
ar vibrmavebT Tvalebs. magram nurc
imas daijerebs vinme, radgan televi-
ziiT, radioTi, gazeTis Tu sxva weri-
lobiTi teqstebiT ucxo sityva Tu ga-
moCnda qarTul saubarSi, ariqa, enam
isesxao ucxo sityva. vityvi, es sesxeba
araa. enaSi ucxo sityvis sesxeba xangr-
Zlivi procesia, dro gamocdis mis sa-
Wiroebas, mxolod amis Semdeg Caewere-
ba esa Tu is sityva enis leqsikur fon-
dSi. sxvagvarad, Semosuli sityvebidan
ena aucilebels daitovebs, sxvas uku-
agdebs, sxva darCeba barbarizmad gark-
veuli wris metyvelebaSi. sxvagvarad,
usargeblo ,,nasesxobani” darCeba ro-
gorc Taobis kulturis/ukulturo-
bis niSani.
ramdenad movlils gadavcemT moma-
val Taobas Cvens enas, amaSi Cveni Tao-
bis kultura Cans. amitomac enis siw-
mindisaTvis zrunva, Taobis kulturis
gamoxatulebacaa.
sityva Tqmuli 2014 wlis 14 aprils
mamia faRava
autizmis saerTaSoriso dReautizmis saerTaSoriso dResTan dakavSirebiT baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis studenturi TviTmmarTvelobisa da socialur mecni-
erebaTa, biznesisa da samarTalmcodneobis fakultetis warmomadgenlebma ink-
luziuri jgufis mozardebi moinaxules da tkbileuli gadasces. Sexvedra miz-
nad isaxavda autizmis mqone pirTa sazogadoebaSi integrirebis xelSewyobasa da
cnobierebis gazrdas. baTumis me-6 sajaro skolaSi arsebuli integrirebuli
jgufis moswavleebma da Tamaris dasaxlebaSi saojaxo tipis saxlSi myofma gan-
sakuTrebuli saWiroebis mqone bavSvebma studentebs sxvadasxva saxis namuSev-
rebi, naxatebi da Tixisgan damzadebuli nivTebi warudgines. 2007 wlis 18 dekem-
bers generalurma asambleam 2 aprili autizmis Sesaxeb informaciis gavrcele-
bis msoflio dRed gamoacxada.
`bioteqnologia - XXI saukuneSiqveynis ganviTarebis magistraluri gza~
saqarTvelos mecniereba-
Ta erovnuli akademiis pre-
zidentma, akademikosma gi-
orgi kvesitaZem baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwifo
universitetSi sajaro leq-
cia waikiTxa Temaze: „bioteq-
nologia - XXI saukuneSi qvey-
nis ganviTarebis magistra-
luri gza“. akademikosma
studentebsa da profesor-
maswavleblebs mecnierebaTa
akademiaSi ganxorcielebu-
li cvlilebebi, dagegmili
proeqtebi da arsebuli
problemebis gadaWris gzebi
gaacno. isaubra bioteqno-
logiis siaxleebze, aqtualur sakiTxebsa da XXI saukunis gamowvevebze. momxse-
nebelma yuradReba gaamaxvila iseT mniSvnelovan problemebze, rogoricaa: sur-
saTisa da misi calkeuli ingredientebis iafi da masiuri warmoeba tradiciuli
da aratradiciuli teqnologiebiT, masStaburi urbanizaciiT gamowveuli eko-
logiuri mdgomareobis mkveTri gauareseba, alternatiuli energomatareble-
bi, radiaciis fonis zrda, bunebaSi spontanuri mutaciebis da mutagenuri efeq-
tis mniSvnelovani mateba, axali tipis samkurnalo saSualebebi, genmodificire-
buli organizmebi: problemebi da gamoyeneba.
88aapprriillii
gasul wlebSi, saqarTvelos sisxlis
samarTlis kanonmdeblobaSi ganxorcie-
lebuli cvlilebebi da reformebi ume-
teswilad uaryofiTi tendenciebiT xa-
siaTdeba. qveyanaSi deklarirebuli iqna
mkacri sisxlissamarTlebrivi politi-
ka. sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSi
Setanilma araerTma sakanonmdeblo
cvlilebam agresiuli sakanonmdeblo
xasiaTi miiRo da aSkarad etyoboda saka-
nonmdeblo diletantizmis xeli.
kanonmdebeli naklebad iyo dainte-
resebuli kanonTa harmonizaciis – Cveni
sisxlis samarTlis kanonmdeblobis
ucxour kanonmdeblobasTan Sesabamiso-
baSi moyvanis sakiTxiT. evropelebic
naklebad aqcevdnen yuradRebas, Tu ra
kanonebs iRebdnen CvenTan. amasTan, bev-
ri sakanonmdeblo cvlileba Tu Seswo-
reba brmad, aSkarad ucxo qveynis kanonm-
deblobasTan mibaZviT iyo gamowveuli
da Cvens kanonmdeblobaSi misi gadmota-
nis dros naklebad iyo gaTvaliswinebu-
li qarTuli samarTlebrivi realoba.
xSirad sisxlis samarTlis kodeqsSi
cvlilebebi Sedioda konkretul pirze,
saqmeze mosargebad da imdroindeli xe-
lisuflebisaTvis xelsayreli konkre-
tuli viTarebis Sesabamisad.
zogadad, sakanonmdeblo baza icvle-
boda ise, rom yofiliyo erTi kacis, er-
Ti pirovnebis samsaxurSi da rac yvela-
ze cudia es cvlilebebi xdeboda adamia-
nis uflebebis darRvevis xarjze.
rogorc aRvniSneT zogjer es norme-
bi aSkarad agresiul xasiaTs atarebda,
rac garkveulad gamomdinareobda cno-
bili e. w. `nulovani tolerantobidan~,
rac maSindel xelisufalTa TiTqmis yo-
veldRiur mowodebebSi gaismoda.
araadamianurad gamkacrda sasjeli,
Semoitanes qarTuli mentalitetisaT-
vis miuRebeli normebi, gansakuTrebiT
ki danaSaulTa da ganaCenTa erToblio-
bis dros sasjelTa Sekrebis wesi. amave
wlebSi absoluturad dabali iyo sasa-
marTlos damoukidebloba, mkveTrad ga-
izarda patimarTa raodenoba.
sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSi
cvlilebebis ganxorcielebis dros ka-
nonmdeblis, konkretulad ki imdroin-
deli xelisuflebis mier saerTod ar
yofila gaTvaliswinebuli qarTuli sa-
zogadoebis azri, maTi moTxovna, qveya-
naSi arsebuli realuri samarTlebrivi
mdgomareoba da rac mTavaria maTi miRe-
bis dros aSkarad iyo ugulebelyofili
am dargis mecnierebis, praqtikosi
iuristebis da saerTod profesionale-
bis azri da gamocdileba.
praqtikam gviCvena, rom xSirad aseTi
normebi CvenTan ar muSaobs. masze ara
marto praqtikos, aramed am dargis Teo-
retikosebsac uWirT muSaoba. samwuxa-
roa, rom gasul wlebSi ra normebic iqna
miRebuli, zogjer imis gamoyenebac da-
maxinjebuli formiT xdeboda.
zogadad kanoni martivad unda
ikiTxebodes, cxadi, gamWirvale da yve-
lasaTvis gasagebiunda iyos, Tu ras
iTxovs misi normebi. samarTlebriv nor-
maTa srulyofilebis da misi vargisia-
nobis sazomi aris igrZnoba Tu ara raime
marTmsajulebis sistemaSi sasikeTod.
ra Tqma unda, aRniSnulze moqalaqeTa,
mTlianobaSi sazogadoebis azria saWi-
ro, magram samwuxarod, realurad xalxi
ukmayofiloa amgvari samarTlebrivi
normebiT.
sisxlis samarTlis sakanonmdeblo
saqmianobis uaryofiT tendenciebze aS-
karad metyvelebs rogorc sisxlis da
sisxlis saproceso kodeqsebSi Setanili
cvlilebebis Sedegad gamoZiebisa da sa-
samarTlo organoebis saqmianobaSi ar-
sebuli mZime Sedegebi, aseve TviT sazo-
gadoebis mxridan mis mimarT gamoTqmu-
li samarTliani SeniSvnebi, am organoe-
bis, gansakuTrebiT ki sasamarTlos saq-
mianobis mimarT aSkara uaryofiTi gan-
wyoba. amitom aris samarTaldamcavi or-
ganoebis mimarT gauTavebeli, magram sa-
marTliani pretenziebi, ukmayofileba,
saCivrebi ara marto adgilobriv, aramed
evropul sasamarTloSi.
amgvari sakanonmdeblo cvlilebebiT
Tu rogori mZime realobis winaSe dadga
qarTuli sisxlis samarTlis kanonmdeb-
loba da mTlianad qarTuli sazogadoe-
ba, amaSi qvemoT moyvanili zogierTi sa-
kanonmdeblo normebis cvlilebebis da
Cvens sinamdvileSi misi ganxorcielebiT
damdgari mZime Sedegebis analiziT dav-
rwmundebiT.
gansakuTrebiT miuRebeli iyo saka-
nonmdeblo TvalsazrisiT saqarTvelos
sisxlis samarTlis kodeqsis 59-e muxlSi
ganxorcielebuli cvlileba, romlis
Tanaxmad danaSaulTa da ganaCenTa er-
Tobliobis dros sasjelis daniSvnisas
dawesda mxolod sasjelTa Sekrebis
principi, xolo sasjelis STanTqmis
principi saerTod gaqra kanonmdeblo-
bidan. aman ki am wlebis ganmavlobaSi
aTasobiT dasjil pirTa mimarT mkacri
da arasamarTliani, damnaSavis mier Ca-
denili danaSaulis simZimisa da damnaSa-
vis pirovnebis aSkara Seusabamo sasje-
lebis daniSvna gamoiwvia.
imis gamo, rom, es norma gasuli wlis
14 aprils ss kodeqsSi ganxorcielebuli
gonivruli da drouli SesworebiT^Se-
icvala da kanonmdebeli faqtiurad am
muxlis Tavdapirvel normas daubrunda,
mis mier gamowveuli mZime Sedegebis da
zogadad am normis uaryofiTi mxareebis
vrclad ganxilvas aRar SevudgebiT.
ss kodeqsis 71-e muxli iTvaliswi-
nebs piris sisxlissamarTlebrivi pasu-
xismgeblobisagan gaTavisuflebas xan-
dazmulobis vadis gasvlis gamo, rac Zi-
riTadad damokidebulia danaSaulis
simZimeze. kerZod, amave muxlis pirveli
nawiliT dadgenilia, rom piri xandazmu-
lobis vadis gasvlis gamo Tavisuflde-
ba sisxlis samarTlis pasuxismgeblobi-
sagan, Tu gavida eqvsi weli naklebad mZi-
me, aTi weli mZime da ocdaxuTi weli gan-
sakuTrebiT mZime danaSaulis Cadenidan.
2006 wlis 25 ivniss am muxlis pirvel
nawilSi Setanili cvlilebis mixedviT,
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeq-
sis 332-e-3421 muxlebiT (samoxeleo da-
naSauli) gavaliswinebuli danaSauli-
saTvis, Tu isini ar miekuTvneba gansa-
kuTrebiT mZime danaSauls, xandazmu-
lobis vadis gasvlis gamo sisxlis samar-
Tlis pasuxismgeblobisagan gaTavisuf-
lebisaTvis dawesda 15 weli.
