VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

STATYBOS FAKULTETAS

STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ KATEDRA

Keraminės plytos

Darbą atliko: Andrius Buslavičius IAf-11

Vilnius 2013m.

Turinys

1. Įvadas....................................................................................................2

2. Keraminių plytų istorija.........................................................................3

3. Keraminės plytos Lietuvoje...................................................................4

4. Keraminės plytos...................................................................................4

5. Keraminių plytų gamybos technologija.................................................6

6. Keraminės sendintos ir senos plytos.....................................................9

7. Keraminės apdailos plytos....................................................................11

8. Klinkerinės plytos..................................................................................14

9. Šamotinės plytos...................................................................................15

1

10. Išvados...................................................................................................17

11. Literatūra...............................................................................................18

ĮvadasPlytos – labai praktiška ir naudinga statybinė medžiaga,

be kurios neapsieina nei vienos statybos. Jos itin atspariosgniuždymui, bet ir taip pat gali sulaikyti šilumą.

Šilumos izoliacija maksimaliai apsaugo nuo kritulių irblogo oro. Dėl kondensacijos oro tarpas apsaugo pastatą, kadį jį nepatektų drėgmės. Tai suteikia efektyvią ilgalaikę

2

termoizoliaciją. Iš vidaus iškeliaujanti drėgmė galiskverbtis per sienas ir greitai patekti į išorę,neužsilaikydama sienoje.

Pagal sudėtį ir gamybos būdą plytos skirstomos į keraminesir silikatines:

keraminės gaunamos degant molį ir jo mišinius. silikatinės susideda iš 90 procentų smėlio, 10 procentų

klinčių ir nedidelio kieko priedų. Mišinys kaitinamas autoklave, o ne degamas krosnyje.

Pagal tuštumų plytoje kiekį plytos skirstomos į skylėtąsias ir pilnavidures. Kuo tuštumų daugiau (jų gali būti daugiau kaip 50 proc.), tuo plyta šiltesnė. Naudojant skylėtąsias plytas, sieną galima daryti plonesnę, šilumos izoliacija nuo to tikrai nenukentės. Skylėtosios plytos masė mažesnė, todėl ir apkrova pamatui mažesnė. Tačiau yra ir statybinių niuansų – mūrijant tokias plytas plyšiai gali užsipilti skiediniu ir plytos taps šaltesnės. Norint to išvengti, geriau rinktis plytas, kurių tuštumos mažesnio skersmens, o statant − naudoti klampesnį skiedinį.

Pagal paskirtį keraminės plytos skirstomos į: Statybinės keraminės plytos; Apdailinės keraminės plytos (dažniausiai klinkerinės

plytos); Šamotinės plytos.

Papildomos plytų charakteristikos: Plytos tankis nuo 1350 kg/dm³ iki 1900 kg/dm³

(priklausomai nuo plytos rūšies). Plytos atsparumas spaudimui nuo 10 Mpa iki 50 Mpa (priklausomai nuo plytos rūšies). Plytos atsparumas salčiui: plytos tinka visoms klimato zonoms.

Plytos vandens įgeriamumas nuo 10 % iki 25 % (priklausomai nuo plytos rūšies). Plytos neblunka, išlaiko spalvos stabilumą.

Plytų atsparumas rūgštims ir įbrėžimams atitinka ES standartų keliamus reikalavimus.

3

Markė – plytos stiprumo rodiklis. Rodo, kokią apkrovą į 1kv. cm plyta gali išlaikyti.

Keraminių plytų istorijaIš visų statybinių medžiagų senesnės už plytas yra tik

medis ir akmuo.Kasinėjimai Mesopotamijoje, Egipte ir kituose

civilizacijos centruose rodo, kad grandioziniai statiniai iš„molio akmens“ atsirado gerokai prieš mūsų erą. Iš senovėsEgipto ir Mesopotamijos, kur plytų deginimu jau užsiimdavo 3tūkstantmečius prieš Kristų, keraminių plytų gamybos technikaišplito visame pasaulyje.

Vienas iš pasaulio stebuklų, šventasis Babelio bokštas(zikuratas), pastatytas dievo Babilono Marduko garbei, buvoseptynių aukštų pastatas iš plytų, tai patvirtinaarcheologiniai kasinėjimai 1899 - 1917 metais. O bokštoapdaila, pasak Herodoto, buvo išpildyta iš mėlynos spalvosglazūruotų plytų. Plytos buvo naudojamos ir kitų pastatųstatybai. Tai atnešė šlovę Babilonui karaliaus Nebukadnezarovaldymo laikais – VI amžiuje prieš Kristų.

Seniausiu plytų tipu Vakarų pusrutulyje yra samanas.Samanas buvo gaminamas iš akytos kalkakmenio molio su dervos,kvarco ir kitų mineralų priemaišomis, suformuotas džiuvosaulėje. Kalkių akyto molio galima rasti sausuoseregionuose  visame pasaulyje, tačiau daugiausia jo išgaunamaCentrinėje Amerikoje, Meksikoje ir Jungtinių AmerikosValstijų pietvakarinėse srityse. Saulės piramidė buvo sukurtasenovės actekų genties XV amžiuje iš samano ir vis dar nėrasunaikinta.

4

Skirtingai nuo šiuolaikinės plytos ta, senovinė, buvokvadratinė ir plokščia (šonai apie 30-60 cm, o storis tik 3-9cm).

Didžioji plytų panaudojimo reikšmė senovės Romosarchitektūroje, tai ypač pastebima senovės Italijoje, kurdominavo etruskai. Jie ne tik statė savo šventyklas iš plytų,bet ir puošdavo jas terakotinėmis detalėmis. Plytos tolaikotarpio pastatuose jau įgyja mums priimtinas pailgasformas.

Pigios statybinės medžiagos plačiai naudojamos tiltų irtvirtovių statybose, ir to pasekmėje buvo platinamos kartu suRomos kariuomenę okupuotose teritorijose, kurios tapo Romosimperijos provincijomis. Plytų formavimu ir deginimuužsiimdavo ir pagalbinės kariuomenės, ir legionų kariai,kurie žymėjo pagamintas plytas savo karinio vieneto ženklais.Po Romos imperijos žlugimo plytų gamyba Europoje sustojo irbuvo atgaivinta tik XI–XII a., kai prasidėjo spartus miestųaugimas.

Nuo plukto ar drėbto molio iki keraminių gaminių praėjoilgas evoliucijos laikotarpis. Modernių technologijų dėkaplyta jau seniai nėra atskirų amatininkų gaminys, oautomatizuoto, nuolatos kontroliuojamo gamybinio procesoproduktas. Didžiausi technologinių procesų pokyčiai įvyko XIXšimtmečio antroje pusėje.