Cveni azriT gaugebaria kanonmdeb-
lis amgvari pozicia da aSkarad Cans
cvlilebis uazroba. sainteresoa, amgva-
ri cvlilebis Setanis dros ra kriteri-
umiT isargebla, maSin roca sxva katego-
riis naklebad mZime da mZime danaSaulis
CadenisaTvis sisxlis samarTlis pasu-
xismgeblobisagan gaTavisuflebisaTvis
dawesebulia Sesabamisad eqvsi da aTwli-
ani xandazmulobis vadebi. samoxeleo
sferoSi Semaval danaSaulTa didi nawi-
li ki miekuTvneba naklebad mZime danaSa-
ulTa kategorias.
saWiroa saswrafod moxdesss kodeq-
sis 71-e muxlSi Sesabamisi cvlilebis Se-
tana da am mkacri sakanonmdeblo normis
Secvla.
vfiqrob, cvlileba unda Sevides ase-
ve ss kodeqsis 42-e muxlSi da sasjelis
saxiT aikrZalos jarimis gamoyeneba, Tu
is ar aris damatebiT sasjelad sisxlis
samarTlis kerZo nawilis Sesabamis mux-
lSi gaTvaliswinebuli.
mizanSewonilad migvaCnia agreTve
gamasworebeli samuSaos, rogorc sasje-
lis saxis gauqmeba da misi droSi gawe-
ril jarimad gardaqmna, romelsac
braldebuli gadaixdis garkveuli peri-
odis ganmavlobaSi.
ra Tqma unda, Zveli sisxlis samarT-
lis saproceso kodeqsi xarvezebiT ga-
moirCeoda, romelSic garkveuli cvli-
lebebi gauazreblad Sevida, bevri nor-
ma gaumarTavi da arasrulyofili iyo,
rac Sesabamis gadamuSavebas da cvlile-
bebs saWiroebda, magram am kodeqsis xar-
vezebi da naklovanebebi ar iqna gaTva-
liswinebuli 2010 wels axali sisxlis
samarTlis saproceso kodeqsis miRebis
dros, romelic swored kanonmdebelTa
mxridan sisxlis samarTlis kanonmdeb-
lobisadmi zemoaRniSnuli damokidebu-
lebis gamo aRmoCnda ufro gaumarTavi,
zogierTi saproceso normebis kuTxiT
SeiZleba iTqvas uaresic ki, romelic
aris evropuli da anglosaqsuri kanonm-
deblobis garkveuli nazavi. Tumca, imis
Tqma, rom evropul qveynebSi da sxvaga-
nac aseTi kanonmdebloba moqmedebs, ar
niSnavs imas, rom is CvenTan mTlianad mi-
saRebia. faqtiurad kodeqsi gapartaxe-
buli, ganadgurebuli da samarTlebri-
vad mouwesrigebelia.
axali samarTlebrivi normis da gan-
sakuTrebiT kodeqsis Rirseba misi mo-
culobis muxlobriv SemcirebaSi ki ar
unda gamoixatebodes, aramed normebi
unda iyos samarTlebrivad gamarTuli,
srulyofili da praqtikulad gamosaye-
nebeli, gansakuTrebiT roca es exeba
sisxlis samarTlis saproceso kodeqss.
1998 wlis 20 Tebervals miRebul sa-
qarTvelos sss kodeqsis (damoukidebe-
li saqarTvelos pirveli sss kodeqsi)
602-e muxlis mixedviT ganaCeni Tu igi ar
gasaCivrebula, kanonier ZalaSi Sedioda
saapelacio an sakasacio gasaCivrebis va-
dis gasvlis Semdeg, xolo saapelacoi an
sakasacio saCivris Setanis SemTxvevaSi,
Tu ganaCeni ar gauqmebula, is kanonier
ZalaSi Sedioda zemdgomi sasamarTlos
ganCinebis gamotanis dRes.
amave muxlis me-2 nawilis Tanaxmad ki
ganaCenis aRsasruleblad miqceva xde-
boda misi kanonier ZalaSi Sesvlis dRi-
dan araugvianes 7 dRe-Ramisa.
2006 wlis 28 aprils aRniSnul muxl-
Si Setanili naCqarevi da gauazrebeli
cvlilebebis Tanaxmad pirveli instan-
ciis sasamarTlos ganaCeni (dadgenile-
ba), saapelacio instanciis sasamarTlos
ganaCeni (ganCineba), aseve sakasacio ins-
tanciis sasamarTlos ganCineba kanonier
ZalaSi Sedioda da aRsasruleblad mieq-
ceoda sasamarTlos mier misi miRebisTa-
nave. aseve, amave muxlSi amoiRes me-2 na-
wili, romelic awesebda ganaCenis aRsas-
ruleblad miqcevis vadebs.
aRniSnul muxlSi Setanili aramar-
Tebuli cvlilebis paTosi gaiziara
axalma sss kodeqsma da 279-e muxlis mi-
xedviT ganaCeni kanonier ZalaSi Sedis
da aRsasruleblad mieqceva sasamarT-
los mier misi sajarod gamocxadebisTa-
nave.
ganaCenis gamoqveynebisTanave ZalaSi
Sesvla da aRsasruleblad miqceva adre
moqmed, postsabWoTa periodis sisxlis
samarTlis saproceso kanonmdebloba-
Sic ki ar iyo arasdros gaTvaliswinebu-
li.
amgvari normis SemoRebis da moqme-
debis Sedegia is, rom gasul wlebSi gana-
Cenis gamotanisTanave xdeboda qonebis
CamorTmeva da Semdgom saapelacio ins-
tanciis mier, piris gamarTlebis SemTx-
vevaSic ki faqtiurad CamorTmeul qone-
bas veRar ibrunebdnen, ufro marTebu-
li iqneba Tu vityviT, rom aRar ubru-
nebdnen. amisaTvis saWiro iyo Zalian
rTuli samarTlebrivi procedurebis
gavla, radgan xSir SemTxvevaSi qoneba
realurad ukve CamorTmeuli da SeiZle-
ba gayidulic iyo.
vfiqrob, sss kodeqsis 279-e muxlis
Sinaarsi unda Camoyalibdes imgvarad,
rom igi ganaCenis ZalaSi Sesvlisa da aR-
sasruleblad miqcevis sakiTxSi daub-
rundes zemoaRniSnul, winandeli sap-
roceso normis moTxovnebs.
sisxlis samarTlis saproceso kanon-
mdeblobaSi saproceso SeTanxmebis ins-
titutis gamoCena Tavidanve garkveul
siaxled iTvleboda, romlis mizani iyo
swrafi da efeqtiani marTmsajulebis
uzrunvelyofa. magram, ukanasknel
wlebSi am institutisadmi damokidebu-
lebam, misi arsis arasworma gagebam, mis-
dami arasamarTlebrivma midgomam da
praqtikaSi arasworad gamoyenebam sap-
roceso SeTanxmebis garSemo mravali Se-
kiTxva gaaCina.
Cvens kanonmdeblobaSi saprocesi Se-
Tanxmebis SemoReba, rogorc zemoT aRi-
niSna ZiriTadad gamiznuli iyo swrafi
marTmsajulebis ganxorcielebisaTvis,
kerZod bralsa da sasjelze SeTanxmebis
safuZvelze, sasamarTlos SeuZlia saq-
mis arsebiTi ganxilvis gareSe gamoita-
nos ganaCeni. magram, gasul wlebSi misma
gamoyenebam aSkarad damaxinjebuli
forma miiRo, Tavisi arsiT igi sxva miz-
nebs emsaxureboda, xSirad xdeboda qo-
nebis ukanonod CamorTmevis, ganadgure-
bis da sxva ukanono moqmedebebis safuZ-
veli. amitom, mizanSewonilad migvaCnia
saproceso SeTanxmebis institutis Sem-
dgomi samarTlebrivi srulyofa.
moqmedi sss kodeqsis mixedviT patim-
roba, rogorc aRkveTis RonisZieba ga-
moiyeneba mxolod maSin, Tu es erTader-
Ti saSualebaa, raTa Tavidan iqnas aci-
lebuli braldebulis mimalva, mis mier
marTmsajulebis ganxorcielebisa da
mtkicebulebaTa mopovebisaTvis xelis
SeSla da axali danaSaulis Cadena.
amasTan, moqmedi saproceso kanonm-
deblobis mixedviT pirs, romelsac kon-
kretuli danaSaulis faqtze aRkveTis
RonisZiebis saxiT Sefardebuli aqvs pa-
timroba an sxva saxis RonisZieba, sxva
axali danaSaulis faqtze wardgenil
braldebaze sasamarTlos mier kvlav un-
da SemuSavdes axali aRkveTis RonisZie-
bis SerCeva.
faqtiurad, bundovania sasamarTlom
meorejer rogor unda imsjelos im pi-
ris mimarT patimrobis gamoyenebis ze-
moaRniSnul garemoebebze, maSin roca is
ukve patimaria da ver SeZlebs verc mi-
malvas, verc mtkicebulebaTa mopovebi-
saTvis xelis SeSlas da Sesabamisad axa-
li danaSaulis Cadenas.
aseve, xSirad xdeba roca pirs erT
danaSaulze aRkveTis RonisZiebis saxiT
Sefardebuli aqvs patimroba, xolo sxva
danaSaulis Cadenis gamo ki girao. aqac
iqmneba garkveuli uxerxuloba, marti-
vad rom vTqvaT, piri ratom gadaixdis
giraos, roca is isedac patimaria. aseve,
yovel axal braldebaze axali aRkveTis
RoinisZiebis gamoyenebisas saWiro xdeba
piris Tavidan wardgena sasamarTloSi
da sxva moqmedebebis Catareba.
Cveni azriT, amgvar gaugebrobas gar-
kveulad iwvevs is garemoeba, rom gamo-
Ziebis stadiaze da sasamarTloSi praq-
tikulad ar iyeneben sss kodeqsis 109-e
muxliT dadgenil normas sisxlis samar-
Tlis saqmeTa gaerTianebis Sesaxeb, ro-
melic SesaZleblad miiCnevs rogorc
erTi an ramdenime danaSaulis CadenaSi
Tanamonawile ramdenime piris bralde-
bis, aseve ramdenime danaSaulis CadenaSi
monawile erTi piris braldebis nebismi-
eri, ramdenime sisxlis samarTlis saqme-
ebis erT warmoebad gaerTianebas, maTi
Sinaarsis da simZimis miuxedavad, rac
xdeba prokuroris motivirebuli dad-
genilebiT an prokuroris Suamdgomlo-
biT mosamarTlis (sasamarTlos) dadge-
nilebiT (ganCinebiT).
rogorc aRiniSna amgvar, sisxlis sa-
mosazrebebi sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSi arsebuli xarvezebisa da problemebis gadawyvetasTan dakavSirebiT
99aapprriillii
marTlis saqmeTa gaerTianebis formas
sagamoZiebo da sasamarTlo organoebi
garkveuli mosazrebebis gamo praqtiku-
lad ar iyeneben, Tumca misi gamoyenebis
SemTxvevaSi, axali braldebis wardgeni-
sas aRar iqneba saWiro axali aRkveTis
RonisZiebis SerCeva da Sesabamisad gamo-
iricxeba yovelgvari gaugebrobac zo-
gadad aRkveTis RonisZiebis Tu patim-
robis gamoyenebis sakiTxis gadawyvetis
dros, aseve aRar moxdeba erTi piris mi-
marT sxvadasxva braldebis saqmeebis
ramdenime sxvadasxva sasamarTloSi
calke ganxilva.
adre moqmedi sss kodeqsis mixedviT
dazaralebuli iyo braldebis mxare da
sisxlis samarTalwarmoebis erT-erTi
ZiriTadi monawile. amasTan, amave kodeq-
siT dazaralebuls gaaCnda farTo sap-
roceso ufleba-movaleobani.
axali sss kodeqsiT dazaralebulis
saproceso statusi mniSvnelovnad dak-
ninda, dazaralebuli ukve aRar aris
procesis aqtiuri subieqti da farTo
uflebebiT aRWurvili procesis damou-
kidebeli mxare, ris gamoc, axali sss ko-
deqsi ar iTvaliswinebs dazaralebuli-
saTvis iseT mniSvnelovan funqcias, ro-
goric aris gasaCivreba. mas eniWeba mxo-
lod mowmis yvela ufleba da ekisreba
misi yvela movaleoba.
faqtiurad dazaralebuli unda
gvevlinebodes ara procesis uuflebo
obieqtad, aramed Sesabamisi saproceso
SesaZleblobebiT aRWurvil procesis
aqtiur subieqtad, romelic procesze
da mis Sedegze garkveuli zegavlenis
moxdenis gziT daicavda konstituciiT
miniWebul uflebebs.
magram, kanonmdebelma reformis
dros sakmarisad ar gaiTvaliswina aR-
niSnuli moTxovna. samwuxarod, refor-
mirebul sisxlis saproceso samarTalSi
dazaralebuli procesis `SiSvel obieq-
tad~ aris warmodgenili. mas ar gaaCnia
sakmarisi procesualuri SesaZleblo-
bebi procesze da sasamarTlos gadawy-
vetilebaze zegavlenis moxdenis gziT
misTvis miniWebuli uflebebis jerov-
nad dasacavad. gamoZiebisa da saqmis ar-
sebiTad sasamarTlo ganxilvis etapzec
igi procesis pasiuri monawilea.
sisxlis samarTlis procesSi am uka-
nasknelis uflebamosileba unda scil-
debodes mowmisas, dazaralebuls unda
mieniWos procesis aqtiuri monawilis
procesualuri SesaZleblobebi, ro-
gorc winaswari gamoZiebis, ise saqmis sa-
samarTloSi arsebiTad ganxilvis etap-
ze.
garda amisa, nebismier dazarale-
buls unda hqondes legitimuri intere-
si da ufleba, miiRos informacia gamo-
Ziebis damTavrebis Sesaxeb.
axali sss kodeqsiT aseve naklebad
aris gaTvaliswinebuli dazaralebulis
interesi diskreciuli devnis pirobeb-
Si. mas kanoniT sisxlissamarTlebrivi-
devnis Sesaxeb prokuroris mier miRebu-
li gadawyvetilebis mxolod zemdgom
prokurorTan gasaCivrebis ufleba ga-
aCnia.
aRsaniSnavia isic, rom sasamarTloSi
ar saCivrdeba aseve gamoZiebis an/da sis-
xlissamarTlebrivi devnis Sewyvetis ga-
dawyvetileba. igi SeiZleba erTjeradad
gaasaCivros mxolod dazaralebulma,
mxolod zemdgom prokurorTan.
rogorc Cans, praqtikulad aRar ar-
sebobs rogorcdiskreciuli uflebamo-
silebis gamoyenebiT sisxlissamarTleb-
rividevnis dawyebaze prokuroris
uaris, aseve prokuroris miergamoZiebis
an/da sisxlissamarTlebrivi devnis
Sewyvetis gadawyvetilebis sasamarTlo-
Si gasaCivrebis SesaZlebloba. rogorc
aRiniSna, dazaralebuls ufleba aqvs sa-
CivriT mimarTos mxolod zemdgom pro-
kurors.
am mxriv, axali sisxlis samarTlis
saproceso kodeqsi, mniSvnelovnad
auaresebs dazaralebulis uflebriv
mdgomareobas, radgan is moklebulia Se-
saZleblobas - sasamarTlo kontrolis
meSveobiT SeZlos sakuTari uflebebis
da Tavisuflebebis dacva.
Tu gaviTvaliswinebT im samwuxaro
realobas, rom dazaralebuli ukve axa-
li sisxlis samarTlis saproceso ko-
deqsiT aRar warmoadgens mxares da igi
uflebrivad gauTanasworda mowmes, Zne-
li ar iqneba Sesabamisi daskvnis gakeTe-
ba, rom uflebrivi daculobis sakiTxi
dazaralebuls mniSvnelovnad Seumcir-
da.
dazaralebuls kanonmdebelma unda
misces prokuraturis mier sisxlissa-
marTlebriv devnaze uaris Tqmis, gamo-
Ziebis an/da devnis Sewyvetis Sesaxeb ga-
dawyvetilebis sasamarTloSi gasaCivre-
bis ufleba, ris gamoc mizanSewonilad
vTvliT am kuTxiT sss kodeqsis 106-e da
168-e muxlebSi Sevides Sesabamisi cvli-
lebebi.
dazaralebuli, anu danaSaulis
msxverpli sisxlis samarTlis procesSi
ara procesis obieqtad, aramed proce-
sis aqtiur subieqtad unda iyos warmod-
genili. Aamitom, saWiroa kanonmdebelma
sisxlis samarTlis saproceso kodeqsSi
Seitanos Sesabamisi cvlilebebi dazara-
lebulis saproceso statusTan dakavSi-
rebiT da procesSi igi aRiarebuli iq-
nas, rogorc mxare.
ise rogorc adre moqmedma, aseve uf-
ro metad axalma sss kodeqsma mniSvne-
lovnad Seasusta gamomZieblis, rogorc
sisxlis samarTalwarmoebis erT-erTi
umTavresi figuris saproceso statusi,
mTlianobaSi ki zogadad gamomZieblis
instituti. realurad saqmeze gamomZie-
beli veranair gadawyvetilebas ver Re-
bulobs, mas ar gaaCnia farTo ufleba-
mosileba, igi faqtiurad mxolod pro-
kuroris miTiTebebisa da davalebebis
Semsruleblis rolSi gvevlineba.
aqedan gamomdinare, roca gamomZie-
bels ara aqvs saTanado uflebamosileba,
Sesabamisad saqmisadmi pasuxismgebloba-
sac naklebad grZnobs, ris gamoc garkve-
ulad daeca maTi profesionalizmi.
saqarTvelos sss kodeqsis me-3 mux-
lis me-6 nawilis mixedviT braldebis
mxares prokurorTan erTad warmoad-
gens gamomZiebeli. vfiqrobT, es aris
formaluri Canaweri, radgan diskreci-
uli sisxlissamarTlebrivi devnis fun-
qcias faqtiurad mxolod prokurori
axorcielebs, rac dadgenilia sisxlis
samarTlis saproceso kanonmdeblobiT.
amitom, mizanSewonilad mimaCnia, rom
gamomZieblis saproceso statuss Camo-
cildes braldebis funqcia da gamomZie-
beli iyos miukerZoebeli, neitraluri
Tanamdebobis piri, romelsac unda dae-
kisros mxolod sisxlis samarTlis saq-
mis srulyofili, obieqturi gamoZieba.
amasTan, saWiroa gamomZieblis, rogorc
samarTalwarmoebis erT-erTi mniSvne-
lovani monawilis saproceso statusisa
da funqciebis gafarToeba, misi sapro-
ceso damoukideblobis gazrda.
adre moqmedi saqarTvelos organu-
li kanonis `saerTo sasamarTloebis Se-
saxeb~ me-13 muxlis Tanaxmad raionuli
(saqalaqo) sasamarTlo iqmneboda raion-
Si, garda qalaqis raionisa, xolo saqa-
laqo sasamarTlo iqmneboda qalaqSi,
romelic ar Sedioda arcerT raionSi.
2009 welis dekemberSi `saerTo sasa-
marTloebis Sesaxeb~ miRebuli axali
organuli kanonis 27-e muxlis Tanaxmad
Seicvala raionuli da saqalaqo sasamar-
Tlos Seqmnis wesi da raionuli sasamar-
Tlo iqmneba municipalitetSi (munici-
palitetebSi), xolo saqalaqo sasamarT-
lo TviTmarTvel qalaqSi. amasTan, amave
kanonis Tanaxmad saqalaqo sasamarTlos
samoqmedo teritoria TviTmarTvel qa-
laqTan erTad SeiZleba moicavdes muni-
cipalitetsac (municipalitetebsac).
aRniSnuli kanonis SemoRebisTanave
saqarTvelos sinamdvileSi Seiqmna iseTi
raionuli da saqalaqo sasamarTloebi,
romlebic aerTianebs ramdenime munici-
palitets (raions).
imis miuxedavad, rom zemoaRniSnuli
kanonis Tanaxmad raionuli (saqalaqo)
sasamarTlo Sedgeba aranakleb ori mo-
samarTlisagan, xolo maT Semadgenloba-
Si Sedis agreTve magistri mosamarTle,
romelic Tavis uflebamosilebas axor-
cielebs raionuli (saqalaqo) sasamarT-
los samoqmedo teritoriaze arsebul
administraciul-teritoriul erTe-
ulSi, mizanSewonilad mimaCnia yvela mu-
nicipalitetSi aRdges raionuli sasa-
marTlo, sadac unda iyos ara marto ma-
gistri, aramed sruluflebiani mosa-
marTle, romelic adgilze, calkeul
municipalitetSi Seqmnil raionul sasa-
marTloSi ganixilavs yvela kategoriis
saqmeebs.
amis dasasabuTeblad araerTi argu-
mentis moyvana SeiZleba.
amJamad moqmedi aRniSnuli sakanonm-
deblo normis mixedviT calkeul muni-
cipalitetSi (raionSi) Cadenil danaSa-
ulTa faqtze gamoZiebuli sisxlis sa-
marTlis TiTqmis yvela kategoriis saq-
me, garkveuli gamonaklisisa, qvemdeba-
reobiT gansaxilvelad egzavneba raio-
nul sasamarTlos, romelic aerTianebs
ramdenime municipalitets (raions), ris
gamoc samarTalwarmoebaSi monawile mxa-
reebs yoveli konkretuli saqmis sasa-
marTlo ganxilvis dros uxdebaT im rai-
onSi Casvla, sadac moqmedebs raionuli
Tu saqalaqo sasamarTlo, romelic masSi
Semavali municipalitetis soflebidan
aseuli kilometriT aris daSorebuli,
rac garkveul drosTan, transportire-
basa da did xarjebTan aris dakavSirebu-
li, risi saSualebac mosaxleobis did
umravlesobas ar gaaCnia.
am mizeziT mxareebi xSirad ver cxad-
debian sasamarTloSi, rac saqmeTa sasa-
marTlo ganxilvis gaWianurebas iwvevs,
xels uSlis saqmis sasamarTlo warmoe-
bas, marTmsajulebis swor da efeqtur
ganxorcielebas. Tundac, aRniSnuli
faqtic mowmobs im garemoebaze, rom yve-
la municipalitetSi (raionSi) da qalaq-
Si unda iyos Sesabamisi sasamarTlo.