Keraminės plytos Lietuvoje

Plyta – svarbiausia mūsų statybinė medžiaga - nuraudoninopilimis Nemuno šalį, iškėlė renesanso varpines ir Vilniausuniversitetą, išgarsino Lietuvą baroko šedevrais.

Viena iš seniausių Lietuvos plytinių – Rokų, atšventusi400 metų jubiliejų. 

5

XVI – XVII a. Lietuvoje atsirado daug plytinių. Plytiniųpastatai nebūdavo ilgalaikiai, plytinę sudarydavo pašiūrės irsumūrytos degimo krosnys. Iškasus molį, plytinės vieta būdavokeičiama, tradiciškai likdavo tik vardas. 1603 metais Rokuoseveikė Bernardinų vienuolyno plytinė, iš kurios plytųpastatyta Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolyno rūmai Kaune.Rokakiemio kaime 1603 m. vienuoliams buvęs skirtas gabalasžemės, "kad ten būtų gaminamos ir degamos plytos ir beičerpės" ir papildomai dovanoja žemių – tai Rudbalės lanka užRokakiemio.

Taip pat turtinga ir IV-ojo forto istorija. Jį statėdaugiausia iš čia pat laikinose vietinėse Frandzeliavos kaimoplytinėse išdegtų plytų: tą liudija ir ant kai kurių plytųišlikę užrašai: Ф1, Ф3, Ф4... Jie žymi degimo vietą. Plytųvežta ir iš Rokų gyventojų nuosavų Frandzeliavos dvaroplytinių.

Statybinė keramika – tradicinė Lietuvos pastatų sienųstatybų medžiaga. Lietuvoje keraminės plytos nuo senų laikųbuvo naudojamos pilims, įtvirtinimams, bažnyčioms statyti.Daug plytų Lietuvoje buvo pagaminta ir praėjusiamešimtmetyje, tačiau dėl didelių gamybos apimčių beinetobulinamų technologijų jos neretai buvo prastos kokybės.

Keraminė plyta – seniausia dirbtinė statybinė medžiaga,kurią žmogus naudoja jau tūkstančius metų. Molis, vanduo,oras ir ugnis yra pagrindiniai gamtiniai šaltiniai, naudojamikeraminių medžiagų gamyboje. Todėl jų įtaka palankiai veikiair garantuoja namų gyventojams sveiką aplinką, harmoningaiįsiliedama į jų gyvenimą ir atnešdama dalį gamtos.

Keraminės plytos

6

Keraminės plytos − analogų neturinti statybų klasika.Šiuolaikinių modernių technologijų laikais, kai siūloma

labai daug įvairių statybinių medžiagų, tradicinės keraminėsplytos vis dar neužleidžia savo pozicijų ir tarp statybiniųmedžiagų užima garbingą vietą. Ypač vertinamos tokios jųypatybės kaip gebėjimas akumuliuoti ir tolygiai atiduotišilumą, ekologiškumas bei natūralumas. Būtent dėl šiųypatybių plytos padeda sukurti tinkamą patalpų mikroklimatą.Mūsų klimato sąlygomis keraminės plytos vienodai geraiatlaiko ir žiemos speigus, ir vasaros karsčius.

Paprastos keraminės plytos gali būti naudojamosapsaugotame mūre. Jos gali būti pilnavidurės ir tuštymėtos,gali turėti apdailinį sluoksnį. Šios plytos dažniausiaigaminamos tokių matmenų: apdailinės 250x120x65mm, irpastorintos 250x120x88 mm, rankiniu formavimo būdu gaminamosplytos gali turėti 215x105x65 mm matmenis. Šiuometu norminiaidokumentai leidžia gaminti ir kitų matmenų plytas.

Pastaruosius dešimt metų labai išaugo konkurencija tarpįvairių išorinių sienų apdailos gamintojų, todėl keraminiųstatybų gaminių technologijos buvo nuolat tobulinamos,gausinamas jų asortimentas, griežtinama kokybės tikrinimosistema.

Šiandien fasadų apdaila iš keraminių apdailos plytųužtikrina konstrukcijos ilgaamžiškumą. Šios plytos stiprios,atsparios atmosferos poveikiams, išsiskiria puikiomisdekoratyvinėmis galimybėmis, akumuliuoja šilumą, yrapatvaresnės už fasadinių paviršių tinką, o eksterjerodekoratyvumas gaunamas su mažesnėmis sąnaudomis.

Specialistų teigimu, šiandien populiarėti statybineikeramikai trukdo sklandantys mitai. Dažnai klaidingaiteigiama, kad keraminiai gaminiai brangesni, pavyzdžiui, užsilikatines plytas. Taip teigiama dėl to, kad keramikosgamybos technologija gerokai sudėtingesnė, tačiau retas žino,kad galutinė keraminių plytų kaina nėra didelė. Bendrovėsatstovų teigimu, iš esmės keraminės plytos vienos nuo kitųmažai kuo skiriasi, tačiau joms gaminti naudojama įranga,matmenys ir pagaminami kiekiai gali skirtis. Be to, skiriasimolis ir lydosi jis skirtingoje temperatūroje.

7

Minėtina ir tai, kad statybų keramika tinka ne visomisklimatinėmis sąlygomis ir ne visada būtina naudoti josgaminius. Tačiau mūsų ir gretimuose regionuose si medžiagadėl to ir naudojama nuo seno, kad labiausiai tinka šiamklimatui.

Keraminės plytos − ilgaamžė medžiaga, minimaliai veikiantiaplinką: jei kada nors ir tektų ardyti plytų sieną, jasgalima panaudoti iš naujo, perdirbti ar sunaikinti nekenkiantaplinkai. Perdirbtų plytų skalda gali būti naudojama keliųkonstrukcijoms, sienų garso izoliacijai, teniso aikštynųdangai ir pan.

Naudojant kitas statybines medžiagas, tokį komforto lygįpasiekti sunku. Tik tada, kai individualių namų statybainaudojama keramika, sukuriamas tinkamas patalpųmikroklimatas. Toks mūras − gyvas, jame nuolat vykstagyvybiškai svarbūs, natūralūs procesai. Vienu ryškiausiųpavyzdžių galime laikyti vyno rūsius, kurie statomidaugiausia iš keraminių gaminių, kad būtų sukuriama specifinėatmosfera.