zemoaRniSnul, zogierT sakanonm-
deblo cvlilebaTa mokle analizic
cxadyofs, rom saWiroa garkveuli for-
miT sisxlis samarTlis zogierTi nor-
mis liberalizacia.
samarTlianoba moiTxovs aRiniSnos,
rom 2012 wlis saparlamento arCevnebis
Semdeg axalma xelisuflebam da saqarT-
velos parlamentma daiwyo farTo saka-
nonmdeblo saqmianoba, svla agresiuli
sakanonmdeblo diletantizmidan nor-
malur sakanonmdeblo saqmianobisaken,
rac konkretulad samarTlian da obieq-
tur sakanonmdeblo cvlilebebSi aisaxa,
magram sakanonmdeblo organos yu-
radReba unda mivapyro im garemoebaze,
rom samwuxarod praqtikulad ZiriTa-
dad mainc adre miRebuli samarTlis
normebi muSaobs da samarTalwarmoeba
imave kanonmdeblobiT xorcieldeba,
amasTan xarvezebi sisxlis samarTlis ka-
nonmdeblobaSi radikalurad ar icvle-
ba, ar xdeba maTi ganxilva da Secvla daC-
qarebuli tempiT.
ra Tqma unda, kargia, rom kanonmdeb-
lobaSi jer kidev arsebuli xarvezebis
da zogadad sakanonmdeblo cvlilebe-
bis Sesaxeb aqtiurobasiCenen arasamTav-
robo organizaciebi, romlebic inicia-
tivebs da araerT sakanonmdeblo cvli-
lebis proeqtebs sTavazoben saqarTve-
los parlaments, magram pirvel rigSi
amgvari kanonproeqtebi unda ganixilos
am dargis Teoretikosebma da Sesabamisi
rCeva miscen aseT organoebs.
isic unda aRiniSnos, rom roca muSa-
oba midis sakanonmdeblo sakiTxebze, ra-
zedac mravali komisia Tu jgufi iqmne-
ba, rogorc centrSi, ise regionebSi, mas-
Si iSviaTad iwveven Teoretikos da praq-
tikos iuristebs an, Tu iwveven mxolod
iseT pirebs, visac Sesabamisi gamocdi-
leba ara aqvs, amasTan mTavaria ara mar-
to monawileoba, aramed maTi azris gaT-
valiswinebac.
imedia, amgvari da sxva normebi, rom-
lebzec dRes ar gvqonia msjeloba, Tan-
daTanobiT gauqmdeba, Seicvleba da mova
srul SesabamisobaSi sisxlis samarTlis
kanonmdeblobasTan.
mniSvnelovania sakiTxi qveyanaSi sa-
marTlianobis aRdgenis Sesaxeb. damnaSa-
ve pirTa warsuli saqmeebis gamoZieba,
maTi sworad ganxilva pirdapir ukavSir-
deba saqarTveloSi samarTlianobis aR-
dgenas, kanonis uzenaesobisa da demok-
ratiul institutebze dafuZnebuli sa-
xelmwifos mSeneblobas.
zogadad qveyanaSi samarTlianoba
mxolod mas Semdeg izeimebs, roca yvela
damnaSave kanonis winaSe pasuxs agebs.
swored amis Semdeg SeiZleba saqarTve-
lo Sedges, rogorc samarTlebrivi sa-
xelmwifo.
saqarTveloSi ukanasknel wlebSi sa-
marTlianobis kuTxiT ganviTarebuli
maxinji movlenebis Semdeg xalxi sworad
moiTxovs samarTlianobis aRdgenas da
wina reJimis konkretuli damnaSave Ci-
novnikebis dasjas. rac ufro didxans
gaWianurdeba samarTlianobis aRdgena,
xalxi samarTlianad eWvobs da fiqrobs
xelisufleba xom ar apirebs uamrav da-
naSaulSi SeniSnuli pirebisaTvis xelis
dafarebas.
swored xelisuflebis mxridan dam-
naSaveTa mimarT Semrigebluri damoki-
debulebiT, warsulis danaSaulTa da-
viwyebisa da gamouZieblobiT, damnaSave
pirTa dausjelobiT gatanjul da Tav-
mobezrebul sazogadoebas aSkara SiSi
da protesti gauCnda, rac logikuria im
qmedebisa, rasac Tavad xelisufleba
iCens.
ukanasknel periodSi saqarTveloSi
araerTi piria samarTlebrivad reabi-
litirebuli, aseulobiT piria cnobili
politikur patimrad, magram ratomRac
Wianurdeba samarTlianobis aRdgena da
Tundac ukanonod CamorTmeuli qonebis
dabruneba.
ra Tqma unda yvelaferi erTbaSad
ver gadawydeba, magram vfiqrobT saWi-
roa procesis daCqareba, yvela amgvari
saqmeebis gadaxedva, konkretul ufle-
badarRveul pirTa saCivrebis ganxilva.
samarTlianobis aRdgena rTuli
procesia, magram saxelmwifos rac ar
unda daujdes, samarTlianoba unda aRd-
ges. qveyanaSi ar unda Seiqmnas imis pre-
cendenti, rom SeiZleba danaSauli Cai-
dino da amis gamo ar daisajo. sazogado-
ebas amgvari azri ar unda Camouyalib-
des.
vfiqrob, qveyana cud Sedegebamdemi-
va, Tu ar aRdga samarTlianoba. amasTan,
es unda moxdes ise, rom ar dairRves
udanaSaulobis prezumfcia. am princi-
pis dacva aris aucilebeli. warsulSi
arsebuli precendentebi, udanaSaulo
adamianis dasjis, sastiki da araadamia-
nuri mopyrobis, gaupatiurebis, wamebis,
Rirsebis, damcirebisa da sxva danaSau-
lis Sesaxeb axalma xelisuflebam aRar
unda gaimeoros.
aRniSnuli problemebis mogvarebis
erT-erTi aucilebeli pirobaa sakadro
sakiTxebis swori da samarTliani ga-
dawyveta. Tumca, samarTlianoba mo-
iTxovs aRiniSnos, rom am kuTxiT saqar-
TveloSi samarTaldamcav uwyebebSi da
sasamarTlo xelisuflebaSi radikalu-
rad TiTqmis araferi Secvlila. adre
arasamarTliani gadawyvetilebebis mim-
Rebi pirebi dResac muSaoben am struq-
turebSi da gadawyvetilebas kvlav isini
iReben. roca adamiani xedavs, rom mis
beds igive piri wyvets, ra rwmenazea la-
paraki. swored amitom gaCnda sazogado-
ebaSi nihilizmi da undobloba.
unda aRiniSnos, rom ZiriTadi kor-
pusi, vinc marTmsajulebas axorcie-
lebs TiTqmis igivea. Zireuli cvlile-
bebi arc am sistemaSi momxdara.
ra Tqma unda, Znelia yvelafris erT-
baSad Secvla, radgan samarTaldamcav
da marTmsajulebis sferoSi dasaqmebu-
li piri, romelic gadawyvetilebas
iRebda dakveTiT, mikerZoebulad, Zneli
warmosadgenia, rom is uceb gardaiqmnas
da miiRos samarTliani gadawyvetileba.
Tumca, maTgan xSirad ismis Tavis
marTleba, rom iseTi reJimi iyo da ra
unda eqnaT, magram aseTi midgoma aras-
woria. am kategoriis kadrebis saqmiano-
ba ufro saxifaToa, radgan rogorc ki
Seicvleba situacia, isinic imgvarad
imoqmedeben.
vfiqrob, saWiroa samarTaldamcav
organoebSi swori sakadro politikis
gatareba, profesionalTa dasaqmeba, ma-
Ti codnisa da gamocdilebis gamoyeneba.
aRniSnuli sakiTxebis gadawyvetaSi
mniSvnelovania agreTve sazogadoebis
aqtiurobac, raTa xelisuflebamac aq-
tiurad imoqmedos.
ggiivvii aabbaaSSiiZZee,,
samarTlis doqtori
1100aapprriillii
Teologia berZnuli sityvaa
da qarTulad iTargmneba, ro-
gorc RvTismetyveleba. igi uZve-
lesi mecnierebaa. saxeldobr, mi-
siT iwyeba pirveli evropuli
universitetebi. zogierT Teo-
logiur fakultets evropaSi
TiTqmis 1000 weli Seusrulda.
yvelaze avtoritetul universi-
tetebSi Teologia wamyvani dis-
ciplinaa. Tanamedrove Teologia
mZlavri saganmanaTleblo mimar-
Tulebaa, igi specialobaTa da
mecnierebaTa kompleqsia. masSi
Sedis iseTi mecnierebebi, rogo-
rebicaa: bibleistika, istoriuli
liturgika, eklesiis istoria, sa-
eklesio arqeologia, saeklesio
xelovneba, patrologia, religi-
aTa istoriebi, rigi fsiqologi-
uri disciplinebi: qristianuli
eTika, religiuri filosofia, ka-
nonikuri samarTali da sxva. yve-
la es disciplina warmodgenilia
dasavluri ganaTlebis sistemaSi
da evropuli humanitaruli kul-
turis ganuyofeli nawilia. me-
Todologiuri TvalsazrisiT igi
Cveulebrivi humanitaruli dis-
ciplinaa. aqve unda iTqvas, rom
Teologiis siRrmiseuli codnis
gareSe sxva humanitaruli dis-
ciplinebi erTgvarad naklulo-
vania. mag. SeuZlebelia Rirebuli
gamokvleva daiweros rusTavel-
ze, danteze, Seqspirze, dostoev-
skize, Cestertonze da a.S. qris-
tianobis arsis codnis gareSe , an
xelovneba SeviswavloT fresku-
li ferwerisa da xatweris igno-
rirebiT, rom araferi vTqvaT fi-
losofiaze, gansakuTrebiT mis
Tanamedrove mimarTulebebze,
fsiqologiaze da a. S.
swored amitom, Teologia,
rogorc calke aRebuli gamsxvi-
lebuli specialobebis jgufi,
Sedis ZiriTadad saganmanaTleb-
lo saerTaSoriso klasifikato-
rebSi. ganaTlebis saerTaSoriso
standartul klasifikaciaSi
(gssk-2011), romelic miiRo iunes-
kos 36-e sesiam, mkafiod iqna ga-
moyofili `religia da Teolo-
gia~ - `filosofiisa da eTikisa-
gan~. aSS-s nacionaluri saganma-
naTleblo centris statistikaSi
(NCES), saganmanaTleblo prog-
ramebis klasifikatori (CIP
2010) gamoyofs filosofiur-re-
ligiur mimarTulebidan jgufs -
`Teologia da religiuri msaxu-
reba~ (Theology and Religious
Vocation) da Seicavs Semdeg speci-
alobebs: bibleistika, misiolo-
gia, religiuri ganaTleba, reli-
giuri musika, moZRvroba da spe-
cializebuli msaxureba.
dasavleT evropisa da ameri-
kis yvela wamyvan saero universi-
tetSi aris Teologiis fakul-
tetebi da Teologia Seiswavleba
rogorc calke samecniero dis-
ciplinaTa jgufi. amasTan, swav-
lebas SeiZleba hqondes rogorc
konfesiuri, ise arakonfesiuri
xasiaTi. mag. oqsfordis univer-
sitetSi Teologiuri fakulte-
ti arakonfesiuria, Tumca uni-
versitetSi aris kolejebi da sa-
mecniero centrebi, romlebic
ekuTvniT anglikanebs, kaTolike-
ebs, marTlmadideblebs da sxva
konfesiaTa warmomadgenlebs.
istoriul diskursSi Teo-
logia aris antikuri termini.
Zveli berZnebi Teologs uwodeb-
dnen adamians, romelic aswavli-
da `RmerTebze~ (aristotele,
platoni). qristianul sarwmuno-
ebaSi Teologia gaigeba, rogorc
sityva (logos) RmerTisa (Qeos)
masze, anu Tavis Tavsa da mis mier
Seqmnil samyaroze. am SemTxvevaSi
Teologia Tavisi SinaarsiT saRv-
To gamocxadebis identuria. meo-
re, ufro gavrcelebuli mniSvne-
lobiT igi aris-eklesiis an rome-
lime calkeuli RvTismetyvelis
moZRvreba RmerTis Sesaxeb. ar-
sobrivad amgvari swavleba gvev-
lineba, rogorc damowmeba ama Tu
im avtoris mier saRvTo gamocxa-
debis gaazrebisa. pirvel qristi-
an TeologebTan, anu apologe-
tebTan, Teologia gaigeba ro-
gorc moZRvreba samebis Sesaxeb,
xolo danarCeni nawili sjulisa
(samyaros Seqmna, RvTis sityvis
gankaceba, xsna, meored mosvla da
a.S) miekuTvneboda saRvTo aRmSe-
neblobas anu saRvTo ikonomiis
(oikonomia, berZ. saxlis mmarTve-
lobis xelovneba) sferos, rac
niSnavs saRvTo qmedebas samyaro-
Si, mis gangebas uqmneli energie-
biT, samyaros xsnas. dRes Tana-
medrove saeklesio Teologiad
moiazreba religiur mecniereba-
Ta erToblioba, romelTa Soris
ganasxvaveben - ZiriTads, Sedare-
biTs, zneobrivs, samoZRvros, li-
turgikuls, magram sakuTriv Te-
ologiad iwodeba dogmaturi, anu
doqtrinaluri.
adreul da Sua saukuneebSi
eklesiis Teolog mamaTa Soris
gamoiyo sami adamiani, romelTac
titulis rangSi mieniWaT Teo-
logis wodeba. pirveli aris ioane
mociquli, avtori meoTxe saxare-
bisa, romelmac safuZveli Cauya-
ra (dokumenturad gaaforma)
moZRvrebas samebaze da gvevline-
ba im rgolad, romelic akavSi-
rebs saRvTo gamocxadebas wm. ma-
maTamier TeologiasTan. meorea
wm. grigol nazianzeli-Teologi,
romelmac daicva doqtrina same-
baze cxare trinitaruli disku-
siebSi IV s-Si da bolos svimeon
axali RvTismetyveli (Teologi)
X-XI ss moRvawe, romelmac piradi
gamocdilebis safuZvelze enko-
mia Seasxa Tavis `RvTaebriv him-
nebSi~ adamianis SeerTebas sameba-
RmerTTan, anu `Teozisis~ prob-
lemis gasaRebi misca kacobrio-
bas.
pirvelad sityva `Teologia~
qristianul leqsikaSi Semoitana
II s. II naxevris apologetma aTena-
gora aTenelma, Tumca qristia-
nul leqsikonSi igi SedarebiT
gvian damkvidrda ZiriTadad
aleqsandriuli saRvTismetyve-
lo skolis wyalobiT, misi warmo-
madgenlebis-klimenti aleqsand-
rielisa da gansakuTrebiT, ori-
genis meSveobiT. Zveli Teologe-
bi, romlebic iyenebdnen am ter-
mins, xSirad im azrs debdnen mas-
Si, rac mniSvnelovnad gansxvav-
deba imisgan, rogoradac is gves-
mis Cven dRes. mag. evagre pontoe-
li (IVs) werda: ’’Tu Sen Teologi
xar, WeSmaritad iloceb, da Tu
WeSmaritad loculob-xar Teo-
logi’’. Teologia maTTan sulie-
ri mWvretelobis 8 xarisxs Soris
umaRlesia, igi esqatologiuri
momavlis realobaa, romelic
adamians uflebas aniWebs gamovi-
des sulierad sakuTari Tavidan
da mieces aRtacebas. es aris erT-
gvari apofaturi zeaRsvla ada-
mianuri sulisa mistiuri Tval-
sazrisiT. `Teozisis gancda~,
umaRles realobasTan kavSiri,
ra Tqma unda, ar gamoricxavda
Teologiis, rogorc moZRvrebis
sistemur gadmocemas verbalu-
rad, anu samecniero doneze, rad-
gan adamianuri gonebis, Semecne-
bis gamoyeneba aucilebelia. go-
neba RvTis naboZebia da misi uar-
yofa ar SeiZleba, magram aseTi
gageba iyo meoreuli. upirveles
yovlisa, Teologia gaigeboda
rogorc RvTis xilva, romelic
gulisxmobda ara mxolod adamia-
nuri gonebis muSaobas, aramed
adamianuri pirovnebis srul mo-
nawileobas, roca unda CairTos
intuitiuri sulieri miRwevis
SesaZleblobani, is, rac patro-
logiis enaze iwodeba berZnuli
sityviT- noys (goneba) da masSi
monawileobs guli (kardia), bibli-
uri da ara anatomiuri mniSvne-
lobiT. eklesiis mamebTan `Teo-
logia~ (Theologia) praqtikulad
sinonimia sityvisa `Teoria~ (The-
oria) - Semecneba, rac gulisxmobs
uSualo urTierTobas cocxal
SemoqmedTan, uwyvet kavSirs mas-
Tan. TeologTa gagebiT, namdvi-
li RvTismetyveleba upirvele-
sad goniT sawvdomi sqemebi da sa-
xelmZRvaneloebi ki ar aris mxo-
lod, aramed yovelTvis apofa-
turad mistiuria da doqsologi-
uri. Tanamedrove berZeni filo-
sofosi- qristos iannarasi gana-
zogadebs ra eklesiis mamebis is-
toriul gamocdilebas, Teolo-
giis Sesaxeb wers: `es aris ZRveni
RvTisa, nayofi Sinagani siwmindi-
sa, .... igi igivdeba RvTis xilvas-
Tan, uSualo xilvasTan pirovnu-
li RmerTisa, qmnilebis fericva-
lebisa Seuqmneli madliT~. bib-
liaSi moxsenebulia 4 termini,
romelebic aCvenebs Teologiis
Sinagan monacemebs, romelTac ga-
nazogadeben Teologebi: 1) cha-
risma - ZRveni, saboZvari RvTisa;
2) mysterion - saidumloni; 3)
Katharsis - ganwmenda; 4) hesychia -
myudroeba, mdumareba. magram sa-
eklesio praqtikis gverdiT, yo-
velive es saeklesio Teologiis
kvlevis erTerTi ZiriTadi saga-
nia, romelic gulisxmobs mis Te-
oriul Seswavlas. zemoT aRniS-
nuli meoreuli gageba, anu sko-
laruli Teologia am SemTxveva-
Si aris sauniversiteto swavle-
bis mizani.
istoriuli monacemebis
kvlevasTan erTad, Tu ra aris
Teologia, ramdenad mecnieru-
lia igi da riT gansxvavdeba fi-
losofiisagan, wamoiWra TiTqmis
Tanadroulad misi mecnierebad
Camoyalibebisas (Tanamedrove
gagebiT) da dayofad, rogorc
damoukidebeli sauniversiteto
disciplinebisa (Teologiur fa-
kultetebze). miuxedavad am da-
yofisa, kavSiri Teologiisa fi-
losofiasTan da sxva humanita-
rul sagnebTan SeuZlebelia
ugulvebelyofil iqnas. zemoT
aRniSnuli iyo, Tu ra rols Tama-
Sobs Teologia da ra mniSvnelo-
ba aqvs mas humanitaruli mecni-
erebebis ganviTarebaSi. davuma-
tebT, rom amis magaliTad gamod-
geba is filologiuri miRwevebi,
romlebmac Seiyvana Teologiuri
diskursi `teqstis kritikis~ ga-
gebaSi, egzistencialistTa
Txzulebebi, romelTac gavlena
moaxdines Tavis mxriv Tanamed-
rove qristianuli egzegetikis
formirebaSi da sxva. raSi mdgo-
mareobs Tanamedrove Teologiu-
ri samuSaos specifika? mecnier
Teologs, gansxvavebiT religi-
aTmcodnisagan, sxvadasxva Teo-
logiuri teqsti ainteresebs
mSobliur saeklesio konteqst-
Si, aseve sistemuri analizi da mi-
si urTierToba sxva sistemebTan:
saxelmwifosTan, religiebTan,
xelovnebasTan da mecnierebas-
Tan. Teologia SeiZleba gaigebo-
des aseve, rogorc TviTreferen-
tuli sistema socialuri komu-
nikaciisa. msoflios wamyvan sae-
ro universitetebSi Seiswavleba
iseTi sagnebi, rogoricaa -Teo-
logiuri ekonomika, samarTali
da a.S. Teologiuri sistema xasi-
aTdeba Semdegi problemebiT: 1)
centraluri problema; 2) misi
gadawyvetis programebi; 3) soci-
aluri funqciebi.
centraluri problema aris
rwmenis fenomeni. rwmena gane-
kuTvneba adamianis fundametur
SesaZleblobebs, romelic saer-
Toa adamianuri rasebisaTvis
yvela istoriul epoqaSi. Tumca,
gansxvavebiT bunebrivi xasiaTis
SesaZleblobebisagan, rwmena eZ-
leva adamians rogorc SesaZleb-
loba, rac gulisxmobs gaazre-
bul urTierTobas masTan. gwam-
des an ar gwamdes-es aris is sa-
kiTxi, romelic yvela konkre-
tul SemTxvevaSi iTxovs gansazR-
vrebas. es ki advili sulac ar
aris. rwmenis fenomeni es ar aris
`damtkicebuli varaudi~, rac
xSirad iwodeba Tanamedrove epo-
qaSi `rwmenad~. rwmenis sakiTxi
Zalze farToa. adamianuri moRva-
weobis nebismier sferoSi arse-
bobs informaciis nakleboba da
aqedan gamomdinare aucilebloba
gadawyvetilebis miRebisa hipo-
Tezebidan, romelebic met-nak-
lebad misaRebi varaudebia. miu-
xedavad amisa, rwmenis aqtis auci-
lebel pirobad gvevlineba rea-
lobis pozitiuri Semecneba, misi
CaTvla SesaZleblad, aucileb-
lad, yvelaze xSirad logikurad
auxsnelad da a.S. adamiani iZule-
bulia erwmunos ama Tu im vara-
uds realobaze, romelic mas ar
SeuZlia Seamowmos axla da amwu-
Tas. religia sTavazobs mas am Se-
mowmebas droSi. rwmena yovelT-
vis riskia da xSirad cxovrebise-
uli aucileblobacaa. im sakiTxis
gadasawyvetad, vis da ras SeiZ-
leba erwmunos adamiani, Teolo-
gia amuSavebs Tavis sakuTar in-
teleqtualur instrumentali-
ebs. esaa misi moqmedebis progra-
ma. amgvari Teologiuri samuSao
ramdenadme gamoyofs Teologias
rogorc religiisagan, ise filo-
sofiisagan, Tumca bevr religi-
ur da filosofiur sistemaSi
dominirebs Teologiuri xasia-
Tis mtkicebulebani.