Pagal paskirtį keraminės plytos skirstomos į statybų irapdailos. Statybų keraminės plytos naudojamos vidinėms arbaišorinėms sienoms. Apdailos plytos yra vienalytės spalvos, sudviem lygiais fasadiniais paviršiais. Jų viduje dažniausiaibūna kiaurymės, todėl iš tokių plytų suręsta siena šiltesnė.Apdailai naudojamos faktūrinės ir figūrinės plytos, o krosniųpakurai − šamotinės, pagamintos iš ugniai atsparaus molio.Jos išlaiko aukštesnę kaip tūkstančio laipsnių temperatūrą.Šamotinės plytos yra gelsvos spalvos, o jų struktūra grūdėta.Plytų spalva daugiausia priklauso nuo molio sudėties. Daugumamolio rūsių po išdegimo įgauna klasikinę raudoną spalvą.Rečiau pasitaiko geltonos, abrikosų arba baltos spalvoskeraminės plytos. Kartais naudojami pigmentiniai priedai.Pavyzdžiui, ruda plytų spalva išgaunama tik su pigmentais.

Statybinių keraminių dirbinių bandymai atliekamiStatybinių medžiagų laboratorijoje, remiantis standartuosenurodytais bandymo metodais. Gaminiams nustatomas vidutinistankis, vandens įgėris, stipris gniuždant ir lenkiant,atsparumas šalčiui, kalkinių intarpų kiekis, tikrinama formosir matmenų atitiktis.

8

Išskirtinis dėmesys skiriamas atsparumo šalčiui bandymams,kadangi permainingo Lietuvos klimato sąlygomis keraminesapdailos plytas veikia staigūs oro temperatūros ir drėgmėssvyravimai. Keraminiai sienų ir pertvarų blokai bandomi,norint nustatyti jų tankį, vandens įgėrį, stiprį gniuždant irminimalų atsparumą šalčiui.

Keraminių gaminių atsparumas šalčiui matuojamas ciklais.Standartinių bandymų metu plyta 48±1 valandoms panardinama įvandens talpyklą, o paskui dedama į saldymo kamerą, kurtemperatūra per 3-5 valandas laipsniškai turi nukristi iki -15 ºC±3 ºC. Nusistovėjus temperatūrai bandiniai saldomi dvivalandas. Kai saldymas pasibaigia, bandiniai panardinami į20±5 ºC vandenį ir atšildomi. Sis procesas kartojamas tol,kol pradeda kisti plytos duomenys. Vidinėms ir pertvarųsienoms naudojamos plytos turi išlaikyti ne mažiau kaippenkiolika užšaldymo ir atšildymo ciklų. Statant pastatą,optimalų plytų modelį ir atsparumą šalčiui geriau patikėkiteparinkti specialistui.

Pabrėžtina ir tai, kad atlikti tyrimai rodo, jog fasadiniųsienų iš keraminių plytų gedimo priežastis dažniausiai slypine plytose, o gausiai lietaus vandenį praleidžiančiose sienųsiūlėse. Siekiant sumažinti lietaus vandens skverbimąsi įsienas, būtina atkreipti ypatingą dėmesį į siūlių skiediniokokybę ir jo vandens įgėrį (norint sumažinti neigiamą vandenspoveikį fasadinio mūro kokybei, rekomenduojama mūro siūlėmsnaudoti vandeniui atsparų bei nuo drėgmės apsaugantį misinįarba mūro paviršių padengti tokiu skysčiu).

Plytų termoizoliacinė paslaptis – oras gali prasiskverbti į daugelį mažų plytos porų. Dėl apgalvotai ir kruopščiai padarytos medžiagos poringumo, taip pat dėl plytose formuojamų skylių prarandama mažiau šilumos. Dieną sienos kaupia natūralią saulės energiją, o vakare ją pamažu perduodaį kambarį. Iš plytų pastatyti namai nepraranda šilumos žiemą ir išlieka maloniai vėsūs vasarą.  

Šilumos izoliacija maksimaliai apsaugo nuo kritulių ir blogo oro. Dėl kondensacijos oro tarpas apsaugo pastatą nuo drėgmės patekimo. Tai suteikia efektyvią ilgalaikę termoizoliaciją. Iš vidaus iškeliaujanti drėgmė gali

9

skverbtis per sienas ir greitai patekti į išorę, neužsilaikydama sienoje.

Pilnavidurių keraminių plytų tankis yra 1,5–2,4g/m3, stipris gniuždant – 2, 5- 30MPa, vandens įmirkis – 6-20 %. Tuštymėtųjų keraminių plytų tankis – 1, 3–1,8 g/m3, stipris gniuždant12,5–17,0 MPa, vandens įmirkis gali siekti 15 % ir daugiau.

Keraminių plytų gamybos technologija

Keraminės plytos gali būti formuojamos mechaniniu arba rankiniu būdu. Keraminių dirbinių formavimo masė turi būti vienalytė. Visus komponentus pirmiausia reikia tinkamai paruošti ir tik tada gerai sumaišyti. Iš visų žaliavų reikia pašalinti žalingas priemaišas, taip didinama naudingųjų komponentų koncentracija. Plytos formuojamos iš plastiškos tešlos, turinčios 20–25 % drėgmės. Dažnai iškastas karjeruosemolis yra išlaikomas pusę metų – pūdomas, o paruošta gamykloje formavimo masė paliekama 5–10 parų išsigulėti. Principinė keraminių apdailos plytų technologinė schema, kai plytos formuojamos mechaniniu būdu, pateikta 2.3 pav. Atvežtas į gamyklą molis autotransportu (1) išverčiamas į dėžinį tiektuvą (2), iš kurio patenka ant juostinio transporterio (3), kuris veža molį į akmenų atrinkimo valcus (4). Po valcų molis juostiniu transporteriu vežamas į būgninędžiovyklą (5), kurioje išdžiovinamas iki 8 % drėgmės ir kartusmulkiai sutrupinamas.

10

Po būgninės džiovyklos molis juostiniu transporteriu perduodamas į dezintegratorių (6), kuriame papildomai malamas. Iš dezintegratoriaus molis elevatoriumi (7) tiekiamas į sraigtinį transporterį (8), kuris deda molį ant sietų (9) (sieto akučių skersmuo 1 mm). Dalelės, praėjusios pro sieto akutes, patenka į molio laikymo bunkerį (10), o nepraėjusios grąžinamos į dezintegratorių pakartotinai malti.Paruoštas molis laikomas bunkeryje, iš kurio per juostinį svorinį dozatorių tiekiamas ant bendrojo žaliavų transporterio (3).Atvežtas į gamyklą smėlis pilamas į smėlio priėmimo bunkerį su sietu, iš kurio juostiniu transporteriu pateks į smėlio bunkerį (12). Sieto akučių skersmuo – 1 mm.