Tanamedrove Teologiuri
mecnierebis korpusi ase SeiZleba
Camoyalibdes qristianuli Teo-
logiis magaliTze.
1) sistematuri Teologia:
a) triadologia - swavleba
yovladwm. samebaze;
b) angelologia - swavleba an-
gelozebze;
g) anTropologia - swavleba
adamianze;
d) qristologia - swavleba
qristes ori bunebis Sesaxeb;
e) soteriologia - swavleba
xsnis, anu gadarCenis gzebis Sesa-
xeb;
v) eklesiologia - swavleba
eklesiaze;
z) ikonologia - swavleba xa-
tebis Sesaxeb;
T) sakramentologia-swavleba
saidumloTa Sesaxeb;
i) esqatologia-swavleba sam-
yaros momavalze da mis bedze;
2) dogmaturi RvTismetyvele-
ba - swavleba sarwmunoebis doqt-
rinebze;
3)ZiriTadi RvTismetyveleba
(apologetika)-sarwmunoebis da-
sabuTeba racionaluri saSuale-
bebiT;
4) SedarebiTi RvTismetyve-
leba-komparatiuli analizi ba-
zisuri sarwmunoebisa sxva reli-
giebTan SedarebiT;
5)samoZRvro RvTismetyvele-
ba;
6) liturgikuli Teologia-
RvTismsaxurebis Teoria da praq-
tika;
7)homiletika-saeklesio mWev-
rmetyvelebis Teoria da praqti-
ka;
8) katexitika-Teologiis Se-
savali, sarwmunoebis pirvel-
sawyisebi;
9)kanonika-saeklesio samarT-
lis Teoria;
10) Teologiuri ekonomika;
11)zneobrivi RvTismetyvele-
ba.
12) bibliuri Teologia:
a) egzegetika-bibliur teqs-
tTa interpretacia;
b) hermenevtika-religiur
wyaroTa ganmartebis Teoria da
meTodologia;
g) isagokika.
13) istoriuli Teologia:
a)bibliuri arqeologia;
b)bibliuri istoria;
g) eklesiis istoria;
d) bizantinologia;
e) adgilobriv eklesiaTa is-
toria;
v) saqarTvelos eklesiis is-
toria.
sauniversiteto Teologiur
disciplinebSi SeiZleba ramdeni-
me momijnave dargi gaerTiandes
da saleqcio kursi Sedges. ras
mogvcems Cvens sauniversiteto
sivrceSi, Tundac mainoris saxiT,
Teologiis Semotana: studenti
daeufleba Teologiur codnas
da Camoyalibdeba specialistad.
obieqturi informaciis safuZ-
velze eqneba tolerantuli po-
zicia gansxvavebuli Sexedule-
bis, tradiciebisa da kulturis
mimarT. Seiswavlis bibliur wign-
Ta Sinaarss, maTi Camoyalibebis
istorias, istoriul da kultu-
rul konteqsts. gaacnobierebs
Teologiur sazriss. ecodineba
eklesiis istoria, misi ZiriTadi
moZRvreba, gaiazrebs saeklesio
xelovnebis, liturgikuli tra-
diciebis, saeklesio kulturis,
sakramentuli cxovrebis arss. is-
wavlis Teologiur da filoso-
fiur modelTa gacnobierebas.
erTmaneTs Seadarebs sxvadasxva
religiuri sistemisa da rwmenis
formaTa ganviTarebis process.
am safuZvelze miRebuli codniT
SeZlebs sxvadasxva religiis war-
momadgenlebTan komunikacias.
SeiZens religiiT, rwmeniTa da
TeologiiT dainteresebuli ada-
mianebisaTvis Teologiuri cod-
nis gadacemis unars. zogadad ki
SeiZleba iTqvas, rom Teologiu-
ri codna amarcxebs agresiul re-
ligiur eqstremizms.
SSooTTaa jjiijjiieeSSvviillii,
filologiis doqtori,
bsu-s humanitarul
mecnierebaTa fakultetis
dekanis moadgile
Teologiis aqtualobisaTvis
1111aapprriillii
RvTismSobelo qalwulo, gixaroden, mi-
madlebulo mariam, ufali SenTana, kurTxe-
ul xar Sen dedaTa Soris da kurTxeul ars
nayofi muclisa Senisa, rameTu macxovari
gviSev sulTa CvenTa.
erT-erT udides sauflo dResaswauls,
romelsac wmida eklesia 25 marts (ax. sti-
liT 7 aprils) aRniSnavs, xareba ewodeba. am
dRes yovladwmida mariamTan erTad mTel
kacobriobas euwya, rom saxierma RmerTma
adamiani sikvdilisa da codvis samudamo
tyveobisaTvis ver gaimeta da eSmakis mono-
bisagan misi gamoxsna gadawyvita. es dRe
aris dasabami „Cveni cxonebisa da gamoCineba-
sa ukunoiTgan damalulisa saidumloisa“.
ufalma ieso qristes Sobamde didi
xniT adre aRuTqva kacobriobas, rom mxs-
nels, mesias mouvlenda, romelsac Sobda
qalwuli da uwodebda saxelad emanuels, ro-
melic iTargmaneba rogorc „CvenTan ars
RmerTi“.
da ai, miavlina ufalma mTavarangelozi
gabrieli galileis qalaq nazareTSi qal-
wul mariamTan, romelic dawinduli iyo
iosebze, daviTis modgmis STamomavalze.
warudga angelozi qalwuls da uTxra:
„gixaroden, mimadlebulo, ufali SenTanaa.
kurTxeul xar Sen dedaTa Soris“. mariami
SeaZrwuna misma sityvebma da gaifiqra: „vi-
Tar-me ars mokiTxva? ese?“ angelozma uTx-
ra: „nu geSinin, mariam, rameTu hpove madli
winaSe RmrTisa. da aha, ese ra Sen muclad-
iRo da hSvaZeda uwodo saxeli iesu“.
mariamis Zes RmerTi daviTis saydars anu
israelis samefo taxtisa da iakobis saxlze
–israelis Tormet tomze – saukuno (maradi-
ul) sufevas aRuTqvams. maradiuli mxolod
RmerTia, xolo „iakobis saxli“ uflismxil-
veli, morwmune eria, romelic suliT ufal-
Tanaa SeerTebuli.
adamianis gonebisaTvis miuwvdomelia
qalwulisagan umamakacod Soba. RvTismSobe-
li, radgan qalwulebis aRTqma hqonda dade-
buli, ikiTxavs: „viTarme iyos ese Cemda, rame-
Tu me mamakaci ara vici?“ angelozi miugebs:
„suliwmida? movides Senzeda da Zali maR-
lisa gfarvides“.
mariamma, roca yovelive gamowvlilviT
gaigo, damorCilda, miendo ufals da RvTis
nebas Tavisi neba SeuerTa: „aha mxevali uf-
lisa?, meyavn me sityvisaebr Senisa“. dameyse-
ulad Sevida suliwmida qalwulis Seugine-
bel taZarSi.
riTi daimsaxura qalwulma mariamma eso-
deni madli RvTisa, rom adamis mTeli modg-
midan swored is airCies RvTis ganxorcie-
lebis msaxurad? imiT, rom igi yoveli saT-
noebiT iyo Semkuli, ramdenadac es adamia-
nis bunebisTvisaa SesaZlebeli, da iyo WeS-
mariti taZari RvTisa. gansakuTrebiT aR-
niSnaven mis simdablesa da simSvides – swo-
red am saTnoebaTa gamoairCia igi ufalma.
ra iaraRiTac iRvawa eSmakma Cveni dace-
misaTvis, imave iaraRiT gvixsna qristem; Tu
evas saqcielma adamis modgmas cremli mra-
valgzis daadina, qalwulma mariamma udide-
si sixaruli moutana. RvTismSoblis erT-
erTi epiTetia „ganmanaTlebeli“, niSnad
imisa, rom sibneleSi myof kacobriobas mis
mier gamoubrwyinda mze simarTlisa da
morwmuneTa goneba gananaTla.
bzoba, baiaoba — qristianuli ekle-
siis erT-erTi mTavari sauflo dResas-
wauli. moZravia, aRiniSneba aRdgomis
wina kvira dRes. qristianuli kultis
msaxurebaSi bzobis dResaswauli IV sa-
ukuneSi Semovida (sawyiss iRebs Zveli
ebrauli dResaswaulidan). misi Sinaar-
si dafuZnebulia saxarebis moTxroba-
ze, romelSic gadmocemulia ierusalim-
Si paseqis dResaswaulze dasaswrebad
ieso qristes Sesvlis ambavi. ieso qris-
te saxedarze amxedrebuli Sedis ieru-
salimSi, sadac mas egebeba xalxi, rome-
lic palmis totebs ufens win SeZaxile-
biT: „osana! kurTxeul ars momavali sa-
xeliTa uflisaiTa, meufe israelisa?!“
(ioane, 12,13). TiTqos da qristianoba
dResaswaulobs – qristes eTayvaneba
wminda qalaqi, xalxi aRtacebiT xvdeba
mas. magram sul male gaxdeba cxadi,
rom visac elodnen, is Turme ar sWir-
debodaT – elodnen politikur be-
lads, vinc maT gaaTavisuflebda miwie-
ri mtrisgan - okupanti romaelebisa-
gan, da ara gacilebiT saSiSi mtrisgan –
eSmakisagan. amitom, brbo, romelic dRes
iZaxis: „osana Zesa daviTisas“, xval dai-
Zaxebs: „jvars acu ege“!
ierusalimSi Sesvlisas, ieso, pirvelyov-
lisa, taZridan gamoyris yvela myidvelsa da
gamyidvels, aayiravebs mekermeTa tablebs
da mtredebiT movaWreTa merxebs. Tanac
mkacrad ganmartavs sakuTari saqcielis
mizezs: „Cemi saxli salocav saxlad iwode-
ba; Tqven ki yaCaRTa bunagad giqceviaT igi“
(maTe. 21:13). amis Semdeg ieso kurnavs usi-
naTloebsa da xeibrebs.
bzobis dResaswauli simboloa, erTi
mxriv, ieso qristes misiis aRiarebis, meo-
re mxriv – winaresaxea adamianis Zis sa-
moTxeSi Sesvlisa. is, rom macxovari Sedis
qalaqSi virze amxedrebuli, gulisxmobs
mSvidobis, da ara omis, mosurneobas (simbo-
lurad virze amxedreba – mSvidobis niSania,
cxenze – omisa).
mwuxris locvaze damswre morwmuneni
bzebiT, yvavilebiT da anTebuli sanTlebiT
xelSi, miesalmebian uxilavad ierusalims
momaval macxovars, rogorc jojoxeTisa da
sikvdilis damTrgunvels. ciskris locvisas
bzis totebi, romlebic xelSi uWiravT mor-
wmuneebs, ipkurebian nakurTxi wyliT.
marTlmadidebeli qristianebi nakurTx
bzis totebs mTeli weli inaxaven da maT xa-
tebis mosarTavadac iyeneben.
bzoba - uflis didebiT
Sesvla ierusalimSi
xareba
aRdgoma Tormet sauflo dResaswauls
Soris yvelaze mniSvnelovania. am dRes qriste
mkvdreTiT aRsdga da adamianebi pirvelqmnili
codvisgan daixsna. mxolod amis Semdeg gaiRo
adamianTaTvis samoTxis bWe. adamis modgmis
mxsnelad movlenilma macxovarma golgoTas
mTaze jvarTan erTad kacobriobis codva zi-
da. oTxive saxarebis Tanaxmad, RmrTismSob-
lisgan ubiwod Sobili qristes jvarcma paras-
kevs, ebraelTa paseqis dResaswaulze aRes-
rula. es udidesi mwuxarebis dRea nebismieri
morwmunisaTvis. Tumca mesame dRes – kviras
mwuxarebas sixaruli enacvleba da qristiane-
bi macxovris brwyinvale aRdgomas zeimoben.
qristianTa udidesi dResaswauli –
macxovris aRdgoma gazafxulze, axali sti-
liT 4 aprilsa da 8 maiss Soris aRiniSneba.
es udidesi mniSvnelobis dRea. oTxive saxare-
bis Tanaxmad, ebraelTa paseqze, paraskev
dRes qriste ierusalimSi, golgoTaze jvars
acves. sami dRis Semdeg ki macxovari mkvdre-
TiT aRsdga.