11

Smėlis iš smėlio bunkerio per juostinį svorio dozatorių (13) tiekiamas ant bendrojo žaliavų transporterio (3).Neatitiktiniai dirbiniai atvežami (15) iš rūšiavimo aikštelės ir pilami į dėžinį tiektuvą. Iš šio tiektuvo jie patenka ant juostinio transporterio, kuriuo perduodami į žiauninį trupintuvą (16), kur atliekamas pirminis trupinimas,o vėliau – į plaktukinį trupintuvą (17), kur smulkiai sutrupinami (dalelių dydis mažesnis kaip 1 mm). Iš plaktukinio trupintuvo elevatoriumi susmulkinti neatitiktiniai dirbiniai pakeliami iki sietų. Dalelės, praėjusios 1 mm skersmens skylučių sietus, patenka į trupintųneatitiktinių dirbinių bunkerį (11), o nepraėjusios grąžinamos pakartotinam trupinimui į plaktukinį trupintuvą. Paruošti trupinti neatitiktiniai dirbiniai iš bunkerio (11) per juostinį svorinį dozatorių (13) dozuojami ant bendrojo žaliavų transporterio (3).Per dozatorius medžiagos tiekiamos ant bendrojo žaliavų juostinio transporterio, kuris visus formavimo masės komponentus veža į dvivelenę maišyklę (19), kurioje masė išmaišoma. Paskui masė juostiniu transporteriu vežama į kitą dvivelenę maišyklę, kurioje formavimo masė išmaišoma tiekiant į ją iš vandens dozatoriaus (20) reikiamą vandens kiekį. Toliau išmaišyta formavimo masė vežama išsigulėti į aikštelėje esančias saugyklas (21) (masė išlaikoma iki 24 h). Formavimo masė iš išlaikymo sandėlių dėžiniu tiektuvu perduodama ant juostinio transporterio, kuris ją veža į smulkaus malimo valcus (22), atstumas tarp volų yra 0,8 mm, po valcų masė juostiniu transporteriu perduodama į vakuuminį juostinį presą (23). Plytos formuojamos juostiniu vakuuminiu presu. Išeinanti iš preso molio juosta gali būti padengiama apsaugine plėvele (24), kuri susideda iš vienos dalies bitumo ir dviejų dalių vaitspirito. Ruošiant mišinį, bitumas šildomas tol, kol pradeda tirpti, vėliau skiedžiamas vaitspiritu ir maišomas iki galutinai ištirps. Juostinio vakuuminio preso suformuota ir apsaugine plėvele padengta molio juosta pjaustoma daugiastygiu pjaustymo automatu (26) į dirbinio dydžio gabalus ir suformuoti gaminiai plytų krovimo automatu (27) sudedami ant džiovinimo vagonėlių (28), kurie stumiami į kamerinę džiovyklą (29). Šviežiai suformuoti pusgaminiai yra

12

nestiprūs, lengvai deformuojami, o kaitinant sutrūkinėtų. Džiovinant pusgaminių stipris didėja, išdžiovinti pusgaminiaikaitinami nesutrūkinėja. Kamerinėse džiovyklose džiovinimo procesas reguliuojamas keičiant šilumnešio temperatūrą, santykinį oro drėgnį ir oro judėjimo greitį. Iš kamerinės džiovyklos džiovinimo vagonėliai nustumiami į pusgaminių aikštelę, kurioje automatu (31) pakraunami į paketus. Iš paketų automatas pusgaminius krauna ant degimo vagonėlių (32), kurie elektriniu perdavimo vežimėliu nustumiami į išlaikymo kamerą (33), o toliau – į tunelinę krosnį (34).Iš krosnies degimo vežimėliai elektriniu perdavimo vežimėliu nustumiami iki iš-krovimo automato (35), kuris pakrauna pagamintą produkciją ant transporterio, kuriuo transportuojamos plytos yra kartu ir rūšiuojamos. Atitinkančios keliamus reikalavimus plytos patenka į pakavimoįrenginį (36), po kurio gali būti tiekiamos tiesiai vartotojui arba į pagamintos produkcijos sandėlį. Atrinkti neatitiktiniai dirbiniai juostiniu transporteriu perduodami įtrupintuvus, perdirbami ir naudojami kaip priedas.

Gaminant „sendintas“ plytas, po rūšiavimo plytos gali būtisudedamos į būgnus, į kuriuos pridedama ir skiedinio. Sukant būgną, aštrūs plytų kampai ir briaunos apsitrina ir aptrupa, plytos pasidengia plona skiedinio plėvele, kuri pakeičia jų spalvą. tokiu būdu paruoštos plytos atrodo kaip ilgus metus išbuvusios mūro konstrukcijoje.

Keraminės sendintos ir senos plytos

Apsilankęs statybos parodose dažnas lankytojas gali pastebėti, kad šiuo metu vis populiaresnės tampa „sendintos“ (panašios į senas, jau naudotas) keraminės plytos. Kokie gi veiksniai nulėmė tokį šių produktų populiarumą paskutiniaisiais metais? 

Prieš dešimtmetį išpopuliarėjo interjerai iš senų keraminių mūro elementų. Vis daugiau individualių namų ar restauruojamų patalpų savininkų įsigydavo naudotas (senas) keramines plytas, kurios jau buvo ilgai tarnavusios mūrinėse senųjų pastatų konstrukcijose statytuose prieš Antrąjį pasaulinį karą. Taip statiniui yra suteikiamas „senovinio

13

autentiškumo“ įvaizdis, sukuriama tam tikra atmosfera. Šie mūro gaminiai buvo plačiai naudojami restauruojant patalpas, atliekant įvairių patalpų dekorą, o kartais ir apdailinant individualių namų fasadus. Šios naudotos (senos) plytos buvo atrenkamos ardant senus statinius. Spaudoje prieš kelerius metus aprašyti atvejai, kai plytų pardavėjai išardydavo ir parduodavo net architektūros paminklus. 

Senųjų keraminių plytų naudojimas pastaraisiais metais buvo įgavęs tokį mastą, kad šie seni išimti iš pastatų konstrukcijų gaminiai buvo vežami iš Kaliningrado srities (Rusija). Pardavėjų teigimu, šios senos plytos jau yra išbandytos aplinkos poveikio ir „nebijo nei šalčio, nei lietaus, nei sniego“. 

Norint įsitikinti ar senos, jau vieną kartą naudotos keraminės plytos yra tinkamos naudoti pastatų fasadams ir antrą kartą, jos buvo ištirtos VGTU laboratorijoje. Tyrimams iš atvežtų senųjų plytų imties, buvo atrinkti bandiniai, kurie išbandyti naudojat galiojančius standartizuotus bandymometodus. Visų pirma buvo nustatyti plytų matmenys, jų nuokrypiai, formos ir paviršiaus defektai. 

Pagal atliktų tyrimų rezultatus galima padaryti tokią išvadą: šiose senose plytose didelės ilgio, pločio ir aukščiomatmenų nuokrypos, briaunos netiesios, kai kurios plytos įskilusios per visą aukštį yra nuskilimų ir nudužimų. Didžiausios plytų nuokrypos, tai pločio ir aukščio nuokrypos,plotis nuo standartinių pagaminimo matmenų gali nukrypti 9 mm. Tokios plytų matmenų nuokrypos atsirasdavo dėl to, kad jos buvo gaminamos rankiniu būdu medinėse formose, kurios greitai išsidėvėdavo ir prarasdavo tikslius matmenis. Tiriantmatmenis ant plytų rasta likusio mūro skiedinio likučių. 

Toliau pagal šiuo metu galiojančius standartus buvo nustatytas tiriamųjų plytų tariamasis sausasis tankis, nustatyta šio parametro vidutinė vertė yra 1,8 g/cm3. Plytų stipris gniuždant lygus 16,7 MPa, o plytų stipris lenkiant – 2,4 MPa. Pagal tankį išbandytas plytas galima priskirti HD (didelio tankio) keraminiams mūro gaminiams, o lyginant senų plytų stiprį gniuždant su naujų gaminių stipriu gniuždant matyti, kad jis yra žymiai mažesnis, nes daugelis gamintojų deklaruoja, kad jų gaminiai turi 30 MPa ir didesnį stiprį. 

14

Išnagrinėjus plytų struktūrines charakteristikas, matyti, kad plytų struktūra labai skiriasi. Pagal gautus rodiklius galima spręsti, kad šios senos (naudotos) plytos ilgus metus konstrukcijoje buvo skirtingose mūro vietose, kai kurių plytųstruktūra iš dalies pakitusi. Atliekant plytų vandens įmirkiobandymus buvo nustatyta, kad senosios plytos per pirmąją mirkymo valandą intensyviai įgeria vandenį. Įmirkis po pirmosios plytų mirkymo vandenyje valandos sudaro per 90 % nuo bendrojo pilno plytų prisotinimo vandeniu po 72 h mirkymo. Tampa aišku, kad šiose plytose vyrauja didelio skersmens kapiliarai ir poros, kurios visos jau pradiniu mirkymo laikotarpiu užsipildo vandeniu. Pagal specialią metodiką buvo pabandyta apskaičiuoti ir likutinį prognozuojamą atsparumą šalčiui. Šių bandinių atsparumo šalčiui nustatymo rezultatai aiškiai parodo, kad kiekvienas bandinys turi labai skirtingas charakteristikas, o bandinių atsparumas šalčiui skiriasi labai plačiose ribose. Apskaičiavus gauta, kad net pats atspariausias bandinys turėtų suirti po 30 bandymo ciklų. Iš visų čia aptartų bandymų rezultatų galima teigti, kad ruošiantis naudoti tokias senas (naudotas) plytas, reikėtų žinoti, kad jų savybės nevienodos, jos gali gerokai skirtis, o fizikinės ar mechaninės savybės – netenkinti mūro gaminiamskeliamų reikalavimų. Šiuo metu naudoti senus keraminius mūro gaminius tiesiog nenaudinga vartotojui, nes nei vienas senų plytų pardavėjas nesuteiks garantijos šiems parduodamiems gaminiams ir nepateiks jums gaminių charakteristikų, o naudoti tokias plytas fasadams rizikinga. Kadangi senų plytų paklausa yra didelė, o vietų iš kur jų galima paimti ženkliai sumažėjo, todėl vis dažniau senų plytųvietoje panaudojamos „sendintos“ plytos. Šias plytas gamina visi pagrindiniai keraminių plytų gamintojai. Lietuvoje tokiųplytų galima įsigyti iš Vokietijos, Olandijos, Belgijos gamintojų. 

Šiuolaikinė keramikos pramonė gamina „pasendintas“ plytas labai panašias į senas, o šių gaminių savybes kontroliuoja gamintojas. Gaminamos „sendintomis“ vadinamos keraminės

15

plytos išore nesiskiria nuo senų gaminių, o jų kaina panaši įstandartinių keraminių mūro gaminių kainą. 

Tam, kad plytos atrodytų senos, laiko ir aplinkos paveiktos, jos gali būti gaminamos rankiniu būdu medinėse formose arba gaminant įprastai tačiau naudojant specialius volus reljefiniam paviršiui suformuoti. Pavyzdžiui, po rūšiavimo plytos gali būti sudedamos į būgnus, į kuriuos pridedama ir skiedinio. Sukant būgną, aštrūs plytų kampai ir briaunos apsitrina ir aptrupa, plytos pasidengia plona skiedinio plėvele, kuri pakeičia jų spalvą. Tokiu būdu paruoštos plytos atrodo kaip ilgus metus išbuvusios mūro konstrukcijoje. Norint kokybiškai atlikti restauracijos ar dekoro darbus, reikėtų naudoti tokius keramikos pramonės gaminamus mūro gaminius. 

Apžiūrint „sendintomis“ vadinamas plytas visų pirma į akiskrenta jų matmenys. Šių plytų ilgis, plotis ir aukštis varijuoja gana plačiose ribose. Pagal šiuo metu galiojančius standartus LST EN 771-1 „Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 1 dalis. Keraminiai mūro gaminiai“ HD (didelio tankio) keraminių mūro gaminių matmenų skirtumas tarp deklaruojamosios vertės ir vidutinės vertės gautos matuojant bandinius turi būti ne didesnis už vienos iš toliau deklaruojamų leidžiamųjų nuokrypių klasių vertę. Šios klasės:T1, T2 arba Tm. T1 ir T2 klasės turi griežtai reglamentuotas ribas iki kurių gali nukrypti gaminių matmenys, o štai klasė Tm tai gamintojo deklaruota nuokrypa, kuri gali būti didesnė arba mažesnė kaip kitų klasių. Dažniausiai „sendintų“ keraminių plytų leidžiamosios nuokrypos atitinka Tm klasę. Išnagrinėkime pavyzdį: paimkime keraminį mūro gaminį, kurio pagaminimo matmenys 250x120x65 mm, gamintojas deklaruoja, kadjo keraminio mūro gaminio ilgio, pločio, aukščio nuokrypos atitinka Tm nuokrypų klasės vertę ir jos lygios ± 15 mm. Reiškia, kad plytos ilgis, plotis ir aukštis gali nukrypti nuo pagaminimo matmenų iki 15 mm tiek į mažesnę tiek į didesnę pusę, kai tuo tarpu, jei plytos leidžiamosios nuokrypos atitiktų T1 klasę, ilgis galėtų nukrypti nuo 250 mm± 6 mm, o T2 klasę – ± 4 mm. Dėl to renkantis „sendintas“ keramines plytas reikėtų pasidomėti leidžiamomis gamintojo deklaruotomis matmenų nuokrypomis. Esant tokioms dažnai

16

didesnėms nei standartinių apdailinių keraminių mūro plytų matmenų nuokrypoms, su šiomis plytomis mūryti konstrukcijas yra gana sudėtinga, reikalinga aukštesnė darbų atlikimo kokybė. Renkantis aprašytus „sendintus“ keraminius mūro gaminius nevertėtų pamiršti ir kitų itin svarbių reikalavimų šiems gaminiams, tai: stiprio gniuždant rodiklio ir atsparumošalčiui klasės, nes keraminiai gaminiai gali būti naudojami labai įvairiai, ir kiekvienam panaudojimui reikalingas jį atitinkantis charakteristikų lygis. 