325 wels nikeis pirveli msoflio saekle-
sio krebis gadawyvetilebiT, dResaswaulis
TariRis gamoTvla gazafxulis buniobis (dRi-
sa da Ramis Tanasworoba) mixedviT xdeba. bu-
niobis Semdeg, savse mTvaris momdevno kviras
morwmuneebi aRdgomis brwyinvale dResaswa-
uls zeimoben.
aRdgomas win yvelaze didi da mZime marx-
va uswrebs. dResaswaulis Sesaxvedrad morw-
muneebi sulierad emzadebian. gansakuTrebuli
mniSvneloba bolo kviras eniWeba. aRdgomamde
erTi kviriT adre bzob a – anu qristes ieru-
salimSi didebiT SebrZaneba izeimeba. orSaba-
Tidan ki vnebis kvireuli iRebs saTaves.
vnebis kvireulSi TiToeuli dRe garkveu-
li mniSvnelobis matarebelia. gansakuTrebiT
gamoyofen xuTSabaTs – saidumlo serobis
dRes, rodesac macxovari ziarebis saidumlos
awesebs da wiTel paraskevs – qristes jvarc-
mis dRes. es yvelaze mZime dRea TiToeuli
qristianisaTvis. paraskeobiT wiTlad Rebaven
kvercxebs, rac macxovris mier CvenTvis daR-
vrili sisxlis simboloa.
vnebis kvireulis mZime dReebis dagvirg-
vinebad kvira – macxovris brwyinvale aRdgo-
mis dResaswauli iqceva. dRe, romelic nebis-
mieri morwmunisaTvis udidesi sixarulis
momtania.
aaRRddggoommaa ddaa qqaarrTTuullii ttrraaddiicciieebbii
aRdgoma did sauflo dResaswaulTagan
erT - erTia, romelsac saqarTvelo da sru-
liad saqristiano gansakuTrebulad zei-
mobs. gavrcelebuli warmodgeniT swored
macxovris aRdgomis Rames ierusalimis wmin-
da miwaze cxovelmyofeli cecxlis garda-
mosvlazea damokidebuli kacobriobis be-
di.
aRdgomas saqarTveloSi yovelTvis gan-
sakuTrebulad zeimobdnen. samzadiss aRd-
gomamde ramdenime dRiT adre iwyeben. dia-
saxlisebi saaRdgomo pasqebs acxoben, rac
golgoTis mTis simboloa, mTis, sadac
macxovari jvarze acves. swored paraskev
dRes iRebeba kvercxebi wiTlad, rac aseve
macxovris jvarcmis simboloa.
gadmocemiT, wminda mariam
magdalinelma romis imperator
tiberiuss aRdgoma axara da
kvercxi miarTva. tiberiusma
upasuxa, mag kvercxis gawiTle-
bas ufro davijereb, vidre mic-
valebulis aRdgomaso. am sity-
vebze kvercxma feri Secvala. mas
Semdeg morwmune qristianebSi
kvercxis SeRebva tradiciad iq-
ca.
vnebis paraskev dRes, anu wi-
Tel paraskevs taZrebSi macxov-
ris jvridan gardamoxsnis wesi
sruldeba. tradiciulad igi
dRis 2 saaTze iwyeba. taZris Su-
aguli jejiliT, wiTeli kver-
cxebiT, pasqebiTa da yvavilebi-
Taa morTuli. sruliad saqarT-
velos kaTolikos-patriarqma
ilia meorem gardamoxsnis wesi
yovladwminda samebis sapatri-
arqo taZarSi Seasrula. garda-
moxsna sakurTxevlidan mRvdel-
mTavrebma gamoabrZanes. mas Sua-
Si patriarqi edga.
gardamoxsna taZris Suagul-
Si misTvis specialurad mowyo-
bil adgilas daabrZanes. igi taZarSi aras-
ruli sami dRe darCeba, rac macxovris saf-
lavad yofnis simboloa.
rac Seexeba saaRdgomo tradiciebs, igi
saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi sxvadasxva-
nairia.
saintereso rituali hqondaT Cvens wi-
naprebs samegreloSi. aRdgoma dRes gansa-
kuTrebuli qvevris, lagvanisTavze batkans
an goWs klavdnen. acxobdnen yvelisa da
kvercxis puris kverebs. ojaxis ufrosi di-
lidanve marxulobda, wyals ar dalevda da
arc Tambaqos mowevda. SuadRisas xonCaze
daawyobda Roris gul-RviZls, mamlis Tavs
, kverebs, sazedaSe Rvinosa da am yvelafers
saRmrTo saoxoro qvevris Tavze daalageb-
da, mere im qvevrs Tavs moxdida da dailo-
ceboda.
saaRdgomo tradiciebs Soris gamorCeu-
li iyo Wona, romelic Tavisi arsiTa da
formiT Zalian hgavs alilos. aRdgoma dRes
ramdenime kaci, romelTac meWoneebs eZaxd-
nen, mTels sofels Camouvlida da saaRdgo-
mo simReriT dResaswauls ulocavda, diasax-
lisi ki maT kvercxebiT, tkbili kverebiT,
xiliTa da fuliTac asaCuqrebda. dRis bo-
los Segrovil xorags mTeli soflis axal-
gazrdoba Semousxdebo da dailxenda.
raWaSi aRdgoma diliT wirvidan dabru-
nebis Semdeg puris fafas akeTebdnen, To-
neSi lavaSebs acxobdnen. wirvis Semdeg,
mRvdeli TiToeul ojaxs Camouvlida da
akurTxebda. axali micvalebulis patroni
saaRdgomod cxvars klavda, cxvris Tav-
fexs, barkals, lavaSs, Sekecils langarze
daalagebda da mRvdels Sin miarTmevda. aR-
dgomis meore dRes “giorgonTobas” zeimob-
dnen. acxobdnen lobianebs, Sekecilebs,
boxCuanebs, ixarSebo daxorcidaiyo didi
sma-qeifi.
yovel weliwads, aRdgomis dResaswaul-
ze guriaSi tradiciuli lelo imarTeboda.
16 kilogramian tyavis burTs siliTa da na-
xerxiT avsebdnen da agunas wvens asxamdnen.
aguna uZvelesi warmarTuli ritualidan
gadmosuli Rvinis dResaswaulia, romelic
dRes miiviwyes. aguna Savi Rvinis, Taflis,
broweulis wvenisa da kidev erTi ucnobi
ingredientis nazavia, romelsac mcire rao-
denobiT moTamaSeebsac asmevdnen – Zalisa
da simxnevis mosamateblad.
kaxeTSi saaRdgomod batkans klavdnen,
axali micvalebulis patronebi sasaflaoze
gadiodnen da kvercxs agorebdnen. saxlSi
aucileblad unda daeklaT Rori. iSleboda
didi sufra, mezoblebi erTmaneTs epatiJe-
bodnen da qeifobdnen. acxobdnen uxaSo ka-
kantelebs da arigebdnen.
gverdi moamzada ddiiaannaa bbeerriiZZeemm
macxovris brwyinvale aRdgoma
1122aapprriillii
ggaazzeeTTii ddaaiibbeeWWddaa
ggaammoommcceemmlloobbaa
`̀ssaammSSoobbllooSSii~~
22 1188 0077 7766;; 55 9999 9955 3311 9900
mmiiss..:: qq.. TTbbiilliissii,,
rroobbaaqqiiZZiiss 77
C M Y K
redaqtori:
ioseb sanikiZe
specialisti:
nestan mamuWaZe
zafxulis umTvaro RameSi yvela aRtace-
biT SevyurebT varskvlavebiT moWedil cas,
aseve Sehyurebda mas Zveli adamiani da ganc-
vifrebuli iyo varskvlavTa simravliT, maTi
daTvla SeuZleblad miaCndaT. marTlac, Za-
lian Znelia, radgan ca mTliani arasodes dai-
naxeba dgomis erTi wertilidan da Tan miwa
brunavs Tavisi RerZisa da mzis garSemo, rac
aZnelebs varskvlavebis daTvlas.
astronomebma ca daanawiles calkeul
nakveTebad, TiToeul nakveTSi varskvlavebi
sakmaod zustad daiTvales. amgvarad gamoir-
kva, rom Crdilo naxevarsferoSi daaxloebiT
1500 varskvlavia, amdenive samxreTSi, sul ki
3000. amaze xom uTvalavi ar iTqmis, piriqiT,
Zlier mcire rixvia.
es SeuiaraRebeli TvalisaTvis misawvdo-
mi varskvlavTa raodenobaa. mas Semdeg, rac
XVII saukuneSi durbindi, xolo Semdeg teles-
kopi gamoigones, mdgomareoba erTianad
Seicvala, teleskopiT danaxul varskv-
lavTa raodenoba, marTlac, usasrulo
aRmoCnda. Tanac maTi ricxvi dRiTidRe
izrdeba imis mixedviT, Tu rogor matu-
lobs optikuri iaraRebis Zala.
sagulisxmoa is faqti, rom es uTvala-
vi varskvlavebi uwesrigod rodi arian er-
TmaneTSi areuli. varskvlavTa samyaros
kanonzomieri struqtura aqvs da metad
Tu naklebad, mowesrigebuli sistemebis-
gan Sedgeba. kerZod, Zveli droidanve
cnobilia, rom varskvlavebian cas kididan
kidemde gadauyveba sakmaod farTo zoli,
romelic ufro naTeli Cans vidre danar-
Ceni ca. mas rZeul sarbiels (laT. via lac-
teal) uwodeben, radgan misi feri rZisas mog-
vagonebs. miwieri damkvirveblisTvis rZeuli
sarbieli- es aris galaqtikis ekvatoruli
zolis landi caze. igi dakavSirebulia varsk-
vlavTa kanonzomier dajgufebasTan anu sis-
temasTan, romelSic 100 miliardamde varskv-
lavi Sedis. jgufis ganlageba rom Semovfarg-
loT linzisebur sxeuls miviRebT, am jgufs
galaqtikas uwodeben, xolo Sua sibrtyes, ro-
melic simetriulad orad hyofs galaqtiku-
ri sibrtye anu galaqtikis ekvatori ewodeba.