Keraminės apdailos plytos

Tiek keraminės plytos, tiek ir silikatinės skirstomos į statybines ir apdailines.

Verslininkai, pardavinėjantys užsienietiškas keramines apdailos plytas Lietuvoje, teigia, kad mūsų šalies apdailos plytų gamintojai nesugeba konkuruoti net su broliais latviaisar estais.

Lietuvoje keraminių apdailos plytų gamyba merdi. Lietuviškos plytos niekada nepasižymėjo geru atsparumu šalčiui. Molio išvalymas ir paruošimas yra žemesnės kokybės nei, pavyzdžiui, kaimynų latvių ar estų. Iš lietuviškų apdailos plytų dažniausiai naudojamos baltos silikatinės, o keraminių apdailos plytų nišą užima užsienietiškos.

Lietuviai nebesirenka lietuviškų plytų dar ir todėl, kad augant ekonomikai turi daugiau pinigų ir įvairovės. Dauguma renkasi iš užsienio atvežtas plytas.

Lietuvoje gaminamos plytos ar keraminiai blokeliai yra pigesni ir skirti tik namo vidaus statybai. Keramines apdailos plytas gamina tik „Palemono keramika“ ir „Tauragės keramika“ - tai vieninteliai likę gamintojai. Lietuvoje nėra bendrovių, kurios turėtų aukštų technologijų plytų degimo krosnis. Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su vokiečių verslininkais buvo sukūrę specialius molio mišinius apdailos plytoms, kurių vandens įsigeriamumas yra labai mažas, bet norint tokias plytas gaminti Lietuvoje reikia didelių investicijų. Namo vidaus statybai naudojamos plytos ar blokeliai Lietuvoje yra geros kokybės.

17

Keraminių apdailos plytų rinkos lyderis Lietuvoje yra austrų koncernas Wienerberger.Koncerno Wienerberger veikla pradėta 1819 m. 1986 metais iš nedidelės austrų įmonės prasidėjo vystymasis į stambiausią plytų gamintoją pasaulyje 2003 m. 2001 m. Wienerberger įsigijo didelę dalį Skandinavijos plytų gamybos, tokiu būdu išplėsdama savo veiklą šiaurinėje Europoje ir Pabaltijyje. Šiuo metu Wienerberger yra viena stambiausių plytų gamintojų,kurios veikla sukoncentruota plytų gamybai ir tiekimui po visą pasaulį. Koncernas turi daugiau kaip 226 gamyklas 30 šalių. Iš jų - 42 plytų gamyklos Europoje.

Koncernas užima pirmą vietą pasaulyje pagal keraminių blokų gamybą, pirmą vietą Europoje bei antrą JAV pagal keraminių plytų gamybą ir pirmą vietą Europoje pagal keraminių čerpių gamybą.

Mūsų klimato sąlygomis plytos − idealiausia statybinė medžiaga, vienodai gerai atlaikanti žiemos speigą ir vasaros karščius. Plytos nedega ir nepūva, plytų fasadui nereikia jokios ypatingos priežiūros, tai patikima apsauga nuo drėgnų ir vėjuotų orų.  

Pagal Europos namų savininkų apklausą 85 % namų savininkų plytas apibūdina kaip pačią tinkamiausią statybinę medžiagą nuosavų namų statyboms. Ypač vertinamos tokios plytų ypatybės, kaip gebėjimas akumuliuoti bei tolygiai atiduoti šilumą visą parą, gebėjimas „kvėpuoti“, t. y. praleisti drėgmę, ekologiškumas bei natūralumas. Būtent dėl šių ypatybių plytos sukuria geriausią patalpų mikroklimatą. Be to, plytiniai pastatai − puiki investiciją į ateitį, nes jų kaina laikui bėgant tik auga.  

Pagrindinių 6 tipų apdailos plytos gaminamos Estijoje: raudonos spalvos įprastos plytos, raudonos spalvos plytos formuotos rankomis St. John’s ir „šventoji šeima“, dviejų rudos spalvos atspalvių (Terra ir Mokka) ir geltonos spalvos plytos Safari bei naujos angobuotos plytos Nero ir Kirju. Kiekviena jų gali būti penkių skirtingų paviršių tipų (lygi, šiurkšti, rifliuota, skaldyta ar antikinė) ir skirtingai atspindėti saulės spindulius.  

Kurdami apdailos plytas Terca, gamintojai rūpinasi ne tik estetika, bet ir tuo, kad jas būtų patogu naudoti statant.

18

Gaminamos tradicinės plytos yra standartinių 250 x 120 x 65 mm matmenų (sutrumpintai vadinamos VAT). Fasadams skirtas lengvesnis variantas − vadinamosios apdailos plytos, kurių matmenys 250 x 85 x 65 mm (sutrumpintai vadinamos FAT).

Keraminių plytų asortimente taip pat yra įvairios figūrinės plytos, leidžiančios pasiekti nepakartojamų rezultatų ne tik fasadų sprendimuose, bet ir kitose išorės arvidaus konstrukcijose.

Šešios Lietuvoje populiariausios Wienerberger keramines apdailos plytų rūšys gaminamos Estijoje:TERCA rankiniu būdu formuojamos plytos gaminamos pačiu seniausiu apdailos plytų gamybos metodu, panaudojant rankinį formavimą. Iš pradžių žaliava apvoliojama smėliu, po to su didele jėga sviedžiama į sausą formą. Smėlis veikia panašiai kaip miltai, naudojami pyragėlių formoje. Perteklinė žaliavosmedžiaga nubraukiama su viela arba medine lentele.

 

TERCA apdailinės plytos ("vormbak") gaminamos naudojant panašų principą – žaliava aukštu slėgiu įspaudžiama į formą. Toks formavimo režimas užtikrina labiau suspaustas formas beipaviršiaus struktūras. Kaip ir ranka formuojamose plytose, penkios šių plytų pusės padengtos smėliu.   TERCA vandeniu apdorotos plytos turi grubią išvaizdą ir aštrias briaunas. Šios plytos gaminamos vandeniu drėkinančiais besisukančiais presais, panaudojant senų tradicijų metodą. Gamybos proceso metu sudrėkintas molis sviedžiamas į drėgną medinę formą. Kai forma pakeliama aukštyn, vanduo veikia kaip „tepimo medžiaga“, suformuodama plytų paviršiuje tipinę vandens paveiktą struktūrą.