centridan rom am sibrtyeze perpendikulari
gavataroT, es iqneba galaqtikis RerZi.
galaqtika imdenad uzarmazaria, SeiZle-
boda kacs efiqra, rom es aris mTeli samyaro.
asec fiqrobdnen erT dros. imave dros cno-
bili iyo, rom aris caze ukiduresad Soreuli
bundovani obieqtebi, romelnic marTalia
anaTeben, magram SigniT calkeuli varskvla-
vebis erTmaneTisgan garCeva Znelia. maT nebu-
lozebs (burobebs) uwodeben. gasul saukune-
Si gairkva, rom es aris galaqtikebi. aseTi ga-
laqtikebis ricxvsac ukve milionobiT anga-
riSoben.
varskvlavebi uzarmazari arian, magram Se-
udareblad ufro didia sivrce varskvlavebs
Soris. aseve galaqtika imdenad didia varskv-
lavebze, rom maTi Sedarebac ar SeiZ-
leba, magram mravaljer didia sivr-
ce galaqtikebs Soris. varskvlavT-
Soriss da galaqtikaTSoriss sivr-
ceSi nivTiereba ufro gaiSviaTebu-
lia, vidre xelovnurad miRebul sa-
ukeTeso vakuumSi, magram es mainc ar
aris absolituri sicariele. iq aris
ukiduresad gaiSviaTebuli gazebi,
kosmosuri mtveri da umciresi nawi-
lakebi. varskvlavTSorisi da galaq-
tikaTSorisi sivrcis SefardebiTi
sidide iseTia, rom am nivTierebis sa-
erTo masa bevriT ar CamorCeba TviT
varskvlavebisas.
mzec erT-erTi varskvlavia, zo-
miT saSualo da erTi mxriv patarac.
aris iseTi varskvlavebi, romlebic milion-
jer da metad ufro didia, vidre mze.
mze galaqtikaSi Sedis ara calkeulad,
aramed rogorc ciuri sxeulebis mcire jgu-
fis centri. am jgufs mzis sistema hqvia. rom-
lis SemadgenlobaSi Sedis ara marto mze, ara-
med planetebi (cTomilebi), asteroidebi, ko-
metebi, meteoritebi da raRa Tqma unda, vars-
kvlavTSorisi (am SemTxvevaSi planetadSori-
si) nivTierebebi.
mzeze ukve cnobilia 66 qimiuri elementi.
es elementebi miwazec moipoveba, magram maT-
gan gansakuTrebuli adgili uWiravs wyal-
bads da heliums. wyalbadi mTeli mzis masis
54% Seadgens, heliumi ki 45%-s. temperatura
mzis zedapirze 6000°-ia, xolo centrSi 2 000
000°.
CvenTvis, miwis mcxovreblebisT-
vis, mTavari is aris, rom mze uamrav
energias (siTbos) asxivebs garSemo
sivrceSi. miwas misi sruliad umniSv-
nelo (10-17) nawili mosdis da es nam-
cecic kmara imisaTvis, rom amoZraos
miwaze haeri da wyali, asazrdoos so-
cocxle. miwis 12 metrze 1 wuTSi da-
cemuli siTbo 200 grami yinulis
wylis asaduReblad ikmarebda.
mzis sistemaSi 9 planeta Sedis,
esenia: merkuri, venera, dedamiwa,
marsi, iupiteri, saturni, urani, nep-
tuni da plutoni. mze am sistemis
centrs warmoadgens da brunavs Ta-
vis RerZze saaTis isris sawinaaRmdego mimar-
Tulebi. erT Semobrunebas 25 dRe-Rames an-
domebs. planetebic Tavisi RerZis garSemo
brunaven da mimoiqcevian mzis garSemo. yvela
planetis orbita (moZraobis gza) daaxloebiT
erT sibrtyeSi mdebareobs, am mxriv gamonak-
liss warmoadgens mxolod plutoni, romlis
orbitis sibrtye 17°-iani kuTxiTaa daxrili
sxva planetebis orbitebis mimarT. rac ufro
axlosaa planeta mzesTan, miT ufro metia mi-
si mzis garSemo moZraobis siCqare. plane-
tebs, met wilad, Tan axlavs Tanamg-
zavrebi: miwas erTi Tanamgzavri
hyavs, iupiters ki 12. Cveulebriv Ta-
namgzavrebi planetebze gacilebiT
patarebi arian, magram dedamiwis Ta-
namgzavri uCveulod didia, is miwaze
mxolod orjer pataraa. mTvare bru-
navs Tavis RerZze da mimoiqceva mi-
wis garSemo. misi moZraobis periodi
27 dRe-Rame, 7 saaTi, 43 wuTi da 11.5
wamia.
miwisa da mTvaris orbitebi daax-
loebiT erT sibrtyeSia. Tu moxda,
rom mTvare mimoqcevisas miwasa da
mzes Soris moeqceva, igi mzes dafa-
ravs mTlianad an nawilobriv da mox-
deba mzis dabneleba, srulad an nawi-
lobriv. Tu piriqiT, miwa moeqceva mzesa da
mTvares Soris , miwis Crdili mTvareze daece-
ma da mTvaris dabnelebas gamoiwvevs, sruls
an nawilobrivs. mTvaris dabneleba mxolod
savse mTvaris pirobebSi SeiZleba moxdes, xo-
lo mzisa-axali mTvaris periodSi, radgan
pirvel SemTxvevaSi miwa mdebareobs mzesa da
mTvares Sua, xolo meore SemTxvevaSi mTvarea
moqceuli miwasa da mzes Sua.
planetebis gverdiT mzis sistemaSi SeimC-
neva bevrad ufro patara sxeulebi, romel-
Tac asteroidebs an planetoidebs uwodeben.
isini mzis garSemo mimoiqcevian planetebi-
viT, magram maTi orbitebi ufro wagrZelebu-
li. sxva planetebisgan maT uweso, kuTxe-
di formac ganasxvavebs, rac maTi mcire
zomiT aixsneba. dReisaTvis 1600-ze meti
asteroidia cnobili, magram varaudoben,
rom maTi raodenoba 30 000-mde aRwevs,
yvelaze didi asteroidis cereris dia-
metri ki –770 km-s.
yovelTvis did yuradRebas ipyrobd-
nen kometebi, anu kudiani varskvlavebi.
kometa Sedgeba Tavisgan da erTi an ram-
denime kudisgan. manaTobeli Tavi Seicavs
myar birTvs da gazis, mtvris an gaz-
mtvris saburvels mis garSemo. mtver-ga-
zis kudi komets mzis miaxloebisas uCn-
deba da misi sigrZe SeiZleba araerT mi-
lion kilometrs aRwevdes.
zogi kometa periodulia, rogorc
magaliTad galeis kometa, romelic yoveli 76
wlis Semdeg ubrundeba mzes.
aris kometebi, romlebic gaiv-
lian mzis sistemaSi, magram
ukan aRar brundebian. ase rom,
gaurkvevelia warmoSobiT
mzis sistemas ekuTvnian Tu
ucxo stumrebi arian, romel-
Tagan zogi, rogorc galeis
kometa, mzes dauWeria.
ukeTaa Seswavlili ufro
patara meteoritebi. plane-
taTSoriss sivrceSi uamravi
aseTi sxeuli moZraobs kosmo-
suri siCqariT. Tu miwas mou-
axlovdeba da atmosferoSi
SemoiWreba, haeri mis moZrao-
bas winaaRmdegobas gauwevs,
Zlieri xaxuni gamoiwvevs sxe-
ulis gaxurebas ise, rom igi naTebas iwyebs.
esaa is rasac xalxi mowyvetil varskvlavs
uwodebs.
Sedgenilobisa da struqturis mixedviT
meteoritebs ramdenime jgufad hyofen, mTa-
vari aris: rkinameteoritebi da qvameteori-
tebi. pirvelni nikelnarevi rkinisagan Sedge-
bian, meoreni ki am mxriv fuZe magmeul qanebs
uaxlovdebian.
miwaze dacemis adgilze meteoriti, Tavi-
si sididis mixedviT, fosos an ormos aCens,
magram giganturi meteoritebis SemTxvevaSi
SesaZlebelia didi krateriseburi reliefis
warmoSobac.
mzisgan metnaklebi daSorebis mixedviT
planetebi sam jgufad iyofa: Siga planetebi-
merkuridan marsamde, Sua planetebi-iupite-
ri da saturni, gare planetebi-danarCeni.
planetebis sidide Sua planetebidan orive
mimarTulebiT klebulobs.
miwa, rogorc erT-erTi Siga planeta,
149.5 milioni kilometriT aris mzisgan daSo-
rebuli,RerZze misi brunvis periodi aris er-
Ti dRe-Rame (saSualod 23 saaTi, 56 wuTi, da
4.0905 wami), xolo mzis garSemo mimoqcevis-
365.256 dRe-Rame saSualod.
miwis orbitic, ra Tqma unda, elipsuria
da am elipsis erT-erT fokusTaganSi imyofe-
ba. amitom gasagebia, rom am fokusis maxlo-
bel orbitis nakveTze aris erTi wertili,
romelic orbitis yvela wertilze ufro ax-
los mdebareobs mzesTan (periheliumi), xolo
meore fokusis mxareze iqneba mzisgan yvelaze
metad daSorebuli wertili (afheliumi). pe-
riheliumSi yofnisas, rac 2–ianvrs xdeba, mi-
wa 4 800 000 kilometriT ufro axlosaa mzes-
Tan vidre afheliumSi yoflisas ivlisSi. amis
gamo mzis radiacia ianvarSi 7%-iT matulobs.
miwis RerZi, rom orbitis sibrtyisadmi
perpendikularuli yofiliyo: miwis mzisken
miqceuli mbrunavi zedapiri mTeliwlis gan-
mavlobaSi polusidan polusamde iqneboda
ganaTebuli.
dedamiwa Tavisi orbitis mimarT daxrilia
23.5°-iT. mzis garSemo moZraobisas igi mudam
inarCunebs Tavis mimarTulebas da polusis
varskvlavisaken iyureba. amis gamo dekember-
Si miwis samxruli polusi mziskenaa, martSi
ki-miwis marcxena mxare. aseve ivnisSi Crdilo
polusia mzisken da seqtemberSi miwis marjve-
na mxare. Sesabamisad 22-s dekembrs mzis sxive-
bi Sveulad ecemian Txarqis tropikze, am
dros samxreT polusi ganaTebulia, xolo
CrdiloeT polussze Crdilia(zamTris arda-
degi); 22-s marts mzis sxivebi Sveulia ekva-
torze da Semxebi orive polussze (gazafxu-
lis bunioba); 22-s ivniss Sveulia kirCxibis
tropikze da damreci Crdilo polusze
(zafxulis ardadegi); 23-s seqtembrs isev Sve-
ulia ekvatorze da Semxebi orive polusze(Se-
modgomis bunioba); amgvarad warmodgebian we-
liwadis droni anu sezonebi (gazafxuli,
zafxuli, Semodgoma, zamTari) romelTa mim-
dinareoba Crdilo da samxrul naxevarsfero-
Si erTimeoris sawinaaRmdegoa.
ggooggiittaa SSaaiinniiZZee,,
geografiis specialobis
II kursis studenti
dedamiwa da gare samyaro
bbeerriinnjjeerriiss kkrraatteerrii
aarriizzoonnaass SSttaattiiss CCrrddiillooeeTTiiTT..