19

TERCA ekstruziniu būdu presuotosplytos. Wienerberger TERCA ekstruzinėsplytos gaminamos kruopščiai paruoštomolio ekstruzinio apdirbimo būdu. Šisgamybos metodas užtikrina švariasbriaunas ir lygų paviršių, kuriamegalima suformuoti papildomas tekstūras,panaudojant apdirbimą smėlio srautu, frezavimą, užliejimą, glazūravimą arba užtepimą. Plytoms taip pat galima suteikti „antikinę“ išvaizdą vėlesnio smūginio apdirbimo būdu.  

TERCA didelio tvirtumo plytos ("klinkeris") Didelio tvirtumo plytos gaminamos deginant aukštesnėje kaip 1.100° C temperatūroje. Tokioje temperatūroje plytos pradeda lydytis – vyksta taip vadinamas „aglomeracijos“ procesas. Smulkios žaliavos poros užsidaro. Pagamintos didelio tvirtumoplytos turi labai didelį tankį, yra itin kietos ir atsparios šalčio poveikiui. Vanduo negali prasiskverbti, šios plytos yra hermetiškos.

Deginimas duobėje ir žiedinėje krosnyje   Duobėje ir žiedinėje krosnyje degamos TERCA plytos gaminamos rankiniu būdu, panaudojant gilių tradicijų metodą. Deginimas atliekamas istorinėse deginimo duobėse arba žiedinėse krosnyse. Panaudojant šį rafinuotą plytų gamybos meną, pagaminamos individualiai unikalios plytos.

20

Klinkerinės plytosKlinkeris yra vienas grubios keramikos produktų, šiuo metu

viena populiariausių pastatų apdailos medžiaga. Klinkerinių plytų pavadinimas kilo nuo olandiško žodžio

klink – skambėti. Viena į kitą sudaužtos klinkerinės plytosskleidė aukštą aiškų garsą. Degimo proceso metu arčiau ugniesbuvusios plytos įgaudavo tamsesnius permainingus atspalviusir iškreiptas netaisyklingas, dažnai vulkanines struktūras irformas. Vertinamos dėl savo didelio patvarumo, unikaliosformos ir spalvos. Tokios plytos ir buvo vadinamos klinkeriu.

Klinkerinės plytos – tai iš dalies sustiklinti plytų akmenys naudojami statyboje. Klinkerio plytos deginamos labaiaukštoje temperatūroje (apie 1100–1300° C, kai paprastos plytos deginamos maždaug 700–800° C), todėl klinkerio plytos yra daug tankesnės ir dėl to sunkesnės už paprastas plytas. Dėl tokios gaminimo technologijos klinkerio plytų įgeriamumasyra labai nedidelis (iki 2–5 %),tai sąlygoja jų ilgaamžiškumąir atsparumą klimato pokyčiams. Klinkerio istorija prasidėjo Olandijoje, kurioje norint kompensuoti natūralaus akmens  nebuvimą, buvo pradėta gaminti klinkerį – labai didelio tankumo keramikinį akmenį.  

Taip buvo atrasta natūralaus molio kaitinimo technologijaiki visiško sukepinimo ir gauta medžiaga buvo pavadinta –klinkeriu. Ilgainiui klinkerinėmis plytomis imta vadintivisas 1100 – 1300C temperatūroje degtas plytas.

Klinkerio plytos nesukelia alergijų, jos atsparios parazitams, pelėsiams ir grybeliams, neišskiria žalingų tiek

21

žmogui, tiek aplinkai medžiagų, jas galima perdirbti ir panaudoti kaip antrinę žaliavą kelių rekonstrukcijos darbams,sienų garso izoliacijai, teniso kortų dangai ir daugelyje kitų sričių.

Klinkeris iš kitų statybinių medžiagų išsiskiria šiomis savybėmis:

Nedegus; Atsparus šalčiui ir karščiui; Atsparus stiprioms cheminėms priemonėms; Atsparus mechaninei trinčiai; Atsparus slėgimui; Atsparus UV; Laikui bėgant nekeičia spalvos ir neblunka; Ilgaamžis; Pasižymi matmenų stabilumu; Nekenksmingas sveikatai; Mažas vandens įgeriamumas; Nereikalauja papildomos priežiūros; Ekonomiškas; Įvairių matmenų; Plati spalvų gama.Klinkeris išgaunamas iš specialių molio rūšių, deginant

1100–1300 laipsnių temperatūroje. Jis pasižymi ypatingu kietumu ir ilgaamžiškumu. Klinkerio spalvų paletės įvairovė yra natūralios prigimties. Tai priklauso nuo sumaišyto molio rūšių bei deginimo proceso. Deginat aukštoje temperatūroje, klinkeris įgauna neblunkančią spalvą. Klinkerio paviršių įvairovė suteikia dideles galimybes statybų dizainui. Konkrečiame fasade gali varijuoti ne tik atspalviai, bet ir paviršių tipai, plytų formos bei matmenys. Klinkeris puikiai dera prie visų stilių, nesvarbu ar tai būtų modernu, tradiciška, elegantiška ar net avangardiška. Klinkerio gaminiai naudojami visur: išorinėms mūro sienoms, terasoms, balkonams, gatvių grindiniams, prekybos ir parodų salėms, kavinėms ir restoranams, aikštėms, pėsčiųjų ir dviračių takams, automobilių stovėjimo aikštelėms, parkams ir sodams, laiptams ir atraminėms sienutėms, stogams (čerpės). Klinkeris– tai puikus ilgaamžiškumo, estetikos ir kokybės derinys.

22

Remiantis Vokietijos Vyriausybės statybų žalos ataskaita

nustatyta, jog po 80 metų naudojimo, investicijos tinkuoto

fasado atnaujinimui sudaro apie 130 % pradinės investicijos

sumos, tuo tarpu klinkerio fasado tik apie 32 %. Iš 32 %

investicijų, 30 % sudaro klinkerio mūro siūlių atnaujinimo

kaštai, o tuo tarpu pačio klinkerio tik 2 %. Todėl kokybiško

klinkerinio fasado priežiūra praktiškai lygi nuliui.

Šamotinės plytos

Krosnių pakurai naudojamos šamotinės plytos, pagamintos išugniai atsparaus molio. Jos išlaiko aukštesnę kaip 1000 laipsnių temperatūrą. Šamotinių plytų spalva gelsva, o struktūra grūdėta. Plytų spalva daugiausia priklauso nuo molio sudėties. Dauguma molio rūšių po išdegimo įgauna klasikinę plytinę spalvą - raudonos pytos.

Šamotinių plytų technikinės savybės: Atsparios ugniai – ne žemiau 1635 – 1680°C. Atsparumas temperatūros pokyčiams – ne mažiau 30 ciklų be

sunaikinimo ir eksploatacinių savybių praradimo. Šį parametrą pasižymi kaip TWB. Testo pavyzdį iš pradžių įmerkia į vandenį, kad jo poros prisipildytu vandeniu. Vėliau įdedama į mufelinę krosnį ir kaitinama iki 1000°C,laiko joje tam tikrą laiką. Tada deda įkaitintą pavyzdį įtalpą su vandentiekio vandeniu, kurio temperatūra yra apie 15°C.

Darbinė temperatūra – ne mažesnė 1200°C, nes didesnės temperatūros, kurioje deginamas medienos kuras, tiesiog negali būti.

Mechaninis atsparumas atšalus – ne mažesnis 15 mPa. Linijinis pailgėjimas temperatūroje 1000°C – ne daugiau

0,5%

23

Praktiškai visiškai nėra susitraukimo šildant. Atviras poringumas 27–31 % nuo apimties. Vandens garai

pakuroje iš šamoto HBO+ , išskleidžiami degimo metu, sugeriami poromis. O vėliau aukštesnėse temperatūrose medžiaga, nesusinaikindama, atiduoda drėgmę.

Saugumas vartotojui. Krosninis šamotas skirtas naudoti gyvenamuosiuose patalpose, todėl atitinka visas higienos normos. Šamotinės plytos gali būti naudojamas ir duonos kepimo krosniai, ir pakurai, dūmų kanalams, ir išoriniam apvalkalui.

Nesudėtingas apdirbimas. Šamotinės plytos lengvai pasiduoda apdirbimui tradiciniais krosnininko įrankiais ir nereikalauja brangių pjovimo diskų.

Matmenų įvairovė. Šamotinių plytų formatai buvo kuriami tiesiogiai kontaktuojant su krosnių statybos meistrais, atsižvelgiant į konstrukcijos patikimumą ir montavimo laiko sumažinimą. Jau seniai plytos dydžio akmenį pakeitėdidelės apimties plokštės, leidžiančios žymiai sumažinti siūles ir paspartinti patį mūrijimo procesą.

24

Suprasti kintančias medžiagų savybes skirtingais intervalais padės žemiau pateikta diagrama. Diagrama rodo pramoninio temperatūrinį linijinį pailgėjimą šamotinės plytos(kreivė 1), molines plytos (kreivė 2), šamoto HBO+ (kreivė 3), šamotinio mišinio HKM (kreivė 4).

Apsvarstysime atidžiai kreivę 1, kurioje aprašytas šamoto elgesys, kai jis įkaitinamas nuo 20 iki 1000°C. Staigus šuolis linijinio pailgėjimo, kai temperatūra pasiekia 200°C, reiškia, kad yra didelis kristobalito kiekis, sekantis šuolisapie 600°C – kad yra kvarcas. Šie šuoliai nėra kritiniai, jeigu po vienkartinio kaitinimo jie dirba aukštose temperatūrose. Bet jeigu perėjimas įkaitinimas – atvėsinimas yra dažnas, tai šamotinė plyta pradeda irti ir ardo siūles. Kadangi praktiškai neįmanoma parinkti atitinkamo mišinio, kuris galėtu surišti šamotą į vieną bendrą konstrukciją, kuris turėtu tokį pat temperatūrinį pailgėjimą.

Apsvarstysime kreivę 2 - pilnavidurė molinė plyta. Reikia pažymėti, kad pilnavidurė raudona plyta nepriskiriama prie karščiui atsparių medžiagų, jos sudėtyje visiškai nėra šamoto. Pilnavidurė raudona plyta – tai klasikinė statybinė medžiaga, gauta ekstruzijos būdu iš molio. Ji deginama temperatūroje ne aukščiau nei 1000°C, o eksploatacijos temperatūra 500°C. Jos išvis neturėjo būti šitame palyginime,nes ji laikoma netinkama, mūrijant pakurą ir už jos esančius dūmų kanalus(kur dujų temperatūra yra 500-750°C). Pilnavidurės plytos atsiradimas (dažnai nepelnytai vadinama „krosnine") dėl šio palyginimo susijusi tik dėl to, kad ji paplitusi Lietuvoje.

Išvados

 Mūsų klimato sąlygomis keraminės plytos − idealiausiastatybinė medžiaga, vienodai gerai atlaikanti žiemos speigąir vasaros karsčius. Plytos nedega ir nepūva, plytų fasaduinereikia jokios ypatingos priežiūros, tai patikima apsauganuo drėgnų ir vėjuotų orų. Bėgant laikui statybų

25

technologijos tik tobulėjo, tačiau plytos per ilga laika vistiek išliko statybų rinkoje ir tikrai ne paskutinėje vietoje.

Kaip ir minėjau anksčiau plytos yra neatsiejama statybosdalis, kuriomis galima sukurti tvirta pagrindą po kojomis irjaukia užuovėją žmogui. 

Literatūra

http://www.spec.lt/lt/keraminiai_dirbiniai-Keramines_plytos_analogu_neturinti_statybu_klasika

http://www.lode.lt/category/plytos http://www.scritube.com/limba/lituaniana/PLYTOS-

Profesinio-ininerinio-b17421111420.php www.wienerberger.lt www.skv.lt http://fuxas.lt/keramikos-gaminiu-naudojimas/ http://kauno.diena.lt/dienrastis/priedai/namai/

lietuviskos-plytos-konkurencine-kova-kol-kas-pralaimi-47453

26

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/462/1/0/1/company/7704/alytaus-keramika-uab

http://www.simpras.lt/lt/straipsniai/9-kokiu-risu-buna-statybines-plytos.html

http://www.olfry.lt/index.php?olfry=top__meniu1&id=4&id2=

http://www.olfry.lt/index.php?olfry=left__meniu1&id=3 http://www.simpras.lt/lt/straipsniai/8-statybiniu-

plytu-istorija.html http://www.klinkerisvisiems.lt/lt/el-katalogas/

klinkerines-plytos/21 http://www.hota.lt/?id=10&cat=28 http://fuxas.lt/keramikos-gaminiu-naudojimas/ „Statybinės medžiagos“ Ramunė Žurauskienė, Algimantas

Pranas Naujokaitis, Romualdas Mačiulaitis, Rimvydas Žurauskas. Vilnius: Technika, 2012. 

27